Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams - A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., UAB (duomenys neskelbtini), V. P. ir tretiesiems asmenims - V. T., UAB (duomenys neskelbtini), R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., H. K., R. V., A. B., Z. B., R. A., R. R., UAB (duomenys neskelbtini), Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo atlikti veiksmus be sklypo dalies patikėtinio ir sklypo naudotojų sutikimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) (inžinierė N. S.) 2018-05-24 parengtą žemės sklypo planą (t. y. naudojimosi tvarkos planą):

1.1. Indeksais A (41 m2) ir Al (14 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis V. P. ir S. B.;

1.2. Indeksais B (125 m2) ir B1 (496 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti šio sklypo bendraturtei ieškovei D. K. naudotis atskirai nuo kito žemės sklypo bendraturčio ir naudotojų;

1.3. Indeksais C (422 m2) ir C1 (170 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis R. R., UAB (duomenys neskelbtini), V. T., UAB (duomenys neskelbtini), R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A., H. K. ir sklypo bendraturtei ieškovei D. K.;

1.4. Indeksais D (217 m2) ir D1 (84 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis N. M., UAB (duomenys neskelbtini), V. P., L. R., T. S., R. T., Z. B., S. B., A. V., E. S. ir E. S.;

1.5. Indeksais E (81 m2) ir EI (29 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis L. R., T. S., R. V. ir A. B.;

1.6. Indeksu F (186 m2) įvardintą minėto žemės sklypo dalį priskirti bendrai naudotis kaip pravažiavimo keliu R. R., UAB (duomenys neskelbtini), V. T., UAB (duomenys neskelbtini), R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A., H. K., N. M., UAB (duomenys neskelbtini), V. P., L. R., T. S., R. T., Z. B., S. B., A. V., E. S., E. S., R. V., A. B. ir sklypo bendraturtei ieškovei D. K. (iš minėto F dalies ploto 7 m2 tenka minėtiems dalių A ir Al naudotojams, 68 m2 - minėtai dalių B ir BĮ naudotojai, 65 m2 - minėtiems dalių C ir C1 naudotojams, 33 m2 - minėtiems dalių D ir D1 naudotojams, 13 m2 - minėtiems dalių E ir EI naudotojams).

2. Pripažinti ieškovei D. K., teisę be atsakovų A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., UAB (duomenys neskelbtini), V. P. sutikimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018-05-16 parengtą objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo sklypo plano schemą, statyti žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus, atlikti jų kadastrinius matavimus ir pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

3. Priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė bei ji ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei ir Lietuvos Respublikai (toliau - Valstybė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), (toliau - Sklypas): ieškovei - 866/1865 idealioji dalis sklypo, Valstybei - 999/1865 idealioji dalis sklypo. Valstybei tenkanti idealioji sklypo dalis patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT). Ieškovė turi teisę naudoti sklypo dalį, proporcingą jai priklausančiai idealiajai sklypo daliai. Kiti statinių ir patalpų savininkai ir bendraturčiai turi teisę naudoti sklypo dalį, proporcingą Valstybei priklausančiai idealiajai sklypo daliai. Ieškovė siekia nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) (inžinierė N. S.) 2018-05-24 parengtą naudojimosi tvarką (toliau - Tvarka). Be to, Ieškovė siekia statyti Sklype ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus (toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra D. K. priklausantys pastatas - negyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Alm, pastatas - pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5A, dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikti jų kadastrinius matavimus, pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau visa tai - Statybos). Šiuo tikslu UAB (duomenys neskelbtini) 2018-05-16 parengė objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo sklypo plano schemą (toliau - Schema), kurioje nurodyta siekiamų statyti pastatų vieta ir pateikti kiti duomenys.

1.2. Dalis statinių ir patalpų Sklype savininkų / bendraturčių su naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymu pagal Tvarką ir su Statybomis sutinka ir davė rašytinius sutikimus, jie byloje įtraukti trečiaisiais asmenimi. Tačiau kita dalis statinių ir patalpų Sklype savininkų sutikimų nedavė, jie byloje dalyvauja atsakovais. Ieškovė jokių atsakovų raštiškų atsakymų į teiktą 2018-10-16 prašymą negavo.

1.3. Ieškovė 2018-09-20 prašymu kreipėsi į NŽT dėl naudojimosi tvarkos suderinimo. 2018-10-12 NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tai, kad naudojimosi tvarką galėtų nustatyti tik tuo atveju jeigu tam raštu pritartų Sklypo naudotojai. Taip pat nurodė, kad nesutarimo atveju klausimas spręstinas teismo. Taigi iš esmės NŽT tenkintų bet kokia tvarka dėl kokios susitartų Sklypo naudotojai, nes savarankiškų nesutikimo su siūloma naudojimosi tvarka argumentų nebuvo nurodyta. Taigi šiuo atveju pagrindinė kliūtis nusistatyti Sklypo naudojimosi tvarką yra dalies Sklypo naudotojų (Atsakovų) nepagrįstas ir nemotyvuotas nesutikimas.

1.4. Gindama savo teises, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo pagal Tvarką ir teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo pagal Schemą atlikti Statybas.

1.5. Ieškovė nurodė, kad jos siūloma nustatyti naudojimosi tvarka visiškai atitinka sklypo bendraturčiams priklausančias idealiąsias dalis. Tvarka taip pat atitinka statinių savininkams / bendraturčiams nustatytas sklypo dalis, apibrėžiančias statinių eksploatavimui reikalingus žemės kiekius. Tvarka kiek įmanoma yra patogi, tiesių linijų, joje yra numatytas bendras pravažiavimo kelias, skirtas visų statinių eksploatavimui. Ji sudaryta atsižvelgiant į statinių išsidėstymą sklype ir atitinkamus jų eksploatavimo poreikius. Ji taipogi atitinka racionalios žemėnaudos principus ir visų sklypo savininkų / naudotojų interesus. Naudojimosi tvarka sklypo bendraturčiams ir jo naudotojams (statinių ir patalpų savininkams bei bendraturčiams) įneštų apibrėžtumą ir kartu suteiktų daugiau patogumo, daugiau galimybių planuoti bei veikti. Tvarkos nustatymas sudarytų racionalias prielaidas ieškovei vykdyti sklype prasmingas statybas. Tai įgalintų visus sklype esančių statinių savininkus ir bendraturčius gauti tiek iš sklypo, tiek iš savų statinių maksimalią naudą. Naudojimosi tvarkos nebuvimas sunkina sklypo naudojimą - sklypas netgi buvo įrašytas į nenaudojamų sklypų sąrašą. Tvarkos nustatymas paskirstytų atsakomybę už sklypo dalių naudojimą ir įgalintų ateityje išvengti tokių nesklandumų. Be to, dėl įnešto apibrėžtumo tvarka sumažintų ginčų kilimo ateityje galimybes.

1.6. Be to, ieškovė sklype ketina vykdyti statybas. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką pagal ieškovės siūlymą pastatai būtų statomi ieškovės naudojamoje sklypo dalyje, šiuo metu esamų ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų vietoje. Taigi statybos nei sklypo bendraturčio Valstybės, nei kitų sklypo naudotojų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų. Be to, ženkli dalis sklypo naudotojų - tretieji asmenys - sutikimus statyboms ieškovei davė. O atsakovai su statybomis nesutinka nepagrįstai, net nenurodė savo nesutikimo motyvų, todėl jų nesutikimai yra vertintini kaip piktnaudžiavimas teise ir atmestini kaip nepagrįsti.

1.7. Rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovų argumentai, kad dėl ieškovės siūlomos naudojimosi sklypu tvarkos nebūtų galimybių reikiamai manevruoti automobiliais, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovai nepateikė jokių paskaičiavimų, kurie patvirtintų tokius jų teiginius. Be to, atsakovai nėra kompetentingi patys atlikti tokius paskaičiavimus - juos turėtų atlikti kvalifikuoti asmenys. Ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką parengė kvalifikuotas asmuo - UAB (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio pagrindo abejoti galimybėmis manevruoti automobiliais pagal tokią naudojimosi tvarką. Atsakovų argumentas, kad jie netektų galimybės į sklypą pateikti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) yra teisiškai nereikšmingas, nes sklypo dalių išskyrimą siūlomoje naudojimosi tvarkoje nulėmė statinių priklausomybė konkretiems asmenims, be to, privažiavimas į sklypą atsakovams yra numatytas, todėl jie į (duomenys neskelbtini) turi galimybes patekti naudodamiesi juo. Atsakovai nepagrįstai neigia ieškovės turimas bendrosios dalinės nuosavybės teises į sklypą, nes ieškovė savo sklypo dalį turi privačios nuosavybės teise, o sklypo dalys statinių ir patalpų savininkams bei bendraturčiams yra nustatytos NŽT Kauno miesto skyriaus įsakymais. Ieškovės siūlomoje naudojimosi sklypu tvarkoje, realiosios sklypo dalys yra paskaičiuotos pagal bendraturčių turimas idealiąsias dalis. Todėl atsakovų teiginiai, kad valstybinės sklypo dalies naudotojams neužtenka tokių plotų, iš esmės reiškia, kad atsakovai siekia naudotis sklypu ieškovei privačios nuosavybės teise priklausančios idealiosios dalies sąskaita. Be to, kad atsakovai nepagrįstai remiasi dabar galiojančiais norminiais teisės aktais dėl statinių projektavimo sklypuose. Sklypas yra Naujamiestyje. Statiniai čia buvo pastatyti dar daug metų prieš atsakovų nurodomų teisės aktų priėmimą. Istoriškai šioje miesto dalyje yra susiklostęs itin tankus užstatymas, todėl atskiruose sklypuose neužtenka vietos vaikų žaidimų aikštelėms, sporto aikštelėms, automobilių stovėjimo vietoms ir kitokiems patogumams. Sklype bet kuriuo atveju neužtenka vietos tokiai apimčiai patogumų, kiek jų norėtųsi visiems sklypo naudotojams turėti. Tiems patogumams, kuriems neužtenka vietos valstybei priklausančioje sklypo dalyje, atsakovai alternatyvų turėtų ieškoti už sklypo ribų, suprantama, nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka pablogina jų teisinę padėtį, buvusią ligi tol. Atsakovai sklypu turi teisę naudotis Valstybei priklausančios idealiosios dalies, o ne ieškovės turimos idealiosios dalies sąskaita. Atsakovai klaidingai mano, kad draudimas įsiveržti į ieškovės nuosavybės teisės sritį atsirastų tik nustačius naudojimosi sklypu tvarką. Toks draudimas kyla iš ieškovės nuosavybės teisių, todėl egzistuoja nuo jos nuosavybės teisių į sklypo dalį atsiradimo. Be to, draudimas atsakovams naudotis sklypu ieškovei paskaičiuotos dalies sąskaita egzistavo dar prieš ieškovės nuosavybės teisių į sklypo dalį atsiradimą - jis kilo NZT aktais paskaičiuotų sklypo dalių pagrindu. Tariamu savo teisinės padėties pabloginimu atsakovai įvardija tai, kad naudojimosi sklypu tvarkoje nėra vietos valstybinės žemės naudotojams / nuomininkams vaikų žaidimų aikštelei, sporto aikštelei, ramiai vietai vyresniojo amžiaus asmenų poilsiui. Tačiau atsakovai naudojasi neproporcingai didele sklypo dalimi, įsibraudami į ieškovės nuosavybės teisės sritį, ir sklypą naudoja ne minėtiems objektams, o automobilių parkavimui. Vaikų žaidimų aikštelės, sporto aikštelės, ramios vietos vyresniojo amžiaus asmenų poilsiui sklype nebuvo įrengta ir ligi šiolei nėra, todėl negalima pabloginti tų sąlygų, kurios neegzistuoja. Dėl visų minėtų priežasčių aptariami Atsakovų argumentai yra dirbtiniai, formalūs, neturintys realaus faktinio pagrindo, susigalvoti tik kaip gynybinė pozicija byloje, todėl siūloma naudojimosi sklypu tvarka jokios atsakovų teisinės padėties neblogina. Atsakydama į atsakovų teiginį, kad dalis „D 1“ jiems yra tariamai per maža, nurodė, kad siūloma naudojimosi sklypu tvarka yra parengta atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias idealiąsias sklypo dalis ir į minėtais NŽT aktais nustatytas sklypo dalis statinių savininkams / bendraturčiams. Būtent minėtais galiojančiais, nenuginčytais NŽT aktais paskaičiuotos sklypo dalys apsprendžia, kokio dydžio žemės plotai yra reikalingi atskiriems pastatams eksploatuoti. Atsakovų argumentas, kad ieškovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka ir siekiamos vykdyti statybos tariamai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra nepagrįstas, nes šis argumentas yra už bylos nagrinėjimo ribų, todėl nėra vertintinas. Taip pat, atsakovai visiškai nepagrįstai teigia, kad žemės sklypuose, kurie buvo suformuoti kaip sklypai statinių eksploatavimui, negali būti vykdomos jokios naujų statinių statybos. Tai tiktų tam tikrais, tačiau ne visais atvejais kalbant apie statybas valstybinėje žemėje, tačiau nagrinėjamu atveju sklypas yra mišri nuosavybė. Valstybinės žemės sklypui (ar jo daliai) tapus privačia nuosavybe, privačiam sklypui (ar privačiai sklypo daliai) nėra taikytini ribojimai, kurie teisės normose numatyti tik valstybinei žemei. Taigi tai, kad sklypas buvo suformuotas statinių eksploatavimui nėra jokia kliūtis ieškovei privačioje sklypo dalyje vykdyti statybas. Ieškovė yra sklypo bendraturtė, todėl galėtų būti ginčijamas nebent ieškovės pasirinktas teisės statyti įgyvendinimo būdas, bet ne pati teisė statyti sklype, nes tokią teisę ieškovė neabejotinai turi kaip sklypo bendraturtė. Nagrinėjamu atveju ieškovės siekiamos vykdyti statybos Valstybės (valstybinės žemės naudotojų ir nuomininkų) teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.

1.8. Ieškovė taip pat nurodė, kad vien tik ji tvarko kiemą, rūpinasi aplinka ir pan. Atsakovai prie tokių veiksmų neprisideda, tik reiškia nepagrįstas pretenzijas byloje. Ieškovė savo lėšomis užpylė kieme atsivėrusias duobes, kad automobiliai galėtų normaliai važinėti, atsakovai prie to neprisidėjo.

II. Atsakovų atsikirtimai ir argumentai

2. Atsakovai atsiliepimų byloje nepateikė, tačiau teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė ieškovės reikalavimus atmesti.

2.1. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas, turintis išskirtą bendro naudojimo dalį, suformuotas konkrečių esamų pastatų eksploatavimui (naudojimui) pagal jų tiesioginę paskirtį ir tokia bendra dalis, atsižvelgiant į esamų pastatų pobūdį, skirta bendram kiemui ir atitinkamiems jo elementams. Toks bendro ploto naudojimo poreikis yra būtinas ir pakankamai akivaizdus. Teisė statyti naujus statinius (gyvenamuosius namus) bendro naudojimo sklype nėra numatyta ir tokios teisės įgyvendinimas visiškai nėra suderinamas su sklypo naudotojų teisėmis ir interesais. Atsakovams, kaip ir kitiems daugiabučio namo patalpų savininkams, yra užtikrinta teisė turėti bendrą kiemą ir juo naudotis kartu su visų keturių pastatų savininkais. Tokios teisės negali eliminuoti jokios naudojimosi tvarkos nustatymas, nepaisant žemės sklypo valdymo ir naudojimo pagrindo. Šiuo metu visas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ieškovei. Tam tikra valstybės žemės sklypo dalis išnuomota nuomininkams A. B. ir S. B.. Kiti patalpų savininkai suformuotu žemės sklypu ir jo bendra dalimi naudojasi Žemės įstatymo ir Taisyklių pagrindu. Patalpų savininkų valdomos ir naudojamos žemės sklypo dalys nėra individualizuotos.

2.2. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, atsakovai bei kiti patalpų savininkai netenka teisės naudotis bendru kiemu, statyti automobilius ir kt. Daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai turi butus ir kitas patalpas, ieškovės parengtame naudojimosi tvarkos plane skirta itin maža žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D1“, kas reiškia, kad šio namo patalpų savininkai turės tik siaurą juostą pateikimui į namą tik iš bendros „F“ dalies ir neturės jokios galimybės naudoti kiemu bei neturės nė vienos vietos automobilių parkavimui.

2.3. Dėl sklypo „D1“ dalies kontūrų, apibrėžtų taškais 52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62-52, garažo savininkai negalės naudotis savo patalpomis pagal paskirtį, nes plane šiam pastatui priskirtos „E1“ dalies visiškai neužtenka automobilio įvažiavimui garažo boksus ir išvažiavimui iš jų. Įvertinant standartinius lengvųjų automobilių gabaritus, nebus jokios realios galimybės atlikti reikiamus manevrus nesinaudojant atskiromis „D1“ ir net „A1“ bei „B1“ dalimis. „B1“ dalyje, pažymėtoje kaip parkavimo vietos, taip pat nebus įmanomi jokie įvažiavimo, apsisukimo ir išvažiavimo manevrai nesinaudojant „A1“ ar „C1“ dalimis.

2.4. Pagal naudojimosi tvarkos plano sprendinius atsakovai ir kiti patalpų savininkai neturės galimybės naudotis bendro naudojimo praėjimu į žemės sklypą (bendrą kiemą) iš (duomenys neskelbtini) pusės (praėjimo kontūrai plane pažymėti taškais 21-22-59-45-21), nes šia dalimi galės naudotis tik pastato (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu „C“, patalpų savininkai. Atsakovų nuomone tokios praėjimui skirtos erdvės naudojimas negali būti apribotas jokiais susitarimais ar teismo sprendimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

2.5. Be to, ieškovės siūlomi naudojimosi sklypu tvarkos ir projektinio pasiūlymo sprendiniai visiškai nėra suderinami su elementariais bei minimaliais reikalavimais, keliamais daugiabučių namų (kitų gyvenamųjų namų ir pastatų) naudojimui suformuotam sklypui (kiemui). Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ projektuojamas daugiabučių namų sklypo plotas neturi pabloginti buvusios gyventojų padėties, turi būti užtikrintos sąlygos, susijusios su galimybe naudotis sklypu žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, užtikrintos minimalios sąlygos poilsiui (rekreacijai), kaip ir automobilių stovėjimui (saugojimui), turi būti įgyvendinti apželdinimo reikalavimai. Pavyzdžiui, daugiabučio pastato sklype, be automobilių saugyklų, privalo būti numatyti ir kiti Reglamentu nustatyti plotai (skirti želdynams, poilsiui ir kt.) (13 punktas). Projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios (173 punktas). Sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui (242 punktas). Pastato sklype takai turi būti suprojektuoti taip, kad žmonės su negalia galėtų laisvai judėti nuo gatvės (kelio) iki pastato, nuo pastato iki jo priklausinių, želdynų, poilsio aikštelių, automobilių saugyklos ar garažo (169 punktas). Automobilių transporto priemonių, motociklų komunikacijos gyvenamajame sklype, saugykloje ir garaže turi būti projektuojamos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų priežasčių, t.y atsitrenkimų ir pan. (145 punktas). Visi privažiavimai prie daugiaaukščių daugiabučių pastatų laiptinių, sklypo statinių turi turėti apsisukimo aikšteles, tinkamas apsisukti valymo, atliekų vežimo automobiliams (191 punktas). Želdynų plotas turi būti ne mažesnis už nurodytą Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraše, t.y. 30 proc. nuo viso sklypo ploto (241 punktas). Antžeminė sklypo ribose automobilių saugykla projektuojama pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus ir yra skirta tik sklype esančio pastato gyventojų bei jų svečių reikmėms (231 punktas). Pagrindiniai reikalavimai ir parametrai automobilių stovėjimo vietoms numatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 ir 113 punktuose. Nė vieno iš aukščiau nurodytų reikalavimų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams (gyventojams) ieškovės pateikti pasiūlymai neleis įgyvendinti. Namas neturės nė vienos automobilio stovėjimo vietos, įskaitant vietas žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus žmonėms, nors turi 8 butus ir 2 kitos paskirties patalpas (viso 10 patalpų), namo gyventojai neturės galimybės naudotis kiemu, nebus įgyvendinti reikalavimai, susiję su vieta vaikų žaidimo aikštelei ir gyventojų poilsiui bei želdiniams. Sklype neliks pakankamai vietos ir įvairių tarnybų transporto (greitosios pagalbos, gaisrinė ir pan.) apsisukimui ir manevravimui, kas gali kelti rimtą pavojų tinkamam pagalbos suteikimui. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) yra antras pagal dydį pastatas suformuotame žemės sklype, tačiau plane jam skirta bene mažiausia bendro ploto dalis, kas visiškai nėra suderinama su proporcingumu, įtvirtintu Taisyklių 8 punkte. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) - bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, - šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Bet koks nukrypimas nuo šių reikalavimų vertintinas kaip imperatyvių viešosios teisės normų pažeidimas, dėl ko bet kokie sandoriai ar administraciniai aktai laikytini niekiniais ir negaliojančiais ab initio. Ieškovei nuosavybės teise priklauso dviejų butų pastatas (duomenys neskelbtini), kuris yra kur kas mažesnis nei daugiabučiai namai (duomenys neskelbtini) ir turi mažiau patalpų, tačiau šiam pastatui plane numatytas žemės plotas yra penkis kartus didesnis nei atsakovų namui skirta dalis, du kartus didesnis nei didžiausiam namui (duomenys neskelbtini) skirta sklypo dalis. Toks neproporcingumas ir kitų patalpų savininkų (gyventojų) teisių suvaržymas negali būti toleruojamas. Nepriklausomai nuo neproporcingai padidintos valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ieškovei (ne)teisėtumo, ieškovės turima žemės sklypo dalis bendrajame sklype nėra išskirta bei individualizuota, jos turima idealioji sklypo dalis nesuteikia jai papildomų teisių naudotis bendru žemės sklypu lyginant su sklypo nuomininkais ir naudotojais. Šiuo atveju ieškovės nuosavybė neturi įtakos bendro žemės sklypo naudojimo režimui. Kaip buvo minėta, sklypas suformuotas keturių pastatų eksploatavimui ir turi bendra kiemą, jokia nauja statyba tiek žemės sklypo planavimo dokumentuose, tiek ir ieškovės sudarytoje 2018-02-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta.

2.6. 2.6. Byloje keliamo klausimo kontekste labai svarbu atkreipti dėmesį į aktualią kasacinio teismo praktiką naudojimosi tvarkos nustatymo ir Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatų taikymo bei aiškinimo klausimais, nagrinėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 civilinėje byloje e3K-3-380-611/2019.

2.7. Atsakovų teigimu, galima išskirti tris priežasčių grupes, dėl kurių ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami. Pirma, ieškovės siūlomas variantas iš esmės pažeidžia atsakovų ir kitų patalpų savininkų (žemės sklypo naudotojų) teises ir teisėtus interesus, susijusius su galimybėmis naudotis kiemu, turėti vietos automobilių stovėjimui, poilsiui, vaikų poreikių tenkinimui ir želdinimui. Antra, siūlomas variantas dėl nustatytų dalių kontūrų techniškai negali būti įgyvendintas ir sukels konfliktinės situacijos atsiradimą. Trečia, ieškinio reikalavimų tenkinimą riboja imperatyviosios viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės naudojimo ir disponavimo, taip pat statybos proceso ir kitus susijusius klausimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai, atsakovų nuomone, turėtų būti atmesti.

III. Trečiųjų asmenų argumentai ir pozicija

3. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neturi suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

3.1. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino 0,1875 ha žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą. UAB (duomenys neskelbtini) 2015-04-20 parengė valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui žemės sklypo dalys: (duomenys neskelbtini) (3A2p) - 0,0125 ha, dalis „B“ ir iš bendro naudojimo „A“ - 0,0625 ha; (duomenys neskelbtini) (14G1p) - 0,0081 ha, dalis „E“ ir iš bendro naudojimo „A“ - 0,0042 ha; (duomenys neskelbtini) (1A2p) - 0,0422 ha, dalis „C“ ir iš bendro naudojimo „A“ - 0,0235 ha; (duomenys neskelbtini) (2A2p) - 0,0217 ha, dalis „D“ ir iš bendro naudojimo „A“ - 0,0118 ha. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis „A“ nustatyta 0,1020 ha ploto. Žemės sklypo „A“ (žemės sklypo bendro naudojimo) dalyje D. K. nuosavybės teise priklauso pastatai: (duomenys neskelbtini), esantis pastatas-negyvenamas namas, 4A1m, kurio užstatytas plotas-172,00 m2 ir pastatas - pamatai, 5A, kurio užstatytas plotas 160,00 m2.

3.2. Ant funkcionavimo plano yra pasirašę šie atsakovai ar prieš tai buvę savininkai: E. S.; E. S.; L. R.; R. T.; Z. B.; A. V.; S. B. (A. D. (duomenys neskelbtini)); T. S. (D. M. Macenienė - (duomenys neskelbtini)). N. M. ((duomenys neskelbtini)), paštu buvo išsiųstas pranešimas apie funkcionavimo plano rengimą adresu - (duomenys neskelbtini).; G. J. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie funkcionavimo plano rengimą (V. P., (duomenys neskelbtini), turi tiek teisių, kiek jų turėjo G. J.). Tai reiškia, kad visi atsakovai buvo informuoti apie funkcionavimo planą, jie su juo sutiko, neginčijo, jis yra galiojantis ir nepanaikintas, jame yra išskirtos dalys kiekvienam pastatui, o likusi palikta bendro naudojimo.

3.3. Kauno miesto skyriaus vedėja atsižvelgdama į tarp žemės sklypo naudotojų suderintą funkcionavimo planą, 2015-09-21 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“. Minėtas įsakymas Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-08-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ buvo pakeistas, tikslinant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis statinių naudotojams. Kauno miesto skyrius su minėtais įsakymais raštu supažindino žemės sklypo naudotojus, bet jokių skundų dėl dalių nustatymo nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas nebuvo skundžiamas, buvo priimtas sprendimas parduoti D. K. žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir sudaryta bei Nekilnojamojo turto registre registruota šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

3.4. Nors atsakovai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartį civilinėje byloje e3K-3-380-611/2019, kaip pagrindą dėl ko negalima nustatyti naudojimosi tvarkos, tačiau minėtoje byloje ginčas vyko tarp valstybinės žemės nuomininkų, šioje byloje ginčas vyksta tarp žemės savininkės - D. K. ir žemės sklypo naudotojų - butų savininkų, tai reiškia, kad ginčo atveju yra taikomos CK normos reglamentuojančios bendrasavininkų teises bei pareigas.

3.5. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2015 m., kadangi Kauno miesto skyriaus vedėja atsižvelgdama į tarp žemės sklypo naudotojų suderintą funkcionavimo planą, 2015-09-21 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“. T.y. buvo parengtas ir suderintas funkcionavimo planas, kurio pagrindu buvo paskaičiuotos dalys reikalingos pastatams eksploatuoti, tuo tarpu naudojimosi tvarka yra nustatoma remiantis CK 4 knygos normomis, kas yra laikoma civiliniu teisiniu santykiu.

3.6. Atsakovai nesutikdami su ieškinio reikalavimu nurodo, kad „sklypas suformuotas keturių pastatų eksploatavimui ir turi bendra kiemą, jokia nauja statyba tiek žemės sklypo planavimo dokumentuose, tiek ir ieškovės sudarytoje 2018-02-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta”. Statybos įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimo sąlygas, t.y. statytojas nuosavybės teise valdo arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdo ir naudoja žemės sklypą, kuriame statomas statinys ir statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, bendro naudojimo sklypo dalyje, nuosavybės teise valdo eilę statinių, ir byloje nėra ginčo, kad D. K. turi teisę remontuoti ir prižiūrėti savo statinius.

4. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei - 866/1865 idealioji dalis, ir Lietuvos Respublikai - 999/1865 idealioji dalis sklypo.

5.1. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Sklype yra registruoti nekilnojamieji daiktai - pastatai: gyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas: (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas nuosavybės / bendrosios nuosavybės teisėmis turi ieškovė, R. R., V. T., UAB (duomenys neskelbtini), R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A. ir H. K.; gyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas: (duomenys neskelbtini), kuriame patalpas nuosavybės / bendrosios nuosavybės teisėmis turi A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., UAB (duomenys neskelbtini), V. P. ir Z. B.; negyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas: (duomenys neskelbtini), ir jam priklausantis pastatas-pamatai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas: (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei; garažas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)),kuriame patalpas nuosavybės teise turi R. V., A. B., L. R. ir T. S.; ūkinis pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (2453/2500 idealioji dalis pastato), S. B. ir V. P..

5.2. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino 0,1875 ha žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 20 d. parengė valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui žemės sklypo dalys: (duomenys neskelbtini) (3A2p) - 0,0125 ha, dalis „B“ ir iš bendro naudojimo „A“ - 0,0625 ha; (duomenys neskelbtini) (14G1p) - 0,0081 ha, dalis „E“ ir iš bendro naudojimo „A“ - 0,0042 ha; (duomenys neskelbtini) (1A2p) - 0,0422 ha, dalis „C“ ir iš bendro naudojimo „A“ - 0,0235 ha; (duomenys neskelbtini) (2A2p) - 0,0217 ha, dalis „D“ ir iš bendro naudojimo „A“ - 0,0118 ha. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis „A“ nustatyta 0,1020 ha ploto. Žemės sklypo „A“ (žemės sklypo bendro naudojimo) dalyje D. K. nuosavybės teise priklauso pastatai: (duomenys neskelbtini), esantis pastatas - negyvenamas namas, 4A1m, kurio užstatytas plotas-172,00 m² ir pastatas - pamatai, 5A, kurio užstatytas plotas 160,00 m².

5.3. Sklypo dalys statinių ir patalpų savininkams bei bendraturčiams buvo nustatytos 2015-09-21 NŽT Kauno miesto skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį keitusiu bei papildžiusiu 2016-08-05 NŽT Kauno miesto skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į UAB (duomenys neskelbtini) 2015-04-23 parengtą planinę medžiagą. Galutiniam rezultate tuometiniams Sklypo naudotojams buvo nustatytos tokios priklausančios dalys: D. K. - 0,0866 ha; N. M. - 0,0028 ha; UAB (duomenys neskelbtini) - 0,0033 ha; UAB (duomenys neskelbtini) - 0,0064 ha; L. R. - 0,0063 ha; D. M. M. - 0,0063 ha; R. T. - 0,0033 ha; Z. B. - 0,0030 ha; A. D. - 0,0026 ha; A. V. - 0,0028 ha; E. S. - 0,0015 ha; E. S. - 0,0014 ha; V. S. - 0,0001 ha; Neįteisintai palėpei - 0,0003 ha; R. R. - 0,0050 ha; N. S. (teisių perėmėja -UAB (duomenys neskelbtini))- 0,0113 ha; UAB (duomenys neskelbtini) - 0,0052 ha; A. K. - 0,0038 ha; G. S. - 0,0036 ha; R. T., L. T. - 0,0053 ha; E. P. - 0,0080 ha; (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjai R. A.) - 0,0037 ha; H. K. - 0,0016 ha; V. T. – 0,0062 ha, R. V. - 0,0030 ha; A. B. - 0,0031 ha.

5.4. Ieškovė jai tenkančią 0,0866 ha Sklypo dalį įsigijo nuosavybės teise pagal 2018-02-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos priėmimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

5.5. Ieškovė siekia nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) (inžinierė N. S.) 2018 m. gegužės 24 d. parengtą naudojimosi tvarką. Be to, ieškovė siekia statyti ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus (toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra jai priklausantis pastatas - negyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Alm, pastatas - pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5A, dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikti jų kadastrinius matavimus, pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo tikslu UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 16 d. parengė objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo sklypo plano schemą, kurioje nurodyta siekiamų statyti pastatų vieta ir pateikti kiti duomenys.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

7. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200602-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiui atidalytą namo dalį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms atidalyto namo dalies naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-423/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2014).

9. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama; tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas turi taikyti minėtą interesų derinimo principą ir pasisakyti, kokia bendrosios nuosavybės teise turimų objektų naudojimosi tvarka geriausiai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatymas iš teismo reikalauja siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

11. Atsakovai teigia, kad valstybei priklausančio žemės sklypo (ar jo dalies) naudojimosi tvarkos nustatymą riboja imperatyvios teisės normos, ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-380-611/2019.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismų praktika reikia vadovautis apdairiai - tik tuo atveju, jei ankstesnėje byloje suformuoto teismo precedento reikšmingos faktinės aplinkybės yra identiškos ar analogiškos nagrinėjamos bylos faktams, galima teigti, kad teismo precedentas yra taikytinas nagrinėjamoje byloje. Jei ankstesnės teismo bylos faktai reikšmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktų, nėra jokio pagrindo teismui nagrinėjamoje byloje sprendimą priiminėti pagal tokioje ankstesnėje byloje teismo suformuotas taisykles, nes jos nėra skirtos nagrinėjamam atvejui.

13. Teismas pažymi, kad atsakovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje ginčas vyko tarp valstybinės žemės nuomininkų, ginčo žemės sklypas buvo išimtinai tik Valstybės nuosavybė. Tuo minėtos bylos faktai reikšmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktų, nes nagrinėjamu atveju sklypas yra mišri bendroji dalinė nuosavybė - 866/1865 idealioji dalis sklypo privačios nuosavybės teise priklauso ieškovei, o likusi 999/1865 idealioji dalis sklypo yra Valstybės nuosavybė ir ginčas vyksta tarp žemės savininkės – ieškovės ir žemės sklypo naudotojų – butų savininkų atsakovų.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad kai žemės sklypas yra skirtas statinių eksploatavimui ir yra mišri nuosavybė (dalis priklauso privačios nuosavybės teise, o kita dalis - Valstybei), gali būti nustatinėjama naudojimosi žemės sklypu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku (naudotoju), nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kaip matyti iš bylos medžiagos Nacionalinė žemės tarnyba yra nurodžiusi, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas nėra suderintas su žemės sklypo naudotojais, todėl bendraturčiams nesutariant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir geranoriškai nesuderinus savo ketinimų, ginčas turėtų būti sprendžiamas teismine tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji savarankiško intereso nagrinėjamu klausimu neturi, nes su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarka sutiktų, jei tik sutiktų atsakovai.

15. Atsakovai teigia, kad naudojimosi tvarka iš esmės jau nustatyta dar 2015 metais ir bendroji žemės sklypo dalis (bendras kiemas) yra skirtas visų keturių pastatų (trijų gyvenamųjų namų ir garažo) savininkų bendram naudojimui. Taip pat, atsakovai teigia, kad ieškovė valstybinę žemę įsigijo ne aukciono būdu, tokiais argumentais kaip ir neigdami ieškovės nuosavybės teisę į jai priklausančią ginčo sklypo dalį.

16. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

17. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, toks planas buvo paruoštas ir dėl ginčo sklypo, su juo supažindinti pastatų (patalpų) savininkai, kurių dauguma plane pasirašė, negavus pretenzijų ir skundų, planas buvo patvirtintas ir 2015 m. balandžio 20 d. paruoštas valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (funkcionavimo planas), kuriame išskirtos kiekvienam statiniui žemės sklypo dalys. Funkcionavimo planui taip pat niekas neprieštaravo, jo neginčijo. Funkcionavimo plano pagrindu 2015 m. rugsėjo 21 d. bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymais buvo nustatytos bei patikslintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys statinių naudotojams.

18. Negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad 2015 metais parengtu funkcionavimo planu bei nurodytų įsakymų pagrindu buvo nustatyta naudojimosi tvarka ginčo sklypu. Šiais administraciniais aktais buvo paskaičiuotos dalys reikalingos pastatams eksploatuoti. Valstybinės žemės sklypo dalių nustatymas yra valstybės institucijos aktas. Administracinių aktų paskirtis nėra naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas ir nėra tolygus bendraturčių ir/ar naudotojų susitarimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat tai nėra ginčo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos. Naudojimosi tvarka yra nustatoma remiantis CK 4 knygos normomis, kas yra laikoma civiliniu teisiniu santykiu. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu, kai būna nustatomos valstybinės žemės sklypo dalys statinių savininkams / bendraturčiams, jie dar nebūna sklypo savininkais / bendraturčiais. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad sklypo dalių nustatymas yra atliekamas pagal formalius kriterijus ir nėra ieškoma statinių savininkų / bendraturčių konkrečių interesų pusiausvyros. Valstybinės žemės sklypo dalis statinių eksploatacijai paskaičiuoja ir nubraižo matininkas. Nei matininkas, nei NŽT bendraturčių tarpusavio ginčų nesprendžia, jų interesų nederina, todėl visą neužstatytą plotą tiesiog parodo kaip bendro naudojimo, paliekant galimybę ateityje bendraturčiams nusistatyti konkrečią naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į individualius poreikius. Pažymėtina, kad teisės normos net nenumato NŽT kompetencijos spręsti statinių bendraturčių ginčus dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Tokius ginčus gali spręsti tik teismas. O rengiantis išnuomoti / parduoti valstybinę žemę, sklypo dalis statinių eksploatavimui NŽT išskiria nepriklausomai nuo to, sutinka ar ne su tokiu išskyrimu visi statinių bendraturčiai. NŽT, gavusi prašymą dėl valstybinės žemės sklypo dalies statinių eksploatavimui pardavimo ar nuomos, pagal teisės normas privalo išskirti sklypo dalis kiekvienam tame pačiame sklype esančiam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, Nekilnojamojo turto registre registruotam atskiru objektu (pagrindiniu daiktu). Valstybinės žemės sklypo dalių statinių eksploatacijai paskaičiavimas yra formali procedūra, kuri skirta tam, kad galėtų vykti valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos procedūros. Statinių savininkas / bendraturtis, įsigijęs nuosavybės teisę į dalį valstybinės žemės, turi teisę siekti žemės sklypo bendraturčių ar/ir naudotojų interesų pusiausvyros ir, jei kyla ginčas, teismine tvarka reikalauti nustatyti naudojimosi sklypu tvarką.

19. Tai, kad minėtais įsakymais nebuvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, patvirtina ir tas faktas, jog Nekilnojamojo turto registre NŽT įsakymai dėl sklypo dalių statiniams išskyrimo ir sklypo planai su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui nėra registruojami kaip naudojimosi žemės sklypais tvarka. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra jokių įrašų, kurie patvirtintų, kad yra nustatyta kažkokia naudojimosi sklypu tvarka. Atsižvelgiant į tai, negali būti laikoma, kad naudojimosi tvarka ginčo sklypu buvo nustatyta nurodytu funkcionavimo planu ir jo pagrindu priimtais įsakymais.

20. Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymų pagrindu, ieškovei išreiškus pageidavimą, buvo priimtas sprendimas parduoti ieškovei žemės sklypo dalį, su ja sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuri registruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymi, kad nurodyti administraciniai aktai, kurių pagrindu ginčo žemės sklypo dalis buvo parduota ieškovei, ginčyta nebuvo, apie juos atsakovai buvo informuoti, taip pat nėra nuginčyta ir jų pagrindu sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, apie kurios sudarymą atsakovams taip pat savalaikiai buvo pranešta. Todėl atsakovų argumentai, kad ieškovei neteisėtai ir nepagrįstai parduota nurodyto ginčo sklypo dalis, neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad atsakovai nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl nurodytų administracinių aktų bei jų pagrindu sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties teisėtumo. Be to, administracinių aktų teisėtumo klausimai nėra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, administracinių aktų ginčijimo terminai yra pasibaigę, tad nurodytų administracinių aktų bei jų pagrindu sudarytos ginčo sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau teismas dėl minėtų atsakovų argumentų nepasisako.

21. Atsakovai teigia, kad ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžia atsakovų bei kitų žemės sklypo naudotojų (nuomininkų) bei daugiabučių namų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes netenkama galimybės naudotis atitinkamomis patalpomis ir statinių dalimis, praėjimu į (duomenys neskelbtini), automobilių parkavimo vietomis, laisvalaikio zona. Su tokiais argumentais teismas nesutinka.

22. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė prašo nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą planą. Iš pateikto plano bei UAB (duomenys neskelbtini) į bylą pateikto aiškinamojo rašto matyti, kad planas buvo parengtas vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu bei faktine pastatų padėtimi. Buvo atsižvelgta į tai, kiek žemės sklypo ploto užima statinių užstatyta žemė ir kiek tenka kiekvienam pastatui kieme statiniais neužstatytos žemės. Siekiant užtikrinti patekimą iki kiekvienos žemės sklypo naudotojų dalies, numatyta bendro naudojimo dalis, kurios plotas apskaičiuotas ir išdalintas proporcingai žemės sklypų naudotojų valdomiems nuosavybės teise/naudojamiems plotams (plane pažymėta indeksu „F“). Sklypo dalyje žymimoje indeksu „C“ išskirta žemė po pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatant ir nepratęsiant bendro naudojimo dalies „F“ per pastate esantį praėjimą, kadangi tai proporcingai sumažintų prie kiekvieno pastato kieme naudojamas individualias dalis bei atsižvelgiama į tai, jog yra numatytas tiesioginis patekimas į (duomenys neskelbtini)– 197 m² servitutu eiti/važiuoti, per šalia esantį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sandėlis) eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalis neišskirta, tad parengtame žemės sklypo naudojimo tvarkos plane jo naudojamos dalies nėra. Be to, visas pastatas yra po žeme, nėra išsikišusių jo dalių horizontalioje projekcijoje bei yra fiziškai pažeistas ir nenaudojamas.

23. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai, kad nustačius sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės reikalavimus, jie netektų praėjimo į (duomenys neskelbtini), kadangi jie į (duomenys neskelbtini) turi galimybes patekti naudodamiesi nustatytu servitutu sklype, adresu (duomenys neskelbtini).Taip pat, atmestini ir kiti atsakovų argumentai dėl automobilių parkavimo ir galimybės manevruoti automobiliais. Sutiktina su ieškove, kad šiam argumentui pagrįsti turėjo būti pateikti paskaičiavimai, kurių atsakovai nepateikė. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovai yra kompetentingi patys atlikti tokius paskaičiavimus, nes juos turėtų atlikti kvalifikuoti asmenys. Tuo tarpu ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką parengė kvalifikuotas asmuo - UAB (duomenys neskelbtini) (inžinierius N. S.). Pagal siūlomą naudojimosi tvarką kiekvienam statinio / patalpų savininkui išlieka galimybės racionaliai naudotis savo statiniu / patalpomis, po kiekvienu pastatu ir prie jo yra numatytas jo eksploatavimui skirtas žemės plotas bei numatytas ir bendro naudojimo pravažiavimas. Pagal tokią naudojimosi tvarką tiek ieškovė, tiek valstybinės sklypo dalies naudotojai / nuomininkai turi realias galimybes įvažiuoti į sklypą ir patekti prie savo statinių / patalpų. Ieškovės siūlomoje naudojimosi sklypu tvarkoje, realiosios sklypo dalys yra paskaičiuotos pagal bendraturčių turimas idealiąsias dalis, todėl atsakovų teiginiai, kad valstybinės sklypo dalies naudotojams neužtenka tokių plotų, negali būti pagrindu suteikti atsakovams teisę naudotis sklypu ieškovei privačios nuosavybės teise priklausančios idealiosios dalies sąskaita.

24. Taip pat, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovai nepagrįstai remiasi dabar galiojančiais norminiais teisės aktais dėl statinių projektavimo sklypuose. Statiniai čia buvo pastatyti daug metų prieš atsakovų nurodomų teisės aktų priėmimą. Istoriškai centrinėje Kauno miesto dalyje yra susiklostęs itin tankus užstatymas, todėl atskiruose sklypuose neužtenka vietos vaikų žaidimų aikštelėms, sporto aikštelėms, automobilių stovėjimo vietoms ir kitokiems patogumams ir tokiai apimčiai patogumų, kiek jų norėtųsi visiems sklypo naudotojams turėti. Tai nesuteikia pagrindo atsakovams siekti sau patogumų ieškovės nuosavybės teisių sąskaita. Pažymėtina, kad asmenys pasirinkę gyventi tokioje vietoje, privalo susitaikyti su realiai egzistuojančiais faktais bei prisiimti atitinkamus teisinius padarinius. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką jų padėtis bus pabloginta, nes naudojimosi sklypu tvarkoje nėra vietos valstybinės žemės naudotojams / nuomininkams vaikų žaidimų aikštelei, sporto aikštelei, ramiai vietai vyresniojo amžiaus asmenų poilsiui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad tokios laisvalaikio zonos ar įrenginiai ginčo sklype būtų įrengti ar įrenginėjami. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovai sklypą naudoja ne minėtiems objektams, o automobilių parkavimui. Be to, pagal bylos duomenis, vaikų žaidimų aikštelės, sporto aikštelės, ramios vietos vyresniojo amžiaus asmenų poilsiui sklype iki šiol nebuvo įrengtos. Taigi negalima pabloginti tų sąlygų, kurios neegzistuoja. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo sklypui esant ne kokiame nors pramoniniame mikrorajone, o miesto centre, čia yra daugybė galimybių laisvalaikiui praleisti, pasportuoti, su vaikais pabūti ar ramiai pasėdėti. Teismas sprendžia, kad aptariami atsakovų argumentai yra neturintys realaus faktinio pagrindo ir yra nepagrįsti.

25. Atsakovams neįrodžius, jog ieškovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina ieškovės prašoma naudojimosi tvarka.

Dėl statybos darbų

26. Statybos įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Šio straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas nuosavybės teise valdo arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdo ir naudoja žemės sklypą, kuriame statomas statinys; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pažymėtina, kad statytojo teisei įgyvendinti yra būtinos abi šios sąlygos - bent vienos sąlygos nebuvimas užkerta kelią įgyvendinti statytojo teisę, t. y. statyti statinį (šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad statyba yra draudžiama, jeigu statytojas neatitinka bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti), ir kartu suponuoja statybos neteisėtumą, jeigu jau pradėti vykdyti statinio statybos darbai.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 404-969/2017 yra nurodęs, kad teisinis reguliavimas reiškia, kad išnykęs - t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas - statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. Toks išnykęs statinys gali būti atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu. Naujo statinio ar jo dalies (nebaigto statinio) pastatymas yra savarankiškas pagrindas suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį bei daiktines teises į jį viešame registre. Tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (43 p.). Šioje byloje teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą - t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti.

28. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė D. K., bendro naudojimo sklypo dalyje, nuosavybės teise valdo eilę statinių, byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė turi teisę remontuoti ir prižiūrėti savo statinius. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės atlikti statybos darbus. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pripažinimo teisės atlikti statybos darbus be atsakovų sutikimo.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl teisės atlikti statybos darbus be kito bendraturčio sutikimo bendraturtis nesutikimą su kito bendraturčio reikalavimu turi teisę motyvuoti savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, bet ne viešųjų teisės normų pažeidimu. Be to, turi teisę ginčyti bendraturčio pasirinktą teisės įgyvendinimo būdą, o ne pačią teisę statyti apskritai, nes bendraturtis tokia teisę neabejotinai turi. Tokiose bylose yra sprendžiamas ginčas tik dėl bendraturčių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, o ne atitikimo imperatyviosioms teisės normoms. Teismui pripažinus bendraturčiui teisę atlikti veiksmus be kito bendraturčio sutikimo, tai prilygsta bendraturčio sutikimo turėjimui. Tačiau tai neatleidžia bendraturčio nuo pareigos parengti įstatymu reikalavimus atitinkanti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ir t. t., o šiose srityse atitikimą imperatyviosioms teisės normoms vertina viešojo administravimo subjektai, realizuodami savo kompetenciją. Teismų praktikoje yra daug kartų akcentuota, jog teismas neperima vykdyti viešojo administravimo funkcijų, nes tai reikštų valdžių padalijimo principo pažeidimą.

30. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, atsakovų argumentai dėl to, kad ieškovės siekiamos statybos tariamai pažeistų imperatyviąsias teisės normas, yra už nagrinėjamos bylos nagrinėjimo ribų, todėl nėra vertintini ir plačiau teismas dėl jų nepasisako.

31. Be to, paminėtina ir tai, kad atsakovai visiškai nepagrįstai teigia, kad žemės sklypuose, kurie buvo suformuoti kaip sklypai statinių eksploatavimui, negali būti vykdomos jokios naujų statinių statybos. Valstybinės žemės sklypui (ar jo daliai) tapus privačia nuosavybe, privačiam sklypui (ar privačiai sklypo daliai) nėra taikytini ribojimai, kurie teisės normose numatyti tik valstybinei žemei. Taigi tai, kad ginčo sklypas buvo suformuotas statinių eksploatavimui, nėra jokia kliūtis ieškovei privačioje sklypo dalyje vykdyti statybas. Ieškovė yra sklypo bendraturtė, todėl galėtų būti ginčijamas nebent ieškovės pasirinktas teisės statyti įgyvendinimo būdas, bet ne pati teisė statyti sklype, nes tokią teisę ieškovė neabejotinai turi. Nagrinėjamu atveju ieškovės siekiamos vykdyti statybos Valstybės (valstybinės žemės naudotojų ir nuomininkų) teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl nurodytas ieškovės reikalavimas tenkintinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

32.1. Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovės reikalavimus tenkinus pilnai, sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., UAB (duomenys neskelbtini), V. P. po 15,00 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai.

32.2. Taip pat, nustatyta, kad byloje už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą buvo sumokėta 3 175,00 Eur. Teismas pripažįsta, kad nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas įvertina tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

32.3. Sprendžiant dėl ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydžio, teismas įvertina, kad byloje buvo teikti keli ieškovės procesiniai dokumentai, t.y. ieškinys, paaiškinimai dėl atsakovų argumentų, prašymai dėl šalių pakeitimo. Akivaizdu, kad nurodytų procesinių dokumentų parengimas užtruko tam tikrą laiką ir pareikalavo iš ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudų analizuojant atsakovų teiktus argumentus, jų pagrįstumą bei teismų praktiką. Teismas įvertinęs nurodytų procesinių dokumentų turinį sprendžia, kad nors pateiktų procesinių dokumentų kiekis ir apimtis tikrai nėra maži, tiek ieškovės pateiktame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose buvo keliama nauji, anksčiau nenagrinėti faktai ir teisės klausimai. Be to, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė gal ilgą laiką, ieškovės atstovas turėjo ruoštis kiekvienam posėdžiui tinkamai atstovauti ieškovę teisme bei dalyvauti teismo posėdžiuose.

32.4. Nurodytų argumentų pagrindu bei remiantis teisingumo bei protingumo principais, ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, laikytinomis pagrįstomis ir priteistinos ieškovės naudai iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 317,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

32.5. Byloje susidarė 415,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovų valstybės naudai, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 41,52 Eur (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) (inžinierė N. S.) 2018-05-24 parengtą žemės sklypo planą (t. y. naudojimosi tvarkos planą), pagal kurį:

1.1. Indeksais A (41 m2) ir Al (14 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis V. P. ir S. B.;

1.2. Indeksais B (125 m2) ir B1 (496 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti šio sklypo bendraturtei ieškovei D. K. naudotis atskirai nuo kito žemės sklypo bendraturčio ir naudotojų;

1.3. Indeksais C (422 m2) ir C1 (170 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis R. R., UAB (duomenys neskelbtini), V. T., UAB (duomenys neskelbtini), R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A., H. K. ir sklypo bendraturtei ieškovei D. K.;

1.4. Indeksais D (217 m2) ir D1 (84 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis N. M., UAB (duomenys neskelbtini), V. P., L. R., T. S., R. T., Z. B., S. B., A. V., E. S. ir E. S.;

1.5. Indeksais E (81 m2) ir EI (29 m2) pažymėtas minėto žemės sklypo dalis priskirti bendrai naudotis L. R., T. S., R. V. ir A. B.;

1.6. Indeksu F (186 m2) įvardintą minėto žemės sklypo dalį priskirti bendrai naudotis kaip pravažiavimo keliu R. R., UAB (duomenys neskelbtini), V. T., UAB (duomenys neskelbtini), R. T., L. T., G. S., A. K., E. P., R. A., H. K., N. M., UAB (duomenys neskelbtini), V. P., L. R., T. S., R. T., Z. B., S. B., A. V., E. S., E. S., R. V., A. B. ir sklypo bendraturtei ieškovei D. K. (iš minėto F dalies ploto 7 m2 tenka minėtiems dalių A ir Al naudotojams, 68 m2 - minėtai dalių B ir BĮ naudotojai, 65 m2 - minėtiems dalių C ir C1 naudotojams, 33 m2 - minėtiems dalių D ir D1 naudotojams, 13 m2 - minėtiems dalių E ir EI naudotojams).

Pripažinti ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų A. V., E. S., E. S., L. R., N. M., R. T., S. B., T. S., UAB (duomenys neskelbtini), V. P., sutikimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018-05-16 parengtą objekto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinio pasiūlymo sklypo plano schemą, statyti žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ne aukštesnius nei 15 m gyvenamosios paskirties pastatus, atlikti jų kadastrinius matavimus ir pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo: A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, 317,50 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) už teisinę pagalbą ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo: A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 41,52 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 52 ct) valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą byloje, išaiškinant, kad priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.