- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 2YT-17329-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10419-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kreditorius
- I. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. B., išieškotoja I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundžia antstolės I. B. veiksmus, skunde nurodydamas, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms. Teismo prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Antstolė I. B. 2017 m. kovo 13 d. patvarkyme Nr. S1-343723 atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad antstolė vykdo 2008 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-3079-534/2007 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B. 1 eilės išieškotojos I. B. naudai. Vykdymo metu antstolei nustačius, kad pareiškėjas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, 2017 m. vasario 17 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Galima areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančiais pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų gavimą. Nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnio nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos. Antstolė patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teismui.
Suinteresuotas asmuo I. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga bei vykdomosios bylos duomenimis (vykdomoji byla Nr. 0011/09/01385 (toliau – vykd. b.) nustatyta, kad antstolė vykdo 2008 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-3079-534/2007 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B. 1 eilės išieškotojos I. B. naudai (vykd. b. 1-5 l.). Vykdymo metu antstolei nustačius, kad pareiškėjas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, 2017 m. vasario 17 d. buvo priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo (vykd. b. 79 l.) bei 2017 m. vasario 17 d. skundžiamas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. 78 l.). Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie nurašytas lėšas (CPK 178 straipsnis).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1477-560/2016; 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016; 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016).
Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalie 2 punktą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), o jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Byloje nagrinėjamu atveju antstolė vykdydama 2008 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-3079-534/2007 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B. 1 eilės išieškotojos I. B. naudai (vykd. b. 1-5 l.), 2017 m. vasario 17 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S1-340869 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. 78 l.).
Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pažymi, kad vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Antstolė, skundžiamu patvarkymu vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai).
Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių, normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolės 2017 m. vasario 17 d. priimtas patvarkymas Nr. S1-340869 pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Antstolė įpareigotina iš pareiškėjo išieškoti lėšas, laikantis įstatyme nustatyto vykdymo tvarkos (CPK 733-743 straipsnis). Teismas nesprendžia, kaip antstolė turi atlikti vieną ar kitą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų taip pat prašė, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Pareiškėjas nenurodo, kokia pinigų suma iš jo jau buvo išieškota skundžiamu antstolio patvarkymu, todėl teismas skundo šioje dalyje netenkina. Vertindamas skundžiamo patvarkymo pagrįstumą, teismas pažymi ir tai, kad prie pinigų sumų, kaip turto rūšies, be kita ko priskirtinos ir lėšos likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų ir skolininko turimo pradėjus išieškojimą. Taigi išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pagal CPK 688 straipsnį yra galimas, tačiau tik skolininko iki pradedant išieškojimą turėtų lėšų apimtyje. Duomenų, apie skolininko tokių lėšų turėjimą, byloje nėra. Kadangi aukščiau minėtoje vykdomojoje bylose nėra duomenų apie išieškotas sumas iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo vietos įstaigos, po skundžiamo patvarkymo priėmimo, teismas klausimo dėl šių lėšų grąžinimo nesprendžia.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu, 9 punktu, 510 straipsnio teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0011/09/01385 antstolės I. B. 2017 m. vasario 17 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-340869 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.