- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-86-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00777-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. K., V. K.
- Ieškovas
- D. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir V. K. bei ieškovės D. T. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje 2025 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovams V. K., A. K. dėl netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimo ir išlaidų daikto trūkumams pašalinti atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau jį patikslinusi, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų A. K. ir V. K. solidariai 42 275,07 Eur dėl namo esminių trūkumų pašalinimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog su atsakovais 2023 m. balandžio 7 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovai pardavė: 1) žemės sklypą, kurio plotas 0,2305 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvenamąjį namą pirko tikslu jame gyventi. Prieš perkant žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais ieškovė buvo nuvykusi apžiūrėti turtą du kartus. 2023 m. spalio mėnesį ieškovė persikraustė gyventi į gyvenamąjį namą, kuriame pradėjo justis specifinis kvapas, o atėjus šiltajam sezonui ir atšilus orams nemalonus specifinis kvapas labai sustiprėjo, atsakovai pripažino, kad gyvenamojo namo dalies (vonios kambario, koridoriaus, katilinės) sienos statybai yra panaudota keletas pabėgių rąstų.
3. Ieškovė nurodė, kad siekiant išsiaiškinti gyvenamajame jaučiamo nemalonaus kvapo priežastis, ieškovė kreipėsi į UAB ,,Varbitas” su prašymu apžiūrėti gyvenamąjį namą, jo išorinių sienų konstruktyvą ir nustatyti nemalonaus kvapo galimas priežastis. 2024 m. birželio 3 d. UAB ,,Varbitas” statybos darbų vadovas J. V. atliko gyvenamojo namo apžiūrą ir surašė statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad išardžius kambaryje nuo išorinės sienos medinę dailylentę paaiškėjo, kad neįrengta garo izoliacija, siena nepilnai apšiltinta mineraline vata ir rąstų sujungimai dažyti neaiškiais skysčiais skleidžiančiais aitrų kvapą, atidengus išorinę sieną matosi, kad ji pastatyta iš naudotų geležinkelio pabėgių. Tikslu išsiaiškinti kokia konkrečiai medžiaga yra dažyti gyvenamojo namo išorinių sienų rastų sujungimai bei patvirtinti/paneigti faktą, kad dalis sienų yra pastatyta iš geležinkelio pabėgių, ieškovė kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą su prašymu ištirti kokiomis medžiagomis yra impregnuoti statinio apžiūros metu paimti 4 mėginiai (2 vnt. iš svetainės sienos, kiti 2 vnt. iš katilinės sienos, kuri pastatyta iš geležinkelio pabėgių). 2024 m. birželio 25 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1444(24) išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalnų, arba medienos ar akmens anglies produktu (kreozotu ar panašiai).
4. Pasak ieškovės, gavusi Ekspertizės aktą, kurio išvados patvirtino faktą, kad gyvenamasis namas yra pastatytas iš gyvybei pavojingų medžiagų ir iš esmės negali būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, ieškovė 2024 m. liepos 8 d. išsiuntė atsakovams reikalavimą (pretenziją), reikalaudama grąžinti už gyvenamąjį namą sumokėtus pinigus 64 400,00 Eur.
5. Ieškovė teigė, kad gyvenamasis namas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų kokybės reikalavimų ir negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, nes kelia pavojų gyvybei ir sveikatai, o atsakovai nei iki Sutarties sudarymo, nei Sutarties sudarymo metu neatskleidė ieškovei fakto, kad gyvenamasis namas yra pastatytas iš naudotų geležinkelio pabėgių bei medinių rąstų, apdorotų kreozotu (cheminių medžiagų junginių visuma būdinga sunkiesiems skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams). Teigė, kad remiantis CK 6.399, 6.334 straipsniais, ieškovė turi subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti išlaidas, reikalingas pašalinti daikto trūkumus, kurie pagal pateiktas lokalines sąmatas sudaro 42 275,07 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovai V. K. ir A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad gyvenamojo namo statybos užbaigimui atsakovai Pagiriuose, Vilniaus rajone, iš fizinio asmens įsigijo ir parsivežė į savo sklypą naudotų pabėgių ir juos panaudojo vienos išorinės gyvenamojo namo sienos statybai. 2023 m. pradžioje atsakovai nutarė parduoti visą (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą. Skelbimų portale „Aruodas.lt“ atsakovai patalpino skelbimą, jog parduoda dviejų aukštų gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypą už bendrą 120 000 eurų sumą, vėliau kaina buvo sumažinta iki galutinės – 90 000 Eur. 2023 m. kovo pradžioje D. T. pirmą kartą atvyko į vietą ir apžiūrėjo visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą, sutiko visą sodybą nusipirkti esamos būklės už bendrą 86 000 Eur kainą. Tuomet ieškovė paprašė leisti jai atvykti dar kartą apžiūrėti namą kartu su R. T.. Atsakovams sutikus, 2023 m. kovo viduryje ieškovė atvyko ir dar kartą pati apžiūrėjo visą gyvenamąjį namą. Po apžiūros abi seserys pareiškė, kad namas joms labai patinka ir jos norėtų jį įsigyti.
7. Pažymėjo, kad ieškovės apsilankymų metu atsakovai ieškovei atskleidė visas pastatų bei žemės sklypo pirkimo ir gyvenamojo namo statybos aplinkybes, įskaitant tai, jog gyvenamasis namas buvo pirktas nusikėlimui ir perkeltas į (duomenys neskelbtini) iš kitos vietos, kad viena išorinė siena, pritrūkus rąstų, buvo pastatyta iš naudotų medinių geležinkelio pabėgių. Ieškovė dėl to jokių pretenzijų nepareiškė, tiek preliminariojoje sutartyje, tiek ir pirkimo-pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino, kad apžiūrėjo perkamus daiktus ir dėl jų kokybės jokių pretenzijų neturi. 2023 m. balandžio 30 d. Perdavimo- priėmimo akte ieškovė dar kartą patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl nusipirkto nekilnojamojo turto ji pardavėjams (atsakovams) neturi.
8. Atsakovai aiškino, kad ginčo gyvenamajame name gyveno nuo 2005 metų, t. y., apie 18 (aštuoniolika) metų. Tame pačiame name kartu įvairiais laikotarpiais gyveno ir atsakovų dukros su šeimomis. I. Ž. sūnus nuo vaikystės sirgo bronchine astma, tačiau jokių neigiamų reiškinių gyvenant šiame name nei vienas iš namo gyventojų nepatyrė, nemalonių kvapų nejautė, gyveno šiltai ir patogiai. Atkreipė dėmesį, kad nemalonų kvapą, sklindantį iš katilinės, jautė ir atsakovas V. K., atvykęs dar kartą paaiškinti ir parodyti, kaip reikia eksploatuoti kietojo kuro katilą „Atmos“. Kvapas akivaizdžiai sklido iš kietojo kuro katilo dėl jame susikaupusio kondensato ir dervų. Šie šalutiniai degimo produktai susidaro netinkamai eksploatuojant kietojo kuro katilus, veikiančius dujų generacijos principu.
Atsiliepimas
9. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad ieškovei parduotas gyvenamasis namas atitinka visus gyvenamajam būstui keliamus reikalavimus, ieškinys dėl išlaidų trūkumams pašalinti pateiktas neturint tam teisinio pagrindo, nes įrodymų, kad Statybos įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, t. y., kad dėl kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingo kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės yra kilusi grėsmė sveikatai ar, juo labiau, gyvybei, ieškovė nepateikė. Tuo pačiu neįrodomi ir Statybos techninio reglamento reikalavimų pažeidimai, nes įrodymų apie kilusią grėsmę dėl kenksmingų dujų išsiskyrimo ir pavojingų kietųjų dalelių ir dujų atsiradimo ore nupirktame gyvenamajame name ieškovė nepateikė,
10. Teigė, kad ieškovė, reikalaudama jai atlyginti pirkėjo išlaidas hipotetiniams trūkumams ištaisyti, patvirtino, kad atsakovų parduotas ieškovei gyvenamasis namas yra tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Kadangi ieškovė prašė tik hipotetinių išlaidų, kurios tiesiogiai net nesusijusios su jos nurodomais tariamais gyvenamojo namo trūkumais, teigė, kad toks pareikštas ieškinys negali būti patenkintas. Atsakovų įsitikinimu, ieškovės pareikšti reikalavimai neturi teisinio pagrindo, jais siekiama neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita.
11. Pasak atsakovų, nors ne tik ieškinyje, bet ir dublike bandoma akcentuoti, kad gyvenamojo namo statybai panaudota mediena buvo apdorota kreozotu, tačiau Ekspertizės akto išvadose yra konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnu arba medienos ar akmens anglies produktu (kreozotu ar panašiai), t. y., vienareikšmės išvados, kad mediena buvusi apdorota būtent kreozotu, tyrimą atlikęs ekspertas nepateikė. Pažymėjo, kad ekspertizės akte net neužsimenama apie galimą medžiagų, kuriomis buvo apdorota mediena, kenksmingą poveikį dabartiniu metu. Atsakovai teigė, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl to, kad nupirkto gyvenamojo namo sienos išteptos draudžiamomis naudoti medžiagomis bei kad šiuo metu gyvenant šiame gyvenamajame name dėl draudžiamų naudoti medžiagų panaudojimo kyla pavojus ieškovės gyvybei ar sveikatai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai Varėnoje 2025 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš A. K. ir V. K. ieškovei D. T. 25 377,54 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovė žinojo, buvo informuota iki sutarties sudarymo, jog namo priestato dvi sienos pastatytos iš geležinkelio pabėgių, ar šie pabėgiai impregnuoti kenksmingomis žmogaus sveikatai bei aplinkai medžiagomis, ir ar tos medžiagos garuoja, sukeldamos pavojų sveikatai bei dėl būtinybės šalinti gyvenamojo namo trūkumus, kuriuos pastebėjo ieškovė, t. y. pakeičiant namo vidaus apdailą, siekiant užsandarinti rąstus, kad kvapas nepatektų į namo vidų.
14. Nustatė, kad atsakovai nepateikė teismui jokių nešališkų, objektyvių įrodymų, kad informaciją apie namo priestato statyboje panaudotus medinius geležinkelio pabėgius atskleidė pirkėjai (ieškovei). Teismas atsakovės ir jos dukters parodymus vertino kaip suinteresuotų asmenų parodymus byloje ir darant išvadas vertino visą bylos medžiagą.
15. Teismas vertino, kad registre, kadastrinių matavimų byloje yra nurodyta, jog gyvenamasis namas pastatytas iš rąstų, tačiau niekur nėra žymų, jog buvo panaudoti geležinkelio pabėgių rąstai, namas, jo priestatas jau buvo pastatyti seniai, atlikta jų apdaila, tad nebuvo jokių galimybių pamatyti, kas yra po apdaila ir teismas darė išvadą, kad paminėti daikto trūkumai buvo paslėpti, apie juos pirkėja nebuvo informuota, o pirkėja neturėjo kitų galimybių apie juos sužinoti iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo.
16. Nustatė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, kartu su ieškiniu pateikė teismui ekspertizės aktą, kur nurodoma, kad tyrimui pateiktų D. T. medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu) ar panašiai, vėliau, bylą nagrinėjant teisme buvo paskirta statybos ekspertizė ir ekspertas S. M. išvadoje nurodė, kad pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi net ir šiuo metu panaudoti seni (naudoti) pabėgiai ir rąstai yra toksiški, skleidžia stiprų impregnantų (cheminių medžiagų) kvapą, o tai rodo, kad, kad cheminės medžiagos vis dar garuoja. Taip pat nustatė, kad atlikus įsigyto namo oro tyrimus, etilbenzeno kiekis viršijo nustatytas normas visame name, taigi ieškovė įrodė, kad jos įsigytas gyvenamasis namas turi trūkumų.
17. Sprendė, kad atsakovams kilo pareiga informuoti pirkėją, kad namo priestato dvi sienos yra pastatytos iš geležinkelio pabėgių rąstų, nes bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad priestato dvi sienos yra pastatytos būtent iš tokių rąstų, kurie yra apdoroti sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar kitu).
18. Visgi, teismas nustatė, kad byloje yra surinkti prieštaringi įrodymai dėl rąstų, kurie buvo panaudoti likusio namo statybai ir darė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog ir gyvenamojo namo rąstai buvo apdoroti skalūnų alyva (kreozotu ar kitu).
19. Remdamasis ištirtais įrodymais teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato dvi sienos pastatytos iš panaudotų medinių geležinkelio pabėgių, kurie buvo impregnuoti sunkiaisiais skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktais, išlikusiais tuose pabėgiuose iki šiol.
20. Nepaisant ginčo daikto atitikties formaliems jo kokybės reikalavimams (pvz., statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas), ekspertizės akto išvados, kurias patvirtino kiti aukščiau įrodymai, teismas sprendė, kad iš medinių geležinkelio pabėgių pastatytas gyvenamojo namo priestatas neatitinka kokybinių rodiklių ir pagal savo prigimtį nėra tinkamas naudoti kasdieniam gyvenimui, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai. Dėl to pripažino, kad iš kenksmingų sveikatai medinių geležinkelio pabėgių pastatyto priestato prie gyvenamojo namo perdavimas ieškovei, neatskleidus šių aplinkybių, yra esminis sutarties pažeidimas.
21. Nors atsakovai nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl trūkumų šalinimo būtinumu, kad būtinas yra remontas gyvenamajame name ir priestate, teismas atmetė šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes atsakovai negali nuspręsti už pirkėją, kokia teise ji gali naudotis, siekdama apginti turtinius interesus, juo labiau kad atsakovai nepasiūlė jokių kitų ginčo sprendimo galimybių. Teismas vertino, kad eliminuoti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai galima ieškovės pasirinktu būdu – išardant ir iš naujo iš naujų medžiagų perstatant ginčo objektą – gyvenamojo namo priestatą ir investuojant lėšas šitų kenksmingų statybinių atliekų utilizavimui.
22. Teismas konstatavo, kad nustatyti gyvenamojo namo priestato kokybės defektai pažeidžia esminius statinio reikalavimus, dėl kurių ieškovė negali juo saugiai ir sveikai naudotis, todėl, atsižvelgęs į teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisingumo principus, teismas sprendė, kad ieškovės patikslintas reikalavimas dėl jos įsigyto namo trūkumų pašalinimo tenkinamas iš dalies, tenkinant jį dėl gyvenamojo namo priestato perstatymo darbų ir medžiagų kainos – 25 377,54 Eur.
23. Pasisakydamas dėl atsakovų teiktos 2025 m. rugsėjo 3 d. ekspertinio vertinimo išvados Nr. GTL2025090301, teismas darė išvadą, kad pati ekspertinė išvada yra prieštaringa, jos išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams pvz.: pabėgių/impregnuotos medienos buvimas – formali neatitiktis REACH/HN, tačiau tai savaime nereiškia netinkamumo naudoti be faktinių higienos normų pažeidimų. Motyvuojamoje dalyje buvo nurodoma informacija, jog panaudoti mediniai pabėgiai, kurie yra netipinė ir normatyviškai neteisinga medžiaga gyvenamajam pastatui <...>. Akte tvirtinama, kad oro tyrimų protokolas nerodo ribinių verčių viršijimų, tačiau teismas atlikęs nurodytų duomenų analizę nustatė, kad nustatyti etilbenzeno kiekiai viršija maksimalius leistinus. Galiausiai ekspertiniame akte nurodoma, kad namas gali būti naudojamas pagal paskirtį, o trūkumai taisytini tikslingomis priemonėmis, t. y. iš esmės patvirtinamas ieškovės reikalavimas, nes ieškovė ir prašo priteisti trūkumų šalinimui būtinas išlaidas. Sprendė, kad šis aktas nors ir kritikuoja kitus byloje atliktus tyrimus, jų išvadas, kartu ir patvirtina, kad trūkumų yra ir jie taisytini.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės D. T. ieškinys ir priteista ieškovės naudai iš atsakovų 25 377,54 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, pakeisti ir dėl šios dalies ieškovės ieškinį atmesti, priteisti apeliantų naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
24.1. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog atsakovai ieškovei pardavė gyvenamąjį namą su paslėptais trūkumais, apie kuriuos ieškovei nebuvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovei nebuvo atskleista iš ko buvo pastatytas ginčo gyvenamasis namas, nes bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo nebūtų įsigijęs gyvenamojo namo jo tinkamai neapžiūrėjęs ir neįvertinęs. Apeliantai pažymi, kad ieškovė pasinaudojo jai suteikta galimybe apžiūrėti ginčo namą, tą ieškovė darė net ne vieną kartą. Atsakovai aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovei atskleidė, kad namas buvo pastatytas ne iš naujų, o iš nukeltų rąstų, be to, priestatui pastatyti buvo panaudota keletas pabėgių.
24.2. Apeliantai nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovei nebuvo jokių galimybių pamatyti, kas yra po namo vidaus apdaila. Viena vertus, atsakovai informavo ieškovę iš kokių medžiagų buvo pastatytas namas, kita vertus, ir iš kitų aplinkybių ieškovei tikrai buvo žinoma kas yra po namo apdaila, nes jau namo pardavimo metu dalis sienos buvo atidengta ir pro ją matėsi, kad priestato sienos yra iš pabėgių. Be to, ieškovė nei pasirašydama preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nei sutartį, nei galiausiai turto priėmimo-perdavimo aktą, jokių namo trūkumų nenurodė. Ieškovė, apžiūrėdama namą (ir tai darydama net ne vieną kartą), objektyviai negalėjo nepajausti jos nurodomo, itin stipraus ir, kaip teigiama, net akis dirginančio kvapo, juolab, kad apžiūros metu buvo šildymo sezonas ir namas buvo šildomas.
24.3. Mano, kad svarbu tai, jog ieškovė apie namo pardavimą sužinojo vykdydama savo profesines pareigas – atlikdama kadastrinius matavimus. Todėl, akivaizdu, kad jai, kaip profesionalei, turėjo būti žinomos visos su namo statyba bei panaudotomis statybinėmis medžiagomis susijusios aplinkybės. Mano, kad ieškovė kryptingai, iškraipydama faktus, žinodama apie parduoto namo kokybę, jau po sutarties sudarymo siekė nesąžiningai pasipelnyti.
24.4. Pasak apeliantų, teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad gyvenamojo namo priestato kokybės trūkumai pažeidžia esminius statinio reikalavimus ir dėl to ieškovė negalinti šiuo statiniu saugiai bei tinkamai naudotis pagal jo paskirtį.
24.5. Teigia, kad mediena ieškovės iniciatyva atliktai ekspertizei buvo netinkamai paimta – tai, kad keturi mėginiai buvo paimti iš skirtingų vietų ir sudėti į vieną maišelį nurodė ne tik ieškovė teismo posėdžio metu, tačiau ir ekspertizę atlikęs V. Š., kuris, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad visi keturi mėginiai po to buvo tiriami kartu.
24.6. Be to, mano, kad vienareikšmiškai konstatuoti, jog mediena buvo apdorota būtent draudžiamu kreozotu, nėra teisinio ir mokslinio pagrindo, kadangi tyrimo rezultatai patvirtina tik bendrą junginių pobūdį, būdingą kelioms skirtingoms medžiagų grupėms. Vėlesni tyrimai parodė, kad namo rąstai nebuvo apdoroti jokiomis medžiagomis. Taigi, akte ne tik kad klaidingai konstatuota, jog visa paimta mediena yra apdorota chemijos produktais, tačiau ir tai, kad tai yra būtent pavojingas kreozotas.
24.7. Pasak apeliantų, jie neneigia, kad ginčo pastato priestato viena siena buvo sumontuota panaudojant pabėgius, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, viena vertus, kad šie pabėgiai buvo impregnuoti kreozotu, nes byloje tam patvirtinti vienareikšmių įrodymų nėra, ir kita vertus, kad dėl to namas nėra tinkamas naudoti.
24.8. Mano, kad kritiškai turėtų būti vertinamas teismo ekspertizės aktas. Kaip matyti, didžiąją dalį šio akto sudaro teisės aktų nuostatų citavimas, nuotraukos bei Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuri nieko bendro neturi su nagrinėjama byla, citata. Ekspertas, surašydamas aktą, apsiribojo gyvenamojo namo apžiūra, remiantis savo uosle iš namo sklindančių kvapų įvertinimu. Neaišku, kuo remdamasis ekspertas sprendė, kad ir pabėgiai, ir namo rąstai impregnuoti kreozotu. Šiame kontekste svarbu tai, kad jokie papildomi medienos tyrimai nebuvo atlikti, pasiremta akto išvadomis, kur kaip jau buvo nurodyta, pats tyrimas nebuvo atliktas tinkamai ir jame nėra vienareikšmiškai konstatuota, kad buvo panaudotas kreozotas.
24.9. Atsakovai pažymi, kad etilbenzeno kiekiai, nors ir viršija rekomenduojamą normą, nepatvirtina namo kaip statinio trūkumų. Teismas nevertino aplinkybės, jog etilbenzenas nėra kreozoto sudėtinė dalis, kad jis plačiai aptinkamas įvairiose buitinėse ir apdailos medžiagose, tokiose kaip sintetiniai dažai, lakai, klijai, tam tikri baldai bei plastikinių detalių gaminiai, plėvelės. Kitaip tariant, nėra nustatyta, kad šio cheminio junginio šaltinis būtų būtent ieškovės nurodomi pabėgiai, o ne kiti namo eksploatacijos metu atsiradę ar ieškovės atsivežti baldai, kiti interjero elementai. Teismas net nevertino, ar ieškovė tinkamai eksploatavo gyvenamąjį namą – ar nebuvo netinkamai kūrenamas katilas.
24.10. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino atsakovų pateiktos 2025 m. rugsėjo 3 d. ekspertinio vertinimo išvados, apsiribodamas, kad ši išvada yra prieštaringa, nors buvo atliktas visapusiškas vertinimas. Įvertinus šios išvados duomenis, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, nepagrįstai sprendė, kad vien pabėgių panaudojimo faktas (apie kurį ieškovė buvo informuota), lemia gyvenamojo namo netinkamumą naudoti, todėl kyla atsakovų atsakomybė.
24.11. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vienintelis būdas pašalinti egzistuojančius trūkumus yra išardyti ir iš naujų medžiagų perstatyti namo priestatą, nes tinkamai nenustačius kvapo kilmės, negali būti sprendžiamas ir trūkumų šalinimo klausimas. Kita vertus, pagal panaudotų pabėgių lokalizaciją ir kiekį, nėra būtinas viso priestato griovimas. Pakanka užtikrinti tinkamą pabėgių izoliaciją, siekiant eliminuoti galimybę, kad pabėgiuose impregnuotos medžiagos sklistų („garuotų“) į priestato vidų, o viso priestato, vidinių pertvarų ar stogo ardymas nebūtų nei racionalus, nei ekonomiškai pagrįstas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
24.12. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant pagrindą priteisti būsimas išlaidas, susijusias su trūkumų šalinimu, nes ieškovė savo reikalavimą grindė ne realiai patirtomis išlaidomis, tačiau būsimomis išlaidomis, kurių ieškovė ieškinio teikimo dienai net nebuvo patyrusi. Mano, kad būtent teismui kyla pareiga nustatyti tikrąjį žalos dydį, tačiau teismas tik pasirėmė ieškovės pateikta patikslinta sąmata, nevertino ieškovės pateiktos sąmatos duomenų pagrįstumo.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
25.1. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė, nors ir būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvertinti perkamo gyvenamojo namo būklės ir pastebėti paslėptų statybos trūkumų vidinėse namo konstrukcijose. Faktinė aplinkybė, kad ieškovei apžiūrų metu buvo atskleistos faktinės aplinkybės apie gyvenamojo namo statybai panaudotus pabėgius, buvo įrodinėjama tik pačių atsakovų ir jų artimųjų giminaičių parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino kaip suinteresuotų asmenų parodymus byloje, nes jokių nešališkų, objektyvių įrodymų, kad tokia informacija apie namo priestato statyboje panaudotus medinius geležinkelio pabėgius būtų atskleista pirkėjai (ieškovei), į bylą nebuvo pateikta.
25.2. Pažymi, kad atsakovų pozicija, apie tai, kad katilinės sienose esantys pabėgiai turėjo būti matomi kaip vadinamoji „atodanga“, atsirado teisme tik parodymų davimo metu, apie tai nebuvo net užsiminta procesiniuose dokumentuose. Be to, atlikdama kadastrinius matavimus objekte, kuris yra pastatytas ir įregistruotas registre, tikslu įregistruoti padidėjusį plotą, ieškovė jokių sienų neardo ir netikrina jau įregistruotų duomenų teisingumo. Todėl kai ieškovė buvo atvykusi pas atsakovus konsultacijai dėl gyvenamojo namo kadastrinių duomenų patikslinimo, ji vadovavosi viešai įregistruotais duomenimis.
25.3. Pasak ieškovės, tiek 2024 m. akte, tiek 2025 m. papildomame akte konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnu, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar panašiai), teisme apklaustas ekspertas chemines ekspertizes atlikęs ekspertas patvirtino savo išvadas bei paaiškino, kad ši jo išvada reiškia, kad yra daug žaliavų kaip skalūno alyva, degutai – tai cheminės pramonės produktai, kurie apjungiami bendru pavadinimu kreozotas. Kreozoto sudėtis gali būti vienokia ar kitokia, tad didžiausia tikimybė, kad rastas cheminis produktas yra kreozotas. Mano, kad atsakovai šių eksperto išvadų nepaneigė jokiais įrodymais.
25.4. Nors atsakovai įrodinėja, kad etilbenzenas nėra kreozoto sudėtinė dalis, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ar etilbenzono normų viršijimas nebuvo sąlygotas pačios ieškovės veiksmų, netinkamai eksploatuojant gyvenamąjį namą, ieškovė pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai neprašė teismo atlikti jokių papildomų ekspertizių dėl ieškovės gyvenamojo namo eksploatavimo tinkamumo. Apeliantai klaidina teismą, teigdami, kad etilbenzenas nėra kreozoto sudėtinė dalis, nes etilbenzenas yra cheminis naftos produktas, kuris randamas naftoje, jos frakcijų katalitinio riformingo produktuose, akmens anglių koksavimo lengvosiose frakcijose, o skalūno alyva, degutai – tai cheminės naftos pramonės produktai, kurie apjungiami bendru pavadinimu kreozotas. Ekspertas taip pat nurodė, kad kreozoto sudėtis gali būti skirtinga, todėl priešingai nei bado įteigti atsakovai, oro tyrimo metu nustatytas etilbenzino kiekio viršijimo šaltinis yra akivaizdus.
Žemesnės instancijos teismas
25.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad atsakovų pateikta 2025 m. rugsėjo 3 d. ekspertinio vertinimo išvada yra prieštaringa, ir nors ji kritikuoja kitus byloje atliktus tyrimus, jų išvadas, kartu patvirtina, kad trūkumų yra ir jie taisytini.
25.6. Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai ieškovės pateiktos sąmatos dėl gyvenamojo namo trūkumų pašalinimui būtinų išlaidų niekada neginčijo, neprašė skirti papildomą išlaidų apskaičiavimo ekspertizę, taip pat nepateikė į bylą jokių skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės pateiktos sąmatos pagrįstumą. Be to, impregnuotų pabėgių naudojimas gyvenamojo namo statybai yra imperatyviai uždraustas, todėl šalinant gyvenamojo namo trūkumus, jo trūkumai turi būti ne „izoliuojami“, o taisomi taip, kad gyvenamojo namo statyba atitiktų teisės aktų reikalavimus.
26. Apeliacinį skundą pateikė ir ieškovė, prašydama priimti naujus teikiamus rašytinius įrodymus ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės D. T. ieškinys, pakeisti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. ieškovės D. T. naudai iš atsakovų V. K. ir A. K. solidariai priteisti 16 897,53 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
26.1. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog esą gyvenamojo namo sienos (svetainė, miegamojo, svečių kambario) nėra apdorotos jokia kenksminga medžiaga bei tuo pagrindu atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 16 897,53 Eur dydžio išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo svetainės (patalpa Nr. 1-3), miegamojo (Nr. 1-4) ir svečių kambario (Nr. 1-5) vidaus apdailos defektų pašalinimo priteisimu grindė iš esmės tik atsakovų iniciatyva byloje atliktos pakartotinės cheminės ekspertizės rezultatais, t. y. 2025 m. gegužės 29 d. LTEC ekspertizės aktu Nr. 11-1426(25), kuriame nurodyta, kad svetainės ir miegamojo patalpų medienos mėginiuose kenksmingų medžiagų nerasta. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino šios cheminės ekspertizės akto išvadas ir ignoravo ieškovės akcentuotas faktines aplinkybes, jog mėginių ėminiai šiai cheminei ekspertizei buvo parinkti netinkamai. Mano, kad antstolio padarytos nuotraukos akivaizdžiai paneigia tyrimo rezultatų objektyvumą – jos rodo, kad mėginių paėmimo vietos buvo pasirinktos netinkamai, todėl antrosios cheminio tyrimo išvados negali būti laikomos patikimomis, mėginiai buvo tikslingai paimti iš neimpregnuotos rąstų dalies.
26.2. Nurodo, kad teismo nutartimi paskirtos ekspertizės ekspertiniame akte pasisakyta ne tik dėl namo priestato (katilinės) statybos trūkumų, priešingai, yra konstatuoti viso namo statybos trūkumai, lemiantys, kad gyvenamasis namas negali būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Ekspertas teisme parodė, kad atodangoje Nr. 2 ir atodangoje Nr. 3 (kurią pats padarė svetainėje ir miegamajame) matė kitokio pobūdžio dėmes su aiškiais kontrastais. Atidengus atodangą Nr. 3 kvapas stipriai paaštrėjo. Ekspertas parodė, kad jis atpažįsta pabėgių kvapą. Jis žino, kad pabėgiai yra apdoroti kreozotu ir jis tą kvapą apžiūrimame name atpažino visose atodangose (Nr. 1-3). Mano, kad ekspertinio akto išvadas, jog ne tik namo priestatas (katilinė), bet ir gyvenamojo namo sienos (miegamojo, svetainės, svečių kambario sienos) yra pastatyti iš neleistinų statybos medžiagų (sienų rąstų perteptų kreozotu) pagrindžia visuma kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir liudytojų bei ekspertų parodymai – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1444, 2024 m. birželio 3 d. UAB ,,Varbitas“ atlikto statinio apžiūros aktas, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSL) atlikti patalpų oro tyrimai (2025 m. birželio 8 d. protokolas Nr. Ch 4884/2025 – Ch 4887/2025). Laboratoriniai duomenys objektyviai patvirtina, kad viso namo vidaus oras yra užterštas kenksmingomis cheminių medžiagų emisijomis, viršijančiomis higienos normų reikalavimus, o defektas nėra lokalus.
26.3. Taip pat pažymi, kad teisme apklaustas teismo statybos srities ekspertas profesorius S. M. parodė, jog atidengus miegamojo kambario sieną buvo juntamas stiprus geležinkelio pabėgiams būdingas kvapas, o rąstai ten – seni ir, galbūt, impregnuoti, liudytojas J. V. taip pat patvirtino, kad svetainės sienų rąstai nėra geležinkelio pabėgiai, tačiau impregnuoti kažkokiomis cheminėmis medžiagomis.
26.4. Mano, kad ieškovės buvo reikalaujama absoliutaus įrodinėjimo dėl namo sienų statybai panaudotų medžiagų netinkamumo, t. y. ieškovei iškeltas per aukštas įrodinėjimo standartas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, pagrindžiančią, kad gyvenamojo namo miegamojo, svetainės ir svečių kambario sienos yra pastatytos iš netinkamų statybinių medžiagų, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepaneigė leistinais rašytinais įrodymais antrosios cheminės ekspertizės išvadų.
Atsiliepimas
27. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
27.1. Atsakovų atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos teismo ekspertizės 2024 m. birželio 25 d. akte Nr. 11-1444 (24) pateiktas vertinimas negali būti laikomas patikimu, kadangi mediena minėtai ekspertizei buvo netinkamai paimta. Mano, kad atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pabėgių panaudojimą prieškambaryje, svetainėje ir miegamojo zonoje įrodo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikti patalpų oro tyrimai, nes atliekant šiuos tyrimus, nebuvo nustatytas nurodytųjų medžiagų šaltinis, o etilbenzenas, kurio paplitimas buvo fiksuotas, nėra kreozoto sudėtinė dalis.
27.2. Teigia, kad atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad imant mėginius, jie buvo paimami tik iš švarių vietų, nes ieškovė neprieštaravo mėginių paėmimui, dalyvavo juos paimant, posėdžio metu nenurodė, kad mėginiai buvo netinkamai paimti. Be to, mėginiai buvo paimami dalyvaujant antstoliui, kuris neabejotinai būtų nurodęs protokole, kad ieškovė ar jos atstovai būtų pareiškę kokius nors prieštaravimus. Nurodo, kad, kaip matyti iš pačios ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktos vaizdo medžiagos, imant mėginius yra tariamasi iš kurios vietos juos paimti, nurodoma, kad vieta mėginius imančiam asmeniui nėra svarbi. Be to, visi mėginiai yra imami iš ieškovės padarytų atodangų. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovai mėginius ėmė iš nenustatytų arba kitų netinkamų vietų.
27.3. Pažymi, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad turėtų būti išardomas sienų lentinis apkalas (39 m2), išardoma sienų apdaila kambariuose (61 m2), sienos apšiltinamos, naudojant universalias mineralinės vatos plokštes (100 m2), įrengiama vienų vėjo izoliacija, naudojant vėjo izoliacinę plėvelę (100 m2), sandarinamos siūlės (129 m.), paviršius aptaisomas gipso kartono plokšte (113 m2), vidinės sienos glaistomos (113 m2), dažomos (113 m2), sumontuojamos grindjuostės (46 m2), tačiau šioje sąmatoje nėra nurodytas esminis darbas – tariamai netinkamų sienų rąstų pakeitimas ir naujų atitvarų sumontavimas. Visi darbai yra susiję išimtinai tik su apdailos darbų atlikimu. Kadangi šia sąmata remdamasi ieškovė reikalauja būsimų išlaidų atlyginimo, atsakovų teigimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad daugiau tariamo pabėgių panaudojimo atvejų nėra nustatyta ir jų kiekis yra baigtinis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
29. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl pirkėjo teisių gynimo, priteisiant daikto trūkumų šalinimo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
30. Pateikusi apeliacinį skundą, ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus, gautus iš antstolės T. G. – byloje jau esančio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas fotonuotraukas ir vaizdo įrašus, teigdama, kad šie įrodymai pagrindžia ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ėminiai atsakovų užsakytai ekspertizei imti iš švarių, neimpregnuotų vietų, o ne cheminėmis medžiagomis įmirkytų rąstų ir paneigia tyrimo rezultatų objektyvumą, įrodo, kad antrojo cheminio tyrimo išvados negali būti laikomos patikimomis.
31. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi naujai pateiktų rašytinių įrodymų sudarymo aplinkybes, tai, kad šiuos įrodymus, tikėtina, atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu turėjo ir su jais buvo susipažinę, tačiau teismui nepateikė, taip pat įvertinusi tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, ieškovės naujai pateiktus įrodymus priima ir vertins juos kartu su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, žemės sklypo su kitais statiniais, pirkėja, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų 42 275,07 Eur išlaidas dėl namo esminių trūkumų pašalinimo, teigdama, kad įsigijus turtą, gyvenamajame name ėmė jausti nemalonų kvapą, kaip vėliau paaiškėjo, namo statybai buvo panaudoti pabėgiai, įrodinėjo, kad viso namo statybai panaudoti seni rąstai taip pat apdoroti neleistinomis cheminėmis medžiagomis. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad ieškovė neįrodė, jog namas yra netinkamas gyventi.
34. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad gyvenamojo namo dalis, pastatyta iš pabėgių, nėra tinkama naudoti, pabėgiuose panaudotos cheminės medžiagos kenkia žmogaus sveikatai, todėl ši namo dalis turi būti perstatyta, dėl ko priteisė ir atsakovų ieškovei šios namo dalies būsimų trūkumų šalinimo išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, konstatavęs, kad byloje neįrodyta, jog likusi namo dalis pastatyta iš pabėgių ar kad jo statybai panaudoti rąstai yra apdoroti pavojingomis ir statybai neskirtomis cheminėmis medžiagomis.
35. Su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovai. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria jos ieškinys atmestas, o atsakovai nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus ir juose keliamus teisinius klausimus, pirmiausia pasisakys dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo
36. Apeliaciniu skundu atsakovai iš esmės nesutinka su byloje pateiktu pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu, teigdami, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pabėgių panaudojimas daro gyvenamąjį namą netinkamą naudoti, nes byloje neįrodyta kokia medžiaga pabėgiai apdoroti, be to atsakovų iniciatyva atlikto oro taršos tyrimo rezultatai nerodo oro taršos, kuri turėtų pasireikšti esant kreozoto panaudojimui ir patekimui į aplinką.
37. Visų pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovai pardavė: 1) žemės sklypą, kurio plotas 0,2305 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė šį turtą nupirko. Taigi šalis sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023). Tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).
38. Apeliantai mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog gyvenamasis namas yra netinkamos kokybės, kenkia žmogaus sveikatai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir laiko juos nepagrįstais, prieštaraujančiai byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
39. Nagrinėjamu atveju, atsakovų skundžiamo teismo sprendimo dalyje neginčijamai konstatuota, kad namo dalies statybai yra panaudoti pabėgiai, šios aplinkybės byloje atsakovai iš esmės neginčijo.
40. Ieškovė į bylą buvo pateikusi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1444(24), kurio išvadoje nurodoma, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar panašiai). Į bylą taip pat buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1426(25), kurio išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktos medienos drožlės Nr. 3 ,,Prieškambaris“ yra apdorotos sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos produktu (kreozotu ar kitu). Pažymėtina, kad šiam ekspertiniam tyrimui mėginiai buvo paimti atsakovų iniciatyva, dalyvaujant proceso dalyviams, tą patvirtina ir ieškovės naujai pateikti įrodymai – fotonuotraukos, vaizdo įrašai (DOK-42657).
41. Be to, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, teismo ekspertizės aktu 2025 m. sausio 29 d. Nr. 25-04 konstatuota, kad pastatas pastatytas iš tokių statybos produktų, jog nėra užtikrinama tinkama gyventojų ir pastatų naudotojų sveikatai vidaus aplinka, kad pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
42. Atsakovai bylą nagrinėjant teisme taip pat pateikė UAB ,,Getelit“ 2025 m. rugsėjo 3 d. atliktą ekspertinio vertinimo išvadą Nr. GTL2025090301, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad pabėgių/impregnuotos medienos buvimas –neatitiktis formai REACH/HN.
43. Visi šie byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo ekspertizės akto išvada bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad namo daliai statyti buvo panaudoti pabėgiai. Be to, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1444(24), tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1426(25) patvirtina, kad namo dalies statybai panaudota mediena yra apdorota sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos produktu (kreozotu ar kitu).
44. Nors apeliantai skunde nurodo, kad neįmanoma nustatyti kokios medžiagos kokioje medienoje (t. y. kurioje namo dalyje) buvo nustatytos bei vienareikšmiškai konstatuoti, kad mediena buvo apdorota būtent draudžiamu kreozotu, kadangi tyrimo rezultatai patvirtina tik bendrą junginių pobūdį, būdingą kelioms skirtingoms medžiagų grupėms, o vien aplinkybė dėl pabėgių panaudojimo savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to namas nėra tinkamas naudoti, teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, laikos juos deklaratyviais ir iš esmės paneigtais byloje esančių įrodymu visuma bei teisiniu statybos reglamentavimu.
45. Faktas, kad namo statybai panaudota mediena yra apdorota sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos produktu, byloje yra nustatyta anksčiau minėtais ekspertizės aktais. Nustatyta, kad namo dalies medienoje užregistruoti C₁₅-C₄₀ eilės policikliniai aromatiniai, n-alkanai, izoalkanai ir kitų klasių angliavandeniliai, fenoliniai, heterocikliniai ir kiti junginiai, ir kaip 2025 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje paaiškino ekspertas V. Š., didžiausia tikimybė, kad tai yra kreozotas, kuris kenkia žmogaus sveikatai ir buitiniam naudojimui yra uždraustas Europos Sąjungos teisės aktais, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas (žr. Europos Sąjungos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XVII priedo „Tam tikrų pavojingų medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, teikimo rinkai bei naudojimo apribojimai“ 31 įrašą). Pagal Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali redakcija nuo 2004 m. balandžio 30 d., galiojusi gyvenamojo namo statybos metu), pavojingos atliekos – kreozotai (medienos pirolizės produktai arba akmens anglių degutas) (C36) (18 priedas). Sutiktina ir su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad gyvenamojo namo statybos metais kreozoto naudojimas buityje buvo uždraustas Lietuvos higienos normose HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (neteko galios 2009 m. liepos 15 d.). Be to, ieškovės teiginius apie name tvyrantį naftos produktams ir pabėgiams būdingą kvapą patvirtino ir teismo ekspertas S. M..
46. Taigi pabėgiai, išmirkyti pavojingose cheminėse medžiagose, įskaitant kreozotą, priešingai nei bando įrodyti atsakovai, yra pavojingi, laikomi pavojingomis atliekomis ir negali būti naudojami gyvenamųjų namų statybai, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnį (esminiai statinio reikalavimai), statiniai neturi kelti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, turi būti pastatyti taip, kad atitiktų higienos normas ir pan. (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo namo statybos metu, nuo 2023 m. gruodžio 30 d.). Dėl to spręstina, kad byloje įrodyta, jog atsakovų parduotas namas (jo dalis – atsakovų įvardijama priestatu) yra netinkamos kokybės, jo negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi jo statyboje panaudoti pabėgiai, kuriuose nustatyta kenksmingų sveikatai medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi apeliantų argumentai, kad pagal atsakovų užsakymu atliktą oro taršos tyrimą pavojingų medžiagų ore nerasta, nes aplinkybė, kad dalis gyvenamojo namo pastatyta iš medienos, kuri apdorota kenksminga ir uždrausta buityje naudoti medžiaga, ir kuri laikoma pavojingomis atliekomis, patvirtina gyvenamojo namo netinkamumą naudoti pagal paskirtį. Kita vertus, atlikti tyrimai (2025 m. birželio 5 d. patalpų oro tyrimų protokolas) patvirtina, kad ore rastas viršijamas kiekis etilbenzeno, ir nors apeliantai teigia, kad etilbenzenas nėra kreozoto sudėtinė dalis, plačiau šių savo teiginių nepaaiškino ir jų pagrindimui rašytinių įrodymų neteikė, o viešai prieinami duomenys patvirtina, kad etilbenzenas yra aromatinis junginys, angliavandenilis (Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/etilbenzenas/), kurių buvo rasta tirtoje medienoje.
47. Be to, kaip nepagrįsti atmestini ir tie atsakovų argumentai, kuriais jie teigia, byloje nebuvo išsiaiškinta, ar kvapas ir rastas etilbenzeno kiekis ore nebuvo sąlygotas pačios ieškovės netinkamo patalpų naudojimo, naudojamų daiktų ir pan., kadangi, kaip jau minėta, būtent pardavėjas turi įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis), o tokių aplinkybių byloje atsakovai nerodinėjo (CPK 178 straipsnis).
48. Visgi, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė nebuvo informuota apie gyvenamojo namo (priestato) statybai panaudotas medžiagas, su kuo atsakovai nesutinka, teigdami, kad ieškovė kelis kartus buvo atvykusi apžiūrėti nekilnojamojo turto, gyvenamas namas jai buvo aprodytas, buvo nurodyta ir aplinkybė dėl pabėgių panaudojimo. Be to, atsakovai teigia, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, atliekanti kadastrinius matavimus, todėl, esant atidengtam sienos plotui, turėjo matyti ir suprasti, kad sienos statybai yra panaudoti pabėgiai.
50. Teisėjų kolegija tokius atsakovų argumentus laiko deklaratyviais ir neįrodančiais pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neteisėtumo. Pažymėtina, kad į bylą pateiktoje ginčo turto 2023 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nieko nurodyta apie namo statybai panaudotas medžiagas, tačiau pardavėjų (atsakovų) garantuota, kad daiktai yra tinkamos kokybės ir tinkami naudoti pagal paskirtį (Sutarties 6.5 papunktis). Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas įregistruotas kaip pastatytas iš rąstų. Aplinkybės, kad ieškovei buvo paaiškinta apie pabėgius namo apžiūrų metu atsakovai taip pat neįrodė, šią aplinkybę jie įrodinėjo išimtinai savo ir liudytojos, atsakovų dukters, paaiškinimais ir parodymais, su kuo kategoriškai nesutiko ieškovė ir tokiais parodymais bei paaiškinimais teismas pagrįstai nesirėmė. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus (2025 m. kovo 12 d., 2025 m. balandžio 25 d.), sutiktina su ieškovės atsiliepime į skundą nurodomais argumentais, kad atsakovės ir jo dukters liudytojos I. Ž. paaiškinimai ir parodymai nebuvo nuoseklūs ir iš esmės prieštaraujantys vieni kitiems, nes atsakovė iš pradžių sakė, kad ji pasakojo apie pabėgius, po to, kad vyras aiškino ieškovei, vėliau teigė, kad duktė ieškovei pasakė apie pabėgius (2025 m. kovo 12 d. paaiškinimai), o I. Ž. teigė, kad pasakė tėvai, jie vedžiojo po namą, labiau tėtis pasakojo, kuris, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, apžiūrų metu nedalyvavo, vėliau teigė iš viso nebeprisimenanti informacijos apie pabėgius ieškovei pateikimo aplinkybių (2025 m. balandžio 25 d. paaiškinimai).
51. Atsakovų argumentai, kad ieškovė, dirbdama kadastrinių matavimų srityje turėjo suprasti, kad namo statybai yra panaudoti pabėgiai, taip pat laikytini nepagrįstais, nes, visų pirma, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad namo apžiūrų metu namo siena buvo atidengta taip, kad joje buvo galima aiškiai matyti, kad statybai panaudoti būtent pabėgiai, antra, ieškovė neturėjo pareigos suprasti apie statybai naudojamų medžiagų specifiką net ir esant atidengtai sienai, nes kaip nurodo ieškovė, atlikdama jau pastatyto statinio kadastrinius matavimus ji tokių duomenų nevertina, sienų neardo, remiasi viešo registro duomenimis, todėl ieškovei taikytini bendri vidutiniam pirkėjui taikytini atidumo ir rūpestingumo standartai.
52. Dėl to, kas išdėstyta, pripažintina, kad paaiškėjusios aplinkybės apie kenksminga medžiaga impregnuotų pabėgių panaudojimą namo dalies statybai laikytinos paslėptais daikto trūkumais, šios aplinkybės sukelia ieškovei nepatogumų naudotis gyvenamuoju namu ir sumažina daikto naudingumą tiek fiziškai, dėl esamo kvapo, tiek psichologiškai, žinant, kad namo sienos (dalis jų) gali kenkti sveikatai.
53. CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).
54. Nagrinėjau atveju teisinga pripažinus pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo gyvenamojo namo dalis nėra tinkama naudoti pagal paskirtį, pagrįstu pripažintinas ieškovės siekis apginti savo teisėtus interesus pasinaudojant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teise reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, t. y. perstatyti namo dalį. Ieškovė šį savo reikalavimą teisme grindė pateiktomis lokalinėmis sąmatomis (pirmine ir pataisyta), sudarytomis UAB „Varbitas“ statybos darbų vadovo J. V.. Sąmatose nurodoma kokie darbai bus atliktini perstatant namo dalį, kokios bus naudojamos medžiagos, pvz., stogo, sienų demontavimas, išardymas, medinio karkaso įrengimas, lubų, langų, sienų montavimas ir pan. Atsakovai, nesutikdami, kad namo dalis (priestatas) turi būti perstatytas, sąmatoje nurodytų darbų ir sumų neginčijo. Argumentai, kad namo dalies statybai panaudoti rąstai galėtų būti tiesiog izoliuoti, o ne demontuoti, nėra pagrįsti, nes tokia medžiaga, kokia šiuo metu yra panaudota – impregnuoti pabėgiai, gyvenamojo namo statybai negali būti naudojami. Kadangi atsakovai nenuginčijo ieškovės teiktų lokalinių sąmatų, nėra pagrindo laikyti, jog nurodomos išlaidos namo dalies perstatymui neatitiktų tikėtinumo kriterijaus, o CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia ieškovei teisę reikalauti ir būsimų išlaidų atlyginimo. Dėl to pripažintina, kad apeliacinio skundo argumentais nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovams kyla atsakomybė dėl nustatytų gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
55. Atskirai pažymėtina, kad nors atsakovai ginčija teismo paskirto eksperto ekspertizę, ekspertizės skyrimo ir atlikimo aplinkybės patvirtina, kad teismo ekspertas atliko tokią ekspertizę, kokią jam paskyrė teismas, t. y. atsakė į šalių suformuluotą vieną klausimą – „Ar pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio statyba vyko 2004-2005 metais buvo vykdoma laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų gyvenamųjų namų statybai ir gali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį?“. Eksperto išvada patvirtina, kad jis vertino namo statybos metu egzistavusį teisinį statybos reglamentavimą, byloje esančius duomenis ir padarė išvadą dėl namo galimumo naudoti pagal paskirtį, todėl spręsti, kad teismo ekspertinis tyrimas yra su trūkumais, kurie turi įtakos ekspertizės išvadų pagrįstumui, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis, nėra pagrindo.
56. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, įstatymų normomis, ir priteisdamas iš atsakovų ieškovei dalį jos reikalautų gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidų priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurio teisėtumo ir pagrįstumo atsakovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmetamas ir atsakovų skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
57. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo papildomai priteisti iš atsakovų gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidas – 16 897,53 Eur. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog gyvenamojo namo sienos (svetainė, miegamojo, svečių kambario) nėra apdorotos jokia kenksminga medžiaga, grindė iš esmės tik atsakovų iniciatyva byloje atliktos pakartotinės cheminės ekspertizės rezultatais, t. y. 2025 m. gegužės 29 d. LTEC ekspertizės aktu Nr. 11-1426(25), kuriame nurodyta, kad svetainės ir miegamojo patalpų medienos mėginiuose kenksmingų medžiagų nerasta. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino šios cheminės ekspertizės akto išvadas ir ignoravo ieškovės akcentuotas faktines aplinkybes, jog mėginių ėminiai šiai cheminei ekspertizei buvo parinkti netinkamai.
58. Jau minėta, kad į bylą buvo pateiktos dvi ekspertinės išvados, atliktos Lietuvos teismo ekspertizės centro, kuriose buvo tirtos ieškovės pateiktos ginčo gyvenamajame name esančios medienos atplaišos. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-1444(24) nurodoma, kad tyrimui pateiktos medienos atplaišos (4 mėginiai) apdorotos sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar panašiai). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1426(25) išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateikto medienos drožlės Nr. 3 ,,Prieškambaris“ yra apdorotos sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos produktu (kreozotu ar kitu), tačiau tyrimui pateiktos medienos drožlės Nr. 1 ,,Miegam.“ ir Nr. 2 ,,Svetainė“ sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos produktu (kreozotu ar kitu) neapdorotos.
59. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
60. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
61. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).
62. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netenkinti ieškinio dalies dėl 16 897,53 Eur būsimų išlaidų priteisimo, kurias sudaro gyvenamojo namo pirmo aukšto išorės sienų vidaus apdailos nuėmimas, izoliacinio sluoksnio, sienų vėjo izoliacijos įrengimas, apdailos įrengimas (patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-3, 1-4 ir 1-5), nutarė remtis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1426(25) išvadomis, kaip labiau patikimomis, argumentuodamas, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1426(25) tirti medienos mėginiai paimti dalyvaujant visoms ginčo šalims. Nors skunde apeliantė kvestionuoja antrosios ekspertizės mėginių paėmimo aplinkybes, teigdama, kad mėginiai specialiai buvo imi iš tų vietų, kurios neapdorotos cheminėmis medžiagomis, neimpregnuotos, pačios ieškovės apeliacinės instancijos teismui naujai pateikti įrodymai – fotonuotraukos, vaizdo įrašai, kuriuose antstolės užfiksuotos mėginių ėmimo aplinkybės, šiuos ieškovės teiginius paneigia. Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad ant mėginių yra ir ieškovės parašai, vadinasi pretenzijų tuo metu ieškovė nereiškė, duomenų, kad ieškovė būtų nesutikusi su ėminiais, jų ėmimo vieta, byloje nėra. Be to, ieškovės versija, kad mėginiai imti tik iš tokių rąstų vietų, kurios neimpregnuotos, kuriose nėra cheminių produktų, yra nepagrįsta ir deklaratyvi, nes neįtikima, jog namo statybai impregnuojant rąstus būtų impregnuojama tik dalis rąsto, kad medžiaga neįsigeria į visą medieną (ką paneigė ir ekspertas V. Š. 2025 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje), tokia versija stokoja loginio pagrįstumo, juo labiau ji byloje nebuvo įrodyta (CPK 178 straipsnis).
63. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Akivaizdu, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, reikalingos specialios chemijos srities žinios. Aplinkybės, reikalaujančios specialių atitinkamos srities žinių, gali būti įrodinėjamos eksperto išvada (CPK 212 straipsnis), taip pat pateikiant rašytinius įrodymus, parengtus tam tikrų specialių žinių turinčių asmenų (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Šalims pateikus dvi ekspertines išvadas, atliktas specialių žinių turinčio asmens, jos vertintinos pagal vidinį bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.
64. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija negali nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams nesivadovauti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 25 d. ekspertizės akto Nr. 11-1444(24) išvadomis, kad visos tyrimui pateiktos medienos atplaišos apdorotos sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar panašiai), nes nėra aišku nei kokiu būdu, nei iš kur buvo paimti mėginiai, priešingai nei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1426(25) tirtiems medienos mėginiams. Atsižvelgus į tai, kad abu rašytiniai įrodymai turi vienodą įrodinėjimo galią, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1426(25) išvados yra objektyvesnės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė byloje neįrodė, jog ir kitos gyvenamojo namo sienos (miegamojo, svetainės) pastatytos iš rąstų, apdorotų sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar panašiai). Tokia išvada darytina remiantis minėtu pagrįsto įsitikinimo standartu, teisėjų kolegijai susiformavus vidinį įsitikinimą, kad ieškovės įrodinėjama aplinkybė dėl kitų namo sienų trūkumų yra nepagrįsta ir neįrodyta.
65. Kadangi ieškovė kitokio pobūdžio gyvenamojo namo sienų trūkumų, išskyrus rąstų apdorojimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis, neįrodinėjo (pvz., per maža izoliacija, netinkama apdaila ar pan.), byloje likus neįrodytai aplinkybei, kad kitos namo sienos taip pat pastatytos iš rąstų, apdorotų sunkiuoju skalūnų arba medienos ar akmens anglies chemijos pramonės produktu (kreozotu ar panašiai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai likusią ieškinio dalį atmetė, o apeliantės skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovės ir atsakovų apeliaciniai skundai netenkinami ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Apeliantai A. K. ir V. K. 2026-01-13 pateikė apeliacinės instancijos teismui Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašoma priteisti apeliantų A. K. ir V. K. naudai iš ieškovės D. T. 4656,40 Eur (su PVM) išlaidų advokato teisinėms paslaugos apmokėti bei 571 Eur žyminio mokesčio. Kartu su prašymu pateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimą (2 sąskaitas faktūras ir 2 mokėjimo nurodymu.
68. Ieškovės atstovė advokatė L. A. 2026-01-12 pateikė teismui prašymą, remiantis CPK 98 straipsniu, priteisti iš atsakovų A. K. ir V. K. ieškovės D. T. naudai patirtas 1400,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka. Ieškovei D. T. suteiktos šios teisines paslaugos: parengimas apeliacinio skundo bei atsiliepimas į atsakovų apeliacinį skundą, o suteiktų teisinių paslaugų suma įrodo pateiktos sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo kopijos.
69. .Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 bei 4 dalimis, ieškovės ir atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. sumokėti žyminiai mokesčiai už apeliacinius skundus, bei išlaidos advokatų pagalbai už apeliacinių skundų rengimą jas patyrusioms šalims nepriteistinos. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas, šalims priteistinos jų patirtos išlaidos už atsiliepimų į priešingos šalies apeliacinio skundo parengimą, t.y. ieškovei D. T. – 800 Eur iš atsakovų, o atsakovams A. K. ir V. K. solidariai – 1016 Eur iš ieškovės. Vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, esant ieškovės ir atsakovų priešpriešiniams vienarūšiams piniginiams reikalavimams, darytinas priešpriešinis vienarūšinis reikalavimų įskaitymas, po kurio iš ieškovės priteistina 216 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą atsakovams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje 2025 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teismui turėtų išlaidų atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.