Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-1235-450/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: e2A-1235-450/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02400-2015-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė, Vytautas Zelianka
Ieškovas: R. V., L. V., D. V.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“

Kategorijos

2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui

Civilinė byla Nr. e2A-1235-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02400-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.15 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ priešieškinį ieškovėms R. V., L. V. ir D. V. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialą, M. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės R. V., L. V. ir D. V. (toliau visos kartu – ieškovės) kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kardiolita“ (toliau – atsakovė) ieškovei R. V. (toliau šiame sprendime – ir ieškovė) 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumą, ieškovei L. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, ieškovei D. V. – 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad ieškovės R. V. sutuoktinis, L. ir D. V. tėvas M. V. (toliau ir – ieškovės sutuoktinis, mirusysis, pacientas) 2013 m. gegužės 16 d. mirė po UAB „Kardiolita“ klinikose gydytojo M. Ž. nekokybiškai (netinkamai) atliktos planinės operacijos – laparoskopinės varikocelektomijos.

3. Ieškovės nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir komisija) 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiškimo“ (toliau – komisijos sprendimas) konstatavo, jog atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui buvo padaryta žala, tenkino iš dalies pareiškėjos R. V. ir jos atstovaujamų dukterų L. V. ir D. V. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą – įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiškėjai R. V. 7 000 Eur neturtinę žalą, pareiškėjai L. V. – 39 691,66 Eur turtinę ir 7 000 Eur neturtinę žalą, pareiškėjai D. V. – 64 246,67 Eur turtinę ir 7 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovės nesutinka su nustatytu žalos dydžiu.

4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti komisijos sprendimą.

II. Pirmosios, apeliacinės instancijų teismų ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – komisijos sprendimą pakeitė, padidindamas ieškovėms D. V. ir L. V. iš atsakovės UAB „Kardiolita“ priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Eur kiekvienai, kitą komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė ieškovėms R. V., D. V. ir L. V. iš atsakovės UAB „Kardiolita“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo komisijos sprendime priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą – priteisė iš atsakovės ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 243 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovės ieškovei D. V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 112,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. – 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 069,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.

7. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 220 362,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei D. V. – 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 112, 69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei L. V. – 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 69,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šioje dalyje bylą grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos ieškovėms R. V., L. V. ir D. V. atlyginimo pakeitė, priteisė L. V. 71 530,75 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 71 530,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė D. V. 113 828, 41 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 113 828,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo dalį dėl ieškovei R. V. turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškovės R. V. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Kardiolita“ 130 222,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo būdo ir kriterijų nustatymo

10. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju, parenkant ieškovei mokėtinos turtinės žalos atlyginimo būdą, sprendė, kad kompensacinės civilinės atsakomybės pobūdį, šalių interesų pusiausvyra geriausiai būtų pasiekiama priteisiant ieškovei žalos atlyginimą vienkartine išmoka. Atsižvelgiant į šio kompensavimo būdo esmę, priteistiną žalos dydį apskaičiavo vertinant ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančias aplinkybes.

11. Kadangi kasacinio teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), teismas sprendė, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas vertinant realiai tikėtinai gautinas M. V. pajamas, ieškovės galimybę išlaikyti save pačią ir kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytas aplinkybes.

Dėl žalos dydžio apskaičiavimo

12. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 38 punktas).

13. Ieškovė į bylą pateikė informaciją apie jos sutuoktinio darbo santykius iki mirties. Nurodo, kad UAB „T. C. G.“ laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. bendrovė teikė telekomunikacines paslaugas verslo klientams Lietuvoje ir dar 11 Europos šalių, o mirusysis dirbo projektų vadovo pareigose, UAB „E.“ nuo 2011 m. iki 2013 m. teikė telekomunikacines paslaugas, o M. V. nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo pardavimų ir plėtros vadovo pareigose, o UAB „G.“ nuo 2011 m. iki 2013 m. teikė tarptautinių pokalbių paslaugas verslo ir privatiems klientams Lietuvoje, o mirusysis šioje bendrovėje dirbo direktoriumi.

14. Ieškovė į bylą pateikė Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos specialistės D. M. elektroninį laišką (atsakymą) į ieškovės atstovo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. SD-328, kuriame pažymima, kad negalima pateikti detalių statistinių rodiklių. Nurodoma, jog informacija pagal profesijas yra rengiama kas ketverius metus, paskutinė yra paskelbta 2014 m. informacija. Pateikta paskutinė statistinė informacija apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį pagal profesijas:

14.1. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos įmonių (J sekcija pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių EVRK 2 red., kuriai priskiriama Jūsų nurodyto asmens veikla) profesijų pogrupio – Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės tarnautojai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai – (kodas 11 pagal LPK 2012 klasifikatorių, kuriam priskiriami visų įmonių vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1 710,5 Eur.

14.2. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos įmonių Administravimo ir komercijos vadovų (pogrupio kodas 12 pagal LPK 2012, šiam pogrupiui priskiriami pardavimo ir rinkodaros vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1 919,8 Eur.

14.3. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos įmonių Verslo ir administravimo specialistų (pogrupio kodas 24 pagal LPK 2012, šiam pogrupiui priskiriami ir projektų vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1 045,3 Eur.

14.4. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos (J sekcija pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių EVRK 2 red.) visų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pirmąjį 2013 m. ketvirtį buvo 1 058,6 Eur, 2018 m. – 1 652 Eur, pirmąjį 2019 m. ketvirtį – 2 277,3 Eur, antrąjį 2019 m. ketvirtį – 2 356,6 Eur.

15. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apskaičiuojant žalos dydį turi vertinti tikėtinai atsirasiančias aplinkybes, pažymėjo, jog M. V. nuo 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „E.“ jau nebedirbo, todėl šio darbo užmokesčio dydžio apskaičiuodamas tikėtiną M. V. darbo užmokestį neįskaičiavo.

16. UAB „T. C. G.“ dirbdamas projektų vadovo pareigose M. V. uždirbo vidutiniškai 5 705,8 Lt (1 652,5 Eur) (5 700 Lt (2013 m. vasario mėn.); 5 700 Lt (2013 m. kovo mėn.), 5 717,51 Lt (2013 m. balandžio mėn.); UAB „G.“ dirbdamas direktoriaus pareigose M. V. vidutiniškai uždirbo 2 282,3 Lt (660,9 Eur) (2 280 Lt (2013 m. vasario mėn.), 2 280 Lt (2013 m. kovo mėn.), 2 287 Lt (2013 m. balandžio mėn.). Ieškovės pateikta statistika dėl to paties sektoriaus panašias pareigas einančių asmenų vidutinio darbo užmokesčio neatspindi realios ieškovės sutuoktinio tikėtinai gautinos darbo užmokesčio situacijos. Pagal statistiką, už atitinkamas pareigas UAB „G.“ ieškovės sutuoktinis būtų gavęs ženkliai mažesnes pajamas (apie 1 045,3 Eur). Tuo tarpu, atsižvelgiant į bendrovės vadovo (direktoriaus) kaip bendrovės valdymo organo dualistinį pobūdį, teigė, kad vidutiniškai tokiame sektoriuje įmonės direktorius gali uždirbti 1 710,5 Eur, tačiau tai nereiškia, jog būtent ieškovės sutuoktinis šią sumą būtų uždirbęs (daugiau nei 3 kartus didesnė suma).

17. Be to, pažymėjo, kad statistinė informacija taip pat neatspindi realios gautinos ieškovės sutuoktinio darbo užmokesčio sumos, nes šios sumos yra nurodytos bruto. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sumos, mokėtinos kaip turtinės žalos atlyginimas, turėtų būti skaičiuojamos atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).

18. Tikėtinai M. V. ateityje būtų uždirbęs 2 313, 4 Eur. Apskaičiuojant ieškovei tenkančią dalį, tikėtinai uždirbtina suma yra dalinama iš 4, viso 578,35 Eur per mėnesį.

Dėl priteistinos turtinės žalos atlyginimo mažinimo

19. Nustatė, kad Suaugusių psichiatro R. R. 2020 m. vasario 3 d. išraše iš R. V. asmens istorijos, apie jos psichinę būklę, diagnozę, eigą nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini)“. Suaugusių psichiatro Z. S. 2020 m. birželio 30 d. išraše iš R. V. asmens istorijos, apie jos psichinę būklę, diagnozę, jog „(duomenys neskelbtini)“.

20. Gydytojo J. A. 2020 m. liepos 8 d. išraše iš D. V. asmens istorijos, apie jos psichinę būklę, diagnozę, eigą nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini)“. Nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini)“.

21. Medicinos psichologės I. K. 2020 m. liepos 8 d. išraše iš D. V. asmens istorijos, apie jos psichinę būklę, diagnozę, eigą pažymima, jog „(duomenys neskelbtini)“.

22. Nurodytais duomenimis ieškovė įrodinėja aplinkybę, kad negali ieškoti darbo ir dirbti dėl tos priežasties, jog yra psichologiškai nepasiruošusi, negali pakelti streso, yra neatsigavusi po sutuoktinio mirties. Be to, ieškovės dukra D. V. yra prisirišusi prie mamos, turi psichologinių sunkumų – mirties baimę, jautrumą.

23. Ieškovė R. V. nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2014 m. balandžio 26 d. buvo vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose, nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. liepos 14 d. buvo drausta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, bei nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. dirbo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Lietuvos paštas. Ieškovė nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje.

24. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė duomenų apie objektyvų negalimumą dirbti (netektą darbingumą, susirgimus), pateikti medicininiai išrašai apie jos ir dukters D. V. sveikatą liudija, kad abi ieškovės patyrė sunkius išgyvenimus po sutuoktinio / tėvo netekties, tačiau tai nepatvirtina ieškovės objektyvaus negalėjimo užsidirbti, išlaikyti save ir prisidėti prie dukterų išlaikymo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo 41 metų amžiaus, darbinga.

25. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad D. V. mokosi antroje klasėje, lanko popamokinius dailės, anglų kalbos užsiėmimus, todėl nuolatinė motinos priežiūra jai nėra reikalinga. Teismas vertino, kad ieškovė nededa pastangų grįžti į darbą.

26. Antstolės A. A. 2019 m. rugsėjo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 3 užfiksuota, kad ieškovės Facebook paskyroje yra skelbimai per paskutinius dvejus metus apie galimai vykdomą individualią veiklą ir parduodamus vainikus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turi pomėgį pinti vainikus, individualia veikla neužsiima. Teismas vertino, kad ieškovė gauna tam tikras pajamas, tai parodo jos galimybę pačiai save išlaikyti, tačiau to nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovė save finansiškai išlaiko.

27. Ieškovė teikdama į bylą 2020 m. gegužės 22 d. UAB „ROSK Consulting“ atliktą Nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl finansinių ataskaitų santraukos apie atsakovės finansinę būklę, nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai gera. Išvadoje nurodoma, kad per 2019 m. metų veiklos laikotarpį bendrovės pagrindinės veiklos pajamos sudarė 11 908 562 Eur, o grynasis pelnas 2019 m. sudarė – 1 805 519 Eur. Atsakovė 2019 m. veikė pelningai.

28. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. į bylą pateikė UAB „Kardiolita“ finansų vadovo L. B. pažymą Nr. 20200803-1, kurioje nurodoma, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos sukėlė Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas karantinas, bendrovės veikla buvo sustojusi ir buvo teikiama tik būtinoji medicininė pagalba. Nurodoma, kad karantino laikotarpiu, įvertinus valstybės skirtą paramą karantino padariniams sušvelninti, atsakovė patyrė 22 000 Eur nuostolių, pajamos smuko iki 70 proc. biudžeto pajamų lygio, skolos tiekėjams ir valstybės biudžetui išaugo iki 500 000 Eur. Tokioje situacijoje bendrovė neatleido 450 savo darbuotojų. Nurodė, kad 2020 m. liepos 31 d. išmokėjus žalos išmoką mirusiojo dukterims L. ir D. V. – 135 787, 35 Eur, bendrovė susiduria su apyvartinio kapitalo trūkumu ir vienkartinis likusios žalos išmokėjimas mirusiojo sutuoktinei (ieškovei) reikštų neproporcingą įsipareigojimų vėlavimą žymiai didesnei kreditorių daliai, tarp jų bendrovės darbuotojams, valstybei bei tiekėjams. Teismas vertino, kad atsakovės veikla 2019 m. buvo pelninga, nors atsakovės pajamos tikėtinai sumažėjo, tačiau atsakovės finansinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, dėl ko ji negalėtų atlyginti žalos.

29. Teismas sprendė, kad ieškovė turi visas galimybes ieškotis darbo ir pati save išlaikyti, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, kurie objektyviai neleistų jai dalyvauti darbinėje veikloje, vaikams nereikalinga nuolatinė priežiūra, vertino, jog galimai ateityje ieškovė turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens, todėl mažino priteisiamos žalos dydį iki 400 Eur per mėnesį.

30. Pagrindas žalos atlyginimui atsirado 2013 m. gegužės 16 d. mirus ieškovės sutuoktiniui M. V. Žalos dydį skaičiavo nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki mirusiojo pensinio amžiaus – 2045 m. vasario 21 d., viso 369 mėnesius.

31. Nustatė, kad, vadovaujantis ieškovės ir atsakovės 2013 m. liepos 12 d. susitarimu Nr. BRT-13-72, atsakovė ieškovei kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. mokėjo periodinę 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio išmoką, viso 17 377,20 Eur. Viso priteisė 130 222,8 Eur (369 mėn. x 400 Eur – 17 377,20 Eur) žalos atlyginimo.

32. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, procesinių palūkanų skaičiavimas negali būti siejamas su kitais juridiniais faktais, todėl atmetė atsakovės prašymą dėl procesinių palūkanų skaičiavimo nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo. Iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (130 222,8 Eur) nuo bylos iškėlimo (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Atsižvelgiant į ieškinio tenkintą dalį (50 %) ieškovei iš atsakovės priteisė 951,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų sumai (50 %) bei atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.12 ir 8.14 punktus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas mažino iki 2 910,9 Eur už kasacinį skundą ir 1 649,51 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą, viso 4 560,41 Eur. Atsakovei priteisė už kasacinio skundo parengimą patirtas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

34. Atsakovė prašė priteisti 1 210 Eur – už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje bei atsakovo atstovavimą nagrinėjant bylą teismo posėdyje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1504-866/2020. Už atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje maksimali priteistina suma sudaro 250,8 Eur. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje vidutiniškai trunka 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistina suma sudaro – 0,4, maksimaliai 552,4 Eur, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažino iki 941,3 Eur. Atsižvelgiant į ieškinio atmestą dalį (50 %) atsakovei iš ieškovės priteisė 3 960,85 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

35. Ieškovė R. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovės naudai 338 293,71 Eur turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė neginčija sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo būdo (vienkartinės išmokos) nustatymo ir procesinių 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teisino sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi dėl mirusiojo M. V. vidutinio darbo užmokesčio dydžio tinkamo apskaičiavimo. Nustatyta, kad M. V. vidutinis darbo užmokestis sudarė 3 551,66 Eur (12 263,17 Lt), todėl ieškovė R. V. turi teisę gauti po 1/4 dalį M. V. pajamų – 887,91 Eur per mėnesį.

35.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo nustatytus turtinės žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, dydžio kriterijus dėl mirusiojo M. V. galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą ir sutuoktinės, turimos teisės į sutuoktinio pajamų dalį, galimybės save išlaikyti aplinkybes (reikšmę), bei nepagrindė priežasčių mažinti priteistą žalos atlyginimą; nepagrindė dėl kokių priežasčių reikėjo mažinti priteisiamos turtinės žalos atlyginimą.

35.3. Teismas nepagrįstai prieštaraujant 2013 m. liepos 12 d. Susitarimo Nr. BRT-13-72, sudaryto tarp R. V. ir atsakovės sąlygoms, sumažino priteistą turtinę žalą.

35.4. Teismas, nustatydamas ir apskaičiuodamas mirusiojo M. V. vidutinio darbo užmokesčio dydį, neteisingai sutapatino mirusiojo M. V. darbo santykių pasibaigimą su jo galimybe užsidirbti ateityje.

35.5. Pelninga jo veikla ir gaunamas darbo užmokestis ir visi priedai patvirtina ilguoju laikotarpiu gautas darbo užmokestis iš visų trijų darboviečių. Teismas nevertino, kad 2013 m. vidutinė mėnesinė alga buvo 1 000 Lt (289,62 Eur), kai pagal pateiktas pažymas, M. V. pajamos siekė 12 000 Lt (3 551,66 Eur). M. V. dirbo su projektais, kurių įgyvendinimas buvo pelningas.

36. Atsakovė UAB „Kardiolita“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

36.1. Teismas nurodė, tačiau netyrė ir nevertino su konkrečiu nukentėjusiuoju (mirusiu) asmeniu susijusių aplinkybių (subjektyvių aplinkybių); nevertino visuomeninių santykių sąlygotų pasikeitimų (objektyvių aplinkybių), kitų reikšmingų bylos aplinkybių.

36.2. Teismas sprendime atsižvelgė, kad vadovaujantis ieškovės ir atsakovo susitarimu, atsakovė kas mėnesį mokėjo periodinę 2 000 Lt dydžio išmoką (viso 17 377,20 Eur), tačiau vėliau sumokėtų sumų nevertino.

36.3. Atsakovė įvykdė įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo L. V. ir D. V., sumokėjo D. V. 92 030,95 Eur , o L. V. – 48 313,72 Eur (2019 m. lapkričio 29 d. atsakovas buvo sumokėjęs L. V. ir D. V. beveik po 30 000 Eur, kadangi dalies sprendimo atsakovas neginčijo, o kita dalis buvo nagrinėjama kasaciniame teisme). Atsakovė 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovei ir jos dukroms kaip neturtinės žalos atlyginimą buvo sumokėjusi 100 000 Eur. Faktiškai išmokėtos sumos yra skirtos ieškovės šeimos išlaikymui, todėl į šias sumas teismas turėjo atsižvelgti, spręsdamas dėl žalos nustatymo ir pagrįstumo.

36.4. Nurodė, kad vertinant šeimai (ieškovei ir dukroms) realiai atlygintos žalos sumą, ši suma viršija vidutiniškai uždirbančio žmogaus pajamas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2045 m. vasario 21 d. (per 369 mėnesius).

36.5. Teismas neatsižvelgė, kad M. V., dirbdamas UAB „T. C. G.“ projektų vadovo pareigose, vidutiniškai uždirbo 5 705,8 Lt (1 652,5 Eur), 5 700 Lt (2013 m. vasario mėn.); 5 700 Lt (2013 m. kovo mėn.), 5 717,51 Lt (2013 m. balandžio mėn.); M. V., dirbdamas UAB „G.“ direktoriaus pareigose, vidutiniškai uždirbo 2 282,3 Lt (660,9 Eur), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šiose pareigose M. V. dirbo ne visą darbo dieną – UAB „T. C. G.“ dirbo 4 val., o UAB „G.“ – 2 val. per dieną. Kadangi M. V. abejose pareigose dirbo ne visą darbo dieną, galima apskaičiuoti ir palyginti, koks būtų kito asmens, dirbančio analogiškose pareigose vidutinis darbo užmokestis.

36.6. Remiantis aukščiau nurodytais duomenimis darytina išvada, kad analogiškose pareigose ne visą darbo dieną dirbančio asmens vidutinis darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis – 647,78 Eur, nei nustatė teismas. Teismas, nevertindamas tokiose pareigose dirbančio asmens vidutinio darbo užmokesčio, neteisingai apskaičiavimo tikėtinas asmens pajamas.

36.7. Atsižvelgiant į bendrą vidutinį darbo užmokesčio dydį dirbant ne visą darbo dieną aptartose profesijose, asmuo per 369 mėnesius iš viso vidutiniškai uždirbtų 239 030, 82 Eur. Vertinant, kad šeimos išlaikymui būtų skiriama 3 / 4 darbo užmokesčio, tai sudarytų 179 273,12 Eur. Atsakovė ieškovės šeimai jau yra išmokėjusi daugiau nei 300 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, todėl turtinę žalą ieškovei atlygino visiškai.

36.8. Nors teismas nustatė, kad ieškovė yra darbingo amžiaus ir nepateikė įrodymų, apie negalėjimą dirbti, teismas nevertino ieškovės elgesio vengiant susirasti darbą ir prisidėti prie dukrų išlaikymo bei bendros šeimos gerovės. Ieškovė nesiekia susirasti darbo, o tikėtinai siekia nepagrįstai praturtėti, užsitikrinant finansinę nepriklausomybę atsakovės sąskaita.

36.9. Teismo priteistos procesinės palūkanos dydis apeliacinio skundo pateikimo dienai yra 30 861,02 Eur, tai sudaro ketvirtąją dalį ieškovei priteistos turtinės žalos atlyginimo. Tokio dydžio procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti.

36.10. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginio priteisimo vienkartine išmoka, o ne periodinėmis išmokomis, teismas vertino, kiek asmuo galėjo uždirbti per 30 metų (laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2045 m. vasario 21 d.). Akivaizdu, kad M. V. visų pajamų nebūtų galėjęs uždirbti per 1 dieną, todėl teismas turėjo nepriteisti procesinių palūkanų arba atsižvelgdamas į procesinių palūkanų sumą, sumažinti turtinę žalą.

36.11. Teismas netyrė ir nevertino visų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nenustatė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, nenurodė, kokia buvo kaltės forma.

36.12. Teismas spręsdamas dėl ieškovei priteistinos turtinės žalos, nevertino ir neatsižvelgė į M. V. realiai per paskutinius metus uždirbtas pajamas, nesiaiškino, kokios buvo jo pajamos pagal gyventojų pajamų deklaraciją, nesivadovavo informacija apie vidutinį tokias pat pareigas užimančio darbuotojo darbo užmokestį.

Atsiliepimas

37. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė R. V. su juo nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

37.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, vadovavosi byloje kitų teismų sprendimais (prejudiciniais faktais), išskyrus dalyje dėl ieškovei priteistino žalos būdo ir konkretaus dydžio.

37.2. Atsakovė kelia klausimą dėl M. V. metinių pajamų skaičiavimo / vertinimo (pajamos pagal gyventojų pajamų deklaraciją), tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi suformuotai praktikai bei kitiems teismų sprendimams, kurie turi prejudicinių faktų galią byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, 53, 55, 59 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis, 42, 43 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, 45 punktas). Nurodytais prejudiciniais faktais nustatyta, kad M. V. vidutinis darbo užmokestis sudarė 3 551,66 Eur (12 263,17 Lt), todėl ieškovė R. V. turi teisę gauti po ¼ dalį M. V. pajamų – 887,91 Eur per mėnesį.

37.3. Apeliantės UAB „Kardiolita“ pateikti skaičiavimai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes nustatyta, kad M. V. vidutinio darbo užmokestis sudarė 3 551,66 Eur (12 263,17 Lt), nesvarbu kiek jis dirbo valandų per darbo dieną. Byloje vertinamos konkrečios M. V. pajamos.

37.4. Priešingai, nei nurodo apeliantė UAB „Kardiolita“, M. V. uždirbdavo didesnes pajamas nei analogiškose pareigose darbuotojas, todėl sutuoktinė realiai neteko ženklios jai tenkančios sutuoktinės pajamų dalies, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, netekus sutuoktinio, ji turi teisę į visišką turtinės žalos atlyginimą.

37.5. Nurodė, kad ieškovei atsakovė nėra sumokėjusi netektos sutuoktinio pajamų dalies sumos. Tai, kad ieškovei R. V. atsakovė yra sumokėjusi neturtinę žalą, nesudaro pagrindo svarstyti turtinės žalos sumažinimo klausimą, kadangi galioja visiškos turtinės žalos atlyginimo principas.

37.6. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteista neturtinė ir turtinė žala ieškovės nepilnametėms dukroms, nepriklauso ieškovei R. V.. Nepilnametėms dukroms priteista vienkartinė išmoka visam jų gyvenimui, tuo atveju, jei jų tėvas būtų gyvas, jis būtų daugiau prisidėjęs prie dukrų išlaikymo.

37.7. Vertinant argumentą dėl ieškovės R. V. elgesio neieškant darbo, būtina įvertinti, kad ji ir sutuoktinis turėjo susitarimą, jog finansiškai išlaikys šeimą būtent M. V., nes jo gaunamų pajamų pakako šeimos pragyvenimui. Ieškovė prie šeimos poreikių prisidės rūpinimusi vaikais ir buitimi. Byloje turi būti įvertinta, kad jau vienišos ieškovės buvusi ir dabartinė nepilnamečių vaikų priežiūra turi ekonominę vertę.

37.8. Turi būti įvertintos aplinkybės, susijusios su ieškovės socialine, darbine padėtimi, sveikatos būkle, sprendžiant, kokio dydžio papildomas pajamas ieškovė gali tikėtis uždirbti. Nors ieškovė yra 41 metų amžiaus, tačiau profesinių įgūdžių ir patirties pagal savo išsilavinimą (elektros inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis) neturi ir neįgijo, kitus darbinius įgūdžius praradusi, turi dvi nepilnametes dukras, kurias prižiūri viena.

37.9. Ieškovės darbingumą riboja jos psichiatrinė / psichologinė būklė (nustatyta ir gydoma depresija), kuri daro įtaką jos bendrai sveikatos / fizinei savijautai. Turi skirti didesnę priežiūrą jaunesnei dukrai, kuriai reikia psichologinės ir psichiatrinės pagalbos. Ieškovė 2017 m. balandžio 3 d. buvo įsidarbinusi AB Lietuvos pašte, tačiau dėl jai prasidėjusios panikos ir depresijos priepuoliui, 2017 m. balandžio 6 d. nutraukė darbo santykius. Pažymėjo, kad darbo užmokestis siekė tik minimalią mėnesinę algą.

37.10. Žalą padaręs asmuo, kuris yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir veikiantis pelningai, turi įstatyminę pareigą mokėti procesines palūkanas.

38. Atsiliepimu į ieškovės R. V. apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

38.1. Atsakovės vertinimu, vertinant ieškovės priteistos turtinės žalos dydį, nebuvo įvertintos aplinkybes, kad atsakovė jau yra sumokėjusi 342 478,59 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei neatsižvelgė į vidutinį analogiškas pareigas dirbančio asmens darbo užmokestį. Nurodė, kad išmokėta suma bus skirta ieškovės šeimos išlaikymui ir bus naudojama bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

38.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovės šeimai atlyginta suma ženkliai viršija vidutiniškai uždirbančio žmogaus pajamas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2045 m. vasario 21 d. Analogiškose pareigose ne visą darbo dieną dirbančio asmens vidutinis darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei nustatė teismas. Atsižvelgiant į bendrą vidutinį darbo užmokesčio dydį dirbant ne visą darbo dieną nurodytose profesijose, asmuo per 369 mėnesius iš viso vidutiniškai uždirbtų 239 030,82 Eur. Vertinant, kad šeimos išlaikymui būtų skiriama ¾ darbo užmokesčio, tai sudarytų 179 273,12 Eur. Atsakovė ieškovės šeimai yra išmokėjusi daugiau nei 300 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, todėl turtinė žala ieškovei yra atlyginta.

38.3. Teismas tinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su M. V. vidutiniu darbo užmokesčiu. Byloje nustatyta, kad M. V. nuo 2013 m. nedirbo UAB „E.“, 2013 m. vasario mėn. gautos pajamos iš UAB „E.“ nėra darbo užmokestis, tai buvo metinė premija už 2012 m., nes šios sumos išmokėjimo dienai, darbo santykiai jau buvo nutrūkę. Teismas nesiaiškino, kodėl premija buvo sumokėta po darbo sutarties nutraukimo. Teismas pagrįstai neskaičiavo 2013 m. vasario mėn. M. V. išmokėtos metinės premijos į tikėtiną darbo užmokestį ir teisingai apskaičiavo M. V. vidutinį darbo užmokestį.

38.4. Tuo atveju, jeigu į M. V. pajamas UAB „E.“ būtų atsižvelgiama, skaičiuojant M. V. vidutinį darbo užmokestį, būtų skaičiuojama ne visa metinės premijos dalis, tačiau tik 1/4 premijos dalis.

38.5. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad negali dirbti ir neįrodė, kad yra nedarbinga. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, jog ieškosi darbo, o priešingai, nurodė, kad nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Ieškovė nesiekia susirasti darbo, o siekia nepagrįstai praturtėti, užsitikrinant savo finansinę nepriklausomybę atsakovės sąskaita.

38.6. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybės dėl psichologinės būklės negali būti vertinamos, kadangi šios aplinkybės buvo reikšmingos vertinant neturtinės žalos atlyginimą ieškovei ir jos šeimai. Dėl to įrodymai dėl psichologinės būklės nepagrindžia objektyvių aplinkybių dėl negalėjimo dirbti ir prisidėti prie savo ir vaikų išlaikymo.

38.7. Turtinės žalos dydis ir jos apskaičiavimas negali būti laikomas prejudiciniu faktu, todėl nebuvo ir negalėjo būti nustatomas.

38.8. Susitarimo preambulėje pažymėta, kad jis sudaromas „Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gegužės 16 d. UAB „Kardiolitoje“ R. V. sutuoktiniui M. V. buvo teikiamos asmens sveikatos paslaugos dėl kurių šiuo metu atliekamas pomirtinis teismo medicinos tyrimas, taip pat į tai, kad šiuo metu R. V. prašymo jai ir jos šeimai reikalinga finansinė parama“. Susitarimo 2 punkte įtvirtinta, kad „Šalys susitaria, kad nepriklausomai nuo oficialių teismo medicinos ekspertų išvadų, UAB „Kardiolita“ nesieks pagal šį susitarimą R. V. išmokėtų lėšų susigrąžinimo“.

38.9. Sudarant Susitarimą, atsakovė siekė atlyginti žalą ieškovei, sudaryti taikos sutartį, todėl atsakovė ieškovei ir jos šeimai gera valia mokėjo turtinės žalos atlyginimą. Susitarimo 6 punkte numatyta, kad jis galioja iki oficialių ekspertų išvadų pateikimo, taip pat patvirtina, kad atsakovė ieškovei moka fiksuotą turtinės žalos atlyginimą, kol remiantis ekspertų išvadomis bus priimtas galutinis sprendimas dėl turtinės žalos (ne)atlyginimo. Pažymėjo, kad Susitarimo 2 punktas numatė ne įskaitymo draudimą, tačiau numatė, kad atsakovė nesieks sumokėtų lėšų susigrąžinimo, susiklosčius situacijai, jei atsakovės darbuotojai būtų pripažinti nekaltais dėl M. V. mirties. 2015 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, kuriuo komisija konstatavo M. V. mirties aplinkybes ir atlygintinos žalos dydžius ieškovei ir vaikams, šalys nebuvo susitarusios dėl jokių Susitarimo nutraukimo pranešimo sąlygų, todėl 2015 m. gruodžio 12 d. atsakovė atliko paskutinį mokėjimą pagal Susitarimą ieškovei. Teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių Susitarimą vertinant priteistinos turtinės žalos dydį.

39. Atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo M. Ž. prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

39.1. Teismas netinkamai apskaičiavo ir nustatė turtinės žalos dydį. Vertindamas ieškovei priteisiamos turtinės žalos atlyginimą, nevertino aplinkybės, kad atsakovė yra sumokėjusi daugiau nei 300 000 Eur žalai atlyginti.

39.2. Teismas spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata (šiuo atveju nebūtų gyvybės atėmimo), nepagrįstai neatsižvelgė į vidutinio analogiškas pareigas dirbančio asmens darbo užmokestį, todėl visapusiškai neįvertino visų žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių. Nevertino pačios ieškovės galimybės uždirbti.

39.3. Nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas.

39.4. Nesutinka su ieškovės skundo argumentais dėl netinkamai apskaičiuoto M. V. vidutinio darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskaičiavo 2013 m. vasario mėn. išmokėtos metinės premijos į tikėtiną darbo užmokestį.

39.5. Teismas teisingai vertino aplinkybes dėl ieškovės galimybių save išlaikyti. Ieškovė yra darbingo amžiaus, turinti galimybę dirbti ir užsidirbti, nepateikė duomenų, kad ieško darbo, nededa pastangų grįžti į darbo rinką.

39.5. Turtinės žalos dydis ir apskaičiavimas yra fakto klausimai, nustatomi konkrečioje byloje, todėl žalos dydis ir jos apskaičiavimas negali būti laikomas prejudiciniu faktu.

39.6. Priešingai, nei aiškina ieškovė, Susitarimo 2 punkte numatyta ne įskaitymo draudimas, tačiau nurodyta situacija, kad atsakovė nesieks sumokėtų lėšų susigrąžinimo, susiklosčius situacijai, jei atsakovės darbuotojai būtų pripažinti nekaltais dėl M. V. mirties. Teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių susitarimą, vertinant priteistinos turtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

41. Byla apeliacine tvarka nagrinėjam pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2020 m. birželio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovei R. V. turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinta ir grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu apeliacijos objektą sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria spręstas ieškovės R. V. turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

42. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

43. Ieškovė pateikė teismui naujus įrodymus – dukters D. V. užrašus; ieškovės su AB Lietuvos paštas sudarytos darbo sutarties kopiją. Savo ruožtu, atsakovė pateikė teismui atsakovės mokėjimus ieškovės šeimai pagrindžiančius įrodymus ir vykdomųjų raštų įvykdymą pagrindžiančius dokumentus. Šalys šiuos įrodymus prašo priimti į bylą.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teikiamų įrodymų sudarymo datą, taip pat į tai, kad teikiamais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti savo sunkią finansinę būklę, atsakovė – ieškovės šeimai atliktus mokėjimus ir atsiskaitymą, priima tiek ieškovės, tie atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina su kitais įrodymais byloje (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių ir procesinių aplinkybių

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. V. sutuoktinis, L. ir D. V. tėvas M. V. 2013 m. gegužės 16 d. mirė po UAB „Kardiolita“ klinikose gydytojo M. Ž. nekokybiškai (netinkamai) atliktos planinės operacijos – laparoskopinės varikocelektomijos. Chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad operacijos metu, atlikus pacientui vidurinę laparotomiją, pilvo ertmėje rasta daug šviežio kraujo ir krešulių, revizuojant aiškaus ir aktyvaus kraujavimo nesimatė. Operacijos metu įvyko asistolija, taikytos reanimacijos priemonės, kurios nutrauktos išsekus paciento gyvybinėms funkcijoms ir 19.15 val. konstatuota paciento M. V. mirtis. Chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad suminė paciento kraujo netektis apie 4 litrai.

46. 2015 m liepos 28 d. ieškovės su pareiškimu Nr. SD-246 kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios UAB „Kardiolita“ pažeidus paciento teises, nesuteikus kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Komisija 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 56-110 pareiškimą tenkino iš dalies – priteisė: ieškovei ir jos dukroms L. V. bei D. V. po 7 000 Eur neturtinės žalos; L. V. 39 691,66 Eur turtinės žalos; D. V. 64 246,67 Eur turtinės žalos atlyginimą.

47. Nesutikdamos su ieškovėms priteistais mažesniais nei prašyta pareiškime turtinės (išlaikymo) ir neturtinės žalos dydžiais, ieškovės kreipėsi Vilniaus apygardos teismą, kuris 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas L. V. ir D. V. po 30 000 Eur neturtinės žalos kiekvienai ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovei priteisė 220 362,78 Eur turtinės ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; L. V. – 69,62 Eur turtinės ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; D. V. – 112,69 Eur turtinės ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visų priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovėms priteistas turtinės žalos atlyginimas bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

48. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos ir priteisė L. V. 71 530,75 Eur, D. V. 113 828,41 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimo dalį dėl ieškovės R. V. reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo Lietuvos apeliacinis teismas grąžino Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į esmines procesines aplinkybes, byloje apeliacine tvarka nagrinėjami klausimai tik dėl ieškovės R. V. prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų

49. Pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra PTŽSAĮ. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.

50. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą praktiką).

51. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

53. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sveikatos priežiūros įstaigos UAB „Kardiolita“ civilinės atsakomybės sąlygų teisingai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu konstatavo įrodytas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – gydymo klaida kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), klaidos ryšys su paciento mirtimi (CK 6.247 straipsnis), o atsakovės kaltės prezumpcija nepaneigta (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. neskundžiama ir galutine nutartimi tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtino. Be to, neturtinės žalos priteisimo ieškovėms klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi – ieškovių naudai iš atsakovės priteista kiekvienai po 23 000 Eur. 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo iš dalies tenkinti M. V. tėvų S. ir R. V. ir sesers M. V. (S.) civiliniai ieškiniai priteisiant kiekvienam iš tėvų iš viso po 20 000 Eur, o seseriai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje padarytomis išvadomis nepilnametėms dukterims L. V. ir D. V. priteista atitinkamai 71 530,75 ir 113 828,41 Eur turtinės žalos atlyginimas vienkartinės išmokos būdu. Taigi nagrinėjamu atveju liko neišspręstas tik ieškovės R. V. turtinės žalos atlyginimo klausimas.

Dėl kasacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių

54. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl nagrinėjant bylą pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

55. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).

56. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą kasacine tvarka nagrinėjo du kartus: 1) 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovėms priteistas turtinės žalos atlyginimas bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo; 2) 2020 m. birželio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria sprendimo dalis dėl ieškovės R. V. reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo grąžinta Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, paliko nepakeistą.

57. Kasacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje išaiškino, kad ieškovės turi teisę į turtinės žalos atlyginimą CK 6.284 straipsnio pagrindu; sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio; apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi; su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), o teismas gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovės, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą; civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 konstatavo, kad M. V. mirties dieną teisę į žalos atlyginimą turėjo jo sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukterys, kurioms priklauso po ¼ dalį mirusiojo pajamų (nutarties 47 punktas); turtinės žalos dydžio apskaičiavimui taikytinas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, (toliau – Aprašas) 6.1 papunktis, numatantis, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (nutarties 51–54 punktai). Tokiu būdu kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad esant nustatytai aplinkybei, jog M. V. mirė 2013 m. gegužės 16 d., jo vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už vasario, kovo ir balandžio mėnesius, įskaičiuojant ir UAB „E.“ už vasario mėnesį mirusiojo gautą darbo užmokestį (nutarties 55 punktas).

59. Kasacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis) nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių vertindamas mirusiojo pajamų dydį ir pagrįstai sprendė, jog M. V. gautas pajamas pagrindžia UAB „E.“ 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma apie asmens valstybinį draustumą, UAB „E.“ 2019 m. spalio 7 d. pažyma; teisėjų kolegija vertino, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai apskaičiavo mirusiojo M. V. vidutinį darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdamas į 2013 m. vasario mėnesį gautas pajamas (nutarties 45 punktas).

60. Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo būdo pasirinkimo bei tokio būdo ypatumų, LAT konstatavo, kad tiek žalos atlyginimo būdas periodinėmis išmokomis, tiek žalos atlyginimas vienkartine suma turi paties žalos atlyginimo būdo nulemtų privalumų ir konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, yra vertinama dėl konkretaus žalos atlyginimo būdo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir ginčas grąžintas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant tinkamai apskaičiuoti priteistiną turtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau teisėjų kolegija nenurodė, kad egzistuoja pagrindas kitaip vertinti aplinkybes dėl ieškovėms tuo metu nurodyto žalos atlyginimo būdo, bei šiuo aspektu nepateikė platesnių išaiškinimų dėl žalos atlyginimo būdo parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties 43, 44, 47, 49 punktai).

61. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš naujo ir atsižvelgdamas į LAT išaiškinimus, L. V. ir D. V. priteistiną turtinės žalos atlyginimą perskaičiavo tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytu aspektu bei nekeitė jo būdo, t. y. nenustatė pakankamo pagrindo pripažinti, kad kitokį žalos atlyginimo būdo nurodymą galėjo lemti, be kita ko, ir naujos aplinkybės dėl konkrečios turtinės žalos dydžio nustatymo. Lietuvos Aukščiausias Teismas neturėjo pagrindo priešingai vertinti nurodytos situacijos (LAT 2020 m. birželio 8 d. nutarties 53–54 punktai).

62. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. ir 2020 m. birželio 8 d. nutartyse išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija su šiais išaiškinimais susijusių apeliacinių skundų argumentų pakartotinai nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio

63. Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo turtinės žalos atlyginimo būdo – vienkartine suma, tačiau kelia klausimus dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio.

64. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais dėl mirusiojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo nustatytus turtinės žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, dydžio kriterijus dėl mirusiojo M. V. galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą ir sutuoktinės, turimos teisės į sutuoktinio pajamų dalį, galimybės save išlaikyti aplinkybes (reikšmę), bei nepagrindė priežasčių mažinti priteistą žalos atlyginimą; nepagrįstai atliko įskaitymą, sumažindamas priteistos turtinės žalos dydį 2013 m. liepos 12 d. susitarimo Nr. BRT-13-72 pagrindu atsakovės atliktais mokėjimais.

65. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino su konkrečiu nukentėjusiuoju (mirusiu) asmeniu susijusių aplinkybių (subjektyvių aplinkybių) – nukentėjusiojo lyties, amžiaus, socialinės padėties, profesijos, iki gyvybės atėmimo buvusios sveikatos būklės, darbo pobūdžio ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingų įpročių, gyvenimo būdo, asmeninių charakteristikų, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitų reikšmingų aplinkybių; nevertino visuomeninių santykių sąlygotų pasikeitimų (objektyvių aplinkybių) – galimos infliacijos, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimo, atlyginimų augimo konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo dirbo asmuo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo, minimalios mėnesinės algos augimo, kitų reikšmingų bylos aplinkybių.

66. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi padarytas išvadas, motyvavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė, jog M. V. gautų pajamų dydis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, atkreipiant dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad Aprašo 6.1 punkto nuostatoje vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kai asmens pajamos siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, yra tinkamai atspindintis asmens gautų pajamų dydį ir tokia norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar CK nuostatomis (LAT 2019 m. liepos 11 d. nutarties 53 punktas).

67. Kaip buvo minėta nurodant kasacinio teismo nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi konstatavo, kad po M. V. mirties, jo sutuoktinė R. V. turėjo teisę į žalos atlyginimą, ¼ dalį mirusiojo pajamų. LAT minėtos nutarties 43 punkte nurodyta, kad nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo apimtį, visų pirma reikia įvertinti paties asmens galimybę išlaikyti save. Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į išlaikymą dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį. Ne mažiau svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata (nagrinėjamu atveju – jei nebūtų gyvybės atėmimo fakto), nurodė, kad gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu (mirusiu) asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju – gyvybės atėmimo) buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo (nagrinėjamos bylos atveju – iki mirties) gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (LAT 2019 m. liepos 11 d. nutarties 45 punktas).

68. Vertinant mirusiojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į LAT pateiktus išaiškinimus, šis dydis jau buvo nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi ir nagrinėjant bylos dalį pakartotinai yra laikomas prejudiciniu faktu, kurio nereikia įrodinėti.

69. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties 43 punkte nustatė, kad mirusiojo M. V. per paskutinių 3 kalendorinių mėnesių iki mirties darbo užmokesčio pajamos sudarė 36 789,51 Lt: UAB „E.“ 12 825 Lt (vasario mėn.); UAB „T. C. G.“ 5 700 Lt (vasario mėn.); 5 700 Lt (kovo mėn.), 5 717,51 Lt (balandžio mėn.); UAB „G.“ 2 280 Lt (vasario mėn.), 2 280 Lt (kovo mėn.), 2 287 Lt (balandžio mėn.). Taigi M. V. vidutinis darbo užmokestis sudarė 3 551,66 Eur (12 263,17 Lt), o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turi teisę gauti po ¼ dalį M. V. pajamų, spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė R. V. turi teisę gauti 887,91 Eur mėnesiui išlaikymo, tačiau ieškovės R. V. atveju be kita ko turi būti įvertintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties 43, 45 punktuose nurodytos aplinkybės, susijusios su paties asmens galimybe išlaikyti save bei mirusiojo galimybe, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą.

70. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės galimybes save išlaikyti, konstatavo, kad ieškovė R. V. nepateikė duomenų apie objektyvų negalimumą dirbti (netektą darbingumą, susirgimus), ieškovės pateikti medicininiai išrašai apie jos pačios sveikatą, ar apie dukters D V. sveikatą liudija apie ieškovių patirtus sunkius išgyvenimus po sutuoktinio / tėvo netekties, tačiau tai neįrodo ieškovės R. V. objektyvaus negalėjimo užsidirbti, išlaikyti save ir prisidėti prie dukterų išlaikymo; ieškovė bylos nagrinėjimo metu yra 41 metų, t. y. darbingo amžiaus, todėl objektyviai turi galimybę įsidarbinti ir dirbti. Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenimis, ieškovė R. V. nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2014 m. balandžio 26 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. liepos 14 d. drausta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, bei nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. dirbo AB Lietuvos paštas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė su AB Lietuvos paštas sudarytą darbo sutartį, iš kurios matyti, kad ji nuo 2017 m. balandžio 3 d. pradėjo dirbti AB Lietuvos paštas 0,5 etato pardavimų vadybininkės pareigose (nustatytas darbo užmokestis 190 Eur per mėn., nuo 2017 m. gegužės 3 d. 215 Eur per mėn.) ir šiose pareigose dirbo iki 2017 m. balandžio 6 d., t. y. tris dienas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors minėta ieškovės darbo sutartis pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė dirbo tris dienas, tačiau niekaip neįrodo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad vertinant ieškovės sveikatos būklę ji turi galimybę įsidarbinti ir dirbti bei tokiu būdu prisidėti prie savo (ir dukterų) išlaikymo.

71. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės dukra D. V. mokosi antroje klasėje, lanko popamokinius dailės, anglų kalbos užsiėmimus, todėl nuolatinė motinos priežiūra jai nėra reikalinga; ieškovė turi galimybę dėti pastangas darbo paieškoms ar darbui (taip pat rinktis alternatyvius darbo būdus: dirbti ne visą darbo dieną, nuotoliniu būdu ar kt.). 2019 m. rugsėjo 6 d. antstolės A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 3 užfiksuotus ieškovės R. V. Facebook paskyroje patalpintus skelbimus apie galimai vykdomą individualią veiklą ir parduodamus vainikus per paskutinius dvejus metus, pirmosios instancijos teismas laikė nepakankamais, kad įrodytų nuolatines ieškovės pajamas ir nuolatinę veiklą, tačiau tai parodo ieškovės galimybę dėti pastangas pačiai save išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir ieškovės argumentus dėl negalėjimo dirbti vertina kritiškai.

72. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino ir atsakovės finansinę būklę, kurią patvirtina ieškovės į bylą pateikta 2020 m. gegužės 22 d. UAB „ROSK Consulting“ nepriklausomo auditoriaus išvada dėl finansinių ataskaitų santraukos apie atsakovės finansinę būklę; šioje išvadoje atsakovės turtinė padėtis įvertinta kaip labai gera, todėl teismui nekilo abejonių dėl atsakovės vykdomos veiklos pelningumo 2019 m. Tuo tarpu, atsakovės teikiamus įrodymus UAB „Kardiolita“ finansų vadovo L. B. pažymą Nr. 20200803-1 teismas pagrįstai vertino kaip nepakankamus siekiant įrodyti blogą atsakovės turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus geriausiai atspindi periodiškai teikiama įmonės finansinė atskaitomybė, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus ir priėjo prie išvados, kad atsakovės finansinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, dėl ko atsakovė negalėtų atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų kilusios žalos.

73. Viena vertus, priešingai nei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino byloje su mirusiuoju asmeniu nustatytas tiek subjektyviąsias, tiek objektyviąsias aplinkybes; vertino, kad mirusysis dirbo specifinėje – informacinių technologijų, veiklos srityje, todėl šiuo atveju negalėjo taikyti nei minimalaus, nei vidutinio mėnesinio atlygio, be to, M. V. tose pareigose dirbo ne visą darbo dieną. Darbo užmokesčio koregavimas įmonėse yra dinamiškas procesas, kadangi taip subalansuojamas atlyginimas, kad jis būtų teisingas įmonių viduje ir konkurencingas darbo rinkoje. Kita vertus, negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo) apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiškai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą ir kartu žalą padariusiam asmeniui išvengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus. Priešingu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 69 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 40 punktas).

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei R. V. priteistino turtinės žalos dydžio, vadovavosi konkrečiais turtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: ieškovės galimybe išlaikyti save bei mirusiojo galimybe, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė priežasčių mažinti priteistą žalos atlyginimą iki 400 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi visas galimybes ieškotis darbo ir pati save išlaikyti, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, kurie objektyviai neleistų jai dalyvauti darbinėje veikloje, jos vaikams nereikalinga nuolatinė priežiūra, vertina, jog galimai ateityje ieškovė turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens, todėl sprendžia, kad sprendimas priteistinos žalos dydį mažinti iki 400 Eur per mėnesį yra pagrįstas.

75. Žalos dydis ieškovei pagrįstai paskaičiuotas nuo jos padarymo dienos 2013 m. gegužės 17 d. iki mirusiojo pensinio amžiaus 2045 m. vasario 21 d. (CK 6.288 straipsnio 1 dalis), tačiau skaičiavimuose pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą ir žalą paskaičiavo už 369 mėnesius, nors pagal apeliacinės instancijos teismo skaičiavimus (0,5+7+31x12+1+0,5) gaunasi 381 mėnesiai. Pagal ieškovės ir atsakovės 2013 m. liepos 12 d. susitarimą Nr. BRT-13-72 atsakovė ieškovei kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d., t. y. 29 mėn., mokėjo periodinę 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio išmoką, viso sumokėjo 17 377,20 Eur. Minėtu susitarimu šalys susitarė dėl finansinės paramos teikimo ieškovei netekus sutuoktinio M. V., todėl šis laikotarpis (30 mėn., UAB „Kardiolita“ 2015 m. gruodžio 22 d. pažyma), kuomet šalių susitarimu ieškovės šeimai buvo teikiama finansinė parama, atimamas iš išmokai apskaičiuoti nustatyto laikotarpio ir šioje dalyje perskaičiuojama ieškovei iš atsakovės priteistinos vienkartinės išmokos suma – 140 400 Eur ((381–30) mėn. x 400 Eur).

76. Atsakovė nors ir teigia, kad ieškovėms pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus sumokėjo per dideles sumas, tačiau neprašo mažinti ieškovei priteistiną turtinės žalos dydį per daug išmokėtų sumų dydžiu, todėl teisėjų kolegija atskirai šiuo klausimu nepasisako ir pažymi, kad galutines atsiskaitymo sumas ar galimas permokas atsakovė gali įvertinti vykdymo proceso metu. Nurodytina, kad atsakovė yra išmokėjusi pinigines lėšas pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus (išlaikymą dukroms ir neturtinę žalą), šiuo gi atveju, žalos atlyginimas priteisiamas ieškovei R. V., kuriai turtinė žala ankstesniais teismų sprendimais nebuvo priteista.

Dėl procesinių palūkanų dydžio

77. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. procesines palūkanas nuo ieškovei priteistos turtinės žalos – procesinės palūkanos turėtų būti nepriteistos arba atitinkamai procesinių palūkanų suma turėtų būti mažinamas ieškovei priteistinos turtinės žalos dydis.

78. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).

79. Kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad materialiojo subjektinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas pareiškimas yra pirminė ir būtinoji procesinių palūkanų priteisimo sąlyga. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kaip ir bet kuris kitas materialusis subjektinis reikalavimas, turi būti pareikštas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka ir nėra nustatytos galimybės jų mažinti ar nepriteisti atsižvelgiant į priteistos turtinės žalos sumą. Priešingai, yra aiškiai reglamentuota, kad procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti procesines palūkanas, nenustato pirmiau nurodytos taisyklės išlygų – prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas, priklausomai nuo materialiojo subjektinio reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo.

80. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesines palūkanas ir šių palūkanų priteisimas nepažeidžia atsakovės apeliaciniame skunde CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei nesudaro sąlygų ieškovei nepagrįstai praturtėti.

Dėl procesinės bylos baigties

81. Apibendrinus išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl turtinės žalos ieškovei priteisimo, netinkamai apskaičiavo ieškovei iš atsakovės priteistinos vienkartinės išmokos sumą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis dėl priteistos turtinės žalos pakeistina ir ieškovei R. V. iš atsakovės UAB „Kardiolita“ priteistina 140 400 Eur turtinės žalos atlyginimas; likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).

83. Ieškovė R. V. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 868,86 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje, 600 Eur už VšĮ „Paramos vaikams“ centro atliktą vaikų psichologinės būsenos įvertinimą, ir 9,77 Eur už medicininių dokumentų išrašų darymą VšĮ „Antakalnio poliklinikoje“, iš viso 1 478,63 Eur.

84. 2019 m. spalio 10 d. prašymu ieškovės atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 30 Eur už AB „SEB“ banko išrašo gavimą, 5,59 Eur už išrašo iš VšĮ „Šeškinės poliklinika“ gavimą, iš viso 35,59 Eur; 2020 m. liepos 21 d. prašymu ieškovė prašė priteisti jos naudai 1 000 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje (civilinės bylos Nr. e2-1504-866/2020; sąskaita Nr. MS-76/2020). Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, išskyrus atstovavimo teismo posėdyje, dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, priteistina suma sudaro – 0,1, todėl už atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 49 min., galėtų būti maksimaliai priteistina 276,20 Eur (1 381 x 0,2) suma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės atstovui nedetalizavus pasiruošimo teismo posėdžiui trukmės, teismas sprendžia, jog pasiruošimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje vidutiniškai trunka 1 val., todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos viršijant Rekomendacijose numatytą dydį iki 412,30 Eur (1 381 x 0,3). Ieškovės ieškiniu iš viso prašė priteisti 775 496,82 Eur žalos atlyginimo, atsižvelgiant į bendrą ieškinio tenkintą dalį 394 759,16 Eur (23 000 x 3+71 530,75+113 828,41+140 400), t. y. 50,9 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 982,53 Eur ((1 478,63+35,59+412,30) x 0,51) bylinėjimosi išlaidų suma.

85. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymu prašė priteisti 1 210 Eur – už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje bei atsakovo atstovavimą nagrinėjant bylą teismo posėdyje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1504-866/2020. Kaip minėta, už atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje maksimali priteistina suma sudaro 276,20 Eur. Atsakovės atstovei nedetalizavus pasiruošimo teismo posėdžiui trukmės, teismas sprendžia, jog pasiruošimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje vidutiniškai trunka 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistina suma sudaro – 0,4, taigi, maksimaliai 552,4 Eur (1 381x0,4), todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 966,70 Eur (1 381 x 0,3+552,4). Atsižvelgiant į ieškinio atmestą dalį (49 proc.) atsakovei iš ieškovės priteistina 473,68 Eur (966,70 x 0,49) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

86. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, 2020 m. balandžio 20 d. prašymu atsakovė prašė priteisti civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 už kasacinio skundo parengimą patirtas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi, todėl pakartotinai nesprendžiamas.

87. Atsakovė 2019 m. birželio 3 d. prašė priteisti 7 260 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 235 Eur sumą civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 už kasacinio skundo parengimą, 35 val. teisinių konsultacijų, susipažinimą su bylos medžiaga bei 3 025 Eur sumą už atsiliepimo parengimą į kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, tačiau šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.12 ir 8.14 punktus, todėl mažintinos iki 2 910,9 Eur už kasacinį skundą ir 1 649,51 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą, ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis, kuria ieškovėms priteistas turtinės žalos atlyginimas bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, panaikinta ir grąžinta Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, atsakovė teisėjų kolegijos vertinimu, turi teisę į 50 proc. išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą kasacine tvarka atlyginimą, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 280,21 Eur ((2 910,9+1 649,51)x0,5). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 2 753,89 Eur (473,68 +2 280,21) bylinėjimosi išlaidų.

88. Ieškovės neprašė priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra teisinių prielaidų spręsti jų atlyginimo klausimą.

89. Lietuvos Aukščiausiasis Teisme patirta 15,46 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. pažyma), todėl ši suma lygiomis dalimis priteisiama valstybei iš ieškovės ir atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

90. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

91. Atsakovė pateikė teismui prašymą, prašydama iš ieškovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti bei 169,4 Eur kitoms būtinoms išlaidoms apmokėti, t. y. visos atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su atsakovės apeliaciniu skundu (2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų išklotinė), todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

92. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų išlaidų detalizacijos matyti, kad dalis išlaidų 2 000 Eur yra susijusi su ieškovės apeliaciniu skundu, t. y. už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą; likusi dalis – 1 000 Eur su atsakovės apeliaciniu skundu. t. y. už atsiliepimo į atsakovės UAB „Kardiolita“ apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą. Teismui pateikti duomenys (sąskaitos faktūros ir mokėjimų nurodymas) patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 3 000 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – tenkinta 42 proc. (140 400 / 338 293,71 x 100) reikalavimo dėl prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo sumos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 840 Eur (2 000 x 0,42) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su ieškovės apeliaciniu skundu ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovės apeliaciniu skundu, iš viso: 1 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės R. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ (juridinio asmens kodas 126118245), ieškovės R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 140 400 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių keturis šimtus Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ ieškovės R. V. naudai 982,53 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. V. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ naudai 2 753,89 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ ir ieškovės R. V. 15,46 Eur (penkiolika Eur 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (po 7,73 Eur). Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ ieškovei R. V. 1 840 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAsta RadzevičienėVytautas Zelianka