Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Svetlana Kastanauskienė, L. Č.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2023 m. spalio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui pervedė lėšas kaip tikslinę kompensaciją Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis remiamam projektui vykdyti. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad negalima nukreipti išieškojimo į šias lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Bylą nagrinėjant neperžengiant atskirojo skundo ribų, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Šiuo skundu buvo skundžiamas antstolio atliktas lėšų nurašymas iš pareiškėjo sąskaitos.

12. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

14. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, apima išieškojimą ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš skolininko kitų pajamų, taip pat kitų lėšų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai, 689, 733 straipsniai).

15. CPK VI dalies XLVII skyriaus normos (CPK 662–674 straipsniai) reglamentuoja bendrąsias išieškojimo iš skolininko turto ir (ar) pajamų taisykles. CPK 668 straipsnyje nurodyti ribojimai, iš kokio turto negali būti išieškoma. Sistemiškai vertinant šio skyriaus normas, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtinti ribojimai yra išimtis iš bendrųjų išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą ir (ar) pajamas taisyklių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme įtvirtinta išimtis negali būti aiškinama plačiai, todėl negali būti taikoma ir tiems atvejams, kurie tiesiogiai nenustatyti išimtį įtvirtinančioje normoje. Be to, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 3 dalis, kalbant apie materialiosios teisės normas, tiek CPK 3 straipsnio 7 dalis, kalbant apie proceso teisės normas, įtvirtina draudimą pagal analogiją taikyti specialiąsias, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis įtvirtinančias, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020).

16. CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

17. Kokie projektai yra remiami ir kokie remiami projektai įtvirtinti Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse, CPK tiesiogiai nenustato, tačiau juos nustato konkretūs Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 1 punkte yra išvardyti tokie Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos tarptautinėse sutartyse įtvirtinti projektai, programos. Taigi, sprendžiant dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar konkretus remiamas projektas yra įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėje sutartyje, taip pat nustatyti konkretų taikytiną Europos Sąjungos teisės aktą ar tarptautinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-611/2023).

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimo, yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant šią teisės normą svarbu nustatyti, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta sklandžiam Europos Sąjungos projektų vykdymui užtikrinti ir tam skirtoms lėšoms apsaugoti, tačiau tai nėra nepagrįstas kreditoriaus teisių suvaržymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

19. CPK 668 straipsnio 3 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtoje normoje įtvirtintas draudimas išieškoti lėšas gali būti taikomas, jeigu nustatoma, kad: 1) skolininkas vykdo remiamą projektą ir šio projekto vykdymo laikotarpis nėra pasibaigęs; 2) projektas kaip remiamas turi būti įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; 3) lėšos, į kurias siekiama nukreipti išieškojimą, turi būti gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Tik esant visų šių sąlygų visumai gali būti taikomas minėtoje normoje įtvirtintas išieškojimo draudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-611/2023).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi CPK 736 straipsnio norma (išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis), nurodydamas, kad minimame straipsnyje nėra įtvirtintas draudimas išieškojimą nukreipti į Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos mokamas pinigines lėšas. Teismas pateikė išaiškinimų apie išieškojimo iš skolininko sąskaitos galimybes, taip pat apie tai, iš kokių piniginių sumų (lėšų) yra (ne)galimas išieškojimas. Tačiau teismas nesiaiškino ir netyrė lėšų išieškojimo (ne)galimumo CPK 668 straipsnio 3 dalies prasme, neatliko kasacinio teismo suformuotos CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų analizės, t. y. teismas nenustatė, ar pareiškėjas vykdo remiamą projektą ir šio projekto vykdymo laikotarpis nėra pasibaigęs; ar projektas kaip remiamas yra įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; ar lėšos, į kurias siekiama nukreipti išieškojimą, yra gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pritaikė netinkamas teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

21. Dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė, o tokia procesinė klaida negali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teismo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundas dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui grąžinamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.