Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui V. K. ir advokatei Neringai Žukauskienei,

atsakovių Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatei Rasai Gradauskienei ir advokatui Ariui Damušiui,

atsakovės Nacionalinei žemės tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos atstovui Bonatui Beinariui,

trečiojo asmens ieškovės pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui S. B. ir atstovui pagal įgaliojimą R. G.,

nedalyvaujant atsakovei Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Medicinos bankas“,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovėms DNSB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“, bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos apsaugos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovių DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovėms bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos apsaugos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dalyvaujantis ieškovės pusėje), UAB „Medicinos bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 5 d. galutinai patikslinusi ieškinį (DOK-100187) prašo nustatyti naudojimosi tvarką 4780 kv.m. ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal UAB „Banesta“ 2022 m. balandžio 17 d. parengtą „Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą teisminiam nagrinėjimui“:

1.1. bendraturtei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti atskirai nuo bendraturčio Lietuvos Respublikos ir valstybinės sklypo dalies naudotojų / nuomininkų naudotis minėtojo sklypo dalimis „A“ (201 m2), „B“ (389 m2), „C“ (186 m2) ir „G“ (313 m²);

1.2. bendraturtei Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos teisių apimtyje – valstybinės sklypo dalies naudotojams/nuomininkams, turintiems butų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas), skirti atskirai nuo bendraturtės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis minėtojo sklypo dalimi „D“ (126 m²);

1.3. bendraturtei ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendraturtei Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos teisių apimtyje – valstybinės sklypo dalies naudotojams / nuomininkams, nuosavybės teise turintiems patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas) skirti bendrai naudotis minėtojo sklypo dalimi „E“ (1070 m², t. y. 120 m² iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos idealiosios dalies ir 950 m² iš Lietuvos Respublikos turimos idealiosios dalies);

1.4. bendraturtei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendraturtei Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos teisių apimtyje – valstybinės sklypo dalies naudotojams / nuomininkams, nuosavybės teise turintiems patalpų prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas) skirti bendrai naudotis minėtojo sklypo dalimi „F“ (1724 m², t. y. 899 m² iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos idealiosios dalies ir 825 m² iš Lietuvos Respublikos turimos idealiosios dalies).

1.5. bendraturtei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendraturtei Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos teisių apimtyje – tiek valstybinės sklypo dalies naudotojams / nuomininkams, nuosavybės teise turintiems patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, tiek valstybinės sklypo dalies naudotojams / nuomininkams, nuosavybės teise turintiems patalpų prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas) skirti bendrai naudotis minėtojo sklypo dalimi „H“ (771 m², t. y. 174 m² iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos idealiosios dalies ir 597 m² iš Lietuvos Respublikos turimos idealiosios dalies).

1.6. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų DNSB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir NŽT ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

2. Nurodė, kad ginčo Sklypas yra 0,4780 ha ploto. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) (toliau - Įsakymas) buvo nustatytos tuo metu valstybinės žemės Sklypo dalys tuometiniams statinių savininkams / bendraturčiams: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 0,1803 ha; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 0,0479 ha; DNSB „(duomenys neskelbtini)“ – 0,0812 ha; DNSB „(duomenys neskelbtini)“ – 0,0749 ha; Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – 0,0937 ha.

2.1. Dalis paskaičiuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nusipirko iš Valstybės visą jam priskaičiuotą Sklypo 0,2282 ha dalį (0,1803 + 0,0479). O 2019 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MČ-4058 šią Sklypo dalį ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi Sklypas šiuo metu yra bendroji dalinė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos nuosavybė. Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 1141/2390 dalis, o Lietuvos Respublikai – 1249/2390 dalis Sklypo.

2.2. Atsakovai NŽT ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ savo atsiliepimuose neįvertina fakto, kad Sklypas nuosavybės teise priklauso ne tik Valstybei, bet ir ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso konkreti idealioji Sklypo dalis (t. y. 1141/2390 dalis Sklypo), kuri buvo nustatyta paties valstybinės žemės patikėtinio NŽT (nustatant Sklypo dalis valstybinės žemės naudotojams ir parduodant šią Sklypo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir už kurią valstybei jau yra sumokėta didelė pinigų suma (Byloje yra Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2019 m. balandžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, notarinio reg. Nr. RK-1735, ir 2019 m. balandžio 1 d. perdavimo – priėmimo aktas Nr. 8SUI-2-(14.8.48.)). Atsakovai visiškai nepagrįstai teigia, kad valstybinės žemės naudotojams priklauso teisė naudotis didesniu Sklypo plotu nei Valstybei priklausanti idealioji Sklypo dalis. Atsakovai nori įsiveržti į ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią Sklypo idealiąją dalį, todėl pažeidžia ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises.

2.3. Sklype stovi: Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau - Namas); Prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau - Prekybos pastatas); Kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Kiemo aikštelė).

2.4. Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso patalpos (pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos) Namo 1-ajame aukšte. O patalpos aukštesniuose aukštuose nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims (toliau – Namo aukštesniųjų aukštų savininkai). Juos Byloje atstovauja atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

2.5. Prekybos pastate yra požeminis garažas. Su 2020 m. balandžio 17 d. patikslintu ieškiniu į Bylą buvo pateiktas Nekilnojamojo turto kadastre registruotas 2013 m. liepos 12 d. Prekybos pastato rūsio (pusrūsio) planas su sužymėtomis parkavimo vietomis, kurios priklauso Namo aukštesniųjų aukštų savininkams. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turi prekybos patalpų ir Prekybos pastate.

2.6. Požeminiame garaže patalpa – mašinų parkavimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Namo aukštesniųjų aukštų savininkams. Trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 338/1000 dalys minėtosios patalpos. Realiai Namo aukštesniųjų aukštų savininkai naudojasi automobilių stovėjimo vietomis, kurias yra išsipirkę šioje aikštelėje, o trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likę tik privažiavimai prie jų. Minėti Namo aukštesniųjų aukštų savininkai yra Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai.

2.7. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise taip pat turi prekybos patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu šie pastatai stovi Sklypui gretimame žemės sklype, adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso visa Kiemo aikštelė.

2.8. Naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre nėra registruota.

2.9. Atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai iš Įsakyme nustatytų Sklypo dalių grindžia savo tariamas teises atitinkamai naudotis Sklypu. Visų pirma, valstybinės žemės sklypo dalių nustatymas yra viešojo administravimo subjekto aktas, o ne sklypo bendraturčių susitarimas. Sklypo dalių nustatymas yra atliekamas pagal formalius kriterijus ir nėra ieškoma statinių savininkų / bendraturčių konkrečių interesų pusiausvyros. Valstybinės žemės sklypo dalis statinių eksploatacijai paskaičiuoja ir nubraižo matininkas. Statinių savininkas / bendraturtis, įsigijęs nuosavybės teisę į dalį valstybinės žemės, turi teisę siekti žemės sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros ir, jei kyla ginčų, teismine tvarka reikalauti nustatyti naudojimosi sklypu tvarką.

2.10. Be to, Sklypo plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis ir jo pagrindu priimtame Įsakyme statinių funkcionavimui yra išskirti iš esmės tik vienokie ar kitokie bendro naudojimo plotai (dalys B1, B2 ir C yra išskirtos pastatams, kurie turi daug savininkų, todėl taip pat realiai yra bendro naudojimo). O iš Byloje esančių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad dėl Sklypo dalies po Kiemo aikštele naudojimo, taip pat ir kitų Sklypo dalių naudojimo tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrijų yra kilęs ginčas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet kuriuo atveju turi teisę nusistatyti tokią naudojimosi Sklypu tvarką, kurioje atitinkamos Sklypo dalys būtų priskirtos atskiram ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimuisi, tuo išsprendžiant ginčus ir įgalinant netrukdomai naudotis nuosavybe.

2.11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia naudojimosi Sklypu tvarką nustatyti pagal Tvarkos planą. Tvarkos plane ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiram nuo kito bendraturčio ir valstybinės žemės naudotojų naudojimuisi yra siūloma priskirti Sklypo dalis A (194 m²), B (389 m²), C (185 m²) ir G (326 m²).

2.12. Atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ reiškė pretenzijas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad vienoje iš ankstesnių siūlytų naudojimosi Sklypu tvarkų atskiro naudojimosi dalys buvo numatytos tik jam, o likusios Sklypo dalys buvo numatytos kaip vienokio ar kitokio bendro naudojimo. Atsižvelgiant į tai, Tvarkos plane dalis „D“ yra skirta Lietuvos Respublikos atskiram naudojimui (t. y. valstybinės žemės naudotojams). Šioje dalyje yra 6 automobilių stovėjimo vietos, siūlomos atskirai naudotis Lietuvos Respublikai (valstybinės žemės naudotojams). Tai yra maksimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, kokio Kiemo aikštelėje gali tikėtis atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrijos reikalauja daugiau stovėjimo vietų, tačiau tokie reikalavimai yra nesąžiningi, nes atsakovai neįvertina ir neatsižvelgia į bendraturčiams priklausančias Sklypo dalis ir interesų derinimo principą.

2.13. Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso 1141/2390 dalis (arba kitaip – 0,2282 ha iš 0,4780 ha) Sklypo, o Valstybei nuosavybės teise priklauso 1249/2390 dalis (arba kitaip – 0,2498 ha iš 0,4780 ha) Sklypo. Bendrijos yra valstybinės žemės naudotojos / nuomininkės. Jos turi teisę ir gali tikėtis naudotis Sklypu tik ta apimtimi, kiek joms suteikia Valstybės turima dalis.

2.14. Valstybei priklausančios Sklypo dalies atitinkamas plotas turi būti paskirtas po Namu ir Prekybos pastatu, nes Namo aukštesniųjų aukštų savininkai ten turi nekilnojamojo turto, todėl naudojasi ir po Namu bei Prekybos pastatu esančia žeme. Todėl Namo aukštesniųjų aukštų savininkų privažiavimams ir automobilių parkavimui kieme turi tekti ne visa Valstybės turima dalis – iš jos turi būti išskaičiuoti atitinkami plotai, skirti žemei po Namu ir Prekybos pastatu. Įvertinus visa tai ir didelį Namo aukštesniųjų aukštų savininkų skaičių, nėra įmanoma išskirti kiekvienam iš jų po atskirą automobilių stovėjimo vietą Kiemo aikštelėje, nes tai viršytų Valstybės turimą Sklypo dalį ir pažeistų ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į jo turimą Sklypo dalį.

2.15. Atsakovų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai, kad visame Kiemo aikštelės plote Sklypas turėtų būti bendro naudojimo yra absoliučiai nesąžiningi ir nepagrįsti. Vertinant teisiškai pagal tokią tvarką Namo aukštesniųjų aukštų savininkai galėtų pasistatyti kiek nori automobilių bet kurioje Kiemo aikštelės vietoje, kas iš esmės grubiai pažeistų Ieškovo teises. Realiai jie galėtų užstatyti automobiliais tik tiek Sklypo ploto, kiek išeitų iš Valstybės turimos Sklypo dalies atėmus atitinkamus plotus, skirtus privažiavimams, ir atitinkamus plotus, kurie turi tekti po Namu ir Prekybos pastatu. O iš atsakovų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimuose išdėstytų argumentų matyti, kad jie siekia naudotis neproporcingai didele Kiemo aikštelės dalimi, viršydami Valstybei priklausančią Sklypo dalį ir neteisėtai įsiverždami į ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės ribas. Tam, kad apsigintų nuo Namo aukštesniųjų aukštų savininkų piktnaudžiavimo teise, ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra būtina nusimatyti tik jo atskiram naudojimuisi skirtas Sklypo dalis.

2.16. Atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai teigia, kad tokio atskiro naudojimo nebūtų galimybių įgyvendinti techniškai. Pastebėtina, kad techninių galimybių tai įgyvendinti yra įvairiausių. Šiuo konkrečiu atveju yra planuojamas įrengti išmanusis užtvaras (šlagbaumas) su įvažiuojančių automobilių numerių nuskaitymu, kuris įgalintų parkavimo vietomis naudotis tik tokią teisę turinčius asmenis.

2.17. Atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai teigia, kad Kiemo aikštelė yra Namo priklausinys, ir kad iš to neva kyla jų teisė nevaržomai naudotis visa Kiemo aikštele. Šiuo atžvilgiu akcentuotina, kad Kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso tik ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-223/2013 yra nurodęs, kad „Statinio buvimas pagrindiniu arba antraeiliu daiktu yra jo statusas, kuriam konkretu daiktą priskiria teismas, teisiškai kvalifikuodamas tokį daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų arba įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.).“

2.19. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turi patalpų Name ir Prekybos pastate, kurie yra Sklype, taip pat patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra gretimame žemės sklype, adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Todėl, jei Kiemo aikštelė ir galėtų būti laikoma priklausiniu, tai tik ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių patalpų priklausiniu, o ne viso daugiaaukščio gyvenamojo Namo, kuriame yra ir daugybė kitiems asmenims priklausančių patalpų, priklausiniu. Priešingu atveju būtų pažeidžiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į Kiemo aikštelę.

2.20. Atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ elgiasi nesąžiningai. Namo aukštesniųjų aukštų savininkai nuosavybės teise yra įgiję tik patalpų Name. Jie jokiais pagrindais nėra įgiję nuosavybės teisių į Kiemo aikštelę, tačiau siekia naudotis ja, vadindami ją Namo priklausiniu, nors Kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso visai kitam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Namo aukštesniųjų aukštų savininkai nėra sumokėję už Kiemo aikštelę ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jis jos ir neketina jiems parduoti), jie nėra net išsipirkę iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ privažiavimų (esančių Prekybos pastato viduje) prie jų turimų automobilių stovėjimo vietų Prekybos pastato požeminiame garaže.

2.21. Namo aukštesniųjų aukštų savininkai įsigiję konkretų nekilnojamąjį turtą, kartu nori „susigriebti“ ir šalimais esantį jiems nepriklausantį nekilnojamąjį turtą. Aptariamas atsakovų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ argumentas prieštarauja logikai ir pamatinėms konstitucinėms vertybėms. Namo aukštesniųjų aukštų savininkai turi galimybę savo automobilius statytis požeminiame garaže, esančiame Prekybos pastate.

2.22. Atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A-2389 patvirtinto Sklypo detaliojo plano koregavimo (toliau – Detalusis planas) kildina savo tariamą teisę naudotis Kiemo aikštele.

2.23. Detaliajame plane automobilių stovėjimo vietų skaičius yra apskaičiuotas paviršutiniškai ir netgi klaidingai: jis paskaičiuotas imant, kad komercinių patalpų plotas yra tik apie 1.000,00 m², tačiau vien Prekybos pastate Ieškovas turi 1.704,09 m² prekybos patalpas, be to 813.14 m2 prekybos patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ir Name. Taigi iš viso pagal galiojančius normatyvus ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausytų 83 automobilių stovėjimo vietos. Nagrinėjamu atveju Tvarkos plane ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenka tik 55 automobilių stovėjimo vietos, taigi trūksta dar 28 parkavimo vietų. Tuo tarpu Name yra 88 butai, todėl butams priklausytų 88 automobilių stovėjimo vietos. Prekybos pastate esančiame garaže yra 50 automobilių stovėjimo vietų, kurios priklauso butų savininkams. Tvarkos plane butams telpa ne daugiau nei 6 automobilių stovėjimo vietos, taigi butams dar trūktų 32 parkavimo vietų, tačiau nei vienos nei kitos šalies trūkumo nėra kaip patenkinti.

2.24. Todėl atsakovų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ argumentas, kad kiekvienam Namo buto savininkui turi tekti po vieną automobilių stovėjimo vietą nėra įmanomas net matematiškai, yra nesąžiningas ir visiškai nepagrįstas. Tokiais savo pageidavimais Bendrijos siekia savo interesus iškelti aukščiau kitų savininkų interesų, savo poreikius laikydamos prioritetiniais, o Ieškovo komercines patalpas siekiama palikti be racionalaus parkavimo vietų skaičiaus. Juo labiau, kad tokius nepagrįstus poreikius Bendrijos siekia įgyvendinti naudojantis kito asmens – t. y. Ieškovo nekilnojamuoju turtu – Kiemo aikštele, kuris jokiais pagrindais Bendrijoms nepriklauso ir negali priklausyti.

2.25. Atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai iš Detaliojo plano sprendinių kildina ir savo tariamą teisę turėti vaikų žaidimų aikštelę Tvarkos plane indeksu „G“ pažymėtoje sklypo dalyje. Iš Byloje esančio Namo 2013 m. lapkričio 28 d. Statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-131128-00356 matyti, kad Namo statyba buvo užbaigta be vaikų žaidimo aikštelės. Namo aukštesniųjų aukštų savininkai fiziškai neturi patekimo į šią Sklypo dalį. Tuo tarpu Ieškovas, dėl jo turimų patalpų vietos, turi galimybę iš jų pasidaryti tiesioginį patekimą į šią Sklypo dalį ir ja tinkamai naudotis. Taip pat kita galimybė patekti į šią Sklypo dalį yra per gretimą privatų žemės sklypą, adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, (toliau - Gretimas sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.26. Nuo kitų gretimų sklypų Sklypo dalis „G“ yra atskirta tvoromis, todėl Namo aukštesniųjų aukštų savininkai neturi jokių teisėtų (ir faktinių) galimybių patekti į Sklypo dalį „G“.

2.27. Atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 30 d. prašyme nepagrįstai teigia, kad iš to, jog apmoka Sklypo tvarkymo išlaidas, jiems tariamai kyla teisė naudotis visu Sklypu. Bendrijų į Bylą pateikti Sklypo tvarkymo apmokėjimo dokumentai yra dirbtinai, nesąžiningai sukurti įrodymai, nes realiai pačios Bendrijos sąmoningai neleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti Aikštelės tvarkymo išlaidų. Sklypo tvarkymas nėra nuosavybės teisių į Sklypą įgijimo pagrindas, todėl negali pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės idealiniu daliu į Sklypą. Todėl atsakovai negali tikėtis naudotis didesne Sklypo dalimi, nei Valstybei priklausanti idealioji Sklypo dalis. Darydami priešingai, atsakovai iš esmės įsiveržia į ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią idealiąją Sklypo dalį, todėl šiurkščiai pažeidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises.

2.28. Ieškovė pažymi, kad Kiemo aikštelės priežiūrai patiria ir kitų išlaidų, t. y. Kiemo aikštelėje savo lėšomis nupirko ir sumontavo šviestuvus, kurie pajungti į Ieškovo elektros apskaitos prietaisus. Šviestuvai apšviečia Kiemo aikštelę tamsiu paros metu, o už elektros išlaidas kas mėnesį apmoka Ieškovas savo lėšomis.

2.29. Siūloma naudojimosi tvarka Sklypo dalį „E“ (1070 m², t. y. 120 m² iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos idealiosios dalies ir 950 m² iš Valstybės turimos idealiosios dalies), Sklypo dalį „F“ (1724 m², t. y. 899 m² iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos idealiosios dalies ir 825 m² iš Valstybės turimos idealiosios dalies) ir Sklypo dalį H (771 m², t. y. 174 m² iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos idealiosios dalies ir 597 m² iš Valstybės turimos idealiosios dalies) siūloma priskirti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybės bendram naudojimui.

2.30. Sklypo dalį „E“ Valstybės teisių apimtyje naudotų valstybinės Sklypo dalies naudotojai / nuomininkai, nuosavybės teise turintys patalpų Name. Sklypo dalį „F“ Valstybės teisių apimtyje naudotų valstybinės Sklypo dalies naudotojai / nuomininkai, nuosavybės teise turintys patalpų Prekybos pastate. Sklypo dalį „H“ Valstybės teisių apimtyje naudotų tiek valstybinės Sklypo dalies naudotojai / nuomininkai, nuosavybės teise turintys patalpų Prekybos pastate, tiek ir valstybinės Sklypo dalies naudotojai / nuomininkai, nuosavybės teise turintys butų Name.

2.31. Tvarkos plane ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiram nuo kito bendraturčio ir valstybinės žemės naudotojų naudojimuisi yra siūloma priskirti Sklypo dalis A (201 m²), B (389 m²), C (186 m²) ir G (313 m²). Dalys A, B, C ir G yra išskirtos tik ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos idealiosios dalies sąskaita. Sklypo dalį „D“ (126 m²) siūloma priskirti atskirai naudotis Valstybei. Šią dalį naudotų bendrai valstybinės Sklypo dalies naudotojai / nuomininkai, turintys butų Name.

2.32. Sklypo dalių išskyrimas ir joms tenkančių idealiųjų dalių paskaičiavimas plačiau yra paaiškintas prie šio Patikslinto ieškinio pridedamame UAB „Banesta“ 2022 m. balandžio 7 d. aiškinamajame rašte dėl išskiriamų sklypo dalių paskaičiavimo.

2.33. Tvarkos plane tiek ieškovui, tiek valstybinės Sklypo dalies naudotojams / nuomininkams yra numatyti privažiavimai prie pastatų Sklype. Automobilių stovėjimo vietų Kiemo aikštelėje tiek ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek valstybinės Sklypo dalies naudotojams / nuomininkams yra numatyta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybės nuosavybės teise turimų Sklypo dalių dydžius.

2.34. Ieškovas pažymi, kad Tvarkos planas visiškai atitinka bendraturčių turimas idealiąsias Sklypo dalis. Tvarkos plane siūlomos išskirti Sklypo dalys atitinka racionalios žemėnaudos principus, yra racionalaus dydžio, kiek įmanoma, stačiakampės, taisyklingų formų. Naudojimosi tvarka pagal Tvarkos planą geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus ir įgalina visus efektyviau ir patogiau naudoti Sklype esančius pastatus / patalpas juose. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka taipogi įgalintų išvengti ginčų kilimo tarp Sklypo bendraturčių (t. y. ieškovo ir valstybinės Sklypo dalies naudotojų / nuomininkų). Būtent naudojimasis Sklypu pagal Tvarkos planą įgyvendintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Dėl visų minėtų priežasčių naudojimosi Sklypu tvarka nustatytina pagal Tvarkos planą.

3. Atsakovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“, patikslinusios priešieškinio reikalavimus, prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tvarką pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „DVG planai“ 2022 m. balandžio 25 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500:

3.1. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai priskirti bendrai naudotis minėto žemės sklypo dalimi „A1“ (70 kv. m., t. y. 33 kv. m. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 37 kv. m. iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

3.2. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai priskirti bendrai naudotis minėto žemės sklypo dalimi „A2“ (321 kv. m., t. y. 153 kv. m. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 168 kv. m. iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

3.3. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai priskirti bendrai naudotis minėto žemės sklypo dalimi „A3“ (1623 kv. m., t. y. 775 kv. m. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 848 kv. m. iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

3.4. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai priskirti bendrai naudotis minėto žemės sklypo dalimi „B1“ (83 kv. m., t. y. 12 kv. m. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 71 kv. m. iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

3.5. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai priskirti bendrai naudotis minėto žemės sklypo dalimi „B2“ (971 kv. m., t. y. 139 kv. m. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 832 kv. m. iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies);

3.6. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai priskirti bendrai naudotis minėto žemės sklypo dalimi „C“ (1712 kv. m., t. y. 1170 kv. m. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimos idealiosios dalies ir 542 kv. m. iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos idealiosios dalies); priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

4. Priešieškinis grindžiamas tuo, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1141/2390 dalys) ir Lietuvos Respublikai (1249/2390 dalys). Žemės sklype yra šie statiniai / pastatai: pastatas–gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas), kuriame yra šie nekilnojamojo turto objektai: negyvenamoji patalpa– Prekybos patalpos (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir negyvenamoji patalpa–Prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios abi nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“; negyvenamoji patalpa–terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nuosavybės teise priklauso V. T.; 88 gyvenamosios patalpos (butai), kurios nuosavybės teise priklauso asmenims, kurių interesus teisės aktų nustatyta apimtimi byloje atstovauja atsakovės; pastatas–prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Prekybos pastatas), kuriame yra šie nekilnojamojo turto objektai: negyvenamoji patalpa–prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“; negyvenamoji patalpa–mašinų parkavimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Požeminė mašinų parkavimo aikštelė), kurioje yra 50 automobilių parkavimo vietų ir kuri nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)” (338/1000 dalys) ir kitiems fiziniams asmenims; kiti inžineriniai statiniai–kiti statiniai (1623 kv. m. bendro ploto kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Kiemo aikštelė), kuri yra įregistruota, kaip nuosavybės teise priklausanti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4.1. Byloje pareikštu ieškiniu siekiama, kad priimtu teismo sprendimu būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovių planą, t. y. nustatytos konkrečios Žemės sklypo vietos (teritorijos), kuriomis naudotųsi išskirtinai tik ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vietos (teritorijos), kuriomis naudotųsi abi Ieškovės bendrai, vietos (teritorijos), kuriomis naudotųsi išskirtinai tik Lietuvos Respublika (o tiksliau – Žemės sklype esančio Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai), bei vietos (teritorijos), kuriomis naudotųsi ir ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Lietuvos Respublika (Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai) bendrai.

4.2. Atsakovės nesutinka su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka, yra suinteresuotos konkrečios naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymu, kas pagaliau užbaigtų ginčus su Ieškovėmis dėl naudojimosi Žemės sklypu ir užkirstų kelią ateities ginčams, susijusiems su šiuo klausimu, kilti, todėl atsakovės siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal MB „DVG planai“ 2022 m. balandžio 25 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500. Žemės sklypo teritorija Plane yra suskirstyta į šešias dalis, kurios yra pažymėtos raidėmis (indeksais) „A1“ (70 kv. m.), „A2“ (321 kv. m.), „A3“ (1623 kv. m.), „B1“ (83 kv. m.), „B2“ (971 kv. m.) ir „C“ (1712 kv. m.). Visos pirmiau nurodytos Žemės sklypo dalys ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai yra priskirtos naudotis bendrai, kiekvieną dalį ir jos dydį nustačius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos naudotiną žemės plotą tose dalyse išskyrus, vadovaujantis:

4.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai priklausančios Žemės sklypo nuosavybės dydžiais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2282 kv. m. Žemės sklypo; Lietuvos Respublikai – 2498 kv. m. Žemės sklypo):

UAB „(duomenys neskelbtini)“ A1 A2 A3 B1 B2 C Viso (A1 + A2 + A3 + B1 + B2 + C): 2282 m² 33 m² 153 m² 775 m² 12 m² 139 m² 1170 m² Lietuvos Respublika A1 A2 A3 B1 B2 C Viso (A1 + A2 + A3 + B1 + B2 + C): 2498 m² 37 m² 168 m² 848 m² 71 m² 832 m² 542 m²

4.4. UAB „GEOERA“ 2016 m. balandžio 28 d. parengtu Žemės sklypo planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis M 1:500 (toliau – Planas su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis), kuris 2016 m. liepos mėn. yra suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atsakingais asmenimis, bei pagal kurį: Gyvenamojo namo tinkamam eksploatavimui priskirta 1054 kv. m. Žemės sklypo ploto (Žemės sklypo dalys „B1“ ir „B2“), Prekybos pastato – 1712 kv. m. Žemės sklypo ploto (Žemės sklypo dalis „C“), o Žemės sklypo dalys „A1“ (70 kv. m.), „A2“ (321 kv. m.) ir „A3“ (1623 kv. m.) tuo tarpu taip pat yra skirtos užtikrinti nurodytų statinių (pastatų) tinkamą eksploatavimą ir yra priskirtos bendro naudojimo teritorijai.

4.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Planas visiškai atitinka pirmiau nurodytus Plano su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis principus, t. y. pagal Planą Gyvenamojo namo eksploatacijai yra numatyta 1054 kv. m. Žemės sklypo (Žemės sklypo dalis „B1“ (83 kv. m.) + Žemės sklypo dalis „B2“ (971 kv. m.)), Prekybos pastato eksploatacijai yra numatyta 1712 kv. m. Žemės sklypo (Žemės sklypo dalis „C“ (1712 kv. m.)), o Žemės sklypo dalys „A1“ (70 kv. m.), „A2“ (321 kv. m.) ir „A3“ (1623 kv. m.) tuo tarpu yra priskirtos bendram Ieškovės/1 ir Lietuvos Respublikos naudojimui (abiejų statinių – Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato – tinkamai eksploatacijai užtikrinti);

4.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 8VĮ-625-(14.8.2.) pripažinimo netekusiu galios ir kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas), kuriame inter alia nustatyta, kad Žemės sklype esančių Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato eksploatavimui yra reikalingos tokios dalys: Gyvenamajam namui – 1821 kv. m. (iš jų 1054 kv. m. Žemės sklypo dalis Plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis pažymėta indeksais „B1“ ir „B2“; 767 kv. m. bendro naudojimo ploto, kuris Plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis pažymėtas indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“). Iš nurodyto ploto (t. y. iš viso 1821 kv. m.): UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja – ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 260 kv. m.; Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – 812 kv. m.; Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – 749 kv. m.;

4.7. Prekybos pastatui – 2959 kv. m. (iš jų 1712 kv. m. Žemės sklypo dalis Plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis pažymėta indeksu „C“; 1247 kv. m. bendro naudojimo ploto, kuris Plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis pažymėtas indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“. Iš nurodyto ploto (t. y. iš viso 2959 kv. m.): UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja – ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 479 kv. m.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja – ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 1543 kv. m.; Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – 937 kv. m.

4.8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Plane nustatytas bendro naudojimo Žemės sklypo dalių „A1“, „A2“, „A3“, „B1“, „B2“ ir „C“ paskirstymas (t. y. Žemės sklypo plotų nurodytose dalyse paskirstymas Ieškovei/1 ir Lietuvos Respublikai), kuris yra nurodytas ir aukščiau šiame priešieškinyje pateiktoje lentelėje, atliktas vadovaujantis Įsakymu, o konkrečiai – pirmiau detalizuotu Žemės sklypo dalių (jų plotų) paskirstymu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (Atsakovių), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“.

4.9. Žemės sklypo dalių „A1“, „A2“, „A3“, „B1“, „B2“ ir „C“ paskirstymas detalizuojamas žemiau pateiktose lentelėse.

Procentinės išraiškos pagal Įsakymu Ieškovei/1 ir Lietuvos Respublikai priskirtą Žemės sklypo plotą 2282 m² x 100 % / 4780 m² = 47,74 % (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2498 m² x 100 % / 4780 m² = 52,26 % (Lietuvos Respublika) Gyvenamajam namui eksploatuoti pagal Įsakymą priskirtos Žemės sklypo dalies procentinės išraiškos 260 m² x 100 % / 1821 m² = 14,3 % (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 1561 m² x 100 % / 1821 m² = 85,7 % (Lietuvos Respublika) Prekybos pastatui eksploatuoti pagal Įsakymą priskirtos Žemės sklypo dalies procentinės išraiškos 2022 m² x 100 % / 2959 m² = 68,33 % (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 937 m² x 100 % / 2959 m² = 31,67 % (Lietuvos Respublika)

A DALIŲ PASKIRSTYMAS TARP IEŠKOVĖS UAB „(duomenys neskelbtini)“ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS (gyv. Namui) A1 70 m² 70 m² x 47,74 % / 100 % = 33 m² (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 70 m² x 52,26 % / 100 % = 37 m² (Lietuvos Respublika) A2 321 m² 321 m² x 47,74 % / 100 % = 153 m² (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 321 m² x 52,26 % / 100 % = 168 m² (Lietuvos Respublika) A3 1623 m2 (aikštelė) 1623 m² x 47,74 % / 100 % = 775 m² (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 1623 m² x 52,26 % / 100 % = 848 m² (Lietuvos Respublika) B DALIŲ PASKIRSTYMAS TARP IEŠKOVĖS UAB „(duomenys neskelbtini)“ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS B1 83 m² 83 m² x 14,3 % / 100 % = 12 m² (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 83 m² x 85,7 % / 100 % = 71 m² (Lietuvos Respublika) B2 971 m² 971 m² x 14,3 % / 100 % = 139 m² (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 971 m² x 85,7 % / 100 % = 832 m² (Lietuvos Respublika) C DALIES PASKIRSTYMAS TARP IEŠKOVĖS/1 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS (prekybos pastatui) C 1712 m² 1712 m² x 68,33 % / 100 % = 1170 m² (ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“) 1712 m² x 31,67 % / 100 % = 542 m² (Lietuvos Respublika)

4.10. Taigi, apibendrinant tai, kas pirmiau aptarta, akcentuotina, kad Atsakovių Planas yra sudarytas vadovaujantis Žemės sklypo nuosavybės dalių dydžiais, su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suderintu Planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtu Įsakymu.

4.11. Atsakovių vertinimu, naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal Atsakovių Planą atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtus kriterijus, pagal kuriuos turi būti nustatoma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.

4.12. Pirma, kaip jau ir minėta šio priešieškinio III.2. dalyje, Plane ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai priskirtos naudotis Žemės sklypo dalys visiškai atitinka idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. Ieškovei/1, nuosavybės teise turinčiai 2282 kv. m. Žemės sklypo, Plane išskirta naudotis 2282 kv. m. (33 kv. m. + 153 kv. m. + 775 kv. m. + 12 kv. m. + 139 kv. m. + 1170 kv. m.) Žemės sklypo, o Lietuvos Respublikai, nuosavybės teise turinčiai 2498 kv. m. Žemės sklypo, Plane išskirta naudotis 2498 kv. m. (37 kv. m. + 168 kv. m. + 848 kv. m. + 71 kv. m. + 832 kv. m. + 542 kv. m.) Žemės sklypo.

4.13. Antra, atsižvelgiant į tai, kad visos Žemės sklypo dalys („A1“, „A2“, „A3“, „B1“, „B2“ ir „C“) ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikai Plane yra priskirtos naudotis bendrai, Plano brėžinyje neišskiriant individualiai naudotinų dalių, darytina išvada, kad pagal Planą tiek Ieškovei/1, tiek Lietuvos Respublikai tenka naudotis visiškai vienodo naudingumo Žemės sklypo dalys.

4.14. Trečia, Plane nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią faktinę naudojimosi Žemės sklypu tvarką – Žemės sklypo dalys „B1“, „B2“ ir „C“ nuo pat statinių, t. y. Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato, pastatymo Žemės sklype tarnauja šių statinių eksploatacijai ir atitinkamai jau gana seniai yra bendrai naudojamos visų Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato savininkų (naudotojų), o tuo tarpu Žemės sklypo dalys „A1“, „A2“, „A3“ visuomet buvo ir yra bendro naudojimo. Detalizuotina tai, kad „A1“ dalimi yra patenkama į Prekybos pastatą ir Gyvenamąjį namą, o tuo tarpu visoje „A3“ dalyje tiek Gyvenamojo namo, tiek Prekybos pastato savininkai (naudotojai) nuo seno parkuoja (stato / laiko) savo transporto priemones (automobilius).

4.15. Ketvirta, Atsakovių Plane nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, skirtingai nei Ieškovių pasiūlytame Žemės sklypo tvarkos nustatymo variante, yra maksimaliai (kiek tai objektyviai, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelį Žemės sklypo plotą ir didelį užstatymą, įmanoma) racionali, patogi visiems suinteresuotiems asmenims, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

4.16. Atskirai yra plačiau aptartinas Žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos indeksu „A3“ priskyrimas. Kaip minėta, šioje Žemės sklypo dalyje yra parkuojamos (statomos / laikomos) transporto priemonės (joje yra Kiemo aikštelė). Pagal Ieškovių Planą ši Žemės sklypo dalis yra išskaidyta į dalis „A“, „B“, „C“, „D“ ir „H“, Ieškovei/1 visas parkavimo vietas iš esmės prisiskiriant naudotis vien tik sau (Gyvenamojo namo gyventojams tuo tarpu paliekant tik 6 parkavimo vietas dalyje „D“).

4.17. Atsakovių nuomone, toks Žemės sklypo paskirstymas, kuriuo iš Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) iš esmės „atimamos“ parkavimo vietos, yra iš esmės ydingas, grubiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovių vertinimu, Žemės sklypo dalys, kurios Ieškovių Plane yra pažymėtos indeksais „A“, „B“, „C“, „D“ ir „H“, turi būti paliktos bendro naudojimo dalimis. Būtent tokiu Žemės sklypo naudojimo principu ir yra pagrįstas Atsakovių Planas, t. y. nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal Atsakovių Planą, Žemės sklypo dalis „A3“ (pagal Ieškovių Planą – dalys „A“, „B“, „C“, „D“ ir „H“) būtų bendro naudojimo dalys. Kitaip tariant, šioje Žemės sklypo dalyje savo transporto priemones galėtų parkuoti tiek Gyvenamojo namo gyventojai, tiek ir ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, atvykę į ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gyvenamajame name ir Prekybos pastate nuosavybės teise turimas komercines patalpas įsigyti prekių ir / ar paslaugų).

4.18. Ieškovės byloje nėra nurodžiusios, kam konkrečiai bus / yra naudojamos ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise Gyvenamajame name ir Prekybos pastate nuosavybės teise turimos komercinės patalpos. Kita vertus, iš šių patalpų naudojimo paskirties, nurodytos Nekilnojamojo turto registre, galima suprasti, kad jose bus / yra vykdoma tam tikra prekybos / paslaugų teikimo veikla, t. y. į patalpas atvyks ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, norintys įsigyti tam tikrų prekių ir/ ar paslaugų. Vadinasi, Žemės sklypo dalis „A3“ klientų transporto priemonėmis bus užimama sąlyginai trumpą laiką, t. y. aikštelė bus užimama tik tam laikui, kuris yra reikalingas įsigyti tam tikras prekes ir/ ar paslaugas. Kadangi, kaip yra galima suprasti iš Ieškovių Byloje pareikšto ieškinio, veikla visose komercinėse patalpose šiuo metu dar nėra vykdoma, šiuo metu nėra įmanoma tiksliai apskaičiuoti, koks gi konkrečiai bus Ieškovės/1 klientų srautas, t. y. koks realiai bus Žemės sklypo dalies „A3“ užimtumas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų transporto priemonėmis. Kita vertus, manytina, kad yra pakankamai objektyvu ir galima spręsti, jog ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai apsipirkti / gauti paslaugų neatvyks visi kartu (vienu metu), o per dieną ir tam tikru metu vakare pasiskirstys tam tikrais mažesniais ir didesniais srautais. Gyvenamojo namo gyventojams didžiausias poreikis pasinaudoti Kiemo aikštele (žeme po ja) tuo tarpu yra vakarais, t. y. kai gyventojai sugrįžta iš savo darbų / studijų ir kitų veiklų bei atitinkamai turi nakčiai palikti stovėti savo transporto priemones.

4.19. Žemės sklypo dalies „A3“ naudojimą palikus bendru, kaip yra pagal Atsakovių Planą, priešingai nei ją priskyrus naudotis vien tik ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip yra pagal Ieškovių Planą, iš esmės mažiausiai nukentės tiek vienos, tiek ir kitos šalies interesai, t. y. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai savo transporto priemones daugiausia parkuos trumpą laiką ir dienos metus bei vakarais tam tikrais mažesniais / didesniais srautais, o Gyvenamojo namo gyventojai daugiausia juos parkuos vakarais, grįžę iš darbų / studijų ir kitų veiklų.

4.20. Kita vertus, net ir kartais susidarant situacijai, kai Kiemo aikštelės užimtumas transporto priemonėmis didelis, t. y. jeigu vienas / kitas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas arba Gyvenamojo namo gyventojas atvyks į Kiemo aikštelę ir kartais joje neras laisvos vietos savo transporto priemonei pastatyti, bei atitinkamai dėl to turės ieškoti kitos vietos, kur pasistatyti savo transporto priemonę, tokia situacija, Atsakovių vertinimu, vis tiek bus mažiau neatitinkanti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Gyvenamojo namo gyventojų interesų nei situacija, kai iš Gyvenamojo namo gyventojų yra „atimamas“ iš esmės visas Kiemo aikštelės plotas, kaip to Byloje nori Ieškovės.

4.21. Taigi, dėl nurodytų priežasčių Atsakovės vertina, kad vis tik geriausiai abiejų šalių interesų pusiausvyra būtų užtikrinta (abi šalys patirtų mažiausiai nepatogumų) visą Kiemo aikštelės plotą (o tiksliau – po ja esančios žemės plotą) priskiriant naudotis Ieškovei/1 ir Lietuvos Respublikai bendrai, t. y. taip, kaip yra priskirta Atsakovių Plane.

4.22. Penkta, kaip šio priešieškinio III.2. dalyje jau aptarta, Atsakovių Planas yra parengtas, be kita ko, vadovaujantis UAB „GEOERA“ 2016 m. balandžio 28 d. parengtu Planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis (1 t., e.b.l. 16) ir jo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtu Įsakymu (1 t., e.b.l. 17-18). Kitaip tariant, Atsakovių Plane Žemės sklypo dalys yra išskirtos, jų dydžiai nustatyti ir Žemės sklypo plotai tose dalyse yra išskirti, iš esmės preciziškai vadovaujantis nurodytais dokumentais. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad Ieškovių Planas tuo tarpu nurodytų dokumentų visiškai neatitinka.

4.23. Tiek pagal Planą su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, tiek ir pagal Įsakymą, Žemės sklypo dalys „A1“, „A2“ ir „A3“ yra priskirtos bendro naudojimo dalims, t. y. dalims, kurios bendrai yra reikalingos aptarnauti tiek Gyvenamąjį namą, tiek Prekybos pastatą. Būtent toks nurodytų dalių paskirstymas ir atsispinti Atsakovių Plane.

4.24. Kaip jau ne kartą minėta, Atsakovių Planas, priešingai nei Ieškovių Planas, parengtas vadovaujantis tiek Planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, tiek jo pagrindu priimtu Įsakymu, todėl šiais dokumentais nustatyto Žemės sklypo naudojimo režimo nepažeidžia, priešingai – visiškai jį atitinka, dėl ko, manytina, nėra kliūčių jį tvirtinti teismo sprendimu.

4.25. Šešta, pirmiau aptartu aspektu yra būtina atkreipti dėmesį, kad ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjant Žemės sklypo dalį, apie Įsakymo priėmimą (ir jo turinį) jai buvo žinoma arba, kaip apdairiam ir atsakingam pirkėjui, neabejotinai turėjo būti žinoma, todėl ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigydama Žemės sklypą, tuo pačiu prisiėmė ir visas iš to sekančias pasekmes bei iš esmės su nustatytomis Žemės sklypo dalimis ir jo naudojimo režimu (tame tarpe, kad dalys „A1“, „A2“ ir „A3“ yra bendro naudojimo Žemės sklypo dalys) neabejotinai sutiko. Dėl to, manytina, dabar ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje Byloje neturėtų bandyti paneigti tų teisinių pasekmių, kurias sukūrė Įsakymas ir Planas su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis.

4.26. Septinta, Atsakovių vertinimu, Įsakymas suformavo visiems Žemės sklypo naudotojams (tame tarpe Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams) tam tikrus teisėtus lūkesčius, kad šie Žemės sklypą galės naudoti būtent taip, kaip tą numato Įsakymas (tame tarpe galės bendrai naudotis Žemės sklypo dalimis „A1“, „A2“, „A3“).

4.27. Šiuo atveju Atsakovės (o konkrečiai – Gyvenamojo namo būtų ir kitų patalpų savininkai), remdamiesi Planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis ir Įsakymu, objektyviai turėjo ir turi suformuotus teisėtus lūkesčius, kad turės galimybę Žemės sklypą naudoti būtent taip, kaip numatyta nurodytuose galiojančiuose teisinę galią turinčiuose dokumentuose, kas, Atsakovių vertinimu, papildomai suponuoja pagrindą Žemės sklypo naudojimo tvarką nustatyti ne pagal Ieškovių, o pagal Atsakovių Planą, sudarytą, kaip jau ne kartą minėta, vadovaujantis Planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis ir Įsakymu.

4.28. Aštunta, reikšminga aptarti ir tai, kad nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal Atsakovių Planą, būtų užtikrinti teisės aktų reikalavimai.

4.29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" (toliau – STR 2.02.01:2004) 5 p. nustatyta, jog šiame reglamente nustatyti tik minimalūs valstybės reguliuojami būsto visumos projektavimo privalomieji reikalavimai, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę.

4.30. STR 2.02.01:2004 10 p. numatyta, jog pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams. Minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai): (i) pastato užimamas plotas; (ii) priėjimai ir privažiavimai prie pastato; (iii) automobilių saugykla; (iv) želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms; (v) dviračių saugykla; (vi) vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti; (vii) inžinerinių sistemų statiniai (transformatorinės ir kita).

4.31. Remiantis statybos specialiųjų teisės aktų reikalavimais, žemės sklype, kuriame yra gyvenamasis namas, inter alia turi būti vietos / galimybė įrengti vaikų žaidimo aikštelę. Pažymėtina tai, kad reglamentavimas, jog žemės sklype, kuriame yra gyvenamieji pastatai, be kita ko, privalo būti vietos vaikų žaidimų aikštelei įrengti, nėra savitikslis. Tokiu būdu, kaip ir yra nustatyta STR 2.02.01:2004 5 p., siekiama užtikrinti priimtiną būsto visumos kokybę (t. y. užtikrinti vaikų poreikį turėti vietos žaisti ir turiningai leisti savo laisvalaikį).

4.32. Būtent galimybę Žemės sklype įrengti vaikų žaidimų aikštelę bei atitinkamai minėtų specialiųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi užtikrintų Žemės sklypo dalies, kuri Plane yra pažymėta indeksu „A2“ priskyrimas bendram naudojimui (t. y. ne vien Ieškovėms, kaip tas yra numatyta Ieškovių Plane, bet ir Gyvenamojo namo gyventojams). Būtent toks nurodytos dalies priskyrimas ir atsispindi Atsakovių Plane, t. y. nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal Atsakovių Planą, Gyvenamojo namo gyventojai turėtų galimybę Žemės sklypo dalyje „A2“ įsirengti vaikų žaidimų aikštelę.

4.33. Devinta, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Atsakovių Planas, priešingai nei Ieškovių Planas, iš esmės atitinka ir Žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Atkreiptinas dėmesys į šiuos du detaliojo plano aspektus:

4.34. Žemės sklypo detaliajame plane Žemės sklypo dalies „A2“ panaudojimas (Ieškovių Plane ši dalis yra pažymėta raide „G“) yra konkretizuotas, t. y. numatyta, kad šioje dalyje yra įrengiami žalieji plotai, vaikų žaidimų aikštelė – apie 150 kv.;

4.35. Žemės sklypo detaliajame plane ir jo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Kiemo aikštelė (Žemės sklypo dalis „A3“) yra priskirtina (numatyta) naudotis ne tik Ieškovei/1, kuri yra komercinių patalpų, esančių Gyvenamajame name ir Prekybos pastate, savininkė, tačiau ir Gyvenamojo namo butų savininkams, o būtent, nustatant Žemės sklypo naudojimo režimą, yra nurodyta, kad: „Reikalingas automobilių parkavimo vietų skaičius – 122. Butų – 89, komercinės patalpos apie 1000 m² (1 vt. – 30 kv. m.) – 33 vt. Suplanuota požeminiame parkinge P2 – 62 vt., kiemo aikštelėje – 60 vt. Viso reikalinga – 122 vt., viso suplanuota 122 vt.“ (1 t., e.b.l. 118). Taigi, iš to, kas nurodyta, Atsakovių vertinimu, yra akivaizdu, kad, nustatant Žemės sklypo teritorijos naudojimo režimą, be kita ko, vertinant automobilių parkavimo vietų poreikį Žemės sklype ir galimybę tą poreikį patenkinti, buvo aiškiai suplanuota, kad Kiemo aikštele (Žemės sklypo dalimi „A3“) naudosis ne tik ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir Gyvenamojo namo butų savininkai.

4.36. Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymas pagal Atsakovių Planą visiškai atitiktų pirmiau nurodytus detaliojo plano sprendinius, t. y.: (i) Žemės sklypo dalyje „A2“ Gyvenamojo namo gyventojai galėtų įsirengti vaikų žaidimų aikštelę, kaip tas numatyta Žemės sklypo detaliajame plane; (ii) Žemės sklypo dalyje „A3“ Gyvenamojo namo gyventojai galėtų parkuoti savo transporto priemones, kaip tas taip pat numatyta Žemės sklypo detaliajame plane.

4.37. Taigi, Atsakovių vertinimu, visų aukščiau šiame priešieškinyje išdėstytų argumentų visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad visų suinteresuotų asmenų (Žemės sklypo naudotojų) interesus geriausiai atitiktų Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymas pagal Atsakovių Planą.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių nustatymo“, atsižvelgdama į UAB „GEOERA“ parengtą planinę medžiagą, kurioje nustatytos reikalingos žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti, šio įsakymo 2 punktu nustatė, kad 0,4780 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių pastatų 2A9b ir 3Elg eksploatavimui reikalingos tokios dalys: gyvenamajam namui 2A9b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,1821 ha (iš jų 0,1054 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane Ml :500 pažymėta indeksu „B1+B2“; 0,0767 ha bendro naudojimo ploto, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „A1+A2+A3“): prekybos pastatui 3Elg (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,2959 ha (iš jų 0,1712 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „C“; 0,1247 ha bendro naudojimo ploto, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „A1+A2+A3“).

5.2. Nacionalinė žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja 2016 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 8VĮ-755-(l4.8.2.) (toliau - Įsakymas) 3 punktu nustatė 0,4780 ha valstybinės žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, dalis pastatų savininkams: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja - UAB „(duomenys neskelbtini)“) - 0,2282 ha. DNSB „SPR monolitas-2“ - 0,0812 ha. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0749 ha. Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0937 ha.

5.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune į Nacionalinę žemės tarnybą nesikreipė.

5.4. UAB „(duomenys neskelbtini)” iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 16 d. yra įgijusi nuosavybės teises į 338/1000 dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Prekybos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-06-19 perleido nuosavybės teises į visą Sklypo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl susiklostė tokia situacija UAB „(duomenys neskelbtini)” neturi nuosavybės teisių į jokią Sklypo dalį.

5.5. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnis). Pagal tą patį proporcingumo principą jie turi naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam daiktui eksploatuoti reikalinga valstybine žeme. Pastatų ir statinių savininkams taikomos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d, nutarimu Nr. 260 patvirtintos, naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės).

5.6. Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

5.7. Aptariamame Taisyklių punkte įtvirtintos ir šiam ginčui spręsti reikšmingos nuostatos. Valstybinės žemės sklype, išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) - bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims - šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

5.8. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims — šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

5.9. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas 6 punktą, gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai — skirti gyventi vienai šeimai (6.1) bei gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai - skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau (6.3); negyvenamieji pastatai skirstomi į garažų paskirties pastatai - pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir pan.) (7,7); gamybos, pramonės paskirties pastatai - gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita) (7.8); pagalbinio ūkio paskirties pastatai - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (7.17); kitos paskirties pastatai - kitos paskirties pastatai, nurodant tikslinę paskirtį (lošimų namų pastatai ir kita), kurių negalima priskirti prie kitų Reglamente išvardintų pastatų grupių (pogrupių) (7.20).

5.10. Šiuo atveju ginčo žemės sklype yra dviejų skirtingų tipų pastatai: pastatas - prekybos pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - prekybos ir pastatas - gyvenamasis namas, kurio paskirtis - trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai. UAB „Banesta“, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu, rengdama žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, iš esmės rėmėsi vieninteliu kriterijumi - konkrečiais pastatais užstatytu plotu. Toks kriterijus galėtų būti tinkamas tuo atveju, jei žemės sklype būtų vienodo tipo pastatai. Daugiabučio namo tinkamam naudojimui užtikrinti reikia atitinkamai daugiau vietos automobilių stovėjimo vietoms, žaliai vejai, žaidimų aikštelei ir 1.1, nei prekybos pastatui. Tai privalo būti įvertinta išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį. Be to, daugiabutis namas yra taip pat ir daugiaaukštis, todėl pagrindiniu ir vieninteliu atsakovo kriterijumi pasirinktas kriterijus - pastatu užstatytas plotas, nustatant žemės sklypo dalį, reikalingą pastatui eksploatuoti, nėra objektyvus. Žemės sklypo, skirto konkrečiam pastatui / pastatams eksploatuoti dalis šiuo atveju turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į statinio bendro naudojimo plotą, nes tokiu būdu bus išlaikytas proporcingumo principas nepriklausomai nuo to ar pastatas yra vieno aukšto, ar kelių, kai tuo tarpu vertinant tik pastato užstatytą plotą ir esant skirtingų tipų statiniams atsiranda ryški disproporcija.

5.11. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad valstybė dalyvaudama susitarime dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo su kitais žemės bendraturčiais, negali nepaisyti butų ir kitų statinių savininkų teisių, kurios kyla iš įstatymo - teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šių teisių įgyvendinimas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą neatskiriamas nuo poreikio statiniui eksploatuoti vertinimo, o tai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti tokio susitarimo tarp žemės bendraturčių dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo sudarymą, kuris nepažeistų įstatymu ginamų statinių (butų) savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2014).

5.12. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis ta, kad žemė būtų naudojama pagal tikslinę jos paskirtį. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti taip pat teisė, teisės aktuose nustatyta tvarka, ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Nors formaliai 2498/4780 dalis Sklypo patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau Sklypas yra naudojamas tik statinių savininkų poreikiams tenkinti. Statinių savininkai yra visateisiai Sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio Sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį apsauga.

5.13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem Šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas turi taikyti minėtą interesų derinimo principą ir pasisakyti, kokia bendrosios nuosavybės teise turimų objektų naudojimosi tvarka geriausiai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatymas iš teismo reikalauja siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

5.14. Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovų pateiktą Sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, negalima nustatyti ar ieškovų siūloma naudojimosi tvarka, atitinka paskiriamas naudojimosi dalis. Ieškovas (1) ieškiniu prašo raidėmis A, B, C pažymėtas Sklypo dalis priskirti Ieškovui (1) naudotis atskirai nuo Sklypo bendraturčio ir naudotojų, Ieškovas (1) ir Ieškovas (2) raide G pažymėta Sklypo dalimi pageidauja naudotis bendrai bei nurodo, kad raidėmis D, E, F pažymėtomis Sklypo dalimis Ieškovas (1) naudosis bendrai su kitais naudotojais, nenurodant konkrečios vietos. Taigi susidaro tokia situacija, kad Ieškovas (1) nusistato naudojimosi dalį atskirai nuo kitų naudotojų ir dar bendrai naudojasi kitomis Sklypo dalimis su kitais Sklypo naudotojais. Taip pat iš Ieškovo (1) pateikto Sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano, matyti, kad Ieškovui (1) išskiriama net trys atskiros Sklypo dalys, tame tarpe Lietuvos Respublikai, kaip Sklypo bendraturtei priskiriama tik viena Sklypo dalis, kuri būtų atskiro naudojimo, o likusios Sklypo dalys laikomos bendro naudojimo, kuriomis naudojasi visi žemės sklypo naudotojai tame tarpe ir Ieškovas (1).

5.15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr.3K-3-96/2009) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė, konstatavo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčių, bet ir su nuomininku (naudotoju), nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Taigi ieškovo teiginys, kad atsakovai DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai iš Įsakyme nustatytų Sklypo dalių grindžia savo tariamas teises atitinkamai naudotis Sklypu ir, kad valstybinės žemės sklypo dalių nustatymas yra viešojo administravimo subjekto aktas, o ne bendraturčių susitarimas yra visiškai neteisingas ir klaidinantis. Ieškovų teiginys, kad sklypo dalių nustatymas yra atliekamas pagal formalius kriterijus ir nėra ieškoma statinių savininkų/bendraturčių konkrečių interesų pusiausvyros taip pat yra neteisingas, nes visos procedūros yra atliekamos pagal galiojančius teisės aktus, sklypo dalys nustatomos, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose, naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, įtvirtintas nuostatas.

5.16. Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)” į susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo procedūrą yra visiškai negalimas. Visų pirma, ieškovas UAB ,(duomenys neskelbtini)” nėra žemės sklypo bendraturtis, t. y. neturi jokios žemės sklypo dalies nuosavybės teise, antras klaidinantis ir netinkamas aspektas, dėl kurio UAB „(duomenys neskelbtini)” negali būti įtrauktas kaip susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo šalis yra tas, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirai nuo bendraturčio Lietuvos Respublikos ir valstybinės sklypo dalies naudotojų / nuomininkų skirti minėtojo sklypo dalį „G“ (326 m2), konkrečiai neišskiriant kokiu žemės plotu, kuri bendrovė naudosis. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad susiklostė situacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nusipirko dalį patalpų, bet jai yra būtina ir žemės sklypo dalis, būtina patalpos dalies eksploatavimui. Atkreipiame dėmesį, jog numatyta žemės sklypo dalis, kuri anot UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra reikalinga patalpų dalies, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)” eksploatavimui, yra ne po pastatu, kuriame yra įgyta patalpų dalis, o atskira, statiniais neužstatyta žemės sklypo dalis “G”. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, jau perkant patalpų dalį UAB „(duomenys neskelbtini)” galėjo ir turėjo pasidomėti ir inicijuoti ne tik patalpų dalies įsigijimą, bet ir patalpoms eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)” negali būti įtraukta, kaip susitarimo dėl Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo šalis, nes tai absoliučiai pažeistų kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus.

5.17. Šalys, neaptarusios pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu (pvz., įpareigoti kitą šalį sudaryti sutartį, pripažinti, kad šalys susitarė dėl panaudos, ar nustatyti servitutą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017).

5.18. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 16 d. perleido visą bendrovei nuosavybės teise priklausiusią 338/1000 dalį mašinų parkavimo aikštelės, o prieš tai 2019 m. birželio 19 d. perleido visą Sklypo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka, kad žemės sklypo dalimi Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta raide „G“ (326 m2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotųsi bendrai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žemės sklypo bendraturtis ir įsigijus dalį patalpų pastate žemės sklypo bendraturčiui (šiuo atveju būsimam/galimam bendraturčiui) turi atitekti dalis bendro naudojimo žemės sklypo dalies, esančios po pastatu, kuriame yra nuosavybės teise priklausanti dalis patalpų, ir pavyzdžiui iš laisvos, statiniais neužstatytos žemės sklypo dalies atitinkamas plotas, o ne tik atskiros, neužstatytos žemės sklypo dalis.

5.19. Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į Ieškovo (1) poziciją, kad vaikų žaidimo aikštelės nėra galimybės įrengti, laikosi nuomonės, kad vaikų žaidimo aikštelė turi būti pastatyta, nes ji pažymėta Detaliajame plane, kuri rengė pats Ieškovas ir / ar su juo susiję asmenys. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 punktą, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

5.20. Galimybių įrengti vaikų žaidimo aikštelę reikia ieškoti ne dabar, o nusimatyti įrengimą ir galimą eksploatavimą tada, kai buvo rengiamas detalusis planas. Nacionalinė žemės tarnyba siūlo patekimą į vaikų žaidimo aikštelę įrengti per prekybos pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, nes turimais duomenimis matome, kad toks įėjimas buvo numatytas anksčiau.

5.21. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su atsakovų nuomone, kad kiti inžineriniai statiniai - kiti statiniai (kiemo aikštelė b 1 -1623 kv. m.) yra pastato - gyvenamojo namo priklausinys, nes bendro naudojimo Sklypo dalis reikalinga ne tik patekimui į pastatą, esantį Sklype, bet ir pastato naudojimui pagal jo paskirtį ir tam reikalingų žemės plotų įrengimui, t. y. pvz. kiemui, automobilių stovėjimo vietoms, žaliai vejai, žaidimų aikštelei ir kt.

5.22. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, vadovaujantis CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, kiemo aikštelės dalys praeityje turėjo būti perleidžiamos proporcingai perleidžiamų patalpų plotams, esančioms pastate – gyvenamajame name, kuris stovi ginčo Sklype.

5.23. Pagal Statybos techninį reglamento STR 2.06.04:2014 107 punktą, statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius - padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai) pastatams - 1 vieta vienam butui.

5.24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl jo suformavimo kaip nekilnojamojo turto objekto arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

5.25. Reglamento STR 1,01.03:2017 4.4 papunktyje nurodyta, kad statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Taigi apibendrinant, galima teigti, kad kiti inžineriniai statiniai - kiti statiniai (kiemo aikštelė b l – 1623 kv. m.), gali būti vertinami kaip savarankiškai funkcionuojantys, tačiau tai nepaneigia prielaidos, kad jie galėtų būti vertintini kaip priklausiniai.

6. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai ir ieškovės pusėje trečiuoju asmeniu dalyvavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pagrindu, o priešieškinį pareiškusių atsakovių atstovai prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Atsakovės NŽT atstovas prašė ieškinį atmesti, o dėl priešieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis atmestinas.

1. Nagrinėjama civilinė byla iškelta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)” 2019-03-06 pareikštą ieškinį atsakovėms DNSB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo Valstybei nuosavybės teise priklausančiu 0,4780 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau –ir Sklypas). Pradinio ieškinio pateikimo metu dalis minėto žemės sklypo buvo išnuomota - ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (0,2282 ha), atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (0,0812 ha), atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (0,0749 ha). Likusi neišnuomota žemės sklypo dalis sudaro 0,0937 ha. Žemės sklype yra šie statiniai:

1.1. Gyvenamasis 9 aukštų pastatas (toliau –ir Gyvenamasis namas), žymėjimas plane 2A9b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pastato pirmajame aukšte yra šie nekilnojamojo turto objektai: Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios patalpos pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje, 2019-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, jas nuosavybės teise įsigijo ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuri yra pradinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesinių teisių perėmėja). Kituose pastato aukštuose yra Gyvenamosios patalpos - 88 privatiems asmenims priklausantys butai. Butų savininkus byloje atstovauja atsakovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

1.2. Vieno aukšto Prekybos pastatas, žymėjimas plane 3E1g, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį pastatą sudaro šie nekilnojamojo turto objektai: Negyvenamoji patalpa – Prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2019-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“; Negyvenamoji patalpa – Mašinų parkavimo aikštelė (požeminė), pažymėta G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra 50 automobilių parkavimo vietų. Pradinio ieškinio pateikimo metu 338/1000 minėtos patalpos dalys (kurias sudaro įvažiavimai prie įrengtų parkavimo vietų), nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2019-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jas įsigijo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Likusios Mašinų parkavimo aikštelės dalys (parkavimo vietos) nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, kuriuos byloje atstovauja Bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

1.3. Kiti inžineriniai statiniai – Kiti statiniai (kiemo aikštelė b1-1623 kv.m.), unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), (toliau –ir Kiemo aikštelė), kuri pradinio ieškinio pateikimo metu nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2019-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ją įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.), (toliau - Įsakymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymu (toliau – ir Žemės įstatymas), Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 7 ir 8 punktais, atsižvelgiant į 2016-04-28 UAB „Geoera“ parengtą ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 13 d. suderintą planinę medžiagą, kurioje nustatytos reikalingos žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti (pradinio ieškinio priedai Nr. 2, 3), buvo pripažintas netekusiu galios ankstesnis (2015-05-20) NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 8VĮ-625-(14.8.2.)„Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalių nustatymo“, ir nustatytos Sklypo dalys, reikalingos jame esančių pastatų 2A9b ir 3E1g eksploatavimui:

2.1. Gyvenamajam namui 2A9b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti – 0,1821 ha žemės sklypo plotas (iš jų 0,1054 ha žemės sklypo dalis, UAB „Geoera“ parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „B1 + B2“ (t.y. gyvenamuoju namu užstatytos žemės sklypo dalys); taip pat 0,0767 ha bendro naudojimo ploto, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „A1+A2+A3“ (t.y. neužstatytos žemės sklypo dalys).

2.1.1. Gyvenamajam namui eksploatuoti priskirta 0,1821 ha žemės sklypo dalis šio pastato bendraturčiams paskirstyta taip: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjos - „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu - UAB „(duomenys neskelbtini)“) - 0,0260 ha; Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0812 ha; Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0749 ha.

2.2. Prekybos pastatui 3Elg (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti - 0,2959 ha (iš jų 0,1712 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „C“ (t.y. Prekybos pastatu užstatyta žemės sklypo dalis); 0,1247 ha bendro naudojimo ploto, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „A1+A2+A3“ (t.y. neužstatytos žemės sklypo dalys).

2.2.1. Prekybos pastatui eksploatuoti priskirta 0,2959 ha žemės sklypo dalis šio pastato bendraturčiams paskirstyta taip: UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0479 ha; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjos - „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu - UAB „(duomenys neskelbtini)“) - 0,1543 ha; Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0937 ha.

3. Pagal paskaičiuotas pastatų 2A9b ir 3E1g eksploatavimui reikalingas dalis, Nacionalinė žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja 2016 m. liepos 15 d. Įsakymo 3 punktu nustatė 0,4780 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis, pastatų savininkams:

3.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja - „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu - UAB „(duomenys neskelbtini)“) - 0,1803 ha;

3.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja - UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 0,0479 ha;

3.3. Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0812 ha;

3.4. Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0749 ha;

3.5. Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ - 0,0937 ha.

4. Su pradiniu ieškiniu pateiktas 2019-01-10 NTR išrašas patvirtina, kad 2016 m. liepos 15 d. Įsakymu nustačius žemės Sklypo dalis, reikalingas jame esančių pastatų 2A9b ir 3E1g eksploatavimui, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrijomis (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos valstybinio žemės sklypo nuomos sutartys. Pagal bylos duomenis, jau bylos iškėlimo metu „(duomenys neskelbtini)“ priskirta valstybinės žemės dalimi (0,1803 ha) naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi 2018-11-09 Susitarimu buvo pakeista dar 2016-07-27 sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, Nr. 8SŽN-231-(14.8.55.). Taip pat, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-09 buvo sudaryta ir jai priskirtos dalies - 0.0479 ha nuomos sutartis. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-11-09 buvo išnuomota 0,2282 ha žemės sklypo. Pažymėtina, kad minėtos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys byloje nepateiktos. Yra pateikta tik 2019-04-01 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, notarinio registro Nr. RK-1735, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko išsinuomotą žemės sklypo dalį - 0,2282 ha, iš 0,4780 ha bendro Sklypo ploto. Sutarties 11 p. nurodyta, kad prie minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pridedamas parduodamo žemės sklypo planas M1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis.

5. Ieškovė, kartu su 2019-04-01 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi pateikė žemės sklypo planą M1:500, 2003-02-19 parengtą ir suderintą UAB „Žemėtvarkos darbai“, kurio pagrindu VĮ Registrų centre 2004-01-21 buvo įregistruoti žemės sklypo kadastriniai duomenys. Tačiau šiame plane nėra jokių duomenų apie perkamos dalies lokalizaciją žemės Skype.

6. Pažymėtina, kad byloje taip pat yra pateiktos DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės nuomos sutartys, kuriomis DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-09-29 išsinuomojo Įsakymu jai priskirtą Sklypo dalį – 0,0812 ha, o DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-17 išsinuomojo jai priskirtą 0,0749 ha Sklypo dalį. Nuomos Sutartyse 18 p. taip pat nurodyta, kad prie jų pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas M1:500, kuris yra neatskiriama sudedamoji nuomos sutarties dalis. Šie planai byloje nepateikti.

7. Kaip minėta, 2016-04-28 UAB „Geoera“ buvo parengtas ir suderintas minėto žemės Sklypo planas su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, kurio pagrindu NŽT skyriaus vedėjos 2016-07-15 Įsakymu ne tik buvo nustatytos sklype esančių pastatų 2A9b ir 3E1g eksploatavimui reikalingos dalys, bet ir tose dalyse išskirtos pastatais užstatytos ir neužstatytos (bendro naudojimo) dalys ir nurodytas tų dalių ženklinimas UAB „Geoera“ parengtame plane. Taip pat, kiekvieno pastato eksploatavimui reikalingos dalys paskirstytos tų pastatų savininkams.

8. Pažymėtina, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo valstybinės žemės nuomininkė. Nuosavybės teise jai priklausančią 1141/2390 žemės Sklypo dalį ieškovė įsigijo 2019-06-19 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MČ-4058 pagrindu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų nustatyta, kad likusi 1249/2390 žemės Sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba.

9. Taigi byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės Sklypu nustatymo, kuris šiuo metu yra bendroji dalinė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos nuosavybė. Ieškovė prašo naudojimosi Skypu tvarką nustatyti pagal UAB „Banesta“ 2022-04-07 parengtą 4780 kv.m. žemės sklypo planą M1:500, kuriame pažymėta, jog jis atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą UAB „Banesta“ 2022 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo planą (kuris buvo rengiamas UAB „(duomenys neskelbtini).“ užsakymu, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog buvo panaikinti ir pakeisti Sklypui nustatyti servitutai).

10. Nesutikdamos su pradiniu ir patikslintais ieškiniais, atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė priešieškinį ir prašė naudojimosi Sklypu tvarką nustatyti pagal MB „DVG planai“ 2020-07-08 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, sudarytą vadovaujantis 2016-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) ir 2016-04-28 UAB „Geoera“ parengtu žemės sklypo planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, nekeičiant Registrų centre įregistruoto sklypo ribų ir ploto. Atsižvelgiant į minėtus servitutų pakeitimus ir į UAB „Banesta“ parengtą naują žemės Sklypo kadastro duomenų bylą bei 2022-02-18 patikslinus žemės sklypo kadastrinius duomenis, atsakovės taip pat patikslino byloje pareikšto priešieškinio dalyką ir naudojimosi tvarką prašo nustatyti pagal MB „DVG planai“ 2022-04-25 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, kuriame atsispindi minėti pakeitimai – t.y. panaikinti ir pakeisti servitutai. Pažymėtina, kad MB „DVG planai“ 2022-04-25 plane analogiškai nurodyta, kad jis sudarytas vadovaujantis minėtu Įsakymu ir 2016-04-28 UAB „Geoera“ parengtu žemės sklypo planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, nekeičiant Registrų centre įregistruoto sklypo ribų ir ploto.

11. Atsakovės teigia, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka administraciniam aktui - 2016-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymui Nr. 8VĮ-755-(14.8.2.) ir 2016-04-28 UAB „Geoera“ parengtam žemės sklypo planui (toliau – ir Planas) su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, kadangi minėtu Įsakymu yra nustatyta, kad žemės Sklypo dalys, Plane pažymėtos raidėmis A1, A2 ir A3 yra bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kurios reikalingos tiek Gyvenamojo namo, tiek Prekybos pastato tinkamai eksploatacijai užtikrinti, o ieškovė žemės Sklypo dalį, Plane pažymėtą raide A2 ir didžiąją dalį žemės Sklypo dalies, Plane pažymėtos raide A3, nori prisiskirti naudotis tik sau. Atsakovių vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka absoliučiai negalima, kadangi minėtas Įsakymas yra nenuginčytas ir galiojantis administracinis aktas (t.y. aktas, sukeliantis teisines pasekmes).

12. Su tokia atsakovių pozicija ieškovė nesutinka, teigia, jog Bendrijos nepagrįstai Įsakymo bei prie jo pridėto funkcionavimo Plano pagrindu grindžia savo tariamas teises atitinkamai naudotis sklypu. Įsakymas ir prie jo pridėtas Sklypo funkcionavimo planas nereiškia naudojimosi Sklypu nustatymą ir netrukdo kilus ginčui tarp ieškovės ir valstybinės Sklypo dalies naudotojų nustatyti kitokią, nei funkcionavimo Plane išskirtos bendro sklypo dalys, išskiriant atskiro naudojimo dalis.

13. Vertinant nurodytas ieškovės ir atsakovės pozicijas ir argumentus, reikalinga įvertinti Įsakymo ir 2016-04-28 UAB „Geoera“ parengto Plano su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis reikšmę sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos.

Dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

14. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad nors ieškovė žemės sklypo dalį yra įsigijusi iš privataus asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pradinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo dalį buvo įsigijusai iš valstybės ir vėliau ją perleido UAB „(duomenys neskelbtini), kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiųjų ir procesinių teisių perėmėja. Be to, likusi dalis žemės sklypo vis dar yra valstybinė žemė. Taigi, bylos iškėlimo metu visas 0,4780 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Minėtas valstybinės žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka, tame tarpe ir vadovaujantis minėtu Įsakymu, pagal kurį buvo paskirstytos žemės sklypo dalys, 2016-07-27, 2017-07-17 ir 2017-09-29 Valstybinės žemės nuomos sutartimis buvo išnuomotas (vėliau parduotas) pradinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovėms Daugiabučio namo savininkų bendrijoms.

15. Viešosios teisės aktai nustato tam tikrą imperatyvią valstybinės žemės pardavimo ir nuomos tvarką. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. 1-4 p.).

16. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių aktualioje redakcijoje, galiojančioje nuo 2015 m. vasario 11 d.), (toliau – Taisyklės).

17. Taisyklių 8 p. reglamentuojama Žemės sklypo nuomos ir pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo tvarka, kai Žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama / išnuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

18. Parduodamų / išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo/išnuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

19. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas/išnuomojamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

20. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

21. Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama / išnuomojama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą.

22. Tiek prie valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, tiek prie valstybinės žemės nuomos sutarties turi būti pridedamas pagal Taisyklių 8 p. parengtas žemės sklypo planas (Taisyklių 1 ir 3 priedai), kaip neatskiriama nurodytų sutarčių dalis.

23. Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, valstybinės žemės sklypas yra parduodamas / išnuomojamas pirmiausia parengus taip vadinamą statinių funkcionavimo planą, kuriame žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams yra išskiriamos žemės sklypo dalys, kurios yra reikalingos jiems eksploatuoti, bei papildomai išskiriama bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kuri yra reikalinga užtikrinti kiekvieno iš savarankiškai funkcionuojančių statinių tinkamą naudojimą pagal jų paskirtį. Parengus nurodytą planą, yra priimamas įsakymas, kurio pagrindu žemės sklypo dalys paskirstomos statinių savininkams bei vėliau, vadovaujantis minėtu planu bei įsakymu, yra sudaromos valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir / ar valstybinio žemės sklypo nuomos sutartys.

24. Sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, nurodytu teisiniu reglamentavimu, Įsakymu ir žemės sklypo planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis reikia vadovaujantis, nes tik nustačius, kokios statiniais užstatyto ir neužstatyto valstybinės žemės sklypo dalys buvo paskirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“, kurios vėliau atiteko ieškovei, bei kokios paskirtos Gyvenamojo namo savininkų Bendrijoms (atsakovėms), bus galima įvertinti, ar ieškovės ir atsakovių parengti naudojimosi tvarkos planai tas dalis atitinka; ar šalys, prašydamos jų naudojimui priskirti tam tikras pastatais užstatytas ir neužstatytas žemės sklypo dalis, nesiekia tenkinti savo interesus kitos šalies sąskaita.

25. Kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus Įsakymu nustatyta, kad Žemės sklype esančių Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato eksploatavimui yra reikalingos tokios dalys:

1) Gyvenamajam namui – 1821 kv. m. (iš jų 1054 kv. m. Žemės sklypo dalis Statinių eksploatacijos plane pažymėta indeksais „B1“ ir „B2“ (pastatu užstatytos dalys) ir 767 kv. m. bendro naudojimo ploto, kuris Statinių eksploatacijos plane pažymėtas indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“ (pastatais neužstatytos dalys). Iš bendro namo eksploatacijai skirto 1821 kv. m. ploto UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja – Ieškovė) paskirta 260 kv. m., Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – 812 kv. m.; Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – 749 kv. m.

2) Prekybos pastatui – 2959 kv. m. (iš jų 1712 kv. m. Žemės sklypo dalis Statinių eksploatacijos plane pažymėta indeksu „C“ (pastatu užstatyta dalis); 1247 kv. m. bendro naudojimo ploto, kuris Statinių eksploatacijos plane pažymėtas indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“ (pastatais neužstatytos dalys). Iš nurodyto bendro Prekybos centro pastato eksploatacijai skirto 2959 kv. m ploto UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja – Ieškovė) paskirta – 479 kv. m.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėja – Ieškovė) – 1543 kv. m.; Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – 937 kv. m.

26. Taigi, šiuo Įsakymu yra nustatytos Gyvenamajam namui ir Prekybos pastatui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir jos paskirstytos kiekvienam statinių savininkui. Minėtame Įsakyme taip pat yra išskirtos pastatais užstatytos ir neužstatytos žemės sklypo dalys, nurodytas jų plotas. Tačiau šios dalys nėra paskirstytos kiekvienam statinių bendraturčiui. Tarp šalių kyla ginčas dėl šių dalių paskirstymo.

27. Pažymėtina, kad ieškovė ir priešieškinį pareiškusios atsakovės skirtingai skaičiuoja ir vertina joms tenkančias pastatais užstatyto ir neužstatyto Sklypo dalis. Nors šių dalių paskaičiavimas yra valstybinės žemės sklypo Nuomotojo (šiuo atveju –NŽT) prerogatyva, tačiau Įsakyme jos nėra nurodytos, o kilus ginčui nei viena iš šalių į valstybinės žemės sklypo Nuomotoją nesikreipė ir neprašė patikslinti joms tenkančias užstatytos ir neužstatytos žemės dalis. Kadangi pagal suformuotą Kasacinio teismo bylų praktiką sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimą pirmiausia reikia nustatyti kokia pastatais užstatytos žemės sklypo dalis tenka statinių bendraturčiams, o tik tuomet spręsti neužstatytos žemės paskirstymo klausimą, teismas sprendžia, kad kiekvienam bendraturčiui tenkančią pastatais užstatytos ir neužstatytos dalies dydį reikia ir galima nustatyti, nes yra žinomos atskiriems statiniams eksploatuoti reikalingos bendraturčiams išskirtos dalys, o taip pat atskirais pastatais užstatytos ir neužstatytos dalys.

28. Kaip minėta, iš buvusio 4780 kv. m. valstybinės žemės sklypo šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklauso 2282 kv.m. žemės sklypo plotas, o Lietuvos Respublikai 2498 kv.m. žemės sklypo plotas. Procentine išraiška ieškovei priklauso 47,74 % , o Lietuvos Respublikai 52,26 % .

29. Pagal Įsakymą, Gyvenamajam namui eksploatuoti Ieškovei atitekusi valstybinės žemės sklypo dalis procentine išraiška sudaro 14,3 % (260 kv.m. x 100 % / 1821 kv.m. = 14,3 %), o Daugiabučio namo savininkų bendrijoms - 85,7 % (1561 kv.m. x 100 % / 1821 kv.m.= 85,7 %).

30. Proporcingai Gyvenamajam namui eksploatuoti Ieškovei tekusiai daliai, iš 1054 kv. m. užstatyto ploto, kuris Statinių eksploatacijos plane pažymėtas indeksais „B1“, „B2“, Ieškovei tenka 150,72 kv.m. (1054 kv.m. x 14,3 % = 150,72 kv.m.), o Daugiabučio namo savininkų bendrijoms 903,28 kv.m. užstatyto ploto (1054 kv.m. x 85,7 % = 903,28 kv.m.).

31. Proporcingai Gyvenamajam namui eksploatuoti Ieškovei tekusiai daliai, iš 767 kv. m. bendro naudojimo (neužstatyto) ploto, kuris Statinių eksploatacijos plane pažymėtas indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“, Ieškovei tenka 109,68 kv.m. (767 kv.m. x 14,3 % = 109,68 kv.m.), o Daugiabučio namo savininkų bendrijoms 657,31 kv.m. neužstatyto ploto (767 kv.m. x 85,7 % = 657,31 kv.m.).

32. Prekybos pastatui eksploatuoti pagal Įsakymą Ieškovei tekusi dalis procentine išraiška sudaro 68,33 % (2022 kv.m. x 100 % / 2959 kv.m. = 68,33 % , o Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 31,67 % (937 kv.m. x 100 % / 2959 m2 = 31,67 % ).

33. Proporcingai Prekybos pastatui eksploatuoti Ieškovei tekusiai daliai, iš 1712 kv. m. užstatyto ploto, kuris Statinių eksploatacijos plane pažymėtas indeksu „C“, Ieškovei tenka 1169,80 kv.m. (1712 kv.m. x 68,33 % = 1169,80 kv.m.), o Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 542,19 kv.m. užstatyto ploto (1712 kv.m. x 31,67 % = 542,19 kv.m.) užstatyto ploto.

34. Proporcingai Prekybos pastatui eksploatuoti Ieškovei tekusiai daliai, iš 1247 kv. m. bendro naudojimo (neužstatyto) ploto, kuri Statinių eksploatacijos plane pažymėta indeksu „A1“, „A2“ ir „A3“, Ieškovei tenka 852,07 kv.m. (1247 kv.m. x 68,33 % = 852,07 kv.m.), o Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 394,92 kv.m. neužstatyto ploto (1247 kv.m. x 31,67 % = 394,92 kv.m.).

35. Tokiu būdu paskaičiuojama, kad Įsakymu paskirtą Gyvenamajam namui ir Prekybos pastatui eksploatuoti reikalingą Ieškovei atitekusią valstybinės žemės sklypo dalį, kuri šiuo metu ieškovei priklauso nuosavybės teise, sudaro 1320,52 kv.m. pastatais užstatyto ploto (150,72 kv. m. +1169,80 kv.m. =1320,52 kv.m.) ir 961,75 kv.m. (109,68 kv.m. + 852,07 kv.m. = 961,75) neužstatyto ploto, o Daugiabučio namo savininkų bendrijoms ir Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ tekusi valstybinės žemės sklypo dalis, kuri ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau yra naudojama atsakovių, sudaro: 1445,47 kv. m. (903,28 kv.m. + 542,19 kv.m. = 1445,47 kv.m.) pastatais užstatyto ploto ir 1052,23 kv.m. (657,31 kv.m. +394,92 kv.m. = 1052,23 kv.m.) neužstatyto ploto.

36. Teismo vertinimu, toks skaičiavimas neprieštarauja Taisyklių 8 ir 7 punkto nuostatoms. Pažymėtina, kad iš esmės tokiu pačiu principu po pastatais esančias ir pastatais neužstatytas žemės sklypo dalis skaičiuoja ir NŽT, kurios kompetencijoje ir yra spręsti dėl šių dalių dydžio. Tuo tarpu ieškovė pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos tik pastatais užstatytas plotas ieškovei ir Lietuvos Respublikai yra skaičiuojamas proporcingai turimų patalpų plotui. Tačiau toks skaičiavimas yra ydingas ir prieštarauja Taisyklių 8 ir 7 punkto nuostatoms, kadangi atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio dalį yra nustatoma bendra bendraturčio perkama (ar nuomojama) žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje, į kurią įskaičiuojama tiek išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis, tiek ir bendro naudojimo ploto dalis. Pagal ieškovės paskaičiavimus gautųsi, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrijoms, kurių nariams nuosavybės teise priklauso didžiausia Gyvenamojo namo dalis, tenka ženkliai mažesnė pastatais neužstatytos žemės sklypo dalis, negu savininkams, turintiems mažesnį patalpų plotą. Tai ne tik prieštarautų Taisyklių 8 ir 7 punkto nuostatoms ir neatitiktų minėtu Įsakymu paskaičiuotoms dalims, bet ir lemtų neteisingą pastatais neužstatytos sklypo dalies paskirstymą bendraturčiams, kas pažeistų valstybinės žemės sklypo naudotojų interesus. Pažymėtina, jog tokios pačios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas (nutartis civilinėje byloje 2A-101-221/2020).

37. Kadangi nagrinėjamu atveju neužstatyta Sklypo dalis sudaro 2014 kv.m. (767+1247 kv.m.), iš kurios ieškovei tenkanti dalis sudaro 961,75 kv.m., o Daugiabučio namo savininkų bendrijoms ir Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ tenkanti dalis sudaro 1052,23 kv.m., teismas vertina, kad ieškovei ir valstybinės žemės naudotojams tenkantis pastatais neužstatytos žemės plotas yra panašus. Todėl darytina išvada, kad nei ieškovė, nei valstybinės žemės naudotojai neturi teisės į visą ar ženkliai didesnį laisvą pastatais neužstatytą žemės sklypo plotą, kuris Statinių eksploatacijos plane yra pažymėtos indeksais „A1“, „A2“ ir „A3“, o Įsakyme nurodyta, jog šios žemės sklypo dalys yra bendro naudojimo teritorija, kuria naudotis turi teisę tiek dvi Gyvenamojo namo bendrijos (gyventojai), tiek Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai, tiek ir Prekybos pastato ir prekybos patalpų savininkė (šiuo metu Ieškovė).

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

38. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos, sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

39. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem Šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas turi taikyti minėtą interesų derinimo principą ir pasisakyti, kokia bendrosios nuosavybės teise turimų objektų naudojimosi tvarka geriausiai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatymas iš teismo reikalauja siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

40. Atsakovių (Gyvenamojo namo Bendrijų) teigimu, kadangi Statinių eksploatacijos plane indeksais „A1“, „A2“, „A3“ pažymėtos Žemės sklypo dalys yra nurodytos kaip bendro naudojimo teritorija, o Įsakymu (kuris yra individualus administracinis aktas) nustatyta, kad nurodytos dalys yra reikalingos tiek Gyvenamojo namo, tiek Prekybos pastato tinkamai eksploatacijai užtikrinti ir yra bendro naudojimo, ieškovės keliamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės yra išspręstas.

41. Pažymėtina, kad nepaisant šios procesiniuose dokumentuose išsakytos pozicijos, atsakovės (Gyvenamojo namo Bendrijos) pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi žemės Sklypu tvarką pagal 2022-04-25 MB“DVG planai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M1:500, nurodydamos, kad ji parengta būtent minėto 2016-07-15 Įsakymo ir UAB „Geoera“ parengto Plano su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis pagrindu ir juos atitinka. Tuo tarpu ieškovės pateiktas planas Įsakymo ir Statinių eksploatacijos plano esmingai neatitinka, ieškovė siekia sau prisiskirti Žemės sklypo dalis, kurios pagal Įsakymą ir Statinių eksploatacijos planą yra bendro naudojimo.

42. Ieškovė su tokiais atsakovių argumentais nesutinka. Teigia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, kad Bendrijos nepagrįstai iš prie Įsakymo pridėtame Sklypo plane nubraižytų Sklypo dalių (funkcionavimo brėžinio) grindžia savo tariamas teises atitinkamai naudotis Sklypu.

43. Vertinant nurodytus šalių argumentus, teismas pritaria atsakovių pozicijai, jog Įsakymu ir žemės sklypo planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis reikia vadovaujantis ir sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimus, nes kaip jau yra nurodyta, valstybinės žemės pardavimo ir nuomos tvarką reglamentuojantys teisės aktai yra imperatyvaus pobūdžio. Tačiau teismas sutinka ir su ieškovės argumentais, kad Įsakymas ir žemės sklypo Planas su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis nėra tolygus bendraturčių ir/ar naudotojų susitarimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat tai nėra ginčo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos. Nepriklausomai nuo to, kad Įsakymu buvo išskirtos vienokio ar kitokio dydžio bendro naudojimo Sklypo dalys, negali būti laikoma, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu buvo nustatyta nurodytu funkcionavimo planu ir jo pagrindu priimtu įsakymu. Kai ieškovė ir valstybinės Sklypo dalies naudotojai dėl Sklypo naudojimo nesutaria, ieškovė, o taip pat ir valstybinės Sklypo dalies naudotojai turi teisę į naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymą, išskiriant atskiro naudojimo dalis. Pažymėtina, jog tokios pačios pozicijos teismas laikėsi ir panašioje civilinėje byloje Nr. e2-282-752/2021, kurioje priimtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs.

Dėl kitų šalių nurodytų argumentų, reikšmingų sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą.

44. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Gyvenamojo namo Bendrijų yra kilęs ginčas ne tik dėl joms priklausančių naudotis statiniais užstatytų ir neužstatytų žemės sklypo dalių dydžio. Jos nesutaria ir dėl naudojimosi ta žemės sklypo dalimi, kuri yra po Kiemo aikštele (žemės sklypo Plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, pažymėta reide A3), taip pat ir kitoje Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato pusėje esančios pastatais neužstatyto žemės sklypo dalies (žemės sklypo Plane su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis, pažymėta reide A2), naudojimo.

45. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad žemės Sklype yra 1623 kv. m. dydžio Kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra įregistruoja ieškovės vardu. Pažymėtina, kad pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, pagal UAB „Banesta“ 2022-04-07 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovė prašo jos atskiram naudojimui paskirti 776 kv.m. Kiemo aikštelės žemės, kurioje parkuojami automobiliai (žemės dalis, ieškovės Plane pažymėtas raidėmis „A“ (201 kv.m.), „B“ (389 kv.m.) ir „C“(186 kv.m.)), o atsakovėms (Gyvenamojo namo ir Garažų bendrijoms) atskirai naudotis palikti ženkliai mažesnę automobilių parkavimui skirtą žemės dalį, pažymėtą raide „D“ (126 kv.m.), likusią dalį „H“ (771 kv.m.) paliekant bendram naudojimui (pravažiavimui prie namo ir parkavimo vietų), nustatant, kad ieškovės dalis šiame bendro naudojimo plote sudaro 174 kv.m., o Lietuvos Respublikos (Bendrijų naudojama dalis) sudaro 597 kv.m.

46. Pažymėtina, kad ieškovė jos atskiram naudojimui taip pat prašo priskirti ir visą kitą pastatais neužstatytą žemės dalį, pažymėtą raide „G“ (313 kv.m.), esančią kitoje Gyvenamojo namo ir Prekybos pastato pusėje. Taigi iš pastatais neužstatytos žemės ieškovė prašo jai paskirti 1084 kv.m. atskiram naudojimui ir dar 174 kv.m. bendram naudojimui, t.y. iš viso 1258 kv.m., tačiau kaip teismo nustatyta, iš viso ieškovei tenka tik 961,75 kv. m. pastatais neužstatytos žemės. Tuo tarpu Lietuvos Respublikai (valstybinės žemės dalies naudotojams) iš pastatais neužstatytos žemės atsakovė prašo paskirti tik 126 kv.m. atskiram naudojimui ir 597 kv.m. bendram naudojimui, t.y. iš viso 723 kv.m., kai Lietuvos Respublikai tenkanti neužstatytos žemės dalis sudaro 1052,23 kv.m.

47. Teismo vertinimu, prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovė grindė jau minėtais neteisingais paskaičiavimais apie ieškovei ir atsakovėms tenkantį pastatais užimtą žemės plotą, todėl priėjo neteisingos išvados ir dėl pastatais neužimtos žemės dalių paskirstymo bei parengė šalims tenkančių užstatytos ir neužstatytos žemės dalių neatitinkantį naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį ieškovei tektų neproporcingai didelis neužstatytos žemės plotas, o Lietuvos Respublikai – neproporcingai mažas. Vien dėl šios priežasties ieškovės prašoma naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, nes Tokia naudojimosi tvarka neabejotinai pažeistų valstybinės žemės dalies naudotojų interesus, būtų nesąžininga ir nepagrįsta.

Dėl Kiemo aikštelės.

48. Pažymėtina, kad prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovė grindė ir tuo, kad tarp Savanorių prospekto ir Gyvenamojo namo esanti Kiemo aikštelė, kurioje parkuojami tiek gyventojų, tiek ieškovei priklausančių komercinių patalpų lankytojų automobiliai, kaip statinys nuosavybės teise priklauso ieškovei. Todėl ieškovė teigė, kad Bendrijos neturi jokios teisės naudotis Kiemo aikštele, o tuo pačiu ir šiuo statiniu užstatytu žemės sklypu.

49. Teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai taip pat nepagrįsti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) VII skirsnio „Kiti inžineriniai statiniai" 12 p. yra nurodyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai yra fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

50. Teismas sutinka su atsakovių argumentais, kad nurodytas teisinis reglamentavimas, o taip pat ir pats faktas, kad daugiabučio Gyvenamojo namo gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpų savininkai ir/ar naudotojai aikštelėje parkuoja automobilius bei naudoja privažiavimui ar priėjimui prie Gyvenamojo namo, leidžia daryti išvadą, jog aikštelė nėra savarankiškas statinys, o yra Gyvenamojo namo priklausinys ir yra skirta tenkinti šio pastato savininkų ir naudotojų poreikius.

51. Pažymėtina, kad net ir Žemės sklypo detaliajame plane ir jo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Kiemo aikštelė yra priskirtina (numatyta) naudotis ne tik ieškovei, kuri yra komercinių patalpų, esančių Gyvenamajame name ir Prekybos pastate, savininkė, tačiau ir Gyvenamojo namo butų savininkams, o būtent, nustatant Žemės sklypo naudojimo režimą, yra nurodyta, kad: „Reikalingas automobilių parkavimo vietų skaičius – 122. Butų – 89, komercinės patalpos apie 1000 m2 (1 vt. – 30 kv. m.) – 33 vt. Suplanuota požeminiame parkinge P2 – 62 vt., kiemo aikštelėje – 60 vt. Viso reikalinga – 122 vt., viso suplanuota 122 vt.“.

52. Taigi, yra akivaizdu, kad jau nustatant Žemės sklypo teritorijos naudojimo režimą, buvo buvo aiškiai suplanuota, kad Kiemo aikštele naudosis ir Gyvenamojo namo butų savininkai.

53. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Kiemo aikštele ir po aikštele esančia žeme Gyvenamojo namo gyventojai naudojasi iš esmės nuo Gyvenamojo namo pastatymo ir ši aikštelė yra skirta gyventojų poreikiams tenkinti – parkavimui ir kitoms reikmėms

54. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Civilinė byla Nr. 3K-3-134/2008).

55. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl jo suformavimo kaip nekilnojamojo turto objekto arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

56. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis taisyklėmis dėl daiktų, kaip priklausinių teisinio statuso ir kvalifikavimo, taip pat STR 1.01.03:2017 nuostatomis, kad kiemo aikštelės yra priskiriamos prie inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tarnaujančių pagrindiniam daiktui, bei atsižvelgiant į tokį kiemo aikštelės, kaip inžinerinio statinio, naudojimo pobūdį, funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu (tarnauti pagrindiniam daiktui), darytina išvada, kad šiuo atveju Žemės sklype esanti Kiemo aikštelė yra laikytina antraeiliu statiniu (priklausiniu), kuris yra skirtas savarankiškam pagrindiniam daiktui (Gyvenamajam namui) aptarnauti.

57. Pažymėtina, kad būtent tokią poziciją, t. y. jog Kiemo aikštelė laikytina Gyvenamojo namo priklausiniu, nagrinėjamoje byloje palaiko ir Nacionalinė žemės tarnyba. Tokią poziciją NŽT yra išreiškusi ir anksčiau, dar iki šios bylos iškėlimo kilus šios aikštelės priklausomybės ir naudojimo klausimui. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-03 raštu Nr. lSS-2101-(8.5.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo“ (Atsakovių 2019-08-30 Prašymo Priedas Nr. 6) nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsakingi specialistai pagal surinktą informaciją nustatė, kad Kiemo aikštelė skirta tarnauti Žemės sklype esančio Prekybos pastato ir Gyvenamojo namo eksploatavimui ir pagal savo savybes nuolat susijusi su šiais pastatais. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kiemo aikštelė priskiriama inžinieriniams statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (visam gyvenamajam namui). Kiemo aikštelė negali funkcionuoti kaip atskiras statinys. Kitame 2016-04-20 rašte Nr. 1SS-1218-(9.5.) „Dėl prašymų (skundų) nagrinėjimo“ (Atsakovių 2020-05-19 atsiliepimo Priedas Nr. 9) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad: „Inspekcija 2016-04-04 raštu Nr. 2D-4431 „Dėl informacijos pateikimo" informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" 5.11 punkte nurodyta, kad statinio priklausiniai - savarankiški pagrindiniam statiniui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. <...> bendruoju atveju, žemės sklypas formuojamas gyvenamajam pastatui su priklausiniais eksploatuoti, todėl žemės sklype esantis gyvenamasis namas laikytinas pagrindiniu statiniu, kiemo aikštelė skirta gyvenamojo namo gyventojų bei prekybos pastato lankytojų poreikiams laikytina gyvenamojo namo priklausiniu ir nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys“.

58. Taigi, minėti valstybės institucijos raštai taip pat patvirtina, kad Kiemo aikštelė yra Gyvenamojo namo priklausinys. Manytina, jog būtent dėl šios priežasties minėtu Įsakymu aikštele užstatyta žemės sklypo dalis buvo laikoma visiems Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu, kuriuo turi teisę naudotis tiek Gyvenamojo namo Bendrijos (gyventojai), tiek ir komercinių patalų savininkai (ar naudotojai). Neabejotina, kad kilus nesutarimams, naudojimosi tvarka šia žemės sklypo dalimi teismine tvarka galėtų būti nustatyta, jeigu būtų pateiktas įstatymų reikalavimus atitinkantis naudojimosi tvarkos planas.

59 Taigi ir dėl šių aplinkybių vertintina, kad ieškovės prašoma naudojimosi tvarka yra neteisinga, neproporcinga bei prieštaraujanti teisės normoms, todėl negali būti nustatyta. Atsižvelgiant į tai, Ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas.

60. Kiti ieškinio argumentai išsamiau nevertintini, kaip nebeturintys reikšmės pareikšto ieškinio išsprendimui.

Dėl atsakovių Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijų „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“ prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos.

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad galimybė naudotis atskiromis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinanti galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiui atidalytą namo dalį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms atidalyto namo dalies naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltą arba kiltą kiek įmanoma mažiau prielaidą konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2014).

62. Teismo vertinimu, Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų Bendrijų priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka minėtų Kasacinio teismo nurodytų reikalavimų neatitinka. Bendrijų tvarkoje visas žemės sklypas suskirstomas į bendro naudojimo plotus, kuriose tik nustatytos bendraturčiams tenkančios dalys. Sutiktina su ieškove, kad tokia naudojimosi tvarka iš esmės nieko neišsprendžia, nes ir nustačius naudojimosi tvarką, visi pastatų savininkai galėtų ir toliau naudotis visomis sklypo dalimis. Nors ieškovei ir Lietuvos Respublikai tenkančios dalys yra nurodytos, tačiau toks dalių nurodymas yra tik formalus, nes tos dalys nėra išskirtos, jų lokalizacija neapibrėžta. Esant tokiai naudojimosi tvarkai nebūtų įmanoma sukontroliuoti ir užkirsti kelią tiek žemės dalies savininkei ieškovei, tiek ir valstybinės žemės dalies naudotojams neproporcingai savo turimai daliai naudotis žemės sklypu kitos šalies dalies sąskaita. Vien dėl minėtų priežasčių naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymas pagal Bendrijų tvarką užprogramuotų nesibaigiančius naujus ginčus tarp ieškovės ir butų savininkų.

63. Kaip nustatyta, tiek ieškovei, tiek atsakovėms Bendrijoms tenkančios neužstatyto žemės Sklypo dalys yra pakankamai didelės, todėl įmanoma jas išskirti į atskiro naudojimo plotus. Vertintina, kad jokios būtinybės visą Sklypą palikti bendro naudojimo nėra.

64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka turi kaip įmanoma labiau užtikrinti bendraturčių atskirumą, nes taip sumažinama konfliktų kilimo tarp bendraturčių rizika ir įgalinama efektyviau naudotis bendru daiktu, gauti iš jo didesnę naudą.

65. Teismo vertinimu, atsakovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka ir šių kriterijų neatitinka – galimai ji yra patogi valstybinės žemės naudotojams, tačiau ne ieškovei, todėl neracionali ir sudaranti prielaidas konfliktų kilimui. Be to, nustačius tokią naudojimosi tvarką galėtų būti pažeidinėjamas proporcingumo principas.

66. Bendraturčių tarpusavio santykiams esant konfliktiškiems, būtinybė užtikrinti kaip įmanoma didesnį bendraturčių atskirumą yra netgi dar aktualesnė. Nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad Ieškovė ir namo gyventojai nesusitaria, jų pozicijos dėl Sklypo naudojimo skiriasi iš esmės, taigi naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymas pagal Bendrijų tvarką sudarytų sąlygas vis naujų ginčų kilimui.

67. Kadangi atsakovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka maksimalaus bendraturčių atskirumo reikalavimo, skatina naujų ginčų kilimą, nesudaro sąlygų ieškovei ir butų savininkams iš Sklypo gauti maksimalią naudą, tokia naudojimosi tvarka yra ydinga ir sudaro pagrindą priešieškinį atmesti.

68. Pažymėtina, kad jeigu bendraturčių pateikti naudojimosi bendru turtu tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teismas turi diskrecijos teisę netenkinti tokių projektų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto naudojimosi tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą ir pateikti kitą projektą (LAT nutartis 3K-3-13/2010).

Dėl kitų trūkumų.

69. Pažymėtina ir tai, kad šalių prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos negalėtų būti nustatytos ir dėl to, kad jos skirtingai nurodo pastatais užstatytų ir neužstatytų žemės dalių plotą. Kaip matyti, atsakovių pateikti 2020-07-08 ir 2022-04-25 MB „DVG planai“ parengi naudojimosi tvarkos planai yra identiški, išskyrus servitutus. Tuo tarpu ieškovės pateiktame UAB „Banesta“ 2022-04-07 parengtame plane, lyginant su anksčiau pateiktu 2020-04-17 planu, yra pakoreguoti ne tik servitutai – naujame plane pakoreguotas ir neužstatytos žemės sklypo dalies, pažymėtos G raide, plotas - 2020-04-17 plane šis plotas nurodytas 326 kv.m., o 2022-04-07 plane – 313 kv.m. Pažymėtina, jog pagal atsakovių pateiktus planus, o taip pat ir pagal UAB „Geoera“ parengtą Planą, šios neužstatytos žemės sklypo dalies plotas – 321 kv.m. (atsakovių planuose žymimas simboliu A2).

70. Ieškovės pateiktame UAB „Banesta“ 2022-04-07 parengtame plane, lyginant su anksčiau pateiktu 2020-04-17 planu, taip pat pakoreguotas ir Prekybos pastato 3E1g užimamas (užstatytas) plotas. 2020-04-17 plane Prekybos pastato užimamas plotas nurodytas 1711 kv.m., o 2022-04-07 plane - 1724 kv.m. Tuo tarpu pagal atsakovių pateiktus planus, Prekybos pastato 3E1g užimamas (užstatytas) plotas tiek iki kadastro duomenų patikslinimo, tiek šiuo metu sudaro 1712 kv.m.

71. Šalių pateiktuose planuose skiriasi ir sklypo dalies, kurioje yra Kiemo aikštelė, plotas. Savo procesiniuose dokumentuose šalys nurodė, kad visa žemės sklypo dalis, esanti tarp Gyvenamojo namo ir Savanorių prospekto, yra užstatyta inžineriniu statiniu - Kiemo aikštele b1, kurios plotas 1623 kv. m. Toks šio statinio plotas nurodytas ir byloje pateiktame 2019-09-02 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše. Duomenų, kad minėti kadastro duomenys būtų tikslinti nėra. Tačiau pagal ieškovės pateiktus UAB „Banesta“ parengus planus (2020-04-17 ir 2022-04-07) šios sklypo dalies plotas sudaro 1673 kv.m., kai tuo tarpu pagal atsakovių pateiktus 2020-07-08 ir 2022-04-25 MB „DVG planai“ parengtus planus, o taip pat ir pagal UAB „Geoera“ parengtą Planą, šios sklypo dalies plotas yra 623 kv.m.

72. Nors nurodyti nesutapimai ieškovės ir atsakovės planuose nėra itin dideli, tačiau neabejotinai jie yra reikšmingi sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą, nes yra svarbu kokia žemės Sklypo dalis yra užstatyta pastatais ir inžineriniu statiniu – Kiemo aikštele. Neaišku, kurios šalies planuose įsivėlusios klaidos, kadangi pagal byloje pateiktus žemės sklypo užstatymo duomenis netikslumų kilmės negalima nustatyti. Pažymėtina, kad UAB „Banesta“ parengtoje naujoje žemės Sklypo kadastro duomenų byloje nėra pažymėtas konkrečiais pastatais užstatytas plotas.

73. Šiuos pastebėtus netikslumus būtų galima ištaisyti atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau kadangi šalių prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos turi ir kitų, esminių trūkumų, dėl kurių ir atsisakoma tenkinti tiek ieškinį, tiek priešieškinį, bylos atnaujinimo iš esmės institutu naudotis netikslinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės patikslintas ieškinys, tiek atsakovių DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinis atmestas, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnis).

75. Valstybė šioje byloje patyrė 210,09 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus tai, kad tiek ieškovės patikslintas ieškinys, tiek atsakovių DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinis atmesti, valstybei byloje turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priešieškinį pareiškusių atsakovių DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“, lygiomis dalimis po 70,03 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei iš kiekvienos po 70,03 Eur (septyniasdešimt eurų 03 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.