Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-36-380/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-21
Bylos Nr.
eAN2-36-380/2025
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00154-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-36-380/2025Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00154-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14301-2024 (ROIK: 24259014603) E. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 2 d., 11.15 val., Klaipėdos rajono sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai pirmu tikrinimu nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 0,51 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais E. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14301-2024 dalį dėl administracinio poveikio priemonės: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino E. R. pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 3 mėnesių, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 mėnesiams, nurodė administracinio poveikio priemonių taikymo terminą skaičiuoti nuo 2024 m. lapkričio 2 d., kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14301-2024. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.

3.1. Šioje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad E. R. pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau nesant tam jokio pagrindo, pagal E. R. pateiktą skundą taikė jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelnino jam administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, skiriant trumpesnį jos taikymo terminą, nei numatytas minimalus ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

3.2. Teismas nurodė, kad E. R. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo deklaruojama būtinybe turėti teisę vairuoti vykimui į darbą ir rūpinimuisi šeima, sudaro pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat teismas neteisingai vertino E. R. girtumą, kuris antro patikrinimo metu didėjo. Pastebėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-l l-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

3.3. Patikrinus E. R. blaivumą pirmu pūtimu alkotesteriu buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, o antru – 0,51 promilės, tai rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai – nustatyta 0,51 promilės alkoholio prieš paklaidą, antru pūtimu, taigi toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui, ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. R. nurodė, jog išvakarėse vartojo alkoholį, tai iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus.

3.4. Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės E. R. bus sunkiau ir nepatogu vykti į darbą, tenkinti savo ir šeimos poreikius, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. E. R. žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga vykimui ir grįžimui iš darbo bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi neatsakingai. Administracinį nusižengimą padariusio asmens patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sušvelnino E. R. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą E. R., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iki 3 mėnesių sutrumpintas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skyrimas 6 mėnesiams, šiuo atveju neleistų įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirties ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.

9. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

10. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.

12. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

13. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. R. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdama į E. R. prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskyrė jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių terminui. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio minimaliam terminui aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.

14. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, jog E. R. po paklaidos buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, santykinai nedaug viršijantis leistiną normą. Nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus to, kiek ilgai iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Teismo nuomone, esant šioms aplinkybėmis, E. R. padarytas šiurkštus KET pažeidimas – transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam – vis tik yra mažesnio pavojingumo, nei tais atvejais, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, ar sėdama vairuoti iškart pavartojus alkoholio, apsvaigimui dar tik didėjant. Teismas įvertino ir tai, kad E. R. vairuojant neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgė į E. R. asmenybę – anksčiau už tokio pobūdžio KET pažeidimus baustas nebuvo, yra baustas už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Tiek nusižengimo padarymo metu, tiek apylinkės teisme E. R. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Iš byloje surinktos informacijos matyti, kad E. R. yra vedęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – kartu su šeima gyvena atokioje kaimo vietovėje, iš kurios susisiekimas visuomeniniu transportu yra užtikrintas tik iš dalies ir ribotai; pažeidėjas savo darbo funkcijų atlikimui turi individualiai vykti pas klientus, o tam būtina teisė vairuoti. Ji reikalinga ir siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir vieną esminių tėvų pareigų – užtikrinti, kad vaikai saugiai pasiektų mokymo įstaigas ir būrelius; šiuo atveju, įvertinus atstumą tarp E. R. gyvenamosios vietos ir artimiausios viešojo transporto stotelės ir kitas susisiekimą ne privačiu transportu labai ribojančias aplinkybes, akivaizdi reali būtinybė net ir baziniams pažeidėjo ir jo vaikų poreikiams užtikrinti naudotis privačiu transportu. Teismas sutiko, kad šios ir kitos E. R. nurodytos jo asmeninės ir šeiminės aplinkybės nepateisina jo neteisėto elgesio ir nėra išskirtinės, tačiau jos apibūdina pažeidėjo asmenybę ir jo santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis pozityviai ir rodo, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos paskirtą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 mėnesiams. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apygardos teismas negali sutikti.

15. Aplinkybė, jog E. R. po paklaidos buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, kuris santykinai nedaug viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai, todėl šiuo atveju niekaip nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad jam inkriminuotą administracinį nusižengimą E. R. padarė ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus pradedama vairuoti, girtumui tik didėjant, o dėl neatsargumo, neįvertinus kiek organizme išsilaikys išvakarėse vartotas alkoholis, yra nepagrįsti. Priešingai nei mano žemesnysis teismas, aptariamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad E. R. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padarė dėl neatsargumo. KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog E. R. turėjo pagrindo tikėtis, kad jo vakarykščiai suvartotas alkoholinių gėrimų kiekis neturės įtakos jo blaivumui sekančios dienos pirmoje pusėje, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. E. R. teiginiai, jog prieš nusižengimo padarymą jis buvo suklaidintas savo namuose turimo alkotesterio, kuris, jo teigimu, tuo metu parodė, kad E. R. yra visiškai blaivus, laikytini deklaratyviais, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad E. R. apskritai turėtų metrologiškai patikrintą alkotesterį, prieš vairavimą 2024 m. lapkričio 2 d. juo būtų tikrinęsis savo blaivumą ir pan. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. lapkričio 2 d. policijos pareigūnams atliekant blaivumo patikrinimą E. R. girtumas didėjo – po pirmo tikrinimo alkotesteriu nustatyta alkoholio koncentracija buvo 0,48 promilės, o po antro tikrinimo – 0,51 promilės. Tokios aplinkybės teismų suformuotoje praktikoje dažniausiai vertinamos kaip leidžiančios įtarti, jog asmuo alkoholį vartojo ne pažeidimo padarymo išvakarėse, o neseniai, prieš pradėdamas vairuoti.

16. Pažymėtina, jog jeigu šiuo atveju E. R. vairuojant neblaiviam dėl jo neteisėtų veiksmų būtų dar ir sukeltas eismo įvykis, padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, dėl to jam būtų kilusi kitokio pobūdžio, griežtesnė teisinė atsakomybė. Nors teismas akcentuoja, kad E. R. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, o pats E. R. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad jau yra sumokėjęs Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą, tačiau šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog baudų sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad E. R. visos administracinio nusižengimo teisenos metu visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra išskirtinė, be to, tai jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos ir administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

17. Nors skundžiamoje nutartyje atsižvelgiama į teisės vairuoti transporto priemones turėjimo reikšmę E. R. rūpinimuisi savo ir šeimos poreikiais (susisiekimui, nes jis su žmona ir vaikais gyvena atokioje kaimo vietovėje), taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbui (darbo pareigų atlikimui jam yra būtina vykti pas klientus), tačiau šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbo funkcijų atlikimu, susisiekimu, o nepatogumus dėl to gali patirti ir jo šeima, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, egzistavo ir E. R. inkriminuoto nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad E. R. privalėjo atsižvelgti, į tai, jog prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo vartojęs alkoholio, todėl po to vairuodamas labai rizikavo, ir įvertinti dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, apeliaciniame skunde yra teisingai nurodoma, jog Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-l l-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

18. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir E. R. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

19. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria E. R. pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 mėnesiams, yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14301-2024.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė