- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-956-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01003-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- G. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-435-959/2024 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo E. V. 3 010,00 Eur skolą, 461,25 Eur palūkanas, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ji ir atsakovas draugavo romantinių santykių pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. Atsakovas ieškovei pasiūlė užsidirbti pinigų, įsigyjant daužtą automobilį, jį suremontuojant ir parduodant už didesnę kainą. Kadangi ieškovė pasitikėjo atsakovu, sutiko su tokiu pasiūlymu. Atsakovas neturėjo pinigų automobiliui įsigyti, todėl susitarė, kad automobilio įsigijimui pinigų paskolins ieškovė. Ieškovė iš savo banko sąskaitos iš bankomato nuėmė iš viso 3 000,00 Eur sumą grynaisiais ir ją perdavė atsakovui. Atsakovas automobilį nupirko, suremontavo ir pardavė, tačiau pinigų ieškovei negrąžino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. V. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad niekada nesiūlė ieškovei užsidirbti pinigų, įsigyjant daužtą automobilį, jį suremontuojant ir parduodant už didesnę kainą, nei buvo pirktas. 2018 m. gruodžio mėn. atsakovas užsiminė ieškovei, kad ketina pirkti naudotą automobilį už kainą iki 3 000,00 Eur, tačiau pirkimui dar neturi visos pinigų sumos. Ieškovė pasisiūlė paskolinti automobilio pirkimui 3 000,00 Eur. Šalims bendraujant nebuvo įvardinta konkreti automobilio pirkimui reikalinga pinigų suma, nebuvo tartasi dėl pinigų perdavimo ir įsipareigojimo juos nustatytu terminu gražinti, pinigai perduoti nebuvo, paskolos sutartis nei žodine, nei rašytine forma sudaryta nebuvo. 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovas iš savo mamos R. V. pasiskolino 2 000,00 Eur ir tą pačią dieną už 1 970,00 Eur nusipirko automobilį „BMW 320”. Vėliau pasiskolino iš ieškovės 200,00 Eur grynaisiais pinigais, o 2022 m. rugpjūčio 19 d. juos gražino ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo E. V. 2 910,00 Eur skolą, 368,22 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 188,08 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitos ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys (ieškinyje nurodytos aplinkybės bei šalių susirašinėjimas) patvirtina, jog šalys 2018-2020 m. palaikė draugiškus, romantinius santykius. Tačiau byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių tai, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir buvo susitarę automobilį įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalys tokio susitarimo byloje neįrodinėjo. Teismas vertino, kad šalių santykiai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos.
6. Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, jog ieškovė paskolino atsakovui 3 000 Eur naudoto automobilio pirkimui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jai tokią pat sumą. Šalių tikrąją valią sudaryti 3 000 Eur paskolos sutartį patvirtino šių įrodymų visuma: 1) atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, jog 2018 m. gruodžio mėn. jis užsiminė ieškovei, kad ketina pirkti naudotą automobilį už kainą iki 3 000 Eur, tačiau pirkimui dar neturi visos pinigų sumos; ieškovė pasisiūlė paskolinti automobilio pirkimui 3 000 Eur; 2) ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog ji 2018 m. gruodžio 19-20 d. per 4 kartus išsigrynino 3 000 Eur sumą; 3) šalių susirašinėjimas; 4) (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei (duomenys neskelbtini) prokuratūros 2022 m. kovo 16 d. nutarimas atmesti skundą, iš kurio nustatyta, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 20 d. įsigijo automobilį BMW, kurį pardavė A. J. 2019 m. liepos 17 d.; 5) atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, jog jis po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tikslios datos ir laiko nepamena, pasiskolino iš ieškovės 200 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos 2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pavedimu gražino ieškovei, 2023 m. kovo 23 d. posėdyje atsakovas paaiškino, kad šią sumą iš ieškovės skolinosi automobilio remontui.
7. Teismas iš šalių susirašinėjimo nustatė, kad ieškovė per kelis kartus bankomate išsigrynino 3 000 Eur pinigų sumą atsakovo prašymu, ieškovei reikalaujant grąžinti pinigus, atsakovas ne vieną kartą žadėjo tai padaryti. Šie įrodymai patvirtino, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė realiai perdavė atsakovui pinigų sumą, kurią atsakovas įsipareigojo jai grąžinti. Iš susirašinėjimo teismas taip pat nustatė, kad atsakovas iš ieškovės pasiskolino didesnę nei 1 000 Eur sumą, todėl atmestas atsakovo argumentas, jog jis pasiskolino tik 200 Eur sumą. Teismas taip pat pritarė ieškovės dublike nurodytam argumentui, jog atsakovas, patvirtindamas, jog jokios rašytinės paskolos sutarties dėl jo pripažįstamos 200 Eur sumos nesudarė, tokiu būdu patvirtino, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika pinigus skolinti grynaisiais ir nepasirašant jokių paskolos sutarčių ar raštelių.
8. Teismas kritiškai vertino liudytojos R. V. parodymus apie jos atsakovui 2018 m. gruodžio 20 d. neva paskolintą 2 000 Eur sumą, nes ji yra atsakovo artimoji giminaitė (motina) ir gali būti suinteresuota padėti jam išvengti civilinės atsakomybės. Dėl tų pačių aplinkybių kelia rimtų abejonių ir atsakovo pateiktame skolos raštelyje nurodytų duomenų, ypač pinigų skolinimosi datos, patikimumas. Šie įrodymai prieštaravo ir kitiems bylos įrodymams, ypač šalių 2018 m. gruodžio 18 d. šalių susirašinėjimui, iš kurio matyti, kad atsakovas įkalbinėja ieškovę nusiimti 3 000 Eur sumą, didesnę už numatomą automobilio kainą (2 650 Eur), nes, anot jo, „vis tiek greit nupirksim duris, varai, nudazysiu ir eis i skelbimus atgal“. Atsižvelgiant į tai, teismas nesirėmė liudytojos parodymais ir skolos rašteliu kaip įrodymais, tariamai paneigiančiais paskolos santykius tarp šalių. Teismas laikė, kad nepaisant to, jog šalys nesilaikė rašytinės formos reikalavimo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalyje, tai savaime nedaro jų žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais sudaryto sandorio negaliojančiu. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai pakankamai patikimai įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė bankiniais pavedimais pervedė atsakovui tokias sumas: 2018 m. liepos 19 d. – 100 Eur; 2019 m. liepos 11 d. – 50 Eur; 2019 m. liepos 12 d. – 20 Eur; 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 40 Eur. Mokėjimų paskirtys pavedimuose nenurodytos. Ieškovė 2018 m. prašė atsakovą nupirkti jai vaistų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo 2018 m. liepos 19 d. ieškovės atsakovui pervestos 100 Eur sumos sieti su jos prašymu nupirkti vaistų. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad vaistus realiai pirko, perdavė ieškovei ir, kad jie kainavo 100 Eur. Iš šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad atsakovas, nurodydamas savo banko sąskaitos numerį, ne vieną kartą prašė ieškovę pervesti jam pinigų. Teismas atsakovo žinutę „tai kad dar viena galvos skausma turesiu kaip pinigus atiduot“ vertino taip, kad jis ketino pervestus pinigus ieškovei grąžinti. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys tai, kad ieškovės atsakovui pervestos pinigų sumos buvo naudojamos bendriems šalių pirkiniams ar, kad ieškovė būtų aiškiai išreiškusi valią šiuos pinigus atsakovui dovanoti. Teismas nustatė, kad šalis siejo paskolos santykiai dėl 3 000 Eur sumos, ieškovės perduotos atsakovui grynaisiais 2018 m. gruodžio mėn.. Be to, pats atsakovas pripažino skolinęsis iš ieškovės 200 Eur. Šių duomenų visuma leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir dėl minėtų ieškovės bankiniais pavedimais atsakovui pervestų pinigų, kurių bendra suma – 210 Eur.
10. Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas ieškovei buvo skolingas pagal kelias paskolos sutartis, 2018 m. liepos 19 d. ieškovės atsakovui paskolinta 100 Eur suma yra seniausia atsakovo skola. Nors byloje nepakako įrodymų apie aiškų šalių susitarimą dėl paskolų grąžinimo termino, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, kad skolos grąžinimo ieškovė pradėjo reikalauti ne vėliau kaip 2020 m. vasario 5 d. Be to, 2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pavedimo metu civilinė byla jau buvo iškelta ir ieškovės reikalavimai, išdėstyti pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovui buvo įteikti. Taikant CK 6.53 straipsnio 2 dalį, atsakovo prievolė grąžinti jam paskolintus pinigus, neapibrėžta konkrečiu terminu, tapo privalomai vykdytina anksčiau, nei buvo atliktas jo mokėjimas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad visų atsakovo skolų ieškovei grąžinimo terminai 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo suėję. Byloje nebuvo duomenų, kad skolų grąžinimas būtų buvęs užtikrintas. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pavedime aiškiai nenurodė, kurią skolą grąžina. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė privalėjo taikyti CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką ir atsakovo pervestą 200 Eur sumą įskaityti seniausioms skoloms padengti.
11. Teismas nurodė, kad seniausios atsakovo ieškovei skolos buvo: 2018 m. liepos 19 d. ieškovės atsakovui paskolinta 100 Eur suma, 2018 m. gruodžio mėn. paskolinta 3 000 Eur suma. Taikant CK 6.55 straipsnio 2 dalį, teismas laikė, jog atsakovas grąžino ieškovei 100 Eur sumą, paskolintą jam 2018 m. liepos 19 d., ir 100 Eur nuo 3 000 Eur paskolos grynaisiais pinigais. Dėl to, teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies ir jai iš atsakovo priteisė 2 900 Eur sumą pagal 2018 m. gruodžio mėn. sudarytą paskolos sutartį bei prašomą priteisti 10 Eur sumą jos mokėjimo pavedimais paskolintų pinigų. Teismas vertino, kad šioje byloje nėra pagrindo peržengti ieškinio ribų ir priteisti ieškovei didesnę sumą nuo 210 Eur paskolos sumos, nei pati ieškovė prašo ieškiniu.
12. Teismas nurodė, kad pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė ne vieną kartą reikalavo iš atsakovo skolos grąžinimo, tačiau ne visais atvejais įmanoma identifikuoti susirašinėjimo datą. Tačiau skolos grąžinimo ieškovė pradėjo reikalauti ne vėliau kaip 2020 m. vasario 5 d. Taikant CK 6.53 straipsnio 2 dalyje numatytą 7 dienų terminą, laikytina, kad atsakovas privalėjo grąžinti skolą iki 2020 m. vasario 12 d. (imtinai). Jam to nepadarius, ieškovė nuo 2020 m. vasario 13 d. įgijo teisę į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas – 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos 3 000 Eur sumos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Byla iškelta 2022 m. liepos 28 d. Todėl už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2022 m. liepos 28 d. (896 dienos) iš atsakovo ieškovei priteistina 368,22 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma (3 000 Eur x 0,05 proc. / 365 d. x 896 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė realiai perdavė atsakovui 3 000 Eur pinigų sumą, kurią jis įsipareigojo jai grąžinti. Apibendrinant šalių susirašinėjimą, matyti, kad: 1) atsakovo prašymu ieškovė išgrynino 3 000 Eur, ieškovės pateiktame susirašinėjime nėra jokių duomenų apie 3 000 Eur perdavimą atsakovui; 2) ieškovė skolindavo atsakovui pinigus pervesdama juos atsakovui į sąskaitą banke, atsakovas žadėjo juos gražinti; 2) pervedusi pinigus ieškovė klausė atsakovo apie pinigų gavimą; 3) iš šalių susirašinėjimo neaišku ir nei viena iš šalių neįvardijo ir nežinojo tikslios atsakovo skolos ieškovei dydžio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. prie savo darbovietės perdavė atsakovui grynaisiais pinigais 3 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė skolinęsis (gavęs) iš ieškovės ir teigė skolingas ieškovei 200 Eur, kuriuos atsakovas skolinosi po 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pavedimu gražino ieškovei.
1.2. Bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos tik netiesioginiais įrodymais, kurie yra prieštaringi. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (pavedimų, ieškovės pakvitavimų ar pan.), kurie pagrįstų 3 000 Eur piniginių lėšų perdavimą atsakovui, o pastarasis patvirtintų juos gavęs. Teismas išvadą apie tai, kad ieškovė perdavė atsakovui 3 000 Eur, padarė netiesioginių įrodymų pagrindu. Ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas turėjo skolų ieškovei. Byloje esantis šalių susirašinėjimas, susijęs ne dėl 3 000 Eur, o dėl kitokių atsakovo skolų ieškovei. Byloje esančiame šalių susirašinėjime nėra netgi užuominų apie tai, kad ieškovė perdavė atsakovui 3 000 Eur arba, kad atsakovas juos gavo. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas rodo, kad šalys intensyviai susirašinėjo. Šiuo atveju, ieškovė naudojasi atsakovo įsipareigojimu gražinti jai kitas skolas. Pinigų (3 000 Eur) perdavimo atsakovui fakto neįrodo ieškovės pateikti netiesioginiai įrodymai – ieškovės banko sąskaitos išrašas, šalių susirašinėjimas. Ieškovės banko išrašas patvirtina, kad bankas ieškovei išdavė 3000 Eur. Ieškovė turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius 3 000 Eur perdavimą atsakovui. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
14. Ieškovė G. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino netiesioginius byloje esančius įrodymus bei įrodymų visetą, teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, ko pasėkoje, iš įrodymų visumos padarė pagrįstą ir labiau tikėtiną išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių tai, jog ieškovė paskolino atsakovui 3 000 Eur naudoto automobilio pirkimui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jai tokią pat sumą.
2.2. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, paties atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės, jog 2018 m. gruodžio mėn. jis užsiminė ieškovei, kad ketina pirkti naudotą automobilį už kainą iki 3 000 Eur, tačiau pirkimui dar neturėjo visos pinigų sumos, ieškovė pasisiūlė paskolinti automobilio pirkimui 3 000 Eur. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir patvirtina, kad jo prašymu ieškovė iš banko sąskaitos aptariamu laikotarpiu 2018 m. gruodžio 19-20 d. per 4 kartus išsigrynino 3 000 Eur sumą. Šių aplinkybių neginčija nei viena iš šalių. Nepaisant to, anot atsakovo, tai nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo.
2.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į byloje esantį šalių susirašinėjimą, kaip vieną pagrindinį netiesioginį įrodymą, patvirtinantį paskolos dalyko perdavimą. Kaip teisingai konstatavo teismas, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė per kelis kartus bankomate išsigrynino 3 000 Eur pinigų sumą atsakovo prašymu, atsakovas pastoviai siuntė žinutes apie tai, kaip sekasi remontuoti automobilį, Ieškovė reikalavo grąžinti pinigus, atsakovas ne vieną kartą žadėjo tai padaryti. Šie įrodymai patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė realiai perdavė atsakovui pinigų sumą, kurią jis įsipareigojo jai grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai logikos pagrindu atmetė ir atsakovo argumentus, jog jis neva pasiskolino tik 200,00 Eur sumą. Jei iš tiesų atsakovas būtų pasiskolinęs vos 200,00 Eur sumą, tai niekaip logiškai nėra paaiškinama, kodėl tokiu atveju pats atsakovas susirašinėjimuose nurodė, jog turi surinkti ieškovei bent 1 000 Eur. Atsakovas nei viename procesiniame dokumente niekaip neatsikirtinėjo į jam itin „nepatogų“ rašytinį įrodymą dėl jo įsipareigojimo surinkti ieškovei bent 1 000 Eur sumą. To negalėjo paaiškinti ir apklausiamas teismo posėdyje. Atsakovas pats nežino, kokios versijos laikytis, jo parodymai nėra nuoseklūs, jais atsakovas siekia sukurti atitinkamą „istoriją“, kuri galėtų pateisinti jo paties pripažįstamą faktą dėl skolos.
2.5. Šalis ginčo dalyko perdavimo metu siejo artimi santykiai – ieškovė ir atsakovas buvo pora. Įprastai tokiuose šalių santykiuose vyrauja pasitikėjimas ir tarpusavio paskoliniai santykiai nėra įforminami rašytiniais susitarimais. Tačiau įrodymų visetas patvirtina, kad iš tiesų labiau tikėtina, jog paskolos dalykas buvo perduotas atsakovui, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas, patvirtindamas, kad jokios rašytinės paskolos sutarties dėl jo pripažįstamos 200 Eur sumos nesudarė, tokiu būdu patvirtino, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika pinigus skolinti grynaisiais ir nepasirašant jokių paskolos sutarčių ar raštelių. Nors atsakovas ir teigia, kad neva pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos tik netiesioginiais įrodymais, kurie yra prieštaringi, tačiau kuom pasireiškia šis prieštaringumas visiškai nenurodo ir nedetalizuoja.
2.6. Vadovaujantis atsakovu, t. y., kad ieškovė žinojo jo banko sąskaitą ir galėjo ten atlikti mokėjimą, tačiau pačiame susirašinėjime tarp šalių atsakovas visiškai neužsimena ir neprašo reikiamos sumos pervesti jam į jo banko sąskaitą, o kalba apie tai, kad ieškovė išsiimtų iš bankomato tris tūkstančius eurų. Šiuo atveju atsakovas, pasinaudojęs ieškovės pasitikėjimu ir ja manipuliavęs, kuomet ji „išpildė“ jo norą dėl grynųjų pinigų išėmimo, šia aplinkybę visiškai nepagrįstai naudoja paneigiant paskolos dalyko perdavimą, kas tik rodo jo akivaizdų nesąžiningumą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė 3 000 Eur perdavė atsakovui grynaisiais, o ne atliko bankiniu mokėjimo pavedimu, visiškai nepaneigia byloje esančiais duomenimis įrodyto fakto dėl atsakovui perduoto paskolos dalyko.
2.7. Nors atsakovas byloje įrodinėjo, kad neva jam nereikėjo skolintis iš ieškovės pinigų, nes jam paskolino jo motina, tačiau šią versiją pagrįstai kritiškai vertino bei atmetė pirmosios instancijos teismas. Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovo motina gali būti suinteresuota padėti jam išvengti civilinės atsakomybės, o be to, „paskolos sutartis“ prieštarauja kitiems bylos įrodymams, ypač šalių 2018 m. gruodžio 18 d. šalių susirašinėjimui, iš kurio matyti, kad atsakovas įkalbinėja ieškovę nusiimti 3 000 Eur sumą, didesnę už numatomą automobilio kainą. Kita vertus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažai tikėtina, tiksliau, visiškai neįtikėtina, kad atsakovas ir jo motina, būdami geruose ir artimuose santykiuose, ką patvirtino byloje apklausta ir atsakovo motina, paskolos santykius būtų buvę forminę rašytine sutartimi.
2.8. Po to, kai ieškovė nuėmė iš savo banko sąskaitos 3 000 Eur, šalių susirašinėjime nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs ieškovę apie tai, kad jam pinigai nėra reikalingi, nes jis pasiskolino juos iš savo motinos. Elementari logika leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei atsakovas būtų gavęs paskolą iš savo motinos, jis būtų informavęs apie tai ieškovę ir nurodytų, kad iš jos pinigų jam nereikia. Juo labiau, kad ginčo laikotarpiu tarp šalių vyko labai intensyvus ir kasdienis bendravimas dėl pinigų poreikio. Tai tik leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog iš tiesų automobilis buvo pirktas iš lėšų, kurias, kaip paskolos dalyką, ieškovė perdavė atsakovui. Priešingai nei nurodo atsakovas, byloje buvo įrodytas paskolos dalyko jam perdavimas.
2.9. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą ne taip, kaip norėjo atsakovas, lygiai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumą bei kad buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Sprendimo panaikinimas sudarytų teisines prielaidas nesąžiningai praturtėti atsakovui ieškovės sąskaita, pažeistų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, neleistų teismui įgyvendinti savo konstitucinės pareigos užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė G. S. įrodinėja, kad pagal žodinį susitarimą, sudarytą su atsakovu (apeliantu) E. V., ji jam perdavė iš bankinės įstaigos išsigrynintas pinigines lėšas, iš viso 3 000,00 Eur sumą, kurias atsakovas, ieškovės teigimu, pagal reikalavimą turėjo grąžinti. Nutraukus ieškovei artimus santykius su atsakovu, atsakovas tik iš dalies įvykdė susitarimą grąžinti gautas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė G. S. įrodė, jog ji perdavė bei bankiniais pavedimais pervedė atsakovui E. V. bendrą 3 210,00 Eur sumą bei ir kad atsakovas ieškovei grąžino 200,00 Eur, todėl bylą nagrinėjęs teismas ieškovės teises gynė remiantis paskolos teisnius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.870 straipsnis).
18. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (nevisapusiškai ir neišsamiai tyrė ir vertino bylos įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
19. Bylose dėl paskolos pagrindu perduotų piniginių lėšų grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl sutarties, kurios pagrindu buvo perduotos lėšos, sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – sutarties dalyko perdavimo ir lėšas gavusio asmens įsipareigojimo grąžinti pinigus. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą nurodęs, jog ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji yra perdavusi atsakovui ginčo sumą, taip pat spręsdamas, jog pateiktos byloje įrodinėjimo priemonės pakankamos išvadai, jog ieškovė perdavė atsakovui 3 210,00 Eur, t. y. tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovę ir atsakovą ginčo lėšų perdavimo metu siejo artimi santykiai, kurių metu atsakovui kilo poreikis įsigyti automobilį. Teismas, sprendė, kad, esant šalims artimiems santykiams, tarp bylos dalyvių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieškovė išsigrynino pinigines lėšas ir jas perdavė atsakovui, kuris įsigijo naudotą automobilį, tačiau jį pardavęs iš ieškovės gautų lėšų negrąžino. Apeliantas nesutinka nei su teismo išvadomis, kad ieškovę ir atsakovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai, nei, kad ieškovė yra perdavusi 3 000,00 Eur sumą.
23. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (pavedimų, atsakovo pakvitavimų ar pan.), kurie pagrįstų piniginių lėšų perdavimą atsakovui, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad ieškovė perdavė atsakovui 3 000,00 Eur padarė netiesioginių įrodymų pagrindu. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-330-916/2017, 26 punktas).
24. Siekdamas išsiaiškinti piniginių lėšų perdavimo aplinkybes, apelianto įsipareigojimų apimtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes apie šalis siejusius santykius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išvadas, apie šalis siejusius santykius, jų ketinimus, ieškovės išsigrynintas lėšas, atsakovo įsipareigojimus, padarė ištyręs šalių paaiškinimus, tarpusavio susirašinėjimų elektroniniais laiškais turinį, šalių veiksmus po santykių nutraukimo, liudytojų parodymus. Iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių nustatyta, kad šalys gyveno kartu, todėl logiškai paaiškinama aplinkybė, jog, esant artimiems, pasitikėjimo santykiams, susitarimo dėl lėšų perdavimo šalys nematė poreikio sudaryti. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas elektroniniuose laiškuose, bendraudamas su ieškove nurodė ne tik poreikį gauti iš ieškovės lėšas, tačiau įvardijo ir jų panaudojimo paskirtį bei pripažino prievolę ieškovei grąžinti pinigines sumas, taip pat savo veiksmais, atlikdamas bankines operacijas, kuriomis ieškovei pervedė dalį jos (ieškovės) sumokėtų piniginių lėšų, iš dalies įvykdė prievolę (CPK 187 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, jog ieškovė, pasitikėdama atsakovu, turėjo siekį jam paskolinti jai priklausančias lėšas. gautas už darbą lėšas. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog pašlijus ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams, bylos šalys susirašinėjimais sprendė turtinius santykius, susijusius su piniginių lėšų grąžinimu, derino įsiskolinimo sumas, atsakovas atliko dalinius piniginių lėšų grąžinimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje surinkti įrodymai yra taip pat pakankami spręsti, kad ieškovė atsakovui perdavė 3 210,00 Eur.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog byloje pateiktas šalių susirašinėjimas nelaikytina leistina įrodinėjimo priemone, kadangi jis nepatvirtina piniginių lėšų perdavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog šalių elektroninis susirašinėjimas nagrinėjamu atveju laikytinas leistinu įrodymu, rėmėsi kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, kuriuos atitinkantis susirašinėjimas laikytinas leistinu įrodymu. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
27. Vadovaudamasi CPK 177 straipsniu bei nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės į bylą pateiktą susirašinėjimą mobiliose programose leistina įrodymo priemone, o apelianto argumentai, jog susirašinėjimas neinformatyvus, neišsamus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik elektroninio susirašinėjimo medžiaga, bet ir visais kitais įrodymais, šalių paaiškinimais, bankinės įstaigos pateikta informacija, liudytojos parodymais. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį byloje įvertino ne pavienius duomenis, o įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Pagrindo abejoti ieškovės pateikto susirašinėjimo autentiškumu nėra, atsakovas negalėjo logiškai paaiškinti susirašinėjimo turtinio, kuriame jis išdėstė savo poreikius gauti lėšas, ar įvardijo savo galimybes grąžinti gautas sumas. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti, kad ieškovė teismui pateikė netinkamą susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagą.
28. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
29. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovui iš bankinės įstaigos išsigrynintą 3 000 Eur sumą. Ginčą nagrinėjamoje byloje sprendęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pinigų perdavimo faktą, ginčo šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip paskolą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo materialinius santykius, kadangi net ir nustačius, kad šalys ginčo laikotarpiu gyveno kartu, atsakovui perduotų lėšų, įvertinus jų panaudojimo paskirtį, atsakovo susirašinėjimo įvardintą įsipareigojimą jas grąžinti, kvalifikuoti jas kaip bendro turto kūrimą, pagrindo nėra.
30. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pripažinus, kad ieškovei perdavus pinigines lėšas atsakovui, jis jų nėra jai grąžinęs, ieškinį pagrįstai tenkino. Atsižvelgus į tai, apelianto E. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto E. V. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovė G. S. apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-49375).
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 2 743,39 Eur (2023 m. IV ketvirtis 2 110,30 Eur x 1,3), todėl yra priteisiamos iš atsakovo (apelianto).
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.