- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- eAN2-79-1023/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00145-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 1.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. sausio 23 d. nutarties A. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. P. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-6301-2024 administracinio nusižengimo byloje patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. spalio 30 d. 10 val. 00 min., Kalvarijos sav., magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 96,600 kilometre vairavo transporto priemonę „Volvo FH“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai po paklaidos buvo nustatytas 0,50 promilės neblaivumo laipsnis. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir už tai jam nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
2. A. P. , nesutikdamas su Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. priimtu nutarimu, jį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas jo atžvilgiu priimtą nutarimą pakeisti ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi taikyti švelnesnę atsakomybę nei įstatymo numatyta, neskiriant administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar nustatant 6 mėnesių ar trumpesnį šios poveikio priemonės taikymo laikotarpį. Netenkinus šio prašymo, prašė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi A. P. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, jos visai neskirti ar taikyti ANK 31¹ straipsnio nuostatas, pagrindo nėra.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių atėmimo, bei skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
4.1. Skunde pažymima, jog pareiškėjas savo kaltę nuo pat įvykio pradžios pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pažeidimą pripažino ir gailėjosi jį padaręs, be to neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl mano, kad jam skirtina bausmė nebuvo pakankamai ir motyvuotai individualizuota, jam paskirta administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcinga ir varžo pareiškėjo teises labiau, negu to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
4.2. Skunde teigiama, kad administracinio poveikio priemonė (draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) galėjo būti taikoma ir pareiškėjo atžvilgiu, nes ANK nenumato apribojimų dėl šios poveikio priemonės skyrimo, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka, tačiau priimant skundžiamą nutarimą pareiškėjo sutikimo klausiama nebuvo (jis to nežinojo, jam tai nebuvo paaiškinta, o nutarimas priimtas pareiškėjui nedalyvaujant), todėl tokio prašymo iki nutarimo priėmimo nepateikė. Tokios administracinio poveikio paskyrimas užtikrins pakartotinių nusižengimų prevenciją, nebus prarasti vairavimo įgūdžiai, sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu.
4.3. Skunde nurodoma, jog paskyrus pareiškėjui trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, pareiškėjas būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog būdamas lengvo neblaivumo laipsnio (0,5 promilių), t. y. labai nežymiai viršijo leistiną normą, už kurios viršijimą yra numatytas specialiosios teisės atėmimas. Nėra linkęs sistemingai bei piktybiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, šiuo metu neturi kitų galiojančių nuobaudų, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jam paskirtą baudą sumokės artimiausiu metu. Tokia pozicija atitinka ir teismų formuojamą praktiką, kuria pirmos instancijos teismo nutartyje nepagrįstai ir nemotyvuotai nesivadovauta, deklaratyviai nurodant, kad šiuo atveju ji nėra aktuali.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas praeityje, t. y. 2022 m. yra du kartus baustas pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo krovininį automobilį, kurio didžioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 tonos, būdamas neblaivus. Tai ypatingai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti taikoma ANK 31¹ straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė.
5.2. Atsiliepime teigiama, jog skunde nurodyti argumentai, jog padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, niekaip nemažina padaryto administracinio pavojingumo ir nepaneigia pareiškėjo kaltės. Skunde taip pat nurodyta aplinkybė, kad labai nežymiai viršijo leistiną normą, vairuodamas jautėsi gerai ir manė, kad yra visiškai blaivus ir gali vairuoti. Pareiškėjas vertina, kad ANK 31¹ straipsnyje, numatyta administracinio poveikio priemonė įgyvendins ne tik jam paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, nes jis per dvejus metus yra 3 kartą baudžiamas už darbdaviui priklausančios transporto priemonės – sunkiasvorio automobilio vairavimą esant neblaiviam.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Apeliaciniame skunde apeliantas sutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, neginčija savo kaltės ir jam paskirtos baudos dydžio, tačiau nesutinka su tuo, jog apylinkės teismas nesutrumpino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir neskyrė alternatyvos – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad A. P. yra pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl minėtos poveikio priemonės taikymo, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtas administracinio poveikio priemones, susijusias su specialiąja teise vairuoti Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, to paties straipsnio 6 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.
6. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
8. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu A. P. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią 800 Eur baudą ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 12 mėnesių, paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
9. A. P. savo apeliaciniame skunde ginčija pirmos instancijos teismo nutartį dėl ANK 31¹ straipsnyje reglamentuoto draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, netaikymo. Pažymėtina, kad nors apylinkės teismas atsisakė tenkinti A. P. prašymą skirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą, numatytą ANK 31¹ straipsnyje, tačiau prašoma administracinio poveikio priemonė negali būti taikoma besąlygiškai, net ir prašant atsakomybėn patrauktam asmeniui jos taikymas nėra privalomas, o priklauso teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos diskrecinei teisei. Pastebėtina, jog įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti Institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti A. P. prašymą paskirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažymėjo, kad A. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą, būdamas praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už su vairavimu neblaiviam susijusių nusižengimų padarymą, tačiau tai nesulaikė pareiškėjo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju A. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė, įvertinus nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę, individualizuota tinkamai, apylinkės teismas pagrįstai netenkino atsakomybėn patraukto asmens prašymo taikyti ANK 31¹ straipsnio nuostatas.
10. Be to, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą dėl Institucijos nutarimo, pagrįstai ir motyvuotai atmetė skundo argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jam administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamo klausimo kontekste pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina siekiant vykdyti darbines funkcijas bei savų kasdieninių poreikių tenkinimui, nėra pagrindas netaikyti ANK numatytos administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį nei numato įstatymas jos terminą, kadangi darydamas nusižengimą, jis prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo su pirmos instancijos teismo vertinimu nesutikti, kadangi apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su jo deklaruojama būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbinių funkcijų vykdymo ir kasdienių poreikių tenkinimo, nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).
11. Vertindamas apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, susijusias su apelianto darbinių funkcijų vykdymu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda, o kartu ir šios nuobaudos tikslus padedanti pasiekti administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantui bus galimai sunkiau ir nepatogiau gyventi jam įprastą gyvenimą, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Apeliantas, žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra dėl darbinių funkcijų vykdymo, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Šiuo atveju tokios išvados nekeičia ir tai, kad A. P. vairuodamas nesukėlė jokio eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja, kad dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, atsirastų kokie nors padariniai. Vien vairavimo faktas, esant neblaiviam, yra laikomas pavojingu, o esant padariniams atsakomybė kiltų pagal kitas įstatymo nuostatas (pvz., ANK 423 straipsnis, BK 281 straipsnis), todėl vien tai, kad dėl vairavimo esant neblaiviam nekilo kitos rūšies padarinių, savaime nesumažina rūšinio ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumo.
12. Vertinant A. P. asmenybę iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nustatyta, kad nors pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau per paskutinius 5 metus jis baustas administracine tvarka viso 7 kartus, iš jų net 2 kartus 2022 m. birželio 7 d. buvo baustas už analogiškų šiurkščių nusižengimų padarymą - sunkiasvorių transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nustatytas atitinkamai 0,10 ir 0,25 promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjas neabejotinai turėjo ir galėjo suvokti alkoholio įtaką organizmui bei galimas kilti pasekmes vairuojant neblaiviam, tuo labiau, jog ir šiuo atveju vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, tačiau šios aplinkybės tinkamai neįvertino, nors tai daryti imperatyviai įpareigoja Kelių eismo taisyklės. Pažymėtina, kad A. P. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes vairavo sunkiasvorę transporto priemonę – vilkiką būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,50 promilės neblaivumas. Nagrinėjamu atveju vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose negalėjo būti didesnė nei 0 promilių (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punktas). Taigi, nepagrįstas apelianto argumentas, kad neblaivumas neženkliai viršijo ribą, kuomet kyla atsakomybė. Nors nenustatyta, kad A. P. vairuodamas neblaivus sukėlė realią žalą ar padarė kitus šiurkščius KET pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks jo elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis vairavo labai pavojingą transporto priemonę – sunkiasvorį vilkiką. Be to, neblaivus sunkiasvorę transporto priemonę vairuoja jau trečią kartą. Pareiškėjas, net ir du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam, išvadų nepadarė, ir vėl įvykdė administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jo neblaivumas jau buvo didesnis nei ankstesniais dviem analogiškų nusižengimų kartais (šiuo atveju nustatytas 0,50 promilių neblaivumas), kas rodo, jog pareiškėjo nusižengimai tik sunkėja. Aptarti duomenys suteikia pagrindą išvadai, jog A. P. nesiekia pasitaisyti, kartoja savo neteisėtą ir pavojingą elgesį, toliau kelia grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams, nėra drausmingas, pavyzdingas kelių eismo dalyvis, jo padarytas pažeidimas nėra atsitiktinis, jis yra linkęs nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių, skiriamos baudos už administracinius nusižengimus savo tikslų nepasiekė, todėl tai taip pat yra reikšminga priimant sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą. Tai, kad A. P. paskirta administracinio poveikio priemonė nustatytą laiką sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos ir pirmiau šioje nutartyje paminėtos aplinkybės, kurias ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste akcentuoja apeliantas, iš esmės reikšmingos sprendžiant dėl A. P. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, taip pat šio minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Tokia nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nustatyta iš esmės teisingai įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, apelianto asmenybę, jo padaryto nusižengimo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančią aplinkybę, kad apeliantas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išsiaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas skunde nurodytais motyvais pagrindo dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nenustatė. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau padarytų išvadų nepaneigia ir pareiškėjo skunde minimose nutartyse kitų teismų padarytos išvados ar priimti procesiniai sprendimai. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kadangi procesiniai sprendimai – Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020, Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-255-658/2020 ir Nr. AN2-260-290/2020, bei Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-244-795/2021, yra įsiteisėję, juose padarytos išvados nekvestionuojamos, tačiau juose yra nagrinėjamos visiškai kitos faktinės situacijos, vykusios kitomis aplinkybėmis. Visuose juose administracinius nusižengimus padarę asmenys vairavo lengvuosius automobilius, o šiuo atveju pareiškėjas vairavo sunkiasvorę transporto priemonę – vilkiką.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimu A. P. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, todėl yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos ir pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, bei paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.