- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1214-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01546-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., O. B., VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, T. B., H. R., D. R., V. N., T. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko skundą suinteresuotiems asmenims A. B., O. B., VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, T. B., H. R., D. R., V. N., T. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl 2019 m. kovo 15 d. bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė SEB bankas prašo panaikinti 2019 m. kovo 15 d. bankrutuojančių A. B. ir O. B. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti bankrutuojančių asmenų turto kainą – 81 000 EUR, nustatytą pagal 2019 m. sausio 18 d. namų valdos turto nustatymo ataskaitą Nr. LL0-90126, ir klausimą dėl turto kainos nustatymo grąžinti kreditorių susirinkimui tvirtinti iš naujo. Nurodo, kad nustatyta turto kaina yra per maža, nes remiantis 2016 m. birželio 28 d. antstolės I. G. užsakymu, atliktu to paties nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. MZ16/06-173, šio turto rinkos vertė – 169 000 EUR, o remiantis 2017 m. kovo 25 d. Antstolės I. G. užsakymu, atliktu to paties nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 2645 EKZ_GTA KLAI, šio turto rinkos vertė – 140 000 EUR. Pažymi, jog tiek teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, tiek teismo nutartyje tvirtinant šį mokumo atkūrimo planą buvo nustatyta sąlyga pavesti bankroto administratoriui atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau, kaip matyti iš pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos vertinimo, užsakovai yra patys turto savininkai A. B. ir O. B., tai nesuteikia skaidrumo ir neužtikrina kreditorių interesų turtą realizuoti palankiausia kaina. Nurodo, kad išanalizavo (duomenys neskelbtini) mieste esančių gyvenamųjų namų palyginamuosius sandorius, įvykusius (duomenys neskelbtini) per 2016–2019 metus. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dauguma namų (duomenys neskelbtini) parduodami už kainą iki 90 000 EUR, tačiau per 2016–2019 metus (duomenys neskelbtini) parduota 12 namų, kurių kaina viršijo 100 000 EUR. Teigia, kad panašaus kaip ir bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto pardavimo kainos šiuo metu vyrauja nuo 100 000 EUR iki 168 000 EUR, tai parodo ir oficialiai prieinamos nekilnojamojo turto pardavimo interneto svetainės.
Atsiliepimas
2. A. B. ir O. B. bankroto administratorius viešoji įstaiga Nacionalinis teisės centras pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti. Nurodo, jog tai, kad turto vertinimo užsakovai yra patys turto savininkai, o ne bankroto administratorius, negali būti priežastimi ginčyti turto vertinimo išvadą, nes turto vertintojas vadovaujasi išskirtinai teisiniais, metodologiniais ir informaciniais šaltiniais ir toji aplinkybė, kas yra turto vertinimo užsakovas, neturi ir negali turėti jokios įtakos turto vertinimo eigai ir jos rezultatams. Aptariant kreditoriaus abejones dėl turto vertės pažymi, kad bankroto administratorius gavo aktualiausią licencijuoto turto vertintojo turto vertinimo išvadą ir ją pateikė kreditoriams, kurie balsų dauguma sutiko su turto vertinimo išvadoje nurodyta turto kaina, o tai reiškia, kad tai atitinka kreditorių teisėtus interesus. Be to, turto vertinimo išvada yra teisėta ir nenuginčyta ir kreditorius akcinė bendrovė SEB bankas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, dėl ko nebūtų galima vadovautis minėta turto vertinimo išvada. Tai, kad prieš 2–3 metus turtas buvo įvertintas kita verte, negali būti priežastimi nesivadovauti aktualiausia turto vertinimo išvada. Be to, pats kreditorius skunde pripažįsta, kad „didžioji dauguma namų (duomenys neskelbtini) parduodami už kainą iki 90 000 EUR, o šiuo atveju turto kaina nustatyta 81 000 EUR, kas leidžia teigti, kad nustatyta turto kaina atitinka rinkos vertę“.
3. A. B. ir O. B. pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal FABĮ 25 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju 2019 m. kovo 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo 6 kreditoriai, turintys 99,98 procentų nuo visų patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos. Už skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo 59,39 procentai visų teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos, tai yra buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Nurodo, jog turto vertinimai, kuriais remiasi akcinė bendrovė SEB bankas, yra pasenę, nes atlikti prieš dvejus-trejus metus ir neatspindi dabartinės turto rinkos vertės. Kreditorė remiasi ir interneto skelbimais bei jų analize, tačiau skelbimuose apie parduodamą turtą nurodomos kainos nepatvirtina, jog šis turtas tikrai buvo parduotas už nurodytą, o ne mažesnę kainą. Interneto skelbimai ar pačios akcinės bendrovės SEB banko subjektyviai atlikta rinkos analizė nesudaro pagrindo teigti, jog turto vertinimą atlikęs turto vertintojas ir kreditorių susirinkimas nustatė nepagrįstai žemą turto pardavimo kainą. 2019 m. kovo 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime bankrutuojančių asmenų turto kainą buvo nutarta patvirtinti atsižvelgiant į aktualią 2019 m. sausio 18 d. uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir ko“ namų valdos turto nustatymo ataskaitą Nr. LL0-90126. Turto vertinimą atliko kvalifikuotas, nepriklausomas turto vertintojas, nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti jo profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Pažymi, kad kreditorė prieštarauja pati sau, nurodydama, kad, jos nuomone, turto vertė yra didesnė nei atliktame vertinime, tačiau pati pažymi, kad įvertinus nekilnojamojo turto pasiūlą (duomenys neskelbtini) mieste daugumos parduodamų objektų kaina yra apie 90 000 EUR, tai, bankrutuojančių asmenų nuomone, ne paneigia, o patvirtina, kad turto vertintojo nustatyta turto kaina yra objektyvi ir teisinga, nes ji atitinka nekilnojamojo turto vertę rinkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl bylos faktinių aplinkybių nurodė, kad A. B. ir O. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane numatyta pavesti bankroto administratoriui atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Teismas nustatė, kad bankrutuojančių asmenų turtas buvo vertintas 2016 ir 2017 metais, turto vertė kas metus mažėjo (2016 metais įvertintas 169 000 EUR, 2017 – 140 000 EUR). Atliekant 2016 m. birželio 28 d. ekspertizę, buvo vadovautasi nekilnojamojo turto rinkos 2012–2015 metų duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizės metu vadovautasi 2012–2016 metų duomenimis, o iš 2019 m. sausio 18 d. uždarosios akcinės bendrovės turto nustatymo ataskaitos Nr. LL0-90126 matyti, jog bankrutuojantiems A. B. ir O. B. priklausančio nekilnojamojo turto vertė nustatyta remiantis nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sandorių, atliktų 2016–2017 metais, duomenimis.
Šalies argumentai
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl turto vertės nustatymo nurodo, kad akcinės bendrovės SEB bankas skunde tik deklaratyviai nurodo, jog nesutinka su nustatyta turto kaina, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kodėl negali būti vadovaujamasi minėtoje ataskaitoje nurodyta turto verte. Skunde nurodyta nekilnojamojo turto kainos analizė pagal interneto tinklalapių skelbimus nepaneigia minėtos turto vertės nustatymo ataskaitos, nes turto vertę rinkoje veikia daug faktorių, todėl vertinimas turi būti individualus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kas pavedė atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, tai yra pats bankroto administratorius ar bankrutuojantys asmenys, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti turto vertės nustatymo ataskaita, nesant kitų duomenų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja akcinė bendrovė SEB bankas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė dėl turto vertinimo nurodo, kad siekiant teisingo ir skaidraus bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto realizavimo, siekiant kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, pradinė turto pardavimo kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant ne tik į vieną galbūt subjektyviai atliktą turto vertinimą, bet ir į ankstesnius šio turto vertę nustatančių ekspertizių aktus. Apeliantės nuomone, siūlymas bankrutuojantiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą realizuoti didesne kaina nei vertinimo ataskaitoje nustatyta šio turto vertė, nepažeidžia nei bankrutuojančių asmenų, nei kreditorių, nei bankroto administratoriaus teisių bei teisėtų interesų.
5.2. Apeliantė dėl ekspertizės objektyvumo nurodo, kad taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo pateiktu argumentu, jog aplinkybė, kas pavedė atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, tai yra pats bankroto administratorius ar bankrutuojantys asmenys, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti turto vertės nustatymo ataskaita, nesant kitų duomenų. Tiek teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, tiek teismo nutartyje tvirtinant šį mokumo atkūrimo planą buvo nustatyta sąlyga pavesti bankroto administratoriui atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau, kaip matyti iš pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos vertinimo, užsakovai yra patys turto savininkai A. B. ir O. B., tai tikrai kelia pagrįstas abejones skaidrumu ir neužtikrina kreditorių interesų turtą realizuoti palankiausia kaina.
5.3. Apeliantė dėl turto vertės nustatymo nurodo, kad išanalizavo (duomenys neskelbtini) mieste esančių gyvenamųjų namų palyginamuosius sandorius, įvykusius (duomenys neskelbtini) per 2016–2019 metus. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dauguma namų (duomenys neskelbtini) parduodami už kainą iki 90 000 EUR, tačiau yra sandorių, kur namai parduodami ir už 120 000 EUR, 125 000 EUR, 145 000 EUR, 165 000 EUR. Per 2016–2019 metus Plungėje parduota 12 namų, kurių kaina viršijo 100 000 EUR. Panašaus kaip ir bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto padavimo kainos šiuo metu vyrauja nuo 100 000 EUR iki 168 000 EUR, tai parodo ir oficialiai prieinamos nekilnojamojo turto pardavimo interneto svetainės, todėl mano, kad siūlymas bankrutuojantiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą realizuoti didesne kaina nei vertinimo ataskaitoje nustatyta šio turto vertė, nepažeidžia nei bankrutuojančių asmenų, nei kreditorių, nei bankroto administratoriaus teisių bei teisėtų interesų, taip pat didesnės kainos nustatymas nėra ir bankroto proceso vilkinimas.
Atsiliepimas
6. A. B. ir O. B. bankroto administratorius viešoji įstaiga Nacionalinis teisės centras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Nurodo, kad bankrutuojančio fizinio asmens bendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, užsakant turto vertinimą, nėra ir negali būti kvestionuojamas, o priešingai – skatinamas. Antra, tai, kad turto vertinimo užsakyme užsakovu nurodomas fizinis asmuo, o ne bankroto administratorius, negali būti priežastimi ginčyti turto vertinimo išvadą, nes turto vertintojas vadovaujasi išskirtinai teisiniais, metodologiniais ir informaciniais šaltiniais ir toji aplinkybė, kas yra turto vertinimo užsakovas, neturi ir negali turėti jokios įtakos turto vertinimo eigai ir jos rezultatams. Todėl manytina, kad kreditoriaus pastaba dėl turto vertinimo užsakovo visiškai nepagrįsta.
6.2. Nurodo, kad bankroto administratorius gavo aktualiausią licencijuoto turto vertintojo turto vertinimo išvadą ir ją pateikė kreditoriams, kurie balsų dauguma sutiko su turto vertinimo išvadoje nurodyta turto kaina, o tai reiškia, kad tai atitinka kreditorių teisėtus interesus. Be to, turto vertinimo išvada yra teisėta ir nenuginčyta, ir kreditorius akcinė bendrovė SEB bankas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, dėl ko nebūtų galima vadovautis minėta turto vertinimo išvada. Tai, kad prieš 2–3 metus turtas buvo įvertintas kita verte, negali būti priežastimi nesivadovauti aktualiausia turto vertinimo išvada.
7. A. B. ir O. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Nurodo, kad kreditorė nei pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente, nei atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių duomenų, galinčių sukelti pagrįstas abejones dėl kreditorių susirinkime nustatytos bankrutuojančių asmenų turto pradinės pardavimo kainos objektyvumo ar realumo, kreditorės argumentai yra grindžiami prielaidomis ir subjektyviais skaičiavimais, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos 2019 m. gegužės 8 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.
7.2. Nurodo, kad nei kreditorių susirinkimas, nei teismas neturėjo pagrindo abejoti kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateiktos išvados teisingumu. 2019 m. sausio 18 d. uždaroji akcinė bendrovė „Lituka ir ko“ atliko bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto vertės skaičiavimus remiantis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių, atliktų 2016–2017 metais, duomenimis. Tuo tarpu kreditorė siūlo vadovautis neaktualiu 2016 m. birželio 28 d. ekspertizės aktu Nr. MZ16/06-173, kuris atliktas remiantis nekilnojamojo turto rinkos 2012– 2015 metų duomenimis bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizės aktu Nr. 2645 EKZ_GTA KLAI, kuris atliktas remiantis 2012–2016 metų nekilnojamojo turto rinkos duomenimis. Iš to, kas pateikta, akivaizdu, kad sudarant kreditorės nurodomas turto vertinimo ataskaitas, buvo vertinti septynerių metų senumo duomenys, pagal kuriuos nurodytos kainos yra neadekvačios bei neatitinkančios šių dienų rinkos padėties ir situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo neįvertino, kad bankrutuojančių asmenų nustatyta turto vertė yra nepagrįstai maža, neatitinkanti rinkos kainų. Bankrutuojantys asmenys ir bankrutuojančių asmenų bankroto administratorė su nurodytais argumentais nesutinka ir nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų pagrįsti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, o ta aplinkybė, kad bankrutuojančių asmenų turtas anksčiau buvo įvertintas didesne rinkos kaina, šiuo metu nėra aktualūs duomenys, kadangi rinkos situacija pasikeitė.
10. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas kreditorių susirinkimo teisėtumo klausimą tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 4 d. nutartimi A. B. ir O. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta viešoji įstaiga Nacionalinis teisės centras. 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtintas A. B. ir O. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. 2019 m. kovo 15 d. vyko kreditorių susirinkimas, kuris 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino A. B. ir O. B. turto kainą – 81 000 EUR, nustatytą pagal 2019 m. sausio mėnesio namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-90126.
12. Apeliantė iš esmės ginčija kreditorių susirinkimą, motyvuodama tuo, kad kreditorių susirinkimas rėmėsi ekspertize, kuri galbūt yra neobjektyvi, be to, nustatyta turto kaina yra nepagrįstai maža.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikiami prieštaravimai dėl turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
14. Pažymėtina, kad kiekvienos proceso šalies pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
15. Pirmiausia apeliantės nurodytas argumentas, kad panašaus nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokios kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie pasikeitusią nekilnojamojo turto tikrąją vertę, o apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie didesnes nekilnojamojo turto rinkos kainas, ar ekspertizės neobjektyvumą, pateikiant skelbimus iš interneto tinklalapių negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados (CPK 178 straipsnis).
16. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas nustatytą turto vertę nepagrįstai neatsižvelgė į anksčiau atliktas ekspertizes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant 2016 m. birželio 28 d. ekspertizę, buvo vadovautasi nekilnojamojo turto rinkos 2012–2015 metų duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizės metu vadovautasi 2012–2016 metų duomenimis. Rengiant 2019 m. sausio 18 d. turto nustatymo ataskaitą Nr. LL0-9012 buvo remtasi 2016–2017 metų duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turtas turi būti įkainotas taip, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką nesutinkama, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai priimdami 2019 m. kovo 15 d. nutarimą turėjo vadovautis neaktualiu turto įvertinimu, kuris buvo atliekamas panaudojat 2012–2015 metų duomenis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad už tokį ginčo turto įkainojimą balsavo kreditorių dauguma, tai yra 59,39 procento (5 kreditoriai iš 6), kurie taip pat yra suinteresuoti teisingu ir kuo brangesniu nekilnojamojo turto įvertinimu, siekiant patenkinti kreditinius interesus.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, išsamiai ir objektyviai įvertino aplinkybes dėl bankrutuojančių asmenų turimo turto vertės, nustatė faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstą išvadą dėl 2019 m. kovo 15 d. bankrutuojančių A. B. ir O. B. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 9–17 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atskirąjį skundą apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Bankrutuojantys asmenys A. B. ir O. B. ir jų bankroto administratorius viešoji įstaiga Nacionalinis teisės centras duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.