Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. G. skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 15 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 15 d.Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistajam A. G. komisijos nutarimą apskundus Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, šis 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundą atmetė.Nuteistasis A. G. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį, komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą ir įpareigoti komisiją iš naujo nagrinėti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo.Skunde nuteistasis nurodo, kad nutartyje galimai klaidingai nurodytas bylos numeris, nes byla pradėta 2016 m., o ne 2015 m., tai galimai rodo atmestiną teismo požiūrį į tokių bylų nagrinėjimą. Nutartis nėra tinkamai (aiškiai ir racionaliai) argumentuota, grindžiama klaidingais duomenimis, teismų praktikai prieštaraujančiais samprotavimais. Nutartimi yra pažeista absoliuti konstitucinė teisė kreiptis į teismą, absoliuti teisė į teisingą teismą, pilietinė teisė į kompetentingą teismą.Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas nekreipė dėmesio į skunde nurodytą argumentą dėl komisijos nutarime sąmoningai ir tyčia neteisingai nurodytų teistumų skaičiaus. Teismas šio argumento nevertino principingai, o ėmė išsisukinėjimais teisinti komisijos klaidą, kurią kartojo ir nutartyje. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teistumų skaičius turi įtakos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Šiuo atveju rizika yra 58 balai, o klaidingo teistumų skaičiaus įvertinimo indėlis į šį rezultatą sudaro 20 balų. Įvertinus šią paklaidą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas gali būti žemas. Taigi, skunde nurodyta klaida yra esminė, lėmusi neteisingo komisijos nutarimo priėmimą. Skunde nuteistasis A. G. taip pat pažymi, kad Kybartų pataisos namų administracijai keturis kartus teikė prašymus susipažinti su pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo balais pagal kiekvieną vertinamąjį kriterijų atskirai, tačiau visais atvejais buvo atsakyta, kad vertinimo procedūros rezultatas yra slapta medžiaga ir gali būti atskleista tik teismui. Tokiu būdu buvo atimta galimybė siekti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes atsisakius informuoti, kas sudaro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, jis prarado galimybę koreguoti savo elgesį, gyvenimo būdą, požiūrį ir įsitikinimus šios rizikos mažinimo kryptimi. Tik iš apylinkės teismo nutarties sužinojo, iš ko susideda vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas.Nuteistasis A. G. nurodo nesutinkantis su vertinimo rezultatais. Teigia, kad jo nuostatomis niekas nesidomėjo. Taip pat nesidomėjo gyvenimo stiliumi ir draugais. Skundžiamoje nutartyje nurodoma frazė, kad nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, yra šabloninė ir beprasmė. Nuteistajam nesuprantamas ir teismo teiginys, kad nuteistasis nevengia kontroliuojančio, manipuliuojančio elgesio kitų atžvilgiu. A. G. pažymi, kad didesnę jo darbo stažo dalį sudaro vadovavimas įmonėms ar įmonių padaliniams, todėl kontroliuojantis, manipuliuojantis elgesys kitų atžvilgiu laikytinas natūralia charakterio savybe, būtina vadovaujančiam darbuotojui. Nuteistasis nurodo nesutinkantis ir su teiginiu, kad jis linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruodamas ilgalaikes problemas. Toks teiginys jį įžeidžia. Taip pat skundžiamoje nutartyje, pasak nuteistojo, įrašytas jį įžeidžiantis teiginys, kad jis išsako požiūrį, iš esmės pateisinantį nusikalstamą elgesį. Nutartyje nėra jokios informacijos, kas mąstyme ir elgesyje yra veiksniais, sudarančiais pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertintą 8 balais. Taip pat nėra jokios informacijos ir dėl emocinės gerovės, kuri įvertinta 4 balais. Nuteistojo įsitikinimu, pataisos namų administracija ir komisija savo pareigų neatliko, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas tikrai ne pagal aprobuotą OASys metodiką, yra laužtas iš piršto ir tai yra esminis asmens teisių pažeidimas. Skunde nuteistasis tvirtina ir tai, kad jam nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, su tokiu planu jis nebuvo supažindintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis plano nevykdė ar vykdė netinkamai. Dėl šio skundo argumento apylinkės teismas nutartyje nepasisakė, kaip ir nepasisakė dėl kitų skundo argumentų, susijusių su komisijos nekompetencija, konstitucinės doktrinos nepaisymu, šabloniškų ir deklaratyvių teiginių nurodymu, nelogiškais nerišliais argumentais, diskriminacija, todėl laikytina, kad skundas liko neišnagrinėtas. Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo teiginiais, kad jis nesugeba laikytis nustatytos tvarkos. Pasak nuteistojo A. G., apylinkės teismas ėmėsi ne tikrinti komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ėmėsi iš naujo nagrinėti klausimą, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Toks veikimas yra nesuderinamas su įstatymų leidėjo valia, įtvirtinta BVK 157, 164 straipsniuose, BPK 360 straipsnyje. Be to, apylinkės teismas nutartyje pasisakė, kad ankstesni asmens nuteisimo faktai, nepaisant BK 97 straipsnio nuostatų ir teistumo išnykimo, yra lygtinio paleidimo kriterijais, kaip ir nusikalstamų veikų pobūdis. Tokie teismo pasisakymai, pasak nuteistojo, pažeidžia asmens teisę į nešališką teismą ir prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam bendrajam teisės principui, draudžiančiam antrą kartą bausti už tą pačią veiką. Nutartyje nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kodėl lygtinis paleidimas netaikomas, nepateikti aiškūs ir tikslūs kriterijai, kuriuos nuteistasis turi atitikti. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Vienas iš formalių pagrindų lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bausmės atlikimo metu. Šis pagrindas yra nustatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, todėl jo taikymas ar netaikymas nepriklauso nei nuo komisijos, nei teismo valios. Formalaus pagrindo nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, todėl kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nevertintinos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. G. nevykdo jam nustatytos priemonės laikytis nustatytos tvarkos, neturėti galiojančių drausminių nuobaudų – 2016 m. birželio 27 d. skirtas papeikimas, nuobauda galiojanti. Taigi, individualaus socialinės reabilitacijos plano nuteistasis A. G. pilna apimtimi nevykdo, o tai reiškia, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nėra pagrindo.Nustačius pagrindą, darantį lygtinio paleidimo taikymą negalimu, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymu, požiūriu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiais kriminogeniniais veiksniais, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nevertintinos. Atsižvelgiant į tai, kiti nuteistojo skunde pateikti argumentai nenagrinėtini, kadangi, kaip jau minėta, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių nevykdymas užkerta kelią lygtiniam paleidimui, neatsižvelgiant į kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Dėl nuteistojo teiginių apie sąmoningai ir tyčia socialinio tyrimo išvadoje, komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje neteisingai nurodytą teistumų skaičių, taip pat dėl socialinio tyrimo išvados neatitikimo reikalavimams, kolegija pažymi, kad asmens teistumų skaičius nustatomas remiantis objektyviais duomenimis, kurie užfiksuoti atitinkamame registre (Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registras – ĮKNR). Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodytas teistumų skaičius minėto registro duomenis atitinka. Dėl socialinio tyrimo išvados pažymėtina, kad šis dokumentas rengiamas laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinta OASys metodika. Objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad paminėtos metodikos nebuvo laikomasi, pateiktoje medžiagoje nėra. Tokių duomenų skunde nenurodė ir nuteistasis. Vien tai, kad nuteistasis kitaip vertina socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis ir jam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, nereiškia, kad socialinio tyrimo išvadoje duomenys buvo įvertinti netinkamai. Dėl A. G. teiginių, kad jam iš viso nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, pažymima, kad šis teiginys nepagrįstas, prieštarauja pateiktos bylos duomenims (socialinio tyrimo išvadoje), pagal kuriuos nuteistajam toks planas sudarytas, nurodyta, kokias priemones nuteistasis turi vykdyti ir jų vykdymo rezultatai. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad teismo nutartyje padarytas rašymo apsirikimas – rašant bylos numerį suklysta nurodant metus, priešingai, negu tvirtina A. G. įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Iš nutarties turinio ir bylos medžiagos visumos akivaizdu, koks klausimas ir kada apylinkės teisme buvo nagrinėjamas, kokie duomenys vertinami ir koks duomenų vertinimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtas rašymo apsirikimas nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja, jis ištaisytinas apeliacinėje instancijoje.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį. Nors šioje nutartyje, nustačius absoliutų pagrindą netaikyti lygtinio paleidimo (individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas), buvo vertintos ir kitos aplinkybės, tačiau apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo metu A. G. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, yra teisėta ir pagrįsta.