Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 91-69 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 145 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu bei, vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. K. pasiųstas atlikti paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi A. K. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Švedijos 2016 m. kovo 4 d. Norrtelje apylinkės teismo nuosprendžiu, paliktu nepakeistu 2016 m. balandžio 28 d. SVEA apeliacinio teismo, prilyginta BK 199 straipsnio 1 daliai ir jam palikta šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. K. nustatyta galutinė subendrinta 4 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.2017 m. gruodžio 22 d. Prezidentės dekretu Nr. 1K-1185 „Dėl malonės suteikimo“ A. K. paskirta bausmė sumažinta 6 mėnesiais iki 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 14 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2018 m. kovo 1 d. – 1 metai 10 mėnesių 9 dienos. Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 91-69 priimtas sprendimas nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 91-69 taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį, prašo ją pakeisti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarties argumentai, jog nuteistajam išlieka rizika pakartotinai nusikalsti, o jo neatlikta bausmės dalis pakankamai didelė, nepagrįsti. BVK 157 straipsnio nuostatos reikalauja, kad nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų atsižvelgiama į atliktos bausmės dalį, o ne dar likusios atlikti bausmės dalį. Pažymima, kad nuteistojo rizika nuo aukštos sumažėjo iki vidutinės, todėl akivaizdu, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė teigiama linkme. Be to, nuo pat bausmės atlikimo pradžios jis dirba, stengiasi pagal finansines išgales dengti ieškinį, palaiko artimus socialinius ryšius su žmona ir vaikais, bendraudamas laiškais ir telefonu, jų santykiai labai šilti ir artimi, ką patvirtina sutuoktinės sutikimas priimti jį gyventi šeimos namuose. Jo sutuoktinė neįgali (60 procentų nedarbinga), podukra nedarbinga 80 procentų dėl psichikos sutrikimo, jai reikalinga nuolatinė globa ir slauga. Nepilnamečiui (17 metų amžiaus) sūnui taip pat reikalinga tėviška priežiūra. Prezidentė, atsižvelgusi į sunkią šeimos padėtį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam paskirtą bausmę sumažino, į ką turėjo atsižvelgti ir apylinkės teismas.Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybių, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu elgėsi pavyzdingai, buvo du kartus paskatintas, jo rizika pagal OASys ir SARA metodikas dar labiau sumažėjo.Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis A. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, A. K. nustatoma vidutinė – 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat, naudojant SARA metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinės prievartos tarp partnerių rizika. Nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo aukštos iki vidutinės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jam vis dar nustatomi ir dinaminiai riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą – nebuvo baustas drausmine tvarka, pataisos namuose dirba ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Už aktyvų dalyvavimą jose nuteistasis buvo du kartus paskatintas, be to, pataisos įstaigoje mokosi, siekdamas įgyti specialybių, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais. Šios aplinkybės A. K. pastangas pataisos proceso metu apibūdina teigiamai, rodo jo siekį pasitaisyti. Tačiau, kaip teisingai pažymima ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, abejonių pakankama nuteistojo pažanga lygtinio paleidimo taikymui, kelia jam vis dar nustatomas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius – ankstesni teistumai, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, nuostatos. Dalis šių veiksnių yra dinaminiai, todėl pataisos proceso metu nuteistasis turi galimybę juos pakeisti – sumažinti. Itin kritiškai vertinamos išvadoje aprašomos su nuteistojo mąstymu ir elgesiu susijusios aplinkybės. Jis iki šiol pripažįsta tik dalį prieš nukentėjusiuosius įvykdytų smurtinių veiksmų. Nors A. K. teistumų istorija patvirtina, jog jis ne kartą yra praradęs savitvardą konfliktinėse situacijose, taip pat ir su šeimos nariais, tačiau jis savikontrolės problemas neigia, nemano turintis kokių nors problemų, kurių pats negalėtų išspręsti. Nuteistojo nekritišką požiūrį į smurtinį elgesį rodo ir tai, kad jis iki šiol dėl nusikaltimų linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, pareigūno (smurtą prieš kurį panaudojo ir buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu), sutuoktinės provokuojantį elgesį ir priekaištus. Aukštesniojo teismo vertinimu, buvusios prievartos prieš artimuosius dalinis minimizavimas, taip pat aplinkybė, jog smurtinį elgesį nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti, nesudaro pagrindo manyti, jog jis, grįžęs gyventi kartu su sutuoktine ir sūnumi, prieš kuriuos kelis kartus naudojo fizinį smurtą, galimo konflikto atveju, teigdamas, jog buvo išprovokuotas aplinkinių, vėl nepasielgs neteisėtai. Skunde nuteistasis akcentuoja teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, nurodo, jog šeimos nariams reikalinga jo pagalba, tačiau pažymėtina, jog vis dar išliekant vidutinei rizikai, jog nuteistasis pakartotinai pavartos fizinį smurtą, be kita ko, ir prieš savo šeimos narius, tiek nukentėjusiųjų interesai, tiek ir prevenciniai tiksliai šiuo metu gali būti užtikrinami A. K. tęsiant bausmės atlikimą pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, taip pat stiprinant nuteistojo savitvardos įgūdžius, kurie padėtų jam įsisąmoninti neigiamą smurtinio elgesio prieš kitus asmenis pobūdį, adaptuotis visuomenėje, konfliktus sprendžiat teisėtais būdais ir priemonėmis, tokiu būdu skatinant tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.