- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2-519-465/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- R. B.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CPB-3012), kurį patikslinusi (DOK-194021) prašė: 1) nustatyti nepilnametės L. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su mama V. S. jos gyvenamojoje vietoje; 2) iš R. B. nepilnamečio vaiko L. B. naudai priteisti išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 402 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną; 3) iš R. B. nepilnamečio vaiko L. B. naudai priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2023-01-31 83 Eur sumoje, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną; 4) nustatyti, kad atsakovas R. B. su nepilnamete L. B. bendrauja šia tvarka: 4.1) Vaiko tėvas R. B. su dukra L. B. bendrauja pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos ketvirto mėnesio savaitgalio šeštadienį 10 val. ir grąžindamas j vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 4.2. Vaiko tėvas R. B. su dukra L. B. bendrauja pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos kas antrą mėnesio antradienį pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 4.3. Vaiko tėvas R. B. su dukra L. B. bendrauja per dukros gimtadienius (sausio 5 d.) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 vai.; 4.4. Tėvas su vaiku bendrauja kasmet per Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), šventinį sekmadienį pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. Atitinkamai kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) vaikas praleidžia su mama. 5) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokusi nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L. B.. Vaiko tėvystė buvo įteisinta notaro patvirtintu vaiko tėvystės pripažinimo pareiškimu. Nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su motina, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Dukrytė yra tik 4 metų amžiaus, jai yra reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, be to, tėvas visiškai nebendrauja su vaiku, nedalyvauja vaiko gyvenime. Dukros priežiūros bei auklėjimo pareigos tenka išimtinai ieškovei, atsakovas šių pareigų nevykdo. Taigi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, su kuria dabar vaikas ir gyvena. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, bus geriausiai užtikrinti vaiko interesai, kadangi tarp motinos ir mažametės dukros yra glaudus ryšys. Vaiko motina tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina visus dukros poreikius. Dėl aukščiau išvardinto nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina.
3. Tėvas išlaikymą teikia, tačiau nepakankamą. Vadovaujantis Lietuvos banko nurodomais statistiniais skaičiavimais, vidutiniškai vieno gyventojo maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama 179,50 Eur suma per mėnesį (https://www.lb.lt/lt/ospstats/calculator). Įvertinusi patiriamas išlaidas, padidėjusias maisto kainas, ieškovė laiko, kad dukrai per mėnesį reikalinga suma maistui sudaro 170 Eur. Mergaitės aprangai ir avalynei reikia skirti vidutiniškai po 85 Eur per mėnesį. Susisteminus ieškovės į bylą pateiktus kvitus, sąskaitos išrašus dėl patirtų išlaidų dukros avalynei, aprangai, aksesuarams, matyti, kad per 11 mėnesių ieškovės patirtos išlaidos sudarė 1060 Eur, atitinkamai per mėnesį. Per metus vaikui reikia ne mažiau kaip 2 vnt. žieminių kelnių, 2 vnt. rudeninių, 2 vnt. vasarinių, 4 vnt. šortų, 2 vnt. sportinių kelnių, taip pat suknelių, sijonų. Šiems pirkiniams per metus išleidžiama maždaug 150 Eur, kas per mėnesį sudaro 12,50 Eur. Per metus vaikui reikia striukės žiemai, pavasariui/rudeniui, vasarai. Šiems pirkiniams per metus išleidžiama maždaug 200 Eur, kas per mėnesį sudaro 17 Eur. Per metus vaikui reikia ne mažiau kaip 2 vnt. megztinių, 2 vnt. džemperių, 6 vnt. marškinėlių. Šiems pirkiniams per metus išleidžiama maždaug 100 Eur, kas per mėnesį sudaro 8 Eur. Per metus vaikui reikia apatinių rūbų, kojinių, pėdkelnių, per metus tam išleidžiama maždaug 50 Eur, kas per mėnesį sudaro 4 Eur; Per metus vaikui reikia kepurių, šalikų, pirštinių žiemai, pavasariui/rudeniui, taip pat kepurių vasarai. Šiems pirkiniams per metus išleidžiama maždaug 80 Eur, kas per mėnesį sudaro 7 Eur. Per metus vaikui reikia 2 maudymosi kostiumų, kam per metus išleidžiama maždaug 25 Eur, kas per mėnesį sudaro 2 Eur. Per metus vaikui reikia kepurių, šalikų, pirštinių žiemai, pavasariui/rudeniui, taip pat kepurių vasarai. Šiems pirkiniams per metus išleidžiama maždaug 80 Eur, kas per mėnesį sudaro 7 Eur. Per metus vaikui reikia avalynės žiemai, pavasariui/rudeniui, vasarai, taip pat avalynės sportui ir šlepečių. Šiems pirkiniams per metus išleidžiama maždaug 300 Eur, kas per mėnesį sudaro 25 Eur. Vaikui yra būtina nuolat pirkti vaistus, vitaminus, imunitetą stiprinančius medikamentus, lankytis profilaktiškai pas medikus. Susisteminus ieškovės į bylą pateiktus kvitus, sąskaitos išrašus dėl patirtų išlaidų dukros sveikatos priežiūros paslaugoms, matyti, kad per 11 mėnesių ieškovės patirtos išlaidos sudarė 671.39 Eur (vaiko dalis), atitinkamai per mėnesį 61 Eur. be įprastinių sezoninių ligų, vaikas turi ir specialių sveikatos poreikių (nuo 2020-08-07 mergaitei diagnozuota (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš pridedamų sveiktos išrašų, mergaitei šis sveikatos sutrikimas diagnozuotas dar 2020-08-07, kai jai tebuvo 1,5 metukų. Ieškovė prašo teismo laikyti, kad ji įrodė aplinkybę, jog vaiko sveikatos priežiūros poreikiui yra būtina 61 Eur suma. Vaiko higienos prekėms (muilui, šampūnui, dantų priežiūros reikmenims ir pan.) per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 15 Eur, plaukų kirpimui dar 5 Eur. Buitinėms prekėms (skalbimo priemonėms, valikliai, tualetinis popierius ir pan.) per mėnesį išleidžiama vidutiniškai 10 Eur, patalynei, rankšluosčiams ir pan. per mėnesį išleidžiama vidutiniškai dar 5 Eur. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) Vidutiniškai mėnesinis ugdymo mokestis sudaro 60 Eur, darželio fondas 10 Eur, rinkliava darželiui (auklėtojų gimtadieniai, šventės) - 5 Eur. Susisteminus ieškovės į bylą pateiktus kvitus, sąskaitos išrašus dėl patirtų išlaidų, matyti, kad per 11 mėnesių darželio ugdymo mokesčiui ir rinkliavoms ieškovė išleido 488.85 EUR, kas sudaro 37,60 Eur per mėnesį. Taip pat būtina pirkti prekių lavinimui namuose: kanceliarinių prekių, užduočių knygų ir pan., kam išleidžiama apie 10 Eur per mėnesį, o knygų, žurnalų, žaidimų įsigijimui išleidžiama taip pat apie 20 Eur per mėnesį. Susisteminus ieškovės į bylą pateiktus kvitus, sąskaitos išrašus dėl patirtų išlaidų, matyti, kad per 11 mėnesių šiems poreikiams patenkinti ieškovė išleido 486,61 Eur, atitinkamai 44 Eur per mėnesį. Laisvalaikio pramogomis iš viso per mėnesį skiriama vidutiniškai po 60 Eur. Šiuo metu vaikas lanko Yamaha muzikos mokyklą. Pamoka vyksta kiekvieną savaitę, mėnesinis mokestis 30 Eur. Nuo 2023 m. rugsėjo mergaitė lanko anglų k. užsiėmimus. Pamokos vyksta vieną kartą per savaitę, už mokymus nustatytas 25 Eur mokestis per mėnesį. Taip pat mergaitė lankė anglų k. stovyklėlę, už kurią ieškovė sumokėjo 150 Eur mokestį. Prie šio ieškinio pridedama 2023-12-04 Elektrėnų vaikų ir jaunimo pop choro „Saulės spinduliai" pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. mergaitė lanko vaikų ir jaunimo pop chorą, pamokos vyksta ketvirtadieniais 19 val., o mokestis sudaro 200 Eur už 5 mėnesius. Prie šio ieškinio pridedama 2023-11-29 Elektrėnų sportinių šokių klubo „Žiburėliai" pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. mergaitė lanko sportinių šokių treniruotes, kurios vyksta 2 kartus per savaitę (pirmadieniais ir trečiadieniais 17.45 - 18.45 val.), būrelio kaina yra 35 Eur. Pažymoje taip pat nurodyta, kad vaikai dalyvauja varžybose, už startinį dalyvio mokestį moka tėvai. Prie šio ieškinio pridedama 2023-12-05 Elektrėnų sveikatingumo ir sporto klubo „Draugystė“ išduota pažyma, kurioje nurodyta, jog nuo 2023 m. rugsėjo mergaitė lanko dziudo būrelį. Pažymėtina, kad kol kas už jį mokestis nėra mokamas. Susisteminus ieškovės į bylą pateiktus kvitus, sąskaitos išrašus dėl patirtų išlaidų, matyti, kad per 7 mėnesius šiems poreikiams patenkinti skyrė 645 Eur arba po 92 Eur kas mėnesį. Ieškovė su dukra gyvena jos mamai priklausančiame bute, už kurį mokami komunaliniai mokesčiai sudaro vidutiniškai 300 Eur per mėnesį, papildomai mokama už internetą, televiziją 48 Eur. Tad vaikui tenkanti mokesčių dalis sudaro apie 175 Eur per mėnesį. Susisteminusį bylą pateiktas sąskaitas ir mokėjimus už komunalines paslaugas, TV ir internetą, matyti, kad ieškovė į bylą pateikė mokėjimus tiek šiltuoju, tiek šaltuoju sezonais, ir suskaičiavo, kad per 11 mėnesių šiam vaiko poreikiui patenkinti ieškovė išleido 1194 Eur (vaiko dalis, išlaidas dalijant iš gyventojų skaičiaus - 2 asmenų), atitinkamai 102 Eur per mėnesį. Su ieškove jos buvęs sutuoktinis M. S. negyvena. Periodiškai perkami didesnės vertės daiktai (judėjimo priemonės, telefonas, kompiuteris ir pan.) Šiems pirkiniams vidutiniškai per mėnesį reikia skirti po 30 Eur. Susisteminus ieškovės į bylą pateiktus kvitus, sąskaitos išrašus dėl patirtų išlaidų, matyti, kad per 5 mėnesius šiems poreikiams patenkinti skyrė 155,28 Eur arba po 31 Eur kas mėnesį. Vaiką į ugdymo įstaigas, sveikatos priežiūros įstaigas, pas senelius, gimines, draugus vežioja išimtinai tik ieškovė. Tad vaiko dalis transporto išlaidose sudaro vidutiniškai 150 Eur. Susisteminus ieškovės į bylą pateiktus kvitus, sąskaitos išrašus dėl patirtų išlaidų, matyti, kad per 11 mėnesių ieškovė kurui, automobilio plovimui, langų skysčio įsigijimui išleido 2095 Eur. tam, kad dukra pasimatytų su tėvu, ieškovė veža vaiką į susitikimus su tėvu į mediacijos centrą Vilniuje, po to parveža atgal į Elektrėnus. Todėl ieškovė skaičiuoja, kad šių išlaidų ½ dalis tenka būtent vaiko poreikiams, atitinkamai šiems poreikiams patenkinti ieškovė skyrė 1035 Eur (vaiko dalis) arba po 94 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į vaiko amžių, akivaizdu, kad nei vienos iš įstaigų pats vaikas negali pasiekti viešuoju transportu, o įvertinus tai, kad ieškovė vaiką augina pati, dirba per kelias darbovietes, vedžioti vaiką pėsčiomis taip pat nėra galimybės. Todėl ieškovės patiriama 94 Eur suma yra pagrįsta ir racionali. Taip pat į vaiko poreikių dalį įeina ir automobilio remontas. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikui tenkanti dalis sudaro 23 Eur. Susisteminus ieškovės į bylą pateiktus kvitus, sąskaitos išrašus dėl patirtų išlaidų, matyti, kad per 11 mėnesių šioms reikmėms ieškovė išleido 665 Eur. Atitinkamai vaiko dalis sudaro 332,5 Eur arba 30 Eur per mėnesį. Privalomojo automobilio draudimo vaiko dalis sudaro 3.33 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė kas mėnesį moka už ryšio paslaugas. Per 11 mėnesių ieškovė UAB Bitė Lietuva sumokėjo 940,04 Eur. Kadangi didžioji dalis šių išlaidų tenka ieškovei jos pačios reikmėms, skaičiuojama, kad vaiko dalis sudaro dešimtadalį šių išlaidų (skambučiai į gydymo, ugdymo įstaigas, pokalbiai su seneliais, tėvu ir pan.), kas per mėnesį vaiko dalis sudaro 8,5 Eur. Taigi, įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 890 Eur per mėnesį.
4. Ieškovė nuo 2023-01-30 dirba (duomenys neskelbtini), kur vidutinės jos pajamos sudaro 1141 Eur bei (duomenys neskelbtini), kur vidutinės jos pajamos sudaro 685 Eur. Taip pat jos pajamas sudaro išmoka vaikui 85,75 Eur. Jokio savo vardu registruoto turto, išskyrus 2012 m. gamybos automobilį AUDI A3 Sportback, v/n (duomenys neskelbtini), ieškovė neturi. Atsakovas nurodė gaunantis 1400 Eur darbo užmokestį. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Remiantis VĮ Registrų centro masinio vertinimo rezultatais, šio sklypo vertė yra 10 400 Eur. Savo vardu registruotų transporto priemonių atsakovas neturi. Aplinkybė, kad atsakovui gims dar vienas vaikas, negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo. Atsakovas yra sveikas, darbingas, turi galimybes vykdyti savo prievolę ir teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą. Ieškovės manymu, abiejų šalių turtinė padėtis yra gera ir laikytina lygiaverte. Kadangi vaiko poreikių patenkinimui ieškovė skiria apie 891 Eur, l prašo iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas kasmėnesines periodines išmokas po 402 Eur (891 - 85,75 : 2) iki pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
Atsiliepimas
5. Atsakovui pateikus sąskaitos išrašus apie vaikui teiktą išlaikymą, po šalių paaiškinimų 2023-11-28 teismo posėdyje (ieškovė nurodė, kad nuo vaiko gimimo iki 2021 m., birželio mėn., kai šalys susitarė, kad išlaikymo dydis yra 250 Eur, ji atsakovui siųsdavo kvitus apie patirtas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, o atsakovas jai kompensuodavo 1/4 dalį išleistos sumos. Tačiau ieškovė yra fizinis asmuo, ji nevedė griežtos apskaitos, visų absoliučiai kvitų nerinko, atitinkamai atsakovas prisidėjo tik prie dalies vaiko poreikių patenkinimo. Už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. išlaikymo skola, skaičiuojant pagal tuo metu buvusią MMA, iš jos minusavus vaiko pinigus bei atsakovo pervestas sumas, sudarė 333,20 Eur, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. sausio mėn., yra susidariusi 250 Eur permoka. Ieškovė į išlaikymo skolos skaičiuotę įtraukdama visus atsakovo darytus mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą ir nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 83 Eur (333-250).
6. Kadangi VTAT 2022-04-14 nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka yra tik rekomendacinio pobūdžio, yra būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką teismo sprendimu. Ieškovės manymu, įvertinus tą aplinkybę, kad šalių santykiai itin konfliktiški, į tai, kad net tarpininkaujant mediatorei yra sunku suderinti tėvo susitikimo su vaiku laiką, ieškovė mano, kad yra būtina byloje nustatyti konkrečią tėvo ir dukros bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo paaiškinimuose nurodė nenorintis su dukra bendrauti su nakvyne, ieškovė tikslina ieškinio reikalavimą šioje byloje ir prašo nustatyti, kad: 1. Vaiko tėvas R. B. su dukra L. B. bendrauja pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos ketvirto mėnesio savaitgalio šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 2. Vaiko tėvas R. B. su dukra L. B. bendrauja pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos kas antrą mėnesio antradienį pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 3. Vaiko tėvas R. B. su dukra L. B. bendrauja per dukros gimtadienius (sausio 5 d.) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 4. Tėvas su vaiku bendrauja kasmet per Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), šventinį sekmadienį pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. Atitinkamai kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) vaikas praleidžia su mama.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-45747) kuriuose, nurodė, kad atsakovo motinos dovanotus daiktus pardavė, nes jie buvo per maži, dalinai moka už darželį ne dėl to, kad viena augina vaiką, o todėl, kad studijuoja dieninėse studijose, kurios 2024 m. birželio mėnesį baigsis. Nurodė savo ir vaiko užimtumo grafiką. Dėl prašomos nustatyti nuolatinės bendravimo tvarkos: su pirmu reikalavimu nesutiko, o su kitu sutiko iš dalies. Mano, kad teismas turėtų nustatyti konkrečią dieną, kada tėvas bendrauja su vaiku, pvz. kiekvieno mėnesio antros savaitės antradienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Vežti vaiko į tėvo gyvenamąją vietą nesutinka. Taip pat, mano, kad būtina numatyti, jog tuo atveju, kai dėl objektyvių aplinkybių (pvz. liga) tėvas negali atvykti bendrauti su dukra, numatytu laiku jis bendrauja naudodamasis ryšio priemonėmis (Viber ar WhatsApp programas). M. S. su ja negyvena, jis nuolat Lietuvoje net negyvena, nes dirba užsienyje, ką patvirtina pridedamas darbdavio įsakymas dėl ilgalaikės komandiruotės į užsienį.
8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Ieškovės atstovė nurodė, kad nors atsakovas ginčija vaiko poreikį būreliams, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad su vaiku jis bendrauja itin retai, su juo neatostogauja, nepramogauja. Taigi leisti vaiką į būrelius ieškovė privalo ne tik dėl to, kad dukra pati dukra nori juos lankyti, be to, ieškovė siekia, kad dukra visapusiškai lavintųsi, o ir dėl to, kad tėvas yra nusišalinęs nuo kasdienės vaiko priežiūros, su vaiku neatostogauja, nepadeda prižiūrėti vaiko vakarais, atostogų metu, kai mama turi dirbti, galų gale ieškovė ir pati nori pailsėti. Iš to darytina išvada, kad tėvas, pats nedalyvaudamas vaiko gyvenime, privalo bent jau materialiai prisidėti prie vaiko priežiūros ir atitinkamai prisidėti prie šių poreikių patenkinimo. Atsakovas sutinka teikti 270 – 280 Eur išlaikymą, tačiau tokia suma yra visiškai nepakankama, nes laikant, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, nuo 2023-01-01 minimali tėvo teikiama išlaikymo suma sudarytų 316,50 Eur, o nuo 2024-01-01 - 355 Eur. Iš to akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma pakankamai nedaug viršija sumą, kuri pripažįstama kaip reikalinga vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Atkreipė dėmesį, kad duomenis apie bylos nagrinėjimo metu gautą dovanų brangų nekilnojamąjį turtą atsakovas nuslėpė. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu įpareigoti ją atvežti vaiką jam į namus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškinį (DOK-51607) su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti L. B. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, ją patikslinus, ir papildžius; priteisti 270-280 EUR/mėn., išlaikymą dukrai; atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pripažino. Nurodė, kad tarp šalių niekada ir ginčo nebuvo dėl šio reikalavimo, todėl jų dukros gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su ieškove jų susitarimu, o dabar nustatytina su ieškove. Sutiko, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka su vaiku, ir iš dalies jam tinka ieškovės nurodyta bendravimo tvarka, su tam tikromis išlygomis. Nustatant bendravimo tvarką, ji turėtų būti papildyta atsakovo ir vaiko bendravimu per Šv. Velykų, Šv. Kalėdų šventes. Siūlė 1 punktą patikslinti: „vaiko tėvas R. B. dukrą L. B. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį, ir ketvirtą sekmadienį, nuo 10 val., ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai šeštadienį, ir sekmadienį, iki 20 val.“, o 2 punktą pašalinti. Taip pat siūlo patikslinti ir ieškovės nurodytą 3 punktą, numatant, jog per dukros gimtadienį vaiką grąžinu ne kitą dieną po gimtadienio, o „tą pačią dieną iki 21.30 val.“. Be to, bendravimo tvarka turėtų būti papildyta punktu dėl dukros bendravimu su atsakovu per Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų šventes. Siūlo bendravimo tvarką papildyti tokiu punktu: „vaiko tėvas R. B. dukrą L. B. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val., o Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 11 val., ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai iki 20 val., ir neporinių metų Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 val., o Šv. Kalėdų pirmąją dieną nuo 11 val., ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai iki 20 val.“. Visada išlaikė bei šiuo metu išlaiko savo dukrą, stengiasi dirbti, ir prisidėti prie visų dukros poreikių tenkinimo. Dukrai šiuo metu yra 4 metai, ir jos poreikiai yra pakankamai aiškūs, suprantami. Visiškai nepagrįstus ieškovės skaičiavimus dėl išlaikymui tariamai išleidžiamų sumų, laiko: 150 Eur/mėn., išlaidos maistui, nes įvertinus tai, jog dukra lanko darželį, laikytinos išdidintomis; 85 Eur/mėn., avalynei, nes nėra pateikta jokių duomenų, įrodymų, kad išleidžiama tokios sumos dukros avalynei; 50 Eur/mėn. vaiko medikamentams, vaistams, vitaminams, profilaktiniams apsilankymams pas gydytojus, nes tokios išlaidos nepagrįstos jokiais duomenimis; 10 Eur/mėn., darželio fondas, 5 Eur/mėn., rinkliava (15 EUR/mėn.); 20 Eur/mėn., žurnalų, knygų, žaidimų įsigijimui, 10 Eur/mėn., kanceliarinių prekių, užduočių knygų (30 Eur/mėn.); 60 Eur/mėn., laisvalaikis; 40 Eur/mėn., gimnastikos būrelis, nes nėra jokių duomenų, jog toks būrelis lankomas ir už jį mokama; 175 Eur/mėn., komunalinės paslaugos, būsto išlaikymas ir t.t. Ieškovė nepateikusi visiškai jokių duomenų, kiek ji sumoka už būstą. Už 1 kambario butą vidutiniškai per mėnesį išleisti išlaikymui 300 Eur, yra visiškai neprotinga suma. Ieškovė gyvena savo motinos bute. Kartu su dukra, ir, atsakovo duomenimis, kartu savo draugu (sugyventiniu), t.y. jeigu tokios išlaidos ir skaičiuotinos, jos turi būti dalinamos ant 3 asmenų, ir žinoma 4 metų vaiko dalis turi būti mažesnė, nei suaugusiojo. Be to, atsakovo duomenimis, buto išlaikymo išlaidų ieškovė net nepatiria, nes jas apmoka ne ieškovė, o ieškovės motina (dukros senelė), ir šių išlaidų ieškovė neatlygina (negrąžina); 30 Eur/mėn., didesnės vertės daiktams, nes jokių duomenų, išlaidų patvirtinančių tokių daiktų pirkimą, ieškovė nepateikusi. Teigia, kad yra dukrai nupirkęs planšetę, kuri dar nenaudojama, mano, kad 150 Eur/mėn., kurui, ir 23 Eur/mėn., automobilio draudimui, remontui yra visiškai nepagrįsta suma. Dukros ugdymo įstaiga šalia namų, jos vežti nereikia. Sveikatos priežiūros įstaiga taip pat netoli. Ieškovės motina (dukros senelė) gyvena šalia, o pas savo tėvus nuveža ir parveža atsakovas. Be to, nors ieškovė nurodo, jog ji sumoka apie 60 Eur/mėn. ugdymo įstaigai, tačiau, atsakovo duomenimis, dukra dažnai nevedama į darželį, ir ieškovė nepateisina jos (dukros) nebuvimo dienų darželyje, tokiu būdu nepagrįstai išleisdama lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, už dienas, kai ji nebūna darželyje. Šiame augimo ir vystymosi etape, dukros poreikiai yra pakankamai aiškūs, ir suprantami. Kažkokių būtinų neordinarių išlaidų (poreikių) nėra, ir ieškovė jų nepateikusi, o ieškinyje pateikti skaičiavimai, tariamai reikalingi dukros poreikių tenkinimui, yra nepagrįsti bei neįrodyti. Mano, kad įvertinus visas aplinkybes, apie 270-280 Eur/mėn., iš atsakovo, būtų pakankama suma dukros išlaikymui. Kaip ir nurodyta, atsakovas turiu žemės sklypą, bei gauna 1380 Eur („į rankas“) darbo užmokestį. Jo išlaidos būsto išlaikymui, kreditų mokėjimui sudaro apie 535 Eur mėnesiu. Maistui išleidžia apie 200 Eur/mėn., o transportui (kurui ir pan.) apie 200 Eur/mėn., kitoms išlaidoms apie 150 Eur/mėn. Nors ieškovė ir pateikusi informaciją apie savo darbines pajamas, teigia, kad ji gauna daugiau pajamų iš neformaliojo ugdymo. Ieškovė nuomoja salę iš mokyklos ir veda gimnastikos užsiėmimus, apie tai skelbdama savo socialiniuose tinkluose. Be to, anksčiau ji šią veiklą vykdė pagal individualiąją veiklą (verslo liudijimą). Ieškovės nurodomas dukros išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja, nes ši prievolė yra įvykdyta. Ieškovė visiškai nepagrįstai (arba melagingai) nurodo, jog 2020 metais, faktiškai negavo iš atsakovo išlaikymo dukrai. Su ieškove buvo susitarę, jog nuo 2020 m. dukros išlaikymui atsakovas skirs po 200 Eur/mėn., o ne 218,5 Eur/mėn., kaip nurodo ieškovė. Nuo 2021 m. birželio mėnesio, su ieškove sulygo (sudarė susitarimą) 250 Eur/mėn., dukros išlaikymą, kurį atsakovas mokėjo, ir papildomai (2021 metais) sumokėjo 250 Eur skolą už 2020 metus. Taigi, jeigu išlaikymo skola už 2020 metus ir egzistuoja, ji sudaro 125 Eur. Atsakovas teigia, kad 2022 metais pagal susitarimą mokėjo po 250 Eur/mėn. dukros išlaikymą.
10. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-200809) atsakovas nurodė, kad nepakankamai dėmesio skiriama sveikatai palankiai mitybai, nėra atsižvelgiama į gydytojų rekomendacijas. Kadangi vaikas maitinasi ugdymo įstaigoje, o mamos rūpestis dėl vaiko mitybos yra tik tuomet, kai vaikas nelanko ugdymo įstaigos (savaitgaliais, švenčiu dienomis, ligos) bei vakarais po ugdymo įstaigos, ieškovas nemano, kad yra tikslinga orientuotis į viešoje erdvėje pateiktą informaciją kokia suma vienam gyventojui atsieina maisto poreikiams tenkinti. Ieškovės nurodyta 170 Eur suma per mėnesį yra išdidinta nepagristai, o ir pridėti skaičiavimai įrodo, kad tokia sumai vaiko maitinimui namuose neišleidžiama ir yra daug mažesnė. Pridėti svetimi čekiai kurie apmokėti svetimomis 9-iomis banko kortelėmis arba grynais pinigais. Išbraukus tokius nepagristus kvitus išleidžiama suma dar ženkliai sumažėja. Į skaičiavimus įtraukti tik maisto produktai, gėrimai. Išlaidų suma galėtų didėti tik tuo atveju, kai vaikas nelanko ugdymo įstaigos (vasaros laikotarpis kai nevedama, liga, atostogos), tačiau tuomet sumažėtu kitos išlaidos (už ugdymo įstaigą, būrelių lankymo ir t.t.). Pagal pateiktus čekius perkami tokie pirkiniai kaip kūdikiams skirtas maistas (įvairios vaisių tyrelės (4-6 mėn.), tam tikri žaislai ir t.t, perkami ieškovės sūnaus vaikui (amžius apie 1 m.), vaiko motina yra nepilnametė ir gyvena Vilniuje. Kiek atsakovui yra žinoma ieškovė kartu su sūnumi savo automobiliu važinėja aplankyti sūnaus nesantuokinį vaiką (tai minėjo ir ieškovės motina). Pats ieškovės sūnus gyvena su jos motina A. Č. Elektrėnuose ir kiek atsakovui yra žinoma nelabai prisideda prie vaiko išlaikymo, o tai daro ieškovė. Kas vėl gi, padidina ieškovės bendras išlaidas, kurios pridedamos prie atsakovo dukros išlaidų, bandant dalį jų priteisti iš atsakovo, kaip išlaikymą savo dukrai. Dėl išlaidų avalynei ir aprangai, pažymėjo, kad atlikus išsamią pateiktų kvitų analizę kyla abejonės, ar pateiktos išlaidos visos skirtos būtent tik vaikui. Suskaičiavus tik tas išlaidas kur nurodytos konkrečios prekės skirtos tik vaikui sudaro 715,88/11=65,08 Eur į mėnesį, o ne 1060 /11=96,40 Eur į mėnesį kaip nurodė ieškovė. Kiti pateikti kvitai ir banko išrašai nėra įrodymas, kad prekės buvo pirktos vaikui. aprangą ir avalynę bei aksesuarus pirkdavo ir atsakovas, ir jo motina, visada perduodavo ieškovei, tačiau jų perkami daiktai buvo ignoruojami, nenešiojami. Buvo pirkti: batai, tapkutės, žieminiai batai, maikutės, apatinės kelnaitės, pėdkelnes, megztiniai, kepurės, sijonėliai ir kt. Taip pat atsakovui yra žinoma, kad vaiko daiktai ir drabužiai/avalynė parduodami socialiniame tinkle Facebook. Dėl išlaidų sveikatos priežiūrai pažymėjo, kad išnagrinėjus ieškovės pridėtus kvitus matosi, kad yra kvitai apmokėti ne ieškovei priklausančia banko kortele, dalis čekių dubliuojasi su pridėtais banko išrašais kas automatiškai didina išlaidų sumą. Išbraukus iš skaičiavimų sumas kurios dubliuojasi, apmokėjimus svetima kortele bei minusavus akivaizdžius produktus (veido serumai, hyaluron prausiklis, ampules veidui) neskirtus vaikui susidarė suma 595,61 Eur (vaiko dalis) atitinkamai per mėnesį gaunasi 54,15 Eur. Ieškovė neišnaudoja paskirtų gydimui receptų, tai reiškia nesirūpina gydymu. Dėl vaikui diagnozuotos sveikatos būklės iš gydytojų pusės nuolat pabrėžiama, kad laikytųsi rekomendacijų dėl mitybos. Su išlaidomis vaiko higienai iš dalies sutiko. Stebint vaiko lankymą per https://musudarzelis.com/lankomumas dukra dažnai buvo nevedama į darželį dėl nepateisintos priežasties dėl ko mokama suma už darželį nėra mažinama. Tokiu būdu nepagristai išleisdamos lėšos skirtos vaiko išlaikymui, už dienas kai ji nelanko darželio. Patikslinus ieškinį pridedant išrašus už ugdymo įstaigos lankymą ir rinkliavos išlaidas ieškovė nurodė mažesnę sumą kuri yra 37,60 Eur per mėnesį. Susisiekus telefonu su darželio “(duomenys neskelbtini)” direktore buvo nustatyta, kad dienos kaina už darželį sudaro 2,30 Eur, ir, kad ieškovė pateikė visas reikalingas pažymas, kad vaiką augina viena, todėl jai taikoma 50 % nuolaida, taigi jeigu rugsėjis turi 21 darbo dieną įmokos suma mėnesiui siekia 21 x 2,30 = 48,30 - 50% = 24,15 Eur, ieškovės pridėtas apmokėjimas už rugsėjo mėnesį panašią sumą ir atspindi teisingą mėnesio mokamą sumą. Pateisintos nelankymo dienos yra minusuojamos, kaip žinoma darželio lankomumas prastas. Lavinimasis namuose atsakovui kelia abejonių, nes pagal ieškovės paaiškinimus ir čekius matyti, kad laiko tam nelieka. Iš pateiktų išlaidų matyti, kad didžiąją dalį vaiko laisvalaikio sudaro apsilankymai kavinėse, o ne vaiko amžių ir raidą atitinkantis laisvalaikis apsilankant įvairiuose renginiuose, lankyti teatrus, cirkus, vykti į ekskursijas ir t.t. kaip ieškinio aprašyme minėjo pati ieškovė. Ieškovė tiesiog pasinaudodama vaiko užimtumu randa laisvo laiko savo užimtumui ir hobiui. Atsakovo nuomone, tokio amžiaus vaikui pakaktų lankyti 1-2 būrelius. Ieškovė sąmoningai vaiką užrašė į būrelius vien tik tam, kad būtų padidinta išlaikymo išmoka. Mano, jog pasibaigus teisminiam procesui arba visi, arba dalis būrelių bus tiesiog nelankomi, nutrauktos sutartys. Nesutiko su tokiomis padidintomis išlaidomis, kadangi dėl tokių padidėjusių išlaidų bendro susitarimo su ieškove nebuvo, toki sprendimą priėmė pati, tai tegul pati ir apmoka susidariusias išlaidas. Dėl didesnės vertės pirkinių, kurių dalis tenka vaikui, turėtų būti aptariama su skyrium gyvenančiu tėvu. Akivaizdu, kad tokie pirkimai gali būti ir nepagrįsti ir perkami tyčia daug brangesni siekiant padidinti išlaikymo sumą. Asmeniškai atsakovas nupirko vaikui planšetę ir naują dviratį, pianiną ir kitus žaislus, o kitus išvardintus daiktus (TV, skalbimo mašiną ir net kelis telefonus) ieškovė turėjo iš ankščiau, taigi atsakovas neprivalo mokėti už atnaujintus didesnės vertės daiktus, kuriuos ieškovė savo nuožiūra įsigijo tik prasidėjus teismui. Pagal 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartį ieškovė į mediacijos centrą privalo atvežti dukrą už savo lėšas, todėl tokios išlaidos negali būti įtrauktos i bendras vaiko išlaidas (toks vežiojimas yra laikinas). Vaiko poreikiams kuras: būreliai ir ugdymo įstaiga yra 500-2100 metrų spinduliu nutolę nuo namų. Pagal ieškovės pateiktą važiavimo planą atsakovas atliko skaičiavimus, kur matosi, kokia kuro išlaidų dalis tenka vaikui per mėnesį (12,8 Eur). Pridėjo kiek sudaro važiavimo išlaidos darbo dienomis be būrelių ir paskaičiavimus kiekvienos atskiros dienos pagal vaiko būrelius darbo dienomis, kur puikiai matosi, kokia kuro išlaidu dalis tenka vaikui, o kokia motinai. Didžioji važiavimo dalis tenka pačiai ieškovei jos pačios reikmėms. Ieškovės pridėti kvitai įrodo ir tai, kad ieškovė teismui melavo dėl darbo valandų pagrindinėje darbovietėje. Kai nurodytomis darbo valandomis Vievyje apsiperka Elektrėnuose, Vilniuje, pila kurą Kaišiadorių rajone, su sergančiu vaiku važinėja vietoj to, kad tinkamai rūpintis sergančia dukra gydytis namuose. Važinėjimas pas gimines (dėdę, kuris ją finansiškai remia ir apmoka jos išlaidas, įrodo pridėti kvitai), draugus, parduotuves tai labiau sudaro pačios ieškovės poreikį negu vaiko. Taip pat būna, kad kartu tiek pas dėdę tiek pramogaut važinėja ir ieškovės sūnus ir motina, todėl vaiko išlaidos tokiems važiavimams negali būti dalinamos lygiomis dalimis. Atsakovas vaiką matydavo retai dėl vaiko motinos nuteikinėjimo prieš jį ir jos nusiteikimą prieš pasimatymus su vaiko tėvu, kadangi gyvena su sugyventiniu ir moko dukrą tėvu vadinti jį. Paimdamas dukrą veždavo ją į Vilnių, pramogauti į žaidimų kambarius, aplankydavo alpakas, žaidimo aikšteles, aerouostus, kavines. Net gyvenant kitame mieste (55 km į vieną pusę) nuo dukros niekada neskaičiuodavo tokių papildomų išlaidų, kurios susidarydavo vaiko poreikiam tenkinti (laisvalaikio praleidimui) be jau mokamo išlaikymo, todėl ir į bylą neteikė jokių kvitų ir banko išrašus, kaip tą daro ieškovė. Apskaičiuotos automobilio remonto išlaidos yra nepagrįstos. Kadangi didžiąją dalį naudotis tenka pačiai ieškovei, netikslinga tokias išlaidas dalinti lygiomis dalimis vaiko poreikiams, tokios išlaidos negali būti įtrauktos į vaiko poreikius. Dėl bendravimo tvarkos atsakovas nurodė, kad su pirmu punktu nesutinka, o su kitais punktais sutinka iš dalies, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalint atvykti (abiem pusėm) lankymo numatytą dieną, prašo kompensuoti neatvykimo dieną suteikiant galimybę susisiekti su dukra naudojant Viber ar Whatsapp programas. Prašo pakeisti antrąjį punktą: kiekvieną mėnesio antrąjį antradienį vaiko tėvas atvyksta į ugdymo įstaigą, o kas ketvirtą mėnesio antradienį vaiko motina atveža į Vilnių nurodytais adresais arba sutarus kitaip. Adresai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Informavo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė sūnus, todėl priteisiant išlaikymą, turi būti įvertinta ši aplinkybė, t. y. kitų išlaikytinių buvimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
12. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė byloje išvadą (DOK-44153), kurioje nurodė, kad šeima Skyriui yra žinoma nuo 2022 m. balandžio 12 d. dėl galimų vaiko teisių pažeidimų L. B. atžvilgiu. 2022 m. balandžio 12 d. Skyriaus specialistams išnagrinėjus pranešimą, vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. 2022 m. liepos 27 d. vaiko tėvas raštu informavo, jog jo dukros motina V. S. nenustoja manipuliuoti vaiku, nereaguoja į prašymus ir SMS žinutes išleisti vaiką atostogų su tėvu ilgesniam laikui. Skyriaus vyriausieji specialistai išnagrinėjo pranešimą ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. užpildė vaiko situacijos vertinimo anketą. Nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad tėvai nesutaria dėl bendravimo su dukra. 2023 m. kovo 9 d. Skyriaus vyriausieji specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su mažamete L. B. gyvena vieno kambario (apie 40 kv. m.) bute su patogumais, priklausančiame ieškovės motinai. Mergaitė gyvena atskirame kambaryje. Kambarys pilnai įrengtas. Sąlygos tinkamos vaikui augti ir vystytis. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru, bute yra visi būtiniausi daiktai ir baldai. Gyvenimo sąlygos tinkamos, sudarytos sąlygos mažamečio vaiko poreikių tenkinimui. Apsilankymo metu ieškovė paaiškino, kad ieškinį palaiko. Skyriaus vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Teismo pavedimu, 2023 m. kovo 7 d. mobiliuoju telefonu (+(duomenys neskelbtini)) susiekė su atsakovu R. B. dėl apsilankymo atsakovo šeimoje, jo gyvenamoje vietoje pabendrauti su atsakovu dėl ieškinio bei užpildyti patvirtintą šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Atsakovas paaiškino, kad nėra gavęs jokių procesinių dokumentų pagal ieškovės V. S. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, todėl nieko komentuoti ir juolab priimti Skyriaus specialistų ištirti atsakovo šeimos aplinkos sąlygų negali. R. B. paaiškino, kad vaikas gyvena su motina ir dėl to ginčo nėra, taip pat paminėjo, jog atsakovas teikia mažametės L. B. išlaikymą ieškovei. Atsakovas sakė nesuprantantis, kodėl Skyriaus vyriausieji specialistai turi lankytis jo namuose ir žiūrėti kaip jis gyvena. Atsakovas kategoriškai atsisakė priimti Skyriaus vyriausiuosius specialistus ir pasakė, kad gavęs procesinius dokumentus visus savo sutikimo / nesutikimo argumentus išdėstys atsiliepime, kurį parengs jo atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad mažametė L. B. faktiškai gyvena su motina, V. S. rūpinasi mažametės dukros kasdieniais poreikiais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas telefonu minėjo, kad vaikas gyvena su motina ir dėl to ginčo nėra, Skyrius neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove V. S. ir tai labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, darbingą amžių, galimybę dirbti ir užsidirbti, vaiko amžių, poreikius ir sveikatą, Skyriaus nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra Teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus. Jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie mažamečio vaiko išlaikymo, Skyrius neprieštarauja išlaikymo įsiskolinimo priteisimui iš atsakovo. Atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus ir į tėvo pareigą bendrauti su mažamete L. B., Skyrius neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra L. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (el. bylos priedo 1t., b. l. 15). Šalys santuokos sudariusios nebuvo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo reikalavimo gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nagrinėjamoje byloje šio reikalavimo dalyje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
14. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
15. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas L. B. gyvena su ieškove, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina (ieškove). Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės L. B. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo
16. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
18. Nagrinėjamu atveju šalys vertino vienas kito turtinę padėtį, kaip lygiavertę ir neįrodinėjo aplinkybių, kad vienas iš tėvų galėtų ar turėtų didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas gauna pajamas iš darbo santykių, neformaliojo ugdymo, ieškovė turi automobilį, o atsakovas nekilnojamojo turto, tačiau turi kreditorinių įsiskolinimų, todėl teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad tėvai prie vaiko išlaikymo gali prisidėti lygiomis dalimis (el. bylos priedo 1t., b. l. 27-39,82-86, 153-154, 7t., b. l. 84-87). Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovo vardu dovanojimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas naujas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui šeimoje gimė sūnus, o tai reiškia, kad be dukros L. jis turi dar vieną išlaikytinį (el. bylos priedo 6 t., b. l.175, 198).
19. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo yra didesnis nei orientacinis kriterijus, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 402 Eur išlaikymą iki jos pilnametystės.
20. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Kadangi ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai didesnį išlaikymą, nei orientacinį, svarbu įvertinti, ar vaikas turi specialių papildomų poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalinga didesnė, nei teismų praktikoje nusistovėjusi neįrodinėtina suma – minimali mėnesinė alga.
21. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys nepilnamečiam vaikui reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, aprangos, laisvalaikio, sveikatos priežiūros ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį, nes apima trumpą laikotarpį, be to, iš pateiktų mokėjimo čekių, kaip ir atkreipė dėmesį atsakovas, nėra galimybės nustatyti kai kurių patirtų išlaidų tiesioginio ryšio su vaiko poreikių tenkinimu. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus dukros poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
22. Bylos duomenimis mažametė šalių dukra L., gim (duomenys neskelbtini) m., lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 55-59), po 1 k. per savaitę dalyvauja anglų k. užsiėmimuose, muzikos mokyklos „Yamaha“ pamokoje, dainuoja vaikų ir jaunimo pop chore, 2 k. per savaitę lanko sportinių šokių treniruotes, dziudo būrelį (e. bylos 6 t., b. l. 34-38). Pagal ieškovės paskaičiavimus, nurodytus ieškinio reikalavimų tikslinimo lentelėje, išlaidos šioms ugdymo veikloms sudaro 38 Eur ir 92 Eur (DOK-194021). Atsakovo teigimu, būreliams skirtos išlaidos yra padidintos, nes tokio amžiaus vaikui pakaktų 1-2 būrelių. Be to, atsakovas pažymi, kad ieškovei, kaip motinai, vienai auginančiai vaiką, už darželio lankymą taikoma 50 proc. nuolaida, todėl mėnesio išlaidos už ugdymo įstaigos teikiamas paslaugas turėtų siekti apie 24 Eur. Pažymėtina, jog ir pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad darželio mokesčiui jai taikoma nuolaida dėl jos mokslų. Išlaidos vaiko ugdymui yra būtinos, neabejotinai atitinka vaiko interesus, tačiau 5-erių metų vaikui toks intensyvus užimtumas būreliuose, teismo vertinimu yra per didelis, labiau susijęs su ieškovės lūkesčiais, o ne su vaiko poreikiais. Tuo remiantis nėra pagrindo teigti, kad būtent tokios sumos, kurias nurodo ieškovė, yra būtinos vaiko ugdymo veikloms bei ikimokyklinio ugdymo išlaidoms padengti.
23. Ieškovės teigimu, vaiko poreikių užtikrinimui ji kas mėnesį patiria 94 Eur išlaidų kurui bei 33 Eur mašinos remontui ir draudimui. Remiantis bylos duomenimis, nuo vaiko gyvenamosios vietos iki ugdymo įstaigos siekia 0,5 km, iki lankomų būrelių iki 2 km. Viešuoju transportu ieškovė nesinaudoja. Kartais tenka vykti į gydymo įstaigas Vilniuje, pas gimines, senelius. Atsakovas su tokio dydžio išlaidomis transportui nesutinka bei teikė į bylą paskaičiavimus, kokią dalį šių išlaidų buvo patirta užtikrinant pačios ieškovės, o ne vaiko poreikį. Teismas, įvertinęs atstumą nuo vaiko gyvenamosios vietos iki vaikų darželio bei kitų kasdienių poreikių užtikrinimo sutinka, kad didesnė dalis išlaidų kurui yra patiriama pačios ieškovės poreikiams užtikrinti, todėl šių išlaidų, o tuo pačiu ir automobilio išlaikymui skirtų išlaidų dydis negali būti dalinamas pusiau.
24. Bylos duomenimis L. dar 2020-08-07 yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina medicinos dokumentų išrašai (e. bylos priedo 6 t. b. l. 54-63). Iš medicininių dokumentų matyti, jog šios ligos gydymui yra svarbi teisinga mityba, dienos režimas, skirtas medikamentas Forlax 10g. Kitų sveikatos sutrikimų, kuriems būtų reikalingos papildomos išlaidos, vaikas neturi. Visiškai suprantama, kad vaikui yra reikalingi vitaminai, o ligos atveju – vaistai, tačiau ieškovės nurodomos kas mėnesį šioms poreikiams patiriamos 61 Eur dydžio išlaidos, teismo vertinimu, taip pat per didelės.
25. Pažymėtina, jog šiuo metų ieškovės ir atsakovo dukrai L. yra tik penkeri metai, ji lanko valstybinę ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame būste, neturi didelių specialių poreikių, išskyrus nurodytą, teismas, išklausęs šalių paaiškinimų bei ištyręs rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams, tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems patenkinti per mėnesį yra pakankama nežymiai didesnė, nei minimali mėnesinė darbo užmokesčio suma, šiuo atveju 750 Eur, todėl įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur), abiems tėvams tenkanti vaikui išlaikymo dalis sudarytų po 327 Eur kas mėnesį.
26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į byloje pateiktą Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvadą, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 327 Eur dydžio išlaikymas dukrai L. B. nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. vasario 28 d.) iki jos pilnametystės. Likusią ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas atmeta, kaip neįrodytą.
27. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametei L. B. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. S., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
28. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
29. Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo priteisti 83 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2023-01-31, kurį savo procesiniuose dokumentuose atsakovas iš esmės pripažino. Todėl teismas, plačiau nepasisakydamas, šį reikalavimą tenkina pilnai.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
30. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
32. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp santykiai šalių yra konfliktiški. Siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-12 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nustatydamas laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje išaiškėjo, kad šalims dėl tarpusavyje kylančių nesutarimų šios teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikytis nepavyksta. Bylos duomenimis 2023-06-19 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate pagal ieškovės pareiškimą buvo tiriamas įvykęs konfliktas dėl dukros L. tėvui perdavimo, kuomet ieškovė vaiko neleido vykti su atsakovu, nes jis atvyko ne vienas, o su savo žmona. Ieškovės teigimu dukra su tėvu vykti atsisakė. Reaguodama į ieškovės 2023m. birželio 6 d. skundą dėl kilusių konfliktinių situacijų su atsakovu ir jo sutuoktine dėl laikinosios bendravimo tvarkos vykdymo, VTAĮT įvertino vaiko situaciją ir galimų vaiko pažeidimų nenustatė. Atsakyme į skundą išaiškino, kad patys tėvai turėtų stengtis mažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą tam tikrų situacijų metu, be to gali pasitelkti į pagalbą tarpininkus, mediatorius, psichologus, kad būtų rastas geriausias sprendimas (el. bylos priedo 4 t., b. l. 103,104, 107,108). 2023m. birželio 23 d. buvo atliktas Vaiko situacijos vertinimas, iš kurio matyti, jog L. B. atžvilgiu 2023-06-07, 2022-07-27 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nesutarimas tarp skyrium gyvenančių tėvų (el. bylos priedo 4 t., b. l. 66-77). Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate buvo tiriamas 2023-09-02 įvykis, kuomet ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl atsakovo žmonos I. B. įžeidinėjimų viešoje vietoje, tačiau 2023-10-13 Nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta (el. bylos 5 t., b. l. 134-136). Teismas, siekdamas išsiaiškinti, visgi, kokia nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu esamoje situacijoje yra galima ir labiausiai atitinkanti vaiko interesus, 2023-09-06 nutartimi paskyrė bendravimo tvarką vykdyti pagal tarpininkavimo paslaugas teikiančio Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In Pace“ sudarytą planą (el. bylos 4 t., b. l. 47-52). Iš Iš šio centro parengto Paslaugų teikimo plano matyti, kad trys iš penkių suplanuotų susitikimų įvyko ir praėjo sklandžiai, tačiau naujas susitikimų planas nebuvo parengtas dėl šalių susitikimų laiko nesuderinimo (el. bylos priedo 7 t., b. l. 28-30). Paslaugų teikimas buvo nutrauktas abiems tėvams nesugebėjus suderinti susitikimų laiko. Kad tėvams būtų reikalingos mediacijos paslaugos siekiant išspręsti tėvų nesutarimus dėl bendravimo su dukra, jų požiūrio į dalyvavimą dukros gyvenime keitimo, pasisakė ir Elektrėnų socialinių paslaugų centras jo parengtame 2023-11-10 Pagalbos plane Nr. PŠP-409 (el. bylos priedo 5 t., b. l. 58-65). Savo išvadose nurodė, jog iš bendravimo su L. mama pastebima, kad ji galimai nėra įveikusi trauminių išgyvenimų, kas gali trukdyti neįsivelti į konfliktus su dukros tėvu ir apsaugoti L. nuo pakartotinių traumų. V. S. būtų tikslinga lankyti reguliarias psichologo konsultacijas, stiprinti ir atstatyti emocinę pusiausvyrą. Mergaitės tėvas bendrauja tik raštu, nesutaria dėl dukros auklėjimo, dienos režimo ir kitų su dukra susijusių klausimų. Pažymėjo, jog abiem tėvams tikslinga dalyvauti neteisminės mediacijos procese.
34. Įvertinus susiklosčiusią situaciją galima daryti išvadą, kad ir ieškovė, ir atsakovas nedėjo pakankamai pastangų, kad tinkamai ir pilnai pasinaudotų kvalifikuotų specialistų pagalba, siekiant išspręsti tarpusavio konfliktus bei rasti kompromisą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Iš ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovė pageidauja nustatyti konkrečią tėvo su dukra bendravimo tvarką, nedraudžia bendrauti, kita vertus, dukros laisvalaikį darbo dienomis vakarais užpildo įvairia ugdymo veikla, nepalikdama laiko susitikimams su tėvu darbo dienomis. Tuo tarpu atsakovas nepageidauja bendrauti su dukra savaitgaliais, kuriuos jis planuoja praleisti su savo šeima, be to, norėtų, kad ieškovė, kuriai ir šiaip tenka iš esmės visa dukros auginimo ir rūpinimosi ja našta, atvežtų dukrą į susikimus pas tėvą į Vilnių. Iš to seka, kad abi šalys veikia savo, o ne vaiko interesais, kurie šiuo atveju yra prioritetiniai, negeba tarpusavyje bendrauti pagarbiai, neatsižvelgdami į tai, kad nepilnamečio vaiko kokybiškas bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, už kurį, be kita ko, atsakingi abu tėvai, yra būtinas jų paties vaiko emocinės būklės stabilumui, šeimos ryšių palaikymui.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliuoja į jo šeimos situaciją, prašydamas laikinai nustatyti laisvą lankymo grafiką pasimatymams su dukra, apie tai iš anksto įspėjus ieškovę prieš kelias dienas. Taip pat atsakovas nesutinka su dukra bendrauti šeštadieniais, nes šį laiką ketina skirti savo šeimai gimus sūnui. Teismo vertinimu, laisvas pasimatymų su nepilnamečiu vaiku grafikas, kokį siūlo atsakovas, tiktų tėvams, kurie tarpusavyje nekonfliktuoja, geba susitarti ir veikia vaiko interesais. Šiuo atveju toks bendravimo tvarkos variantas pagal laisvą grafiką yra akivaizdžiai netinkamas dėl 31 p. nurodytų aplinkybių. Kita vertus, atsakovo šeimyninė situacija taip pat keisis, nes pasibaigus tėvystės atostogoms, tikėtina, kad tėvas ras daugiau laiko ir bendravimui su dukra L., jos supažindinimu su gimusiu broliu ir bendru laisvalaikio leidimu su savo šeima.
36. Įvertinęs bylos medžiagą, joje pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus teismas nustato tokią bendravimo tvarką : i) vaiko tėvas R. B. su dukra L. bendrauja pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos (darželio) kas antrą mėnesio antradienį ir atveža į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; ii) vaiko tėvas bendrauja su dukra L. pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio ketvirtą šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; iii) vaiko tėvas bendrauja su dukra L. per dukros gimtadienius (sausio 5 d.) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. ; iv) Vaiko tėvas su dukra L. bendrauja kasmet per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. Atitinkamai kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) vaikas praleidžia su mama; v) jei dėl objektyvių aplinkybių numatytas tėvo pasimatymas gyvai su dukra L. neįvyksta, jos mama V. S. įpareigotina sudaryti galimybę tėvui pabendrauti su dukra Viber ar Whats App programėlių pagalba.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovė patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPB-3012), taip pat išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro (DOK-48914): 500 Eur už ieškinio paruošimą, 500 Eur už patikslinto ieškinio paruošimą, 500 Eur už ieškinio paruošimą, 500 Eur už rašytinių paaiškinimų, išlaidų sisteminimo paruošimą, 500 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdžiuose, viso 2600 Eur. 2023 m. kovo 2 d. teisėjos rezoliucija likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo.
39. Atsakovas patyrė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro (DOK-138999): teisinė konsultacija 50 Eur; atsiliepimo į ieškinį parengimas 250 Eur; 3. kitų procesinių dokumentų parengimas 100 Eur; atstovavimas teisme 100 Eur. Viso atsakovas R. B. patyrė 500 Eur išlaidų advokatų paslaugoms, kurias, pagal sąskaitą už teisines paslaugas apmokėjo dalimis, t. y. grynaisiais pinigais 200 Eur, ir pavedimu 300 Eur.
40. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą dėl gyvenamosios nustatymo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkinti pilnai, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo procentine išraiška buvo patenkintas 81 proc., todėl teismas, įvertinęs bylos procesinę baigtį, paskaičiavo, jog ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga jos patenkintų reikalavimų daliai sudaro 2433 Eur, o atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai sudaro 31 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina viso 2402 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 88 Eur (327 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Be to, iš atsakovo priteistina ir 118 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (218 Eur – 100 Eur ). Tokiu būdu valstybės naudai priteistinas iš atsakovo 206 Eur dydžio žyminis mokestis.
43. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 327 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. vasario 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos.
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Likusią ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 83 (aštuoniasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2023-01-31, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant motiną V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas R. B. su dukra L. B. bendrauja tokia tvarka:
Vaiko tėvas R. B. bendrauja su dukra L., pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos kas antrą mėnesio antradienį ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;
Vaiko tėvas bendrauja su dukra L. pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio ketvirtą šeštadienį 10 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. ;
Vaiko tėvas su dukra L. bendrauja per jos gimtadienius (sausio 5 d.) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar iš gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.;
Tėvas su vaiku bendrauja kasmet per Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), šventinį sekmadienį pasiimdamas vaiko iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. Atitinkamai kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį) vaikas praleidžia su mama;
Jei dėl objektyvių aplinkybių numatytas tėvo pasimatymas su dukra L. neįvyksta, vaiko mama V. S. įpareigotina sudaryti galimybę tėvui pabendrauti su dukra Viber arba Whats App programėlių pagalba.
Išaiškintina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu, o kilus ginčui, teismine tvarka.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2402 Eur (du tūkstančius keturis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 206 Eur (du šimtai šeši eurai) žyminio mokesčio. Priteista suma valstybei turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.