Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo U. G. (toliau ir – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1522-1201/2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

9. Pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

U. G. skundas tenkinamas iš dalies.

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

2. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, tačiau nelegalaus darbo turinys ANK straipsniuose esančiose teisės normose nenustatytas. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusiose Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų.

3. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Tai patvirtina S. A. pateikti įrodymai – kasos aparato nuotrauka išsiųsta 2024 m. liepos 9 d. (t. 1, b. l. 87), 2024 m. liepos 5 d. prekių apskaitos dokumentai su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 84), 2024 m. liepos 6 d. kavinėje už baro daryta nuotrauka, kurioje užfiksuoti klientai (t. 1, b. l. 98), S. A. nuotrauka už prekystalio prie alaus pilstymo aparatų (t. 1, b. l. 95), daržovių nuotrauka kavinės virtuvės viduje (t. 1, b. l. 92), taip pat liudytojos E. Č. duoti parodymai, jog įmonės direktorius U. G. liepos pradžioje atvedė naują mokinę ukrainietę S. A., jos teigimu S. A. buvo atėjusi kelias dienas, ją apmokino pats įmonės direktorius, ji mokinosi kaip pilstyti alų (t. 1, b. l. 13). Šių duomenų realumas ir patikimumas apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad S. A. nebuvo tik kavinės lankytoja – ji turėjo priėjimą prie tarnybinių patalpų, prekystalio, kasos aparato bei įmonės dokumentų. Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįsta išvadą, jog S. A. darbines funkcijas vykdė būtent 2024 m. liepos 5 – 9 d. laikotarpiu. Kaip matyti iš aptartų duomenų, S. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2024 m. liepos 5 d. – 6 d. ir 2024 m. liepos 9 d. Jokios medžiagos, kuri galėtų patvirtinti, jog S. A. būtų dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2024 m. liepos 7 d. – 8 d. šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad S. A. darbas 2024 m. liepos 5–6 d. bei liepos 9 d. (iš viso 3 dienas) buvo skirtas išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniams tikslams įgyvendinti nesudarius darbo sutarties.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, pareiškėjo vertinimu, administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, nes S. A. neišdirbo visos darbo dienos, jos atliekamas darbas buvo, jo nuomone, nepilnavertis, be to, ji pati nenorėjo būti įdarbinta legaliai ir nepateikė dokumentų, reikalingų teisėtam jos įdarbinimui. Teismas pabrėžia, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, nereikalaujanti įrodyti materialių padarinių požymio, ir jo baigtumas yra siejamas su neteisėtų veiksmų atlikimo momentu. DK 36 straipsnyje įtvirtinta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Tai reiškia, kad įstatyme yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas asmenį įdarbinti dar prieš pradedant jį mokyti kaip darbuotoją. Šiuo atveju U. G. pažeidė ANK 95 straipsnio 1 dalies normą nuo to momento, kai jis oficialiai neįforminęs darbo santykių apmokino ir tikrino S. A. kvalifikaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės kodėl nebuvo sudaryta darbo sutartis šios situacijos vertinimo nekeičia. Teismų praktikoje yra pabrėžiamas darbdavio, kaip stipresniosios darbo teisinių santykių šalies padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011). U. G., būdamas įmonės vadovu, prieš užmegzdamas darbinius santykius turėjo pareigą įsitikinti, kad S. A. turi visus oficialiam įdarbinimui reikalingus dokumentus. Be to, net jeigu S. A. būtų išreiškusi norą dirbti nelegaliai, tai jokiu būdu nepateisintų darbdavio veiksmų. Priešingai – bet kuris sąžiningas ir atsakingas įmonės vadovas privalo atsisakyti bendradarbiauti su asmeniu, siekiančiu dirbti pažeidžiant teisės aktus. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad darbdaviui tenka pareiga užtikrinti, jog prieš pradedant bet kokius darbo santykius asmuo būtų tinkamai įdarbintas, turėtų visus reikiamus dokumentus, o jo darbas būtų atliekamas teisėtai. Atsakomybė už galimus pažeidimus šiuo atveju negali būti perkeliama darbuotojui.

5. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį darbdaviui – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui padariusiam šį administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 1 500 iki 5 000 Eur. Institucijos nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui U. G. taikyta administracinė nuobauda – 3 250 Eur bauda už Ukrainos pilietės S. A. nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

6. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.). Teismų praktikoje teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

7. Teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo U. G. paskirtą administracinę nuobaudą. Skundžiamoje nutartyje 3 250 Eur baudos dydžio, atitinkančio ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį, skyrimas buvo grindžiamas vien tuo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Visgi vertinant pažeidimą, reikšmingas yra ir atliktų neteisėtų veiksmų intensyvumas – U. G. apmokė vieną asmenį jo neįdarbinęs, tačiau, kaip pats teigė, ketino S. A. įdarbinti, jei būtų gavęs visus tam reikalingus dokumentus. Toks pažeidimas truko apie 3 dienas. Jokių duomenų, jog U. G. anksčiau būtų trauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško pobūdžio pažeidimus susijusius su nelegaliu darbu – nėra. Tai leidžia spręsti, jog U. G. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti teisės aktų, reglamentuojančių asmenų įdarbinimą, o nustatytas pažeidimas, tikėtina, yra atsitiktinio pobūdžio ir nulemtas pareiškėjo aplaidumo šioje konkrečioje situacijoje. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad U. G. paskirta 3 250 Eur bauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, todėl tikslinga ją sumažinti iki 1 500 Eur – minimalios baudos dydžio, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Manytina, kad toks nuobaudos dydis atitinka proporcingumo reikalavimus, yra teisingas, pagrįstas ir šioje byloje pakankamas siekiant įgyvendinti nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

U. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-737-2024 dalį, kuria U. G. skirta nuobauda – 3 250 Eur bauda.

Paskirti U. G. nuobaudą – 1 500 Eur dydžio baudą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.