- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- 2-201-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08472-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- H. M., M. M., UAB „Žemetra“
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Rasa Gradauskienė
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms G. G., N. Š.,
tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje M. M., H. M. ir jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, tretieji asmenys H. M., M. M., UAB „Žemetra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo, kuriuo patvirtintas pastatams, esantiems valstybiniame žemės sklype, eksploatuoti reikalingų sklypo dalių planas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi šalių ginčas yra dėl pastatų savininkų teisių naudotis valstybine žeme.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti atsakovės 2018 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-152-(14.8.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 52 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-(14.8.2) pakeitimo“.
2.1. Ieškinyje nurodo, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims M. M., H. M. žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklauso butai daugiabutyje gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o H. M. taip pat ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), M. M. – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), visi gyvenamieji namai yra 2367 kvadratinių metrų dydžio žemės sklype (duomenys neskelbtini).
2.2. Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016-05-13 sprendimu suformavo 0,2367 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)ir patvirtino jo kadastro duomenis nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko E. B. 2015-12-01 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
2.3. Atsakovė 2018 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą, kuriuo buvo nustatytos 0,2367 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, gyvenamųjų pastatų 1A2m, 2A1m ir 3A1m eksploatavimui ir nustatytos konkrečios žemės sklypo dalys, priskirtinos bendraturčiams. Ieškovė su šiuo įsakymu nesutinka, nurodydama, kad atsakovė neteisingai, nepagrįstai ir neproporcingai nustatė tiek valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas jame esančių trijų atskirų pastatų eksploatavimui, tiek neteisingai ir neproporcingai nustatė atskirų bendraturčių valstybinio žemės sklypo dalis, reikalingas gyvenamojo namo lA2m eksploatacijai, o kartu ir neteisingai nustatė bendraturčių dalis bendrame žemės sklype. Tokiu būdu nepagrįstai sumažino ieškovei priskirtiną sklypo dalį, o tretiesiems asmenims nepagrįstai padidino. Mano, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad valstybinio žemės sklypo dalys, reikalingos trijų atskirų pastatų eksploatavimui, buvo nustatytos ne pagal VĮ Registrų centre įregistruotus pastatų bendrus plotus, o pagal užstatytą pastatų plotą. Atsakovė, nustatydama pastatų eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dalis neatsižvelgė, nors turėjo atsižvelgti, į kitus reikšmingus kriterijus, t. y. bendrą pastatų plotą, racionalumo principą, faktinį žemės sklypo naudojimą ir protingumo principus.
2.4. Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, kad įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į UAB „Žemetra“ parengtą ir atsakovės Kauno miesto skyriuje 2018-01-09 suderintą planinę medžiagą, į M. M. 2018-01-12 prašymą ir kt.
2.5. Iš ginčijamo sprendimo nematyti, kokių dokumentų pagrindu ir kokiais objektyviais duomenimis remiantis, kokia metodika, pagal kokius architektūrinius reikalavimus žemėtvarkos skyrius paskirstė konkrečias valstybinio žemės sklypo dalis atskirų pastatų eksploatacijai ir kiekvienam bendraturčiui, o tai prieštarauja administracinių procedūrų principams ir tikslams. Iš to seka, kad atsakovės priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, dėl to yra apsunkinta ieškovės teisė gintis ir paneigti argumentus, paneigiančius atsakovės nustatytų žemės sklypo dalių pagrįstumą.
2.6. Iš UAB „Žemetra” parengto žemės sklypo plano matyti, kad trijų pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), funkcionavimui reikalingos dalys buvo nustatytos pagal pastatų užstatymo plotą, t. y. pastatui lA2m- 140 kv. m., 2Alm- 39 kv. m., 3Alm- 46 kv. m. Dėl to, ginčijamu įsakymu 0,2367 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalys gyvenamųjų namų lA2m, 2Alm, 3Alm eksploatacijai buvo nustatytos neteisingai ir neproporcingai: gyvenamajam namui lA2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatant - 0,1473 ha dalį; gyvenamajam namui 2Alm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatant - 0,0410 ha dalį; gyvenamajam namui 3Alm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatant 0,0484 ha dalį. Tačiau šiuo atveju, pastatų eksploatacijai žemės sklypo dalių paskyrimas pagal užstatytą plotą, kaip pasekė atsakovė, yra ydingas ir visiškai netikslingas, nes tokiu būdu dviejų aukštu gyvenamojo namo lA2m eksploatavimui nustatomas per mažas žemės plotas. Atsakovė neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad gyvenamasis namas 1A2m yra dviejų aukštų pastatas, jame yra įregistruoti keturi atskiri butai priklausantys ieškovei ir tretiesiems asmenims) jį sudaro net 12 kambarių, todėl šio pastato eksploatacijai reikalingą plotą nustatyti pagal jo užstatymo plotą žemės sklype yra neteisinga ir netikslinga bei pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo matyti, kad šio pastato užstatymo plotas yra tik 139,44 kv. m., tačiau bendras plotas siekia 235,45 kv. m. Tuo tarpu likę gyvenamieji pastatai 2Alm ir 3Alm yra tik vieno aukšto, juose atitinkamai yra tik 1 ir 2 kambariai, todėl šiuo atveju užstatymo plotas, kaip kriterijus nustatantis kiekvienam pastatui reikalingos žemės sklypo dalį, yra netinkamas. Kita vertus, šis kriterijus nebent galėjo būti taikomas tuo atveju, jeigu gyvenamojo namo lA2m užstatymo plotas būtų dauginamas iš dviejų (nes pastate du aukštai), tačiau tokie veiksmai šiuo atveju nebuvo atlikti. Atsakovei ginčijamu įsakymu nustatant valstybinio žemės sklypo dalis pagal užstatytą plotą L. M. nuosavybės teise valdančiai didžiausią gyvenamojo ploto dalį žemės sklype (104, 66 kv.m.) yra nustatyta mažiausia išperkamo žemės sklypo dalis (0,0724 ha). Tokia situacija yra ydinga, neteisinga, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, ji negalės tinkamai disponuoti jai priklausančia nuosavybe, taip pat neužtikrina visų trijų pastatų eksploatavimo ir tinkamo naudojimo galimybes. Todėl mano, kad išperkamo valstybinio žemės sklypo dalys, šiuo konkrečiu atveju turėjo būti skaičiuojamos pagal VĮ „Registrų centras“ įregistruotą bendrą plotą.
2.7. Jokie teisės ir poįstatyminiai aktai nenumato įpareigojimo atsakovei, kaip Lietuvos Respublikos žemės patikėtinei, statinių, esančių žemės sklype funkcionavimui reikalingas dalis nustatyti ir skaičiuoti tik pagal jų užstatytą plotą. Turi būti įvertinta, kokios žemės sklypo dalys reikalingos pastatų eksploatavimui. Skaičiuojant pagal VĮ „Registrų centras“ įregistruotą bendrą plotą, tai atitiktų taisyklių nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viešojo administravimo principus, tiek visų bendraturčių interesus, jų turimas pastatų nuosavybės dalis žemės sklype, žemės naudojimo racionalumą ir proporcingumo principą. Ieškovė pateikia paskaičiavimus, pagal kuriuos jos manymu atsakovė turėjo nustatyti šias dalis gyvenamųjų pastatų lA2m, 2A1 m ir 3Alm eksploatacijai: gyvenamajam namui lA2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei bei tretiesiems asmenims, nustatant - 0,1842 ha, o ne 0,1473 ha dalį, gyvenamajam namui 2Alm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso H. M., nustatant - 0,0251 ha, o ne 0,0410 ha dalį, gyvenamajam namui 3Alm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso M. M., nustatant 0,0274 ha, o ne 0,0484 ha dalį.
2.8. Ieškovės manymu, atsakovė turėtų spręsti klausimą ar valstybinės žemės sklypo dalis gali būti nustatoma tretiesiems asmenims priklausančių pastatų 2A1M ir 3Alm, eksploatacijai, nes šie pastatai vra nefunkcionalūs, negyvenami, jų būklė kritinė, o jų nusidėvėjimas atitinkamai siekia 69 ir 70 proc, t.y. pastatai beveik sunykę. Be to, VĮ „Registrų centras“ esanti informacija neatitinka tikrovės, nes šie pastatai jau prieš daugelį metų buvo paruošti nugriovimui, atjungtas vanduo, juose neveikia kanalizacijos sistema, o dujos net ir niekada nebuvo įvestos.
2.9. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. vasario 26 d. įsakymas jai buvo įteiktas 2018 m. kovo 26 d., todėl į administracinį teismą kreipėsi nepraleidusi 30 dienų termino. Nutartį dėl teismingumo gavo tik 2018 m. gegužės 24 d., o jai įsiteisėjus nedelsdama kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Jei teismas laikys, kad terminas praleistas, jis atnaujintinas, nes ieškovė buvo atidi ir rūpestinga, terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius 2018-06-13 atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko.
3.1. Nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas pagal UAB „Žemetra“ parengtą planą. Statiniams funkcionuoti reikalingos Žemės sklypo dalys nustatytos atsižvelgiant į faktiškai pastatų užimamus plotus. pastatų tinkamam naudojimui ir veiklos vykdymui yra išskirta bendro naudojimo teritorija. Ši bendro naudojimo teritorija (Žemės sklypo dalis), Plane pažymėta indeksu „D“, nustatyta nuo įvažiavimo į Žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti Plane išskirtos atskiros Žemės sklypo dalies, kaip tai nurodyta Taisyklių 8 punkte. Taip pat šis bendro naudojimo plotas paskirstytas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros Žemės sklypo dalies plotui (remiantis Taisyklių 8 punktu).
3.2. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamą 2018-02-26 įsakymą Nr. 8VĮ-152- (14.8.2.) (toliau - Įsakymas), nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Įvertinus UAB „Žemetra“ parengtą Planą, spręstina, kad yra užtikrinta visų pastatų ir statinių savininkų, tuo pačių ir Ieškovės, galimybė tinkamai naudotis valdomais statiniais.
3.3. Pažymėtina, kad Taisyklių 37.2 papunktyje nurodyta, kad Taisyklių 8 punkte nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato ir pagal Taisyklių 7 punktą apskaičiuoja nuomojamų žemės sklypo dalių dydį Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Todėl, atsižvelgdamas į parengtame Plane nustatytas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams reikalingas Žemės sklypo dalis, Kauno miesto skyriaus vedėjas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą ir nuomą, Įsakymu nustatė kiekvienam pastato (ar jo dalies) valdytojui tenkančią Žemės sklypo dalį (įskaitant ir plotą iš Plane nustatytos bendro naudojimo Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „D“), todėl naikinti Įsakymo nėra teisinio pagrindo.
3.4. Ieškovės pateikti argumentai ir motyvai neįrodo, jog ginčijamas įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams. Ieškinyje taip pat nėra teigiama, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas nekompetentingo administravimo subjekto ar pažeidžiant konkrečias administracines procedūras, kurias būtina atlikti prieš sprendžiant ginčijamo įsakymo išdavimo klausimą, todėl ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir nėra pagrindo jį panaikinti.;
3.5. Ieškovė veikia per advokatą, todėl ieškovo atstovas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, teisės srities profesionalas, turėjo imtis efektyvių priemonių savo atstovaujamo asmens galimai pažeistų teisių ir interesų gynimui ir laiku kreiptis į Kauno apylinkės teismą.
4. Trečiasis asmuo M. M. 2018-06-14 atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 49).. Nurodė, kad ginčijamas įsakymas atitinka faktines aplinkybes. Žemės sklypų projektai ruošti labai ilgai, neskubant, nuo 2015 m. dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms. Atsižvelgiant į valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos visuotinės priežiūros departamento buvo nugriauti nelegalios statybos statiniai 2017-08-18, buvo padaryti kadastriniai matavimai, atlikti teisingi brėžiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal atnaujintus duomenis perskaičiuotas plotas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Trečiasis asmuo H. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje ji ir jos atstovė advokatė Daiva Jurevičienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB „Žemetra“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2018 m. lapkričio 11 d. rašte (b. l. 110) paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. parengtame plane pažymėtos funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys (apskaičiuoti statinių užimami žemės plotai) ir bendro naudojimo žemės plotas. Planas buvo pateiktas atsakovei patikrinti ir patvirtinti. 2018 m. sausio 9 d. planas buvo suderintas. Tokias pat aplinkybes patvirtino byloje liudytoju apklaustas matininkas inžinierius E. B. bei nurodė, kad statinio priežiūrai reikalingas plotas yra pastatu užstatytas plotas..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. gruodžio 20 d. išrašo Nr. 44/2055203 (b. l. 120), nustatyta, kad 0,2367 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso H. M. (84/263 dalys) ir Lietuvos Respublikai (179/263 dalys).
8. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A- 3157 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo patvirtinimo“ patvirtino apie 2367 kv. m žemės sklypo prie pastatų (lA2m, 2Alm, 3 Al m) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 8SK-440-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko E. B. 2015 m. gruodžio 1 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
10. Trečiasis asmuo UAB „Žemetra“ 2017-09-07 parengė Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, planą (toliau - Planas). Plane buvo pažymėtos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja, atsižvelgdama į kiekvieno statinio ar įrenginio savininko nuosavybės teise valdomą, savarankiškai funkcionuojantį pastatą ir savininkų nuosavybės teise valdomas pastatų dalis, nustatė Žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į asmenų nuosavybės teise valdomus pastatus (jų dalis) buvo apskaičiuoti asmenims tenkantys Žemės sklypo plotai.
11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2018-02-26 įsakymu Nr. 8VĮ-152-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-( 14.8.2.) pakeitimo“; nustatyta, kad gyvenamajam namui lA2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,1473 ha (iš jų 0,0140 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „A“; 0,1333 ha bendro naudojimo ploto, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „D“): H. M. - 0,0373 ha., L. M. - 0,0724 ha., M. M. - 0,0376 ha. Gyvenamajam namui 2Alm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0410 ha (iš jų 0,0039 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „B“; 0,0371 ha bendro naudojimo ploto, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „D“); gyvenamajam namui 3Alm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,0484 ha (iš jų 0,0046 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta indeksu „C“; 0,0438 ha bendro naudojimo ploto, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „D“);
12. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 26 d. priimtu įsakymu Nr. 8VĮ-152-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-(l 4.8.2.) paketinio“, 0,2367 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams nustatė taip: H. M. - 0,0783 ha., L. M. - 0,0724 ha., M. M. - 0,0860 ha.
13. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. išrašų nustatyta:
13.1. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra trys pastatai:
6.1.1. Pastatas – dviejų aukštų daugiabutis (4 butų) bendro 235,45 kv. m. ploto (užstatytas plotas 139,44 kv. m.) gyvenamasis namas 1A2m (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), kuriame esantys: patalpa- butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso H. M., patalpa - butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir patalpa - butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ieškovei L. M., patalpa- butas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso M. M.. Pastatas pastatytas 1936 metais. 2007-11-12 nustatytais duomenimis, pastato butų fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentų.
6.1.2. Pastatas – vieno buto gyvenamasis bendro 32,46 kv. m. ploto (užstatytas plotas 39 kv. m.) namas 2A1 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso H. M.. Pastatas pastatytas 1925 metais. 2007-11-12 nustatytais duomenimis, pastato fizinis nusidėvėjimas yra 69 procentai.
6.1.3. Pastatas – vieno buto gyvenamasis bendro 34,81 kv. m. ploto (užstatytas plotas 46 kv. m.) namas 3Alm (unikalus daikto Nr. 1992-3000-4014) nuosavybės teise priklausantis M. M.. Pastatas pastatytas 1923 metais. 2017-08-18 nustatytais kadastro duomenimis, pastato fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentų.
Dėl įsakymo teisėtumo
14. Valstybiniame žemės sklype esančių pastatų savininkai turi teisę naudotis pastatams eksploatuoti reikalinga valstybe žeme, tą dalį nuomotis ar pirkti. Šio ginčo atveju žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra keli pastatai, juose esančios patalpos priklauso keliems savininkams. Taigi yra pastatų ir statinių (nuosavybės teisės objektų) ir jų savininkų (nuosavybės teisės subjektų) daugetas. Kai kurie objektai nuosavybės teise priklauso ne vienam, bet keliems savininkams (bendraturčiams).
15. Pastatų, jose esančių patalpų ir statinių bendraturčiai turi naudotis nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnis). Pagal tą patį proporcingumo principą jie turi naudotis pastatams eksploatuoti reikalinga valstybine žeme. Pastatų ir statinių savininkams taikomos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) su vėlesniais pakeitimais.
16. Pagal ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
17. Pagal Taisyklių 7 punktą, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
18. Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.
19. Aptariamame Taisyklių punkte įtvirtintos taip pat šiam ginčui spręsti itin reikšmingos tokios nuostatos. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.
20. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.
21. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 punktą, gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai (6.1) bei gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau (6.3).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tiek pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442, tiek pagal Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 nuostatas dėl bendraturčiams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio sprendžia tik viešojo administravimo subjektas, t. y. kiekvieno gyvenamojo namo ar kitos paskirties statinio ar įrenginio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro objekto (pagrindinio daikto), bendraturčio perkama žemės sklypo, kuris yra bendroji nuosavybė, dalis nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2011).
23. Valstybė, vykdydama žemės reformą, kurios vienas tikslų yra žemės pardavimas pageidaujantiems ją pirkti, ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokio pardavimo sąlygas ir tvarką, nes tik taip gali būti sudaromos sąlygos tenkinti asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą ir skaidrumą privatizuojant valstybinę žemę. Principo, pagal kurį bendraturčio perkama žemės sklypo, kuris yra bendroji nuosavybė, dalis priklauso nuo jam priklausančios gyvenamojo namo dalies, įtvirtinimas valstybinės žemės pardavimo procese užtikrina bendraturčių teisių lygiateisiškumo principo pratęsimą ir įgyvendinimą bendraturčiams prie jau turimos nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį įsigyjant proporcingą žemės sklypo dalį.
24. Šiuo atveju ginčo žemės sklype yra dviejų skirtingų tipų gyvenamieji pastatai – keturių butų dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas ir du vienbučiai gyvenamieji namai. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, bei UAB „Žemetra“, rengdama Statinių funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo planą, iš esmės rėmėsi vieninteliu kriterijumi- konkrečiais pastatais užstatytu plotu, vien šį plotą numatydamas kaip būtiną pastatams eksploatuoti, o likusią žemės sklypo dalį numatydama kaip bendro naudojimo. Teismas sutinka su ieškove, kad toks kriterijus galėtų būti tinkamas tuo atveju, žemės sklype būtų vieno tipo pastatai, tačiau šiuo atveju vienas iš pastatų yra dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas, o kiti du- vienbučiai. Daugiabučiame name yra numatytos sąlygos gyventi keturioms šeimoms, todėl jo tinkamam naudojimui užtikrinti reikia atitinkamai daugiau vietos automobilių stovėjimo vietoms, žaliai vejai, žaidimų aikštelei ir t.t., negu vienbučiam gyvenamajam namui. Tai privalo būti įvertinta išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį. Be to, dviejų aukštų namo patalpos išdėstytos dviejuose pastato aukštuose, todėl pagrindiniu ir vieninteliu atsakovės pasirinktas kriterijus – pastatu užstatytas plotas, nustatant žemės sklypo dalį, reikalingą pastatui eksploatuoti, nėra objektyvus. Teismo vertinimu, yra logiškas ieškovės siūlymas, kad žemės sklypo, skirto konkrečiam pastatui eksploatuoti dalis šiuo atveju turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į statinio bendro naudojimo plotą, nes tokiu būdu bus išlaikytas proporcingumo principas nepriklausomai nuo to, ar pastatas yra vieno aukšto, ar kelių, kai tuo tarpu vertinant tik pastato užstatytą plotą ir esant skirtingų tipų statiniams atsiranda ryški disproporcija. Konkrečiai šiuo atveju pastato, kurio bendras plotas yra 235,45 kv. m., eksploatacijai paskirtas 1473 kv. m. ploto žemės sklypas, pastatui, kurio bendras plotas 32,46 kv. m. - 410 kv. m. sklypas, pastatui, kurio bendras plotas 32,69 kv. m. nustatytas 484 kv. m. ploto sklypas, tai yra, skaičiuojant vienam kvadratiniam statinio bendro naudojimo ploto metrui atitinkamai tenka 6,26; 12,63 ir 14,81 kvadratinis metras žemės sklypo, o tai akivaizdžiai iliustruoja, kad daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti numatyta daugiau negu du kartus mažesnis žemės sklypo plotas. Kadangi nustačius pastato eksploatavimui skirtą dalį, toliau yra skirstomas plotas bendraturčiams, visi vėlesni su tuo susiję paskaičiavimai atitinkamai neatitinka proporcingumo principo.
25. Taip pat teismas, sutikdamas su ieškovės atstovės teismo posėdyje išsakytais pastebėjimais, pažymi, kad 2017-09-07 UAB „Žemetra“ parengtas Statinio funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo planas visiškai neatitinka jo pavadinime nurodytos paskirties, nes plane yra tik pažymėti statiniai bei jais užstatytas plotas, likusi žemės sklypo dalis yra nurodytas kaip bendrojo naudojimo plotas. Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 8 punkte yra nurodyta, kad Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. UAB „Žemetra“ parengtame plane visiškai nenumatytos ir neišskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos atskiros žemės sklypo dalys ir be jokio pagrindo visas neužstatytas pastatais plotas nepaskirstytas atskiriems statiniams, o paliktas naudotis bendrai. Tai neatitinka nei vieno buto pastatų savininkų, nei daugiabučio namo savininkų interesų.
26. Aukščiau aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad priimant ginčijamą įsakymą ir nustatant žemės sklypo dalis, kurios buvo paskirtos atskiriems ginčo sklype esantiems skirtingo tipo pastatams eksploatuoti, buvo pažeistas proporcingumo principas, o tuo pačiu daugiabučio namo ir vienbučių namų savininkų lygiateisiškumo principas, nes nebuvo įvertinta, kad pastatai yra skirtingo tipo, todėl nustatant jų eksploatavimui reikalingą plotą buvo nepagrįstai naudojamas vienintelis kriterijus - pastato užstatytas plotas, tokiu būdu daugiabučiam namui eksploatuoti pagal bendrajam naudingam plotui tenkančią žemės sklypo dalies proporciją paskiriant daugiau kaip dvigubai mažesnį žemės sklypo plotą, nei vienbučiam. Šis paskaičiavimas nulėmė neteisingą žemės sklypo paskirstymą bendraturčiams. Tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą įsakymą.
27. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. liepos 26 d. pareiškimu ieškovei M. M. atkreipė atsakovės dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas yra daugiabutis, todėl šiam statiniui eksploatuoti reikalingas plotas turi būti dauginamas iš dviejų (b. l. 23 ), tačiau priimant įsakymą į šią trečiojo asmens nurodytą aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Ieškovė 2017 m. lapkričio 27 d. prašymu prašė stabdyti žemės pardavimo procesą (b. l. 20), taip pat atkreipdama dėmesį, kad vienas iš sklype esančių statinių yra daugiabutis, tačiau atsakovė nurodytas pastatų savininkų pastabas ignoravo, savo raštuose kartodama, kad „valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, nustatoma atsižvelgiant į užstatytą šių statinių plotą“ (pvz., b. l. 139-142) ir nedėjo pastangų, kad šioje konkrečioje situacijoje būtų užtikrintas proporcingumo bei lygiateisiškumo principas panaudojant ir kitus kriterijus išskiriant kiekvienam statiniui savarankiškai funkcionuoti reikalingą žemės sklypo dalį.
28. Ieškovė pabrėžė ir aplinkybę, kad vienbučiai gyvenamieji pastatai yra nusidėvėję. Vertinant vien tik registrų centro duomenis apie šiandieninį faktinį pastatų nusidėvėjimą nėra galimybės spręsti, nes pateikti duomenys yra nustatyti vėliausiai 2007 metais. Tačiau šiais duomenimis yra ne tik vienbučių gyvenamųjų namų didelis nusidėvėjimas, bet ir daugiabučio siekia 70 procentų. Akivaizdu, kad panaikinus ginčijamą įsakymą, šią aplinkybę atsakovė turės įvertinti priimdama naują įsakymą dėl valstybinės žemės pardavimo.
Dėl termino atnaujinimo
29. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.; ABTĮ 34str. 1 d.). Reikalavimui panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas senaties terminas. Aiškinantis su ieškinio senatimi susijusias aplinkybes yra svarbu nustatyti administracinių aktų apskundimo termino eigos pradžią, o konstatavus termino praleidimą - jo praleidimo priežastis ir būtinumą jį atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio15d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).
30. Ieškovė nurodo, kad 2018m. vasario 26 d. įsakymas jai buvo įteiktas 2018 m. kovo 30 d. (b. l. 24), todėl į administracinį teismą kreipėsi nepraleidusi įstatyme nustatyto termino. Nutartį dėl teismingumo gavo tik 2018 m. gegužės 24 d., o jai įsiteisėjus nedelsdama kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.
31. Pagal ABTĮ 29 straipsnį, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinis teismas, 2018 m. gegužės 2 d. gavęs ieškovės skundą, priėmė nutartį dėl teismingumo, nekonstatavęs, kad ieškovė praleido terminą skundui paduoti, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 21 d. Ieškovė nedelsdama 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi į šį teismą su ieškiniu. Vertinant LITEKO duomenis ir pačios ieškovės nurodytus duomenis apie ieškovės kreipimąsi į administracinį teismą akivaizdu, kad ji nepraleido vieno mėnesio termino skundui paduoti, kuris suėjo 2018 m. gegužės 1 d. , nes gegužės 1 d. yra ne darbo diena, o skundas pateiktas gegužės 2 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įsiteisėjusią Regionų apygardos administracinio teismo nutartį gavo 2018-05-24, tačiau aplinkybė, kad ieškovė į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi tik po trijų dienų po nutarties įsiteisėjimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga.
32. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su skundu į administracinį teismą kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, šio teismo nutarčiai įsiteisėjus po trijų dienų kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas nežymiai, todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, ieškovei turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises ir terminas atnaujinamas (ABTĮ 34 str. 1 d.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Trečiųjų asmenų atsakovės pusėje, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
34. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur žyminis mokestis, 200 Eur advokato padėjėjos B. U. teisinei pagalbai bei 1300 Eur advokatės Rasos Gradauskienės teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės prašomos priteisti advokatės ir advokato padėjėjos teisinei pagalbai turėtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka bylos sudėtingumą bei Rekomendacijas, nei viena iš šalių kitos šalies patirtų išlaidų dydžio neginčijo. 1600 Eurų bylinėjimosi išlaidos (100 Eur žyminis mokestis ir 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų) priteistinos ieškovei iš atsakovės.
35. Ieškovė prašo priteisti 500 Eur už MB „DVG planai“ parengtą Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) funkcionavimo dalių prie pastatų nustatymo planą (b. l. 199-200). Dėl bendraturčiams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio sprendžia tik viešojo administravimo subjektas. Teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareikštas reikalavimas šioje byloje apsiribojo tik apskrities viršininko įsakymo nuginčijimu, o parengto plano pagrindu joks reikalavimas byloje nėra pareikštas, planas tik iliustruoja ieškovės siūlomą atskirų pastatų funkcionavimui priskirtino žemės sklypo nustatymo variantą, todėl už jo parengimą patirtos išlaidos negali būti priskirtos prie su bylos nagrinėjimu susijusių būtinųjų išlaidų. Dėl šios priežasties ieškovės turėtos plano parengimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Atnaujinti L. M. terminą skundui dėl 2018 m. vasario 26 d. įsakymo paduoti.
Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-152-(14.8.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 52 d. įsakymo Nr. 8VĮ-840-(14.8.2) pakeitimo“.
Priteisti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.