Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-109-932/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
eAN2-109-932/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00079-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
E. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-109-932/2025Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00079-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.11; 16.11.6; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33599-2024 paliktas nepakeistas ir E. Ž. skundas netenkintas, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucija 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-33599-2024 E. Ž. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio, be kita ko, draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, pažeidimo, o, būtent, dėl to, kad ji 2024 m. gruodžio 15 d., 01.53 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,42 prom. neblaivumas (įvertinus matavimo prietaiso parodymų paklaidą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą E. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos E. Ž. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-33599-2024 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu E. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-33599-2024 ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatytą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti.

3.1. Apeliaciniame skunde E. Ž. nurodo, jog nevengė administracinės atsakomybės, pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jaučia didelę gėdą ir pasižada ateityje laikytis įstatymų. Vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nekonstatuoti jokie išoriniai neblaivumo požymiai, kuriuos pastebėjusi pati ar aplinkiniai asmenys būtų galėję sustabdyti nuo vairavimo esant neblaiviai. Alkoholį vartojo 2024 m. gruodžio 14 d. vakare (išgėrė dvi taures šampano), nesijautė neblaivi, tačiau, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui, nusprendė vairuoti, tai buvo 2024 m. gruodžio 15 d., 01.53 val. Pažymi, kad vairuodama nesukėlė eismo įvykio, nepažeidė kitų KET reikalavimų ir nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Taip pat nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus, anksčiau nėra bausta už analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo padarymą. Šį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia.

3.2. Apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga nuvažiuoti į darbovietes (dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir vyriausiąja specialiste (duomenys neskelbtini)), kurios nuo jos gyvenamosios vietos yra nutolusios 15–16 km atstumu. Darbdavio pateiktoje E. Ž. charakteristikoje be kitų ją teigiamai apibūdinančių aplinkybių taip pat nurodyta, kad ji gyvena užmiestyje, todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykimui į darbo vietą. Apeliantė nuogąstauja, kad netekusi teisės vairuoti transporto priemones, gali netekti darbų, o tai apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (yra sudariusi (duomenys neskelbtini) bei vartojimo paskolų sutartis) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Atkreipia dėmesį, kad šalia jos gyvenamosios vietos viešojo transporto infrastruktūra itin prasta, o dėl mažos darbo pasiūlos kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Teisė vairuoti transporto priemones jai taip pat reikalinga garbaus amžiaus močiutės priežiūrai. Ji padeda močiutei buityje, kas dvi savaites pasirūpina reikiamais vaistais ir maisto produktais, pagal poreikį padeda nuvykti pas gydytojus. Apeliantės nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir jos artimiesiems.

3.3. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, kurioje atskleistas proporcingumo principo turinys, taip pat nurodomos konkrečios bylos, kuriose teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskyrė administracinio poveikio priemonės arba sutrumpino jos terminą. taip ppat akcentuojama, kad E. Ž. yra dora visuomenės narė, įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti, besirūpinanti artimaisiais, savo darbine ir namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai, todėl paskyrus jai trumpesnį administracinės poveikio priemonės terminą arba jos išviso neskyrus, apeliantė būtų pakankamai paveikta, būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atstovo manymu, Institucijos pareigūnas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs visus būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymius, taip pat atsižvelgęs į E. Ž. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą pripažinti ją kalta padarius administracinį nusižengimą ir skirti jai administracinę nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams bei draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs E. Ž. skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį jos skundą netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

4.2. Institucijos atstovo nuomone, E. Ž. skundas dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties yra nepagrįstas. Pažymi, kad apeliantė, darydama pažeidimą, nesielgė atsakingai visuomenės atžvilgiu, be to, galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jai bei jos artimiesiems dėl neleistino elgesio. Atsiliepime cituojama ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis, pabrėžiama, kad E. Ž. padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo būdama neblaivi. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nei su visuomenės interesu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju E. Ž. prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos E. Ž. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

5. Šioje byloje E. Ž. pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju E. Ž. paskirta minimalaus dydžio (800 Eur) nuobauda – ir nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas (6 mėnesiams) su minimaliu, vienerių metų, terminu draudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad E. Ž. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, nenustatyti jokie išoriniai neblaivumo požymiai, ji sustabdyta policijos pareigūnų vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, o ne dėl to, kad jos vairavimas sukėlė įtarimų. Sutiktina, kad apeliantei buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris pakankamai nežymiai viršijo ribą, nuo kurios transporto priemonės vairuotojui kyla administracinė atsakomybė. Kita vertus, kaip matyti iš pačios apeliantės parodymų, duotų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji nurodė alkoholį vartojusi vakare (išgėrė dvi taures šampano), o, praėjus 1,5 – 2 valandoms, jau sėdo prie vairo, kas rodo visgi gana atsainų požiūrį į KET reikalavimus (žinodama, kad tą pačią naktį reikės vairuoti, vis tiek vartojo alkoholį ir po to sėdo prie vairo, nors tam nebuvo jokio neatidėliotinumo). Čia pastebėtina, kad pirmojo tikrinimo metu E. Ž. nustatytas 0,52 prom. neblaivumo laipsnis, kas leidžia spręsti, kad vairavimo metu apeliantės apsvaigimo laipsnis buvo didesnis nei jis nustatytas po sustabdymo atliekant pakartotinį tikrinimą. Tai, kad administracine tvarka nubausta E. Ž. buvo sustabdyta ne dėl to, kad pašaliniams kilo įtarimų, jog ji gali būti neblaivi, o sustabdyta policijos pareigūnų reido metu, neturi didesnės reikšmės sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo galimybę. Pabrėžtina, kad iš apeliantės parodymų matyti, kad ji, būdama neblaivi, nuvažiavo apie 5–7 km, t. y. gana netrumpą atstumą, be kita ko, nors ir nakties metu, tačiau automobilį vairavo tose miesto dalyse (iš senamiestyje esančios (duomenys neskelbtini) g. judant (duomenys neskelbtini)), kuriose transporto eismas visą parą yra pakankamai intensyvus. Tokios nustatytos bylos aplinkybės neduoda pagrindo padarytą nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą. Nepaisant to, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo sukelti jokie padariniai kitiems asmenims, vairuodama neblaivi E. Ž. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Tai, kad apeliantė nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nedaro jos veiksmų nepavojingais ir administracinio nusižengimo mažareikšmiu. Vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė. Jei E. Ž. būtų padariusi kitus KET pažeidimus ar sukėlusi minėtus neigiamus padarinius, ji papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, padarytas neatsargia kaltės forma. Anksčiau apeliantė nebuvo bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius 5 metus E. Ž. administracine tvarka du kartus bausta už nustatyto greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos. Nustatyta viena E. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota. Tokie duomenys yra reikšmingi, rodantys, kad apeliantės asmenybė iš esmės yra teigiama, tačiau tas jau įvertinta Institucijos priimtame nutarime, kuriuo E. Ž. paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda ir nustatyti minimalūs administracinio poveikio priemonių terminai, dėl to pasisakyta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Taigi iš naujo vertinti tas pačias aplinkybes arba, juo labiau, daryti išvadą, kad jos buvo įvertintos netinkamai, nėra pagrindo. Nors, E. Ž. teigimu, ji padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes – nevengė administracinės atsakomybės, pripažino kaltę, sutiko su pažeidimu, labai dėl to gailėjosi ir davė teisingus paaiškinimus, tačiau į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta ir jų visuma sudarė pagrindą pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

9. Tolesniais apeliacinio skundo argumentais E. Ž. akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones būtinumą dėl nuvykimo į darbą, taip pat prižiūrint garbaus amžiaus močiutę, tačiau visos šios aplinkybės jai buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų pastarosios visgi nesulaikė. Sėsdama prie automobilio vairo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, E. Ž. privalėjo įvertinti galimas neigiamas tokio veiksmo pasekmes tiek jos pačios ir jos artimųjų gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, o to nepadariusi ji privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Tai, kad specialiosios teisės atėmimas sudaro tam tikrus nepatogumus darbo vietos pasiekimui, nėra išskirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Pažymėtina, kad apeliantė negyvena kaime ar atokiame vienkiemyje, kur susisiekimas viešuoju transportu būtų išskirtinai prastas arba jo apskritai nebūtų. Apeliantė nurodė faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, kuri nors ir atokesnė, tačiau joje yra išvystytas viešasis transportas, kuriuo yra galimybė pasiekti kitas (duomenys neskelbtini) miesto dalis. Suprantama, kad susisiekimas iš (duomenys neskelbtini) yra kiek sudėtingesnis, ne toks patogus kaip centrinėse (duomenys neskelbtini) miesto dalyse, tačiau neginčytina, kad galimybė naudotis viešuoju transportu vis tik yra. Kaip matyti iš viešai prieinamų (duomenys neskelbtini) svetainės duomenų, artimiausia viešojo transporto stotelė nuo apeliantės namų yra nutolusi vos kelis šimtus metrų, stotelę galima pasiekti per porą minučių. Be to, apeliantė turi galimybę naudotis ir taksi ar pavežėjų paslaugomis, kas nors ir susiję su papildomomis išlaidomis, tačiau bent laikinu periodu, kuomet E. Ž. neturi teisės vairuoti, gali pagelbėti rūpinantis močiutės reikalais ar vykstant į darbą. Skunde nurodoma, kad praradusi teisę vairuoti transporto priemones apeliantė gali netekti darbo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prie E. Ž. skundo pridėtose darbo sutartyse, o ir sprendžiant iš jos nurodyto darbo pobūdžio, nėra nurodyta, kad tiesioginių darbo funkcijų atlikimui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Juo labiau, kaip matyti, apeliantė specialiąja teise vairuoti transporto priemones negali naudotis jau nuo 2024 m. 15 d., t. y. beveik 4 mėnesius, ir per tą laiką dėl tokio suvaržymo jos darbiniai santykiai nenutrūko. Taigi šiuo metu jau yra praėjusi didesnė dalis teisės atėmimo vairuoti transporto priemonės laikotarpio ir, atsižvelgiant į tebesitęsiančius darbo santykius, nėra pagrindo manyti, kad per likusius kiek daugiau nei du mėnesius darbdaviai dėl aptariamos aplinkybės išreikš pageidavimą nutraukti sudarytas darbo sutartis. Dėl apeliaciniame skundo teiginių, susijusių su rūpinimusi apeliantei artimu asmeniu (dėl močiutės priežiūros, kas apima pagalbą buityje, taip pat kas dvi savaites pasirūpinant reikiamais vaistais ir maisto produktais, pagal poreikį padedant nuvykti pas gydytojus), papildomai pažymėtina, kad, ir netekusi specialiosios teisės vairuoti, apeliantė toliau gali rūpintis savo močiute, t. y. ją lankyti, padėti buityje, aprūpinti vaistais, o tuo atveju, jeigu iškyla būtinumas pristatyti asmenį į medicinos įstaigą, pasinaudoti draugų, pažįstamą, taksi ar pavežėjų paslaugomis transportuojant asmenį, galiausiai yra galimybė kreiptis į socialinio aprūpinimo skyrių, prašant specialaus transporto. Esant skubiam sveikatos pablogėjimui, kviestini greitosios pagalbos medikai. Kita vertus, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme duotų E. Ž. parodymų, ji nėra vienintelis asmuo, kuris rūpinasi močiute, tą daro ir kiti šeimos nariai. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad, E. Ž. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus neproporcingai pažeisti jos pačios ar jos šeimos interesai.

10. Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiama apeliantės charakteristika, kartu vertinant tai, kad E. Ž. yra įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti, darbdavio apibūdinama teigiamai, prižiūri ne tik savo darbinę ir namų bendrijos aplinką, bet ir rūpinasi savo artimųjų gerove, nėra išskirtinės, o daugiau didesnei visuomenės daliai įprastinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnes nei įstatymo numatytas administracinio poveikio priemones arba, juo labiau, apskritai jų netaikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki Institucijai priimant nutarimą pati apeliantė prašė kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kas ir buvo pritaikyta. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukels papildomų rūpesčių ir neišvengiamai pareikalaus finansinių išteklių, tačiau, atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, pažeidėjo patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu apskritai netaikyti specialios teisės atėmimo ar sutrumpinti ir taip minimalų šios administracinio poveikio priemonės terminą kartu su minimaliam terminui nustatytu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti E. Ž. teises.

11. Iš apeliacinio skundo galima matyti, kad jame yra pateikta itin gausi teismų praktika, nurodant skirtingų teismų bylas, kuriose buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonė neskirta arba ženkliai sutrumpintas jos terminas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje apstu ir bylų, kuriose, nustačius panašų neblaivumo laipsnį, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teismai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir administracinio poveikio priemonių terminas buvo nustatytas analogiškam arba ir ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-74-876/2025, eAN2-79-1023/2025, eAN2-37-844/2025, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-36-380/2025, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-17-953/2025, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-2-574/2025). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, skunde nurodoma teismų praktika savaime nesudaro pagrindo taikyti E. Ž. dar švelnesnę administracinę atsakomybę.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai netenkino E. Ž. skundo. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė