- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-1402-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07479-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Gerumo namai“
- Atsakovas
- uždarajai bendrovei „Vitgedva“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Gerumo namai“ ieškinį atsakovei uždarajai bendrovei „Vitgedva“ dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo V. J. prašymas dėl susipažinimo su civiline byla Nr. e2-13812-717/2019.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. prašymą dėl susipažinimo su civiline byla Nr. e2-13812-717/2019 (Nr. DOK-83299), pateiktą elektroniniu paštu.
3. Teismas nurodė, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad suinteresuotas asmuo bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Jam ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks suinteresuoto asmens sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises.
5. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo V. J. prašymą dėl susipažinimo su byla (Nr. DOK-83299), pateiktą elektroniniu paštu, atsisakė priimti kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų formos reikalavimų (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2132-480/2019).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašo: 1) pagal 2020 m. liepos 16 d. el. paštu pristatytą prašymą nustatyti asmens tapatybę ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo pirmininkas jos nenustatė nepagrįstai bei neteisėtai; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir ją grąžinti kartu su byla pirmosios instancijos teismo pirmininkui bei pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo; 3) 2020 m. liepos 16 d. prašymo ir atskirojo skundo nagrinėjimą perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui N. M.. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pirmininkas neteisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 16 d. prašymą. Taip pat teismas pažeidė Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, nes V. J. savo asmens tapatybę pirmosios instancijos teismo pirmininkui patvirtino galiojančiu elektroniniu parašu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos teismų nutartys yra antikonstitucinės, ir teismas pažeidė Konstitucijos 5, 29, 30, 33 ir 112 straipsnius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl susipažinimo su civiline byla Nr. e2-13812-717/2019 (Nr. DOK-83299), pateiktą elektroniniu paštu, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo V. J. prašymas dėl susipažinimo su civiline byla Nr. e2-13812-717/2019. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, pateiktą elektroniniu paštu, kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų formos reikalavimų (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
10. Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.
11. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
12. Teismų įstatymo 37! straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
15. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės teigia, kad prašymas dėl susipažinimo su civiline byla Nr. e2-13812-717/2019 (Nr. DOK-83299) pateiktas asmenybę patvirtinus Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl jam nekyla pareiga užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje Liteko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui jau ne kartą yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu, sau palankia linkme interpretuodamas iš bendro konteksto ištrauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-46-330/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1561-264/2019 ir kt.). Pirmos instancijos teismas pareiškėjui dar kartą pakartotinai nurodė įstatymų reikalavimus, susijusius su procesinių dokumentų pateikimu teismui elektroninių ryšių priemonėmis, jų pateikimo tvarką ir formą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nekartoja ir apelianto atskirojo skundo argumentus, susijusius su procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarka, atmeta kaip nepagrįstus.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 5, 29, 30, 33 ir 112 straipsnius, kadangi iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetęs pareiškėjo prašymą dėl susipažinimo su civiline byla Nr. e2-13812-717/2019, tinkamai taikė procesinės teisės normas, vadovavosi CPK įtvirtintais civilinio proceso principais.
17. Be to pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 28 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas dėl susipažinimo su civiline byla Nr. e2-13812-717/2019, kurį pareiškėjas pateikė teismo ekspedicijai, ir kurį pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi tenkino iš dalies – leido susipažinti pareiškėjui V. J. su civilinės bylos Nr. e2-13812-717/2019 medžiaga.
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atsižvelgus į tokią bylos procesinę baigtį, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.