Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. J. 2019-07-24, apie 12.53 val., vairuodamas nuosavą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>“, tai yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio motociklui „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi lėtėjimo juosta į dešinę, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas E. P., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nurodė, jog pripažįsta iš dalies, nors faktiškai kaltės nepripažino, parodė, jog nukentėjusysis važiavo lėtėjimo juosta, kuria privalo naudotis sukant į dešinę, pagal aplinkybes jis ketino važiuoti tiesiai. Jis, S. J., važiavo link namų, nuo stoties pusės, nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, privažiavo prie savo sankryžos (duomenys neskelbtini), sustojo, nes buvo automobilių eismas, dvipusis. Nežino kodėl, bet sustojo automobilių srautas. Automobiliai, kurie buvo prieš jį, antroje juostoje buvo džipas, kiek pamena, jis sustojo ir parodė jam, S. J., važiuoti, nes visi automobiliai stovėjo. Jis, S. J., įvažiavo į antrą juostą ir sustojo, pirmoje juostoje buvo mažesnis automobilis, tas vairuotojas irgi sustojo, buvo toliau nuo juo, S. J., nei džipas. Taip pat pamatė, kad jis jam, S. J., mostelėjo, kad važiuotų, nes iš kairės, jo, S. J., automobilio atžvilgiu, automobiliai stovėjo, nežino, kokia kliūtis buvo, ar kas. Jis, S. J., tik atsisuko, kaip žiūrėjo pirmoje juostoje stovintį automobilį. Atsisuko į savo krypties gatvę, pora sekundžių ir pradėti judėti, nežino, iš kur smūgis į automobilį, žiūri, kad guli motociklas, perskriejo per jo automobilio priekinį kapotą. Perskriejo motociklas, nugriuvo, guli motociklas ir žmogus atsistoja. Jis, S. J., išlipo iš automobilio, paklausė, ar gyvas, sako gyvas. Bet pirmieji jo žodžiai buvo – jog jis važiavo 40 km/h greičiu. Jis, S. J., pasakė, jog koks skirtumas, kiek važiavo, įvykis įvyko. Tuomet paskambino policijai – 112. Paskambinus į policiją, budintis, pakėlęs ragelį, paklausė kas atsitiko, pasakė, kad įvyko įvykis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, paklausė, ar galima iškviesti policiją. Budintis paklausė, ar yra nukentėjusiųjų, pasakė, jog yra motociklininkas, kuris susidaužė, nukrito. Paklausė nukentėjusiojo, ar jam reikia greitosios medicinos pagalbos, tas atsisakė. Jis, S. J., pasakė tai budinčiajam, kad atsisako nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos, tada budintis pasakė, jog kadangi nėra nukentėjusiųjų, kad užpildytų eismo įvykio deklaraciją ir viskas tuo baigėsi. Jis, S. J., turėjo deklaracijų blankų, atsisėdo, pradėjo jas pildyti, nukentėjusysis atėjo pas jį į automobilį, dar jie pasitarė, jis, S. J., pasakė, jog nežino, kaip tiksliai pildyti, nes niekada neteko pildyti. Užpildė, nukentėjusysis išlipo iš automobilio, nuėjo prie motociklo, tuomet grįžo pas jį, S. J., deklaracija jau buvo beveik užpildyta, paklausė, ar gerai viskas, buvo kažkokių neteisingumų, bet pakalbėjo, jog tiks. Nukentėjusysis vėl išlipo iš automobilio, po kiek laiko išgirdo policijos sireną, policija atvažiavo. Išeina, kad jie patys policiją iškvietė, po policijos atvažiavimo, policija vadovavo ir matavo. Susidūrimas įvyko iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Jis, S. J., beveik neįvažiavo. Jo, S. J., automobilis kaip sustojo, taip ir stovėjo vietoje. Buvo tarpas, nukentėjusysis turėjo galimybę pasukti į dešinę, nes automobilis stovėjo nuo šaligatvio apie 2 m, jeigu greitis būtų mažesnis, nes su tokiu greičiu 40 km/h – 30 km/h neįmanoma įveikti su motociklu tokio posūkio. Jis, S. J., bandė su automobiliu ten pasukti, nes važiuoja beveik kasdien ten, su greičiu 30 km/h padaryti manevrą su automobiliu neišeina, nes automobilį neša, galima išlaužti ratus. Viskas rodo, kad nukentėjusysis neketino sukti į dešinę, rodo, kad ketino apvažiuoti mašinų srautą per lėtėjimo juostą. Ypač, kad už (duomenys neskelbtini) sankryžos iš karto yra autobusų stotelė, ten jis galėjo sutrumpinti sau kelią. Jam niekas netrukdė, nes automobiliai stovėjo, buvo laisvas plotas važiuoti. Jo, S. J., manymu, ir pagal smūgį, nukentėjusysis neketino sukti į dešinę, kuo jis ir pažeidė Kelių eismo taisykles. Dar patvirtina, tas faktas, kad jeigu nukentėjusysis ketintų pasukti į dešinę ir jis, S. J., jam sutrukdytų, jis nukristų jo, S. J., automobilio atžvilgiu į priekį. O čia smūgis buvo skersinis, tai įrodo, kad žmogus neketino sukti, norėjo pravažiuoti tiesiai. Motociklininko jis nematė. Jam, S. J., ta atkarpa lėtėjimo juostos buvo matoma labai gerai, bet kad būtų judėjimas koks, jis gi pamatęs būtų ar šalmą, ar galvą, ta lėtėjimo juostos atkarpa buvo labai gerai matoma. Po 2 sekundžių, mažiau, tarpe viskas ir atsitiko. Teko jam, S. J., tik pasukti galvą ir tik pradėti judėti ir čia jis perskriejo per kapotą. Abejoja, ar nukentėjusiojo važiavimo greitis ir buvo toks, atrodo, kad greitis būtų didesnis. Dar vienas aspektas: jis, S. J., negirdėjo nei stabdymo garso, nei signalo, nes pas jį buvo langai atidaryti. Ar žiūrėjo jis tik į spidometrą, nežiūrėjo į priekį, nes tik atsitiko viskas ir sako nukentėjusysis, jog jis važiavo 40 km/h. Čia ne jo, S. J., kaltė, kad nukentėjusysis susižalojo, čia jis pats pažeidė Kelių eismo taisykles ir susižalojo. Per antrą apklausą jis, S. J., pripažino, bet toks atvejis nutiko pirmą kartą gyvenime, kai suvokė, kad čia lėtėjimo juosta, kad jis pažeidė taisykles ir jis, S. J., pakeitė savo nuomonę. Buvo momentas, kad motociklininkas pravažiavo, jam, S. J., stovint, kai jis, S. J., deklaraciją pildė. Jis normaliai pravažiavo, dar sustojo. Nukentėjusysis pabendravo, ar kalbėjo, ar kažkoks kontaktas buvo, buvo matyti, ar mostelėjo galva, kad normaliai ar ne. Ir tas nuvažiavo. Tai buvo galima pravažiuoti ir motociklas buvo stambesnis, žmogus pravažiavo normaliai ir netrūko jam vietos. Jis, S. J., nesuvokė, jis prisipažino kaltę, prisipažino, kad kaltas, kad nepraleido važiuoti tiesiai, bet paskui kai suprato, kad ten lėtėjimo juosta, o ne pirma juosta, pakeitė nuomonę. Toje vietoje, kur jie susidūrė, nukentėjusiojo motociklas turėjo žiūrėti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir būti pasuktas, o ne važiuoti teisiai. Taip, nuomonę pakeitė vėliau, nes lėtėjimo juosta buvo. Iš lėtėjimo juostos į sankryžą įvažiavusią transporto priemonę sankryžoje turėjo jis praleisti. Jis, S. J., tąkart nukentėjusiojo nematė. Jeigu būtų matęs, kad nesuka dešinėn, o važiuos tiesiai, jis, S. J., bet kuriuo atveju jei matytų, kad važiuoja, tuomet praleistų. Tai pripažįsta pareigą praleisti iš lėtėjimo juostos transporto priemonę. Atstumas matomumo lėtėjimo juostos, beveik visa juosta buvo matoma, gal pradžios lėtėjimo juostos ir nematė, bet pusę tikrai. Daugiau nei vienas automobilis galėtų stovėti pradžioje lėtėjimo juostos jo, S. J., matomume, na trys automobiliai. Motociklą pamatė tik po smūgio, susidūrimo metu. Tiesiai žiūrint nesuprato, kas įvyko, tik į kairę pasukęs galvą, pamatė, kad guli motociklas ir atsistoja žmogus. Vertina motociklininko greitį tik turėdamas omenyje, laiko tarpą nuo jo, S. J., pažiūrėjimo iki smūgio. Nematė, kaip nukentėjusysis važiuoja, greitį įvertino iš to, kad per tą šimtadalį sekundžių, kiek jam, S. J., užima pasukti galvą iš dešinės į priekį ir pradėti judėti. Nukentėjusiojo nematė, judėjimo jokio nebuvo, niekas neužstojo lėtėjimo juostos. Nukentėjusysis jo, S. J., automobiliui apgadino priekį, kaip smogė į priekį, bamperis nukrito. Turi nuotraukų, smūgis buvo nemenkas. Kai į jo, S. J., automobilį atsitrenkė motociklininkas, jis parašė- 16 km/h greitis, bet buvo mažiau, jis tik pradėjo judėti. Staigiai jis, S. J., nepajudėjo, ne sportinis automobilis, 10 km/h buvo, tik pajudėjo. Tai, jog neketino nukentėjusysis sukti, sprendžia iš to, kad smūgis buvo 90 laipsniu kampu į jo, S. J., automobilį, kad jis užsikabintų, ar kaip ten buvo, kad užsikabintų į jį ir lėktų tiesiai jo automobilio atžvilgiu. O čia smūgis buvo skersinis smūgis, jis neketino pasukti, smūgis skersinis, antra greitis, - su tokiu greičiu, netgi 30 km/h su motociklu posūkio neįveiktų. Su motociklu vairavimo patirties neturi. Kai atsitrenkė motociklininkas į jo, S. J., transporto priemonę, važiuojant apie 16 km/h pajausti smūgį ir kiek galima pravažiuoti kol nuspaus pedalą, mažiau nei pusę metro, jei ir pajudėjo - tai nedaug. Pagal logiką staigiai nesustotų. Jeigu vienas į kitą važiuotų, būtų galima sumuoti greičius, o tokio susidūrimo atveju mano, jog kita skaičiavimo formulė būtų. Du kartus nukentėjusysis po įvykio buvo atsisėdęs į jo automobilį. Jis, S. J., pildė eismo įvykio deklaraciją, nukentėjusysis atsisėdo pas jį į automobilį, o jis, S. J., išsitraukė eismo įvykio deklaraciją. Klausė nukentėjusiojo, ar tinkamai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Po susidūrimo jis, S. J., pamatė gulintį motociklą ant asfalto prie bordiūro, o nukentėjusysis buvo ne ant asfalto, o ant žemės. Už bordiūro, šaligatvio siauro ir ant žemės, ant žolės. Jis atsistojo ant žolės. Jeigu būtų kritęs ant betono, būtų stipriau susižalojęs, o jis nukrito ant žemės, buvo jo rūbai purvini. Jis nuskrido ore, matėsi ant asfalto brozdinimai, maždaug 1.5 m. nuo automobilio iš kairės pusės jis pralėkė. Nukrito motociklas nuo 1.5 m nuo automobilio. Asfalto įrėžimai prasideda 1.5 m nuo automobilio, prie bordiūro matosi tepalai. Nuo susidūrimo vietos iki nukritimo vietos motociklo vairuotojas buvo 2 m - 2.5 m., ar 3 m. atstumu nuo automobilio. Motociklo vairuotojo klausė, kur tas gyvena, kur važiavo, kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, matė, kad nepildė eismo įvykio deklaracijos, norėjo nors kokių duomenų, tai nukentėjusysis sakė į (duomenys neskelbtini) važiavo. Grįždamas namo jis, S. J., važiavo pro tą vietą, matė, jog motociklas stovi, vakare irgi stovėjo, galvojo, jog kažkas rimtesnio nutiko, kitą dieną ryte 6 val. nuėjo, pamatė, jog motociklo nėra, apie 9 val., skambino sužinoti žmogaus būklės, skambino į Mėnulio g. Policijos komisariatą. Jam budintis darbuotojas atsakė, jog negali teikti duomenų. Skambino į Santariškių ligoninę sužinoti, klausė apie nukentėjusiojo būklę, taip pat nesuteikė duomenų, kaip ir Lazdynų ligoninėje. Apie nukentėjusiojo būklę sužinojo tik nuėjęs pas tardytoją. Kad (duomenys neskelbtini) g., tikrai pamena, nukentėjusysis nurodė, atrodo, kad važiavo į (duomenys neskelbtini). Ne, nebuvo jo, S. J., transporto priemonė apžiūrėta specialisto, kuris pateikė išvadą.

S. J. įtariamojo apklausos metu (2019-09-03 apklausa) savo kaltę padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pripažino ir parodė, kad 2019-07-24, apie 12.30 val., Vilniuje, vairuodamas nuosavą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių savo namų. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, jis vairuojamą automobilį sustabdė. Ketino pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojo, nes reikėjo praleisti priešpriešinį transporto priemonių srautą. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės priešingos krypties eismo pusėje, važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, susidarė automobilių „kamštis“. Transporto spūsties priežasties nežino. Galimai tai įvyko dėl sankryžoje esančia perėja ėjusio žmogaus, o gal dėl kitos priežasties. Priešingos eismo krypties antroje eismo juostoje buvo sustojęs „kažkoks džipas“. Pamatęs, kad šio automobilio vairuotojas jį praleidžia, jis pradėjo kairio posūkio manevrą. Priešingos krypties antroje eismo juostoje sustojo. Tada pamatė, kad sustojo ir priešingos krypties pirma eismo juosta privažiavęs kažkoks „taksi“ automobilis. Šio automobilio vairuotojas mostelėjo jam ranka, taip parodydamas, kad jam leidžiama toliau važiuoti. Tada jis vairuojamu automobiliu iš antros eismo juostos pajudėjo. Apie 10-15 km/h greičiu pravažiavo priešingos krypties pirmą eismo juostą ir, jau įkišus „nosį" į (duomenys neskelbtini) gatvę, pajuto smūgį iš dešinės pusės į automobilio priekinį bamperį ir sparną. Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas, kuris „perskrido“ per jo automobilio „kapotą“ ir nulėkė į šoną. Prieš tai jis šio motociklo net nematė, nes tiesiog nesitikėjo, kad šis gali ten važiuoti. Kaip minėjo, abiejose priešingos krypties eismo juostose stovėjo automobiliai, kurių vairuotojai jį praleidinėjo. Nesitikėjo, kad kažkas gali važiuoti lėtėjimo juosta. Be to, jam pasirodė, kad motociklo vairuotojas ketino per sankryžą važiuoti tiesiai, taip apvažiuodamas „kamštį“. Apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Operatoriui teiraujantis apie greitosios medicinos pagalbos poreikį, jis apie tai paklausė motociklo vairuotojo. Pastarasis nurodė, kad jam medikų pagalba nereikalinga. Nežiūrint į tai, po kiek laiko atvyko ne tik policija, bet ir greitoji medicinos pagalba. Jis į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, pas psichiatrą ar narkologą negydytas. Prie savo apklausos protokolo prideda 3 jo eismo įvykio vietoje nufotografuotų vaizdų nuotraukas. (b.l. 70-72; 73).

S. J. įtariamojo papildomos apklausos metu (2020-02-14 apklausa) savo kaltę padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pripažino iš dalies ir parodė, kad laikosi savo anksčiau, t.y. 2019-09-03, duotų parodymų. S. J. taip pat parodė, kad jo manymu dėl avarijos kaltas ne tik jis, bet ir motociklo vairuotojas, nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Motociklo vairuotojas neketino iš lėtėjimo juostos pasukti į dešinę. Jis apie tai sprendžia pagal tas aplinkybes, kad motociklas į jo automobilio dešinį šoną atsitrenkė 90 laipsnių kampu, be to, tuo metu nuo jo automobilio dešinio šono iki bordiūro buvo apie 2 metrų tarpas, kuris pakankamas pasukti į dešinę. Jo manymu, motociklo vairuotojui sukti į dešinę ir nebuvo prasmės, kadangi pastarasis, kaip pats sakė, gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat, pagal savo automobilio sugadinimus, jis sprendžia, kad motociklo greitis buvo didesnis negu 40 km/h, be to, jo vairuotojas prieš susidūrimą nestabdė, nes jis negirdėjo jokio stabdymo garso. (b.l. 75,76).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. P. parodė, jog tąkart buvo jo darbo dienos pietūs, kadangi buvo motociklas sutvarkytas, važiavo jo pasiimti į servisą. Pasiėmęs iš serviso, važiavo į namus jį pastatyti ir keliauti į darbą. Jau buvo beveik privažiavęs finišą, važiavo lėtėjimo juosta, matė, kad susidariusi spūstis, bet mašinos lėtai juda. Jau pradėdamas posūkį, pamatė, kad staigiai išlindo automobilis. Staigiai stabdė ir jau matė, kad automobilis labai greitai artėja, net nieko nestabdo ir smūgis ateina į šoną. Šoko jis nuo motociklo, taip išvengdamas, saugodamas gyvybę. Šoko nuo motociklo, taip perskrido per automobilį. Smūgis automobilio atsitrenkė į motociklo šoną. Motociklas stovėjo, galima daryti ekspertizę, nes nebuvo taip, kad jis, E. P., trenktųsi į automobilį. Buvo, kad jis, E. P., įvažinėjo į posūkį ir automobilis trenkėsi į motociklą. Jeigu būtų jis nešokęs nuo motociklo, visas smūgis į šoną būtų, būtų likęs be kojos. Dėl to jis, E. P., perskrido per automobilį, nes atsispyrė ir dar jo rankos buvo ant vairo, bet smūgį gavus timptelėjo jam rankas ir jis, E. P., taip salto persiversdamas nulėkė per automobilį. Važiavo į namus, nes gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Motociklą laikydavo (duomenys neskelbtini) pas M. M., kuris gyvena prie gimnazijos mokyklos ir jam per keliuką perėjus iš karto jo namai. Greitis tikrai nebuvo didelis, jis, E. P., nelėkė, nes matė visą situaciją, plius buvo be aprangos ir lakstyti ne jam. Plius buvo į motociklą naujos detalės sudėtos, tik išvažiavęs negalėjo lėkti. Greitis jo buvo saugus. Automobilis išlėkė staigiai ir jis, E. P., bandė išvengti kliūties, ten lyg ir filmavimo kameros yra. Jis, E. P., jau net buvo paguldęs motociklą šonu, kad sukti į dešinę pusę. Jei būtų planavęs važiuoti tiesiai, jis būtų pažeidęs taisykles. Jis, E. P., nepildė deklaracijos. Po įvykio jis, E. P., priėjo prie motociklo, tuomet pripuolė daug žmonių, jis, E. P., pasakė, jog jam viskas gerai. Tuomet pasiūlė kaltinamasis pildyti eismo įvykio deklaraciją, jis, E. P., bandė daryti automobilio dureles, tada pastebėjo, kad jis nevaldo dešinės rankos, negali atsidaryti. Tada kvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos medikai telefonu pasakė jam, jog reikia policijos. Suprato, jog medikai atvyksta ir laukė. Tuomet jis vaikščiojo, jam skaudėjo, išgirdo, jog atvyksta policija. Buvo pokalbis su kaltinamuoju apie važiavimo greitį. Kaltinamasis teiravosi jo, kur jis taip lėkė, jis, E. P., atsakė, kad jis niekur nelėkė, važiavo lėtai. Automobiliai pirmoje juostoje stovėjo, pamatė jis, E. P., kad automobilis išlindo, buvo gal koks 6 m atstumas iki automobilio, kai pamatė.Važiavo jis maksimum 40 km/h greičiu, ketino sukti į (duomenys neskelbtini) g. Jam buvo dešinės menties lūžis, nes vertėsi ir nusileido ant galvos ir menties, buvo nubrozdinimai ant kojų buvo ties čiurna ant dešinės kojos. Ranką reikėjo su įtvaru laikyti, kadangi menties negipsuoja, su įtvaru reikėjo vaikščioti nejudinant rankos. Po 2-3 mėn. buvo galima pradėti reabilitaciją, bet buvo eilės ir reabilitaciją paskyrė dar po 3 savaičių. Po reabilitacijos skausmas mažėjo. Kai persirikiavo jis, E. P., į lėtėjimo juostą, automobilį pamatė iš karto, matė, jog baltas automobilis išlindo. Persirikiavo, važiavo lėtėjančia juosta ir matė, kad baltas automobilis išlenda. Galvojo, kad gal sustos, bet nestojo, jis, E. P., pradėjo stabdyti, staigiai spausti stabdžio negalėjo, nes būtų čiuožęs. Stabdė ir pamatė, jog artėja, įlindo į tarpą ir smūgis buvo ne motociklas į automobilį, kaip sako kaltinamasis. Jeigu būtų trenkęsis 90 laipsniu kampu, būtų sulūžęs priekinis ratas. Sužalojimai, ten kur jo koja, yra smūgis, dar išvengė, šoko nuo motociklo, kad išsaugoti koją. Jam, E. P., iš kairės, pirmoje juostoje, buvo automobiliai iki pat sankryžos. Jie visi stovėjo, lėtėjimo juosta prasideda daug arčiau, automobiliai lėtai ir judėjo. Iki įvykio gal 5 automobiliai telpa lėtėjimo juostoje, kai jis, E. P., įvažiavo. Kai pirmą kartą pamatė kaltinamojo automobilį, pamatė jį tik išlindus. Į lėtėjimo juostą ar buvo įvažiavęs, ar stovėjo dešiniau ar kairiau, negali įvardinti. S. J. išlindo į lėtėjimo juostą, kai pamatė, ir be stabdymo važiavo. Kaltinamojo automobilio greičio neįvardins, koks galėjo būti, sunku įvardinti. Jis judėjo, nebuvo pristabdymo pauzės. Jo, E. P., patirtis vairuoti motociklą yra nemaža, tai nebuvo 1 ar 2 važiavimas motociklu kai įvyko įvykis. Gali įvertinti posūkio greitį, kokiu greičiu turėtų sukti. Jis, E. P., visada ta gatve važiuoja, kiekvieną dieną, nes ten gyvena (duomenys neskelbtini). Neturi tikslo meluoti, nei skubėjo kur nors, turi vaiką ir nelaksto. Yra galimybė per kitur važiuoti. Jei ir būtų ten važiavęs, kad lėktų greitai tiesiai, turėtų staigiai grįžti į perėją, bet tas tikrai neįmanoma. Jo motociklas nebuvo apžiūrėtas specialisto, kuris pateikė teismui išvadą. Taip, motociklas pas jį, bet negali nieko daryti, jis nevažiuoja, bet negali nieko daryti, kol nebus teismo sprendimo, policija įpareigojo. Nepamena tiksliai to atstumo, ar 6 m. ar 10 m. atstumas buvo, įsivaizduoja atkarpą, nes jis judėjo lėtėjimo juostoje, būdamas viduryje pamatė išlindusi automobilį. Taip, automobilis atsitrenkė į jo motociklą. Jeigu būtų automobilis stabdęs, būtų jis, E. P., pravažiavęs, bet paskutinę akimirką pamatė, kad automobilis nestabdo ir jo vairuotojas nemato, todėl jis šoko nuo motociklo. Yra liudytojai. Būtų pralindęs, ten tarpas buvo metras, buvo arčiausiai dešinio borto, nes jeigu automobilis nebūtų taip sukęs, jis, E. P., galėjo kartu įvažiuoti į tą kelią, bet matė, kad automobilio vairuotojas jo nemato ir nestabdo, tai šoko nuo motociklo paskutinę akimirką. Važiavo jis, E. P., per vidurį lėtėjimo juostoje, bet susidūrimo metu jis buvo arčiau dešinio borto. Po susidūrimo nukrito už automobilio ant asfalto. Ten didelis plotas asfalto, jeigu jis, E. P., būtų nukritęs ant žemės, kaip girdėjo, tai turėjo nuskristi 10 – 15 m. Taip, nuo susidūrimo vietos iki šaligatvio 10 m atstumas, motociklas buvo dešiniau, o jis, E. P., iš karto už automobilio nusileido ant galvos, šalmas yra nubrozdintas į asfaltą. Motociklas liko eismo įvykio vietoje iki vakaro, jis, E. P., buvo ligoninėje, paleido gal 7-8 vakaro, kvietėsi draugus į pagalbą, kad nuvežtų motociklą. Po susidūrimo motociklas buvo nustumtas ant kairio šono. Motociklo netraukė į kitą vietą, patraukė policija, nes bėgo iš variklio tepalai, kad netrukdyti važiuoti kitiems automobiliams. Jis, E. P., nesiėmė iniciatyvos patraukti motociklo, bet policija ėmėsi iniciatyvos, kad patraukti motociklą, jis, E. P., negalėjo jo pakelti, nes negalėjo valdyti rankos. Kiek pamena, kai buvo pastumtas motociklas, buvo ir policija. Buvo trys policijos ekipažai. Kaip motociklą statė, jis, E. P., nematė, kai atvažiavo pasiimti, jis buvo į šoną patrauktas. Negali pasakyti, ar 2019 m., visą vasarą, (duomenys neskelbtini) g. vyko kelio remontas. Kelio darbai buvo prie (duomenys neskelbtini) žiedo. Buvo remontuojama prie mokyklos, kiek pamena. Į (duomenys neskelbtini). galėtų važiuoti per (duomenys neskelbtini) g. bet motociklą jis, E. P., laikė (duomenys neskelbtini) g. pas M. M., prie gimnazijos. Iš serviso paėmė motociklą ir važiavo pastatyti į (duomenys neskelbtini) g., o paskui į (duomenys neskelbtini) pasiimti automobilį. Ten draugo butas ir jis ten gyvena. Eismo įvykių prieš tai turėjęs, nepamena, kiek, tris gal, bet ne jis kaltas, čia su automobiliu buvo įvykiai. Administracinėn ar baudžiamojo atsakomybėn už eismo įvykius ar buvo trauktas, negali atsakyti, nes nežino, kas yra administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Taip, už greičio viršijimą su automobiliu buvo baustas, kiek kartų, neįvardins. Jo darbas yra vairavimas. Po eismo įvykio, tas motociklas, kuris buvo stabtelėjęs, jau buvo tuomet policija ir buvo praėjus, kiek laiko po įyykio. Taip, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Į (duomenys neskelbtini) g. tas motociklas nevažiavo, jis važiavo (duomenys neskelbtini) g., iš vis nežino, kur jis važiavo. Jis, E. P., buvo sužeistas, sėdėjo ant borto, kažkoks motociklas sustojo, vairuotojas paklausė kaip sveikata, nežino, per kurį tarpą jis ten važiavo. Nežino to motociklo judėjimo krypties, vairuotojas tik klausė ar viskas gerai, o kur judėjo, jis, E. P., nežino, nes ne tas galvoje buvo. Nebuvo tas asmuo su motociklu jo pažįstamas. Įvykio metu buvo pasirašęs motociklo pirkimo - pardavimo sutartį, priklausė jau jam, nes buvo atsiskaitęs už motociklo taisymą. Nebuvo tik spėjęs persirašyti motociklo savininko, nes persirašymui skirta 14 d., techninio paso galiojimo laikas buvo į pabaigą, norėjo motociklą suremontuoti, kitą dieną galvojo važiuoti persirašyti savininku save. Taip, jo transporto priemonė buvo drausta. Buvęs savininkas buvo draudęs motociklą, draudimas dar galiojo. Susidūrimo metu savininkas buvo kaip ir jis, E. P., bet dokumentuose dar nebuvo įregistruotas motociklas jo vardu. Jis buvo palikęs motociklą servise ir dirbo, atsiėmęs galvojo perregistruoti. Po įvykio negalėjo nieko daryti su motociklu, kam jis dabar priklauso, „Regitra“ reikėtų klausti. Motociklas yra pas jį, nuomoja patalpas, kad galėtų jį ten laikyti. Leis motociklą apžiūrėti, jeigu kils būtinybė. Sumokėjo 2500 eurų už motociklą. Turi dokumentus už sumokėjimą, už motociklą. Jis, E. P., pateikė čekį už ekspertizę draudimo bendrovei, bet bendrovės darbuotojai nieko neatsakė, ar užtenka motociklo vertės, ar reikia dar kažko. Su draudimu įdomi situacija, todėl kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, draudimo bendrovės darbuotojai kadangi dar neatsakė, todėl jiems galutinai nepateikė išvados, nes jie nežino, ar reikia su likutinėmis vertėmis kiekvienos detalės skaičiuoti, ar reikia tik vertės. Jei reikia tik vertės, jie gali dabar duoti, jei ne, jam E. P., reikia primokėti pinigų ir išduoda nepriklausomas ekspertas išvadą apie kiekvieną detalę. Dėl nedarbingumo yra Sodros dokumentai, vakar iš draudimo bendrovės gavo laišką, kokius dokumentus teismui turi pristatyti, kitam posėdžiui galės pristatyti. Nedarbingumas išduotas daug dienų, pusei metų, nes dar ir reabilitacijoje buvo jis. Motociklą, kad pirks, buvo sutaręs daug seniau, nei prieš savaitę. Motociklu pradėjo važinėti tik išsilaikęs vairuotojo pažymėjimą. Taip, balandžio mėn. jau važinėjo su motociklu. Motociklo nebuvo dar nusipirkęs nuo balandžio mėn., ne jo tuomet motociklas buvo, su M. J. savininku dalindavosi, motociklą atiduodavo jam. Taip, kai motociklu naudodavosi, tuomet palikdavo (duomenys neskelbtini) g. Tas važiavimas į (duomenys neskelbtini) g. nebuvo dažnai, ne 3 kartus per dieną, jis, E. P., važiuodavo per savaitę du kartus. Žinojo, kad remontai vyksta, bet jis, E. P., nefiksavo, kas ten kokį kelią tvarkė. Taip, įvykio metu, tas kelias į pastatymo vietą, jam buvo pravažiuojamas ir prieš tai dar pravažiuojamas, nebuvo uždarytas. Motociklas nepakilo į orą, jis smūgį gavęs nuvirto ant žemės ir nučiuožė. Jis, E. P., perskrido pasikėlęs į orą, nes jam rankas timptelėjo motociklas, jis pamatė, kad bus susidūrimas, jis šoko atsispirdamas. Pamena, tik jog jam rankas timptelėjo ir jį pradėjo sukti, kad jis taip pradėjo suktis. Jis apsiversdamas ir sukdamasis perskrido. Motociklo vairuotojo pažymėjimą įgijo 2018 m. atrodo. Taip, turi motociklo vairavimo pažymėjimą ir gali pateikti. Motociklas Kawasaki buvo jo pirmas, yra tik pravažiavęs su draugų motociklais. Šiuo motociklu važiuoti pradėjo 2019 m., nuo pavasario, sezono atidarymo. Vaikystėje yra turėjęs motociklų ir motorolerių. Palaiko savo ieškinį. Prašo atlyginti žalos 22 000 eurų. Taip, iš viso 22 148, 45 eurų. Taip, turtinė žala 17 148,45 eurų. Negavo pajamų pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini), 4485,63 eurų, sumą sudaro negautos pajamos, ką būtų galėjęs dirbti ir gauti. Jam neleido Sodra tęsti veiklos. Jis, E. P., nuo birželio tik išsinuomojo žemės sklypą, įsigijo verslo liudijimą, pradėjau ten dirbti. Nuoma jis uždirbo 4020 Eur, plius kita suma samdė darbuotoją. Negautos pajamos, kurias būtų uždirbęs. Suma yra per tą laikotarpį nuo birželio ir yra prisegtas verslo liudijimas, kurios dienos. Diena gaudavosi virš 100 eurų, kadangi (duomenys neskelbtini). Išklotinės VMI nepateikė, tik pateikė deklaruojant bendrą sumą, jeigu perki verslo liudijimą trims mėn. tai per tą laikotarpį, kiek uždirbi, tiek deklaruoji. Jis, E. P., nepateikęs, ką pirko, tas (duomenys neskelbtini) ir jos paseno, tai šiemet dirba, nuomoja, tai pajamas fiksuoti, galima realiai gyvai. Taip, nuomoja (duomenys neskelbtini). Būtų nuomojęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuoma pusei valandos – 5 eurai, jei parai – 25 eurų, (duomenys neskelbtini) - 20 eurų žmogui. 9112,32 eurų - ėmė paskolą, jo įmonė griuvo, turėjo (duomenys neskelbtini) įmonę, nes tapo nedarbingas, buvo įmonės direktorius, įmonė negali dirbti be direktoriaus, turėjo samdyti laikinai pareigas einantį direktorių. Taip, paskolos suma su palūkanomis. Taip, motociklo detalės kainavo 450 eurų. Taip, telefonas 74 eurai, čia įdėklas, buvo prieš įvykį pirkęs įdėklą ir stikliukas sudužo. 3-4 metus dirbo (duomenys neskelbtini) su verslo liudijimu, užsidirbęs pinigų įkūrė įmonę, įsidarbino 5 darbuotoju, vykdė veiklą, bet įvykiui įvykus, tapo nedarbingas. Ne, (duomenys neskelbtini) nebuvo nuomojamos, negalėjo samdyti darbuotojo, nes reikėjo leidimų. Dokumentus apie nedarbingumo laikotarpį galės pateikti. Neturtinės žalos prašo atlyginti 5000 eurų, nes draudimo bendrovė paskaičiavo už lūžį 1600 eurų, bet jis, E. P., nekalba apie tai, kad ir vaiko negalėjo nešioti, vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai, negalėjo jo nešti, nei vairuoti, daug ko negalėjo daryti. Ką prašo, yra faktiškai, ką patyrė, nes buvo daug problemų, negalėjo vairuoti automobilio, motociklas stovėjo, negalėjo jo parduoti. Turėjo skirti laikinas pareigas einantį direktorių savo įmonėje, turėjo jam papildomai mokėti. Bylinėjimosi išlaidų čekiai yra pateikti - 800 Eur su kažkiek, jei neklysta. Yra dar viena sąskaita neapmokėta, kadangi neturi pinigų apmokėti. Taip, pagal verslo liudijimą iki įvykio spėjo vykdyti veiklą Druskininkuose. Taip, tą sumą negautų pajamų paskaičiuoja pagal iki įvykio už veiklą gautas pajamas, plius ne visomis dienomis dirbo. Taip, daugiau nei mėnesį iki įvykio dirbo, reiktų skaičiuoti pagal verslo liudijimo dienas, nes kitomis dienomis verslo liudijimas yra išimtas A., jis tų dokumentų neprisegė. Taip, pagal tai kiek būtų uždirbęs iki sezono pabaigos, iki rugsėjo vidurio, vėliau buvo planas toje vietoje daryti pačiūžų nuomą žiemai. Į (duomenys neskelbtini) suinvestuoti pinigai, šiemet tą veiklą vykdo. Taip, Sodros dokumentus neš ir draudimo bendrovei, ir teismui. Ligoninėje negulėjo, paleido tą pačią dieną. Taip, gydėsi namuose. Skausmas buvo, buvo nedarbingumas išduotas, kaip jis, E. P., galėjo būti darbingas. Negalėjo jokios veiklos vykdyti. Jis norėjo dirbti, bet Sodros darbuotojai neleido dirbti, neišduotų biuletenio ir kitos išmokos nebegalioja. Jeigu jis, E. P., būtų pasiėmęs individualios veiklos pažymą, jam būtų buvę daug keblumų, nes jis negalėjo vairuoti, būtų reikėję vežti prie upės jas, nešti prie upės, jam būtų sunkiau pajamas gauti ir būtų neištempęs. Vaistų gydymui nebuvo skirta, nes buvo kaulo lūžis. Buvo įtvaras dėl lūžio naudojamas. Dešinės rankos negalėjo jis valdyti, nes buvo įtvare visą laiką. Įtvaras buvo iki reabilitacijos pradžios, tuomet po truputį leido valdyti ir po 1 kg pakilnoti. Įtvaras buvo prispaudęs ranką, kad ranka nejudėtų, nes ne gipsas.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2019-07-24, apie 12.50 val., Vilniuje, vairuodamas M. J. priklausantį motociklą „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Oro sąlygos buvo geros. Buvo saulėta, asfaltuota kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Apie 40-45 km/h greičiu priartėjo prie lėtėjimo juostos, skirtos posūkiui į dešinę. Ketindamas sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis persirikiavo į lėtėjimo juostą ir tęsė važiavimą juostos viduriu. Tuo metu pirma eismo juosta lėtai judėjo automobiliai. Nepastebėjo, ar vyko eismas antra eismo juosta. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, jis staiga pamatė, kad sankryžoje, jam iš kairės pusės, iš pirmos juostos išvažiavo automobilis „VW Passat“, kuris įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilio vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) gatvės priešingos eismo pusės sankryžoje suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš pradžių pamatė tik šio automobilio priekį. Automobilis net nestabdė. Kai pastebėjo minėtą automobilį, tarp jų buvo apie 10 metrų atstumas. Pamatęs automobilį, jis pradėjo stabdyti vairuojamą motociklą ir sukti dešiniau. Tikėjosi, kad automobilio vairuotojas jį pamatys ir sustos. Tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Automobilis „VW Passat“ priekiniu dešinės pusės kampu atsitrenkė į jo motociklo kairįjį šoną, ties viduriu. Tuo metu spėjus nušokti nuo motociklo, jis „perskrido“ per automobilio „kapotą“. Tuo tarpu motociklas nuskriejo į šoną. Kadangi šio eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jam buvo nustatyti daugybiniai nubrozdinimai, taip pat mentės lūžimas. Po to gydymą tęsė (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Dėl eismo įvykio jis patyrė turtinę ir neturtinę žalas. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta. Taip pat jam pranešta, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į draudimo kompaniją "G." (b.l. 32-34; 35).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, jog įvykio viso neprisimena. Važiavo jis nuo (duomenys neskelbtini) žiedo į (duomenys neskelbtini) kalną, sankryžoje prie (duomenys neskelbtini), stovėjo pirmoje juostoje, buvo kamštis. Sankryžą daugiau-mažiau matė. Matė, kaip į sankryžą įvažinėjo automobilis, dabar tikrai nepasakys, koks. Išgirdo smūgį ir pamatė, kaip apvirto motociklas. Aplenkęs avariją sustojau ir padėjo pakelti. Kai pamatė automobilį, jis stovėjo prieš jį, A. D., ir suko nuo (duomenys neskelbtini) degalinės pusės, suko į kairę. Kad suko sprendžia iš to, kad jis manevravo pakankamai agresyviai ir nelabai jį ten kas praleidinėjo, tai jis kišo, kišo kol įkišo tą automobilį. Smūgio pačio nematė, girdėjo smūgį ir matė, kaip verčiasi motociklas. Nėra įsitikinęs, ar vienas automobilis norėjo pasukti, ar daugiau. Ten automobilių buvo daugiau ir vairuotojas kuris suko, pakankamai „naglai“ lindo. Dabar galvoja, ar jis apskritai stovėjo eilėje ir laukė kol visi pasuks, jis netgi lindo iš savo pirmos į antrą juostą ir tuomet bandė sukti. Dėl šito nėra įsitikinęs, nes senai buvo. Pirminiuose paaiškinimuose pakankamai aiškiai viskas buvo surašyta. Kai nutiko įvykis, pavažiavo jis, A. D., sankryžą, sustojo autobusų stotelėje, padėjo pakelti motociklą, siūlė iškviesti pagalbą, bet atsisakė. Tuomet apsikeitė kontaktais ir tiek. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) žiedo į viršų. Atsiprašo, suklydo, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) žiedo, nuo (duomenys neskelbtini) į viršų. Sustojo ties sankryža kur (duomenys neskelbtini). Jeigu žiūrėti nuo (duomenys neskelbtini) žiedo į viršų, tai yra kelias, (duomenys neskelbtini) g. atrodo gali nusileisti. Jeigu jam, tai į dešinę pusę čia. Ne, berods ten nereguliuojama sankryža. Sustojo prieš sankryžą, nes buvo kamštis. Jam atrodo, kad prieš sankryžą jis antras stovėjo. Važiavo jis pirma juosta. Jam, A. D., iš dešinės buvo juosta, skirta važiuoti sankryžoje į dešinę. Taip, jam iš kairės buvo juosta. Taip, automobilis važiavo iš priešingos krypties pusės ir suko sankryžoje į kairę. Taip, sankryžoje buvo automobilių, kadangi buvo kamštis, kamštis kažkiek judėjo, vairuotojas bandė įlysti į tą kamštį su automobiliu, bet nelabai kas ten jį įleidinėjo, paskui „naglai“ įkišo, nes automobilis antroje juostoje stabdė. Į automobilį jis, A. D., atkreipė dėmesį, kai jis bandė sukti, būdamas sankryžoje. Jeigu žiūrėti iš jo pusės, automobilis buvo antroje juostoje, o smūgis buvo pirmoje juostoje. Turi omenyje pirmoje juostoje, tai daugiau - mažiau savo juostą, nes jam automobilis užstojo. Berods sankryžoje jis, A. D., antras buvo, nes tai neįvyko prieš akis. Automobilio greitis nebuvo didelis, bent jau nepamena. Jeigu buvo kamštis, tai logiškai mąstant, neturėjo būti didelis greitis. Ne, akivaizdžiai pačio susidūrimo jis nematė. Ne, nematė, kad sukantis automobilis būtų sustojęs ar būtų stabdęs. Automobilio judėjimą matė, bet stabdymo nematė. Yra normalus važiavimas ir yra važiavimas, kai „naglai“ įkiša mašiną ir nori atlikti manevrą. Ar automobilį visą laiką matė, nėra jis isitikinęs, manevrus prieš sukant matė, tada girdėjo smūgį ir matė virstant motociklą. Ne, neatsimena prieš tai važiavusio automobilio, kuris pasuko į kairę. Gal taip ir buvo, dabar nepamena, nes viskas vyko prieš metus laiko. Nežino, negali vertinti greičio pirmojo automobilio, kuris atliko posūkį. Jeigu laikoma, kad greitis yra „naglai“ ir agresyviai vairuoti, tuomet turbūt ne „naglai“ ir ne agresyviai, bet jis niekam neužkišinėjo, sako, jog neužfiksavo. Jeigu kitiems automobiliams dėl jo manevrų reikia staigiai stabdyti, mano, kad taip - agresyvus vairavimas. Kodėl jis, A. D., turėtų stebėti kitų vairuotojų veiksmus. Neprisimena, kodėl jam, A. D., teko staigiai stabdyti. Nematė ar per vidurį, ar dešiniau juostoje važiavo motociklas. Ne, ir susidūrimo nematė, tik girdėjo. Priekyje susidūrimas įvyko, bet prieš jį automobilis stovėjo. Motociklą pakėlė ir pastatė ir tiek. Motociklą pakėlė su nukentėjusiuoju, jis padėjo. Motociklas po įvykio gulėjo. Lyg ir motociklo sėdyne į (duomenys neskelbtini) žiedo pusę gulėjo. Jam atrodo, ant kairio šono gulėjo motociklas, bet neįsitikinęs 100 proc. Jis, A. D., matė, kaip suko kaltinamasis, tik pačio smūgio nematė. Pagarsinus liudytojo parodymus b.l. 40-42, parodė, jog jie teisingi. Nepamena, ar pirmas jis, A. D., prieš sankryžą stovėjo. Tuomet geriau atsiminė, bet pačio smūgio jis nematė.

Liudytojas A. D. tyrimo metu parodė, kad 2019-07-24, apie 13.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko kelio darbai, todėl jo važiavimo kryptimi buvo susidariusi automobilių spūstis. Privažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, jis sustojo prieš sankryžą, nes matė, kad priekyje jo, už sankryžos, stovi automobiliai, o priešingoje kelio eismo pusėje yra automobilis, kurio vairuotojas nori pasukti. Tarp jo vairuojamo automobilio ir priekyje jo eismo juostoje stovėjusio automobilio buvo apie 10 metrų atstumas. Nepamena, ar tuo metu kairėje nuo jo, kraštinėje jo judėjimo krypties eismo juostoje buvo sustoję automobilių. Vienam automobiliui iš priešpriešinės kelio pusės pasukus sankryžoje į kairę, jis vairuojamu automobiliu pajudėjo iš vietos. Tačiau netrukus buvo priverstas stabdyti, nes pamatė, kad sankryžoje į kairę suka dar ir automobilis „VW“. Nematė, kad prieš posūkio manevrą šis automobilis būtų stovėjęs. Toks vairuotojo manevras jam pasirodė gana „drąsus“, nes jis pats per sankryžą važiavo tiesiai, turėjo pirmenybę ir jau buvo pradėjęs vairuojamu automobiliu judėti. Dėl automobilio „VW“ posūkio jam vėl teko stabdyti, nes šį manevrą vairuotojas atliko ganėtinai staigiai. Negali tiksliau nurodyti šio automobilio greičio sukant į kairę, tačiau greitis, atsižvelgiant į buvusią eismo situaciją, jam pasirodė gana didelis. Netrukus išgirdo smūgio garsą, sklindantį jam iš dešinės pusės, šiek tiek iš „už nugaros“. Iškart po to, jis pamatė, kad nuo minėto automobilio „VW“ priekio krenta motociklo vairuotojas. Paties transporto priemonių susidūrimo momento nematė. Matė tik kaip motociklas jau nuskriejo link šaligatvio. Atrodo, kad motociklas krito ant kairiojo šono. Jau po eismo įvykio jie motociklą pastatė ant ratų ir patraukė šiek tiek, t.y. apie 0,5 m atstumą, atgal link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nematė, kaip iki susidūrimo judėjo motociklas. Tik pagal automobilio „VW“ apgadinimus buvo galima spręsti, kad smūgis motociklu teko į automobilio priekinį bamperį, iš dešinio šono. Paklausus motociklo vairuotojo, ar jam reikia medikų pagalbos, pastarasis jos atsisakė. Eismo įvykio vietoje prabuvus apie 30 minučių, jis išvyko. Tuo metu policijos pareigūnai dar nebuvo atvažiavę. Savo kontaktus paliko motociklo vairuotojui. Eismo įvykio metu buvo saulėta, asfaltuota kelio danga sausa. (b.l. 40-42).

Teisiamajame posėdyje ekspertas V. Š. paaiškino, jog jis yra Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, įtrauktas į ekspertų sąrašą. Pagarsinus eksperto išvadą, 1 tomas, b.l. 46-53, nurodė, jog išvadą tvirtina. Transporto priemonių susidūrimo mechanizmas nustatinėjamas pagal transporto priemonių sugadinimus, kur buvo lokalizuoti sugadinimai, buvo nustatytas susidūrimo mechanizmas, o susidūrimo eiga buvo sumodeliuota kompiuterine programa. Paprastai jie, ekspertai, susipažįsta su ta bylos medžiagos dalimi, kuri reikalinga pateikti atsakymus į užduotyje, ar nutartyje pateiktus klausimus. Kiek buvo pateikta, tiek ir turėjo medžiagos. Buvo pateikta 28 lapų ikiteisminio tyrimo medžiaga su skaitmenine laikmena. Jis nežino, ar tie 28 lapai tuo metu buvo visa bylos medžiaga, ar ne visa. Jam pakako tos medžiagos pateikti atsakymus į užduotyje pateiktus klausimus. Neatsimena, negali pasakyti ar pateiktoje medžiagoje buvo liudytojo parodymai. Paprastai atlikdamas tyrimą, kuo paskutinėje vietoje vadovaujasi, tai liudytojo parodymais. Tai jeigu buvo liudytojo parodymai, gal skaitė, gal susipažino, negali dabar atsakyti. Negali pasakyti, kokie buvo motociklo vairuotojo ketinimai prieš eismo įvykį. Jis tik nustatė, kur vyko susidūrimas, kokiose padėtyse buvo transporto priemonės. Ar jis važiavo tiesiai, ar jis norėjo sukti, ar sustoti ten toje sankryžoje, negali atsakyti. Tyrime jie jokiomis versijomis nesivadovauja, vadovaujasi tik objektyviais duomenimis, kurie yra užfiksuoti eismo įvykio vietoje, transporto apžiūros protokolais ir kita vaizdine medžiaga. Ne, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymais atlikdami tyrimą nesivadovauja. Jokiais parodymais nesivadovauja, kadangi tie parodymai gali keisti, bet kuriuo momentu, teisminio nagrinėjimo metu arba ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu vadovautis parodymais, buvo taip, tai gali likti kvailio vietoje, kadangi tie parodymai pasikeis. Yra transporto priemonių padėtys užfiksuotos po eismo įvykio, yra transporto priemonių sugadinimai. Viskas, yra objektyvūs duomenys. Čia yra objektyvūs duomenys. Po susidūrimo į priekį VW Passat galėjo pavažiuoti labai nedaug. Yra pavaizduotos susidūrimo metu padėtys. 9 paveikslėlyje jo išvados yra pavaizduota, sumodeliuota padėtis ir susidūrimo metu padėtis. Jis turi šiuo metu išvadą, bet jo išvada nespalvotai atspausdinta, o 9 paveikslėlyje tikėtina automobilio padėtis posūkio pradžios momentu. Atsiprašo, 5 paveikslėlyje 1imp -pažymėta pozicija, tikėtina automobilio VW Passat padėtis susidūrimo metu, 2imp - motociklo padėtis susidūrimo metu, 1sm – tai padėtis sumodeliuota automobilio po eismo įvykio, raudonu kontūru pavaizduota automobilio padėtis užfiksuota po eismo įvykio ir matyti, kad tas poslinkis automobilio buvo kiek didesnis už priekinę iškišą, tai gal apie 1 metrą. Ne, motociklo vairuotojo kritimo trajektorijos ir nukritimo vietos nevertino. Jie vertina motociklo judėjimo trajektoriją po automobilio susidūrimo, šiuo atveju. O protingi motociklininkai, paprastai, prieš dar susidurdami atsiskiria nuo motociklo ir juda savo trajektorija, o motociklas paprastai juda savo trajektorija. Šiuo atveju buvo smūgis į kairį motociklo šoną, motociklas griuvo ant dešinio šono ir paslydo iki tos padėties, kurios buvo po to pastatytas ant ratų. O kur motociklininkas tuo metu buvo, jis negali pasakyti. Motociklo vairuotojo trajektorijos nevertino, nes tai yra ne eismo įvykio eksperto kompetencijai, kokioje padėtyje buvo motociklininkas, kokie sužalojimai buvo jam padaryti susidūrimo metu su automobiliu, kokie sužalojimai jam padaryti nukritus, kokie sužalojimai padaryti slystant važiuojant. Čia jau nėra eismo įvykio eksperto kompetencija, jie nagrinėja transporto priemonių judėjimo trajektoriją, o ne motociklininko. Mano, kad motociklas, turbūt, gulėjo ant dešinio šono prie bordiūro, jo nuomone. Paskui atrodo, buvo užfiksuotas nuotraukose stovintis, jį kažkas pastatė, bet mano, kad jis gulėjo prie bordiūro ant dešiniojo šono. Nemano, kad tą motociklą būtų iš tos padėties kur jis gulėjo, kažkas būtų jį stumdęs į vieną pusę, ar į kitą, jo nuomone, jis buvo tiesiog pastatytas ant ratų ir paremtas kojele. Savaime suprantama pats motociklas po smūgio negalėjo persislinkti į tą padėtį ir pasiremti kojele ir atsistoti prie bordiūro. Tai jis daro tokią prielaidą, kad jis gulėjo ant dešinio šono, buvo pastatytas ant ratų ir atremtas kojele, toje pačioje vietoje, kur buvo fiksuotas. Apžiūrėti transporto priemonių neturi techninių galimybių, žmogiškųjų resursų. Jų mažai yra, labai daug vairuotojų daro eismo įvykius, tai maždaug reikėtų, kad būtų ekspertų 50 procentų, kiek vairuotojų. Tuomet galėtų apžiūrėti kiekvieną transporto priemonę, netgi administracinėse bylose. Dabar vadovaujasi medžiaga, kuri pateikta, jeigu nuotraukų užtenka, duoda išvadą, jeigu neužtenka, paprašo tyrėjos papildomų nuotraukų, o važinėti tirti kiekvienos transporto priemonės fiziškai to negali daryti. Pagal jį motociklas slydo ant dešinio šono. Nepripažįsta, kad buvo suklysta, nes buvo svarūs argumentai, kad buvo nukritęs ant kito šono, ne ant kairio. Nemano, kad motociklas buvo ženkliai pastumtas prieš pastatant į tą padėtį, kuri buvo užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūros metu. Taip, matosi, kad motociklas stovi, bet nemano, kad jis į tą padėtį būtų iš kažkur pastumtas ir pastatytas. Jo nuomone, jis ten gulėjo, tik buvo pastatytas ant ratų. Iš susidūrimo modeliavimo buvo nustatyta kokioje padėtyje buvo transporto priemonės smūgio metu, susidūrimo metu iš tų padėčių matyti, 5 paveikslėlyje matyti, kad buvo tarp automobilio priekinės plokštumos ir motociklo kairiojo šono plokštumos būtent buvo smailus kampas, tas kampas elementariai pamatuotas ir nustatytas, kad 25 laipsniai, atviras motociklo priekio kryptimi. Motociklo nesudėtingi apgadinimai ir automobilio nesudėtingi apgadinimai, paprasčiausia sprendžiant pagal sugadinimus, automobilis dešinio bamperio dešiniuoju kraštu atsitrenkė į motociklo kairį šoną variklio srityje. Ne į priekinį ratą, ne į galinį ratą, o variklio srityje. Čia, kaip sakant, nereikalingas toks nuodugnus tyrimas, faktas įvyksta susidūrimas, o jau ten ar centimetras į tą pusę, ar centimetras į tą pusę, tai čia jau neturi reikšmės, nuo to ne kam, ne lengviau ir nuo to nesiskiria tyrimas. Kokie buvo motociklo vairuotojo ketinimai prieš eismo įvykį, negali pasakyti. Galimybės, ar motociklo vairuotojas galėjo padaryti posūkį į (duomenys neskelbtini) g., jis nenagrinėjo tokios galimybės. Negali pasakyti, kad motociklo vairuotojas prieš eismo įvykį nusukinėjo į dešinę, tai savaime suprantama, jeigu nebūtų motociklas nusukinėjamas į dešinę, būtų atsitrenkęs į automobilio dešinį šoną, priekinių durelių ar per vidurį, ar galinių durelių srityje. Kadangi motociklininkas, tikėtina, jeigu važiavo, prieš eismo įvykį, 40 km/h greičiu, tai vairuotojas, tikėtina, stabdė, kadangi greitis susidūrimo metu buvo apie 32 km/h ir nusukinėjo motociklą nuo kliūties, taip jis gali tik paaiškinti, o kokie tolimesni jo veiksmai negali pasakyti. Šiuo atveju nustatyti susidūrimo vietą nelabai sudėtinga, kadangi aiškiai matyti, kad automobilio greitis susidūrimo metu buvo nedidelis, kad automobilis po susidūrimo persislinko nedidelį atstumą, tai čia, „apspręsti“ susidūrimo vietą, kai transporto priemonė po susidūrimo persislenka, kaip šiuo atveju, vieno metro atstumą, tai čia nėra labai didelio sunkumo nustatyti susidūrimo vietą. Automobilio vairuotojas važiavo kairio posūkio kreivėje, stabdė, automobilis trenkėsi į motociklo kairį šoną ir sustojo, kaip užfiksuota eismo įvykio vietoje. Jeigu būtų susidūrimas įvykęs lėtėjimo juostos viduryje, tada automobilio greitis turėjo būti žymiai didesnis, o jeigu automobilio greitis žymiai didesnis, tada motociklas niekaip nepateks į tą padėtį, kadangi jis bus nublokštas visai kita trajektorija. Priimant, kad automobilio greitis prieš susidūrimo momentą sąlyginai buvo nedidelis, tai sąlyginai nedaug nubloškė motociklą savo judėjimo kryptimi. Tai susidūrimas įvyko kaip nustatyta, tada automobilis sustojo padėtyje kaip užfiksuota, o motociklas gavęs smūgį 16 km/h greičiu, būtent, nukrenta ir juda ta trajektorija link tos vietos, kur buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Kitokio mechanizmo niekas nesugalvos, kadangi čia labai elementarus tas susidūrimo mechanizmas, nieko čia nepribursi, transporto priemonės persislinkusios nedideliais atstumais, sugadinimai žinomi, nieko tokio susidūrimo eigos ir nelabai ir galima sukurti. O tikėtina, kad susidūrimo eiga tokia, nesprendžia, kad važiavo 32 km/h, važiavo 16 km/h, buvo 25 laipsnių kampas. Sako, jog apie 32 km/h, apie 16 km/h, nėra galimybės nustatyti tikslius visus parametrus ir, kad atkurti 100 proc., kad buvo 30 km/h greitis, o tada prokuroras sakys 32 km/h, galėjo būti? Galėjo būti. Ekspertai procentų nedalina, yra tik modeliuojant nustatoma paklaida tarp transporto priemonių užfiksuotų po eismo įvykio ir tarp transporto priemonių atkurtų padėčių pagal koordinates, pavyzdžiui, skirtumas pagal koordinates, jeigu persislinkimai yra dideli, 20-30 metrų, jeigu padėtis nesutampa metrą ar mažiau, tai čia yra didelė tikimybė. Žodžiu, kai atliekamas eismo įvykio modeliavimas, skaitoma, kad tas pateikiamas mechanizmas yra realus ir galimas, tada kai paklaida nesiekia 5 procentų, o čia dabar matoma 5 paveikslėlyje sunku atskirti automobilio padėtį sumodeliuotą ir automobilio padėtį fiksuotą. Mano, kad pateiktas sumodeliuotas mechanizmas yra su labai maža paklaida, o procentais jis negali pasakyti, tokio dalyko kaip ir nevertina. Lygiai kaip paakyti, kiek kaltas vienas vairuotojas, kiek kaltas kitas vairuotojas, čia lygiai tas pats, ne eismo įvykio eksperto kompetencija. Vertinamos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio ir aišku sugadinimai, sugadinimų intensyvumas čia pagrindiniai dalykai, kurie vertinami nustatinėjant transporto priemonių greitį. Šiuo atveju, nedidelis atstumas, jeigu pasakytų, kad automobilio vairuotojas važiavo 30 km/h greičiu susidūrimo momentu, tai realiai jis negalėjo sustoti toje padėtyje, fiziškai negalima sustabdyti automobilio toje padėtyje, užfiksuotas yra, o kitas dalykas, jeigu jis susidūrimo metu važiavo 32 km/h per valandą greičiu, tai motociklas būtų žymiai toliau nublokštas į (duomenys neskelbtini) g. kryptimi. Yra suderinamos padėtys ir susidūrimo vieta, ir sugadinimai, jo nuomone, motociklo sugadinimai, kaip ir automobilio sugadinimai nėra jau tokie dideli. Apibendrinant, įvertinus visus tuos parametrus ir buvo nustatyti tokie greičiai. Faktas, kad automobilio vairuotojas sukant į kairę, atsitrenkė motociklui į šoną. Tuo momentu, modeliuojant tą judėjimo trajektoriją, buvo nustatyta, 5 puslapyje yra nurodyta, kad programa “PC Crash-12.0“, modeliuojant automobilio „VW Passat“ judėjimo trajektoriją vairuotojui iš (duomenys neskelbtini) g. pradėjus daryti posūkį į (duomenys neskelbtini) g., 9 paveikslėlyje, buvo nustatyta, kad automobilis nuo posūkio pradžios iki vietos, kurioje susidūrė su motociklu, nuvažiavo apie 12 m. atstumą per 4,55 s, iš jų apie 3 m atstumą per 0,7 s užtverdamas lėtėjimo juostą, kuria prieš eismo įvykį važiavo motociklas. Motociklo vairuotojui buvo sudaryta kliūtis per 0,7 s, tuo tarpu motociklo vairuotojas važiuodamas nurodytu greičiu, per tą 0,7 s nuvažiuoja 7,8-8,8 m. atstumą. Tuo tarpu motociklo sustabdymo atstumas, važiuojant 40 - 45 km/h greičiu yra 21,7 – 25,7 m., kai kliūtis atsiranda 8-9 m atstume tai motociklo vairuotojas nieko negali padaryti, tai kliūtis jau yra neišvengiama, kadangi motociklas randasi nuo susidūrimo vietos per arti, kad vairuotojas galėtų imtis priemonių sustabdyti motociklą. Tai ir buvo neišvengiama motociklui sudaryta kliūtis, kada vairuotojas įvažiuoja į lėtėjimo juostą ir sudaro neišvengiamą kliūtį motociklo vairuotojui. Šiuo atveju, kadangi motociklo vairuotojas stabdė ir suko dešiniau, krypo, tai gavo į kairį šoną, o jeigu būtų niekur nesukęs tai būtų tapęs keleiviu. Pagal jį susidūrimas įvyko, kadangi automobilis buvo užfiksuotas už (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies sankirtos, priimant, kad automobilis po susidūrimo pavažiavo 1-2 m atstumą tai, mano, kad įvyko ties sankirta, arba už važiuojamųjų dalių sankirtos. Ne arčiau to krašto, ne arčiau to krašto, o jau už sankirtos. Už (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies sankirtos su (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąja dalimi. Aiškina, kad už sankirtos, už važiuojamųjų dalių sankirtos, (duomenys neskelbtini) važiuojamųjų dalių sankirtos. Jau aiškiau nebegali paaiškinti. Negali pasakyti, ar motociklo vairuotojui neužtektų, ar neužtektų 3 metrų padaryti posūkį, kadangi to nenagrinėjo ir dabar kažką spėlioti negali. Jis negali pasakyti, kokie buvo motociklo vairuotojo ketinimai. Negali atsakyti, kodėl jis važiavo lėtėjimo juosta, tik gali pasakyti, kad prieš pat eismo įvykį motociklo vairuotojas nusukinėjo motociklą į dešinę ir stabdė. Stabdymo pėdsakai, gal ir buvo, bet neužfiksavo. Jeigu nuotraukose nėra stabdymo pėdsakų, vadinasi stabdė, bet dar neužsiblokavo ratai. Jeigu jis važiavo 40-45 km/h greičiu, kas pilnai tikėtina, o susidūrė apie 32 km/h greičiu, tai iš to seka, kad motociklo vairuotojas lėtino greitį. Kito paaiškinimo nėra. Kažkaip per mažas pakrypimo kampas buvo, jeigu norėta sukti į (duomenys neskelbtini) g. Turėtų būti didesnis kampas. Taip, turėtų būti didesnis kampas susidūrimo momentu. Turėtų būti ne 25 laipsnių kampas, o 30-40 laipsnių. Taip, čia nevertinant motociklo trajektorijos pokyčių vengiant susidūrimo. Jis negali pasakyti kaip jis ten atsidūrė, kur važiavo, kaip rikiavosi, negali pasakyti, bet tikriausiai, kad jis nusukinėjo į dešinę. Ne, jis pilnai galėtų atsidurti susidūrimo vietoje, bet tas kampas turėtų kampas didesnis.Taip, jis akcentuoja tą padėtį susidūrimo metu. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kuriuo šonu nukrito motociklas po susidūrimo, išvadai. Koks skirtumas, ant kurio šono nukrito, tai nesprendžiamas klausimas, ar atlyginti dešinio šono sugadinimus, ar kairio šono sugadinimus. Taip, šiuo atveju, teikiant išvadas jam pakako nuotraukų fiksacijos protokole. Jam atrodo, yra kelios nuotraukos ten net matėsi bamperio kontakto pėdsakai su motociklo dalimi, buvo užfiksuota lanko, ar bamperio žymė, padėtis susidūrimo metu kaip ir nekėlė jokių abejonių. Ne, jo pateiktų išvadų nekeistų, net jei ir motociklo vairuotojas iš lėtėjimo juostos, įvažiavęs į sankryžą ketino važiuoti tiesiai. Lygiai taip pat galima pasakyti, jeigu jis būtų neišvažiavęs iš garažo, šis eismo įvykis būtų neįvykęs. Lygiai tas pats. Pavyzdžiui važiuoja motociklas nori sustoti, kur jam sustoti? Yra lėtėjimo juosta, važiuoja sankryžos ta gatve ir sustoja netrukdydamas eismui. Faktas tas, kad motociklas važiuojantis lėtėjimo juosta buvo nutrenktas automobilio. Kiekvienas eismo įvykis nėra elementarus ir nevyksta pagal scenarijų. Šiuo atveju, ta situacija, kuri buvo užfiksuota eismo įvykio vietoje, tie sugadinimai, nedavė kažkokių duomenų ar peno fantazijai. Paprastas susidūrimo mechanizmas. Nemano, kad pagal objektyvius duomenis galėtų būti kitokia specialisto išvada.Jeigu jiems trūktų duomenų, prašytų tuomet duomenų iš tyrėjo. Motociklininkai krenta ir be manevro, pastabdo ir guli ant šono. O čia jeigu stabdant ir keičiant kryptį, ant to šono ir nuslys transporto priemonė. Dėl automobilio slydimo priklausytų ar yra ABS, kokia važiuojamoji dalis, kaip atliekamas posūkis čia daug yra aspektų, tai negali pasakyti vienareikšmiškai. Bet stabdant motociklą ir staigiai keičiant judėjimo kryptį, mano, kad per 0,7 s motociklas bus ant šono. Jis negali nustatyti motociklo vairuotojo ketinimų, tik sako, kad prieš eismo įvykį sprendžiant pagal susidūrimo vietą, motociklininkas nusukinėjo į dešinę ar jis suko, ar nesuko, nežino. Jeigu automobilis atsitrenktų į stovinį motociklą, tas motociklas nukristų ant dešinio šono ir paslystų prieš automobilį. Bet jeigu motociklas juda, automobilis suduoda smūgį į šoną, gaunasi greičio atstojamoji nukreipta ir į dešinę, ir į kairę, pagal motociklo važiavimo kryptį ir nuo smūgio motociklas keičia judėjimo kryptį, tai ir gaunasi - kuo didesnį smūgį gaus motociklas, didesniu greičiu ir kuo mažesniu greičiu jis judės, tuo jis bus nublokštas toliau ir ženkliai mažiau už automobilio judėjimo juosta. Šiuo gi atveju jis persislinko truputį daugiau išilgine kryptimi, kadangi jo judėjimo greitis buvo, o pasislinko į dešinę todėl, kad gavo smūgį nuo automobilio judančio sąlyginai nedideliu greičiu. Todėl jis ir nepasiliko jums prieš automobilio priekinę dalį. Jeigu būtų deformuota automobilio šoninė dalis, sugadintas motociklo priekinis ratas, priekinė šakė, tada tą dalyką būtų galima įvardinti, kaip motociklas atsitrenkė į automobilio dešinį šoną, ten ar priekinį rato srityje, ar durelių srityje. O čia vis dėlto teigti, kad motociklas atsitrenkė varikliu, kai jis neslysta ant šono, ar kaip nors. Pavyzdžiui, jeigu susidūrimas įvyksta ir užkliūva motociklo galinį ratą, tai sakyti, kad motociklas atsitrenkė į automobilį galiniu ratu ar galiniu žibintu, tokia formuluotė nenaudotina, kad būtent jis atsitrenkė. Nėra požymių, kad būtų smūgis ratu į automobilio bamperį. Sugadinimo požymiai rodo, kad buvo smūgis bamperio dešiniuoju kraštu į motociklo variklio sritį. Jeigu pasižiūrėti nuotraukas, galima atsekti požymius. Jeigu automobilis judėjo, tuomet vadinasi automobilis atsitrenkė į motociklo kairį šoną. Toje motociklo srityje, kurioje buvo smūgis, yra ties ta vieta motociklininko koja. Nėra čia jokių prieštaravimų - tolimesniame sankryžos kampe, kaip tą vietą įvardinti, nežino, bet mano, kad yra toje konkrečiai sankryžoje, yra dešinės pusės artimesnis kampas, kairės pusės, pagal pasirenkamą transporto priemonę. Tuomet kairės pusės artimesnis kampas, kairės pusės tolimesnis kampas. Tai jis ir pasakė, kad susidūrimas įvyko sankryžos tolimesniame kampe. Arba sankryžos artimesniame kampe žiūrint pagal motociklo važiavimą, arba tolimesniame žiūrint pagal automobilio važiavimą. Tas sritis įvardina, kaip tolimesnis, artimesnis, dešinės pusės, kairės pusės sankryžos kampas. O kaip apibūdinti sankryžos vietą? Jeigu pėsčiųjų perėja? Kur pėsčiasis partrenktas? Ties artimesniu kraštu – visi supranta, kad jis pavyzdžiui ėjo iš dešinės pėsčiųju perėja palei kairį. Jeigu tolimesniu kraštu, visi supranta, kad pėsčiasis ėjo per perėja arčiau jau dešiniojo krašto. Tai lygiai taip pat ir sankryža. Kaip jam daugiau apsispręsti. Sankryžos elementai ir važiuojamųjų dalių sankirta yra du skirtingi dalykai. Kaltinamojo automobilis susidūrimo metu buvo už sankirtos (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies.

Remiantis Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada (specialistas J. M. Paliulis), pateikta įvertinus nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad E. P. eismo įvykio metu patyrė dešinės mentės lūžį, o taip pat odos nubrozdinimus dešinio šono, peties ir dilbio bei dešinio kelio ir kairės čiurnos srityse. Sužalojimai dėl mentės lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 26).

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2019-07-24 eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Prieš pat sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, skirtą važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės (t.y. nustatyta pirminė E. P. važiavimo kryptis prieš įvykį), sudaro 3 eismo juostos. Žiūrint minėta kryptimi, dešiniau 1-os ir 2-os eismo juostų, skirtų sankryžoje važiuoti tiesiai, yra įrengta apie 3,1 m pločio lėtėjimo juosta, skirta sankryžoje sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. S. J. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo pačioje (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, įžambiai (skersai) (duomenys neskelbtini) gatvės lėtėjimo juostai, tiksliau šios juostos menamai išvestinei sankirtoje. Automobilis priekine dalimi buvo nukreiptas link (duomenys neskelbtini) gatvės, t.y. dešiniu šonu buvo pasisukęs į lėtėjimo juostą. E. P. eismo įvykio metu vairuotas motociklas „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje, ties jos kairiuoju kraštu (žiūrint nuo sankirtos pusės), kelio ilgio atžvilgiu – apie 5 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies susikirtimo su (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi riba. Įvykio vietos apžiūros metu kitų objektų, pėdsakų ar žymių, leidžiančių spręsti apie atskiras eismo įvykio mechanizmo aplinkybes, nerasta (neužfiksuota). (b.l. 8-12).

Transporto priemonių apžiūros metu buvo nustatyta, kad abejos 2019-07-24 eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. S. J. vairuoto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – S. J., gim. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje – ADB „G.“), pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje ir dešinio šono priekinėje dalyje, t.y. buvo apgadinti priekinis bamperis (nukritęs), radiatoriaus grotelės, priekiniai posūkio žibintai, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas. (b.l. 13; 19-22; 10). E. P. vairuotame motocikle „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prie bylos medžiagos prijungta 2019-07-15 pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią ši transporto priemonė nukentėjusiojo E. P. buvo įsigyta iš M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kopija), buvo apgadintos kairės pusės metalinės apsaugos ir spoileriai, iš variklio skyriaus išbėgę tepalai. Fiksuojant transporto priemonės apgadinimus taip pat buvo nustatyta, kad buvo apgadintas ir vairuotojo naudotas šalmas. (b.l. 13; 14-17; 18).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (specialistas V. Š.). Specialistas nustatė sekančią eismo įvykio eigą. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant skersai (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve tolimesniuoju kampu, tikėtina, efektyviai stabdomas, apie 16 km/h greičiu priekinio bamperio dešiniuoju kraštu susidūrė su jam iš dešinės, lėtėjimo juosta apie 32 km/h greičiu važiavusiu motociklu "Kawasaki", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkdamas į jo kairįjį šoną variklio srityje, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio priekinės plokštumos ir motociklo kairiojo šono plokštumos esant smailiam apie 25 laipsnių kampui, atviram motociklo priekio kryptimi. Dėl smūgio į kairį šoną, motociklas griuvo ant dešiniojo šono ir nuslydo prie (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies bordiūro. Po atsitrenkimo automobilis "VW Passat" pavažiavo į priekį ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Specialisto taip pat buvo nustatyta, kad automobilis "VW Passat" su motociklu "Kawasaki" susidūrė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos tolimesniajame kairiame kampe, žiūrint automobilio vairuotojo važiavimo kryptimi prieš eismo įvykį link (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat nustatyta, kad prieš pat transporto priemonių susidūrimą automobilis važiavo apie 16 km/h greičiu, o motociklas – apie 32 km/h greičiu. Teikdamas išvadą dėl konkrečių eismo įvykio dalyvio veiksmų, kurie laikytini pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti automobilio "VW Passat" vairuotojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdamas į kairę, užtvėrė kelią priešpriešiais lėtėjimo juosta važiavusiam motociklui „Kawasaki", sudarydamas motociklo vairuotojui neišvengiamą kliūtį. (b.l. 47-53).

Teisiamajame posėdyje buvo pateikta eksperto V.Mitunevičiaus išvada, jog eismo įvykio, užregistruoto 2019 m. liepos 24 d. apie 12 val. 53 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, kurio metu susidūrė automobilis “VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. J. ir motociklas “Kawasaki (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. P., esminiai eigos fragmentai detalizuoti tiriamoje dalyje ir apibendrinti 2.6 p. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti motociklo "Kawasaki (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. P. parodymų, kad prieš pat eismo įvykį jis ketino sukti iš (duomenys neskelbtini) g. į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., nes važiuojant jo nurodytu 40-45 km/h greičiu (kuris atitinka šio motociklo įveiktą atstumą nuo susidūrimo vietos iki jo galutinės padėties) lėtėjimo juosta negalima saugiau pasukti į dešinę, nes būtų daugiau kaip 50% viršytas kritinis greitis, važiuojant tiriamuoju posūkiu. Šio eismo įvykio kilimą sąlygojo: Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. J. veiksmai - nereguliuojamoje sankryžoje sukant į kairę susidūrė su lėtėjimo juosta priešpriešais važiavusiu motociklu “Kawasaki (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklo “Kawasaki (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. P. veiksmai - prieš eismo įvykį važiavo jo nurodytu 40- 45 km/h greičiu lėtėjimo juosta tiesiai (o ne suko į dešinę), dėl to susidūrė su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. Remiantis į 2019-07-24 eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriaus. patrulio A. Migunovo tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad po eismo įvykio tikrinant jo dalyvių blaivumą alkoholio matuokliu (alkotesteriu), buvo nustatyta, kad tiek S. J., tiek E. P. buvo blaivūs (b.l. 7).

Kaltinamasis S. J. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek tyrimo metu parodė, jog vairuodamas automobilį „VW Passat“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių savo namų. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, jis vairuojamą automobilį sustabdė. Ketino pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojo, nes reikėjo praleisti priešpriešinį transporto priemonių srautą. Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės priešingos krypties eismo pusėje, važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, susidarė automobilių spūstis. Priešingos eismo krypties antroje eismo juostoje buvo sustojęs džipas. Pamatęs, kad šio automobilio vairuotojas jį praleidžia, jis pradėjo kairio posūkio manevrą. Priešingos krypties antroje eismo juostoje sustojo. Tada pamatė, kad sustojo ir priešingos krypties pirma eismo juosta privažiavęs taksi automobilis. Šio automobilio vairuotojas mostelėjo jam ranka, taip parodydamas, kad jam leidžiama toliau važiuoti. Tada jis vairuojamu automobiliu iš antros eismo juostos pajudėjo. Apie 10-15 km/h greičiu pravažiavo priešingos krypties pirmą eismo juostą ir, jau įkišus „nosį" į (duomenys neskelbtini) gatvę, pajuto smūgį iš dešinės pusės į automobilio priekinį bamperį ir sparną. Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė motociklas, kuris „perskrido“ per jo automobilio „kapotą“ ir nulėkė į šoną. Motociklas nukrito už 1, 5 m nuo automobilio. Prieš tai jis šio motociklo net nematė, nes tiesiog nesitikėjo, kad šis gali ten važiuoti. Nesitikėjo, kad kažkas gali važiuoti lėtėjimo juosta. Be to, jam pasirodė, kad motociklo vairuotojas ketino per sankryžą važiuoti tiesiai, taip apvažiuodamas „kamštį“ ir pažeisdamas Kelių eismo taisykles. .Motociklo smūgis į jo automobilį buvo skersinis. Jo manymu dėl avarijos kaltas ne tik jis, S. J., bet ir E. P., nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. E. P. neketino iš lėtėjimo juostos pasukti į dešinę. Jis apie tai sprendžia pagal tas aplinkybes, kad motociklas į jo automobilio dešinį šoną atsitrenkė 90 laipsnių kampu, be to, tuo metu nuo jo automobilio dešinio šono iki bordiūro buvo apie 2 metrų tarpas, kuris pakankamas pasukti į dešinę. Nukentėjusysis E. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek tyrimo metu parodė, jog pasiėmęs iš serviso motociklą „Kawasaki“, važiavo į namus (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės jį pastatyti, 40-45 km/h greičiu priartėjo prie lėtėjimo juostos, skirtos posūkiui į dešinę, persirikiavo ir važiavo lėtėjimo juosta, jos viduriu, ketino sukti į (duomenys neskelbtini) g., matė, kad susidariusi spūstis, pirma eismo juosta lėtai judėjo automobiliai. Jau pradėdamas posūkį, staiga pamatė, kad staigiai jam iš kairės pusės, iš pirmos juostos išlindo automobilis „VW Passat“, kuris iš (duomenys neskelbtini) gatvės priešingos eismo pusės sankryžoje suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo gal koks 6 -10 m atstumas iki jo. Iš pradžių pamatė tik šio automobilio priekį. Automobilis net nestabdė. Staigiai stabdė jis motociklą ir matė, kad automobilis labai greitai artėja, nestabdo. Šoko jis nuo motociklo, perskrido per automobilį. Automobilis „VW Passat“ priekiniu dešinės pusės kampu atsitrenkė į jo motociklo kairįjį šoną, ties viduriu. Motociklo netraukė į kitą vietą, patraukė policija, nes bėgo iš variklio tepalai. Liudytojas A. D. parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko kelio darbai, todėl jo važiavimo kryptimi buvo susidariusi automobilių spūstis. Privažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, jis sustojo prieš sankryžą, nes matė, kad priekyje jo, už sankryžos, stovi automobiliai, o priešingoje kelio eismo pusėje yra automobilis, kurio vairuotojas nori pasukti. Tarp jo vairuojamo automobilio ir priekyje jo eismo juostoje stovėjusio automobilio buvo apie 10 metrų atstumas. Vienam automobiliui iš priešpriešinės kelio pusės pasukus sankryžoje į kairę, jis vairuojamu automobiliu pajudėjo iš vietos. Tačiau netrukus buvo priverstas stabdyti, nes pamatė, kad sankryžoje į kairę suka automobilis „VW“. Toks vairuotojo manevras jam pasirodė gana „drąsus“, nes jis pats per sankryžą važiavo tiesiai, turėjo pirmenybę ir jau buvo pradėjęs vairuojamu automobiliu judėti. Dėl automobilio „VW“ posūkio jam vėl teko stabdyti, nes šį manevrą vairuotojas atliko ganėtinai staigiai. Šio automobilio greitis, atsižvelgiant į buvusią eismo situaciją, jam pasirodė gana didelis. Netrukus išgirdo smūgio garsą, sklindantį jam iš dešinės pusės, šiek tiek iš „už nugaros“. Iš kart po to, jis pamatė, kad nuo minėto automobilio „VW“ priekio krenta motociklo vairuotojas. Paties transporto priemonių susidūrimo momento nematė. Matė tik kaip motociklas jau nuskriejo link šaligatvio. Jau po eismo įvykio jie motociklą pastatė ant ratų ir patraukė šiek tiek, t.y. apie 0,5 m atstumą, atgal link (duomenys neskelbtini) gatvės.

Kaip matyti, iš kaltinamojo S. J., nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo A. D. parodymų, jų detaliai nupasakotas eismo įvykio mechanizmas sutampa. Skiriasi parodymai tik dalyje, ar motociklo vairuotojas ketino važiuoti iš lėtėjimo juostos tiesiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kuo įsitikinęs kaltinamasis S. J., ar visgi, kaip teigia pats nukentėjusysis E. P., jis ketino iš lėtėjimo juostos sukti į dešinę.

Specialisto V. Š. išvadoje nustatyta, jog automobilis „VW Passat“, vairuotojui važiuojant skersai (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve tolimesniuoju kampu, tikėtina, efektyviai stabdomas, apie 16 km/h greičiu priekinio bamperio dešiniuoju kraštu susidūrė su jam iš dešinės, lėtėjimo juosta apie 32 km/h greičiu važiavusiu motociklu "Kawasaki", atsitrenkdamas į jo kairįjį šoną variklio srityje, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio priekinės plokštumos ir motociklo kairiojo šono plokštumos esant smailiam apie 25 laipsnių kampui, atviram motociklo priekio kryptimi. Dėl smūgio į kairį šoną, motociklas griuvo ant dešiniojo šono ir nuslydo prie (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies bordiūro. Automobilis "VW Passat" su motociklu "Kawasaki" susidūrė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos tolimesniajame kairiame kampe. Prieš pat transporto priemonių susidūrimą automobilis važiavo apie 16 km/h greičiu, o motociklas – apie 32 km/h greičiu.

Teikdamas išvadą dėl konkrečių eismo įvykio dalyvio veiksmų, kurie laikytini pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti automobilio "VW Passat" vairuotojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdamas į kairę, užtvėrė kelią priešpriešiais lėtėjimo juosta važiavusiam motociklui „Kawasaki", sudarydamas motociklo vairuotojui neišvengiamą kliūtį. Tuo tarpu eksperto V.Mitunevičiaus išvadoje teigiama, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „VW Passat“, vairuotojo S. J. veiksmai - nereguliuojamoje sankryžoje sukant į kairę susidūrė su lėtėjimo juosta priešpriešais važiavusiu motociklu “Kawasaki”. Motociklo “Kawasaki”, vairuotojo E. P. veiksmai - prieš eismo įvykį važiavo jo nurodytu 40- 45 km/h greičiu lėtėjimo juosta tiesiai (o ne suko į dešinę), dėl to susidūrė su automobiliu „VW Passat“.

Teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Kaip minėta, Kelių eismo taisyklių 157 punkte nurodyta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę.

Tai yra, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nėra kliūčių ir pasirinkti saugų manevrą.

Kaltinamojo S. J. veiksmai buvo atlikti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis, nepastebėjęs priešpriešai atvažiuojančio motociklo, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą trečiojo asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Kaltinamasis S. J. turėjo būti pakankamai rūpestingas ir prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę judriame kelyje turėjo įsitikinti, ar nėra transporto priemonių, atvažiuojančių priešais iš visų trijų priešpriešnių eismo juostų, tačiau to nepadarė ir dėl to kilo eismo įvykis. Ši neatsargi kaltinamojo S. J. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.