- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-28
- Bylos Nr.
- 3K-3-573/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas (pirm.), Sigitas Gurevičius (pran.), Virgilijus Grabinskas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- O. P.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei O. P. ir O. P. priešieškinį E. V. dėl naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarkos bei servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 0,2767 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 dalį šiame žemės sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkio pastatų, garažo ir kitų statinių. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti šio bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarką:
1) nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovui naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-6, 1-7, rūsį po patalpa, pažymėtą indeksu 1-1, vieną kamino angą, palėpės patalpas, UAB „Kauno komprojektas“ palėpės padalijimo schemoje pažymėtas indeksu 1-13; ūkio pastatą 4I1 p, rūsį R, ūkio pastatą 1I1p, ūkio pastatą 2I1 p; atsakovei naudotis – patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, vieną kamino angą, palėpės patalpas, UAB „Kauno komprojektas“ palėpės padalijimo schemoje pažymėtas indeksais 1-12, 1-14, garažą 3I1 p su rūsiu R, ūkio pastatą 2I1 m (ūkio pastatas 2I1m ir ūkio pastatas 1I1ž);
2) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovui naudotis 1384 kv. m žemės sklypo dalį tarp koordinačių 2-3-4-5-6-12-14-15-16-17-18-19-2, jo pateiktame UAB „Dzūkijos valdos“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu ,,2“; atsakovei – 1383 kv. m žemės sklypo dalį tarp koordinačių 1-2-19-18-17-16-15-14-12-6-7-8-9-1, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu ,,1“;
3) pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo atlikti jo namo dalies statybos rekonstrukcijos darbus - įrengti duris į mansardą iš lauko pusės ir sieną mansardoje, šiuo metu esančiose patalpose 1-10 ir 1-8, pagal UAB „Kauno komprojektas“ mansardos padalijimo schemą;
4) pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo įsirengti atskirą elektros įvadą ir atsakovei priskiriamame naudotis žemės sklype nustatyti servitutą elektros įvadui.
5) kiemo šulinį ir namo kaminą palikti bendram naudojimuisi.
Atsižvelgdamas į tai, kad pagal tokį padalijimą jam tenka apie 0,7 kv. m didesnė patalpų dalis, ieškovas sutiko sumokėti atsakovei 500 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:
1) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: paskirti atsakovei naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3 bei 1-4, ir pastogėje esančia patalpa, pažymėta indeksu 1-11; ieškovui paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-6 ir 1-7, ir palėpėje esančia patalpa, pažymėta indeksu 1-9; o patalpas, pažymėtas indeksais 1-2 (virtuvė, kurioje įrengta viso namo katilinė), 1-5 (laiptinė), 1-8 (laiptinė) ir 1-10 (patalpa, iš kurios yra vieninteliai įėjimai į pastogę), paskirti bendram naudojimui;
2) nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką: paskirti atsakovei naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ (934 kv. m ploto), kurios perimetras UAB „MTL servisas“ parengtame plane apibrėžtas skaičiais 2, 3, 4, 11, 12, 13, 2; ieškovui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (934 kv. m ploto), kurios perimetras plane apibrėžtas skaičiais 11, 4, 5, 7, 9, 10, 11; žemės sklypo dalį, pažymėta indeksu „A“, kurios perimetras pridėtame plane apibrėžtas skaičiais 1 ,2, 13, 12, 11, 10, 9, 7, 8, 1, paskirti bendram naudojimui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
1. Nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, paskirdamas ieškovui naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-6, 1-7, rūsį po patalpa 1-1, vieną kamino angą, palėpės patalpas, UAB „Kauno komprojektas“ mansardos padalijimo schemoje pažymėtas indeksu 1-13, ūkio pastatą 411p, rūsį R, ūkio pastatą lllp, ūkio pastatą 211 p; atsakovei naudotis – patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, vieną kamino angą, palėpės patalpas, UAB „Kauno komprojektas“ mansardos padalijimo schemoje pažymėtas indeksais 1-12, 1-14, garažą 311p su rūsiu R, ūkio pastatą 211m (ūkio pastatas 211 m ir ūkio pastatas 111 ž).
2. Nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką, paskirdamas naudotis: ieškovui 1384 kv. m žemės sklypo dalį tarp koordinačių 2-3-4-5-6-12-14-15-16-17-18-19-2, ieškovo pateiktame UAB „Dzūkijos valdos“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu ,,2“; atsakovei - 1383 kv. m žemės sklypo dalį tarp koordinačių 1-2-19-18-17-16-15-14-12-6-7-8-9-1, plane pažymėtą indeksu ,,1“.
3. Leido ieškovui be atsakovės sutikimo atlikti jam tenkančios namo dalies statybos rekonstrukcijos darbus - įrengti duris į palėpę iš lauko pusės ir sieną palėpėje pagal UAB „Kauno komprojektas“ palėpės padalijimo schemą.
4. Atmetė ieškinio dalį dėl servituto kabeliui nustatymo.
5. Gyvenamojo namo kaminą ir kiemo šulinį paliko bendram šalių naudojimui.
6. Priteisė iš ieškovo atsakovei 700 Lt kompensaciją.
Teismas, nustatydamas naudojimosi turtu tvarką, vadovavosi ieškovo pateiktais namo, ūkio pastatų ir žemės sklypo padalijimo projektais. Teismas nustatė, kad šalys yra brolis ir sesuo. Jų tėvai nutraukė santuoką ir pasidalijo ginčo turtą idealiosiomis dalimis, tačiau nesudarė sutarties dėl naudojimosi turtu tvarkos. Tėvams mirus, ieškovas 1/2 dalį ginčo pastatų paveldėjo iš tėvo, o atsakovė – 1/2 dalį nurodyto turto iš motinos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2008, ieškovui atiteko 1/2 dalis žemės sklypo, o kita šio sklypo dalis priklauso atsakovei. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti naudotis pirmo aukšto patalpų dalis yra ta, kuria naudojosi jo tėvas ir kurią jis paveldėjo, o atsakovei siūloma nustatyti naudotis pirmo aukšto patalpų dalis yra ta, kuria naudojosi motina ir kurią atsakovė iš jos paveldėjo. Teismas laikė, kad ir žemės sklypo dalis turi šalims tekti pagal jiems tenkančių namo dalių ir ūkinių pastatų buvimo vietą. Teismas atmetė ieškovo prašymą atsakovei tenkančioje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą kabeliui. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui namo dalyje teko 0,74 kv. m ploto daugiau, priteisė iš ieškovo atsakovei 700 Lt kompensaciją.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeitė:
1. Panaikino sprendimo dalis dėl paskyrimo ieškovui naudotis ūkio pastatu 411p, rūsiu R, ūkio pastatu 111p ir ūkio pastatu 211p; dėl 700 Lt kompensacijos atsakovei priteisimo bei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
2. Nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką: paskyrė atsakovei naudotis žemės sklypo dalimi, UAB „MTL servisas“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „C“, ieškovui paskyrė naudoti žemės sklypo dalį, UAB „ MTL servisas“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu „B“, o žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“, paskyrė bendram bendraturčių naudojimui.
3. Likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl paskyrimo ieškovui naudotis ūkio pastatais, teisėjų kolegija grindė nurodydama, kad po 1/2 dalį šių pastatų priklauso abiem šalims nuosavybės teise, o teismas juos paskyrė išimtinai tik ieškovui. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kolegijos nuomone, įstatymas neleidžia visą nekilnojamąjį daiktą paskirti vienam iš bendraturčių, taip pažeidžiant kito bendraturčio teisėtus interesus, leidžiama tik nustatyti, kokiomis konkrečiai to objekto dalimis naudosis kiekvienas iš jų. Atsižvelgdama į tai, kad kiekvienas iš pastatų yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, teisėjų kolegija sprendė, kad teismas nepagrįstai ūkio pastatus paskyrė tik vienam iš bendraturčių, t. y. ieškovui.
Keisdama naudojimosi žemės sklypu tvarką, teisėjų kolegija nurodė, kad teismas rėmėsi ieškovo pateiktu projektu ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovui paskirta žemės sklypo dalis yra toje vietoje, kuri kertasi su atsakovės žemės sklypo ir gretimo sklypo dalimi. Kolegijos nuomone, atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra optimalesnis, todėl teismo sprendimas turi būti atitinkamai pakeistas. Atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimas keičiamas, teisėjų kolegija panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista piniginė kompensacija.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neišsprendė ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi ūkio pastatais tvarkos nustatymo, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir priėmė neteisėtą nutartį. Teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl paskyrimo kasatoriui naudotis ūkio pastatais, tai reiškia, kad šie pasatai vėl tapo bendrojo naudojimo objektu be nustatytos naudojimosi jais tvarkos. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsakovei priteista naudotis garažu su rūsiu bei ūkio pastatu. Tai reiškia, kad atsakovei paskirta vienai naudotis dalimi ūkio pastatų, o kita – kartu su kasatoriumi. Apeliacinės instancijos teismas šališkai, atsakovės naudai patvirtindamas naudojimosi turtu tvarką pagal atsakovės pateiktą planą, pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą, esant bendraturčių nesutarimui, nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo turtu tvarką, nes faktiškai naudojimosi tvarka ūkio pastatais ir žemės sklypu, liko nenustatyta.
2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškina CK 4.81 straipsnio 1 dalį. Ūkio pastatai neturi atskirų izoliuotų patalpų, neįmanoma naudotis konkrečiomis jų dalimis, todėl turėtų būti pagal susiformavusią teismų praktiką taikoma CK 4.80 straipsnio 2 dalis, kuria remiantis naudojimosi tvarka ūkio pastatais turėtų būti nustatoma natūra, kitiems bendraturčiams išmokant kompensaciją pinigais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės pateiktu ūkio pastatų įvertinimu, nustatė, kad kasatoriui ir atsakovei skirti naudotis ūkio pastatai yra lygiaverčiai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė nepagrįstą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pirma, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka siejama su gretimo sklypo valdymu, kuris nėra ginčo objektas. Antra, pagal atsakovės pateiktą UAB ,,MTL servisas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypo ribos yra nesuderintos, o pagal kasatoriaus pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą visiškai nelieka bendrai naudojamos žemės, tai leidžia išspręsti visus ginčus ir išvengti jų ateityje. Pagal apeliacinės instancijos teismo patvirtintą atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą viskas ir toliau lieka bendram naudojimui: įvažiavimas, kiemas, šienaujama pieva, be to, atskirą elektros įvadą kasatoriui reikės įsivesti per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį ir kreiptis į teismą dėl leidimo tą daryti be bendraturtės sutikimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendrojo naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė.
4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė siekia tik asmeninių interesų, ignoruodama kasatoriaus teises, prieštarauja bet kokiai naudojimosi tvarkai ir reikalauja net kasatoriaus naudojamą patalpą paversti bendrojo naudojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodo tokius argumentus:
1. Daugelis kasatoriaus motyvų yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas netiria.
Šalies argumentai
2. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo teises palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista naudotis garažu su rūsiu ir ūkio pastatu, negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, nes ši teismo sprendimo dalis nebuvo skųsta apeliacinės instancijos teismui, o pagal dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Be to, motyvuotai atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl jo prašomos naudojimosi tvarkos ūkio pastatais nustatymo, apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo pasisakė.
3. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nustatant naudojimosi atskirais savarankiškais nekilnojamojo turto objektais tvarką, nė vienam iš bendraturčių negali būti paskirtas naudotis visas objektas, visiškai neleidžiant juo naudotis kitam bendraturčiui.
4. Kasatoriaus reikalavimas visiškai atsisakyti bendrai naudojamos žemės šiurkščiai ir esmingai pažeistų atsakovės teises naudotis jai priklausančiais ūkiniais pastatais, prie kurių ji tiesiog negalėtų prieiti.
5. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad teismas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, nes naudojimosi turtu tvarka yra nustatyta: gyvenamojo namo patalpomis – pagal ieškovo pateiktą planą, o žemės sklypu – pagal atsakovės pateiktą planą. Šališkumu teismą galima būtų įtarti tik tuo atveju, jei viso turto naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal vienos iš šalių parengtą planą, visiškai ignoruojant kitos šalies interesus, šiuo atveju to nebuvo.
6. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 700 Lt kompensacijos atsakovei priteisimo, padarė akivaizdžią klaidą, kuri turėtų būti ištaisyta. Teismo sprendimo dalies dėl gyvenamojo namo patalpų padalijimo šalys apeliacine tvarka neskundė, todėl ji liko galioti ir kompensacija atsakovei turėtų būti priteisiama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šių nuostatų teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovo kasacinį skundą, t. y. patikrina kasatoriaus argumentus dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, o, atsižvelgdama į tai, kad nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas, nepasisako dėl neskundžiamų teismų procesinių sprendimų dalių (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinis teismas yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju šalys kėlė klausimą dėl jų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų gyvenamojo namo, ūkio pastatų bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tokią tvarką nustatė, tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija skundžiama 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino sprendimo dalis dėl paskyrimo ieškovui naudotis teismo nurodytais ūkio pastatais, dėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo ir nustatė kitokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių bendro daikto naudojimosi tvarkos nustatymą. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija pasisako.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, kai sprendžiamas klausimas dėl kelių tų pačių bendraturčių turimų turto objektų naudojimosi tvarkos
Nagrinėjamu atveju šalys prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir palėpe, keliais ūkio pastatais bei žemės sklypu tvarką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ūkio pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo, konkrečius atskirus pastatus priskyrė naudotis kasatoriui, o tam tikrus pastatus – atsakovei, laikydamas, kad pastatai yra lygiaverčiai. Apeliacinės instancijos teismas panaikino teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta kasatoriaus teisė naudotis atskirais ūkio pastatais, nurodydamas, kad įstatymas neleidžia visą nekilnojamąjį daiktą paskirti vienam iš bendraturčių, nes leidžiama tik nustatyti, kokiomis konkrečiai to objekto dalimis naudosis kiekvienas iš bendraturčių. Atsižvelgdama į tai, kad kiekvienas iš pastatų yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, teisėjų kolegija sprendė, kad teismas nepagrįstai ūkio pastatus paskyrė tik vienam iš bendraturčių, t. y. kasatoriui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tam tikri ūkiniai pastatai skirti naudoti atsakovei, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Taigi iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad keliamas klausimas, ar, nustatant ne vieno turto objekto, priklausančio tiems patiems bendraturčiams, naudojimosi tvarką, tokia tvarka turi būti nustatoma atskirai kiekvienam turto objektui, suteikiant kiekvienam bendraturčiui teisę naudotis dalimi kiekvieno turto objekto, ar gali būti nustatoma vieno bendraturčio teisė naudotis visu vienu turto objektu, o kito bendraturčio – visu kitu lygiaverčiu bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu turto objektu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog įstatymas neleidžia visą nekilnojamąjį daiktą paskirti vienam iš bendraturčių naudoti, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymą, neatsižvelgė į įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo tikslus bei paskirtį, neįvertino situacijos specifikos, nesilaikė protingumo principo.
Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama; tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nenustatyta draudimo sprendžiant dėl naudojimosi keliais turto objektais, priklausančiais tiems patiems bendraturčiams, tvarkos, spręsti dėl optimalaus lygiaverčių objektų naudojimo tvarkos nustatymo tokiu šalims priimtinu būdu, kai kiekviena iš jų gali naudotis visu tam tikru bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu objektu, kitai šaliai suteikiant teisę naudotis lygiaverčiu kitu bendrosios nuosavybės teise turimu turtu. Įstatyme reglamentuojamas bendrosios nuosavybės teise turimo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas ir to principai. Nagrinėjama situacija yra specifinė dėl to, kad tie patys bendraturčiai lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise turi kelis objektus, susijusius tarpusavyje funkciniais ryšiais – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą, ir siekia nustatyti abiem šalims tinkamiausią šių visų objektų naudojimo tvarką. Svarbiausia tokiu atveju yra išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą bei nustatyti tokią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarką, kuri leistų maksimaliai sumažinti šalių konfliktų ateityje. Tuo atveju, kai sprendžiama dėl kelių turto objektų naudojimosi tvarkos, nustačius, kad objektai yra lygiaverčiai ir šalims dėl to neprieštaraujant, gali būti nustatoma tokia naudojimosi tais nekilnojamaisiais daiktais tvarka, kai bendraturčiams naudoti paskiriami atskiri bendrosios nuosavybės teise turimi objektai. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja nei įstatyme įtvirtintam bendrosios dalinės nuosavybės teisiniam reguliavimui, nei bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir nustatęs, kad geriausiai bendrus turto naudojimosi tvarkos nustatymo principus atitiktų konkrečių turto objektų skyrimas naudotis vienam iš bendraturčių, kitam paskiriant naudotis kitus lygiaverčius bendrosios nuosavybės teise turimus objektus, privalo aiškintis šalių valią dėl tokio naudojimosi tvarkos nustatymo ir, kaip ir kiekvienu atveju, svarstyti tokią galimybę.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais jis grindė išvadą dėl netinkamo ūkio pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo, yra neteisėti ir neatitinka teisės normų reikalavimų. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti naikinama.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004). Taip pat teismas turi taikyti minėtą interesų derinimo principą ir pasisakyti, kokia bendrosios nuosavybės teise turimų objektų naudojimosi tvarka geriausiai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatymas iš teismo reikalauja siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).
Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, remdamasis pirmiau nurodytais ydingais argumentais, iš esmės netikrino pirmosios instancijos teismo nustatyto naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos pagrįstumo ir atitikties pirmiau šioje nutartyje nurodytiems tokios tvarkos nustatymo principams. Dėl to bylos dalis dėl ūkio pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo turi būti grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad turi būti naikinama ir teismo nutarties dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes dėl natūralaus žemės sklypo ir jame esančių pastatų ryšio, nuo to, kaip bus nustatyta naudojimosi pastatais tvarka, gali priklausyti ir tinkamiausios žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas. Bendraturčiams valdant bendrosios nuosavybės teise visą pastatų ir žemės sklypo kompleksą, naudojimosi tvarkos šiais turto objektais nustatymo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas kompleksiškai, nes tik taip galima įgyvendinti minėtus naudojimosi tvarkos nustatymo, sąžiningumo bei protingumo principus.
Dėl ginčo nagrinėjimo ribų bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų turto objektų naudojimosi tvarkos nustatymo
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, t. y. panaikino jo dalį, kuria tam tikri ūkio pastatai paskirti naudoti kasatoriui ir nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatė naudojimosi sklypu tvarką, kitą teismo sprendimo dalį, taip pat tą, kuria konkretūs ūkio pastatai paskirti naudoti atsakovei, paliko nepakeistą. Taip susidarė situacija, kai tam tikri bendrosios dalinės nuosavybės teise turimi ūkio pastatai liko paskirti naudoti tik atsakovei, o kiti, kurie pirmosios instancijos teismo buvo paskirti naudoti kasatoriui, liko bendram bendraturčių naudojimui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra dar viena priežastis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą teisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja laikydamasis apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų, todėl negali spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kurių apeliantas neskundžia, teisėtumo ir pagrįstumo, jei nėra nustatytas viešasis tokio apeliacinio skundo ribų peržengimo interesas. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nagrinėjama byla priklauso specifinei bylų grupei – joje sprendžiamas ginčas dėl tam tikros naudojimosi tvarkos nekilnojamojo turto objektais nustatymo. Šios kategorijos bylos yra ypatingos, nes, minėta, klausimas dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo turi būti sprendžiamas kompleksiškai dėl visų susijusių bendrosios dalinės nuosavybės objektų kartu, be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Bylose dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiose bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Tuo tarpu, minėta, teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Dėl to, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, o ginčą privalo spręsti kompleksiškai, laikydamasis pirmiau šioje nutartyje nurodytų principų.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kasatoriui priskirtų naudoti ūkio pastatų bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos, neteisingai aiškino ir taikė bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymą reglamentuojančias teisės normas, neištyrė visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių. Kadangi nei šios, nei kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi keliais bendrąja daline nuosavybe turimais daiktais tvarka, byloje apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėtos, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą patikrina tik teisės aspektu ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, tai kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir bylą grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.