- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-101-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08472-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- H. M., M. M., uždaroji akcinė bendrovė „Žemetra“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, tretieji asmenys: H. M., M. M., uždaroji akcinė bendrovė „Žemetra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. (toliau – ieškovė) prašė teismo atnaujinti terminą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymui Nr. 8VĮ-152-(14.8.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 52 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-(14.8.2) pakeitimo“ apskųsti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-152-(14.8.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 52 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-(14.8.2) pakeitimo“; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai ir tretiesiems asmenims M. M., H. M. priklauso butai daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2m, o H. M. taip pat ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2A1m, M. M. – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A1m. Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu suformavo 0,2367 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino jo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko E. B. 2015 m. gruodžio 1 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsakovė 2018 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą, kuriuo buvo nustatytos 0,2367 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, gyvenamųjų pastatų 1A2m, 2A1m ir 3A1m eksploatavimui, nustatytos konkrečios žemės sklypo dalys, priskirtinos bendraturčiams. Atsakovė neteisingai, nepagrįstai ir neproporcingai nustatė valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas jame esančių trijų atskirų pastatų eksploatavimui, neteisingai ir neproporcingai nustatė atskirų bendraturčių valstybinio žemės sklypo dalis, reikalingas gyvenamojo namo lA2m eksploatacijai, neteisingai nustatė bendraturčių dalis bendrame žemės sklype. Tokiu būdu nepagrįstai sumažino ieškovei priskirtiną sklypo dalį, o tretiesiems asmenims nepagrįstai padidino. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad valstybinio žemės sklypo dalys, reikalingos trijų atskirų pastatų eksploatavimui, buvo nustatytos ne pagal VĮ Registrų centre įregistruotus pastatų bendrus plotus, o pagal užstatytą pastatų plotą. Atsakovė, nustatydama pastatų eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dalis, neatsižvelgė į bendrą pastatų plotą, racionalumo principą, faktinį žemės sklypo naudojimą. Atsakovės 2018 m. vasario 26 d. įsakymas ieškovei buvo įteiktas 2018 m. kovo 26 d., todėl į administracinį teismą ji kreipėsi nepraleidusi 30 dienų termino. Nutartį dėl teismingumo ieškovė gavo tik 2018 m. gegužės 24 d. Jai įsiteisėjus, ieškovė nedelsdama kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Teismui laikant, kad terminas atsakovės įsakymui apskųsti yra praleistas, jis atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbios priežasties.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas pagal UAB „Žemetra“ parengtą planą. Statiniams funkcionuoti reikalingos žemės sklypo dalys nustatytos atsižvelgiant į faktiškai pastatų užimamus plotus. Pastatų tinkamam naudojimui ir veiklos vykdymui yra išskirta bendro naudojimo teritorija. Šis bendro naudojimo plotas paskirstytas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, nepažeidė teisės aktų nuostatų. Pagal UAB „Žemetra“ parengtą planą yra užtikrinta visų pastatų ir statinių savininkų, tuo pačiu ir ieškovės, galimybė tinkamai naudotis valdomais statiniais. Atsižvelgdamas į parengtame plane nustatytas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams reikalingas žemės sklypo dalis, Kauno miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą ir nuomą, įsakymu nustatė kiekvienam pastato (ar jo dalies) valdytojui tenkančią žemės sklypo dalį (įskaitant ir plotą iš plane nustatytos bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „D“), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą. Ieškovės atstovas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, teisės srities profesionalas, turėjo imtis efektyvių priemonių savo atstovaujamo asmens galbūt pažeistų teisių ir interesų gynimui ir laiku kreiptis į Kauno apylinkės teismą.
4. Trečiasis asmuo M. M. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Trečiasis asmuo M. M. nurodė, kad ginčijamas įsakymas atitinka faktines aplinkybes. Žemės sklypų projektai ruošti nuo 2015 metų, dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms. Atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos visuotinės priežiūros departamento nurodymus, 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo nugriauti nelegalios statybos statiniai, buvo padaryti kadastriniai matavimai, atlikti teisingi brėžiniai, pagal atnaujintus duomenis perskaičiuotas plotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu atnaujino ieškovei terminą skundui dėl 2018 m. vasario 26 d. įsakymo paduoti; pripažino neteisėtu ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-152-(14.8.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 52 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-(14.8.2) pakeitimo“; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklype yra dviejų skirtingų tipų gyvenamieji pastatai – keturių butų dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas ir du vienbučiai gyvenamieji namai. Atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, UAB „Žemetra“, rengdama statinių funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo planą, iš esmės rėmėsi vieninteliu kriterijumi – konkrečiais pastatais užstatytu plotu, vien šį plotą numatydama kaip būtiną pastatams eksploatuoti, o likusią žemės sklypo dalį numatydama kaip bendro naudojimo. Teismas sutiko su ieškove, kad toks kriterijus galėtų būti tinkamas tuo atveju, jei žemės sklype būtų vieno tipo pastatai, tačiau šiuo atveju vienas iš pastatų yra dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas, o kiti du – vienbučiai. Daugiabučiame name yra numatytos sąlygos gyventi keturioms šeimoms, todėl jo tinkamam naudojimui užtikrinti reikia atitinkamai daugiau vietos automobilių stovėjimo vietoms, žaliai vejai, žaidimų aikštelei ir t. t., negu vienbučiam gyvenamajam namui. Tai privalo būti įvertinta išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį. Be to, dviejų aukštų namo patalpos išdėstytos dviejuose pastato aukštuose, todėl pagrindiniu ir vieninteliu atsakovės pasirinktas kriterijus – pastatu užstatytas plotas, nustatant žemės sklypo dalį, reikalingą pastatui eksploatuoti, nėra objektyvus. Teismo vertinimu, yra logiškas ieškovės siūlymas, kad žemės sklypo, skirto konkrečiam pastatui eksploatuoti, dalis šiuo atveju būtų nustatoma atsižvelgiant į statinio bendro naudojimo plotą, nes tokiu būdu bus išlaikytas proporcingumo principas nepriklausomai nuo to, ar pastatas yra vieno aukšto, ar kelių, nes vertinant tik pastato užstatytą plotą ir esant skirtingų tipų statiniams atsiranda ryški disproporcija. Teismas, nustatęs, kad šiuo atveju pastato, kurio bendras plotas yra 235,45 kv. m, eksploatacijai paskirtas 1 473 kv. m ploto žemės sklypas, pastatui, kurio bendras plotas yra 32,46 kv. m – 410 kv. m sklypas, pastatui, kurio bendras plotas yra 32,69 kv. m, nustatytas 484 kv. m ploto sklypas, t. y., skaičiuojant vienam kvadratiniam statinio bendro naudojimo ploto metrui atitinkamai tenka 6,26, 12,63 ir 14,81 kvadratinis metras žemės sklypo, konstatavo, kad daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti numatyta daugiau negu du kartus mažesnis žemės sklypo plotas. Teismas sprendė, kad, nustačius pastato eksploatavimui skirtą žemės sklypo dalį, toliau yra skirstomas plotas bendraturčiams, todėl visi vėlesni su tuo susiję paskaičiavimai atitinkamai neatitinka proporcingumo principo.
7. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. UAB „Žemetra“ parengtas statinio funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo planas visiškai neatitinka jo pavadinime nurodytos paskirties, nes plane yra tik pažymėti statiniai ir jais užstatytas plotas, likusi žemės sklypo dalis yra nurodyta kaip bendrojo naudojimo plotas. UAB „Žemetra“ parengtame plane visiškai nenumatytos ir neišskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos atskiros žemės sklypo dalys ir be pagrindo visas neužstatytas pastatais plotas nepaskirstytas atskiriems statiniams, o paliktas naudotis bendrai. Tai neatitinka nei vieno buto pastatų savininkų, nei daugiabučio namo savininkų interesų.
8. Teismas padarė išvadą, kad, priimant ginčijamą įsakymą ir nustatant žemės sklypo dalis, kurios buvo paskirtos atskiriems ginčo sklype esantiems skirtingo tipo pastatams eksploatuoti, buvo pažeistas proporcingumo principas, o tuo pačiu daugiabučio namo ir vienbučių namų savininkų lygiateisiškumo principas, nes nebuvo įvertinta, kad pastatai yra skirtingo tipo, todėl nustatant jų eksploatavimui reikalingą plotą buvo nepagrįstai naudojamas vienintelis kriterijus – pastato užstatytas plotas, tokiu būdu daugiabučiam namui eksploatuoti pagal bendrajam naudingam plotui tenkančią žemės sklypo dalies proporciją paskiriant daugiau kaip dvigubai mažesnį žemės sklypo plotą, nei vienbučiam namui. Šis paskaičiavimas nulėmė neteisingą žemės sklypo paskirstymą bendraturčiams. Teismas sprendė, jog tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą įsakymą.
Šalies argumentai
9. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė su skundu į administracinį teismą kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, teismo nutarčiai įsiteisėjus, ieškovė po trijų dienų kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, teismas konstatavo, jog terminas praleistas nežymiai, ieškovei turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises, todėl atnaujino terminą ieškiniui pareikšti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai.
1.2. Neatsižvelgta į tai, kad trečiasis asmuo H. M. yra iš valstybės išsipirkusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0756 ha dalį (Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-(14.8.2.) ir 2016 m. spalio 19 d. valstybinės žemės sutarties Nr. 8SU-469-(14.8.51) pagrindu).
1.3. Sprendime iš esmės pasisakyta, kodėl yra netinkamas UAB „Žemetra“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuriame nustatytos reikalingos žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti, tačiau neatkreiptas dėmesys, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl planinės medžiagos pripažinimo netinkama. Dėl to teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų, nes iš esmės pripažino, kad planinė medžiaga pažeidžia proporcingumo principą. Nesant reikalavimo, teismas negalėjo pasisakyti dėl planinės medžiagos tinkamumo, jos vertinti, o tuo labiau tuo pagrindu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-152-(14.8.2.). Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-152-(14.8.2.), liko galioti UAB „Žemetra“ parengta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje 2018 m. sausio 9 d. suderinta planinė medžiaga, kurioje nustatytos reikalingos žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti. Esant šiai planinei medžiagai galiojančiai ir nenuginčytai, susidaro situacija, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, net ir esant panaikintam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymui Nr. 8VĮ-152-(14.8.2.), gali priimti analogišką įsakymą pagal 2018 m. sausio 9 d. suderintą planinę medžiagą.
1.4. Teismas neturėjo atnaujinti termino skundui paduoti. Nesuprantamas teismo argumentas, kad kreipimasis į teismą po trijų dienų, kai įsiteisėjo nutartis, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Priešingai, ieškovė veikė savo rizika, buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi, be to, turėjo advokatą, kuriam keliami aukštesni reikalavimai nei paprastam žmogui, todėl yra visos sąlygos neatnaujinti termino.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas įvertino, kad trečiasis asmuo H. M. iš valstybės yra išsipirkusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0756 ha dalį, taip pat teismas įvertino kiekvieną byloje pateiktą įrodymą atskirai ir jų visumą.
2.2. Teismas, nevertindamas planinės medžiagos, kurios pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, negalėjo atskleisti bylos esmės, įvertinti ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, paties ginčijamo įsakymo pagrįstumo, motyvuoti priimtų išvadų. Teismas, nurodydamas konkrečius motyvus, dėl kurių UAB „Žemetra“ 2017 m. rugsėjo 7 d. planas laikytinas neteisingu, ydingu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, neišėjo už ieškinio ribų, vykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185, 263, 265, 268, 270 straipsniuose tvirtintas teismo pareigas nešališkai ir objektyviai įvertinti bylos įrodymus, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti argumentus, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.3. Nei pagal teismų praktiką, nei pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, ginčydama individualų administracinį aktą, ieškovė neturėjo ginčyti planinės medžiagos, kurios pagrindu buvo priimtas 2018 m. vasario 26 d. įsakymas, o teismas neturėjo panaikinti planinės medžiagos. Teisines pasekmes ieškovei sukėlė tik 2018 m. vasario 26 d. įsakymas, o ne 2017 m. rugsėjo 7 d. parengtas žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, planas.
2.4. Atsakovės argumentai, kad ji gali priimti analogišką įsakymą pagal 2018 m. sausio 9 d. suderintą planinę medžiagą, prieštarauja imperatyviai CPK 18 straipsnyje įtvirtintai normai, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2.5. Skundas į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 30 d., nepraleidus įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino jam ginčyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis dėl teismingumo buvo įteikta jai jau įsiteisėjus, ieškovė nebeturėjo galimybių apskųsti teismo nutarties, todėl skubiai pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, siekdama kuo operatyviau realizuoti teisę į teisminę gynybą.
12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymo pripažinimo neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad 0,2367 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso H. M. (84/263 dalys) ir Lietuvos Respublikai (179/263 dalys).
16. Žemės sklype yra trys pastatai: dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas 1A2m bendro 235,45 kv. m ploto (užstatytas plotas 139,44 kv. m), kuriame butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso H. M., butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – ieškovei L. M., butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – M. M.; vieno buto gyvenamasis namas 2A1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 32,46 kv. m ploto (užstatytas plotas 39 kv. m), nuosavybės teise priklauso H. M.; vieno buto gyvenamasis namas 3Alm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 34,81 kv. m ploto (užstatytas plotas 46 kv. m), nuosavybės teise priklauso M. M.
17. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 26 d. priimtu įsakymu Nr. 8VĮ-152-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-(l 4.8.2.) pakeitimo“, nustatė 0,2367 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams – H. M. – 0,0783 ha, L. M. – 0,0724 ha, M. M. – 0,0860 ha.
Žemesnės instancijos teismas
18. L. M. kreipėsi į teismą dėl nutarties 17 punkte minėto įsakymo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė, kad H. M. yra iš valstybės išsipirkusi 0,0756 ha dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Teismas, pasisakydamas, kad netinkamas UAB „Žemetra“ parengtas žemės sklypo planas, neatkreipė dėmesio, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl planinės medžiagos pripažinimo netinkama. Teismas neturėjo atnaujinti termino skundui paduoti.
20. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.
21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini ir patikimi. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.
23. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo H. M. iš valstybės yra išsipirkusi dalį ginčo žemės sklypo. Iš sprendimo matyti, kad teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog 0,2367 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso H. M. (84/263 dalys) ir Lietuvos Respublikai (179/263 dalys). Teismas nustatė, kad šiame H. M. ir Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype yra trys pastatai (jų plotai ir savininkai nurodyti šios nutarties 16 punkte).
24. Taigi daugiabutis gyvenamasis namas ir vienbučiai namai priklauso keliems savininkams. Pastatų, jose esančių patalpų ir statinių bendraturčiai turi naudotis nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnis).
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės), gali būti parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
26. Pagal Taisyklių 7 punktą, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Taigi savininkų teisės apimtis įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą tiesiogiai siejama su nuosavybės teise priklausančia namo dalimi, t. y. ši teisė yra grindžiama proporcingumo principu. Išvada dėl žemės sklypo poreikio ir dydžio jame esantiems pastatams eksploatuoti turi būti daroma vertinant faktinius bylos duomenis.
27. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs faktinius bylos duomenis, iš įrodymų visumos padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad priimant ginčijamą 2018 m. vasario 26 d. įsakymą ir nustatant žemės sklypo dalis, kurios buvo paskirtos atskiriems ginčo sklype esantiems skirtingo tipo pastatams eksploatuoti, buvo pažeistas proporcingumo principas, o tuo pačiu daugiabučio namo ir vienbučių namų savininkų lygiateisiškumo principas (ieškovei, nuosavybės teise valdančiai didžiausią gyvenamojo ploto dalį (104,66 kv. m) žemės sklype nustatyta mažiausia išperkamo žemės sklypo dalis (0,0724 ha)). Priimant įsakymą, nebuvo įvertinta, kad pastatai yra skirtingo tipo (daugiabutis dviejų ir vienbučiai vieno aukšto), todėl, nustatant jų eksploatavimui reikalingą plotą buvo skaičiuojama ne pagal bendraturčiams tenkančią gyvenamojo namo dalį, o pagal statiniais užstatytą plotą, kas ir lėmė neteisingą valstybinės žemės sklypo paskirstymą bendraturčiams.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad, ieškovei neginčijant UAB „Žemetra“ parengtos planinės medžiagos, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog parengtas žemės sklypo planas yra netinkamas, išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų.
29. Sutiktina su ieškove, kad jai teisines pasekmes sukėlė ne parengtas žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, planas, bet 2018 m. vasario 26 d. įsakymas, kuris ir buvo ginčo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas planinės medžiagos, kurios pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, negalėjo atskleisti bylos esmės, įvertinti ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, paties ginčijamo įsakymo pagrįstumo ir motyvuoti priimtų išvadų, t. y. vykdė CPK 185, 263, 265, 268, 270 straipsniuose įtvirtintas teismo pareigas nešališkai ir objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti argumentus, kuriais grindžiamos teismo išvados.
30. Nesutiktina su apeliante, kad ir panaikinus 2018 m. vasario 26 d. įsakymą, liko galioti UAB „Žemetra“ parengta ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje suderinta planinė medžiaga, todėl galiojant planinei medžiagai, pagal ją atsakovė gali priimti analogišką įsakymą. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
31. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pasisakyta, kad UAB „Žemetra“ planas parengtas neteisingai, neproporcingai bei prieštaraujant teisės normoms, o būtent, kad UAB „Žemetra“, rengdama statinių funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo planą, rėmėsi vieninteliu kriterijumi, t. y. konkrečiais pastatais užstatytu plotu. Dėl šio kriterijaus ydingumo pasisakyta nutarties 26, 27 punktuose.
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Žemetra“ parengtame statinio funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo plane nenumatytos ir neišskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos atskiros žemės sklypo dalys, be jokio pagrindo visas neužstatytas pastatais plotas nepaskirstytas atskiriems statiniams, o paliktas naudotis bendrai, kas neatitinka daugiabučio namo savininkų interesų bei Taisyklių 8 punkto. Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
33. Taisyklių 8 punkte taip pat nustatyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Ką sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujinimo praleistą procesinį terminą skųsti individualų administracinį aktą, nes tam, pasak apeliantės, nebuvo jokių svarbių priežasčių.
35. Kadangi ginčijamas atsakovės priimtas sprendimas yra individualus aktas, tai jo apskundimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytas procesinis terminas kreiptis į teismą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Taip pat konstatuota, jog ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; kt.).
36. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė, laikydamasi ABTĮ nustatytų terminų, su skundu dėl atsakovės 2018 m. vasario 26 d. įsakymo kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, atsisakė priimti, pasiūlydamas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 21 d. Ieškovė 2018 m. gegužės 24 d. su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.
37. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė į administracinį teismą kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, šio teismo nutarčiai įsiteisėjus po trijų dienų kreipėsi į apylinkės teismą, sprendė, jog tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl atnaujino terminą.
38. Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymas nenumato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1. 5 straipsnis). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų ir objektyviųjų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir kt.).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovė kreipdamasi į teismą suklydo dėl teismingumo, atsižvelgiant į tai, kad teismingumo klausimu tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų praktika nuolat kinta, įvertinus tai, kad ieškovė terminą praleido nežymiai, pirmosios instancijos teismas terminą ieškiniui paduoti atnaujino pagrįstai (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 800 Eur, į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.