- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-221-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00075-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Latvijos bendrovės SIA „Agro Trans A“
- Atsakovas
- P. Z., R. Z., N. Z.-V. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Latvijos bendrovės SIA „Agro Trans A“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijos bendrovės SIA „Agro Trans A“ ieškinį atsakovams P. Z., R. Z., N. Z.-V. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Latvijos bendrovės SIA „Agro Trans A“ (toliau – SIA „Agro Trans A“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama pripažinti negaliojančia 2011 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartį (toliau – dovanojimo sutartis), kuria R. Z. perleido savo dukrai N. Z.-V. R. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – grąžinti atsakovams P. ir R. Z. pagal ginčijamą sandorį perleistą turtą.
2. Nurodė, kad atsakovas P. Z., 2010 m. gegužės 11 d. tapęs SIA „AP Group LTD“ (toliau – SIA „AP Group LTD“) valdybos nariu, o 2011 m. kovo 11 d. – vieninteliu šios bendrovės dalyviu, 2011 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą dėl bendrovės pelno paskirstymo, kurio pagrindu jam buvo išmokėta 116 521,61 Eur dividendų suma. Rygos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu nurodytas bendrovės pelno paskirstymo sprendimas pripažintas negaliojančiu – nuspręsta išieškoti iš atsakovo P. Z. bankrutuojančios SIA „AP Group LTD“ naudai 116 853,15 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad iš bankrutuojančios SIA „AP Group LTD“ 2021 m. kovo 9 d. įsigijo 116 853,15 Eur dydžio reikalavimą į atsakovą P. Z..
3. Patikrinusi VĮ Registrų centro duomenis, ieškovė 2022 m. vasario 25 d. nustatė, kad atsakovo sutuoktinė – R. Z., 2011 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartimi perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą dukrai. Teigė, kad atsakovas P. Z. suvokė pirmiau nurodyto sprendimo dėl SIA „Agro Trans A“ pelno paskirstymo neteisėtumą bei daromą žalą bendrovei ir jos kreditoriams, todėl, siekdamas ateityje išvengti išieškojimo iš jam priklausančio turto, sudarė ginčijamą sandorį. Prašė dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei N. Z.-V. R. – 3 438,13 Eur, atsakovei R. Z. – 420 Eur, valstybei – 32,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei teisinių pasekmių taikymas galimas tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).
6. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog dovanojimo sutartimi buvo perleistas sutuoktinių turtas, kuriam galiojo lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad nei bankrutavusi SIA „AP Group LTD“, nei jos reikalavimo teisę į atsakovą P. Z. perėmusi ieškovė neturėjo ir neįgijo reikalavimo teisės į atsakovę R. Z.. Dėl to sprendė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės į skolininko sutuoktinę ir jos turto dalies perleidimo neteisėtumo.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir actio Pauliana sąlygos dėl jos, kaip kreditorės, teisių pažeidimo. Pažymėjo, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu nei ieškovė, nei SIA „AP Group LTD“ nebuvo atsakovo P. Z. kreditorėmis ir neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės pastarajam – ginčo sandoris sudarytas praėjus beveik dešimčiai metų iki ieškovės galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės atsiradimo. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl ginčo sandorio sudarymo atsakovas P. Z. tapo nemokus. Atkreipė dėmesį į byloje nustatytą aplinkybę, kad prieš ginčo sandorio sudarymą, atsakovė N. Z.-V. R., pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusį butą, gautas lėšas – 60 000 Eur, pervedė į savo tėvo banko sąskaitą.
8. Teismas nurodė byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų iš anksto suplanuotus atsakovo veiksmus privesti SIA „AP Group LTD“ prie bankroto, patenkinti savo poreikius bei pašalinti galimybę būsimiems kreditoriams patenkinti reikalavimus iš jam priklausančio turto. Sprendė, kad vien aplinkybė, jog atsakovo sutuoktinė, praėjus keliems mėnesiams po sprendimo paskirstyti SIA „AP Group LTD“ pelną priėmimo, padovanojo dukrai nekilnojamąjį turtą, savaime neįrodo ieškovės teiginių, kad ginčo sandoris buvo sudarytas siekiant pažeisti ateityje atsirasiančio kreditoriaus interesus.
9. Sprendė, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog atsakovų (duomenys neskelbtini) teisė sudaryti ginčo sandorį buvo apribota įstatymo, sandorio ar kitų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai sandorio sudarymo metu iš esmės gyveno atskirai, kiekvienas savarankiškai tvarkė savo ūkį. Be to, atsakovai paaiškino, jog tarp jų egzistavo susitarimas dėl nebaigto statyti namo statybos darbų finansavimo, prie kurio prisidėjo ir jų dukra, todėl dovanojimo sutartimi iš dalies pastarajai buvo grąžintos 60 000 Eur ir kitos investicijos. Atkreipė dėmesį, kad perleisto gyvenamojo namo statybos buvo užbaigtos jau po ginčo sutarties sudarymo – 2013 m., kad atsakovų (duomenys neskelbtini) pirkto nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė buvo 45 760 Eur, padovanoto – 122 220 Eur, o užbaigto statyti – 149 000 Eur, todėl sprendė, kad atsakovų dukra į jai perleisto gyvenamojo namo statybas galėjo investuoti 100 000 Eur, iš kurių 60 000 Eur buvo gauti pardavus jos butą Rygoje.
10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta ir ginčo sandorio šalių nesąžiningumo sąlyga. Nepateikta duomenų apie atsakovės R. Z. dalyvavimą bankrutavusios SIA „AP Group LTD“ veikloje, tyčinį šios bendrovės bankrotą, kitus atsakovų neteisėtus veiksmus, todėl teiginius apie iš anksto atsakovų suplanuotą ginčo sandorį, siekiant išvengti galimų išieškojimų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
11. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro duomenų, teismas nustatė, kad informacija apie atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo tikrinama pradinės atsakovo P. Z. kreditorės – SIA „AP Group LTD“, advokato, kuris atstovauja ir ieškovės interesus šioje byloje, dar 2012-2022 m. laikotarpiu. Be to, pažymėjo, kad 2021 m. sausio 11 d. įsiteisėjus Rygos apygardos teismo sprendimui dėl 116 853,15 Eur sumos išieškojimo iš atsakovo P. Z., actio Pauliana ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2022 m. sausio 11 d. (CK 1.128 straipsnis, 6.66 straipsnio 3 dalis), tačiau teismui ieškinys pateiktas 2022 m. kovo 18 d. Dėl nurodytų aplinkybių teismas tenkino atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą bei konstatavo nesant pagrindo manyti, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė SIA „Agro Trans A“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kreditoriumi pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-496/2019). Išaiškinta, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės atlyginimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas. Aplinkybė, kad sandoris buvo sudarytas anksčiau, nei priimtas teismo sprendimas dėl žalos priteisimo, nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
12.2. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. Z. 2011 m. liepos 19 d. sprendimu dėl SIA „AP Group LTD“ pelno paskirstymo padarė žalos šiai bendrovei. Rygos apygardos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta ši aplinkybė, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl papildomai neįrodinėtina. Paminėtame teismo sprendime taip pat nustatyta, kad atsakovas P. Z. žinojo apie blogą bendrovės finansinę padėtį, tačiau vis tiek priėmė neteisėtą ir bendrovės interesams prieštaraujantį sprendimą. Tuo tarpu šioje byloje ginčijamas sandoris buvo sudarytas jau po sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad SIA „AP Group LTD“ turėjo neabejotiną reikalavimo teisę P. Z. ginčijamo sandorio sudarymo dieną, nes pastarasis žinojo, kad jo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir padarys bendrovei žalos, todėl siekė perleisti savo turtą, siekdamas išvengti ateityje gresiančių išieškojimų.
12.3. Pirmiau nurodytų aplinkybių iš esmės pakanka konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, interesus.
12.4. Klaidinga teismo išvada, kad atsakovas P. Z. po ginčijamo sandorio sudarymo nebuvo nemokus, nes gavo 60 000 Eur iš dukros už jai priklausiusio buto pardavimą. Ši suma nesudaro atsakovo įplaukų, o didina jo įsipareigojimus, nes, gavęs pinigus už svetimo turto pardavimą, jis nurodytą sumą liko skolingas dukrai. Nors atsakovas teigė, kad, norėdamas atsiskaityti su dukra, perleido jai savo ir sutuoktinės nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu atsakovas, žinodamas apie pirmiau jo priimto sprendimo dėl SIA „AP Group LTD“ pelno paskirstymo neteisėtumą ir būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.
12.5. Atsižvelgiant į atsakovų giminystės ryšius, preziumuotina, kad ieškovės interesus pažeidusio ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepagrįstai nevertino.
12.6. Vertinant atsakovo iš dukters gautą 60 000 Eur sumą, svarbu tai, kad šios sumos neužtenka atsakovo įsipareigojimų ieškovei visiškam įvykdymui, todėl atsakovas, net ir gavęs nurodytą sumą, laikytinas nemokiu.
12.7. Pradėjus atsakovo atžvilgiu išieškojimo procesą nustatyta, kad jis neturi jokio išieškotino turto, niekur nedirba, jo pajamas sudaro senatvės pensiją, iš kurios ieškovė kas mėnesį gauna 60-70 Eur reikalavimo padengimui. Taigi ieškovės reikalavimas nebus patenkintas dar nepagrįstai ilgą laiką arba iš vis nebus įvykdytas. Be to, atsakovas su sutuoktine 2021 m. kovo 5 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė sutuoktinių turto rėžimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės teisėtų interesų pažeidimą.
12.8. Teismo išvada dėl atsakovų dukters investuotos sumos į jai padovanotą nekilnojamąjį turtą pagrįsta tik atsakovų paaiškinimais, jokie objektyvūs duomenys tokios aplinkybės nepatvirtina. Be to, atsakovų paaiškinimai byloje prieštaringi: iš pradžių atsakovas teigė, kad ginčo turtas buvo perleistas, nes jis buvo skolingas dukrai, vėliau nurodė, kad dukra investavo į nurodytą turtą, todėl šis buvo jai padovanotas. Pastaruoju atveju laikytina, kad dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, nors pagal savo esmę dovanojimo sutartis nėra atlygintinis sandoris. Nagrinėjamu atveju įrodomąją reikšmę turi notaro patvirtinta dovanojimo sutartis, kuri įrodo neatlygintiną ginčo turto perleidimą, o ne atsakovų paaiškinimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis).
12.9. Teismo išvados dėl atsakovui dukters pervestos 60 000 Eur sumos prieštaringos – viena vertus, teismas nurodė, kad ši suma priklausė atsakovui, dėl to pastarasis nepripažintinas nemokiu ginčo sandorio sudarymo metu, kita vertus, sprendė, jog šios lėšos buvo atsakovės N. Z.-V. R. investuotos į ginčo turtą.
12.10. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Kasacinio teismo nurodyta, kad vien sandorio fakto sužinojimas yra nepakankamas ieškinio senaties termino pradžios nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015). Rygos apygardos teismo sprendime, kuriuo iš atsakovo P. Z. buvo priteistas žalos atlyginimas, nebuvo nurodyta apie pastarojo sudarytus sandorius bei tai, kad jie galbūt pažeidžia ieškovės teises. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada kreditoriui tapo žinoma apie patį sandorį, jo turinį bei tai, kad sandoris pažeidžia jo teises. Ieškovei apie ginčo sandoriu pažeistas jos teises tapo žinoma tik tuomet, kai paminėtas teismo sprendimas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui – 2022 m. vasario 25 d. buvo gauti neginčytini VĮ Registrų centro duomenys, patvirtinantys dovanojimo sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas suėjo 2023 m. vasario 25 d., todėl 2022 m. kovo 18 d. pateikus ieškinį, šis terminas nebuvo praleistas.
12.11. Skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 25 d., t. y. išieškojimo iš atsakovo negalimumo paaiškėjimo momento, patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).
Atsiliepimas
13. Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
13.1. Ieškovė neįrodinėjo, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu. Tuo tarpu nuo paminėto sandorio sudarymo praėjo daugiau nei 11 metų, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu remiasi šiuo metu egzistuojančiomis, o ne ginčijamo sandorio metu buvusiomis sąlygomis. Tai prieštarauja galiojančiai kasacinio teismo praktikai, kurioje pažymima, kad nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamąją sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
13.2. Atsakovas, sudaręs ginčo sutartį, nepažeidė ieškovės interesų, nes sandorio sudarymo metu atsakovo turimo turto pakako grąžinti SIA „AP Group LTD“ dividendus – atsakovas iš dukters gavo 60 000 Eur už pastarosios parduotą butą bei disponavo 116 853,15 Eur dividendų suma, taip pat valdė sėkmingai veikiančios Latvijos bendrovės SIA „AP Group“ akcijas, kurių vertė buvo 360 000 Eur. Tuo tarpu ginčo sutarties sudarymo metu atsakovas jokių įsipareigojimų kreditoriams neturėjo, jo turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai.
13.3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad SIA „AP Group LTD“ dėl ieškovės vadovo A. A. veiksmų neatgavusi skolos iš SIA „Agro Baltika Invest“, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai buvo iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad bankroto byla bendrovei buvo iškelta praėjus metams po sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo.
13.4. Teismo išvada, kad ginčo turto statybų finansavimui atsakovė N. Z.-V. R. galėjo skirti apie 100 000 Eur, yra pagrįsta objektyviais ir pačios ieškovės į bylą pateiktais įrodymais.
13.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės teiginiai apie dovanojimo sutarties šalių nesąžiningumą byloje nebuvo įrodyti – nepateikta jokių duomenų apie atsakovės R. Z. dalyvavimą SIA „AP Group LTD“ veikloje, siekį nurodytą bendrovę prie bankroto privesti tyčia ar kitus neteisėtus atsakovų veiksmus.
13.6. Ieškovė skunde ignoruoja byloje nustatytas aplinkybes, kad jos atstovas, kuris yra atstovavęs ir pradinį atsakovo kreditorių, atsakovo ir jo šeimos narių nekilnojamojo turto duomenis tikrino jau nuo 2012 m., todėl ieškovei, atstovaujamai to paties atstovo, anksčiausiai 2012 m. turėjo būti žinoma apie ginčo sandorį, o vėliausiai – 2021 m. sausio 11 d., kuomet ieškovė gavo Latvijos Respublikos Senato, nagrinėjančio kasacinius skundus, nutartį atsisakyti priimti atsakovo P. Z. kasacinį skundą.
13.7. Nepagrįstas skundo argumentas, kad pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę ieškovei, o atsakovui ginčijant šį reikalavimo perleidimą teisme, ieškinio senaties terminas turėjo prasitęsti. Toks argumentas prieštarauja CK 1.128 straipsniui, kuris nustato, kad prievolės šalių pasikeitimas, nepakeičia senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu ginčijo savo skolininko – atsakovo P. Z., sutuoktinės R. Z. ir dukters N. Z. – V. R. 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria pastarajai buvo perleistas sutuoktinių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad paminėtas sandoris sudarytas neilgai trukus po to, kai 2011 m. liepos 19 d. atsakovas P. Z., kaip vienintelis bendrovės SIA „AP Group LTD“ valdybos narys ir dalyvis, priėmė sprendimą paskirstyti bendrovės pelną ir šio sprendimo pagrindu išsimokėjo sau 116 521,61 Eur dividendų sumą. Rygos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu paminėtas P. Z. sprendimas pripažintas neteisėtu, pastarąjį įpareigojant atlyginti bankrutavusiai bendrovei „AP Group LTD“ 116 853,15 Eur žalą. Ieškovė 2021 m. kovo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė iš bankrutavusios bendrovės reikalavimo teisę į atsakovą P. Z.. Ieškovė įrodinėjo, kad P. Z. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo žinoma apie sprendimo paskirstyti SIA „AP Group LTD“ pelną neteisėtumą, todėl jam bei sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto perleidimu dukrai buvo siekiama išvengti dėl nurodyto neteisėto sprendimo atsakovui atsirasiančių reikalavimų patenkinimo.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo sandorio sudarymo metu egzistavo CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, todėl ieškinį atmetė. Teismas pripažino neįrodytais ieškovės argumentus, kad atsakovas P. Z. žinojo, jog ginčo sandoris pažeidžia jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes sandorio sudarymo metu nei SIA „AP Group LTD“, nei ieškovė nebuvo atsakovo kreditorėmis. Taip pat sprendė, kad byloje neįrodytos aplinkybės dėl atsakovo iš anksto suplanuoto siekio privesti valdomą bendrovę prie bankroto ir apsunkinti būsimų kreditorių išieškojimo iš jam priklausančio turto galimybes, dėl ginčo sandorio sąlygoto atsakovo finansinio nepajėgumo vykyti įsipareigojimus kreditoriams bei visų sandorių šalių nesąžiningumo. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo pareikšti.
17. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą ieškovė iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, įrodinėjimo naštos paskirstymu, ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos dėl actio Pauliana instituto taikymu.
Dėl skundo argumentų
18. Actio Paulina institutas – tai specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kurio esmė ir taikymo sąlygos yra atskleistos CK 6.66 straipsnyje. Taikant šį institutą, kreditoriams yra suteikiama teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto prasme sandoris yra laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
19. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą actio Pauliana instituto sampratą ir paskirtį, kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos privalomos šio instituto taikymo sąlygos. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius, kad egzistuoja visos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, teismų praktikoje yra išskiriami 2 šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).
20. Skunde apeliantė pirmiausiai kvestionuoja teismo išvadas dėl jos, kaip kreditorės, teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo sandoris negalėjo pažeisti jos interesų, nes sandorio sudarymo metu nei bendrovė „AP Group LTD“ , nei jos teisių perėmėja – apeliantė, nebuvo atsakovo P. Z. kreditorėmis ir neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į jį. Teigia, kad vien įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, kad atsakovo 2011 m. liepos 19 d. sprendimas dėl pelno paskirstymo ir dividendų sau išmokėjimo sukėlė bendrovei žalą, yra pakankamos konstatuoti, jog 2011 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartis pažeidė apeliantės, kaip kreditorės, teises.
21. Kolegijos vertinimu, skunde pagrįstai ginčijamas teismo argumentas, kad aplinkybė, jog apeliantės reikalavimas atsakovui teismo procesiniu sprendimu buvo patvirtintas praėjus beveik dešimčiai metų nuo dovanojimo sandorio sudarymo, paneigia apeliantės, kaip kreditorės, teisių pažeidimą šio sandorio sudarymo metu.
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CK 6.66 straipsnį kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; kt.).
23. Nustatant, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos dėl neteisėtos veikos, atlyginimą, vadovaujamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Žalos atlyginimo prievolės atsiradimo momentas nustatytas CK 6.288 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo (tam tikrais atvejais – su jos atsiradimo, jeigu žalos atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; įstatyme nenustatyta jokių aptariamos prievolės atsiradimo momento išimčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-167/2012). Aplinkybė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas anksčiau, nei priimtas teismo sprendimas dėl žalos priteisimo, nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskirtai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-392/2011).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigė, kad žala bendrovei „AP Group LTD“, kurios reikalavimo teisę į atsakovą P. Z. ji perėmė 2021 m., buvo padaryta neteisėtu atsakovo 2011 m. liepos 19 d. sprendimu dėl bendrovės pelno paskirstymo. Nurodyto atsakovo sprendimo neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusiu Rygos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu, kuriuo paminėtai Latvijos bendrovei iš atsakovo P. Z. priteista 116 521,61 Eur žala. Taigi pastarojo atlygintinos žalos atsiradimas sietinas su sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo momentu – 2011 m. liepos 19 d., tuo tarpu ginčijamas sandoris sudarytas 2011 m. rugpjūčio 9 d. Dėl to, aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu nei SIA „AP Group LTD“, nei apeliantė nebuvo atsakovo kreditorėmis de jure, nepaneigia kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip vienos iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, egzistavimo.
25. Kita vertus, teismo išvada dėl neįrodytos kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygos (CK 6.66 straipsnis) buvo paremta ne tik pirmiau nurodytu argumentu, bet ir tuo, kad apeliantė neįrodė, jog dėl ginčo sandorio sudarymo jos skolininkas – atsakovas, tapo nemokus, turėjo skolų ir neturėjo jokio kito turto, santaupų ar lėšų banko sąskaitose. Nors skunde teigia, kad vien aplinkybės dėl atsakovo sprendimo paskirstyti bendrovės pelną pripažinimo neteisėtu bei pastarojo įpareigojimo atlyginti 116 853,15 Eur žalą yra pakankamos konstatuoti, jog ginčo sandoris pažeidžia apeliantės, kaip kreditorės, teises, teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.
26. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Šiems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti. Taigi sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).
28. Nors nagrinėjamu atveju kreditoriaus teisių pažeidimas siejamas ne su skolininkui priklausiusio turto pardavimu už aiškiai mažesnę kainą, kolegijos vertinimu, ginčo atveju aktualus bei taikytinas kasacinio teismo išaiškinimas, kad siekiant nustatyti kitokį, nei skolininko nemokumą ar nemokaus skolininko suteiktą pirmenybę kitam kreditoriui, kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina įrodyti, jog sumažėja arba nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Šio kasacinio teismo išaiškinimo kontekste atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad vien įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota aplinkybė dėl atsakovo bendrovei „AP Group LTD“ padarytos žalos, yra pakankamas apeliantės teisių pažeidimo ginčo sandoriu įrodymas.
29. Civiliniame procese vyraujantis rungimo principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę bei procesinę pareigą šalims ne tik įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios suformuluotos CPK 12, 178, 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577-313/2015).
30. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teismui argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog po ginčo sandorio sudarymo atsakovo finansinė padėtis tapo tokia, dėl kurios atsiskaitymas su apeliante būtų buvęs negalimas ar iš esmės apsunkintas (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė pateikė į bylą duomenis apie dabartinę atsakovo P. Z. finansinę padėtį, t. y. kad atsakovas yra jokio turto neturintis pensininkas ir dėl to 116 853,15 Eur sumos išieškojimas, darant 60-70 Eur mėnesines išskaitas iš jo pensijos, truks neprotingai ilgą laiką arba iš vis nebus įvykdytas. Tačiau, kolegijos vertinimu, dabartinė atsakovo finansinė padėtis, t. y. praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo ginčo sandorio sudarymo, savaime nepatvirtina tokios atsakovo finansinės padėties ir ginčo sandorio sudarymo metu, kuri ir yra aktuali sprendžiant dėl aptariamos actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimo. Tuo labiau kad atsakovai į bylą pateikė įrodymus, jog 2010 m. pabaigoje į P. Z. banko sąskaitą buvo pervesti 60 000 Eur už jo dukters buto pardavimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovo P. Z. finansinės padėties pasikeitimą po ginčo sutarties sudarymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl apeliantės neįrodytos būtinosios kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygos (CK 6.66 straipsnis).
31. Apeliantės teigimu, 60 000 Eur į atsakovo banko sąskaitą pervestos lėšos vertintinos ne kaip pastarojo pajamos, o kaip įsipareigojimas dukrai, tačiau byloje nėra duomenų, kad pastaroji būtų reikalavus atsakovą grąžinti nurodytą lėšų sumą. Todėl nurodyta apeliantės prielaida atmestina kaip nepagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tai, kad byloje nagrinėjami sandoriai, tame tarpe ir aptariamas lėšų už atsakovo dukters buto pardavimą pervedimas į atsakovo banko sąskaitą, yra sudaryti tarp artimų giminaičių, savaime neįrodo nei šių sandorių šalių nesąžiningumo, nei apeliantės interesų pažeidimo (CPK 185 straipsnis).
32. Skunde taip pat kvestionuojama teismo išvada dėl neįrodytos trečiosios actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. skolininko pareigos sudaryti ginčo sandorį nebuvimo. Teismas nustatė, kad atsakovų teisė sudaryti dovanojimo sutartį nebuvo apribota įstatymu ar kitu sandoriu. Be to, įvertinęs atsakovų paaiškinimus bei bylos duomenis apie atsakovui P. Z. jo dukters 2010 m. pervestą 60 000 Eur sumą už pastarajai priklausiusio buto pardavimą, taip pat tai, kad ginčo sutartimi N. Z.-V. R. perleistas neužbaigtas statyti nekilnojamasis turtas, kuris buvo baigtas, atitinkamai išaugo ir šio turto vertė, jau po ginčo sandorio sudarymo (2013 m.), teismas sprendė, jog atsakovų dukra savo lėšomis prisidėjo prie jai padovanoto gyvenamojo namo statybos, įrengimo iki ir po ginčo sandorio sudarymo. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad dovanojimo sutartis atsakovų buvo sudaryta ir dėl tėvų siekio iš dalies atsiskaityti su dukra, kuri, tikėtina, prisidėjo prie jiems priklausiusio namo statybos dar prieš ginčo dovanojimo sutarties sudarymą.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu bylos duomenų vertinimu (CPK 185 straipsnis). Priešingai nei skunde teigia apeliantė, nurodyta teismo išvada nebuvo pagrįsta vien tik atsakovų paaiškinimais. Tuo tarpu skundo argumentas, kad ši išvada prieštarauja dovanojimo sutarties sampratai, nes dovanojimo sandoris yra neatlygintinas (CK 6.465 straipsnio 1 dalis), atmestinas, visų pirma, dėl to, kad iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog N. Z.-V. R. buvo perleistas didesnės vertės turtas (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, padovanoto nekilnojamojo turto vertė buvo 122 220 Eur, apeliantė šios aplinkybės neginčijo) negu pastaroji į jį, galbūt, investavo (iki dovanojimo sutarties sudarymo atsakovui ji buvo pervedusi 60 000 Eur). Antra, ginčo sutarties atitiktis įstatyme nustatytiems dovanojimo sutarties formos ir turinio reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegijos vertinimu, net ir pripažįstant, kad atsakovui jo dukters pervestos lėšos buvo pastarosios investicija į jai perleistą nekilnojamąją turtą, tai nepaneigia šios nutarties 30-31 punktuose nustatyto fakto, kad atsakovas disponavo šia lėšų suma, ji pripažintina jo pajamomis ginčui aktualiu laikotarpiu, o ne įsipareigojimu dukrai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėjo prievolę perleisti savo dukrai jam ir sutuoktinei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tuo labiau kad ginčo sandoriu buvo perleistas didesnės vertės turtas nei pastarosios galimai investuota suma į jį.
34. Kaip jau buvo minėta, aplinkybė, kad apeliantės ginčijamas sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių, savaime neįrodo apeliantės, kaip atsakovo P. Z. kreditorės, teisių pažeidimo. Šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos apeliantė byloje neįrodė (žr. šios nutarties 25-30 punktus), todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta prezumpcija. Ši prezumpcija taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, jog sandoris pažeidė kreditoriaus interesus. Dėl nurodyto atmestinas skundo argumentas, kad, konstatavęs, jog apeliantė neįrodė ginčo sandorių šalių nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnis), teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo principą.
35. Skunde kvestionuojama ir teismo išvada dėl apeliantės praleisto ieškinio senaties termino ginčyti 2011 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės sužinojimą apie jos interesus pažeidžiantį ginčo sandorį susiejo su Rygos apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas 2011 m. liepos 19 d. atsakovo P. Z. sprendimas dėl SIA „AP Group LTD“ pelno paskirstymo įsiteisėjimu – 2021 m. sausio 11 d., todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad teismui ieškinį šioje byloje pareiškusi 2022 m. kovo 18 d., apeliantė praleido ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimą pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, nurodyta, jog senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada kreditoriui tapo žinoma apie patį sandorį, jo turinį bei tai, kad šis sandoris pažeidžia jo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/201). Teigia, kad apie tai, jog ginčo sandoris pažeidžia jos teises apeliantė sužinojo tik 2022 m. vasario 25 d., kad šią aplinkybę patvirtinta į bylą pateiktas susirašinėjimas su antstoliu bei iš VĮ „Registrų centras“ gauti dokumentai.
36. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama teismo išvada buvo padaryta įvertinus ne tik tai, jog 2021 m. sausio 11 d. galutinai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo P. Z. bankrutavusiai bendrovei „AP Group LTD“ buvo priteistas 116 853,15 Eur žalos atlyginimas, bet ir byloje nustatytas aplinkybes, kad tiek nurodytos bendrovės, tiek jos reikalavimo į atsakovą P. Z. teisių perėmėjos – apeliantės, atstovas – advokatas A. V., atsakovo ir jo šeimai priklausančio nekilnojamojo turto duomenis viešajame registre tikrino 2012 m., 2013 m., 2015 m., 2017 m. bei 2022 m. Todėl, tikėtina, kad SIA „AP Group LTD“ (pradinės atsakovo kreditorės) interesus nuo 2012 m. atstovaujantis advokatas, po pradinės kreditorės reikalavimo teisių į atsakovą dėl žalos atlyginimo perleidimo apeliantei atstovavęs ir pastarosios interesus, įsiteisėjus pirmiau nurodytam Rygos apygardos teismo sprendimui žinojo arba turėjo žinoti ne tik apie ginčo sandorį, bet ir apie šiuo sandoriu galimai pažeistas apeliantės teises (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino praleidimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, iš esmės teisingai pritaikė ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
38. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Atsakovė N. Z.-V. R. prašo priteisti jai iš ieškovės 1 200 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatyto už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlygintinų išlaidų dydžio, todėl nurodytas prašymas tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei N. Z.-V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Latvijos bendrovės SIA „Agro Trans A“ (juridinio asmens kodas 50103435171) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.