Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nuteistosios R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023-01-19 nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė,

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir A. K. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią A. K. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023-01-19.

R. K. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė,

vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, iš dalies atidėtas R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. K.: per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, nuspręsta ją panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad turėdamas tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas A. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2021 m. splaio 29 d., psichotropines medžiagas – sintetinius kanabinoidus – MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis 0,0038 g ir ADB-BUTINACA, kurio grynasis kiekis 0,0022 g impregnuotas popieriaus lapeliuose paslėptas voke paštu iki 2021 m. spalio 29 d. nusiuntė motinai R. K., kuriai nurodė, minėtas psichotropines medžiagas - impregnuotas popieriaus lapeliuose paslėpti voke ir paštu išsiųsti A. Š., kalinčiam (duomenys neskelbtini), R. K. vykdydama susitarimą, ne vėliau kaip 2021 m. spalio 29 d., AB (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išsiuntė psichotropinėmis medžiagomis impregnuotą laišką, kurį 2021 m. spalio 29 d. apie 10.15 val. poėmio metu rado ir paėmė pataisos namų pareigūnai.

2. R. K. nuteista už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad turėdama tikslą platinti, iki 2021 m. rugsėjo 21 d. savo namuose (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė paketą su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio kiekis 15,0701 g, padalino į tris paketus, iš jų du paketus, kuriuose psichotropinės medžiagos – amfetamino, kiekis atitinkamai 3,1024 g ir 3,4491 g, paslėpė įsiūdama į pilkos spalvos striukės (duomenys neskelbtini) pečių srityje esančius drabužio petukus, bei vieną paketą su psichotropinę medžiaga – amfetaminu, kurio kiekis 8,5186 g paslėpė įsiūdama į juodos spalvos liemenės (duomenys neskelbtini) apykaklę, po to minėtus drabužius su kitais daiktais supakavo į siuntinį, nurodydama išgalvotą siuntėją ir 2021 m. rugsėjo 21 d. paštu išsiuntė nieko apie tai nežinančiam nuteistajam H. E., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kurį 2021 m. rugsėjo 24 d. apie 10.40 val. siuntinio tikrinimo metu rado ir paėmė pataisos namų pareigūnai.

3. Be to, R. K., turėdama tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas A. Š., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš sūnaus A. K., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), ne anksčiau kaip 2021 m. spalio 18 d. paštu gavo laišką su psichotropinėmis medžiagomis – sintetiniais kanabinoidais – MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis 0,0038 g ir ADB-BUTINACA, kurio grynasis kiekis 0,0022 g impregnuotus popieriaus lapeliuose paslėptus voke, siekiant konspiracijos, vykdydama susitarimą su A. K., siuntą su minėta psichotropine medžiaga, laišku adresuotu apie tai nežinančiam A. Š. 2021 m. spalio 29 d. AB (duomenys neskelbtini) persiuntė į (duomenys neskelbtini), kurį 2021 m. spalio 29 d. apie 10.15 val. poėmio metu rado ir paėmė pataisos namų pareigūnai.

4. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad A. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, teistas, nusikalto atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, neatlikęs nuosprendžio paskirtos bausmės, kas rodo, kad jis nerado tinkamų išdavų ir yra linkęs nusikalsti asmuo, kas atskleidžia dviprasmišką kaltinamojo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Kaltinamasis A. K. nėra baustas už administracinius nusižengimus, atlieka Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios neatliktos bausmės dalis (2023-01-19) sudaro – 1 metai 5 mėnesiai 3 dienos. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos A. K. charakterizuojamas teigiamai, atlikdamas bausmę yra penkis kartus skatintas, padarė 8 vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus, iš jų 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, dirba.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. K. ir A. K. apeliaciniai skundai atmetami.

10. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

11. Tuo tarpu įvertinus nuteistiesiems R. K. ir A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, jų rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad nuteistiesiems R. K. ir A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti paskirtas bausmes, remiantis apeliacinių skundų argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl nuteistosios R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo

12. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

13. Iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-01-19 nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgė į tai, jog R. K. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis), į tai, kad ji neteista, dirba, laikinai globoja anūką, iki kol pastarojo motina sugrįš į Lietuvą, į tai, kad teisme ji pakeitė parodymus duotus ikiteisminiame tyrime, nurodžiusi, kad abiem atvejais (siųsdama laišką su impregnuotais lapeliais bei siuntinį, kuriame įsiuvo tris paketėlius su psichotropine medžiaga) ji nežinojo, jog ten yra psichotropinės medžiagos, nors tyrime šias aplinkybes buvo nurodžiusi kitaip, ir tokį jos kaltės pripažinimą vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus ir/ar palengvinti savo teisinę padėtį.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei bylos medžiaga, nesutikti su tokiu aplinkybių vertinimu bei paskirtos bausmės rūšimi neturi pagrindo. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, jog norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.), tačiau būtina nustatyti ir kaltininko prisipažinimą kaltu dėl šios veikos padarymo; kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-54-677/2015 ir kt.). Iš bylos duomenų bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme R. K. davė šiek tiek skirtingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji prisipažino dėl jai inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei teigė supratusi, jog siunčia draudžiamus daiktus ar narkotines medžiagas. Iš 2022-06-13 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad R. K. parodė, jog „siuntinyje buvo drabužiai ir avalynė, pakuotė su milteliais, <...> A. K. sakė, kad šitie milteliai yra sporto papildai, tačiau kadangi nurodė juos paslėpti drabužiuose, aš suvokiau, kad tai galėjo būti draudžiamos medžiagos ar narkotinės medžiagos <...>.“ Analogiškus parodymus dalyje, jog suprato, kad siunčia draudžiamus daiktus į įkalinimo įstaigą, ji davė ir pasakodama apie popieriaus lapelių, kurie buvo impregnuoti psichotropinėmis medžiagomis, siuntimą. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu R. K. prisipažino dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau iš dalies pakeitė parodymus ir teigė, jog nesuprato, kad siunčiami lapeliai yra psichotropinės medžiagos, o dalyje dėl miltelių siuntimo – galvojo, kad siunčia sportinius papildus. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. K. prisipažinimas bei gailėjimasis vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus ir/ar palengvinti savo teisinę padėtį. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neprieštarauja jau minėtai teismų praktikai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, kad nors nuteistoji ir prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jos prisipažinimas traktuotinas kaip formalus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo, o ne kaip nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos išraiška.

Dėl švelnesnės bausmės nuteistajai R. K. skyrimo

15. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Pagal baudžiamąjį įstatymą taikyti BK 62 straipsnį teismas gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Todėl teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-464/2006, 2K-444/2007, 2K-625/2007, 2K-323/2008, 2K-435/2008).

16. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, tai yra atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei nebuvimą atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

17. Šios nutarties 13 punkte jau aptartos aplinkybės, į kurias, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. K.. Akcentuotina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis, klasifikuojamas kaip tyčinis, sunkus nusikaltimas, už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už kiekvieną nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas R. K. paskyrė minimalaus dydžio bausmes – po du metus laisvės atėmimo. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims metams. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. K. iš dalies atidėtas ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai, o likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. K. per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši R. K. paskirta bausmė yra pagrįsta bei proporcinga jos padarytoms nusikalstamoms veikoms. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai tokią bausmę, atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, jog ji globoja anūką, turi finansinių įsipareigojimų, taip pat nuteistosios prisipažinimo netraktavo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl nagrinėjamu atveju nenustačius R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kas jau yra aptarta šios nutarties 14 punkte, akivaizdu, jog nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos dėl švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimo R. K..

18. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistosios R. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistoji globoja anūką, gimusį (duomenys neskelbtini), bei turi finansinių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl turimų finansinių įsipareigojimų bei galimo nuteistosios turto pardavimo varžytynėse, kol ji atliks realią laisvės atėmimo bausmę, vertintinos kaip įprastos ir būdingos daugeliui bylų, bet ne išimtinės. Skunde nurodomos aplinkybės dėl anūko globos ir jo prastos sveikatos, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali būti vertinamos kaip išimtinės, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų darymo metu R. K. buvo žinoma, kad jos anūkas turi sveikatos problemų ir kad ji atsakinga už jo globą, tačiau tai nuteistosios nesulaikė nuo pavojingų nusikalstamų veikų darymo. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad R. K. anūkas turi motiną, kuri susiklosčius šiai situacijai, galėtų pasirūpinti savo vaiku. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad R. K. padarė du sunkius nusikaltimus veikdama tiesiogine tyčia ir byloje nustatytos aplinkybės neleidžia nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio, nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

19. Įvertinus tai, kad nuteistajai R. K. nėra pagrindo skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę ir kad jai paskirtoji bausmė nepažeidžia teisingumo principo, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos atžvilgiu taikė dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Kaip matyti iš tokio teisinio reguliavimo, Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą, atidėti visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliantės prašymas neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės negali būti patenkintas.

Dėl A. K. paskirtos bausmės

20. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be šių BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių, skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

21. Skirdamas bausmę A. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau teistas, nusikalto atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, neatlikęs nuosprendžio paskirtos bausmės, kad pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, nėra baustas už administracinius nusižengimus, penkis kartus skatintas, padarė aštuonis vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus, iš jų septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Skirdamas bausmę A. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

22. Kaip matyti iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo, teigiama, jog skirdamas jam bausmę teismas nepilnai atsižvelgė ir įvertino jį charakterizuojančius duomenis bei, kad jis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo skundo argumentu, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl antrą kartą vertinti tą pačią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino jį charakterizuojančius duomenis. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas vertino pataisos namų administracijos pateiktą nuteistojo A. K. charakteristiką, kurioje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, taip pat atsižvelgė, kad nuteistasis dirba, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, neturi galiojančių nuobaudų už vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas didesnis jam taikytų paskatinimų skaičius šiuo atveju nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumo laipsnį. Pažymėtina, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo A. K. buvo teistas šešis kartus ir naują nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkiems tyčiniams nusikaltimams, šiuo atveju padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Be to, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. K. paskyrė 2 metų, tai yra, minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

23. Galutinį A. K. paskirtos 3 metų 5 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės dydį lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 1 metai 5 mėnesiai 3 dienos. Nuteistojo A. K. skunde nurodoma, jog teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas bausmes, kadangi teismas jam paskyrė griežtesnę bausmę, nei prokurorė prašė savo baigiamojoje kalboje. Susipažinus su 2022-12-07 vykusio teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad prokurorė baigiamosios kalbos metu pasiūlė A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 metų 6 mėnesių bausme, paskiriant galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Tuo tarpu iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog nuteistajam A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi –1 metai 5 mėnesiai 3 dienos, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 5 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo.

24. Pažymėtina, kad BPK 7 straipsnyje numatyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BK 7 straipsnio 2 dalis). Šios normos suponuoja išvadą, kad prokuroras baudžiamojoje byloje yra proceso šalis, todėl jo nurodytos aplinkybės byloje (taip pat ir siūlomas bausmės dydis kaltinamajam) nesaisto teismo. Bausmės skyrimas yra teismo išimtinė teisė. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išklauso prokuroro siūlymo dėl skirtinos bausmės kaltinamajam, tačiau prokuroro nurodyta skirtina bausmė kaltinamajam neįpareigoja bei neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, todėl teismas gali paskirti švelnesnę ar griežtesnę bausmę nei prokuroro siūloma. Teismo paskirta švelnesnė ar griežtesnė nei prokuroro pasiūlyta bausmė nėra pagrindas laikyti teismo neobjektyviu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas A. K. galutinę subendrintą bausmę BK 64 straipsnio taikymo klaidos nepadarė, teismas pasirinko visišką, o ne dalinį, bausmių subendrinimo būdą. Apygardos teismas pritaria tokiam pasirinktam bausmių bendrinimo būdui, kadangi A. K., būdamas neatlikęs Kauno apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą ir tokį nusikaltimą jis padarė laisvės atėmimo vietos įstaigoje, kas rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo laipsnį. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas, nėra numatyta galimybės į paskirtą bausmę įskaityti jau atliktą bausmę ar jos dalį. Taigi, aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad skirdamas bausmę A. K., pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 54 straipsnio ir 64 nuostatas ir paskyrė teisingą bausmę, kurią keisti (švelninti) apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

25. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes R. K. ir A. K. bylos aplinkybes vertino objektyviai, išsamiai, bausmes skyrė atsižvelgdamas į nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, taip pat išsamiai ištyrė bei motyvavo kiekvieno nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimą arba atsisakymą jų veiksmus pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslams pasiekti, atsižvelgiant į padarytus nusikaltimus, tiek A. K., tiek R. K. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes, todėl nuteistųjų skundai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-01-19 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

26. Kauno apygardos teisme gauta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 190 eurų, kurias prašoma priteisti valstybės naudai.

27. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo priteisimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (190 eurų) yra pakankamai didelė, šioje byloje nuteistajam yra paskira laisvės atėmimo bausmė, kurią jis jau atlieka pataisos įstaigoje, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti tokią sumą yra apribota, duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį į bylą nepateikta. Nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas bei atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. K. nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. K. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.