Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui U. G., jo atstovui advokatui Rimondui Kuzminui,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Remigijui Čepuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-737-2024 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarime nurodoma, kad VDI inspektoriams atlikus tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo, surašytas administracinio nusižengimo protokolas fiziniam asmeniui U. G.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, vykdydamas 2024 m. liepos 26 d. Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimą, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ inspektavimą pagal VDI 2024 m. liepos 25 d. gautą S. A. skundą, kuriame nurodyta, kad ji atėjo dirbti į kavinę (duomenys neskelbtini) ir tuo pat metu dirbo barmene kitame jų pasiūlytame bare Karoliniškėse, nuo 8.00 iki 16.00 ir nuo 16.30 iki 24.00 val. Darbdavys paėmė jos dokumentus registracijai, bet po 15 dienų darbo S. A. suprato, kad niekas jos neįdarbins. Kai S. A. paklausė, kur jos darbo sutartis, prasidėjo pasiteisinimai, todėl nusprendė išeiti. Nurodė, kad buvo apgauta, pinigų už atliktą darbą nesumokėjo.

Taip pat Nutarime nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. S. A. pateikė VDI papildomą paaiškinimą: „Aš, S. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. 06 mėn. feisbuke pamačiau skelbimą, kad ieško virėjo, buvo nurodytas R. telefonas (duomenys neskelbtini). Aš paskambinau ir mes susitarėme susitikti. Dėl darbo aš atvykau į kavinukę (duomenys neskelbtini), kur susitikau su R.. Susitarėme, kad aš nuo 07-01 pradedu dirbti virėja G39. Daugiau mes su R. apie sutartį ir pinigus nekalbėjome, kadangi ji pasakė, jog ateis U. ir visi klausimai sprendžiami su juo. 2024-07-01 atėjau darban G39, susitikau su U., su kuriuo susitarėme, kad už dieną mokės 50 Eur, dienos grafikas nuo 8.00 iki 16.00. Su U. susitarėme, kad jis sudarys darbo sutartį ir jis informuos Darbo biržą. Aš jam daviau savo LLG ir diplomą, kad jis įformintų dokumentus, tą pačią dieną jis man juos atidavė ir tą pačią dieną aš pradėjau darbą. U. paaiškino, kad mano darbo diena bus nuo 8.00 iki 16.00, šeštadienis, sekmadienis – išeiginės. Su juo susitarėme, kad mano darbo užmokestis bus pervedamas iki mėnesio 15 d. per banką. Aš išdirbau G39 nuo 07.1-5, 8-12 ir 15. Visas tas aš iš pat ryto atrakindavau tą kavinę raktu, kurį man davė U.. U. man pasiūlė dar kitą darbą (barmenės) alaus bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su U. mes irgi susitarėme, kad įdarbins oficialiai darbo sutartimi, mokės už dieną 50 Eur, kuriuos perves į kortelę iki 15 dienos. Šiame bare aš dirbau nuo 16.30 iki 24.00 nuo 07.5 iki 07.9. U. skambinau daug sykių. Jis tai keldavo ragelį, tai nekeldavo dėl darbo sutarties ir darbo užmokesčio, bet U. pakėlęs ragelį pasakė, kad jis man nieko neskolingas už mano darbą ir aš nieko neįrodysiu dėl savo darbo, pradėjo įžeidinėti. Nieko man neįformino ir nesumokėjo. Aš išėjau iš darbo“. Nustatyta, kad S. A. VDI pateikė nuotraukas bei video įrašus, darytus darbo metu kavinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Savo asmeninę nuotrauką už baro, kavinės patalpos, virtuvės patalpos, prekių apskaitos 07.05 dienos su užrašu S., kasos aparato – pavadinimu ALPHA, kuri daryta 2024-07-09, 2024-07-06 video įrašą bei 2024-07-06 fotonuotrauką, darytą telefonu, kuriame matosi, kad S. A. stovi už prekystalio prie alaus pilstymo aparatų. Taip pat įraše matosi televizorius, per kurį yra transliuojama „Tautiška giesmė“ Vingio parke, bei kavinės klientai, kurie taip pat gieda himną.

Taip pat Nutarime nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. atlikus patikrinimą kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad kavinėje veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kavinės patalpose prie baro rasta darbuotoja E. Č., kuri nurodė, kad kavinėje dirba pardavėja (nustatyta, kad įmonėje dirba nuo 2022 metų, patikrinimas taip pat buvo atliktas ir kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), kur veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“). Darbuotoja pateikė paaiškinimą: „Įmonės direktorius U. šių metų liepos pradžioje atvedė naują mokinę (duomenys neskelbtini) S.. S. mokėsi pilstyti alų, kurį parduodavo klientams. S. mačiau kelis kartus, kelias dienas. Ją mokino U.. Mano darbo laikas nuo 16.00-24.00. Atsiskaitymo lapelių negaunu gyvai ir el. priemonėmis. Nuotraukoje parodyta moteris yra (duomenys neskelbtini) S.“.

Nutarime taip pat nurodyta, kad U. G. pateikė paaiškinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės patikrinimo metu: „(duomenys neskelbtini) kavinėje dirbame kartu su R. B. – direktorė. 2024-08-10 darbą pradėjome 15.30 val. Darbo inspekcijos patikrinimo metu buvome kartu su R. B.. S. A. buvo atėjusi darbintis į virėjos pareigas, po pokalbio ir žinių patikrinimo buvo pasakyta, kad mums jos persona netinka šiam darbui, nes dar paaiškėjo, kad ji pagal specialybę yra vaikų mokytoja. Šioje kavinėje S. A. nedirbo nei vienos dienos. Mėnesio bėgyje ji buvo atėjusi į kitą kavinę, taip pat bandė darbintis. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, mane pamačiusi suprato, kad darbo negaus, tai buvo 2024.07 mėnesį, datos tiksliai nepamenu, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atėjusi pokalbiui maždaug 2024.05 mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nei vienos dienos“.

Nutarime, įvertinus galiojantį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, bylos medžiagą, nurodoma, jog yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip nusižengimo sudėties požymiai, nustatyta, kad S. A. darbų atlikimas laikotarpiu nuo 2024-07-05 iki 2024-07-09 buvo nukreiptas išimtinai tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinio pobūdžio tikslus. Tyrimo metu surinktas pakankamas kiekis duomenų, įrodančių nelegalaus darbo požymius. Nustatyta, kad S. A. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudai, atliko barmenės – pardavėjos funkcijas, pardavinėjo pilstomą alų klientams. Tarp S. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarę santykiai turi darbo sutarties požymių, nes ji darbus vykdė paklusdama įmonės tvarkai, barmenės – pardavėjos pareigose. U. G. paaiškinimas vertintinas kritiškai – kaip gynybinė pozicija. U. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, atsakomybė grindžiama ir remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Skunde nurodoma, kad Nutarime nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių. Nutarimas grindžiamas išskirtinai S. A. teiginiais, Institucijai neatlikus išsamesnės aplinkybių patikros, besąlygiškai tikint pareiškėja ir jų buvusia darbuotoja. Nurodo, jog pareiškėjas dalyvauti aplinkybių patikrinime neturėjo galimybių dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas paaiškino, jog pareiškėja įmonėje pasirodė vasaros pradžioje, nurodė, kad rado jų skelbimą socialiniame tinkle. Jiems parodė Ukrainos pasą, tačiau teigė, kad turi teisę dirbti Lietuvoje. Iš pradžių S. A. teigė, kad turi reikiamos darbo patirties, tačiau norėtų pabandyti kaip seksis. Pareiškėjo klaida buvo ta, kad leido jai tą padaryti. Įforminti darbo santykių nebuvo galimybės, nes S. A., net prašius keletą kartų, nepateikė dokumentų, leidžiančių dirbti Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, jų įmonėje moteris neišdirbo nei vienos pilnos dienos, t. y. keletą valandų bandė mokytis, bet pilnaverčiu darbu to pavadinti negalima. Greitai paaiškėjo, kad reikiamos kvalifikacijos ji neturi, o anksčiau yra dirbusi mokytoja. Taip pat S. A. pasakė, kad norėtų dirbti neįforminant darbo santykių, nes gauna išmokas iš Užimtumo tarnybos, tačiau jai buvo pasakyta, kad taip dirbti negalės. Pakartotinai jos paprašius įdarbinimui reikalingų dokumentų, S. A. pradėjo pareiškėjui grasinti, kad turės problemų bei reikalauti pinigų. Pareiškėjui nesutikus, moteris dar pagrasino ir daugiau įmonėje nepasirodė. Pareiškėjo manymu, tai rodo, kad ji nesiruošė dirbti įmonėje, o norėjo gauti pinigų šantažuodama dėl formaliai padaryto pažeidimo. Pažymi, kad analogiška situacija susidarė ir kitoje įmonėje, kur jis taipogi dirba. Ten S. A. norėjo įsidarbinti virėja, klaidino sakydama, kad turi kvalifikaciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad S. A. nedirbo nei vienos dienos, kai pamatė jį. Ji buvo atėjusi pas barmenę, ji ten gyvena, nuomojasi butą ir ieškojo darbo. S. A. atėjo, pareiškėjas pareikalavo dokumentų, ėjo kalba, kad ji norėjo dirbti, bet nelegaliai, nes ji gauna išmokas, jai taip būtų patogu, nes šalia gyvena. Jai buvo pasakyta, kad jos be dokumentų niekas nepriims. Ji supyko, ir pasakė ,,ja tebia vyjebu“. Va taip ir dingo. Prirašė nesąmonių, prifilmavo, kol pareiškėjo nebuvo. Ji buvo atėjusi alaus pagerti. Jos norai buvo dirbti nelegaliai. Ji viską sukūrė pati, ji buvo pasiruošusi sakė ,,ja vas uničtožu“. Ji mane pamačiusi, kitoje įmonėje pridarė dar tokių pačių dalykų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytas ir pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas neišreikalavo iš S. A. dokumentų, išskyrus Ukrainos pilietės pasą, o trūkstant kitų dokumentų pareiškėjas negalėjo užpildyti dokumentų įdarbinimui. Mano, kad galimai asmuo net neketino tinkamai įforminti darbo santykių su juridiniu asmeniu, o netenkinus jos lūkesčių, kreipėsi į VDI. Atstovo teigimu, asmuo bandė apgauti įmonę, norėjo įsidarbinti nelegaliai, tai patvirtina teismo gautas dokumentas, kad už aktualų laikotarpį, minėtas asmuo gavo nedarbo išmokas, išmoka už liepos mėnesį sudaro 813 Eur, mėnesio viduryje. Tikslios datos, kada S. kreipėsi į įmonę, nebuvo. Fotonuotraukos vertintinos, kad asmuo galimai tikėjosi panašios situacijos, kad jai bus atsakyta, ji pasiruošė tam tikrus jos manymu aktualius įrodymus, kad būtų galima įmonę šantažuoti. Įvertinus visas aplinkybes, kad asmuo net neketino įsidarbinti legaliai, nepateikė dokumentų įsidarbinimui, tuo pačiu metu gavo valstybės išmokas, prašo skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundą atmesti, Nutarimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas pats klaidina teismą, bandydamas kaltę suversti S. A.. Prieštarauja savo skundo teiginiams. Nėra susipažinęs su užsieniečių įdarbinimo tvarka. Pareiškėjo atstovas bando visą atsakomybę perkelti S. A., U. G. yra atsakingas asmuo, pats privalo vadovautis įstatymais, priėmė į darbą ne vieną asmenį, turi žinoti priėmimo tvarką. S. A. – tai yra jos pirmas skundas, vien vadovautis pažyma apie išmokėtas išmokas, negalima. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, kad S. A. dirbo kelias valandas, atliko funkcijas, faktiškai pripažįsta, kad susiklostė darbiniai santykiai. Būdamas atsakingu asmeniu, privalėjo sudaryti darbo sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad mokėsi kelias valandas, bet DK 36 straipsnis nurodo, kad turi būti sudaryta sutartis. Patvirtina ir įmonės darbuotoja E. Č., kuri lygiai taip pat nurodė, kad pilstė alų, kurį parduodavo klientams. Iš S. A. nuotraukų matomi produktai, prekės, kainos, nuo liepos 5 iki 9 dienos, ji atliko darbines funkcijas, priešingai nei teigia pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte konkretizuojamos 1 dalies sąlygos – kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Teismas sutinka su Institucijos Nutarime padaryta išvada, kad S. A. realiai dirbo U. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o jos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis nepadarė inkriminuoto administracinio nusižengimo, kadangi S. A. realiai darbo funkcijų kavinėje nevykdė. Taip pat skunde teigė, jog ji tik keletą valandų mokėsi, teismo posėdžio metu aiškino, jog S. A. mokymąsis apskritai pasireiškė klausinėjimu apie darbo funkcijas, bet realių darbų nedarymu, todėl to negalima laikyti realiu darbu. Tačiau ši pareiškėjo pateikta versija yra paneigta į bylą pateiktais įrodymais: S. A. skundu (b. l. 8), jos paaiškinimu (b. l. 18-20), fotonuotraukomis bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos E. Č. paaiškinimu (b. l. 17). Pažymėtina, kad iš S. A. Inspekcijai pateiktų nuotraukų matyti, kad asmuo kavinėje buvo daugiau nei lankytojas – pateiktos tiek kasos aparato, tiek užsakymo lapų nuotraukos, tiek pati S. A., stovinti baro zonoje, be to, Lietuvos himną giedantys žmonės (kas rodo ir laiką, kada buvo daryta nuotrauka). Galiausiai, pateiktos nuotraukos vertintinos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. S. A. ir E. Č. paaiškinimais. Pažymėtina, kad E. Č. – pareiškėjo vadovaujamos įmonės darbuotoja, kavinėje dirbanti nuo 2022 metų, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jų santykiai normalūs (t. y. nėra konfliktiški). Ši darbuotoja Inspekcijos pareigūnams nurodė, jog įmonės direktorius 2024 m. liepos pradžioje atvedė naują mokinę (duomenys neskelbtini), kuri mokėsi pilstyti alų klientams ir šią moterį ji matė kelis kartus, kelias dienas. Iš nuotraukų E. Č. atpažino, kad parodyta S. A. tai yra ta pati (duomenys neskelbtini). Netikėti šios liudytojos paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Jokių logiškų argumentų, dėl ko ši darbuotoja turėtų neteisingai apkalbėti pareiškėją, nei U. G., nei jo atstovas teismui nenurodė. Pažymėtina, jog E. Č. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) moterį apmokė U. (pareiškėjas), kas paneigia pareiškėjo teismo posėdžiuose dėstytus teiginius, jog S. A. galimai mokė barmenė be jo žinios. Šie įrodymai neabejotinai pagrindžia faktą, kad S. A. keletą dienų (t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 5 iki 9 d.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Duomenų, kad būtų pasirašyta darbo sutartis bei pranešta bent likus dienai iki darbo pradžios VSDFV, byloje nepateikta, todėl darytina išvada, kad VDI pagrįstai konstatavo buvus padarytą nusižengimą.

Taip pat pažymėtina, kad netgi vertinant kaip realią pareiškėjo keliamą versiją apie tai, kad S. A. įmonėje mokėsi, atkreiptinas dėmesys, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju U. G. nesilaikė. S. A. 2024 m. liepos 5-9 dienomis, kuomet ji galimai mokėsi dirbti – priimti užsakymus, pilstyti klientams alų ir pan., turėjo būti sudariusi darbo sutartį su darbdaviu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

Galiausiai pareiškėjas nurodo, jog darbo sutartis buvo nesudaryta dėl pačios (duomenys neskelbtini) kaltės, mat ši siekė dirbti nelegaliai, kad neprarastų gaunamų išmokų iš Užimtumo tarnybos. Tokia pareiškėjo keliama versija atmestina kaip nepagrįsta – pažymėtina, jog susiklosčius situacijai, jog asmuo nepateikia dokumentų ir nėra galimybės sudaryti darbo sutarties bei pranešti apie įdarbinimą atsakingai institucijai, darbdavys neturi teisės nei pradėti mokyti būsimo darbuotojo, nei juolab leisti jam dirbti. Tuo tarpu, kaip minėta anksčiau, S. A. įmonės kavinėje dirbo net kelias dienas. Be to, vien tai, kad asmuo gavo nedarbo draudimo išmokas, apskritai neįrodo, jog ji turi tikslą dirbti nelegaliai – pareiga pranešti apie įsidarbinimą Užimtumo tarnybai kyla tik po to, kai asmuo oficialiai įsidarbina (UĮ 24 straipsnis). S. A. nebuvus įstatymų nustatyta tvarka įdarbintai, net nėra galimybės vertinti, kaip asmuo būtų ar nebūtų pasielgęs nedarbo draudimo išmokų gavimo prasme. Todėl pareiškėjo keliama hipotetinė situacija nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo kalte dėl padaryto nusižengimo.

Nagrinėjamu atveju U. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 3 250 Eur bauda, t. y. straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Institucija nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tokių nenustatė ir teismas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nelegalaus darbo bylose konstatavo, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl Lietuvos Respublikos įstatymuose šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nenustatyta aplinkybių, nurodytų ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kurios leistų paskirti mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ypatumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-719/2019; 2AT-38-895/2019; 2AT-28-303/2020).

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucija, nagrinėdama U. G. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai U. G. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, todėl panaikinti Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog U. G. VDI paskirta nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

U. G. skundo netenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 11 d. nutarimą administracinio nusižvengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-737-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.