Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-504-577/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01207-2024-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. birželio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Jadvygos Mardosevič (pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ bankroto byloje, nustatė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sorita“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė V. G.. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį. 2. Nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Sorita“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi patenkino BUAB „Sorita“ nemokumo administratoriaus V. G. prašymą, patvirtino BUAB „Sorita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (įskaitant antrosios eilės UAB „Nikosparta“ 600 Eur finansinį reikalavimą, 2 626,13 Eur UAB Mano Būstas Neris finansinį reikalavimą, 826,18 Eur akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio specialus autotransportas“ finansinį reikalavimą, 215,05 Eur UAB „Vilniaus vandenys“ finansinį reikalavimą ir 437,37 Eur Panevėžio miesto savivaldybės finansinį reikalavimą). 4. Teismas nurodė neturintis duomenų, dėl kurių pateiktas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būti tvirtinamas, nemokumo administratorius jo neginčija, todėl atsižvelgdamas į nemokumo administratoriaus pateiktus įrodymus prašymą patenkino, patvirtino pateiktą kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Kreditorė UAB „Linsana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl UAB „Nikosparta“ ir UAB Mano Būstas Neris finansinių reikalavimų patvirtinimo. Papildžiusi atskirąjį skundą, kreditorė taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalį dėl Panevėžio savivaldybės administracijos, AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ finansinių reikalavimų patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 5.1. Kreditorės UAB „Nikosparta“ ir UAB Mano Būstas Neris nepateikė nemokumo administratoriui prašymų patvirtinti jų finansinius reikalavimus, neišreiškė noro ir neįstojo į BUAB „Sorita“ nemokumo bylą kaip kreditorės, turinčios finansinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei. Kreditorės UAB „Linsana“ teigimu, tai reiškia, kad praleistas terminas reikalavimams pateikti, kreditorės atsisakė savo reikalavimų į UAB „Sorita“. 5.2. Nemokumo administratorius negalėjo prašyti teismo patvirtinti tokių reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas – jų patvirtinti. Nemokumo administratorius, pateikdamas teismui prašymą su nurodytais kreditorių reikalavimais, viršijo savo įgaliojimus. Kreditorė UAB „Linsana“ teigia, kad minėti finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi be pagrindo įtraukė UAB „Nikosparta“ ir UAB Mano Būstas Neris į BUAB „Sorita“ kreditorių sąrašą. 5.3. Papildžiusi atskirąjį skundą, kreditorė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog ir kiti jos paminėti kreditoriai įrodė savo teisę į UAB „Sorita“, įstojo į nemokumo bylą su teisėtais reikalavimais. 5.4. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nepagrindė, kad su UAB „Sorita“ buvo sudariusi sutartis dėl paslaugų teikimo. UAB „Sorita“ neturėjo sklypų, jų nebuvo išsinuomojusi iš kreditorės. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nepateikė finansiniame reikalavime minimų teismo sprendimų, todėl negalima teigti, kad šis finansinis reikalavimas gali būti patvirtintas. 5.5. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ su BUAB „Sorita“ niekada nebuvo sudariusi paslaugų teikimo sutarties, todėl šios kreditorės reikalavimas yra nepagrįstas. Apie priimtus teismo sprendimus bankrutuojanti bendrovė informuota nebuvo. 5.6. UAB „Sorita“ yra žinoma apie mažesnę skolos UAB „Vilniaus vandenys“ sumą. Apie skolos atsiradimo faktą UAB „Sorita“ informuota nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. 6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Sorita“ nemokumo administratorius V. G. prašo UAB „Linsana“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 6.1. Visi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinti finansiniai reikalavimai yra pagrįsti. 6.2. Remiantis antstolio A. N. 2025 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. S-25-157-13686 ir antstolės N. Š.-S. 2025 m. kovo 12 d. patvarkymais, UAB „Sorita“ skola Panevėžio miesto savivaldybės administracijai yra 437,39 Eur. 6.3. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 790,21 Eur finansinio reikalavimo dalis pagrįsta antstolės J. B. 2025 m. kovo 12 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo iškėlus bankroto bylą. Likusi finansinio reikalavimo dalis – 35,97 Eur, sumokėta antstolei būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti. 6.4. UAB „Vilniaus vandenys“ 198,84 Eur finansinis reikalavimas pagrįstas antstolės N. Š.-S. 2025 m. kovo 12 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo, 2021 m. rugpjūčio 2 d. 27,96 Eur PVM sąskaita faktūra dėl būtinųjų vykdymo išlaidų. 6.5. UAB „Nikosparta“ 600 Eur finansinis reikalavimas pagrįstas antstolės N. Š.-S. į bylą perduotais 2025 m. kovo 12 d. vykdomaisiais dokumentais, o UAB Mano Būstas Neris 2 626,13 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas antstolio R. V. 2025 m. kovo 20 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo bei antstolės N. Š.-S. 2025 m. kovo 12 d. patvarkymais dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). 8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas patvirtino kreditorių UAB „Nikosparta“ ir UAB Mano Būstas Neris, Panevėžio savivaldybės administracijos, AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ finansinius reikalavimus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 9. BUAB „Sorita“ nemokumo administratorius kartu su atsiliepimu į apeliantės UAB „Linsana“ atskirąjį skundą pateikė antstolės J. B. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2020 m. lapkričio 30 d. išrašytą 35,97 Eur sąskaitos faktūros už būtinąsias vykdymo išlaidas kopiją, taip pat mokėjimo pavedimo, patvirtinančio šios sumos sumokėjimą, kopiją. 10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 371-701/2021, kt.). 11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta dėl neginčijamų kreditorių reikalavimų patvirtinimo, t. y. nevertinant papildomų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, o apeliacine tvarka byla nėra nagrinėjama iš naujo, tik patikrinamas apskųsto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nemokumo administratoriaus pateiktus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertins (CPK 314 straipsnis). Dėl atskirajame skunde kvestionuojamų kreditorių finansinių reikalavimų pobūdžio, nutarties dalies apskundimo galimybės ir kreditorių reikalavimų (ne)tvirtinimo jų nepateikus nemokumo administratoriui 12. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito juridinio asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. 13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). 14. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023, kt.). 15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). 16. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bankrutuojančios įmonės kreditorius yra išreiškęs poziciją dėl jam priklausančių sumų išieškojimo iki įmonės bankroto bylos iškėlimo teisme, jis neturi pareigos dar kartą pateikti savarankiško prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Jokubauskas, R. Kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimas įmonių bankroto procese: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (S 001). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 49). 17. Antstoliams vykdomuosius dokumentus pateikus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui taip, kaip numato įstatymas, pagal antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus kreditoriai gali būti įtraukiami į kreditorių sąrašą jiems nepareiškiant savarankiškų finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1855/2013), kadangi kreditoriai, pateikę antstoliui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, laikomi jau išreiškusiais savo valią, kad jų materialusis reikalavimas būtų patenkintas. Dėl to tokio reikalavimo tvirtinimas galimas be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo, t. y. be atskiro jo pareiškimo tenkinti reikalavimą bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2023). 18. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad į BUAB „Sorita“ bankroto bylą antstolis R. V. pateikė 2025 m. kovo 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo (patvarkyme nurodyta, kad buvo vykdomas 874,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, 344,45 Eur skolos ir 97,36 Eur palūkanų išieškojimas iš UAB „Sorita“ išieškotojai UAB Mano Būstas Neris, tačiau skola neišieškota), pridėtas teismo vykdomasis raštas Nr. e2-25399-964/2020, išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. procesinius sprendimus, kurie įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 17 d. Taip pat pateikti antstolės N. Š.-S. 2025 m. kovo 12 d. patvarkymai dėl vykdomųjų dokumentų, kuriuose buvo vykdomas išieškojimas iš UAB „Sorita“ išieškotojai UAB Mano Būstas Neris pagal vykdomuosius raštus Nr. e2-16534-820/2022 (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį) bei Nr. e2-20016-909/2021 (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo sprendimą, kuris įsiteisėjo 2021 m. spalio 28 d.), persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (patvarkymuose nurodytas skolos ir palūkanų likutis – 703,72 Eur ir 605,73 Eur). Patvarkymai persiųsti teismui su vykdomaisiais dokumentais. 19. Antstolė N. Š.-S. teismui taip pat persiuntė 2025 m. kovo 12 d. patvarkymus bei vykdomuosius dokumentus, kuriuose atliko išieškojimą iš skolininkės UAB „Sorita“ išieškotojai UAB „Nikosparta“ (vykdomieji raštai: Nr. B2-6-258/2021 (išduotas remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi), Nr. eB2-2115-258/2021 (išduotas remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi), eB2-1769-258/2021 (išduotas remiantis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi); patvarkymuose nurodytas skolos likutis, atitinkamai: 150 Eur, 300 Eur ir 150 Eur). 20. Į bankroto bylą persiųstame antstolio A. N. 2025 m. balandžio 2 d. patvarkyme nurodyta, kad UAB „Sorita“ skola Panevėžio miesto savivaldybei pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-36371-1064/2018 (išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2019 m. sausio 29 d.) neišieškota (vykdytas 134,59 Eur piniginis išieškojimas), o išieškotojos apmokėtos ir neišieškotos išlaidos yra 26,78 Eur. Antstolės N. Š.-S. 2025 m. kovo 12 d. patvarkymuose nurodyta, kad skolos ir palūkanų likutis pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-31959-1101/2020 (išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2021 m. kovo 30 d.) – 269,16 Eur, pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-26625-1077/2021 (išduotas remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. spalio 12 d.) – 33,64 Eur. 21. Antstolė N. Š.-S. teismui persiuntė 2025 m. kovo 12 d. patvarkymą, kuriame yra duomenys, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1838-1014/2021 (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 5 d.; skolininkė UAB „Sorita“, išieškotoja – UAB „Vilniaus vandenys“) skolos ir palūkanų likutis – 198,84 Eur. Nemokumo administratorius kartu su prašymu patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus pateikė antstolės kreditorei UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, į kurią įtraukta 27,96 Eur suma už paslaugas, susijusias su išieškojimu iš skolininkės UAB „Sorita“, bylos Nr. e2-1838-1014/2021. 22. Antstolė J. B. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui persiuntė 2025 m. kovo 12 d. patvarkymą su vykdomuoju raštu Nr. e2-5352-808/2020 (išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimus), pagal kurį ji vykdė 448,10 Eur skolos, 27,11 Eur palūkanų ir 315 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš UAB „Sorita“ išieškotojai AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Patvarkyme nurodyta, kad vykdymo laikotarpiu piniginės lėšos nebuvo išieškotos. Nemokumo administratorius nurodo, kad likusi dalis finansinio reikalavimo dalis – 35,97 Eur suma, sumokėta antstolei J. B. būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti. Šios išlaidos buvo nurodytos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pareiškime dėl finansinio reikalavimo, kurį nemokumo administratorius pateikė teismui. 23. Nustatytų aplinkybių analizė sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad kreditorių reikalavimai, kurių patvirtinimo pagrįstumą atskiruoju skundu kvestionuoja apeliantė, pagrįsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui antstolių perduotais vykdomaisiais dokumentais, išduotais remiantis priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi, atskirasis skundas buvo paduotas dėl kreditorių finansinių reikalavimų, kurie pagal šios nutarties 15 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus priskirtinas pirmajai kreditorių reikalavimų grupei. 24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjami tik ginčai dėl antrosios ir trečiosios grupių kreditorių reikalavimų pagrįstumo, t. y. dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022). 25. Teisės doktrinoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jeigu kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Dėl to pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2011, p. 160). 26. Taigi, juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu grindžiamą kreditoriaus finansinį reikalavimą patvirtina netikrindamas jo pagrįstumo, remdamasis tiek teismo sprendimo res judicata galia, tiek teismo sprendimo visuotinio privalomumo principu. Dėl šios priežasties atskirojo skundo (jo papildymo) argumentai dėl trūkstamo BUAB „Sorita“ sutarčių su kreditorėmis sudarymo pagrindimo, abejonės dėl skolų pagrindo, dydžio, negali būti nagrinėjamos. 27. Pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 18 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokio aiškinimo laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022; 2025 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-910/2025). 28. Apeliantė nesutikimą su apskųsta nutartimi, kuria patvirtinti nurodytų kreditorių finansiniai reikalavimai, grindžia ir tuo, kad minėtos bendrovės nepateikė nemokumo administratoriui prašymo patvirtinti jų finansinius reikalavimus. 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teismų praktiką bei ginčui aktualių teisės normų išaiškinimus (16–17 punktai), įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad UAB „Nikosparta“, UAB Mano Būstas Neris, Panevėžio savivaldybės administracija, AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo išreiškė valią dėl skolų išieškojimo, pateikdamos vykdomuosius dokumentus antstoliams, kurie bankroto bylą nagrinėjančiam teismui persiuntė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, konstatuoja, jog tiek nemokumo administratorius, tiek teismas turėjo pareigą spręsti dėl apeliantės nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir be kreditorių iniciatyvos. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio savivaldybės administracija, AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimus nemokumo administratoriui pateikė. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų 30. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės UAB „Linsana“ atskirojo skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, jog šiuo skundu kvestionuojami vykdomųjų raštų (pagal kuriuos buvo atliekami išieškojimai iš skolininkės pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus) pagrindu patvirtinti finansiniai reikalavimai, atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti, nes siekiama apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalis negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 18 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas, pradėtas pagal kreditorės UAB „Linsana“ atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). 31. Nutraukus apeliacinį procesą, kreditorei UAB „Linsana“ grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 87 straipsnio 4 ir 5 dalys). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, nutaria : Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ bankroto byloje patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“ 600 Eur finansinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris 2 626,13 Eur finansinis reikalavimas, akcinės bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ 826,18 Eur finansinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 215,05 Eur finansinis reikalavimas ir Panevėžio miesto savivaldybės 437,37 Eur finansinis reikalavimas, nutraukti. Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Linsana“ (juridinio asmens kodas 300774721) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 18 d. per Perlo terminalą. Teisėjos Dalia Kačinskienė Jadvyga Mardosevič Laima Ribokaitė