Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. nuteistas Švedijos Norrtelje apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, paliktu nepakeistu 2016 m. balandžio 28 d. SVEA apeliacinio teismo, pagal Švedijos Įstatymo dėl sankcijų už kontrabandą (2000:1225) 3 str. 1 pastraipą ir 5 str. (Kovos su kontrabanda įstatymas) 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi padarytą nusikalstamą veiką, už kurią A. K. nuteistas Švedijos 2016 m. kovo 4 d. Norrtelje apylinkės teismo nuosprendžiu, paliktu nepakeistu 2016 m. balandžio 28 d. SVEA apeliacinio teismo, pagal Švedijos Įstatymo dėl sankcijų už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 5 straipsnį (Kovos su kontrabanda įstatymas), prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 daliai ir paliko paskirtą 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme ir nustatė subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę 4 m. 5 mėn.

Teistas: Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu skirta, 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 m. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 10 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. kovo 1 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad A. K. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, ankščiau jau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas ne kartą jam buvo atidėtas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo A. K. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja; nuteistajam yra būdingas agresijos prieš kitus naudojimas – prieš savo šeimos narius, vaiką ir žmoną, tačiau pripažįsta dalinai smurtavęs; savikontrolės problemų teigia neturintis, tačiau ne kartą yra praradęs savikontrolę; nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su nusikalstamu elgesiu; dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes - pareigūno, žmonos provokuojantį elgesį, priekaištus; turi ilgalaikius tikslus, tačiau jų įgyvendinimas daugiau priklauso nuo išorinių aplinkybių; linkęs pasitikėti „savo sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu; taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas bei savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių ne visiškas suvokimas); emocinė gerovė (neturi bendravimo rato ne su šeimos nariais, praeityje bandė nusižudyti); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė jam skirtų įpareigojimų (išvyko į užsienį), kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. K. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 91-69 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 91-69 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis