Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-358-1230/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1092-1202/2024Nutartis · 2024-07-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-358-1230/2024Nutartis · 2024-08-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-20
Bylos Nr.
II-358-1230/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01259-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Pušinskė
Kategorijos
Bylos Nr. II-358-1230/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01259-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 20 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (pareiškėjui) J. F. (J. F.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. F. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16427-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskrities VPK) 2024 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-16427-2024 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 7 d. Šalčininkų r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Lyda 34 km, vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas ištisinę l. l. liniją, jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Teisme gautas pareiškėjo J. F. skundas, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą – neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad pažeidimas padarytas tamsiu paros metu, ištisinė linija, kurią kirto tik baigdamas lenkimo manevrą, blogai matėsi. Jį suklaidino priekyje itin lėtai važiuojanti transporto priemonė, davusi dešiniu posūkiu visuotinai žinomą signalą „galite lenkti“ , ir tai turėjo matytis iš paskos važiavusių policininkų automobilyje. Papildoma sankcija, numatanti teisės vairuoti už šį kasdien pasitaikantį pažeidimą, yra akivaizdžiai per griežta.

Pareiškėjas paaiškino, kad gyvena vienas (duomenys neskelbtini), prižiūri neįgalią, visiškai nejudančią paralyžiuotą motiną ir turi iš savo darbovietės, (duomenys neskelbtini), kas kelias valandas grįžti namo ją apversti lovoje, ir atlikti kitus sunkaus ligonio priežiūros darbus. Gyvena daugiau nei 15 km atstumu nuo darbovietės, iš vienkiemio ir artimų apylinkių į darbą, į parduotuvę nevyksta visiškai joks viešasis transportas. Neturėdamas teisės vairuoti prarastų arba darbą, arba mamą. Asmenų, sutinkančių 3 mėnesius gyventi ir dirbti jo sodyboje dėl nedidelės algos pasamdyti negali, kitokių galimybių gyventi, dirbti, prižiūrėti mamą be vairavimo teisių irgi nemato. Tyrėjas į skundo argumentus neįsigilino, nutarimas surašytas šabloniškai, jo argumentai neaptarti ir nepaminėti, apsieita bendro pobūdžio standartizuotu pasvarstymu apie bausmės švelninimo netikslingumą. Paskirta administracinio poveikio priemonė jo šeimai sukeltų itin dideles problemas, ypač globojamai mamai – sukeltų dideles kančias, sveikatos pablogėjimą ar net mirtį. Tokios pasekmės už lenkimą tuščiame kelyje yra neadekvati ir per žiauri bausmė.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK atsiliepimu prašė palikti nutarimą nepakeistą, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjas: pripažino kaltę ir dėl pažeidimo gailisi, todėl jam buvo paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Mano, kad paskirta nuobauda adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, o tai, įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, kaltę pripažino, gailėjosi dėl padaryto nusižengimo. Paaiškino, kad priešais jį važiavo sunkvežimis, o iš paskos – policijos pareigūnų ekipažas. Važiuojant sunkvežimio vairuotojas parodė jam ženklą, kad galima lenkti. Liniją pastebėjo, tik kai buvo priešingoje eismo juostoje, ištisinę liniją kirto nežymiai. Pažymėjo, kad gyvena vienas su mama, ją prižiūri, mama dėl sveikatos būklės yra gulinti jau du metai, šiuo metu visiškai negali judėti. Pareiškėjas prašė neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios šioje byloje skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus vienu metu ar paeiliui padarymą, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusi įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. F. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam skirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui, už tai, kad jis, 2024 m. gegužės 7 d. Šalčininkų r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Lyda 34 km, vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas ištisinę l.l. liniją. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad J. F. kaltė, įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – tiek paties J. F. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 16), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 17), vaizdo įrašo medžiaga (b. l. 28).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Pareiškėjas J. F. prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad už padarytą nusižengimą nubaustas per griežtai, nusižengimą padarė netyčia, tamsiu paros metu nepastebėjo prasidėjusios ištisinės linijos. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas sukels jam itin sudėtingas pasekmes, t. y. netekus teisės vairuoti transporto priemones net ir minimaliam terminui, jam būtų apsunkintas darbo ir šeimos (neįgalios ir judėti visiškai negalinčios motinos slaugos) pareigų vykdymas. Taip pat teigė, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimus).

Teismas, spręsdamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas padaryto nusižengimo neginčija, gailisi (lengvinanti aplinkybė), sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, lenkdamas leistino greičio neviršijo, priekyje važiuojančią transporto priemonę aplenkė saugiu atstumu, ištisinę liniją kirto nežymiai užbaigdamas lenkimo manevrą. Nusižengimas padarytas tamsiu paros metu, esant mažam judėjimui, realios grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Pareiškėjas teigia, kad prasidėjusios ištisinės 1.1. linijos nepastebėjo, o tai leidžia daryti išvadą, kad nusižengimas atsitiktinio pobūdžio, padarytas neturint tyčios. Pareiškėjas J. F. per pastaruosius penkerius metus yra padaręs vieną administracinį nusižengimą, paskirtą baudą sumokėjęs, o tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas nėra asmuo, sistemingai pažeidžiantis Kelių eismo taisykles ar (ir) jas ignoruojantis. Nagrinėjamu atveju dėl padaryto nusižengimo sunkių pasekmių neatsirado, žala tretiesiems asmenims nepadaryta, ištisinė linija 1.1. kirsta nežymiai lenkimo manevro pabaigoje. Teismo vertinimu, J. F. padaryto nusižengimo pavojingumas, lyginant su tipiniais tokios pat rūšies nusižengimais, yra daug mažesnis.

Pareiškėjas gyvena vienkiemyje, dirba 15 km atstumu nuo gyvenamosios vietos, viešasis transportas nuo jo gyvenamosios vietovės iki vietovės, kurioje yra jo darbovietė, nevažiuoja. Į bylą pateikti duomenys pagrindžia, kad pareiškėjas vienas rūpinasi savo sunkiai sergančia, judėti (vaikščioti, sėdėti) negalinčia motina, darbo metu (per pietus) vyksta namo atlikti būtinus jos slaugos (priežiūros) darbus, todėl teisės vairuoti netekimas atsilieptų ir pareiškėjo šeimos (motinos) gerovei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už teisės pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir, kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Ši nuostata taikytina ir administracinio poveikio priemonių atžvilgiu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-461-365/2019).

Konstitucinio Teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (žr., pvz. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimus).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16427-2024, kuriuo J. F. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. F. (J. F.) skundą patenkinti.

Pakeisti iš dalies Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16427-2024, kuriuo J. F. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

Teisėja Dalia Pušinskė