- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2-1033-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00606-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Finpro LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Finpro LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties, kuria iš uždarosios akcinės bendrovės „Finpro LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Išmanusis finansavimas“ pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Grožio spektras“ priteistos bylinėjimosi išlaidos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grožio spektras“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2025 m. vasario 22 d. Nemokumo administratoriumi buvo paskirtas UAB „Verslo administravimo centras“, kurį teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi atstatydino ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“ (toliau – nemokumo administratorius).
2. Bankrutuojanti bendrovė 2025 m. liepos 8 d. sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuriame, be kitų klausimų, buvo svarstomas bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas. 5-uoju darbotvarkės klausimu, susijusiu su bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu, nemokumo administratorius kreditoriams pasiūlė patvirtinti 35 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) bankroto administravimo išlaidų sąmatą, galiojančią nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taip pat siūlyta suteikti nemokumo administratoriui teisę savo nuožiūra paskirstyti bankroto administravimo išlaidas.
3. Kreditoriai UAB „Išmanusis finansavimas“, UAB ,,Finpro LT“, D. J., P. J., E. J., UAB „Translotus“ ir UAB „Aurum Strategia“ balsavo prieš siūlomą patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, todėl buvo priimtas sprendimas „nepatvirtinti 35 000 Eur plius PVM bankroto administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, paliekant nemokumo administratoriui teisę bankroto administravimo išlaidų sąmatą paskirstyti savo nuožiūra“.
Šalies argumentai
4. 2025 m. liepos 22 d. bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius pateikė skundą dėl bankrutuojančios UAB „Grožio spektras“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2025 m. liepos 8 d., metu 5-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė panaikinti bankrutuojančios UAB ,,Grožio spektras“ 2025 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 5-tuoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti bankrutuojančios UAB „Grožio spektras“ administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratoriaus pateiktą projektą, t. y. bendrą 35 000 Eur plius PVM (įskaitant mokesčius) sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, paliekant nemokumo administratoriui teisę bankroto administravimo išlaidų sąmatą paskirstyti savo nuožiūra; priteisti iš UAB „Finpro LT“ ir UAB „Išmanusis finansavimas“ bankrutuojančiai UAB „Grožio spektras“ lygiomis dalimis 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 544,50 Eur iš kiekvienos.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Finpro LT“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai bylinėjimosi išlaidas priteisė ne iš visų suinteresuotų asmenų, kurie balsavo prieš apskųstą sprendimą ir buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis šioje civilinėje byloje, o tik iš apeliantės ir UAB „Išmanusis finansavimas“, t. y. tų kreditorių, kurie šioje byloje pateikė atsiliepimus į skundą.
6.2. Apeliantė, kartu su biuleteniu pateikdama motyvuotas pastabas dėl balsavimo „prieš“, tinkamai įgyvendino savo kaip kreditorės teisę balsuoti kreditorių susirinkime. Todėl jai negali kilti neigiamos pasekmės už teisėtą ir pagrįstą įstatymo suteiktų teisių įgyvendinimą. Be to, apeliantės balsas nebuvo lemiamas, nes jai priklauso tik 10,34 proc. balsų. Tokiu būdu paskirstant bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstai apribojama apeliantės teisė balsuoti „prieš“ siūlomą kreditorių susirinkimo nutarimą, nes susidaro įspūdis, kad tokiu atveju kreditorių susirinkime privaloma balsuoti „už“ siūlomą nutarimą.
6.3. Administravimo išlaidos nemokumo procese apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios bendrovės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių finansiniai reikalavimai (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 93 straipsnio 1 dalis). Todėl lėšų, skiriamų administravimo išlaidoms padengti, dydis tiesiogiai susijęs su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis: kuo daugiau lėšų skiriama administravimui, tuo mažiau jų lieka kreditorių reikalavimams tenkinti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1498-614/2023). Apeliantas pagrįstai kėlė abejones dėl sąmatos pagrįstumo ir šias abejones motyvavo raštu, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš jo yra nepagrįstas ir prieštarauja jo teisėtų interesų gynimui. Be to, išlaidos priteistos iš bankroto administravimo lėšų (už teisines paslaugas), t. y. iš pačių kreditorių lėšų.
Atsiliepimas
7. Bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų – būtent iš apeliantės ir UAB „Išmanusis finansavimas“, kurie aktyviai dalyvavo teisminiame procese ir deklaratyviai ginčijo administravimo išlaidų sąmatą, nepateikdami realių pasiūlymų ar alternatyvų. Teismas tinkamai įvertino procesinį šalių elgesį ir pagrįstai priteisė išlaidas iš tų asmenų, kurie inicijavo ir palaikė ginčą.
7.2. Apeliantas klaidingai sutapatina savo kaip kreditoriaus teisę balsuoti kreditorių susirinkime su procesinėmis pasekmėmis. Priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra sankcija už balsavimą „prieš“ kreditorių susirinkimo nutarimą, o teisėta teisminio proceso pasekmė. Teisė ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus įtvirtinta JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 4 dalyje, tačiau tai nepanaikina bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kiekvienas asmuo, inicijuodamas teismo procesą, prisiima procesinę riziką tiek dėl galutinio rezultato, tiek dėl galimų išlaidų. Nors kreditoriai turi teisę spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus, ši teisė nėra absoliuti – jei jų nutarimai neatitinka JANĮ, kitų teisės aktų ar pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, jie pagrįstai gali būti ginčijami. Teismo atliekamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas užtikrina procesinės atsakomybės principą ir balansą tarp kreditoriaus laisvės balsuoti bei pareigos veikti sąžiningai ir pagrįstai.
Šalies argumentai
7.3. Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal JANĮ 93 straipsnio 1 dalį administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių lėšų, iš kurių tenkinami kreditorių reikalavimai, tačiau šios lėšos nėra kreditorių nuosavybė – tai bankrutuojančio juridinio asmens turtas. Pagal įstatymą jos pirmiausia skiriamos bankroto proceso vykdymui ir efektyviam kreditorių reikalavimų tenkinimui užtikrinti, todėl teisinių paslaugų apmokėjimas iš administravimo lėšų nėra nei kreditorių teisių pažeidimas, nei nepagrįstas išlaidų priteisimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš UAB „Finpro LT“ ir UAB „Išmanusis finansavimas“ bankrutuojančiai UAB „Grožio spektras“ lygiomis dalimis priteistos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja remdamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos tik iš jos ir UAB „Išmanusis finansavimas“, nors apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą nulėmė visų kreditorių balsai, ir kad tai esą riboja jo teisę balsuoti „prieš“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą.
10. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustato, kad pralaimėjusi šalis turi atlyginti laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas, nebent būtų nustatyta pagrįsta priežastis nukrypti nuo šios taisyklės. Teismas gali atsižvelgti į šalių procesinį elgesį ir išlaidų susidarymo priežastis (CPK 93 straipsniai 1–4; CPK 94 straipsnis 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jei ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas.
11. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad principas „pralaimėjęs moka“ yra pagrindinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, o nukrypti nuo jos galima tik nustatant nesąžiningą ar netinkamą procesinį elgesį, tiesiogiai sukėlusį išlaidų susidarymą. Teismas turi aiškiai pagrįsti, kokį elgesį laiko netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, laikoma šalis, kuriai sprendimas palankus – ji laimėjo ginčą. Materialinio pobūdžio ginčo rezultatas lemia procesinio reikalavimo pagrįstumą: laimėjusiai šaliai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, skirtos apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šios išlaidos apima advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, dokumentų rengimą ir konsultacijas (CPK 98 straipsnis 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
13. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir UAB „Išmanusis finansavimas“, nes šios šalys aktyviai dalyvavo teisminiame procese, ginčijo bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nepateikdamos alternatyvių pasiūlymų ar pagrįstų argumentų, ir tokiu būdu prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų susidarymo.
14. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 1–3 dalimis, grindžiamomis principu „pralaimėjęs moka“, ir CPK 93 straipsnio 4 dalimi, leidžiančia nukrypti nuo bendrosios taisyklės tik nustatant nesąžiningą ar netinkamą procesinį elgesį. Šioje byloje nesąžiningo ar netinkamo proceso dalyvių elgesio faktas nenustatytas, todėl pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nebuvo.
15. Be to, kaip nurodė nemokumo administratorius, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš bankroto proceso administravimo lėšų, kurios nėra kreditorių nuosavybė, todėl jų priteisimas nėra kreditorių teisių pažeidimas.
16. Atsižvelgiant į procesinių šalių elgesį, bylos rezultatą ir nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pralaimėjusios šalies yra proporcingas, pagrįstas ir atitinka sąžiningo procesinio elgesio principus.
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.