- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- 2-139-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00449-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- O. Ž.
- Atsakovas
- G. K., D. K.
- Advokatai
- Petras Ragauskas, Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovams G. K., D. K., D. K., G. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir atsakovų G. K., D. K., D. K., G. K. priešieškinį ieškovei O. Ž. dėl uzufrukto nustatymo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. Ž. ieškiniu prašo iškeldinti atsakovus G. K., D. K., D. K., ir G. K. iš jai priklausančio namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; panaikinti G. K. ir G. K. gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji gyvena jai nuosavybės teisę priklausančiose gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Jai šiuo adresu priklauso nuosavybės teise pilnai - (duomenys neskelbtini) ha dydžio žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir visi jame esantys statiniai: gyvenamas namas, viralinė, garažas, tvartas, daržinė, malkinė ir kiti inžinieriniai statiniai (šulinys, stoginė, lauko tualetas). Šiame name yra deklaravo gyvenamąsias vietas ji pati, dukra G. K., anūkė G. K.. Atsakovė G. K. gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini), anūkė G. deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Nedeklaruotai gyvena anūkas D. K. ir dukros sutuoktinis D. K.. Jie visi gyvena namo (duomenys neskelbtini). Atsikėlus visai šeimai jie pradėjo savivaliauti, (duomenys neskelbtini) m. spalio mėn. neturėdami savininko sutikimo, pradėjo ūkio būdu rekonstruoti namo (duomenys neskelbtini), įrengė tris stoglangius, pasikeitė elektros instaliaciją. (duomenys neskelbtini) m. be jos sutikimo atsakovas D. K. savavališkai, nuplėšęs garažo durų spyną, pradėjo garaže remontuoti transporto priemones. Atvykstančios mašinos sukelia garsų šunų lojimą, kas veikia ją psichologiškai, po ko negali užmigti. Nuo to laiko namuose nebėra ramybės. Atsakovai dažnai kelia balius, kurių metu garsiai leidžia muziką. Atsakovas D. K. dažnai ir dienos metu garsiai leidžia muziką, todėl negali normaliai pailsėti. Ji pakankamai solidaus amžiaus, jai reikalinga ramuma, poilsis, o atsakovai to nepaiso ir padarė jos gyvenimą namuose neįmanomą. Jos prašymai baigti girtauti, triukšmauti ir gerbti ją jų nepasiekia. Dėl keliamo triukšmo, barnių su atsakovais dėl netinkamo elgesio jai pablogėjo sveikata. Dėl to (duomenys neskelbtini) kreipėsi pas gydytoją dėl nemigos, o (duomenys neskelbtini) dėl sukelto streso. Ji neapsikentusi tokio jų elgesio bei savavališko naudojimosi jos turtu kvietė policiją. Atsakovas D. K. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracinę tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalis (policijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) atsakovas D. K. vėl buvo nubaustas policijos pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį už apribojimą naudotis nuosavybę - garažu. Jos namuose jai gyvenimas tapo pragaru. Atsakovai elgesio nekeičia ir nepaiso elementarių elgesio taisyklių. Ji ne kartą pareikalavo atsakovų, kad jie išsikeltų iš namo, paliktų ją ramybėje, tačiau jie ignoruoja jos prašymus ir neišsikelia. Atsakovams (duomenys neskelbtini) registruotu laišku pranešė, kad iki (duomenys neskelbtini) išsikeltų iš jai priklausančio namo adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išsiuntė pakartotinį įspėjimą kiekvienam atsakovui personaliai išsikeldinti per tris mėnesius nuo įspėjimo gavimo dienos. Praėjus nurodytam terminui atsakovai neišsikėlė.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Atsakovai sutinka, kad kaip ieškinyje pripažįsta pati ieškovė, atsakovė G. K. gyvenamajame name gyvena faktiškai nuo pat gimimo (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name G. K. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), faktiškai šiame name ji gyvena dar nuo (duomenys neskelbtini) m., kuomet būdama dvejų metų amžiaus (duomenys neskelbtini), patvirtinus statinio priėmimo naudoti aktą į jį įsikėlė kartu su savo tėvu S. Ž. ir savo motina O. Ž. (ieškove). Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo priėmimo naudoti akto patvirtinimo iki pat atsakovės G. K. tėvo S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas priklausė S. Ž.. Atsakovei G. K. (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką su D. K., jos tėvo S. Ž. ir motinos O. Ž. sutikimu jų dukters sutuoktinis atsakovas D. K. iš karto buvo priimtas gyventi kartu su jais visais gyvenamajame name. Atsakovas D. K. gyvenamajame name apsigyveno nuo pat savo gimimo (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. K. gyvenamajame name taip pat apsigyveno nuo pat savo gimimo (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. K. gyvenamajame name gyvena jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus (praktiškai visą savo gyvenimą), atsakovas D. K. gyvenamajame name gyvena jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, atsakovas D. K. gyvenamajame name gyvena jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus (visą savo gyvenimą), atsakovė G. K. gyvenamajame name gyvena jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus (visą savo gyvenimą). Visi keturi atsakovai gyvenamajame name apsigyveno jo tuomečio savininko ir savo šeimos nario (atsakovės G. K. tėvo, atsakovų G. K. ir D. K. senelio bei atsakovo D. K. uošvio, ieškovės sutuoktinio) S. Ž. sutikimu. Ieškovė su visų atsakovų apsigyvenimu gyvenamajame name taip pat sutiko ir dėl to nereiškė jokių pretenzijų nei S. Ž. esant gyvam, nei daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų po to kai (duomenys neskelbtini) mirus S. Ž.. Ieškovė paveldėjo jam priklausiusį gyvenamąjį namą. Atsakovų žiniomis pakursčius tretiesiems asmenims, reikšti pretenzijas atsakovams dėl jų gyvenimo name ieškovė pradėjo tik (duomenys neskelbtini) m.
Daug metų pragyvenę gyvenamajame name atsakovai (duomenys neskelbtini) m. susitvarkė, praplėtė ir gražiai įrengė iki tol itin skurdžiai įrengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurią šiuo metu užima. Šių atliktų darbų faktą be kita ko patvirtina ir ieškinyje bei jo prieduose pačios ieškovės pateikta informacija. Į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įrengimą ir sutvarkymą visi atsakovai įdėjo daug asmeninio darbo, o atsakovė G. K. ir atsakovas D. K. ir nemažai finansinių išteklių. Atsakovai niekuomet nemanė, kad ateityje gali kilti kokių nors, juo labiau – teisinių, ginčų su ieškove (mama, močiute ir uošve) dėl (duomenys neskelbtini) įrengimo, todėl ūkio būdu rekonstruodami ir įsirenginėdami šią gyvenamojo namo dalį jokių sąskaitų bei čekių specialiai nekaupė ir nesaugojo. Minėti statybos darbai, priešingai nei tvirtina ieškovė, buvo su ja tinkamai ir laiku suderinti bei gautas jos žodinis sutikimas juos atlikti. Ieškovės sutikimo davimo faktą patvirtina tiek gyvenamajame name kartu su šalimis gyvenančio ieškovės sūnaus S. Ž. (duomenys neskelbtini) rašytinis paaiškinimas, teiktas (duomenys neskelbtini), tiek ir pats faktas, kad net (duomenys neskelbtini) metus nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto darbų pradėjimo ieškovė niekam nesiskundė ir nereiškė jokių priekaištų ar reikalavimų dėl statybos darbų sustabdymo. Atsakovai taip pat tvarkė ir rūpinosi gyvenamojo namo aplinka (rūpinosi veja, pirko ir sodino tujas). Atsakovai (paprastai tai daro atsakovė G. K.) dar iki tėvo S. Ž. mirties pradėjo mokėti, o po jo mirties jau visuomet mokėjo visus su gyvenamuoju namu susijusius mokesčius, t. y. ne tik tuos, kurie susiję su atsakovų sunaudotomis paslaugomis, bet apskritai visus. (duomenys neskelbtini) m. mirus tėvui nei atsakovė G. K., nei atsakovai D. K. ir G. K., sekdami darnių ir draugiškus tarpusavio santykius palaikančių šeimų tradicija (iki (duomenys neskelbtini) m. prasidėjusių nesutarimų ir siekio atsakovus iškraustyti iš gyvenamojo namo), nepretendavo į palikimo dalį po tėvo ir senelio S. Ž. mirties, palikdami visą jo nuosavybės teise turėtą turtą paveldėti savo mamai ir močiutei O. Ž.. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl atsakovų aprūpinimo gyvenamąja patalpa (t. y. teise iki gyvos galvos gyventi gyvenamajame name), kuriam esant ieškove visiškai pasitikėję atsakovai nematė jokio reikalo apsisaugoti savo žinion formaliai perimant dalį gyvenamojo namo ir kito S. Ž. palikto turto. Atsakovai nesutinka su ieškinyje esančiais teiginiais apie jų tariamai nederamą elgesį gyvenamajame name, trukdymą ieškovei, jos teisių pažeidimus ir jos sveikatai sukeltą žalą. Ieškinyje minimi administraciniai teisės pažeidimai niekuomet nebuvo nagrinėjami teisme ir todėl neturi jokios prejudicinės reikšmės šioje byloje. Be to, šie pažeidimai (savavaldžiavimas) buvo konstatuoti remiantis prielaida, kad atsakovas D. K. neturi teisės naudotis gyvenamuoju namu ir jo priklausiniu – garažu. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiais, esą dėl jų keliamo triukšmo ar kitų kaltų atsakovų veiksmų jai pablogėjo sveikata. Ieškovė nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nė nebando įrodinėti priežastinio ryšio tarp pagal pridėtus dokumentus jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir konkrečių atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovės amžius ((duomenys neskelbtini) metai) yra toks, kad tokie santykiniai nežymūs sveikatos sutrikimai kaip (duomenys neskelbtini), deja, yra įprastiniai tokio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimai. Ieškovė teigia, kad nurodytus jos sveikatos sutrikimus paskatino „barniai su atsakovais”, pažymėjo, jog šiuo atveju „barniai” referuoja ne į kažkokius neteisėtus atsakovų veiksmus, o tam tikrą abipusio bendravimo būdą, kurį pasirenka ir už kurį atsakingos abi šalys. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad atsakovui D. K. ir atsakovei G. K., ypač dėl grėsmės likti be gyvenamosios vietos ir teisėsaugos institucijų įtraukimo, ieškovės inicijuoti konfliktai sukėlė nepalyginamai skaudesnes pasekmes sveikatai nei pačiai ieškovei.
Atsakovai apsigyveno gyvenamajame name dar iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Apsigyvenę gyvenamajame name atsakovai pagal anuomet galiojusius įstatymus turėjo teisę jame gyventi iš esmės iki gyvos galvos. Tokį teisinį režimą nustatė 1964 m. Civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos butų kodeksas (toliau – BtK). 1964 m. CK eksplicitiškai pripažino savarankišką „teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis”. Tiesa, detaliau šios teisės turinys 1964 m. CK nebuvo detalizuojamas. Atsakovų apgyvendinimo gyvenamajame name metu galiojusio BtK 123 straipsnis eksplicitiškai numatė, kad visi atsakovai, kaip gyvenamojo namo savininko S. Ž. šeimos nariai, gyvenantys su juo jam priklausančiame name, turi teisę lygiai su juo naudotis patalpomis tame name, jei tik jiems apsigyvenant nebuvo susitarta kitaip (o tokio susitarimo ne tik nebuvo, be to tokio susitarimo buvimą turėtų įrodinėti suinteresuota šalis); pagal tuo metu galiojusius įstatymus pati atsakovė G. K. savo nepilnamečius vaikus D. K. ir G. K. apgyvendinti gyvenamajame name turėjo teisę net ir be jo savininko S. Ž. sutikimo, tiesa, tiek abu jos vaikai atsakovai D. K. ir G. K., tiek ir jos sutuoktinis atsakovas D. K., gyvenamajame name apsigyveno su tuometinio savininko S. Ž. ir jo sutuoktinės ieškovės sutikimu, ką aiškiai patvirtina ilgus metus trukęs jokių savininko prieštaravimų netrikdomas visų keturių atsakovų gyvenimas gyvenamajame name ir, iškilus formaliam poreikiui, dviejų iš jų gyvenamosios vietos deklaravimas gyvenamajame name. Iki pat 2000 CK įsigaliojimo šeimos nario statuso nepraradę atsakovai iki to laiko iškeldinti iš gyvenamojo namo galėjo būti tik BtK 97 straipsnio nustatytais pagrindais.1964 m. CK ir BtK nedviprasmiškai pripažino visų atsakovų specialias teises naudotis gyvenamuoju namu kaip gyvenamąja patalpa ir šias teises aiškiai bei patikimai gynė. Atsakovai gyvenamajame name gyveno tokiomis sąlygomis, kurios atitinka uzufrukto teisinį turinį: už šias patalpas nuompinigių nemokėjo ir jų niekas iš jų nė nereikalavo, be to į gyvenamąjį namą visi atsakovai įsikėlė šias gyvenamąsias patalpas pagal anuomet galiojusias teisės normas jiems suteikiant faktiškai iki gyvos galvos. Iki įsigaliojant 2000 m. CK atsakovai gyveno gyvenamajame name pagal tokį teisinį režimą, kuris šiuo metu yra taikomas uzufruktui.
Šalies argumentai
Atsakovai pateiktu priešieškiniu prašo atsakovų G. K., D. K., D. K., G. K. naudai bendrai (t. y. jiems nenustatant konkrečių atskirų dalių) visai jų gyvenimo trukmei nustatyti uzufruktą į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nustatant šių uzufruktorių išimtinę teisę naudoti nurodyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte esančias patalpas bei iš jų gauti vaisius, produkciją ir pajamas, taip pat nustatyti uzufruktą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius penkis pagalbinio ūkio statinius (viralinę, kurios unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); garažą, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); tvartą, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); daržinę, kurios unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); malkinę, kurios unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) bei priklausinio statusą turinčius kitus inžinerinius statinius – šulinį, lauko tualetą ir stoginę, kurių unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nustatant šių uzufruktorių teisę kartu su kitais teisėtais minėtų daiktų valdytojais naudoti šiuos daiktus bei iš jų gauti vaisius, produkciją ir pajamas.
Priešieškinyje nurodė, kad atsakovų gyvenimas gyvenamajame name galiojančio CK prasme iš esmės vertintinas kaip daiktinė teisė į atitinkamą gyvenamąją patalpą – uzufruktas. Visi atsakovai į gyvenamąjį namą įsikėlė ir jame faktiškai gyventi pradėjo daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metus, visą šį laiką gyvenamajame name gyveno, naudojosi sklypu, pagalbinio ūkio statiniais viraline, garažu, tvartu, daržine, malkine ir gyvenamojo namo priklausiniais. Šiais nekilnojamojo turto objektais nuolat rūpinosi ir juos prižiūrėjo. Iki (duomenys neskelbtini) m., kai ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas atsakovams, atsakovai gyvenamajame name gyveno ir sklypu, pagalbinio ūkio statiniais viraline, garažu, tvartu, daržine, malkine bei gyvenamojo namo priklausiniais naudojosi tokiomis sąlygomis, kurios atitinka uzufrukto teisinį turinį: už šias patalpas nuompinigių nemokėjo ir jų niekas iš jų nė nereikalavo, be to į gyvenamąjį namą visi atsakovai įsikėlė šias gyvenamąsias patalpas pagal anuomet galiojusias teisės normas jiems suteikiant faktiškai iki gyvos galvos (t. y. nenumatant, kad po tam tikro termino arba įvykio jie turėtų išsikelti iš gyvenamojo namo). Dar iki įsigaliojant 2000 m. CK atsakovai gyveno gyvenamajame name ir sklypu, pagalbinio ūkio statiniais viraline, garažu, tvartu, daržine, malkine bei gyvenamojo namo priklausiniais naudojosi pagal tokį teisinį režimą, kuris šiuo metu yra taikomas uzufruktui. Kaip tai numato CK, naudodamiesi minėtu turtu atsakovai gyvenamąjį namą, sklypą, pagalbinio ūkio statinius viralinę, garažą, tvartą, daržinę, malkinę bei gyvenamojo namo priklausiniais inter alia prižiūrėjo, išlaikė ir remontavo, mokėjo su jais susijusius komunalinius mokesčius. Todėl yra pagrindas ir reikiamos prielaidos atsakovus pripažinti gyvenamojo namo uzufruktoriais.
Atsiliepimas
Ieškovė pateiktu atsiliepimu į priešieškinį nesutiko su atsakovų priešieškiniu, nurodė, kad atsakovai G. K. ir D. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), turi kur gyventi; atsakovas D. K. dirba nuotoliniu būdu ir gauna pajamas todėl turi galimybę nuomotis būstą; G. K. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad nuomoja ar turi nuosavybės teisę būstą, todėl atsakovų priešieškinys yra atmestinas.
Taip pat nurodė, kad iki sutuoktinio S. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)), jie kartu sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdė nekilnojamą turtą. Mirus S. Ž., (duomenys neskelbtini) pagal išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą visą turtą paveldėjo ji viena. Nuo (duomenys neskelbtini) kartu sugyventą visą nekilnojamą turtą, nuosavybės teise valdo viena. Mirus tėvui S. Ž. atsakovė G. K. neišreiškė noro paveldėti tėvo turto dalį. Ieškovė, atsakovei G. K. ir jos šeimai su mažamečiais vaikais suteikė laikiną prieglobstį, kol ji su šeima susiras kitą būstą ir į jį išsikels. Atsakovė G. K. gyvenamąją vietą jos nuosavybėje deklaravo (duomenys neskelbtini), o jos dukra G. K. – (duomenys neskelbtini). Kiti asmenys D. K. ir D. K. gyvenamąją vietą yra deklaravę kitur. Atsikėlus visai šeimai jie pradėjo savivaliauti (duomenys neskelbtini) m. spalio mėn. neturėdami savininko sutikimo, pradėjo ūkio būdu rekonstruoti namo (duomenys neskelbtini), įrengė tris stoglangius, pasikeitė elektros instaliacija. (duomenys neskelbtini) m. be jos sutikimo atsakovas D. K. savavališkai, nuplėšęs garažo durų spyną, pradėjo garaže remontuoti transporto priemones. Atvykstančios mašinos sukelia garsų šunų lojimą, kas veikia ją psichologiškai, po ko negali užmigti. Nuo to laiko namuose nebėra ramybės. Atsakovai dažnai kelia balius, kurių metu garsiai leidžiama muzika. Atsakovas D. K. dažnai ir dienos metu garsiai leidžia muziką, todėl negali normaliai pailsėti. Yra pakankamai solidaus amžiaus, reikalinga ramuma, poilsis, o atsakovai to nepaiso ir padarė gyvenimą namuose neįmanomą. Prašymai baigti girtauti, triukšmauti ir gerbti ją, jų nepasiekia. Dėl keliamo triukšmo, barnių su atsakovais dėl netinkamo elgesio man pablogėjo sveikata. Dėl to (duomenys neskelbtini) kreipėsi pas gydytoją dėl nemigos, o (duomenys neskelbtini) dėl sukelto streso. Neapsikentusi tokio jų elgesio ne kartą kvietė policiją. Paskutinį kartą, dėl atsakovo D. K. nederamo elgesio, kreipėsi į policiją (duomenys neskelbtini).
Su atsakovų priešieškiniu nesutinka, nes jie savo veiksmais dar iki jų priešieškinio pateikimo trukdo jai laisvai disponuoti turtu, savavališkai yra užėmę garažą, kur vykdo verslą ir gauna pajamas, nes jiems patogu naudotis ieškovės turtu, už kurį nereikia nieko mokėti. Atsakovai G. K. ir D. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau išsikraustyti neketina, priešingai pateikė reikalavimą nustatyti atsakovams visai jų gyvenimo trukmei uzufruktą į gyvenamąjį namą ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini), nustatant uzufruktorių išimtinę teisę naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte esančiomis patalpomis ir bei iš jų gauti vaisius, produkciją ir pajamas, prašo nustatyti uzufruktą į žemės sklypą su unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pagalbinio ūkio statinius, nustatant šių uzufruktorių teisę kartu su kitais teisėtais minėtų daiktų valdytojais naudoti šiuos daiktus. Ieškovei (duomenys neskelbtini) pareikalavus išsikeldinti per tris mėnesius atsakovai nusipirko nekilnojamą turtą, tačiau atlaisvinti patalpų geranoriškai nesutinka. Ieškovė mano, kad atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia ieškovės teisę į privatumą.
Šalies argumentai
Ieškovė O. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su dukra G. K., žentu D. K., ir jų vaikais G. K. ir D. K.. Gyvenant kartu, susipyko su visa dukros šeima. Namas priklauso jai, namą pasistatė kartu su sutuoktiniu. G. sulaukusi (duomenys neskelbtini) m. amžiaus išėjo gyventi pas (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie metus. G. ir D. susipažinę gyveno atskirai pas P., atskirai gyveno kol gimė sūnus D.. Po to pradėjo jos prašyti, kad priimtų gyventi kartu, nes dukra neturėjo kur su vaiku gyventi, kadangi P. nugriovė savo namą. Dukra buvo (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pareigą suteikti gyvenamą plotą. Ji priėmė dukrą gyventi kartu. Jos vyras dėl dukros gyvenimo kartu neprieštaravo, tik nenorėjo, kad kartu gyventų žentas. Dukra kartu gyvena (duomenys neskelbtini) m., nuo tada kai jai (duomenys neskelbtini) m. gimė sūnus. Prieš porą metų susipyko su dukra dėl to, kad išvežė nebereikalingus padargus ir dukra pradėjo jai sakyti, kad užrašytų (duomenys neskelbtini) aukštą. Dukra su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) namo aukšte, ji su sutuoktiniu ir vėliau jam mirus pirmame namo aukšte. Dukra tvarkėsi, rengėsi patalpas namo (duomenys neskelbtini) aukšte, tačiau neklausė jos ar gali rengtis. Ji nenorėjo, kad ji ten tvarkytųsi. Galvojo, kad trumpai pagyvens ir išeis kitur gyventi. Negali atsakyti, ar darėsi dukra su žentu (duomenys neskelbtini) aukšte remontą, nes negalėjo užeiti, kada buvo užėjusi jau prasidėjus teisminiam procesui, buvo išvyta. Anksčiau pas juo užeidavo vieną kartą per mėnesį. Girdėdavo, kad vykdavo remonto darbai naktimis. Šiuo metu vandentiekis yra įvestas į jos namą, ji įrenginėjo vandentiekį ir kanalizaciją name, turi su tuo susijusius dokumentus. Verandą tvarkė visi, jos sūnus, žentas, ji nupirko parketą, plyteles, langą. Katilinę tvarkė sūnus su žentu. D. garažo duris pakeitė, jos neatsiklausęs. Daržinės duris sutvarkė, nudažė vienas jos sūnus S.. Laiptus į verandą remontavo vienas jos sūnus S., D. neprisidėjo. Tvarto duris tvarkė S. ir D.. Jos nupirktą pečių pajungė D.. Boilerį jungė S. ir D.. Koridoriaus lenteles pirko ji, jas dėjo ji ir D.. Namo ir ūkio pastato stogą skardino jos sutuoktinis ir D.. Kiek kainavo dukrai atlikti (duomenys neskelbtini) aukšto rekonstrukciją, ji nežino, nes niekas nesakė. Vairuotojo pažymėjimo ji neturi. Garažą pagal paskirtį naudojo vyras, bet dabar ji įeiti nebegali. Jos niekas neatsiklausė, ar gali daryti remontus. Tujas prie namo sodino visi, už jos pinigus buvo perkamos tujos. Žolę pjaudavo ji ir dukra, dukra padėdavo dirbti kitus ūkio darbus, prie daržo. Iki tol neprašė, kad ji išsikeltų, nes galvojo, kad pati gali suprasti, kad turi išsikelti. Iš pradžių pradėjo pyktis su žentu, po to su visais. Ji nebegali išeiti iš savo kambario, į kiemą, nes pykstasi. Kelis kartus kvietė policiją. Po vyro mirties (duomenys neskelbtini) m. dėl palikimo ji kreipėsi į notarą. Ji turi tris vaikus, ji viena priėmė vyro palikimą po vyro mirties, ir šiuo metu yra vienintelė šio namo savininkė. Visi nutarė, kad namas palieka jai. Šiuo metu su dukra ir jos šeima nebesikalba, nebebendrauja. Ji suorganizavo padargų išvežimą dėl to dukra su šeima ant jos supyko, kad neatsiklausė jų. Pardavus padargus nusipirko žoliapjovę. Mokant mokesčius už elektrą, vandenį, mokesčius dalindavosi visi, ji kiekvieną mėnesį duodavo G. (duomenys neskelbtini) Eur mokesčiams sumokėti. Šiais metais už kurą šildymui ji viena mokėjo, praeitais metais G. pridėjo. Praeitais metais vieną mašiną malkų nupirko dukra, vieną ji, ji dar nupirko anglių. Namo šildymo sistema yra bendra. Dukra turi nusipirkusi pusę namo (duomenys neskelbtini). Pradėjo rengtis, bet dabar sustojo. Dabartiniu metu pas ją namuose gyvena sūnus S. Ž., G. ir D., jų sūnus prieš tris savaites išėjo gyventi kitur, anūkė G. du metus pastoviai negyvena, grįžta savaitgaliais, gyvena (duomenys neskelbtini). Anūkei nieko nesakė, kad turi išsikelti, nes pati išėjo gyventi atskirai. Grįžusi anūkė mėgsta „pabaliavoti“ dėl to nėra ramybės. Ji nori, kad dukra su šeima išsikeltų iš namo, nes senatvėje nori ramybės. Prieš metus laiko ji dukrai žodžiu buvo pasakiusi, kad išsikeltų ir pareiškusi pretenziją raštu, kad išsikeltų.
Atsiliepimas
Atsakovė G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad gyveno kartu su tėvais, iš jų tik porą metų kartu negyveno. Iš pradžių ji su vyru nuomojosi namą, vėliau savininkė norėjo parduoti namą ir ji su vyru persikraustė atgal pas tėvus. Lėšų savo būsto įsigijimui neturėjo. Pragyvenus (duomenys neskelbtini) metus, mama jai pradėjo sakyti, kad tvarkytųsi (duomenys neskelbtini) namo aukštą, bet jie tam lėšų neturėjo. Ji padėdavo mamai atlikti ūkio darbus. Jie pagal skelbimą surado parduodamas tujas, nuvykę už savo pinigus nupirko tujas. Norėjo, kad namuose būtų gražiau, pasėjo pievelę, kartu su vaikais rinko akmenis. Ji ar jos sūnus į savaitę kartą pjaudavo žolę. Žoliapjovę nupirko iš savo pinigų. Daržus kartu sėdavo, kartu ir nuimdavo. Kartu valgydavo. Mama niekada nėra prašiusi išsikelti. Nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjo tvarkyti namą, nupirko išsimokėtinai stoglangį už (duomenys neskelbtini) Lt. Mamos prašė pinigų langams, bet ji neturėjo. Mama džiaugėsi, kad jie gražiai tvarkosi, matė, kad pirko dailylentes. Jos tėtis iki mirties (duomenys neskelbtini) m., neprieštaravo, kad jie gyvena, jis leido jiems remontuoti namus. Atlikus kapitalinį remontą, gyvenamo būsto plotas padidėjo nuo (duomenys neskelbtini) kv. m iki (duomenys neskelbtini) kv. m. Apšiltino namo stogą. Kiek galėjo rinko mokėjimo kvitus, negalvojo, kad gyvenime taip gali atsitikti. Jeigu būtų žinojusi, kad taip atsitiks, nebūtų atsisakiusi tėvo palikimo dalies. Buvo susitarę, kad nepradės turto dalintis, esant mamai gyvai. Jai uzufrukto nustatymas reikalingas tam, kad ji garantuotai žinotų, kad kažką turi. Užsidirbusi (duomenys neskelbtini) Eur prie braškių, pinigus skyrė virtuvės remontui. (duomenys neskelbtini) ji gavo pranešimą dėl išsikeldinimo. Po šio pranešimo ji su mama susitaikė ir jai pasakė, kad nereikės išsikelti. Po (duomenys neskelbtini) kivirčo su mama, ji pareiškė, kad ji nebegyvens ir gavo įspėjimą išsikelti. (duomenys neskelbtini) m. savo vardu įsigijo būstą, tačiau norint jame gyventi reikia suremontuoti, nes nėra vandentiekio, kanalizacijos. Šiuo metu būsto neremontuoja, nes neturi tam lėšų. Raštiško leidimo dėl kapitalinio remonto darymo, kito asmens nuosavybėje nėra gavusi. Tačiau iš mamos žodžių „(duomenys neskelbtini)“ suprato, kad mama leidžia atlikti remonto darbus. Atlikto remonto vertės tiksliai pasakyti negali, nes neturi visų mokėjimo kvitukų. Remonto darbus atliko patys. Konflikto su mama priežastis yra ta, kad mama pardavė padargą, nepasitarusi su jais. Mama kartais jai duodavo pinigų sumokėti mokesčius, kartais neduodavo nes pamiršdavo. Komunalinius mokesčius už šiukšlių tvarkymą, už (duomenys neskelbtini) m. jie yra sumokėję (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį.
Atsakovas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jie daug metų pragyveno tame name. Jis gerai sugyveno su uošviu S. Ž., kartu su juo dirbdavo namų ūkio darbus, remontuodavo techniką. Jie į tuos namus labai daug yra „įdėję“ savo pinigų. Viską darydavo kartu, kaip dėl savęs, nes jiems O. Ž. ir S. Ž. sakydavo, kad viskas jiems čia paliks ir jie čia gyvens. Jie ruošėsi tolimesniam gyvenimui. Jie po uošvio mirties sutvarkė garažą, prieš (duomenys neskelbtini) metus įdėjo naujas garažo duris, kurias pats padarė. Sudarę santuoką su G., nuomojosi būstą kitoje vietoje apie (duomenys neskelbtini) metus laiko. Jie su G. neturėjo kur gyventi, juos kartu gyventi priėmė uošviai. Namo (duomenys neskelbtini) aukšte reikėjo atlikti remontą. Kada jie pradėjo daryti (duomenys neskelbtini) aukšto remonto darbus, buvo atėjęs pažiūrėti uošvis, jis pilnai sutiko dėl atliekamų remonto darbų. Jie galvojo, kad visą laiką ten ir gyvens, nes niekada nebuvo užsiminta, kad jie turi ieškotis kito būsto. O. Ž. jiems sakydavo, kad tvarkytųsi, kaip dėl savęs. Jis garažu naudojasi nuo S. Ž. mirties. Rašytinio leidimo naudoti patalpomis neturi, kadangi buvo duotas žodinis leidimas. Jam buvo žinoma, kad po S. Ž. mirties visas turtas atiteko O. Ž.. Ji paaiškino, kad visą turtą naudosis bendrai. Jis turi savo vardu įsigijęs nuosavybę, bet ji nėra tinkama gyventi ir šiuo metu vykdomi remonto darbai. Kiek remonto darbai užtruks, negali atsakyti. S. Ž. ir O. Ž. neprieštaravo, kad jie darytųsi remonto darbus. O. Ž. (duomenys neskelbtini) m. metais vasario mėnesį, G. gimtadienio proga, davė pinigų, kad įsigytų grindų plyteles, vykdomam remontui.
Atsakovė G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad O. Ž. pardavė jiems priklausiusį metalą, metalo įsigijimo dokumentų neturi, bet yra asmenų kurie gali paliudyti, kad jie įsigijo metalą. Ji „(duomenys neskelbtini)“ O. Ž. ir yra liudytojas, kuris patvirtina tai, policijoje nėra priimtų jokių nutarimų jos atžvilgiu dėl tokių pažeidimų padarymo. Močiutė yra mačiusi, kad yra atliekami remonto darbai (duomenys neskelbtini) aukšte, nes, kada būdavo jos ar mamos gimtadieniai ji ateidavo, kartu sėdėdavo ir dėl atliekamų darbų jokių priekaištų nėra sakiusi. Naktimis remonto darbai nebuvo daromi. (duomenys neskelbtini) metus nuolat pas mamą negyvena, grįžta kartą į mėnesį ar per du. Grįžusi negirtauja, kaip nurodo močiutė. Šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena būste, kurį nuomojasi draugas. Sudarant draudimo sutartis, klausimas su močiute buvo aptartas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), nėra jokių jos asmeninių daiktų. Kitoje vietoje deklaruoti gyvenamąją vietą galimybės neturi, (duomenys neskelbtini) ne jos vardu nuomojamas būstas dėl to negali deklaruoti ten gyvenamosios vietos.
Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės G. K. draugė. Kada pradėjo bendrauti su G. K. prieš (duomenys neskelbtini) m., į savaitę atvažiuodavo du kartus, atvažiuodavo pasižiūrėti daromų remonto darbų. Draugiškai bendraudavo su G., su jos mama ir seserimi. Remontus jie pradėjo daryti prieš (duomenys neskelbtini) m., tiksliai pasakyti negali, remontai dar nebaigti. Pirmiausia buvo sutvarkyta virtuvė, po to miegamasis, padarė vaikams kambarį. (duomenys neskelbtini) aukšte įrengė dušą. Po to iš naujo remontavo virtuvę, sudėjo stoglangius. Jie švęsdavo gimtadienius pas G. (duomenys neskelbtini) aukšte, arba pas mamą pirmame aukšte, kada švęsdavo (duomenys neskelbtini) aukšte G. mama, taip pat ateidavo. Su mama nėra kalbėjusi apie daromus remonto darbus, tik lauke visi yra aptarę apie daromus remonto darbus. Su G. seserimi R. yra kalbėję apie daromus remonto darbus. Lauke G. tvarkydavo darželius, sėjo žolę, pasodino tujas, dirbo daržą, pjovė žolę. Darbai buvo daromi G. iniciatyva. Darbus taip pat padėdavo dirbti jos mama, vaikai D. ir G.. Jai neatrodė, kad juos gali išvyti, nes jie viską tvarkėsi, kaip dėl savęs, kaip šeimininkai. Niekada nėra girdėjusi mamos kalbant, kad G. tvarko, remontus daro prieš mamos valią. Žino, kad G. su mama susipyko, nes mama liepė išsikelti. Apie tai, kad susipyko sužinojo prieš metus laiko. Paskutiniu laiku rečiau susitinka, atvažiuoja kartą į mėnesį.
Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės G. K. draugė, bendrauja (duomenys neskelbtini) metų. Pas ją į svečius užsuka į mėnesį kartą, švenčia kartu gimtadienius. Su jos mama ir seserimi kalbėdavo, kad K. tvarkosi namus ir, kad jie galės gyventi iki pat galo, nebuvo kalbama, kad jie laikinai gyvena. Dėl to jie ir tvarkėsi, nes mama tikrai nebūtų tvarkiusi (duomenys neskelbtini) aukšto, nes pirmame aukšte gyvena. Ne tik atliko remonto darbus (duomenys neskelbtini) aukšte, tačiau tvarkė ir namo aplinką. D. K. remontuodavo ūkio pastatus, naudojosi garažu daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Mama garažu nesinaudojo. Jei O. Ž. nėra sakiusi, kad vaikai trukdo gyventi.
Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė O. Ž. yra jo mama, atsakovė G. K. jo sesuo. Jis (duomenys neskelbtini), gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Kada jo sesuo atsikėlė gyventi, (duomenys neskelbtini) aukšto patalpos gyventi tiko „iš bėdos“, virtuvės, dušo nebuvo. Negirdėjo, kad G. turės gyventi laikinai ir turės išsikraustyti. Neatsimena, kada buvo užėjęs pas seserį. Sesuo sudėjo stoglangius, kambarius praplatino. Iš mamos negirdėjo priekaištų, kad G. daro remonto darbus, jam nesiskųsdavo. G. su šeima tvarkydavo namo aplinką. Jis su G. vyru remontavo daržinės duris, pakeitė garažo duris su staktomis. Garažo durys keičiamos buvo D. iniciatyva. Garažo durims D. nupirko medžiagas, o daržinės durims jis nupirko medžiagas. Verandą tvarkė kartu su D.. Tvarkė katilinę, keitė pečių, vamzdžius pervedžiojo, pakabino boilerį. Dėl tėvo palikimo jie visi buvo nuvykę pas notarą, jis atsisakė savo palikimo dalies. Jis gyvena namo rūsyje. Sesers kaimynystė jam gyventi netrukdo, mama taip pat nesiskundė, kad jai trukdo gyventi. Negirdėjo, kad jo mama su seserimi ir jos šeimos nariais pyktųsi. Mama yra skundusi nemiga, prieš metus laiko. Gali būti, kad ir jam buvo pasakyta, kad ir jis gali būti iškeldintas, jeigu teisme duos netinkamus parodymus.
Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė O. Ž. yra jos mama. Paaiškino, kad mama senatvėje nebeturi ramybės savo namuose. Ginčas tarp mamos ir sesers prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. metų (duomenys neskelbtini) mėnesio, kada mama pardavė padargus, kuriuos turėjo kartu su tėčiu. Mamai pardavus padargus prasidėjo pykčiai tarp mamos ir sesers, apie pykčius žino iš mamos pasakojimų. Sesuo G. K. iš pradžių gyveno kartu su D. K., D. P. priklausiusiame name. D. P. norėjo parduoti namą ir liepė jiems išsikeldinti, jie neturėjo kur gyventi. Ji, jos mama ir D. K. mama J. M. ėjo prašyti jos tėvo, kad juos priimtų gyventi, nes neturėjo su mažu vaiku kur išeiti. Tėtis labai nenorėjo jų priimti, bet sutiko su sąlyga, kad gyvens iki tol, kol suras, kur kitur išeiti. Iš pradžių mama su G. bendravo gražiai, bet po to pasikeitė. Vakarais mama negalėdavo pailsėti, nes vėlai vakare jie vaikšto, daro remonto darbus, gręžia. Mirus tėčiui, jie visi trys vaikai atsisakė savo dalies ir paliko viską mamai. Mirus tėčiui, mamai jai ir seseriai nupirko po automobilį, o broliui sumokėjo jo baudas. Sesuo įsigytą pusę namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkėsi. Iš kalbų žino, kad ta namo dalis yra areštuota. Iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio ji su seserimi G. bendraudavo retai, bendravimas būdavo daugiausiai jos iniciatyva, nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio visiškai nebebendrauja. Mama jos paprašė padėti parduoti turimus padargus. Ji padėjo suorganizuoti metalo pardavimą. Pardavus metalą, tarp jos ir sesers įvyko konfliktas. Mama už parduotą metalą apsipirko parduotuvėje ir nusipirko vaistų. Iki konflikto ji atvykdavo į svečius pas savo seserį, kartu švęsdavo šeimos šventes. Seseriai per (duomenys neskelbtini) m. niekas nesakė, kad turi išeiti, mama bijodavo jai sakyti. Ji žino, kad mama jos naudai surašė testamentą, kada mama surašė testamentą ji buvo pas notarą priimamajame. Mama kiekvieną mėnesį atidėdavo pinigus G. dėl mokesčių sumokėjimo.
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad G. ir D. K. yra jo draugai ir buvę kaimynai, kartu su D. K. dirbo vienoje įmonėje. Jie pažįstami (duomenys neskelbtini) metų. Jis (duomenys neskelbtini) nebegyvena (duomenys neskelbtini) metų. Su D. K. bendrauja ir susitinka į savaitę (duomenys neskelbtini) kartus, dažniausiai jis nuvyksta. Žino, kad namas priklauso O. Ž.. Kartu gyveno O. Ž. duktė, kuri ištekėjo už D. K. ir liko kartu gyventi. Garažu naudojosi D. K., naudojosi nuo to laiko nuo kada pažįstami, (duomenys neskelbtini) metų. O. Ž. garažu nesinaudojo. Jis pas D. K. lankydavosi dažnai. Jis matė, kad buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) aukšto remonto darbai. Matė, kad garaže buvo statybinių plokščių, kurias pjaustydavo ir nešdavo namo (duomenys neskelbtini) aukšto remontui. Negirdėjo, kad O. Ž. prieštarautų dėl atliekamų remonto darbų. K. tvarkydavo namų aplinką, pjaudavo žolę, genėdavo tujas. Santechnikos ir elektros darbus darydavo D. K.. Šiuo darbus D. K. darydavo, kaip sau, be atlyginimo. Nepastebėti, kad buvo vykdomi remonto darbai, buvo neįmanoma. Buvo atliekami namo stogo skardinimo darbai. Matė, kaip O. Ž. buvo atėjusi, kai buvo keičiamos garažo durys.
Atsiliepimas
Ieškovės O. Ž. atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė pateiktu atsiliepimu į priešieškinį mano, kad priešieškinys nėra pagrįstas ir nėra pagrindo priešieškinį tenkinti. Ieškovė rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais iki tol, kol jie sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) m., sudarydami santuoką jie sudarė atskirą šeimą ir nebepatenka į ieškovės šeimos sudėtį. Sukūrus atskirą šeimą, teises kuriomis naudojosi anksčiau, prarado. Kuomet G. K. reikėjo padėti dėl turimų nepilnamečių vaikų, tėvai sutiko laikinai ją priimti iki tol kol turės galimybę išsikraustyti. Dabartiniu metu tokios sąlygos yra atsiradusios, kaip (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė tvarkosi šį turtą, ketina gyventi šioje nuosavybėje. Šios aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinį. Atsakovai savo veiksmais tyčiojosi iš ieškovės, ją „kolioja“, trukdo jos poilsiui, pertvarko jos nuosavybę be raštiško sutikimo ir tuo pažeidžia jos teises į orumą ir nuosavybės neliečiamybę. Šios aplinkybės rodo, kad įtempti santykiai, kai tarpusavyje asmenys nekalba, prie gero neprives, o tik pagilins esamas nesantaikos priežastis. Todėl priešieškinys yra atmestinas. Ieškovė atsakovams pretenziją pareiškė dėl to, kad jai trukdė normaliai gyventi. Atsakovai ieškovės būste gyveno su laikinu ieškovės leidimu naudotis patalpomis iki kol susiras ar įgys gyvenamąsias patalpas, toks buvo jų žodinis susitarimas. Savininko teisė yra kokiomis sąlygomis leisti naudotis jam priklausančiu turtu, o pareikalavus, turi būti vykdomas savininko reikalavimas. Asmuo gyvendamas kitam savininkui priklausančiame name, turi gauti leidimą ir gauti sutikimą persitvarkyti turtą.
Ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pas O. Ž. gyvenantys asmenys trukdė tinkamai jai gyventi. Tai patvirtina pateikti administraciniai protokolai. Pagrindas tenkinti ieškinį yra ir iškeldinti atsakovus, nes jų tarpusavio santykiai yra įtempti ir neatitinka geros kaimynystės reikalavimų. Dėl atsakovų atliktų remonto darbų, liudytojas V. B. nurodė, kad atsakovas remonto darbus darė savarankiškai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo gauti sutikimai dėl namo pertvarkymo, naudojimosi patalpomis susitarimo, šios aplinkybės įrodo, kad yra pažeistos O. Ž. teisės į naudojimąsi turtu. Šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iškeldinti G. K., G. K., D. K. ir D. K., iš patalpų esančių adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kadangi jie turi savo gyvenamąją patalpą. Atsakovams leidimo nuolat gyventi nebuvo duota, nebuvo sudaryti tokie dokumentai, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį. Pasakyta frazė, kad „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad būtent atsakovų gyvenimas ieškovės gyvenamosiose patalpose buvo sutartas laikinas. Dėl kapitalinio remonto darymo yra būtinas rašytinis susitarimas su savininku, tokiu atveju nevykdant įstatymo normų yra pažeidimas ir negalima pripažinti, to, ką išsakė atsakovai. Jeigu ir buvo surašytas testamentas, esant gyvai O. Ž., jis gali būti pakeistas. Liudytojas V. B. parodė, kad V. K. remonto darbus vykdė savarankiškai, kas rodo, kad jokio susitarimo nebuvo. Priteisti iš visų atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovų atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad uzufrukto santykiai, kaip yra reiškiamas priešieškinys yra susiklostę iki dabartinio civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl yra visiškai nesvarbu ar dabar, ar prieš dvejus, trejus metus G. K. yra išsikėlusi gyventi kitur ir didžiąją laiko dalį gyvena kitur, nes uzufrukto teisiniai santykiai susiklostė iki (duomenys neskelbtini) m., tęsėsi ilgą laiką ir įsitvirtino. Todėl jos teisės į uzufruktą nėra išnykę ar sumažėję. Laikotarpis kurį atsakovai gyvena ginčo name yra (duomenys neskelbtini) m., išskyrus G., bet ji nuo pat gimimo ten gyvena, G. K. gyvena dar daugiau nuo (duomenys neskelbtini) m. G. K. ieškovė privalėjo suteikti gyvenamąją vietą, kada ji buvo nepilnametė. G. K. tėvo palikimo atsisakė, tikėdamasi, kad tame name gyvens tiek, kiek jai reikės ir ji turi teises į namą, jeigu būtų jautusi riziką, būtų neatsisakiusi tėvo palikimo dalies. Atliekant namo kapitalinį remontą, buvo sudėtos didelės investicijos. Atsakovai jautėsi, kad turi apibrėžtas teises į patalpą, kurioje gyvena, ja naudojasi ir jos pagerinimui skyrė visas savo pajamas, savo laisvalaikį darbų pavidalu, (duomenys neskelbtini) aukšto ir papildomų priklausinių įsirengimui ir priežiūrai. Šie nurodyti pagrindiniai momentai grindžia aplinkybę, kad atsakovai turi uzufrukto teisę į gyvenamo (duomenys neskelbtini) aukštą, papildomus ūkio pastatus ir žemės sklypą. Prašė liudytojos R. M. parodymus vertinti itin kritiškai, nes R. M. turi turtinių interesų šioje byloje. Ji žino, kad ieškovė yra paskyrusi ją paveldėtoja savo turto, įskaitant ir namo su visais priklausiniais dėl ko vyksta ginčas, ši liudytoja turi tiesioginį interesą, kad atsakovai negyventų šitame name ir neturėtų turto suvaržymo, kurį potencialiai ateityje tikisi paveldėti. Kitų liudytojų parodymai faktiškai sutampa, prieštaravimų nėra. Atsakovai rūpinosi turtu, prižiūrėjo sklypą, aplinką, visus pastatus esančius tame sklype, jie tai darė nuolat ir labai daug metų, kaip šeimininkai. Visi liudytojai nurodė, kad ieškovė žinojo apie atliekamus remonto darbus, ji negalėjo nežinoti, kad buvo atliekami remonto darbai, ką patvirtino ir liudytojas V. B.. Kieme buvo pjaustomos medžiagos, laiptais nešamos į (duomenys neskelbtini) aukštą, kalama, keičiami stoglangiai dėl to negali būti jokios abejonės, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie atliekamus remonto darbus. Nei vienas liudytojas nepatvirtino ir pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų prieštaravusi, reiškusi atsakovams pretenzijas dėl to, kas vyksta, todėl vienareikšmiškai galima daryti išvadą, kad ieškovės sutikimas, bent jau tylus, buvo išreikštas. Liudytoja M. M. parodė, kad sutikimas buvo reiškiamas žodžiais, kad „(duomenys neskelbtini)“. Duodamas parodymus liudytojas S. Ž. išsitarė, kai jo buvo paklausta ar jam buvo grasinta, kad jis duos netinkamus parodymus teisme, kad jis taip pat gali būti iškeldintas iš namo, S. Ž. atsakė, kad negali atmesti šio fakto. Akivaizdu, kad ieškovė darė spaudimą savo sūnui, kad jis neliudytų tų aplinkybių, kurias raštu buvo patvirtinęs (duomenys neskelbtini) inspekcijoje. Dokumentai pateikti į bylą ir ieškovės paaiškinimai rodo, kad konfliktas yra su vienu atsakovu D. K.. Jo atžvilgiu įforminti administracinių nusižengimų protokolai. Kiti trys atsakovai konfliktų su ieškove neturi. Vien dėl to iškeldinti visus keturis asmenis, nors konfliktas yra su vienu yra neproporcingas dalykas. Kita atsakovų gyvenamoji patalpa, šiuo metu netinkama gyventi, ir priklauso dviem atsakovams tai D. ir G. K., kitiems atsakovams D. K. ir G. K. nepriklauso, reikalavimo pagrindimas šita prasme yra nelogiškas. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė patvirtino, kad ieškovė atsakovei G. K. ir jos šeimai su mažamečiais vaikais suteikia laikiną prieglobstį, kol ji su šeima susiras kitą būstą ir į jį išsikels. Terminas susijęs su dviem sąlygomis, pirma susirasti būstą, antra į jį įsikels. Nei viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta. Tai, kad du iš keturių atsakovų nusipirko šiuo metu netinkamą gyventi pastato dalį, nėra sąlyga, kad susirado būstą. Nes būstas yra kada tinkama gyventi, o šiuo atveju yra gyvenamosios paskirties patalpa. Antrosios sąlygos, kad išsikels, nėra. Ieškovė pagal savo pačios poziciją pareikštą teismui, neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovai išsikeltų, nes sąlygos įvykdytos nebuvo. Pateiktu priešieškiniu vertina, kad visi keturi atsakovai yra įgiję uzufrukto teisę į dalį gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini) aukštą), tiek į ūkinius pastatus bei priklausinius. Šį reikalavimą grindžia keliais pagrindiniais elementais, pirma laikotarpis kurį gyveno atsakovai šitame name. Iki dabartinio civilinio kodekso 2000 m. įsigaliojimo, formos reikalavimas nustatytas nebuvo, sutartis su uzufruktoriumi iš esmės buvo galima, kaip Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, tai, kad nėra numatyta įstatyme tam tikrų sutarties formų, nereiškia, kad jos negali būti. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo labai aiškus susitarimas, kad atsakovė atsisako tėvo paveldimos dalies, ir kad galės gyventi, atsakovams buvo prižadėta, kad jie gyvens. Yra susiklosčiusi situacija dėl specifinio intereso, dėl to, kad vienas iš vaikų gavo notariškai patvirtintą paveldėjimo palikimo sandorio kopiją ir turi intenciją sukurstyti mamą ir nuteikti prieš savo sesę. Šitame kontekste palikimo nepriėmimo faktas liudija, kad buvo duotas tvirtas tėčio pažadas, vėliau mamos, kad jie ramiai gyvens ir nėra problemų. Nebuvo pagrindo namo nuosavybę skirstyti, kada santykiai buvo normalūs. Atsakovai per paskutinius (duomenys neskelbtini) m. atliko namo kapitalinį remontą, iš varganų patalpų padarė normalias gyvenamąsias patalpas. Jeigu jie būtų žinoję, kad laikinai gyvena, nebūtų investavę savo pinigų. Į kapitalinį remontą šeima sudėjo visus savo pinigus ir turėjo pagrįstą manymą, kad gyvens tiek, kiek reikės. Liudytojai patvirtino, kad atsakovai rūpinosi sklypu, jo priežiūra, pastatais, katiline, sandėliuku, garažu, daržine ir kt. Liudytojai V. B., M. M. patvirtino, kad D. K. daug metų, daugiau nei (duomenys neskelbtini) naudojosi garažu. Kad D. K. (duomenys neskelbtini) m. užgrobė garažą, tai neatitinka tikrovės. Nesvarbu, kad G. ir D. šiame name šiuo metu negyvena, nes tai yra laikina, tikėtina, kad pabaigę savo studijas sugrįš į tėviškę ir toliau gyvens tame name. Jeigu buvo suteiktas uzufruktas ir jo faktas yra, (duomenys neskelbtini) m. susiformavo ši daiktinė teisė, jeigu ji yra pripažinta, todėl nesvarbu, kad (duomenys neskelbtini) m. D. K. išvažiavo, uzufruktas jau yra ir jis tą teisę turi ir tai nešalina, to, kad šita teisė turi būti pareikalavus tinkamai pripažinta ir įforminta. Namo priežiūros ir pagerinimai buvo daromi bendromis tiek ieškovės, tiek atsakovų ir S. Ž. pastangomis. Atsižvelgiant į visas šitas aplinkybes, ieškinys neturi jokio pagrindo, prieštarauja atsiliepimui į priešieškinį apibrėžtai sąlygai, kada turėtų išsikelti atsakovai. Priešieškinys, kuriame yra prašoma nustatyti uzufruktą yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas. Priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinę, lauko tualetą ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iki ieškovės sutuoktinio mirties, nuosavybės teisė į minėtus nekilnojamuosius daiktus buvo įregistruota jos sutuoktinio S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu (1 t., b. l. 26–28). Nuo (duomenys neskelbtini) minėtu adresu esančiame name deklaruota G. K. gyvenamoji vieta, o nuo (duomenys neskelbtini) – G. K. (1 t., b. l. 15). (duomenys neskelbtini) O. Ž. pateikė pranešimus visiems atsakovams dėl išsikeldinimo iš jai priklausančio namo iki (duomenys neskelbtini) (I 1 t., b. l. 13). (duomenys neskelbtini) surašyti pakartotiniai įspėjimai dėl išsikeldinimo (1 t., b. l. 21, 22, 23).
Dėl uzufrukto nustatymo
Uzufrukto nustatymą detaliai reglamentuojančios teisės normos išdėstytos nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Neatlygintino naudojimosi daiktu iki gyvos galvos teisiniai santykiai, jų turinys atitiktų uzufrukto teisinius santykius pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą uzufrukto sąvoką.
Iki 2001 m. liepos 1 d. CK įsigaliojimo galioję įstatymai neįtvirtino uzufrukto instituto ir uzufrukto nereglamentavo specialiosiomis teisės normomis. 1964 m. priimtas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais CK nenustatė specialių normų dėl teisės iki gyvos galvos naudotis gyvenamąja patalpa. 1964 m. CK reglamentavo nuomos (panaudos) santykius, taip pat kodeksas leido asmenims atlikti veiksmus (sudaryti susitarimus), sukuriančius civilines teises ir pareigas. Šiame anksčiau galiojusiame kodekse nurodyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose nustatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 4 straipsnio 1 dalis). Teisė į uzufruktą galėjo atsirasti remiantis nurodytomis 1964 m. CK bendrosiomis teisės normomis. Be to, sprendžiant teisminį ginčą dėl uzufrukto nustatymo, taikomi 2000 m. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), taigi nepaisant to, ar uzufrukto santykiams taikytinos 2000 m. CK, ar iki šio kodekso galiojusių įstatymų teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-611/2021).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) sudaryti teisėti asmenų susitarimai dėl naudojimosi būstu iki gyvos galvos ir šiais vykdomais susitarimais sukurti tęstiniai nuolatinio naudojimosi gyvenamąja patalpa santykiai kvalifikuotini kaip teisinis pagrindas teismui nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2007; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-695/2020, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-611/2021).
Narinėjamoje byloje sprendžiant priešieškinio reikalavimą dėl teisės naudotis namo dalimi iki gyvos galvos, savo turiniu atitinkančios uzufrukto nustatymą, reikšminga aplinkybė yra atsakovų ir tuomečio namo savininko susitarimo sudarymas. Aplinkybės, jog buvęs namo savininkas S. Ž., o taip pat ir jo sutuoktinė O. Ž., (duomenys neskelbtini) m. leido savo dukrai G. K. ir jos sutuoktiniui D. K. gyventi jų name, iš esmės neginčijo nė viena iš šalių. Namo savininkų sutikimą įsikelti jų dukrai su sutuoktiniu patvirtina ir pats jų atsikėlimo gyventi į ginčo namą faktas. Byloje kilo ginčas dėl minėto susitarimo turinio ir sąlygų.
Nors gyvenimas kartu su asmeniu, jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte savaime nesukuria (nenustato) uzufrukto teisės (daiktinės teisės) į kito asmens turtą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai name (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyvena apie (duomenys neskelbtini) m. (neskaitant atsakovės G. K. gyvenimo su tėvais). Ieškovė O. Ž. nurodo, kad kai priėmė dukrą su sutuoktiniu gyventi, ji buvo nepilnametė, todėl turėjo pareigą suteikti gyvenamą plotą, reikėjo padėti dėl turimų nepilnamečių vaikų, todėl ji ir sutuoktinis kaip tėvai sutiko laikinai ją priimti iki tol, kol turės galimybę išsikraustyti. Ieškovės teigimu, leidimas naudotis patalpomis buvo iki kol atsakovai susiras ar įgys gyvenamąsias patalpas, toks buvo jų žodinis susitarimas.
Nors akivaizdu, kad dėl susitarimo formos, nėra galimybės detaliai įvertinti jo sąlygų, tačiau teismo vertinimu, egzistavus susitarimą, jog atsakovai galės neribotai gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), patvirtina toliau išdėstytos teismo nustatytos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad S. Ž. iki savo mirties, ar O. Ž. iki (duomenys neskelbtini) m. būtų reiškę nesutikimą, jog dukters šeima gyventų name minėtu adresu. To nepatvirtino nė vienas iš liudytojų ar kiti bylos duomenys. Nors ieškovė teigia, kad ji ir sutuoktinis tiesiog turėjo vykdyti savo kaip tėvų pareigą aprūpinti nepilnametę dukrą gyvenamuoju būstu, tačiau duomenų ir apie tai, kad būtų reiškę pretenzijas, jog tapusi pilnamete dukra išsikeltų, byloje nėra, to nenurodė ir pati ieškovė. Priešieškiniu nurodoma, kad jau pragyvenę apie (duomenys neskelbtini) metus patalpose tėvų gyvenamajame name, atsakovai G. K. ir D. K. apie (duomenys neskelbtini) m. patalpas remontavo. Tėvas iki mirties tam neprieštaravo, leido jiems remontuoti namus. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Liudytojas ieškovės sūnus ir atsakovės G. K. brolis S. Ž. patvirtino niekada negirdėjęs, kad sesuo su šeima namo patalpose gyvena laikinai ir turės išsikraustyti. Iš mamos negirdėjo priekaištų, dėl atliekamų remonto darbų. Apibendrinant pastebėtina, kad nenustatyta jokių duomenų apie S. Ž., iki jo mirties, ar O. Ž. prieštaravimą dėl dukters su šeima gyvenimo dalyje aptariamo namo. Priešingai, aplinkybė, jog namo palėpėje vykdytiems darbams buvo gautas žodinis O. Ž. sutikimas, užfiksuota ir (duomenys neskelbtini) m. sausio mėnesio (duomenys neskelbtini) rašte (1 t., b. l. 7–11) bei S. Ž. paaiškinime minėtai institucijai (1 t., b. l. 60). Liudytojų parodymai apie atsakovų šeimos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte atliktus remonto darbus, gyvenamosios aplinkos tvarkymą iš esmės sutampa, tarp jų esminių prieštaravimų nėra, todėl teismas sprendžia esant nustatytą aplinkybę, jog atsakovai atliko esminius (pakeistas gyvenamosios patalpos plotas, apšiltintas stogas ir kt.) (duomenys neskelbtini) aukšto gyvenamųjų patalpų tvarkymo (remonto) darbus.
Kasacinio teismo išaiškinta, jog esant tęstiniams nuolatinio naudojimosi gyvenamąja patalpa santykiams, kai susitarimai dėl aprūpinimo gyvenamąja patalpa sudaryti esant kitokiam nei šiuo metu įstatymų reglamentavimui, tačiau nei jų sudarymo metu, nei vėliau neprieštaravo ir neprieštarauja įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie susitarimai nebuvo ginčijami gyvenamosios patalpos savininko (savininkų), yra galimas uzufrukto (naudojimosi gyvenamąja patalpa teisės) nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-611/2021).
Nagrinėjamoje byloje įrodyta aplinkybė, kad pradinis gyvenamojo namo savininkas S. Ž. su ieškove leido gyventi ginčo name atsakovams G. K. ir D. K., jiems buvo leista neatlygintai naudotis minėtu gyvenamuoju plotu. Vėliau iš šio susitarimo kilusio teisės ir pareigos perėjo namo paveldėtojai – O. Ž., kuriai visada buvo žinomas šis nekilnojamojo turto suvaržymas, jo aplinkybės ir realus suvaržymų įgyvendinimas – atsakovų ilgalaikis ir nepertraukiamas gyvenimas gyvenamosiose patalpose. Kaip jau minėta, nei iki sutuoktinio mirties, nei apie keturiolika metų po jo mirties, ieškovė dukters šeimai prieštaravimų dėl jų gyvenimo jai nuosavybės teise priklausančiame būste nereiškė. Prieštaravimai kilo (duomenys neskelbtini) m. kilus konfliktui tarp šalių, kaip nustatyta, dėl kitų nei atsakovų šeimos gyvenimo ieškovei priklausančiame name, aplinkybių. Pastebėtina, kad veiksmai, dėl kurių ieškovė nurodo negalinti tinkamai naudotis savo nuosavybe, įvardijami taip pat kaip vykę (duomenys neskelbtini) m. ir vėliau.
Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatytas tęstinis ir nuolatinio pobūdžio atsakovų naudojimasis gyvenamąja patalpa, prasidėjęs teisėtai, t. y. savininkų sutikimu; toks susitarimas tiek jo sudarymo metu, teik šiuo metu neprieštarauja įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams; susitarimas dėl gyvenimo, kaip anksčiau nustatyta, nebuvo ginčijamas nekilnojamojo turto savininko (savininkų), todėl net jei ir nebuvo konkretizuotas dėl jo termino, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (gyvenimo trukmę, pobūdį (patalpų priežiūrą, remontą), savininkų prieštaravimų nebuvimą), vertintinas kaip suformavęs uzufrukto teisinius santykius. Iš bylos duomenų matyti, kad toks susitarimas buvo ne tik sudarytas, bet ir iki šiol vykdomas. Priešingai nei teigia ieškovės atstovas, teismas vertina, jog ieškovės nurodymas, kad „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, ne tai, kad buvo sutarta dėl laikino atsakovų gyvenimo ieškovės gyvenamosiose patalpose, o tai, kad terminas nebuvo apibrėžtas.
Paminėtina ir tai, kad mirus tėvui atsakovė G. K. nepretendavo į palikimo dalį, palikdama visą jo nuosavybės teise turėtą turtą paveldėti savo mamai O. Ž.. Teismo vertinimu, ir ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl atsakovų aprūpinimo gyvenamąja patalpa (t. y. teise iki gyvos galvos gyventi gyvenamajame name), kuriam esant ieškove visiškai pasitikėję atsakovai neįžvelgė būtinybės savo žinion formaliai perimti dalį gyvenamojo namo ir kito S. Ž. palikto turto. O atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, toks sprendimas buvo nulemtas ne neapdairumo, nerūpestingumo ar pan., o objektyviai susiformavusio lūkesčio dėl jau esamo apsirūpinimo gyvenamuoju plotu. Atsakovės G. K. teiginį, jog po tėvo mirties mama dar kartą nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės, jog su namu susiję mokesčiais, kuro pirkimas ir pan. buvo vykdomi tiek G. ir D. K. bendrai visam namui, tiek tam tikrais atvejais ir ieškovės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytinas uzufruktas atsakovams G. K. ir D. K. į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatant šių uzufruktorių išimtinę teisę naudoti nurodyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte esančias patalpas, taip pat nustatyti uzufruktą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad naudojimasis gyvenamąja patalpa nesinaudojant pagalbinio ūkio statiniais (esant bendrai šildymo (ir kitoms) sistemai, naudojant kietą kurą ir pan.) būtų itin apsunkintas, uzufrukto teisė nustatytina ir į pagalbinio ūkio bei kiemo statinius.
Reikalavimas nustatyti uzufrukto teisę į aptariamą turtą atsakovams D. K., G. K. iš esmės grindžiamas jų ilgalaikiu gyvenimu seneliams nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
Atsakovė G. K. nurodė, kad penkerius metus nuolat pas mamą negyvena, grįžta kartą į mėnesį ar per du. Šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena būste, kurį nuomojasi draugas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), nėra jokių jos asmeninių daiktų. Atsakovas D. K. nuo (duomenys neskelbtini) m. minėtu adresu nuolat taip pat negyvena. Atsižvelgiant į anksčiau teismo nustatyta aplinkybes, vertintina, jog susitarimas dėl neterminuoto gyvenimo S. Ž. ir O. Ž. priklausančiame (priklausiusiame) name, buvo sudarytas nekilnojamojo turto savininkų su dukra G. K. ir jos sutuoktiniu. D. K. ir G. K. gyvenimas nuo pat gimimo seneliams priklausančiame name, negali būti vertinamas, kaip atsiradęs tuo pačiu susitarimo su namo savininkais pagrindu (kaip ir atsakovų – jų tėvų). Teismo vertinimu, būdami vaikais, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame name šie gyveno jų tėvams vykdant savo pareigą aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu ir jų ilgalaikis gyvenimas minimame name kilo būtent iš šio tėvų pasirinkto pareigos vykdymo būdo. G. K. ir D. K. aprūpinus vaikus būstu sudarant anksčiau aptartą susitarimą su būsto savininkais, teismo vertinimu, uzufrukto teisiniai santykiai tarp gyvenamojo namo savininkų ir atsakovų G. K. ir D. K. nebuvo suformuoti. Atstovaujančių nepilnametį vaiką jo tėvų ir turto savininkų susitarimas dėl atsakovės G. K. gyvenimo jiems priklausančiame name nebuvo galimas dar ir dėl to, kad atsakovė G. K. dar nebuvo gimusi.
Dėl iškeldinimo
Ieškovė O. Ž. prašo iškeldinti atsakovus iš dalies jai priklausančio gyvenamojo namo. Reikalavimą grindė aplinkybe, jog atsakovai neturi teisės naudotis butu, o taip pat trukdo atsakovei naudotis jai priklausančiu būstu triukšmaudami, girtaudami ir pan.
Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti apie Atsakovų G. K. ir D. K. teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis iki jų gyvos galvos, ieškovės reikalavimas iškeldinti juos iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) negali būti tenkinamas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Įvertinus nesant pagrindo nustatyti atsakovų D. K. ir G. K. uzufrukto teisės gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esant duomenims, kad minėti atsakovai aptariamame būste nebegyvena, o tik atvyksta apsilankyti pas tėvus, spręstina nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl jų iškeldinimo.
Be to, pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo vertinti garbingo amžiaus ieškovės sveikatos sutrikimų, kaip atsiradusių išimtinai tik dėl nesutarimų su kartu gyvenančiais atsakovai. Pastebėtina, kad administracine nuobauda buvo nubaustas tik D. K., duomenų apie kitų atsakovų netinkamą elgesį (triukšmavimą, girtavimą) nenustatyta. Paminėtina ir tai, kad D. K. nusižengimas dėl savavaldžiavimo, konstatuotas remiantis prielaida, kad atsakovas neturi teisės naudotis aptariamu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniu – garažu, dėl kurios ir sprendžiama šioje byloje. Duomenų apie ieškovės anūkų nederamą elgesį, trukdantį ieškovei įgyvendinti nuosavybės teisę, nenustatyta.
Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo
Ieškovės reikalavimas dėl atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo paliktinas nenagrinėtu.
Turto savininkas savarankiškai turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaravimo duomenų pakeitimo ar naikinimo. Tokią išvadą sąlygoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, numatanti, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Duomenų, kad ieškovė savarankiškai kreipėsi dėl deklaravimo duomenų pakeitimo/ panaikinimo ir jos prašymas nebuvo tenkintas, teismui nepateikta, todėl toks prašymas teismine tvarka nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad sprendimas priimtas atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) naudai, priešieškinio reikalavimai patenkinti 50 procentų. Teismui pateikti duomenys, jog atsakovai patyrė 2955,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir 100 Eur žyminio mokesčio) (2 t., b. l. 1–6, 38–40). Bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. 1474,80 Eur priteistinos iš O. Ž.. Nors bylinėjimosi išlaidos patirtos visų atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį), atsižvelgiant į tai, kad jos apmokėtos G. K., bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškovės O. Ž. ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo atmesti.
Ieškinio reikalavimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo palikti nenagrinėtą.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti atsakovams G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę:
- į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant uzufruktorių teisę naudoti šio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte esančias patalpas, taip pat
- viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus (duomenys neskelbtini), daržinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, lauko tualetą ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esančius (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš O. Ž. 1477,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo G. K..
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.