Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Anitos Sereikienės,

dalyvaujant ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“ atstovams R. B., V. K. ir advokatei Neringai Žukauskienei,

atsakovų DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „SPR Monolitas-3“ atstovui advokatui Ariui Damušiui;

trečiojo asmens UAB „Juice & water group“ atstovui R. V. G..

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“, atsakovių DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas-3“ bei trečiojo asmens UAB „Juice & water group“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1750-752/2023, pagal ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“ patikslintą ieškinį atsakovėms DNSB „SPR monolitas 2“, DNSB „Monolitas-3“, bendrijai „Monolito garažai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių DNSB „SPR monolitas 2“ bei DNSB „Monolitas-3“ priešieškinį ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“, atsakovėms bendrijai „Monolito garažai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Juice & water group“ ir UAB „Medicinos bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčo žemės sklypas, kurio plotas yra 4 780 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. balandžio 1 d. priklausė valstybei, kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) buvo nustatytos žemės sklypo dalys tuometiniams statinių savininkams/bendraturčiams: 1) UAB „Savanorių prekybos centras“ – 0,1803 ha; 2) UAB „Žaliakalnio pasažas“ – 0,0479 ha; 3) DNSB „SPR monolitas 2“ – 0,0812 ha; 4) DNSB „Monolitas-3“ – 0,0749 ha; 5) Bendrijai „Monolito garažai“ – 0,0937 ha.

2. Iš UAB „Savanorių prekybos centras“ 1141/2390 idealiąją žemės sklypo dalį 2019 m. balandžio 1d. įsigijo UAB „Žaliakalnio pasažas“, o iš pastarosios 2019 m. birželio 19 d. sutartimi – ieškovė UAB „Žaliakalnio investicijos“. Kita 1249/2390 idealioji žemės sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai.

3. Ginčo žemės sklype stovi statiniai: 1) Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Gyvenamasis namas); 2) Prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – Prekybos pastatas); 3) Kiemo aikštelė, unikalus (duomenys neskelbtini), (toliau – Kiemo aikštelė).

4. UAB „Žaliakalnio investicijos“ nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties patalpos Namo 1-ajame aukšte. O patalpos (butai) aukštesniuose aukštuose nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (toliau – Namo butų savininkai), kuriuos atstovauja DNSB „SPR monolitas-2“ ir DNSB „Monolitas-3“ (toliau – Bendrijos). Prekybos pastate yra požeminis garažas su pažymėtomis parkavimo vietomis. Trečiajam asmeniui UAB „Juice & water group“ priklauso 338/1000 dalys garažo patalpų, kita minėtų patalpų dalis priklauso Gyvenamojo namo butų savininkams.

5. Ieškovė UAB „Žaliakalnio investicijos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. patikslintu ieškiniu (DOK-100187) prašė nustatyti tokią naudojimosi 4 780 kv. m ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Banesta“ 2022 m. balandžio 17 d. parengtą „Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą teisminiam nagrinėjimui“ :

1.1. ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ skirti atskirai nuo bendraturtės Lietuvos Respublikos ir valstybinės sklypo dalies naudotojų / nuomininkų naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A“ (201 m²), „B“ (389 m²), „C“ (186 m²) ir „G“ (313 m²);

1.2. Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos teisių apimtyje – valstybinės sklypo dalies naudotojams/nuomininkams, turintiems butų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), skirti atskirai nuo bendraturtės UAB „Žaliakalnio investicijos“ naudotis minėto sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“ (126 m²);

1.3. ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir bendraturtei Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos teisių apimtyje – valstybinės sklypo dalies naudotojams / nuomininkams, nuosavybės teise turintiems patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) skirti bendrai naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“ (1070 m²) (t. y. 120 m² iš ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“ turimos idealiosios dalies ir 950 m² iš Lietuvos Respublikos turimos idealiosios dalies);

1.4. ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir bendraturtei Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos teisių apimtyje – valstybinės sklypo dalies naudotojams / nuomininkams, nuosavybės teise turintiems patalpų prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „F“ (1724 m²) (t. y. 899 m² iš ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“ turimos idealiosios dalies ir 825 m² iš Lietuvos Respublikos turimos idealiosios dalies).

1.5. ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir bendraturtei Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos teisių apimtyje – tiek valstybinės sklypo dalies naudotojams / nuomininkams, nuosavybės teise turintiems patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), tiek valstybinės sklypo dalies naudotojams / nuomininkams, nuosavybės teise turintiems patalpų prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „H“ (771 m²) (t. y. 174 m² iš ieškovo UAB „Žaliakalnio investicijos“ turimos idealiosios dalies ir 597 m² iš Lietuvos Respublikos turimos idealiosios dalies).

6. Atsakovės DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas-3“ pateikė į bylą priešieškinį, kurį patikslinusios prašė nustatyti tokią naudojimosi 4 780 kv. m ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) tvarką pagal MB „DVG planai“ 2022 m. balandžio 25 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500:

2.1 ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir Lietuvos Respublikai skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A1“ (70 kv. m) (t. y. 33 kv. m iš UAB „Žaliakalnio investicijos“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 37 kv. m iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

2.2 ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir Lietuvos Respublikai skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A2“ (321 kv. m) (t. y. 153 kv. m iš UAB „Žaliakalnio investicijos“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 168 kv. m iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

2.3 ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir Lietuvos Respublikai skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A3“ (1623 kv. m) (t. y. 775 kv. m iš UAB „Žaliakalnio investicijos“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 848 kv. m iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

2.4 ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir Lietuvos Respublikai skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B1“ (83 kv. m) (t. y. 12 kv. m iš UAB „Žaliakalnio investicijos“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 71 kv. m iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

2.5 ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir Lietuvos Respublikai skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B2“ (971 kv. m) (t. y. 139 kv. m iš UAB „Žaliakalnio investicijos“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 832 kv. m iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

2.6 ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir Lietuvos Respublikai skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ (1 712 kv. m) (t. y. 1 170 kv. m iš ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 542 kv. m iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“, atsakovių DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas-3“, iš kiekvienos po 70,03 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.

8.1. Bylos iškėlimo metu (2019 m. kovo 18 d.) visas 0,4780 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai (iki 2019 m. balandžio 1d.), kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

8.2. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) (toliau – Įsakymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 7 ir 8 punktais, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 28 d. UAB „Geoera“ parengtą ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 13 d. suderintą planinę medžiagą, kurioje nustatytos reikalingos žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti, buvo pripažintas netekusiu galios ankstesnis NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. 8VĮ-625-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“, ir nustatytos Sklypo dalys, reikalingos jame esančių pastatų 2A9b ir 3E1g eksploatavimui.

8.3. Pradinio ieškinio pateikimo metu dalis minėto žemės sklypo buvo išnuomota ieškovei UAB „Žaliakalnio pasažas“ (0,2282 ha), atsakovei DNSB „SPR monolitas 2“ (0,0812 ha) ir atsakovei DNSB „Monolitas-3“ (0,0749 ha). Likusi neišnuomota žemės sklypo dalis yra 0,0937 ha.

8.4.1. gyvenamasis 9 aukštų pastatas (Gyvenamasis namas, pastatas), plane pažymėtas 2A9b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato pirmajame aukšte yra šie nekilnojamojo turto objektai: Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios patalpos pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio pasažas“, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje, 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, jas nuosavybės teise įgijo ieškovė UAB „Žaliakalnio investicijos“ (pradinės ieškovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ procesinių teisių perėmėja). Kituose pastato aukštuose yra gyvenamosios patalpos – 88 privatiems asmenims priklausantys butai. Butų savininkus šioje byloje atstovauja atsakovės DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas-3“;

8.4.2. vieno aukšto Prekybos pastatas, plane pažymėtas 3E1g, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį pastatą sudaro šie nekilnojamojo turto objektai: Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir kurias 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo jos teisių perėmėja UAB „Žaliakalnio investicijos“; Negyvenamoji patalpa – Mašinų parkavimo aikštelė (požeminė), plane pažymėta G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra 50 automobilių parkavimo vietų. Pradinio ieškinio pateikimo metu 338/1000 šios patalpos dalys (kurias sudaro įvažiavimai prie įrengtų parkavimo vietų) nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio pasažas“, kurias 2019m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo trečiasis asmuo UAB „Juice & water group“. Likusios Mašinų parkavimo aikštelės dalys (parkavimo vietos) nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, kuriuos šioje byloje atstovauja bendrija „Monolito garažai“.

8.4.3. Kiti inžineriniai statiniai – Kiti statiniai (kiemo aikštelė b1- 1623 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo aikštelė), kuri pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir kurią 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo jos teisių perėmėja UAB „Žaliakalnio investicijos“.

8.5. Pradinė ieškovė UAB „Žaliakalnio pasažas“ 1141/2390 žemės sklypo dalį 2019 m. balandžio 1 d. įsigijo iš valstybės ir 2019 m. birželio 19 d. perleido ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“. Likusi 1249/2390 žemės sklypo dalis priklauso valstybei, kurią patikėjimo teise valdo NŽT.

9. Teismas nurodė, kad CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių aktualioje redakcijoje, galiojančioje nuo 2015 m. vasario 11 d. (toliau – Taisyklės).

10. Taisyklių 8 punkte reglamentuojama Žemės sklypo nuomos ir pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo tvarka, kai Žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama / išnuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

11. Parduodamų / išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo/išnuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

12. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, reikia vadovautis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Įsakymu ir žemės sklypo planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, nes tik nustačius, kokios statiniais užstatyto ir neužstatyto valstybinės žemės sklypo dalys buvo paskirtos UAB „Savanorių prekybos centras“ ir UAB Žaliakalnio pasažas“, kurios vėliau atiteko ieškovei, bei kokios paskirtos Gyvenamojo namo savininkų bendrijoms (atsakovėms), bus galima įvertinti, ar ieškovės ir atsakovių parengti naudojimosi tvarkos planai tas dalis atitinka; ar šalys, prašydamos jų naudojimui priskirti tam tikras pastatais užstatytas ir neužstatytas žemės sklypo dalis, nesiekia tenkinti savo interesus kitos šalies sąskaita.

13. Atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus Įsakymą, teismas nustatė, kad Žemės sklype esančių Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato eksploatavimui yra reikalingos tokios dalys:

13.1. Gyvenamajam namui – 1821 kv. m (iš jų 1054 kv. m žemės sklypo dalis Statinių eksploatacijos plane pažymėta indeksais „B1“ ir „B2“ (pastatu užstatytos dalys) ir 767 kv. m bendro naudojimo ploto, kuris Statinių eksploatacijos plane pažymėtas indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“ (pastatais neužstatytos dalys). Iš bendro Gyvenamojo namo eksploatacijai skirto 1821 kv. m ploto UAB „Savanorių prekybos centras“ (teisių perėmėja – ieškovė) paskirta 260 kv. m, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „SPR monolitas 2“ – 812 kv. m, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Monolitas-3“ – 749 kv. m.

13.2. Prekybos pastatui – 2 959 kv. m (iš jų 1712 kv. m žemės sklypo dalis, Statinių eksploatacijos plane pažymėta indeksu „C“ (pastatu užstatyta dalis); 1247 kv. m bendro naudojimo ploto dalis, Statinių eksploatacijos plane pažymėta indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“ (pastatais neužstatytos dalys). Iš nurodyto bendro Prekybos centro pastato eksploatacijai skirto 2959 kv. m ploto UAB „Žaliakalnio pasažas“ (teisių perėmėja – ieškovė) paskirta 479 kv. m, UAB „Savanorių prekybos centras“ (teisių perėmėja – Ieškovė) – 1543 kv. m, bendrijai „Monolitų garažai“ – 937 kv. m.

14. Minėtame Įsakyme taip pat yra išskirtos pastatais užstatytos ir neužstatytos žemės sklypo dalys, nurodytas jų plotas. Tačiau šios dalys nėra paskirstytos kiekvienam statinių bendraturčiui. Tarp šalių kyla ginčas dėl šių dalių paskirstymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovės skirtingai skaičiuoja ir vertina joms tenkančias pastatais užstatyto ir neužstatyto Sklypo dalis. Nors šių dalių paskaičiavimas yra valstybinės žemės sklypo Nuomotojo (šiuo atveju –NŽT) prerogatyva, tačiau Įsakyme jos nėra nurodytos, o kilus ginčui nei viena iš šalių į valstybinės žemės sklypo Nuomotoją nesikreipė ir neprašė patikslinti joms tenkančias užstatytos ir neužstatytos žemės dalies. Kadangi pagal suformuotą kasacinio teismo bylų praktiką sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimą pirmiausia reikia nustatyti, kokia pastatais užstatytos žemės sklypo dalis tenka statinių bendraturčiams, o tik tuomet spręsti neužstatytos žemės paskirstymo klausimą, teismas sprendė, kad kiekvienam bendraturčiui tenkančią pastatais užstatytos ir neužstatytos dalies dydį reikia ir galima nustatyti, nes yra žinomos atskiriems statiniams eksploatuoti reikalingos bendraturčiams išskirtos dalys, o taip pat atskirais pastatais užstatytos ir neužstatytos dalys.

15. Teismas paskaičiavo, kad Įsakymu paskirtą Gyvenamajam namui ir Prekybos pastatui eksploatuoti reikalingą ieškovei atitekusią valstybinės žemės sklypo dalį, kuri šiuo metu ieškovei priklauso nuosavybės teise, sudaro 1 320,52 kv. m pastatais užstatyto ploto (150,72 kv. m + 1169,80 kv. m =1 320,52 kv. m) ir 961,75 kv. m (109,68 kv. m + 852,07 kv. m = 961,75) neužstatyto ploto, o Daugiabučio namo savininkų bendrijoms ir Bendrijai „Monolito garažai“ tekusi valstybinės žemės sklypo dalis, kuri ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau yra naudojama atsakovių, sudaro: 1445,47 kv. m (903,28 kv. m. + 542,19 kv. m = 1445,47 kv. m) pastatais užstatyto ploto ir 1052,23 kv. m (657,31 kv. m +394,92 kv. m = 1052,23 kv. m) neužstatyto ploto. Teismo vertinimu, toks skaičiavimas neprieštarauja Taisyklių 8 ir 7 punkto nuostatoms. Tuo tarpu ieškovės skaičiavimai yra klaidingi ir prieštarauja minėtoms Taisyklėms.

16. Teismo vertinimu, ieškovei ir valstybinės žemės naudotojams tenkantis pastatais neužstatytos žemės plotas yra panašus (ieškovei 961,75 kv. m, atsakovei 1052,23 kv. m), todėl teismas padarė išvadą, kad nei ieškovė, nei valstybinės žemės naudotojai neturi teisės į visą ar ženkliai didesnį laisvą pastatais neužstatytą žemės sklypo plotą, kuris Statinių eksploatacijos plane yra pažymėtas indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“, o Įsakyme nurodyta, jog šios žemės sklypo dalys yra bendro naudojimo teritorija, kuria naudotis turi teisę tiek dvi Gyvenamojo namo bendrijos (gyventojai), tiek bendrijos „Monolito garažai“ nariai, tiek ir Prekybos pastato ir prekybos patalpų savininkė (šiuo metu ieškovė).

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

17. Teismas pritarė atsakovių pozicijai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant naudojimosi tvarkos nustatymo klausimus, reikia vadovautis Įsakymu ir žemės sklypo planu, nes valstybinės žemės pardavimo ir nuomos tvarką reglamentuojantys teisės aktai yra imperatyvaus pobūdžio. Tačiau teismas sutiko ir su ieškovės argumentais, kad Įsakymas ir žemės sklypo Planas su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis nėra tolygus bendraturčių ir/ar naudotojų susitarimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat tai nėra ginčo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos. Nepriklausomai nuo to, kad Įsakymu buvo išskirtos vienokio ar kitokio dydžio bendro naudojimo Sklypo dalys, negali būti laikoma, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu buvo nustatyta nurodytu funkcionavimo planu ir jo pagrindu priimtu įsakymu. Kai ieškovė ir valstybinės Sklypo dalies naudotojai dėl Sklypo naudojimo nesutaria, šie asmenys turi teisę į naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymą, išskiriant atskiras žemės sklypo naudojimo dalis.

Dėl kitų šalių nurodytų argumentų, reikšmingų sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą

18. Teismas pažymėjo, kad šalys nesutaria ir dėl naudojimosi ta žemės sklypo dalimi, kuri yra po Kiemo aikštele (žemės sklypo Plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, pažymėta reide A3), taip pat kitoje Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato pusėje esančios pastatais neužstatytos žemės sklypo dalies (žemės sklypo Plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, pažymėta reide A2), naudojimo.

19. Teismo vertinimu, prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovė grindė neteisingais paskaičiavimais apie ieškovei ir atsakovėms tenkantį pastatais užimtą žemės plotą, todėl padarė neteisingą išvadą ir dėl pastatais neužimtos žemės dalių paskirstymo bei parengė šalims tenkančių užstatytos ir neužstatytos žemės dalių neatitinkantį naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį ieškovei tektų neproporcingai didelis neužstatytos žemės plotas, o Lietuvos Respublikai – neproporcingai mažas žemės plotas. Vien dėl šios priežasties ieškovės prašoma naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, nes tokia naudojimosi tvarka neabejotinai pažeistų valstybinės žemės dalies naudotojų interesus, būtų nesąžininga ir nepagrįsta.

Dėl kiemo aikštelės

20. Teismas nurodė, kad Kiemo aikštelė nėra savarankiškas statinys, o yra Gyvenamojo namo priklausinys ir yra skirta tenkinti šio pastato savininkų ir naudotojų poreikius. Žemės sklypo detaliajame plane ir jo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Kiemo aikštelė yra priskirtina (numatyta) naudotis ne tik ieškovei, kuri yra komercinių patalpų, esančių Gyvenamajame name ir Prekybos pastate, savininkė, tačiau ir Gyvenamojo namo butų savininkams. Nustatant Žemės sklypo naudojimo režimą, nurodyta, kad: „Reikalingas automobilių parkavimo vietų skaičius – 122. Butų – 89 vt., komercinės patalpos apie 1000 kv. m (1 vt. – 30 kv. m.) – 33 vt. Suplanuota požeminiame parkinge P2 – 62 vt., kiemo aikštelėje – 60 vt. Viso reikalinga – 122 vt., viso suplanuota 122 vt.“. Teismas pažymėjo, kad jau nustatant Žemės sklypo teritorijos naudojimo režimą, buvo aiškiai suplanuota, kad Kiemo aikštele naudosis ir Gyvenamojo namo butų savininkai.

21. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis taisyklėmis dėl daiktų, kaip priklausinių teisinio statuso ir kvalifikavimo, STR 1.01.03:2017 nuostatomis, kad kiemo aikštelės yra priskiriamos prie inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tarnaujančių pagrindiniam daiktui, taip pat atsižvelgdamas į tokį Kiemo aikštelės, kaip inžinerinio statinio, naudojimo pobūdį, funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu (tarnauti pagrindiniam daiktui), teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju Žemės sklype esanti Kiemo aikštelė laikytina antraeiliu statiniu (priklausiniu), kuris yra skirtas savarankiškam pagrindiniam daiktui (Gyvenamajam namui) aptarnauti.

22. Teismo vertinimu, būtent dėl šios priežasties minėtu Įsakymu aikštele užstatyta žemės sklypo dalis buvo laikoma visiems Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu, kuriuo turi teisę naudotis tiek Gyvenamojo namo Bendrijos (gyventojai), tiek ir komercinių patalų savininkai (ar naudotojai). Kilus nesutarimams, naudojimosi tvarka šia žemės sklypo dalimi teismine tvarka galėtų būti nustatyta, jeigu būtų pateiktas įstatymų reikalavimus atitinkantis naudojimosi tvarkos planas. Todėl, anot teismo, vertinant ir šiuo aspektu, ieškovės prašoma naudojimosi tvarka yra neteisinga, neproporcinga, prieštaraujanti teisės normoms, todėl negali būti nustatyta ir patikslintas ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl atsakovių Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijų „SPR monolitas 2“ ir Monolitas-3“ prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos

23. Teismas nurodė, kad Bendrijų parengtoje naudojimosi tvarkoje visas žemės sklypas suskirstomas į bendro naudojimo plotus, kuriose tik nurodytos žemės bendraturčiams tenkančios dalys. Teismas sutiko su ieškove, kad tokia naudojimosi tvarka iš esmės nieko neišsprendžia, nes nustačius pagal ją naudojimosi tvarką, visi pastatų savininkai ir toliau galėtų naudotis visomis sklypo dalimis. Nors ieškovei ir Lietuvos Respublikai tenkančios dalys yra nurodytos, tačiau toks dalių nustatymas yra tik formalus, nes tos dalys nėra išskirtos, jų lokalizacija neapibrėžta. Esant tokiai naudojimosi tvarkai nebūtų įmanoma sukontroliuoti ir užkirsti kelią tiek žemės dalies savininkei ieškovei, tiek ir valstybinės žemės dalies naudotojams neproporcingai savo turimai daliai naudotis žemės sklypu kitos šalies dalies sąskaita. Vien dėl minėtų priežasčių naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymas pagal Bendrijų tvarką užprogramuotų nesibaigiančius naujus ginčus tarp ieškovės ir butų savininkų. Kaip nustatyta byloje, tiek ieškovei, tiek atsakovėms Bendrijoms tenkančios neužstatyto žemės Sklypo dalys yra pakankamai didelės, todėl jas įmanoma išskirti į atskiro naudojimo plotus. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas nusprendė, kad palikti visą Sklypą bendram naudojimuisi nėra jokios būtinybės.

24. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, jog ieškovė ir namo gyventojai nesusitaria, jų pozicijos dėl Sklypo naudojimosi skiriasi iš esmės, todėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymas pagal Bendrijų siūlomą tvarką sudarytų sąlygas naujų ginčų kilimui. Kadangi atsakovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka maksimalaus bendraturčių atskirumo reikalavimo, skatina naujų ginčų kilimą, nesudaro sąlygų ieškovei ir butų savininkams iš Sklypo gauti maksimalią naudą, tokia naudojimosi tvarka yra ydinga ir tai sudaro pagrindą priešieškinį atmesti.

25. Teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad šalių prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos negalėtų būti nustatytos dar ir todėl, kad jos skirtingai nurodo pastatais užstatytų ir neužstatytų žemės dalių plotą. Šalių pateiktuose planuose skiriasi ir sklypo dalies, kurioje yra Kiemo aikštelė, plotas. Nors nurodyti nesutapimai ieškovės ir atsakovės planuose nėra itin dideli, tačiau neabejotinai jie yra reikšmingi sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą, nes šiuo atveju yra svarbu, kokia žemės Sklypo dalis yra užstatyta pastatais ir inžineriniu statiniu – Kiemo aikštele. Anot teismo, neaišku, kurios šalies planuose įsivėlusios klaidos, kadangi pagal byloje pateiktus žemės sklypo užstatymo duomenis netikslumų kilmės negalima nustatyti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

26. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Žaliakalnio investicija“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą, – sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės patikslintas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės 2022 m. rugpjūčio 5 d. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės tvarka privalo atitikti, tačiau tariamai neatitinka NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.), priimtą pagal 2016 m. balandžio 28 d. UAB „Geoera“ parengtą „Žemės sklypo planą su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis“, nustatytų žemės sklypo dalių. Ieškovės nuosavybės teisės į 0,2282 ha žemės dalį negali būti kvestionuojamos, nes Sklypo įsigijimo sandorių niekas neginčija.

26.2. Nei matininkas, nei NŽT bendraturčių tarpusavio ginčų nesprendžia, jų interesų nederina, todėl visą neužstatytą plotą tiesiog parodo kaip bendro naudojimo, paliekant galimybę ateityje bendraturčiams nusistatyti konkrečią naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į individualius poreikius. Anot apeliantės, teisės normos nenumato NŽT kompetencijos spręsti statinių bendraturčių ginčus dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Tokius ginčus gali spręsti tik teismas.

26.3. Nekilnojamojo turto registre NŽT įsakymai dėl sklypo dalių statiniams išskyrimo ir sklypo planai su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui nėra registruojami kaip naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymas, šiame registre taip pat nėra jokių įrašų, kurie patvirtintų, kad yra nustatyta kažkokia naudojimosi sklypu tvarka. Atsižvelgiant į tai, negali būti laikoma, kad naudojimosi tvarka ginčo Sklypu buvo nustatyta nurodytu funkcionavimo planu ir jo pagrindu priimtais administraciniais aktais (įsakymais).

26.4. Apeliantės nuomone, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-282-752/2021, nustatytos aplinkybės yra tokios pačios (analogiškos), kaip ir dabar nagrinėjamoje byloje, todėl nagrinėjau atveju būtina vadovautis minėtu teismo sprendimu kaip teismo precedentu.

26.5. Įsakymas ir prie jo pridėtas UAB „Geoera“ planas (dėl sklypo dalių statiniams eksploatuoti) nereiškia naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo ir netrukdo naudojimosi Sklypu tvarką nustatyti tokią, kurioje Sklypo dalys būtų išskirtos kitokios, nei minėtame plane. Skundžiamoje sprendimo dalyje teismas vienur laiko, kad Įsakymu ir Geoera planu nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, o kitur laiko priešingai, t. y. kad tam tikra naudojimosi sklypu tvarka tariamai yra nustatyta.

26.6. Taisyklių 7 ir 8 punkto nuostatos yra taikytinos tik formuojant valstybinės žemės sklypą pardavimui/nuomai ir nustatant statinių savininkui / bendraturčiams tenkančias idealiąsias žemės sklypo dalis. Taisyklių nuostatos niekaip nereglamentuoja naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo santykių. Todėl žemės sklypo dalį pardavus statinio bendraturčiui ir pastarajam įgijus nuosavybės teises į žemės sklypo nustatyto dydžio idealiąją dalį bei vėliau sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, Taisyklių nuostatos negali būti taikomos. Dėl to Įsakyme atlikti tarpiniai skaičiavimai ir nurodytos dedamosios neturi jokios reikšmės sprendžiant naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo klausimą ir teismo niekaip neįpareigoja, t. y. teismo nustatomoje naudojimosi Sklypu tvarkoje žemės Sklypo realiosios dalys gali būti išskirtos visiškai kitokių ribų, plotų ir išsidėstymo nei Įsakyme ir Geoera plane nurodytos dedamosios.

26.7. Gausioje ir nuoseklioje šiuo klausimu teismų praktikoje, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, pastato bendraturčiui po pastatu tenkanti žemės sklypo dalis yra apskaičiuojama proporcingai pagal bendraturčiui nuosavybės teise priklausančią pastato dalį, todėl bendraturčiams, kurie turi didesnę dalį pastato tenka ir didesnė dalis žemės po pastatu. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai ieškovui ir valstybei tenkančias dalis po pastatais ir jiems tenkančias dalis neužstatytuose plotuose „išskaičiavo“ iš Įsakymo, nes Įsakyme tokie skaičiavimai nėra nurodyti, tokios dalys nėra apskaičiuotos ir nėra nustatytos. Todėl būtent teismo atlikti skaičiavimai pažeidžia Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas, o ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka jas visiškai atitinka.

26.8. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausanti Kiemo aikštelė yra ne tik jos nuosavybės teise turimų patalpų, bet apskritai viso Gyvenamojo namo priklausinys ir kad aikštele gali naudotis Gyvenamojo namo butų savininkai, nors jie nėra Kiemo aikštelės dalies savininkai. Byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl ieškovės nuosavybės teisių į Kiemo aikštelę nuginčijimo ir vien dėl to byloje negali būti kvestionuojama ši aplinkybė. Kiemo aikštelė taip pat nėra Gyvenamojo namo priklausinys, nes šio namo butai ir aikštelė nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims. Kadangi teismas nepagrįstai nustatė, kad Kiemo aikštelė yra Gyvenamojo namo priklausinys, ši teismo nustatyta aplinkybė, kaip turinti res judicata galią ieškovės atžvilgiu, turi būti pašalinta iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

26.9. Detaliojo plano sprendiniai negali pakeisti ieškovės turimos nuosavybės teisės į sklypo dalį apimčių. Atsakovės detaliuoju planu mėgina grįsti savo įgeidžius naudotis neproporcingai didele Sklypo dalimi, taip viršydamos valstybei priklausančią idealiąją Sklypo dalį. Tai iš esmės reiškia ieškovės nuosavybės teisių į dalį Sklypo paneigimą, nors jokio teisinio pagrindo pakeisti ieškovės nuosavybės teisių apimtį nėra. Tai yra akivaizdus ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas.

26.10. Bet kuriuo atveju parkavimo vietų ir vieniems, ir kitiems trūksta. Todėl atsakovų DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas-3“ argumentai, kad kiekvienam Gyvenamojo namo buto savininkui turi tekti po vieną automobilių stovėjimo vietą neįmanomas net matematiškai, yra nesąžiningas ir nepagrįstas. Tokiais savo pageidavimais Bendrijos siekia savo interesus iškelti aukščiau kitų savininkų interesų, savo poreikius laikydamos prioritetiniais, o ieškovės komercines patalpas siekiama palikti be racionalaus parkavimo vietų skaičiaus. Be to, tokius nepagrįstus poreikius Bendrijos siekia įgyvendinti naudojantis kito asmens – ieškovės nekilnojamuoju turtu (Kiemo aikštele), kuris jokiais pagrindais Bendrijoms nepriklauso ir negali priklausyti.

26.11. Ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės Sklypu tvarka atitinka ieškovės ir valstybės (namo butų savininkų) interesų pusiausvyrą, nepažeidžia nė vienos iš jų teisių ir teisėtų interesų, atitinka visus kitus naudojimosi tvarkai keliamus reikalavimus, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė naudojimosi Sklypu tvarką nustatyti pagal ieškovės planą. Ieškovės tvarkoje atskiram nuo kito bendraturčio (valstybinės žemės naudotojų) naudojimuisi yra siūloma priskirti sklypo dalis A (201 m²), B (389 m²), C (186 m²) ir G (313 m²), o dalis „D“ yra skirta Lietuvos Respublikos atskiram naudojimui (valstybinės žemės naudotojams). Šioje dalyje yra 6 automobilių stovėjimo vietos. Tai yra maksimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, kokio gali tikėtis Bendrijos. Tačiau Bendrijos reikalauja daugiau stovėjimo vietų, dėl to tokie reikalavimai yra nesąžiningi.

27. Apeliaciniuose skunduose atsakovės DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas 3“ (toliau – apeliantės) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą – sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės patikslintas priešieškinis panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovių patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Dauguma teismo motyvų, išdėstytų sprendime, visiškai atitinka apeliančių poziciją byloje pagal pareikštą jų priešieškinį (pvz. sprendimo 24, 29–35 punktai). Teismas pripažino visiškai pagrįstais priešieškinyje ir 2022 m. balandžio 25 d. plane atsakovų pateiktus skaičiavimus dėl žemės sklypo bendraturčiams priskirtinos statiniais užstatytos ir faktiškai laisvos žemės sklypo dalies ir jiems pritarė.

27.2. Atsižvelgiant į tai, jog statiniais užstatyto žemės sklypo ploto nėra galimybės naudoti kitu būdu, nėra prasmės ar netgi neįmanoma priskirti konkrečią statiniu užstatytą žemės Sklypo dalį atskiram bendraturčių naudojimui. Dėl to po statiniais esančio žemės Sklypo ploto dalis priskirtina bendram naudojimui, kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. 2022 m. balandžio 25 d. plane nurodytas statiniais užstatyto žemės Sklypo ploto dalių („B1“, „B2“, „C“) paskirstymas bendraturčių bendram naudojimuisi visiškai atitinka Įsakymą, nuosavybes teise turimas žemės sklype esančių statinių dalis, paties teismo pateiktus skaičiavimus bei kasacinio teismo praktiką.

27.3. Įsakymas, kuriuo nustatytos žemės Sklypo dalys, reikalingos jame esančių statinių eksploatavimui (tame tarpe nustatytas šių statinių eksploatavimui reikalingas bendro naudojimo plotas), yra administracinis aktas, sukūręs visiems žemės sklypo naudotojams tam tikras teises ir pareigas, ir dėl to, kol šis aktas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeistas kitu arba nėra nuginčytas, šiuo aktu turi būti vadovaujamasi, o bet koks nukrypimas nuo šiuo aktu nustatyto žemės Sklypo naudojimo režimo yra neteisėtas ir atitinkamai reiškia juo nustatytų teisių ir pareigų pažeidimą.

27.4. 2022 m. balandžio 25 d. plane ieškovei ir Lietuvos Respublikai priskirtos naudotis žemės sklypo dalys visiškai atitinka idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. ieškovei, nuosavybės teise turinčiai 2 282 kv. m žemės sklypo, plane išskirta naudotis 2 282 kv. m (33 kv. m + 153 kv. m + 775 kv. m + 12 kv. m + 139 kv. m + 1 170 kv. m) žemės sklypo, o Lietuvos Respublikai, nuosavybės teise turinčiai 2 498 kv. m žemės sklypo, atsakovių plane išskirta naudotis 2 498 kv. m (37 kv. m + 168 kv. m + 848 kv. m + 71 kv. m + 832 kv. m + 542 kv. m) žemės sklypo. Be to, visų žemės sklypo dalių („A1“, „A2“, „A3“, „B1“, „B2“ ir „C“) paskyrimas ieškovės ir Lietuvos Respublikos bendram naudojimui lemia tai, jog tiek ieškovei, tiek Lietuvos Respublikai tenka naudotis visiškai vienodo naudingumo žemės sklypo dalys.

27.5. Atsakovių pasiūlyta 2022 m. balandžio 25 d. naudojimosi žemės Sklypu tvarka yra maksimaliai (kiek tai objektyviai, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelį žemės Sklypo plotą ir didelį užstatymą, įmanoma) racionali, patogi visiems suinteresuotiems asmenims, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, ji atitinka kasacinio teismo praktiką ir nusistovėjusią tvarką.

27.6. Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios nuosavybės teise priklauso ieškovei, yra komercinės patalpos. Bendrijos žiniomis, šias visas patalpas ieškovė šiuo metu sėkmingai nuomoja. Svarbu yra tai, kad nurodytos komercinės patalpos yra pirmajame namo aukšte ir yra išsidėsčiusios per visą namo ilgį. Jos atitinkamai yra išsidėsčiusios ir palei visą žemės sklypo dalį, kuri Bendrijų plane ir statinių eksploatacijos plane yra pažymėta indeksu A3, ir kurioje yra 1623 kv. m ploto Kiemo aikštelė. Svarbu ir tai, kad tiek į komercines ieškovės patalpas, tiek į butus yra patenkama būtent per Gyvenamojo namo pirmame aukšte esančius įėjimus. Šių aplinkybių teismas neįvertino, nors jos būtent patvirtina, kad atskirų dalių ieškovei ir Lietuvos Respublikai išskyrimas žemės sklypo dalyje, pažymėta indeksu „A3“ (1623 kv. m.), būtų visiškai neracionalus.

27.7. Ieškovė, nelaukdama, kol išsispręs žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, pastatė žemės sklype užtvarą (šlagbaumus), taip siekdama apmokestinti naudojimąsi žemės sklypo dalimi A3. Byloje priimta nutartimi šie ieškovės veiksmai sustabdyti. Tai reiškia, kad tokiu elgesiu ieškovė siekia pasipelnyti.

27.8. Įsakymas suformavo visiems žemės sklypo naudotojams (tame skaičiuje ir Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams) tam tikrus teisėtus lūkesčius, kad jie žemės sklypą galės naudoti būtent taip, kaip tą numato Įsakymas. Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymas pagal Bendrijų planą visiškai atitiktų detaliojo plano sprendinius, t. y.: (i) žemės Sklypo dalyje „A2“ Gyvenamojo namo gyventojai galėtų įsirengti vaikų žaidimų aikštelę ir žaliuosius plotus, kaip tai yra numatyta detaliajame plane; (ii) sklypo dalyje „A3“ namo gyventojai galėtų parkuoti savo transporto priemones, kaip tai yra numatyta detaliajame plane.

27.9. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nuspręsti, kad Bendrijų plane nurodyti duomenys būtų neteisingi. Šio plano duomenų teisingumą patvirtina ir aktualūs Nekilnojamojo turto registro išrašai, iš kurių matyti, kad Prekybos pastato ir Kiemo aikštelės kadastro duomenys paskutinį kartą buvo nustatyti dar 2013-2014 metais, o įregistruotas Kiemo aikštelės (žemės Sklypo dalies „A3“) dydis vis dar yra 1623 kv. m (t. y. toks, koks ir nurodytas Bendrijų plane).

28. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Juice&water group“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Nagrinėjamo ginčo atveju jo šalimis gali būti išimtinai bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčiai. Vadinasi, teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo dėti pastangas, siekiant tiksliai nustatyti bylos dalyvių subjektines teises, galinčias turėti įtakos ginčo išnagrinėjimui. Byla pradėta nagrinėti pagal pirminį ieškovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ ieškinį, kai pirminė ieškovė UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir atsakovės turėjo vienodą - valstybinės žemės nuomininkų statusą. Tuo tarpu vėliau, po 2019 m. balandžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo tarp pirminės ieškovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir atsakovės NŽT bei 2019 m. birželio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo tarp ieškovės ir UAB „Žaliakalnio pasažas“, tapo vienareikšmiškai aišku, jog ginčo sklypo bendraturčiais liko tik du galimi keliamo ginčo subjektai, t. y. ieškovė ir Lietuvos Respublika.

28.2. Atsakovės DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas – 3“ po pasikeitusios situacijos byloje galėjo būti laikomos tik ginčo sklypo naudotojomis pagal Žemės įstatymo (toliau ir ŽĮ) 2 straipsnio 11 dalies reikalavimus, kas nesuteikė joms subjektinės teisės reikšti byloje savarankiškus reikalavimus, galinčius įtakoti ginčo sklypo bendraturčių interesų suvaržymus. Tai reiškia, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti atsakovių DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas – 3“ priešieškinio, nes jos negalėjo veikti Lietuvos Respublikos, kaip vieno iš ginčo sklypo bendraturčio, vardu. Esant tokiai situacijai, skundžiamas sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas dėl netinkamo materialinės teisės normos, numatytos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, taikymo bei aiškinimo atsakovių DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas – 3“ atžvilgiu.

28.3. Teismas laikė Kiemo aikštelę ginčo sklypo Gyvenamojo namo priklausiniu ir taip ėmėsi iniciatyvos nusavinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, apribojo jai priklausančios aikštelės nuosavybės teisės realizavimo turinį jos valdymo, disponavimo ir naudojimo savo nuožiūra dalyje. Be to, 2019 m. birželio 19 d. sudaryta šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nėra nuginčyta, todėl galioja. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad teismuose yra pradėtas procesas dėl ieškovės nuosavybės teise valdomos Kiemo aikštelės NTR įrašo nuginčijimo. Todėl skundžiamo sprendimo teiginiai dėl aikštelės priskyrimo ginčo sklype esančiam Gyvenamajam namui prieštarauja CK 4.262 straipsnio reikalavimams.

28.4. Teismas skundžiamu sprendimu privalėjo vertinti kaip tinkamą įrodymą išskirtinai tik ieškovės pateiktą UAB „Banesta“ ginčo sklypo naudojimosi tvarkos planą, nes atsakovė NŽT, kaip ginčo sklypo bendraturtė, kito projekto, paruošto pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką, į bylą nepateikė. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

29. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovės DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas 3“ prašo ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kitais apeliaciniais skundais prašo trečiojo asmens UAB „Juice&Water group“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

29.1. Ieškovės pateiktas 2022 m. balandžio 7 d. planas, skirtingai nei atsakovių pateiktas 2022 m. balandžio 25 d. planas, neatitinka realios faktinės situacijos, Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenų, todėl yra netikslus ir neteisingas. Kaip teisingai nurodė NŽT, toks žemės Sklypo dalių paskirstymas bendraturčių naudojimui lemia ryškios disproporcijos atsiradimą ir prioriteto teikimą išskirtinai tik ieškovės interesams. Dėl šios priežasties patikslintame ieškinyje ir ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais skaičiavimais, kai remiamasi iš esmės tik vienu kriterijumi – nuosavybės teise turimu statinio plotu, neatsižvelgiant į statinio aukštį ir kitas aplinkybes, vadovautis nėra teisinio pagrindo. Dėl to teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta patenkinti patikslintą ieškinį negali būti panaikinta ir turi būti palikta galioti.

29.2. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti Kiemo aikštelė yra viso gyvenamojo namo priklausinys. Remiantis ieškovės planu, iš esmės visą po Kiemo aikštele esančią žemę ieškovė nori prisiskirti naudotis vien tik savo atskiram naudojimui (žemės Sklypo dalys, 2022 m. balandžio 7 d. plane pažymėtos raidėmis „A“, „B“ ir „C“). Atsakovės kategoriškai nesutinka su ieškovės pozicija, kadangi tokia naudojimosi žemės Sklypu tvarka pažeistų kitų valstybinės žemės naudotojų interesus ir neužtikrintų tinkamo Gyvenamojo namo eksploatavimo. Dėl šios priežasties naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą planą negali būti nustatyta. Remiantis detaliuoju planu, kiemo aikštelė yra priskirta tiek ieškovės, tiek ir Gyvenamojo namo butų savininkų naudojimui.

29.3. Remiantis kasacinio teismo praktika, valstybinės žemės nuomos sutartimis valdymo teisė yra perleidžiama valstybinės žemės nuomininkams. Dėl šios priežasties žemės Sklypo valdytojais laikytinos ir atsakovės Bendrijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

29.4. Atsakovų nuomone, Kiemo aikštelė yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl aikštele ir po ja esančia žemės sklypo dalimi turi teisę naudotis ne vien tik ieškovė, bet ir Gyvenamojo namo butų savininkai.

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir trečiojo asmens UAB „Juice & water group“ apeliacinius skundus atmesti, dėl atsakovių apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

30.1. Žemės sklypo dalys, kurių pagrindu ieškovė yra įgijusi teisę į žemės Sklypą, buvo nustatytos atsižvelgiant į UAB „Geoera“ 2016 m. balandžio 28 d. parengtą ir Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 13 d. suderintą planinę medžiagą, kurioje nustatytos reikalingos žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas) patvirtino žemės Sklypo dalis.

30.2. Teismas pagrįstai ir teisingai sprendime nurodė, kad Įsakymu paskirtą Gyvenamajam namui ir Prekybos pastatui eksploatuoti reikalingą ieškovei atitekusią valstybinės žemės sklypo dalį, kuri šiuo metu ieškovei priklauso nuosavybės teise, sudaro 1320,52 kv. m pastatais užstatyto ploto (150,72 kv. m +1169,80 kv. m = 1320,52 kv. m) ir 961,75 kv. m (109,68 kv. m + 852,07 kv. m = 961,75) neužstatyto ploto, o Daugiabučio namo savininkų bendrijoms ir bendrijai „Monolito garažai“ tekusi valstybinės žemės sklypo dalis, kuri ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau yra naudojama atsakovių, sudaro: 1445,47 kv. m (903,28 kv. m + 542,19 kv. m = 1445,47 kv. m) pastatais užstatyto ploto ir 1052,23 kv. m (657,31 kv. m + 394,92 kv. m = 1052,23 kv. m) neužstatyto ploto. Toks skaičiavimas atitinka Taisyklėse nustatytą reglamentavimą ir kitoks dalių skaičiavimas nėra galimas, todėl ieškovės argumentai, kad aukščiau nurodyti skaičiavimai yra tik teismo skaičiavimai, o ne Įsakymo skaičiavimai, yra nepagrįsti.

30.3. Pagal ieškovės naudojimosi tvarką jai priskiriama 1019 kv. m po pastatais ir 1263 kv. m pastatais neužstatytos žemės. Atsakovams priskiriama 1775 kv. m po pastatais ir tik 723 kv. m neužstatytos pastatais žemės. Akivaizdu, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka prieštarauja Kauno miesto skyriaus vedėjos žemės dalių nustatymo Įsakymui, žemės sklypo naudotojams priskiriama ženkliai mažesnė pastatais neužstatytos žemės sklypo dalis, kuri yra būtina žemės sklypo naudotojų interesų užtikrinimui, todėl ieškovės naudojimosi tvarka yra neracionali ir pažeidžianti žemės sklypo naudotojų interesus. Iš atsakovių realiai yra atimamas visas bendro naudojimo plotas, kuris yra būtinas Gyvenamojo namo eksploatavimui (kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita).

30.4. Kiemo aikštelė yra tiek Gyvenamojo namo, tiek Prekybos pastato priklausinys ir elementariai yra naudojama transporto priemonių laikymui. Ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypą yra įgijusi Įsakymo pagrindu, kuriame nustatytos reikalingos žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti, Įsakyme dalys buvo išskirtos tik prie Prekybos pastato ir Gyvenamojo namo, o prie pačios Kiemo aikštelės dalys nebuvo išskirtos, nes šis statinys buvo laikomas priklausiniu ir todėl žemės sklypo dalis prie tokio statinio negalėjo būti išskiriama. Žemės nustatymo dalių Įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl juo privaloma vadovautis.

30.5. Žemės sklypo detaliajame plane ir jo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Kiemo aikštelė yra priskirtina (numatyta) naudotis ne tik ieškovei, kuri yra komercinių patalpų, esančių Gyvenamajame name ir Prekybos pastate, savininkė, tačiau ir Gyvenamojo namo butų savininkams, o būtent, nustatant žemės sklypo naudojimo režimą, yra nurodyta, kad: „Reikalingas automobilių parkavimo vietų skaičius – 122. Butų – 89, komercinės patalpos apie 1000 m² (1 vt. – 30 kv. m) – 33 vt. Suplanuota požeminiame parkinge P2 – 62 vt., kiemo aikštelėje – 60 vt. Viso reikalinga – 122 vt., viso suplanuota 122 vt.“. Tai reiškia, kad nustatant žemės Sklypo teritorijos naudojimo režimą, buvo aiškiai suplanuota, kad Kiemo aikštele naudosis ir Gyvenamojo namo butų savininkai. Vien ta aplinkybė, jog Kiemo aikštelė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kaip priklausinys, nelemia, kad ši aikštelė gali būti laikoma savarankiškai funkcionuojančiu statiniu. Nagrinėjamu atveju negalima nesivadovauti Detaliuoju planu. Žaidimų aikštelė iš esmės yra reikalinga Gyvenamojo namo eksploatacijai, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai siekia šią Sklypo dalį prisiskirti tik sau, taip pažeidžiant Gyvenamojo namo gyventojų interesus.

30.6. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pats žemės Sklypas yra beveik visas užstatytas statiniais, todėl, NŽT nuomone, žemės Sklypu turėtų būti naudojamasi bendrai, nes taip efektyviausiai būtų išnaudojamas žemės sklypas ir mažiausiai pažeidžiami statinių savininkų interesai. Nustatant naudojimosi tvarką, turi būti vertinami visų savininkų interesai, o ne vien tik ieškovės interesai, kurie negali būti iškelti aukščiau už kitų žemės Sklypo naudotojų interesus.

31. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieškovė UAB „Žaliakalnio investicijos“ prašo juos atmesti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, trečiojo asmens UAB „Juice & water group“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės patikslintas ieškinys, panaikinti visa apimtimi kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Žaliakalnio investicijos“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

31.1. Bendrijos nėra Sklypo bendraturtės, todėl neturi materialinės reikalavimo teisės, pagal kurią pareiškė priešieškinį. Tai reiškia, kad priešieškinį pareiškė reikalavimo teisės neturintis asmuo, kas sudaro savarankišką pagrindą Bendrijų apeliacinius skundus atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus. Dėl to ieškovė sutinka su trečiojo asmens apeliaciniu skundu.

31.2. Bendrijos nepagrįstai teigia, jog tik vienai ieškovei nuosavybės teise priklausanti Kiemo aikštelė yra ne tik jos, bet apskritai viso Gyvenamojo namo priklausinys ir kad ja gali naudotis butų savininkai, nors jie nuosavybės teise jokios Kiemo aikštelės dalies neturi. Be to, Bendrijos, remdamosi Detaliuoju planu, nepagrįstai teigia, jog turi teisę Bendrijų siūlomoje naudojimosi tvarkoje Sklypo dalyje, pažymėta indeksu „A2“ (ieškovės tvarkoje žymima indeksu „G“), įsirengti vaikų žaidimo aikštelę.

31.3. Bendrijų tvarka neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui keliamų reikalavimų. Apeliantės nepagrįstai savo norus tapatina su teisėmis, kurių jos neturi, taip piktnaudžiaudamos teise ir pažeisdamos teisėtus ieškovės interesus bei teises.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir Lietuvos Respublika (valstybė), kurios turtą Valstybinės žemės patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos (NŽT) ir kuri savo naudojimo teises yra perleidusi Bendrijoms, yra 0,4780 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bendraturčiai.

34. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1141/2390 žemės sklypo dalys (0,2282 ha), valstybei - 1249/2390 žemės sklypo dalys (0,2498 ha). Taigi, ieškovei procentine išraiška priklauso 47,74 proc., o valstybei – 52,26 proc. žemės sklypo.

35. Nagrinėjamos bylos iškėlimo metu (2019 m. kovo 18 d.) 0,4780 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklausė valstybei, kurį patikėjimo teise valdė NŽT. Dalis minėto žemės sklypo buvo išnuomota pradinei ieškovei UAB „Žaliakalnio pasažas“ (0,2282 ha), atsakovei DNSB „SPR monolitas 2“ (0,0812 ha) ir atsakovei DNSB „Monolitas-3“ (0,0749 ha), likusi 0,0937 ha. žemės sklypo dalis yra neišnuomota.

36. Žemės sklypas yra užimtas (užstatytas) šiais statiniais:

36.0.1. gyvenamuoju 9 aukštų pastatu (Gyvenamasis namas, pastatas), plane pažymėtu 2A9b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio namo pirmajame aukšte Nekilnojamojo turto registre (NTR) yra įregistruoti dar du nekilnojamojo turto objektai: Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios patalpos pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė ieškovei UAB „Žaliakalnio pasažas“, kuri bylos nagrinėjimo eigoje, 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, perleido savo nuosavybės teises procesinių teisių perėmėjai ir dabartinei ieškovei UAB „Žaliakalnio investicijos“. Kituose pastato aukštuose yra gyvenamosios patalpos – 88 privatiems asmenims priklausantys butai. Butų savininkus šioje byloje atstovauja atsakovės DNSB „SPR monolitas 2“ ir DNSB „Monolitas-3“;

36.0.2. vieno aukšto Prekybos pastatu, plane pažymėtu 3E1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini)). Šiame pastate yra įregistruoti dar du nekilnojamojo turto objektai: Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos (Nr(duomenys neskelbtini)), kurios pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir kurias 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo jos teisių perėmėja UAB „Žaliakalnio investicijos“; Negyvenamoji patalpa – Mašinų parkavimo aikštelė (požeminė), plane pažymėta G-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje yra 50 automobilių parkavimo vietų. Pradinio ieškinio pateikimo metu 338/1000 šios patalpos dalys (kurias sudaro įvažiavimai prie įrengtų parkavimo vietų) nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio pasažas“, kurias 2019 m. rugsėjo 16d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo UAB „Juice & water group“. Likusios Mašinų parkavimo aikštelės dalys (parkavimo vietos) nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, kuriuos šioje byloje atstovauja bendrija „Monolito garažai“;

36.0.3. kitais inžineriniais statiniais – Kitais statiniais (kiemo aikštele b1-1623 kv. m) (toliau – Kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir kurą 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo jos teisių perėmėja ieškovė UAB „Žaliakalnio investicijos“.

37. Ginčo šalims naudojimuisi skirto žemės sklypo dalių (nutarties 34 punktas) nustatymo pagrindu laikytinas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) „Dėl 2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 8VĮ-625(14.8.2) pripažinimo netekusiu galios ir kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas).

38. Valstybinės žemės patikėtinė NŽT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliu – Taisyklės) 7 ir 8 punktais ir atsižvelgdama į 2016m. balandžio 28 d. UAB „Geoera“ parengtą ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 13d. suderintą Žemės sklypo planą su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, Įsakymu nustatė, kad 0,4780 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų 2A9b (Gyvenamasis namas) ir 3E1g (Prekybos pastatas) eksploatavimui reikalingos tokios dalys:

38.1. gyvenamajam namui 2A9b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,1821 ha (iš jų 0,1054 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „B1+B2“ (užstatyta dalis); 0,0767 ha žemės sklypo dalis, plane M1:500 pažymėta indeksu „A1+A2+A3“ (neužstatyta arba bendro naudojimo), kuri išskirta naudotis patalpų savininkams tokiomis dalimis:

38.1.1. UAB „Savanorių prekybos centras“ (teisių perėmėja yra ieškovė) – 0,0260 ha;

38.1.2. Daugiabučio namo savininkų bendrijai „SPR monolitas-2“ – 0,0812 ha.

38.1.3. Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Monolitas-3“ – 0,0749 ha.

38.2. prekybos pastatui 3E1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,2959 ha (iš jų 0,1712 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „C“ (užstatyta dalis), ir 0,1247 ha žemės sklypo dalis, plane M1:500 pažymėta indeksu „A1+A2+A3“ (neužstatyta arba bendro naudojimo), kuri išskirta naudotis patalpų savininkams tokiomis dalimis:

38.2.1. UAB „Žaliakalnio pasažas“ (teisių perėmėja yra ieškovė) – 0,0479 ha;

38.2.2. UAB „Savanorių prekybos centras“ (teisių perėmėja yra ieškovė) – 0,1543 ha;

38.2.3. Bendrijai „Monolito garažai“ – 0,0937 ha.

38.3. 0,4780 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys pastatų savininkams buvo paskirstytos tokia tvarka:

38.3.1. UAB „Žaliakalnio pasažas“ (teisių perėmėja - UAB „Žaliakalnio investicijos“) – 0,2282 ha.

38.3.2. Daugiabučio namo savininkų bendrijai „SPR monolitas-2“ – 0,0812 ha.

38.3.3. Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Monolitas-3“ – 0,0749 ha.

38.3.4. Bendrijai „Monolito garažai“ – 0,0937 ha.

39. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ 2022 m. balandžio 7 d. parengtą planą (toliau – ieškovės planas), atsakovės (Bendrijos) – pagal MB „DVG planai“ 2022 m. balandžio 25 d. parengtą planą (toliau – atsakovių planas).

40. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį atmetė, konstatuodamas, kad šalių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra netinkama ir pagal ją išspręsti šalių ginčo negalima.

41. Apeliacinius skundus padavė ieškovė, atsakovės (Bendrijos) ir trečiasis asmuo UAB „Juice & water group“, prašydami panaikinti teismo sprendimą dėl netinkamai teismo taikytų proceso teisės normų ir ginčo santykį reglamentuojančių materialiosios teisės normų pažeidimo, priimti naują sprendimą ir byloje pareikštus jų reikalavimus tenkinti.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

42. Pagal bendrąją bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką reglamentuoja CK 4.81 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto, patalpomis ar nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

43. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

44. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjimo ypatumai: Pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (dabartinės įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Antra, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Trečia, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003)

45. Apeliantė (ieškovė) skunde nurodo, kad teismas be pagrindo suabsoliutino Įsakymo turinį ir padarė neteisingas bei prieštaringas išvadas dėl Įsakymo įrodomosios reikšmės sprendžiant ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Anot apeliantės, Įsakymu nebuvo ir negalėjo būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Minėtu administraciniu aktu buvo nustatytos tik žemės bendraturčių (naudotojų) idealiosios dalys, o ginčą dėl naudojimosi tvarkos šiomis dalimis kompetentingas spręsti tik teismas. Ieškovės įsitikinimu, teismas, nustatydamas proporcijas, turėjo vadovautis ne Įsakymu ar Taisyklėmis, bet ieškovės planu, kadangi jame tiksliau paskaičiuoti pastatų savininkams tenkantys patalpų plotai ir atitinkamos proporcijos, pagal kurias turėtų būti nustatytas jiems priklausančių statinių proporcingai užimtas plotas. Pagal ieškovės skaičiavimus, iš Gyvenamuoju namu (2A9b) užstatyto 1070 kv. m ploto, plane pažymėto indeksu „E“, ieškovei tenkanti dalis sudaro 120 kv. m, o Bendrijoms (apeliantėms) – 950 kv. m, kurios turėtų būti išskaičiuotos iš idealiųjų žemės sklypo dalių. Atitinkamai 3267,48 kv. m ploto Prekybinio pastato (3E1g) užstatymo plotas yra 1724 kv. m, ieškovei nuosavybės teise tenkanti patalpų dalis yra 1704,09 kv. m, kita 1563,39 kv. m patalpų dalis priklauso valstybinės žemės sklypo dalies naudotojams, todėl iš ieškovei tenkančios idealiosios žemės sklypo dalies turėtų būti išskaičiuota 899 kv. m, o iš valstybinės žemės sklypo dalies – 825 kv. m žemės.

46. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad Įsakymas yra viešojo administravimo įgaliojimus turinčio asmens priimtas administracinis teisės aktas, nustatantis asmenims (asmenų grupei) atitinkamas teises ir pareigas. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, minėtas įsakymas nenuginčytas, galiojantis ir jo pagrindu suinteresuotoms šalims (ieškovei ir valstybei) yra nustatytos idealiosios žemės sklypo dalys – ieškovei 1141/2390 žemės sklypo dalys (0,2282 ha), valstybei – 1249/2390 žemės sklypo dalys (0,2498 ha). Pastebėtina, kad Įsakymu yra paskaičiuotos ne tik idealiosios žemės sklypo dalys, bet yra išskaičiuotas kiekvienam pastatų savininkui užstatyto ir neužstatyto žemės sklypo dalys (nutarties 38 punktas).

47. Iš Įsakymo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Taisyklių 7, 8 punktais. Atskleisdamas šių Taisyklių 7 ir 8 punktų turinį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad valstybinės žemės sklypas yra parduodamas (išnuomojamas) pirmiausia parengus taip vadinamą statinių funkcionavimo planą, kuriame žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams yra išskiriamos žemės sklypo dalys, kurios yra reikalingos jiems eksploatuoti, bei papildomai išskiriama bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kuri yra reikalinga užtikrinti kiekvieno iš savarankiškai funkcionuojančių statinių tinkamą naudojimą pagal jų paskirtį. Parengus nurodytą planą, yra priimamas įsakymas, kurio pagrindu žemės sklypo dalys paskirstomos statinių savininkams bei vėliau, vadovaujantis minėtu planu bei įsakymu, yra sudaromos valstybinio žemės sklypo nuomos sutartys (sprendimo 23 punktas).

48. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė (ieškovė), Įsakymu ir Taisyklėmis naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatoma. Tokią išvadą pateikė ir bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (sprendimo 43 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymu nustatyti tam tikri kriterijai (pvz., pastatais užstatyto ir neužstatyto (bendro naudojimo) žemės sklypo dalis, pastatų savininkams proporcingai turimam plotui apskaičiuotas žemės sklypo plotas ir pan.) gali turėti įtakos sprendžiant ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Nustatant kokiomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, teismas turi pirmiausiai ieškoti abiem šalims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgti į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios dalies vertingumo požiūriu, siekti, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010; kt.)

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aptartų taisyklių (nutarties 48 punktas) nepažeidė, t. y. remdamasis Įsakyme apskaičiuotais bendraturčių pastatais užstatytos žemės sklypo dalies dydžiais ir jiems priskirtu žemės plotu, teismas proporcingai nustatė, kokia yra neužstatyta žemės sklypo dalis (2014 kv. m) ir kokia neužstatytos žemės dalis tenka ieškovei (961,75 kv. m), kokia dalis tenka visoms trims bendrijoms (1052 kv. m) (sprendimo 28-37 punktai). Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindė, kuo teismo sprendimu nustatytos bendraturčiams tenkančios neužstatyto žemės sklypo dalys yra neteisingos, ydingos ar kitaip pažeidžiančios jos teises. Ieškovė formaliai nurodė, kad teismas turėtų vadovautis jos planu ir skaičiavimais. Paminėtam kontekste pastebėtina, kad laisvos ir statiniais neužstatytos žemės sklypo dalies analizės ieškovė iš viso nepateikė. Gyvenamojo namo eksploatavimui proporcingai jo savininkams tenkančios užstatytos dalies žemės plotai nustatyti tiek teismo, tiek ieškovės planu yra panašūs, Prekybos pastato skiriasi, tačiau apeliaciniame skunde neatskleista, kodėl Įsakyme bendrijai „Monolito garažai“ paskaičiuota žemės sklypo dalis 0,0937 ha nesutampa su ieškovės plane pateiktais skaičiavimais.

50. Be to, vertinant ieškovės planą šios nutarties 43 punkte aptartų kriterijų aspektu, teisėjų kolegija sutinka ne tik su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės siūloma tvarka neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje ir proporcingumo kriterijų, tačiau neatitinka ir kitų kriterijų, t. y. socialinės taikos; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Nurodyta išvada daroma dėl to, kad pagal ieškovės planą faktiškai visa neužstatyta žemės sklypo dalis, kurios dydis 1089 kv. m (plane pažymėta indeksais A, B, C, G), naudojimuisi atitenka ieškovei, kai tuo tarpu valstybei arba teisėtiems žemės naudotojams Bendrijoms naudojimuisi tenka 126 kv. m. Pastebėtina, kad iš bendram naudojimuisi skiriamo 771 kv. m (plane pažymėta indeksu H), skirto privažiavimui prie gyvenamojo namo, ieškovės dalis sudaro 174 kv. m, kai tuo tarpu valstybės (Bendrijų) – net 597 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčas iš esmės kyla dėl automobilių parkavimo tvarkos, akivaizdu, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka neužtikrins nei socialinės taikos, nei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Nors ieškovė nurodė, kad Bendrijos turi 50 parkavimų vietų požeminiame garaže, tačiau su tuo nesutiko atsakovės, teigdamos, kad naudojasi ženkliai mažesniu skaičiumi parkavimo vietų, kad vietas turi 17 butų savininkai, kurie iš viso naudojasi 24 transporto priemonių srovėjimo vietomis, o tuo tarpu 76 butų savininkai iš viso neturi kur parkuoti savo transporto priemonių. Atsakovių nurodytoms aplinkybėms paneigti ieškovė įrodymų nepateikė.

Dėl Kiemo aikštelės

51. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad sprendime konstatuodamas, jog 1623 kv. m Kiemo aikštelė, kuri nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, yra Gyvenamojo namo priklausinys, kai tokio reikalavimo Bendrijos nebuvo pareiškusios, teismas išėjo už ieškinio ribų, taip pažeisdamas CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą. Pakeisdamas Kiemo aikštelės teisinį statusą ir pripažindamas jį priklausiniu visos namo dalies, teismas suteikė šiai aplinkybei prejudicinę reikšmę ir taip suvaržė ieškovės nuosavybės teises.

52. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytu argumentu (kad kiemo aikštelė yra gyvenamojo namo priklausinys) gynėsi atsakovės, todėl teismas turėjo procesinę pareigą vertinti šį atsakovių atsikirtimą ir pateikti dėl to savo motyvus (CPK 265 straipsnis).

53. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Sprendžiant, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, – fakto klausimas, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu ir nustatytinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pagal faktinę situaciją automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta naudotis viso Gyvenamojo namo butų savininkams. Be to, Gyvenamajame name yra ieškovei priklausančios komercinės paskirties patalpos, todėl aikštele naudojasi ir ieškovės klientai. Kaip nustatė teismas, visuomeninis Gyvenamojo namo savininkų poreikis naudotis aikštele atsispindi ir Žemės sklypo detaliajame plane, kuriame nurodytas reikalingas automobilių vietų parkavimo skaičius: butams – 89 vt., komercinėms patalpoms – 33 vt. Remdamasi teisiniu šio klausimo reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad Kiemo aikštelė yra antraeilis statinys (priklausinys), skirtas savarankiškam pagrindiniams daiktui (Gyvenamajam namui) aptarnauti.

56. Ieškovė nurodo, kad teismui konstatavus, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiam daiktui taikomas priklausinio statusas, buvo suvaržytos jos nuosavybės teisės. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

57. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių bei interesų. Formuodamas teismų praktiką, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ji gali būti ribojama siekiant apsaugoti kitų asmenų (nagrinėjamu atveju – Gyvenamojo namo butų savininkų) teises ir laisves (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-916/2019; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020, ir kt.). Todėl byloje nustatytas faktas, kad ieškovei neužstatytame pastatais žemės sklype nuosavybės teise priklauso ten esantis inžinierinis statinys, kuris, kaip jau buvo konstatuota, yra pastato priklausinys, neleidžia daryti išvadą, kad šia žemės sklypo dalimi negali naudotis kiti asmenys, arba kad Kiemo aikštele užimta žemės sklypo dalis būtų išskaičiuota ir laisvo neužimto žemės sklypo dalies.

Dėl atsakovių siūlomas naudojimosi tvarkos

58. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovių plane visas naudojimuisi skirtas žemės sklypas suskirstytas į bendro naudojimo žemės plotus, tik išskiriant juose bendraturčiams tenkančias žemės dalis, nors, kaip matyti iš planų, neužstatyta žemės sklypo dalis yra pakankamai didelė, taisyklingos formos ir gali būti paskirstyta į atskiro naudojimo plotus.

59. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovių apeliacinio skundo argumentus, kad bendro naudojimo plotai jau yra nustatyti Įsakymu, todėl atsakovių siūloma tvarka atitinka Įsakymo reikalavimus, neprieštarauja interesų pusiausvyros, protingumo ir sąžiningumo principams.

60. Šioje nutartyje jau buvo konstatuota (nutarties 48 punktas), kad Įsakymu žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Todėl Įsakyme įvardijamus „bendro“ naudojimo plotus reikėtų vertinti kaip laisvą (neužstatytą) žemės sklypo dalį, kurios naudojimosi tvarka gali būti sprendžiama įstatymo nustatyta tvarka.

61. Be to, sutiktina su ieškove, kad į žemės sklypo dalį, atsakovių plane pažymėtą „A2” (321 kv. m), atsakovės neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio patekimo. Atsakovių argumentai, kad šį klausimą bus galima spręsti vėliau, t. y. servitutų pagalba, nepagrįsti jokiais šią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais apie realius ketinimus tai daryti ir galimybę tokius sprendinius įgyvendinti. Nors atsakovės minėto žemės sklypo daliai deklaruoja visuomeninį poreikį (sklypo dalis, kurioje bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė), tačiau, kaip nustatyta byloje, Detaliojo plano sprendiniai dėl vaikų žaidimų aikštelės nebuvo įgyvendinti ir Gyvenamojo namo statyba 2013 m. lapkričio 28 d. Statybos užbaigimo aktu buvo priduota be vaikų žaidimo aikštelės.

62. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovių siūloma tvarka nėra efektyvi ir racionali, neatitinka proporcingumo kriterijaus ir neužtikrina naudojimosi daiktu stabilumo kriterijus. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010), pagrįstai atsisakė nustatyti naudojimąsi žemės sklypu tvarką pagal atsakovių parengtą planą.

Dėl atsakovių DNSB „SPR monolitas „ ir DNSB „Monolitas-3“ teisės pareikšti byloje savarankiškus reikalavimus (priešieškinį)

63. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo UAB „Juice & water group“ prašo panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad po žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo, kurių pagrindu ieškovė tapo žemės sklypo bendraturte, ginčijamo santykio subjektais tapo ieškovė ir valstybė. Bendrijos galėjo būti laikomos tik žemės naudotojomis, todėl savarankiško reikalavimo teisės neįgijo.

64. Byloje nėra ginčo, kad Bendrijos yra teisėtos žemės sklypo valdytojos, su kuriomis yra sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutartys. Kasacinis teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-96/2009) yra išaiškinęs, kad nuosavybės teises savininkas gali įgyvendinti pats arba perduoti nuosavybės teisės objektą ar jo dalis ar tik konkrečias nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis) kitam asmeniui. Vienas iš atvejų, kai savininkas tam tikras nuosavybės teisės į daiktą dalis teisėtai perduoda kitam asmeniui, yra daikto nuoma. Valstybei nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios žemės sklypo dalies išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės nuomininkui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto – žemės sklypo dalies – valdytojas ir naudotojas. Tuo tarpu ieškinys pareikštas būtent dėl žemės sklypo naudojimosi klausimų, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiomis aplinkybėmis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgdama į aptartas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija atmeta šiuos trečiojo asmens argumentus kaip nepagrįstus.

65. Apeliaciniame skunde tretysis asmuo ginčija teismo išvadas dėl Kiemo aikštelės, kaip Gyvenamojo namo priklausinio. Dėl minėtų argumentų teisėjų kolegija pasisakė šios nutarties 51-57 punktuose, todėl savo argumentų iš naujo nekartoja.

66. Trečiojo asmens nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino ieškovės plano. Su tokiais argumentais sutikti negalima. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas paaiškino, kodėl jis vadovaujasi Įsakymu, kodėl Įsakyme nurodytiems asmenims nustatytas žemės plotas (tiek užstatytas, tiek neužstatytas) ir teismo apskaičiuotos atitinkamų žemės dalių nustatymo proporcijos yra racionalesnės ir teisingesnės už ieškovės plane nurodytas žemės dalis (sprendimo 24, 29-35, 37, 45, 46, 47 punktai). Tai, kad toks teismo vertinimas vienai iš šalių yra nepalankus, nereiškia, kad teismas jos pozicijos iš viso nevertino, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus. Kita vertus, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė nenustatyta, todėl panaikinti teismo sprendimą dėl netinkamo įrodymo vertinimo nėra pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

67. Į esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus atsakyta, kiti apeliantų argumentai neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga priimti motyvuotą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

68. Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį, bylą išnagrinėjo teisingai, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, nepažeidė ginčo santykį reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir proceso teisės normų, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Apeliantų apeliacinius skundus atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.