Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei pagal atsakovo M. R. reikalavimą ieškovei L. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) iš atsakovo M. R. priteisti nepilnamečiui vaikui, L. R. išlaikymui skirtą 350 Eur sumą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. Ž.; 2) L. R. iš atsakovo M. R. priteisti 7 180 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 22 mėnesius, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. Ž.; 3) priteisti iš M. R. L. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal civilinio proceso metu pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

20. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius – apie 777 Eur. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis prioritetiniais šalių vaikų interesais, jų kasmėnesiniai būtinieji (minimalieji) poreikiai laikytini ne mažesniais kaip 777 Eur, kurių ieškovė neprivalo įrodinėti. Teismas, atsižvelgdamas į orientacinį kriterijų ir kitus pirmiau išdėstytus argumentus, neturi pagrindo manyti, kad šalių vaiko būtinieji poreikiai yra mažesni nei 777 Eur per mėnesį, todėl konstatuoja, kad būtent tokie vaiko poreikiai šioje byloje yra nustatyti.

21. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

22. Atsakovas nekilnojamo turto neturi. Atsakovo paaiškinimais, jis turi kreditorinių įsipareigojimų, paskolos suma 5 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas apie 2 metus, mėnesinė įmoka apie 260 Eur, rašytinių duomenų patvirtinančių dėstomas aplinkybes byloje nėra. Atsakovo paaiškinimais jis gyvena su tėvais. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Daimlerchrysler E 220 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, jo paaiškinimais gauna 350 Eur nedarbo išmoką, turi sveikatos problemų, reikalinga kojos operacija.

23. Ieškovės teiktais duomenimis jos pajamas sudaro apie 3 000 Eur atlyginimas po mokesčių ir 400 Eur valstybės skiriamos išmokos, turi kreditorinių įsipareigojimų už įsigytą transporto priemonę Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų dengimui bei transporto priemonės draudimui kas mėnesį patiria apie 300 Eur išlaidų, taip pat nuomojasi būstą, nuomos kaina 13 000 NOK (1 116,65 Eur).

24. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui gali skirti 250 Eur. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turėtų sunkių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, nedarbingumo lygis atsakovui nenustatytas. Atsakovo argumentai, kad jis negali susirasti darbo dėl savo sveikatos būklės ir reikalingos operacijos bei ilgo pooperacinio laikotarpio (3 – 4 mėn.) laikytini nepagrįstais ir vertintini, kaip gynybinė pozicija išvengti prievolės didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas yra jauno amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, turi darbo patirties logistikos srityje, todėl, teismo vertinimu, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti. Aplinkybė, jog šiuo metu atsakovas turi sveikatos problemų ir jam reikalinga operacija, savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo prievolės išlaikyti savo vaiką, atsižvelgiant ir į tai, kad operacijos metu atsakovo sveikatos sutrikimas gali būti visiškai pašalintas.

28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, ieškovė ir atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto šalys neturi. Nors ieškovė dirba ir jos gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau ieškovė gyvena kitoje šalyje, kurioje pragyvenimo lygis yra didesnis, patiria didesnes būsto nuomos išlaidas. Tuo tarpu atsakovas nedirba, tačiau po operacijos turi visas galimybes atkurti darbingumą bei susirasti geriau apmokamą darbą. Teismo vertinimu, nei vieno iš tėvų turtinė padėtis nėra tokia, kad būtų prielaidų nukrypti nuo lygaus vaiko išlaikymo pareigos paskirstymo tarp tėvų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir atstovo paaiškinimus, institucijos išvadą, pateiktą byloje, byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, įvertinęs vaiko amžių, sveikatos būklę, tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 28 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis). Įvertinus tai, kad ieškovė ir šalių dukra gyvena Norvegijos Karalystėje, ten yra gaunamos valstybės išmokos, atsižvelgiant į tos šalies didesnį pragyvenimo lygį bei į tai, kad atsakovas turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei prisidėti prie dukros išlaikymo, teismas mano, kad pagrindo mažinti išlaikymo dydį valstybės mokama išmoka pagrindo nėra.

30. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

32. Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 180 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d., skaičiuojamą po 350 Eur.

36. Byloje nėra ginčo, kad šalys kartu negyvena nuo 2023 m. sausio 1 d. Ieškovė nurodo, kad per visą laikotarpį, kai šalys negyvena kartu, iki ieškinio pateikimo atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 520 Eur. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, prašo išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti dėl sunkios finansinės padėties.

37. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neteikė šalių dukrai išlaikymo ieškovės nurodomu laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas šalių dukrai priteistas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos dydžiu, didesnių poreikių ieškovė įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu neįrodinėjo, todėl išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotinas taip pat vadovaujantis įsiskolinimo laikotarpiu buvusiu minimalios mėnesinės algos dydžiu. 2023 m. duomenimis minimali mėnesinė alga siekė 840 Eur (633 Eur po mokesčių), o 2024 m. – 924 Eur (708 Eur po mokesčių). Teismo skaičiavimu iš atsakovo priteistinas 6 772 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. (12 mėn. x 316 Eur + 10 mėn. x 350 Eur) – 520 Eur.

38. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovo bloga finansinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, įvertinant ir tai, kad byloje esantys duomenys (atsakovo sąskaitos išrašas) patvirtina, kad atsakovas dirbo, gavo darbo užmokestį, jo finansinė padėtis leido atsakovui lankytis kavinėse, naktiniuose baruose, dalyvauti azartiniuose lošimuose, todėl, teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau to nedarė, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistinas 6 772 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei atsakovo ir

nepilnametės dukros bendravimo tvarkos nustatymo.

39. Atsakovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. R. gyvenamąją vietą su ieškove L. Ž.. Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su ieškove Norvegijos Karalystėje. Ieškovė rūpinasi šalių dukra, ją išlaiko, rūpinasi jos gerove, lavinimu. Ieškovė prieštaravimų dėl tokio atsakovo reikalavimo neteikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnametės šalių dukros L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

40. Atsakovas pateikė reikalavimą nustatyti jo ir nepilnametės šalių dukros bendravimo tvarką:

40.1. Šalims gyvenant Lietuvoje kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgaliais atsakovas M. R. pasiima vaiką penktadienį iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 20 val. ir grąžina jį sekmadienį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Taip pat nepilnametį vaiką pasiima dviem savaitėms jo mokyklinių (ikimokyklinių) kasmetinių atostogų metu, įspėdamas L. Ž. apie savo planuojamą susitikimą ir bendravimą su vaiku ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko;

41.1. M. R. turi teisę bendrauti su dukra L. R., Norvegijos Karalystėje tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val. suderinęs laiką (telefonu, elektroniniu paštu) su vaiko motina L. Ž.;

41.2. M. R. turi teisę kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 18 val. Lietuvos Respublikos laiku bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. R. telefonu, per viber, whatsapp, facebook ar kitą programėlę po 30 min., arba trumpiau/ilgiau priklausomai nuo paties vaiko noro tą dieną bendrauti su tėvu. M. R. įsipareigoja informuoti L. Ž. apie norą bendrauti su dukra vieną dieną iki bendravimo. L. Ž. įsipareigoja užtikrinti, jog vaikas turėtų technines galimybes pabendrauti su tėvu, o nesant galimybės tėvo pasirinktą dieną (dėl vaiko užimtumo, dienotvarkės, ligos ir pan.) bendrauti su vaiku, L. Ž. privalo informuoti M. R.;

41.3. M. R. su dukra L. R. turi teisę nepertraukiamai bendrauti, Lietuvos Respublikoje arba Norvegijos Karalystėje, poriniais metais nuo Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) arba žiemos atostogų ugdymo įstaigoje pradžios dienos iki sausio 2 (antros) arba žiemos atostogų ugdymo įstaigoje pabaigos dienos, su dukra kartu praleidžiant visas bendravimo metu esančias žiemos šventes. M. R. privalo informuoti L. Ž. sms žinute prieš 30 dienų iki planuojamo vaiko bendravimo / paėmimo;

41.4. M. R. turi teisę neporiniais metais bendrauti su L. R. per vaiko pavasario atostogas ir per vaiko rudens atostogas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir grąžindamas dukrą L. R. į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną. M. R. privalo informuoti L. Ž. sms žinute prieš 30 dienų iki planuojamo vaiko bendravimo / paėmimo;

41.5. M. R. turi teisę kiekvienais metais 14 nepertraukiamų dienų bendrauti su L. R. per vaiko vasaros atostogas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą L. R. į jos gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną. M. R. privalo informuoti ir susitarti su L. Ž. sms žinute prieš 30 dienų iki planuojamo vaiko bendravimo/paėmimo;

41.6. M. R. taip pat turi teisę su dukra bendrauti per tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), bendravimo aplinkybes ir sąlygas suderinant su L. Ž. prieš 30 dienų iki planuojamo bendravimo su vaiku;

41.7. Šalys atsižvelgdamos į gyvenimą skirtingose šalyse susitaria, kad M. R. su dukra norint bendrauti Lietuvos Respublikoje, dukros kelionės išlaidas, kuomet bendraujama pagal 41.3 ir 41.5 punktus, šalys apmoka pusiau, tai yra M. R. savo lėšomis nuperka lėktuvo/kelto/autobuso ar kt. transporto bilietą iš Norvegijos į Lietuvą, o L. Ž. nuperka lėktuvo/kelto/autobuso ar kt. transporto bilietą iš Lietuvos į Norvegijos Karalystę. Nepriklausomai ar vaiką į Lietuvos Respubliką lydi L. Ž., ar į Norvegijos Karalystę vaiko pasitikti atvyksta M. R., kiekvienas iš tėvų savo kelionės išlaidas apmoka pats ir iš kitos šalies kompensuoti nereikalauja. Kuomet M. R. su dukra bendrauja pagal kitus bendravimo tvarkos punktus, tuomet visas kelionių išlaidas M. R. dengia pats.

41.8. Šalys, atsižvelgdamos į vaiko interesus gali susitarti ir dėl kitos bendravimo tvarkos bei laikotarpių.

42. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

43. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

45. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su dukra neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą, todėl, teismo vertinimu, nėra tikslinga nustatinėti atsakovo ir šalių dukros bendravimo tvarką, jeigu dukra gyventų Lietuvoje. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka užsienio valstybėje, teismo vertinimu, yra abstraktaus pobūdžio, galinti sukelti ginčus ateityje dėl bendravimo laikotarpio, informavimo, kelionės išlaidų apmokėjimo ir pan. Įvertinus tai, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka iš esmės apima atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, ją patikslina, sukonkretina, taip pat nustato atsakovui didesnes galimybes matytis su šalių dukra, įvertinus tai, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, o taip pat atsakovas dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos prieštaravimų nereiškė, todėl atsakovo reikalavimas dėl jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos tenkintinas iš dalies, nustatytina ieškovės siūloma atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka.

Dėl kitų klausimų.

46. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš atsakovo M. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. R. mokamą periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį. Paskyrė ieškovę L. Ž. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos.

47. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

48. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti 350 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir išvestinį reikalavimą dėl 7 180 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuos ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies – 97 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 247 Eur (((350 Eur x 12 mėnesių) + 6 772 Eur) x 0,03 x 0,75)) žyminis mokestis už turtinius reikalavimus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovas už atsiliepime pareikštus savarankiškus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 228 Eur žyminį mokestį. Atsakovo reikalavimus tenkinus iš dalies – 65 proc. iš ieškovės atsakovui priteistinas 148 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

50. Pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje esančiais įrodymais ieškovė patyrė 2 200 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 97 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 134 Eur atstovavimo išlaidų.

51. Atsakovas pateikė prašymą nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes ir jis patiria bylinėjimosi išlaidas. Toks atsakovo prašymas yra visiškai nepagrįstas, šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl netenkintinas.

52. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nagrinėjamoje byloje teismas nepatyrė, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo reikalavimus tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. lapkričio 28 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 6 772 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Nepilnamečio vaiko L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo M. R. ir nepilnametės dukros L. R. bendravimo tvarką:

1. M. R. turi teisę bendrauti su dukra L. R., Norvegijos Karalystėje tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir iš anksto, ne mažiau nei prieš 24 val. suderinęs laiką (telefonu, elektroniniu paštu) su vaiko motina L. Ž.;

2. M. R. turi teisę kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 18 val. Lietuvos Respublikos laiku bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. R. telefonu, per viber, whatsapp, facebook ar kitą programėlę po 30 min., arba trumpiau/ilgiau priklausomai nuo paties vaiko noro tą dieną bendrauti su tėvu. M. R. įsipareigoja informuoti L. Ž. apie norą bendrauti su dukra vieną dieną iki bendravimo. L. Ž. įsipareigoja užtikrinti, jog vaikas turėtų technines galimybes pabendrauti su tėvu, o nesant galimybės tėvo pasirinktą dieną (dėl vaiko užimtumo, dienotvarkės, ligos ir pan.) bendrauti su vaiku, L. Ž. privalo informuoti M. R.;

3. M. R. su dukra L. R. turi teisę nepertraukiamai bendrauti Lietuvos Respublikoje arba Norvegijos Karalystėje, poriniais metais nuo Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) arba žiemos atostogų ugdymo įstaigoje pradžios dienos iki sausio 2 (antros) arba žiemos atostogų ugdymo įstaigoje pabaigos dienos, su dukra kartu praleidžiant visas bendravimo metu esančias žiemos šventes. M. R. privalo informuoti L. Ž. sms žinute prieš 30 dienų iki planuojamo vaiko bendravimo / paėmimo;

4. M. R. turi teisę neporiniais metais bendrauti su L. R. per vaiko pavasario atostogas ir per vaiko rudens atostogas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir grąžindamas dukrą L. R. į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną. M. R. privalo informuoti L. Ž. sms žinute prieš 30 dienų iki planuojamo vaiko bendravimo / paėmimo;

5. M. R. turi teisę kiekvienais metais 14 nepertraukiamų dienų bendrauti su L. R. per vaiko vasaros atostogas, pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą L. R. į jos gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną. M. R. privalo informuoti ir susitarti su L. Ž. sms žinute prieš 30 dienų iki planuojamo vaiko bendravimo/paėmimo;

6. M. R. taip pat turi teisę su dukra bendrauti per tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), bendravimo aplinkybes ir sąlygas suderinant su L. Ž. prieš 30 dienų iki planuojamo bendravimo su vaiku;

7. Šalys atsižvelgdamos į gyvenimą skirtingose šalyse susitaria, kad M. R. su dukra norint bendrauti Lietuvos Respublikoje, dukros kelionės išlaidas, kuomet bendraujama pagal 3 ir 5 punktus, šalys apmoka pusiau, tai yra M. R. savo lėšomis nuperka lėktuvo/kelto/autobuso ar kt. transporto bilietą iš Norvegijos į Lietuvą, o L. Ž. nuperka lėktuvo/kelto/autobuso ar kt. transporto bilietą iš Lietuvos į Norvegijos Karalystę. Nepriklausomai ar vaiką į Lietuvos Respubliką lydi L. Ž. ar į Norvegijos Karalystę vaiko pasitikti atvyksta M. R., kiekvienas iš tėvų savo kelionės išlaidas apmoka pats ir iš kitos šalies kompensuoti nereikalauja. Kuomet M. R. su dukra bendrauja pagal kitus bendravimo tvarkos punktus, tuomet visas kelionių išlaidas M. R. dengia pats.

8. Šalys, atsižvelgdamos į vaiko interesus gali susitarti ir dėl kitos bendravimo tvarkos bei laikotarpių.

Kitoje dalyje atsakovo reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 134 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto trisdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 247 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5661.

Priteisti atsakovui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki teismo sprendimo priėmimo priteistas iš atsakovo M. R. laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. R. mokamas periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.