- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-428-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01423-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
- 3.3.2.4Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1199-405/2024 pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. K. ir L. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. Č. pateikė skundą dėl antstolės S. K. 2023 m. spalio 24 d. patvarkymo, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti antstolės iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje nurašytus 954,69 Eur.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės nurašytos piniginės lėšos yra Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis mokama parama ūkininkui – kompensacinė išmoka, kurią išmokėjo Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pervesdama lėšas į jo sąskaitą banke, neturėdamas šių lėšų negali vykdyti ūkininko veiklos.
3. Antstolė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad NMA į skolininkui priklausančią sąskaitą banke pervedė 957,071 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas. Bazinė tiesioginė išmoka“, tačiau skolininkas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog šios piniginės lėšos gautos kaip ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. NMA informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. spalio 16 d. NMA skolininkui išmokėjo 957,71 Eur paramą už deklaruotus plotus ir gyvulius, paramos priemonė „Tiesioginės išmokos bei su plotu susijusios kompensacinės išmokos (išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis), paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini), šios lėšos nėra piniginės lėšos, gautos kaip ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, todėl į šias pinigines lėšas gali būti nukreiptas išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo E. Č. skundą patenkino – panaikino antstolės S. K. 2023 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo antstolę S. K. grąžinti E. Č. pinigines lėšas – 954,69 Eur.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas E. Č. įregistravęs ūkininko ūkį (įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdo ūkininko veiklą. Pinigines lėšas (957,71 Eur), kurių dalis – 954,69 Eur, iš pareiškėjo sąskaitos nurašyta antstolės 2023 m. liepos 10 d. nurodymo pagrindu, pareiškėjui pervedė NMA, 2023 m. spalio 16 d. bankinio mokėjimo pavedime nurodydama „Avansas. (duomenys neskelbtini). Bazinės tiesioginės išmokos“. NMA, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-563 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktą, yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas.
6. Teismas nurodė, kad iš NMA 2024 m. birželio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų duomenų nustatyta, jog E. Č. 2023 m. gegužės 29 d. paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą NMA atlieka pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Minėtų Taisyklių tikslas – nustatyti reikalavimus pareiškėjams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (bazinę pajamų paramos tvarumui didinti išmoką, papildomą perskirstomąją pajamų paramos tvarumui didinti išmoką, papildomą pajamų paramos jaunajam ūkininkui išmoką, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (toliau – ekologinė sistema) išmoką, susietosios pajamų paramos už plotą ir (arba ūkinius gyvūnus) išmoką), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Taisyklės parengtos vadovaujantis 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, su visais pakeitimais, 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, su visais pakeitimais, 2021 m. gruodžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/126, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115 papildomas tam tikroms intervencinių priemonių rūšims, kurias valstybės narės nurodė pagal tą reglamentą parengtuose 2023–2027 m. BŽŪP strateginiuose planuose, taikomais papildomais reikalavimais ir taisyklėmis dėl santykio, susijusio su 1-uoju geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartu, 2022 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/1172, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 nuostatos dėl bendros žemės ūkio politikos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir su paramos sąlygomis susijusių administracinių nuobaudų taikymo ir apskaičiavimo, 2022 m. gegužės 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1173, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 taikymo taisyklės dėl bendros žemės ūkio politikos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu, patvirtintu Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. C(2022) 8272 (Taisyklių 1 punktas).
7. Teismas nurodė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindo išvadai, jog NMA E. Č. pagal 2023 m. gegužės 29 d. paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos pinigines lėšos (957,71 Eur) išmokėtos kaip parama įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas priemones dėl bendros žemės ūkio politikos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą ir išieškojimas į minėtas lėšas negali būti nukreiptas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Antstolė S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. 2024 m. birželio 7 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros rašte nurodyta, jog parama skolininkui skiriama pagal kiekvienais metais teikiamas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus, jeigu paramos pareiškėjas atitinka visus reikalavimus paramai gauti. Kadangi skolininkui nėra nustatytas draudimas savo nuožiūra naudoti pinigines lėšas, todėl išieškojimas iš šių lėšų yra galimas.
8.2. Išmokėtos lėšos nėra skirtos galiojančio paramos ar bendrojo finansavimo remiamam projektui vykdyti, o išmokėtos už vykdomą žemės ūkio veiklą, atitinkančią tam tikrus reikalavimus, ir disponavimas šiomis lėšomis nėra apribotas.
8.3. Piniginės lėšos paskirstytos ir išmokėtos išieškotojai 2023 m. lapkričio 20 d., todėl teismas negali įpareigoti antstolę grąžinti skolininkui pinigines lėšas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
11. CPK VI dalies XLVII skyriaus normos (CPK 662–674 straipsniai) reglamentuoja bendrąsias išieškojimo iš skolininko turto ir (ar) pajamų taisykles. CPK 668 straipsnyje nurodyti ribojimai, iš kokio turto negali būti išieškoma. Sistemiškai vertinant šio skyriaus normas darytina išvada, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtinti ribojimai yra išimtis iš bendrųjų išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą ir (ar) pajamas taisyklių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme įtvirtinta išimtis negali būti aiškinama plačiai, todėl negali būti taikoma ir tiems atvejams, kurie tiesiogiai nenustatyti išimtį įtvirtinančioje normoje. Be to, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.8 straipsnio 3 dalis, kalbant apie materialiosios teisės normas, tiek CPK 3 straipsnio 7 dalis, kalbant apie proceso teisės normas, įtvirtina draudimą pagal analogiją taikyti specialiąsias, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis įtvirtinančias, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020).
12. CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.
13. Kokie projektai yra remiami ir kokie remiami projektai įtvirtinti Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse, CPK tiesiogiai nenustato, tačiau juos nustato konkretūs Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 1 punkte yra išvardyti tokie Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos tarptautinėse sutartyse įtvirtinti projektai, programos. Taigi, sprendžiant dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar konkretus remiamas projektas yra įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėje sutartyje, taip pat nustatyti konkretų taikytiną Europos Sąjungos teisės aktą ar tarptautinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-611/2023).
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimo, yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant šią teisės normą svarbu nustatyti, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta sklandžiam Europos Sąjungos projektų vykdymui užtikrinti ir tam skirtoms lėšoms apsaugoti, tačiau tai nėra nepagrįstas kreditoriaus teisių suvaržymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnio 3 dalies analizė leidžia daryti išvadą, jog minėtoje normoje įtvirtintas draudimas išieškoti lėšas gali būti taikomas, jeigu nustatoma, kad: 1) skolininkas vykdo remiamą projektą ir šio projekto vykdymo laikotarpis nėra pasibaigęs; 2) projektas kaip remiamas turi būti įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; 3) lėšos, į kurias siekiama nukreipti išieškojimą, turi būti gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Tik esant visų šių sąlygų visumai gali būti taikomas minėtoje normoje įtvirtintas išieškojimo draudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-611/2023).
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, piniginės lėšos (957,71 Eur), kurių dalis – 954,69 Eur, iš pareiškėjo sąskaitos nurašytos antstolės 2023 m. liepos 10 d. nurodymo pagrindu, kurias pareiškėjui pervedė Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, 2023 m. spalio 16 d. bankinio mokėjimo pavedime nurodydama „Avansas. (duomenys neskelbtini). Bazinės tiesioginės išmokos“. Pareiškėjo E. Č. 2023 m. gegužės 29 d. paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atliko pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, kurių tikslas – nustatyti reikalavimus pareiškėjams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (bazinę pajamų paramos tvarumui didinti išmoką, papildomą perskirstomąją pajamų paramos tvarumui didinti išmoką, papildomą pajamų paramos jaunajam ūkininkui išmoką, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (toliau – ekologinė sistema) išmoką, susietosios pajamų paramos už plotą ir (arba ūkinius gyvūnus) išmoką), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Taisyklės parengtos vadovaujantis 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 su visais pakeitimais, 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 su visais pakeitimais, 2021 m. gruodžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/126, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115 papildomas tam tikroms intervencinių priemonių rūšims, kurias valstybės narės nurodė pagal tą reglamentą parengtuose 2023–2027 m. BŽŪP strateginiuose planuose, taikomais papildomais reikalavimais ir taisyklėmis dėl santykio, susijusio su 1-uoju geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartu, 2022 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/1172, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 nuostatos dėl bendros žemės ūkio politikos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir su paramos sąlygomis susijusių administracinių nuobaudų taikymo ir apskaičiavimo, 2022 m. gegužės 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1173, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 taikymo taisyklės dėl bendros žemės ūkio politikos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu, patvirtintu Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. C(2022) 8272 (Taisyklių 1 punktas).
17. Kaip jau nustatyta, piniginės lėšos (957,71 Eur), kurių dalis – 954,69 Eur, iš pareiškėjo sąskaitos nurašytos antstolės 2023 m. liepos 10 d. nurodymo pagrindu, kurias pareiškėjui pervedė Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, 2023 m. spalio 16 d. bankinio mokėjimo pavedime nurodydama „Avansas. (duomenys neskelbtini). Bazinės tiesioginės išmokos“. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 3.4 punkte nustatyta, kad bazinė tiesioginė išmoka – pajamų parama tvarumui didinti iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, mokama paramos gavėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais.
18. Taigi, kaip nustatyta iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei aiškinosi ir tyrė lėšų išieškojimo (ne)galimumą CPK 668 straipsnio 3 dalies prasme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai, jog NMA E. Č. pagal 2023 m. gegužės 29 d. paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos pinigines lėšos (957,71 Eur) yra išmokėtos kaip parama įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas priemones dėl bendros žemės ūkio politikos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą ir išieškojimas į minėtas lėšas negali būti nukreiptas. Papildomai pažymėtina, kad remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo suformuotos CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų analize, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas vykdo(-ė) remiamą projektą ir šio projekto vykdymo laikotarpis nebuvo pasibaigęs; projektas kaip remiamas yra įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose; lėšos, į kurias siekiama nukreipti išieškojimą, yra gautos kaip Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos remiamam projektui vykdyti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamoje nutartyje nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjui pervestos lėšos, išmokėtos kaip parama įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas priemones, iš esmės yra skirtos išlaikyti ir/ar plėsti ūkį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 132 punkte nustatyta, jog neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos paramos lėšos susigrąžinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentas, kad disponavimas šiomis lėšomis nėra apribotas, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.
20. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patenkinęs skundą teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
21. Antstolė (apeliantė) 2024 m. sausio 24 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad vykdant Utenos apylinkes teismo Ignalinos rūmų 2023 m. birželio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. Č. išieškotojos L. Č. naudai, 2023 m. spalio 17 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą iš skolininkui priklausančios sąskaitos nurašyta bei į antstolės S. K. kontoros depozitinę sąskaitą pervesta 954,69 Eur. Kitų aplinkybių dėl pervestų lėšų antstolė nenurodė. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino antstolės S. K. 2023 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo antstolę S. K. grąžinti E. Č. pinigines lėšas – 954,69 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu atskirajame skunde antstolė nurodo, kad piniginės lėšos paskirstytos ir išmokėtos išieškotojai 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. po pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų teisme gavimo (2023 m. spalio 24 d.), todėl teismas negali įpareigoti antstolę grąžinti skolininkui pinigines lėšas. Pažymėtina, kad draudžiama atskirajame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nurodytų antstolės argumentų, kaip peržengiančių bylos nagrinėjimo, taigi ir apeliacijos, ribas, apeliacine tvarka nevertina ir dėl jų nepasisako. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo išieškotojo naudai pagrindui ir pervestos ginčo sumos priklausymo nuosavybės teise išieškotojui faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl lėšų grąžinimo iš išieškotojo valdymo. Ginčijant išieškotojo nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021). Tačiau šiuo atveju susidarė tokia faktinė situacija, kai pareiškėjas skundą padavė dar nesant pervestų lėšų išieškotojai ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo duomenų (nebuvo antstolės informuotas) apie pervestas lėšas išieškotojai, todėl pareiškėjas turi teisę ginčyti išieškotojos nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą pareikšdamas ieškinį ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjas taip pat turi teisę pareikšti ieškinį dėl antstolės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.