Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui M. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog ieškovės prašoma išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Atsakovo siūloma išlaikymo suma nesiekia net minimalaus darbo užmokesčio, todėl negali tenkinti net būtinųjų vaiko poreikių.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, jog ieškovės prašoma suma yra reali ir tenkinkinanti vaiko poreikius. Pažymėjo, jog minimalios algos kriterijus yra tik orientacinis, todėl ieškinio tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, taip pat visas kitas pajamas. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas G. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Ieškovė nurodo, kad ji ir jos sugyventinis išlaiko nepilnametį sunų, atsakovas prie išlaikymo neprisideda. Ieškovė šiuo metu su šalių sūnumi ir sugyventiniu gyvena Norvegijos Karalystėje. Nors ieškinyje ieškovė nurodė, jog šiuo metu nedirba, tačiau bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė pasikeitė ir ieškovė pateikė duomenis apie gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio. Ieškovei priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, jog turi tris išlaikytinius, jo pajamas sudaro tik darbo užmokestis, gaunamas UAB „Velum Maris“, ir pastaruoju metu gaunama ligos išmoka. Viso per 2019 metus, ieškovo teigimu, jis gavo 8 576,25 Eur pajamų, vidutiniškai 857 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, o, atskaičius mokesčius, vidutiniškai 600 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto nei atsakovas, nei jo sutuoktinė neturi. Ieškovas sutinka mokėti išlaikymą vaikui po 150 Eur per mėnesį.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas nurodo, jog turi sveikatos sutrikimu bei turi tris išlaikytinius. Teismas pažymi, jog atsakovas yra darbingo amžiaus (41 metai), darbingas (duomenų apie netektą darbingumą nėra), todėl privalo rasti galimybių užsidirbti. Atsakovas, kaip atsakingas ir protingas asmuo, turėjo įsivertinti savo galimybes išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus. Minėtos priežastys negali būti pateisinama aplinkybė mažesne dalimi prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, jog dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių jis negali keisti įmonės veiklos, darbovietės ar mokytis bei siekti įgyti kitokią nors specialybę (pvz., pasinaudojant valstybės remiamomis priemonėmis), padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi ir tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytą vaiko poreikių lentelę, neturi pagrindo manyti, jog ieškovės nurodoma 430 Eur suma per mėnesį, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, būtų neatitinkanti ekonominės realybės ar jai pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai. Pabrėžtina, kad ši suma nesiekia orientaciniu teismų praktikoje pripažįstamo minimalios mėnesinės algos kriterijaus minimalių vaiko poreikių dydžiui nustatyti.

Kartu pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė Norvegijoje gauna išmoką vaikui – 1 054 NOK (suapvalinus 99 Eur) per mėnesį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Teismo nuomone, ši kasacinio teismo praktika taikytina ir tuo atveju, kai tikslines išmokas vaikui vienas iš tėvų gauna užsienio valstybėje. Todėl šiuo atveju iš abiejų tėvų vaiko poreikiams reikalinga suma yra 331 Eur.

Atsižvelgdamas į šiame teismo sprendime išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad, nesant nustatytam atsakovo nedarbingumui, nesant duomenų, kad jo turimos sveikatos problemos turėtų realų poveikį atsakovo galimybei užsidirbti, taip pat įvertinus tai, kad, kaip nurodo pats atsakovas, atsakovui priklauso logistikos įmonė ir atsakovas jai vadovauja, taigi turi gebėjimų ir galimybę užsidirbti, kartu vadovaudamasis pirmiau išdėstyta teismų praktika, pagal kurią tėvai turi įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą, apsispręsdami turėti vaikų, teismas mano, kad nei atsakovo išlaikomų vaikų skaičius, nei jo pajamų dydis, nei turimos sveikatos problemos, šiuo atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistina šalių nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 166 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 7 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių sūnui už trejus metus.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Pabrėžtina, kad atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad išlaikymo paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui neteikė. Kartu pažymėtina, kad teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad atsakovo įsiskolinimo dydis šiuo atveju turi būti nustatytas pagal iš jo priteistą kas mėnesinį periodinį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo taip pat tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 5 976 Eur (36 x 166 Eur) išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnamečiui sūnui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato Ramūno Girevičiaus teisinę pagalbą (DOK-25906). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 77 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo yra priteistina 372,68 Eur (484 Eur x 0,77) šių bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškovės su ieškiniu pateiktų mokėjimo nurodymų 220 Eur bendrai sumai advokato padėjėjui Simui Vitkui, kaip matyti iš sąskaitų, dirbusiam advokatės S. Radionovos kontoroje, teismas pažymi, kad ieškinį pagal kartu su juo pateiktą atstovavimo sutartį teismui pateikė advokatas Arvydas Budnikas, priklausantis advokatų Žalnieriūno, Budniko ir partnerių kontorai Veiron; atstovavimo sutarties su advokato padėjėju Simu Vitkumi teismui nepateikta. Nepagrindus atstovavimo šioje byloje santykių, 220 Eur ieškovės išlaidos advokato padėjėjo Simo Vitkaus teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje neskirstytinos.

Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės Kristinos Žąsytytės teisinę pagalbą (DOK-26684). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (23 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 379,5 Eur (1 650 Eur x 0,23) šių bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovui iš ieškovės priteistini 6,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 45 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 166,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), 5 976 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.

Nepilnamečio vaiko G. D., gimusio 2009 m. spalio 24 d., išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,82 Eur (šešių eurų aštuoniasdešimt dviejų centų) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.