- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 1-220-573/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00387-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
2015 m. balandžio 7 d. KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiajai L. K., kaltinamajam A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuriojeA. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenamoji vieta deklaruota prie Kauno m. sav., teistas 2 kartus:1) 2012-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; įpareigoti 80 valandų nemokamų darbų atlikti iki 2012 m. spalio 1 d.;2) 2013-11-11 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimo. LR BK 64 str. 1, 4 d. pagrindais bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2012-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 3 d. ir nustatė: A. K. 2014-05-04, apie 21.00 valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, kilus šeimyniniam konfliktui, smurtavo, t. y. sugriebęs savo sutuoktinės L. K. dešiniąją ranką su ja ne mažiau kaip du kartus sudavė į kambario duris bei tęsdamas savo smurtinius veiksmus, užsuko ir spaudė L. K. dešiniąją ranką ir spyrė jai į pilvą, po to, iš karto parvertė L. K. ant kambaryje buvusios lovos, rovė jos plaukus, purtė galvą ir abejomis rankomis smaugė kaklą, tęsdamas savo smurtinius veiksmus, numetė L. K. ant grindų, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė rankomis L. K. į krūtinės sritį, po to vėl užkėlė L. K. ant lovos ir rankomis smaugė jos kaklą, tampė plaukus, įkando į kairią ranką, taip mušdamas ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje L. K. padarė įdrėskimus veide ir ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje, poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, krūtinėje, kairėje rankoje, pilve, sukėlusias L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, A. K., tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tai yra 2014-05-04, apie 21.00 valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, fizinio smurto naudojimo prieš sutuoktinę L. K. metu, ne mažiau kaip 10 kartų savo sutuoktinei L. K. grasino sakydamas „užmušiu“, ir L. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, kadangi A. K. buvo agresyviai nusiteikęs bei jau tuo metu prieš ją naudojo fizinį smurtą, buvo sugriebęs už kaklo ir smaugė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.
Be to, A. K., tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tai yra 2014-05-04 apie 21.00 valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia, vieną kartą dešiniosios rankos delnu sudavė mažamečiui M. K., gim. 2000 m., į veidą ir taip padarė jam veido sumušimą, kas M. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad tą dieną buvo laidotuvėse ir kai grįžo namo žmona jo su vaiku neįleido į namus, todėl prabuvo transporto priemonėje. Iš ryto nuvyko į darbą. Grįžus namo žmona paprašė išeiti iš namų. Jis sutiko. Pradėjus rinktis daiktus, ji nenorėjo jų atiduoti, tada kantrybė neišlaikė, įvyko konfliktas. Gal ir smaugė, bet nepamena. Po to, kai jau išeidinėjo iš namų, lauke jį sulaikė policija. Buvo blaivus, buvo sugriebęs žmonos dešinę ranką. Į duris tiesioginio stūmimo gal ir nebuvo, o gal taip ir buvo kaip kaltinime parašyta. Buvo parvertęs ir pešė jai plaukus. Buvo suėmęs už kaklo, kai ją purtė už ausų. Negali pasakyti ar sudavė į krūtinę, nepamena. Kando jai kairę ranką. Sakė, kad gali užmušti, sakė jai tai kaip įspėjimą. Jai gal ir atrodė, kad gali ją užmušti. Vaikas puolė ginti mamą ir tada jis stumtelėjo vaiką. Konfliktai kyla šeimos narių atžvilgiu, bet jie kyla iš abiejų pusių. Iš žmonos pusės kyla psichologinis smurtas, kuris išprovokuoja fizinį smurtą. Žmona yra labai reikli ir tas jos reiklumas išsireiškia ,,į vienus vartus“. Ji kitų aplinkybių neįvertina. Jis gaunasi visada atpirkimo ožys. Ji užsipuola priekaištais, atsiranda žodiniai konfliktai, o po to smurtas. Su visais vaikais sutaria gerai. Šiuo metu kartu gyvena, nors turėtų skyrium gyventi pagal teismo nutartį, tačiau žmona pati jį priėmė, neprieštaravo. Ikiteisminio tyrimo metu tokias pačias aplinkybes nurodė, mano, kad tada teisingai pasakojo. Sužalojimai L. K. išvardinti išvadoje atsirado dėl jo veiksmų. Dėl M., tai veido sumušimas atsirado po pastūmimo, M. jis stūmė su delnu. Grasinimai užmušti buvo tada, kai buvo žmoną už rankos sugriebęs. K. kūno padėtis stovinti tuo metu buvo. Minėjo, kad gali ją užmušti gal 2 ar 3 kartus todėl, kad žmona išgirstų ir pati valdytųsi bei nedarytų didesnės konfliktinės situacijos. Tai pasakė per 2 minučių intervalą. K. buvo prie miegamojo durų. Jis jai sakė ,,tu mąstyk ką darai, nes aš galiu ir užmušti“. Žmonos iniciatyva jis grįžo pas ją gyventi. Atsiprašė žmonos, vaikų. Elgesio pataisos kursą visą išklausė. Davė įtakos kursai. Liepos mėnesį jis išklausė programą, jau po šitų įvykių. Dėl grasinimo ir smurtinių veiksmų jis prisipažįsta, gal tik tiek grasinimų ir smaugimo tiesioginio nebuvo.
Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo:
2014-05-04 L. K. protokolas - pareiškimas policijai dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota, jog dėl smurtaujančio A. K. kreipėsi L. K. (b. l. 3);
2014-05-04 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 - iojo būrio patrulio J. G. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, jog dėl smurtaujančio A. K. kreipėsi L. K., namų aplinka netvarkinga, išlaužtos kambario durys (b. l. 11 - 13);
2014-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtinta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 14 – 15, 16);
nukentėjusios L. K. parodymai, iš kurių matyti, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena su savo sutuoktiniu A. K., vaikais M., V., R.. Dukra R. yra neįgali. 2014-05-04, apie 21.00 valandą į namus sugrįžo sutuoktinis A. ir sūnus V.. Namuose buvo dukra R. ir sūnus M.. V. ir vyrui A. liepė persirengti ir nusiprausti. Persirengęs ir nusiprausęs V. išėjo į lauką. Po to su A. pradėjo pyktis žodžiais dėl to, kad jis nesiprausia, o buvo purvinas, grįžo iš kapų. Po to A. pasakė, kad nesipraus, pasiims savo daiktus ir išvis išeis iš namų. Ji sutiko, kad išeitų. A. pasakė, kad nori pasiimti televizoriuką. Jam atsakė, kad tas televizoriukas yra pas antstolį, nors iš tikro jis buvo namuose. A. norėjo patekti į kambarį, kuriame buvo minėtas televizoriukas. Ji stovėjo prie kambario durų. A. norėjo patekti į tą kambarį, kuris buvo užrakintas. A. norėjo patekti į kambarį, paėmęs jos dešiniąją ranką savo dešiniąja ranka 3 ar 2 kartus sudavė į kitas, atidarytas kambario duris. Tik prasidėjus šiam konfliktui, ji paprašė kambaryje buvusio M., kad paduotų jos telefoną, kuris buvo ant stalo. M. telefonu paskambino V. ir paprašė, kad pareitų namo. Ji paėmė telefoną, tačiau jai A. savo rankomis užsuko, suspaudė dešiniąja ranką ir atėmė iš jos telefoną. Po to A. jai sudavė į pilvo apačią, nes suskaudo. Neįsidėmėjo, ar spyrė, ar sudavė ranka. Po to A. ją rankomis parvertė ant kambaryje buvusios lovos. Rankomis tampė plaukus, juos rovė, tąsė. Rankomis purtė galvą. Abejomis rankomis smaugė kaklą. Ji rėkė, šaukė pagalbos. Po to ją numetė nuo lovos ant grindų. Į burną grūdo kažkokius kambaryje buvusius drabužius, kad nerėktų, nešauktų pagalbos. Rankomis ir kojomis daužė grindis, kad kaimynai išgirstų, padėtų. Ne mažiau 10 kartų savo rankomis jai A. sudavė į krūtinę, kai gulėjo ant grindų. Po to ją A. savo rankomis užkėlė ant lovos. Vėl smaugė rankomis kaklą, tampė plaukus. Tėvą nuo jos bandė nustumti M.. Pamatė, kad M. užsiėmė rankomis savo veidą. Nematė, kad A. jam sudavė, tačiau suprato, kad jis tai padarė. Gulint jai ant lovos A. įkando į kairę ranką, netoli riešo. Po to nustojo ją mušęs. Taip A. ją tąsė, mušė, tampė apie 40 minučių. Visą laiką kol A. ją mušė, jis kartojo, kad ją tikrai užmuš, nuolat kartojo, kad ji „sūka“, „sterva“. Kartojo, kad ji nerašytų į policiją pareiškimų. Kad ją užmuš pasakė apie 10 kartų. Mano, kad A. K. grasinimai tikri ir realūs. Baigęs ją mušti, A. išspyrė kambario duris, kuriame buvo televizoriukas. Nežino ar ką paėmė. Tada sugrįžo V., kuris liepė tėvui ramintis. Ji policijos nekvietė, nespėjo, neturėjo telefono. Policininkai patys atėjo pas ją į namus (b. l. 17, 18);
parodymų patikrinimo vietoje protokolas, fotolentelės, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji L. K. patvirtino parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 21 – 22, 23);
liudytojo nepilnamečio V. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) parodymai, iš kurių matyti, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis gyvena su mama L. K., tėčiu A. K., sese R. P. ir broliu M. K.. 2014-05-04 jis, kartu su tėčiu A. K. į namus parėjo apie 7 ar 8 valandą vakaro. Namuose buvo mama, sesė ir brolis M.. Parėjęs namo nusiprausė, persirengė ir išėjo į lauką. Mama tėčiui taip pat liepė persirengti ir nusiprausti. Tą patį vakarą apytikriai po 30 minučių paskambino brolis ir pasakė, kad mama ir tėtis pykstasi, paprašė, kad sugrįžtų. Po to dar paskambino brolis. Ragelyje girdėjo triukšmą. Jis parbėgo namo. Įėjęs į kambarį pamatė išvartytas dėžes, patalus, nulaužtą kambario durų kraštą. Mama rėkė „išleisk, noriu nusižudyti“. Tėvas rėkė, kad ji atiduotų daiktus. Mama sakė, kad visi tėvo daiktai pas antstolį. Jis liepė tėvui rengtis ir išeiti iš namų. Tėvas užsidėjo striukę ir kartu su tėvu nuėjo į apačią. Tada atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė tėvą. Jis nematė, kad tėvas muštų mamą. Matė, kaip salone tėvas ranka pastūmė mamą. Tada jis tėvą nustūmė nuo mamos. Įsidėmėjo, kad tėvas rėkė, kad grąžintų daiktus, o mama rėkė, kad leiskit išeiti, arba iššoksiu per balkoną, gelbėkite (b. l. 27);
liudytojo D. Ž. parodymai, iš kurių matyti, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Virš buto, kuriame jis gyvena, gyvena Liudos ir A. K. šeima. Juos pažįsta kaip kaimynus. 2014-05-04 jis buvo savo bute. Apie 22.00 valandą, kaimynų K. bute išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad kaimynai Liuda ir Audrius barasi. Ką tiksliai vienas kitam sakė, negali atsakyti, taip gerai nesigirdėjo. Triukšmas truko apie 15 minučių dėl to jis iš savo mobiliojo telefono paskambino į policiją ir pranešė apie triukšmą. Atvykus pareigūnams triukšmas liovėsi. Kas tiksliai vyko kaimynų K. bute, nežino (b. l. 28);
2014-05-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-05-07 specialisto išvada G 1003/14 (02), iš kurios matyti, kad L. K. padaryti odos įdrėskimai veide, kurie padaryti kietais bukabriauniais paviršiais, kuo galėjo būti rankų nagai ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, krūtinėje, kairėje rankoje, pilve, padarytos kietais, bukais, galimai ribotą paviršių turinčiais daiktais ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30);
nukentėjusio mažamečio M. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) parodymai, iš kurių matyti, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, jis gyvena su mama L. K., tėčiu A. K., sese R. P. ir broliu V. K.. 2014-05-04, apie 20.30 valandą, kai jis su mama ir sese buvo namie, į namus parėjo brolis V. ir tėtis. Brolis persirengęs išėjo iš namų į kiemą. Mama tėčio paprašė persirengti ir nusiprausti. Tėtis pasakė, kad šalta ir nepersirengė. Vėliau mama paprašė, kad tėtis kažką padėtų namuose tvarkytis. Tėtis atsisakė. Tada mama tėčiui pasakė, kad jai nieko nepadeda, tai gali eiti iš namų. Tėtis atsakė, kad išeis, jai mama atiduos daiktus. Tėtis prašė televizoriuko. Mama pasakė, kad tas televizoriukas yra pas antstolius už skolas ir jo namuose nėra. Tėtis atsakė, kad jis namuose yra, kitame kambaryje. Tėtis liepė atrakinti tą kambarį, kuriame buvo televizoriukas ir atiduoti. Po to tėtis pirmas pastūmė mamą. Mama jį stūmė atgal. Mama ir tėtis stumdėsi apie 10 minučių. Tėtis lyg parvertė mamą ant lovos ir išspyrė kambario duris. Mama jam liepė atidaryti balkoną, nes jai trūko oro. Jis balkono neatidarė. Paskui balkoną atidarė, tuo metu mama jau gulėjo ant grindų. Priėjęs tėtis pakėlė mamą ant lovos ir pradėjo purtyti už pečių. Jis pribėgęs apsikabino mamą. Tada tėtis delnu pastūmė jį į veidą, kairią veido pusę ir tada jis pajuto fizinį skausmą. Jis priėjęs prie balkono matė, kaip tėtis rankomis purtė mamą, tampė už plaukų, į burną kišo skudurus, kad mama nerėktų. Tada atėjo V. ir atitraukė tėtį nuo mamos, kad nusiramintų. Vaidas liepė, kad tėtis išeitų ir nedarytų nesąmonių. Tėtis pasiėmė dekį, džemperį ir išėjo. Tada atvažiavo policija ir sulaikė tėtį (b. l. 24);
2014-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-05-07 specialisto išvada G 1573/14 (02), iš kurios matyti, kad M. K. konstatuotas nepatikslinto pobūdžio veido sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymas (b. l. 33);
2014-05-04, 22:40:27 val. testo alkoholiui protokolas Nr. 2562, iš kurio matyti, kad A. K. įvykio metu buvo blaivus (0,00 % promilių) (b. l. 76);
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. K. 2014-05-04, apie 21.00 valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę L. K., naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldamas L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei, iš karto po fizinio smurto panaudojimo grasino ją nužudyti, kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Padarytos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. K. 2014-05-04, apie 21.00 valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune smurtavo prieš šeimos narį – mažametį M. K., naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldamas M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Nors kaltinamasis A. K. kaltę pripažino ir nurodė, kad negali prisiminti visų įvykio aplinkybių, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios parodymai, kurias teismas netikėti neturi pagrindo. Nukentėjusiosios sužalojimo mąstą patvirtina specialisto išvada.
Skiriant bausmes A. K., įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis praeityje teistas du kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 68 - 70), baustas administracine tvarka (b. l. 66 - 67), registruotas SODROS duomenų bazėje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 62).
Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstamos veikos baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimą, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. A. K. padaryti nusikaltimai tyčiniai, 2013-11-11 nuosprendžiu jam skirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant, tačiau kaltinamasis nesilaikė įstatymo ir vėl nusikalto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja sutuoktine susitaikė, augina du mažamečius vaikus, nukentėjusioji pageidauja, kad kaltinamasis padėtų auginti vaikus, išlaikyti šeimą, t. y. kad nebūtų pasiųstas atlikti bausmės, po smurtinių veiksmų atlikimo dalyvavo elgesio pataisos programoje, todėl teismas mano, kad kaltinamasis gali būti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės.
Kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., str., skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 370,97 Lt civilinį ieškinį nukentėjusiųjų L. K. ir M. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 54, 56), iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai L. K. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 142,19 Lt, o M. K. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 228,78 Lt, viso bendra nukentėjusiesiems suteiktų gydymo paslaugų už 370,97 Lt, t. y. 107,44 EUR. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Nukentėjusioji L. K. civilinio ieškinio nepareiškė.
Kaltinamasis A. K. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2014-05-04, 22 val. 10 min. (b. l. 77), 2014-05-06, 16 val. 27 min. paleistas (b. l. 78). Šis laikotarpis, bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti bausmę – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę A. K. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 65 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu A. K. įpareigojant atsiprašyti nukentėjusios ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje dalyvauti per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmę įskaityti laiką, kaltinamojo A. K. išbūtą laikinajame sulaikyme: nuo 2014-05-04. iki 2014-05-06 (2 paros).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 107,44 EUR (vieną šimtą septynis eurus 44 euro centus) išlaidų nukentėjusiųjų L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Kauno teritorinės ligonių kasos, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, juridinio asmens kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita LT(duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank” (banko kodas 73000), naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine L. K., panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.