Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-02-23 · Civilinė byla Nr. e2-140-1119/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-23
Bylos Nr.
e2-140-1119/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Žulpė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
D. G.
Advokatai
Zoja Kastėnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-140-1119/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03618-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.4.8.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.3.; 3.1.7.8.; 3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. Š. – T.,

nepilnamečio vaiko P. G. atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,atsakovei D. G., jos atstovui advokatui Vidui Adomaičiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei R. R.,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei D. G., trečiam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams dėl laikino motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė, VTAS arba Skyrius) ieškiniu (el. b. medž. 1-6 l.) prašo laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei D. G. nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. G., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur, nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; pavesti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui disponuoti nepilnamečio vaiko P. G. išlaikymui skirtomis lėšomis; nustatyti nepilnamečio vaiko P. G. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globėją, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

2. Ieškinyje nurodyta, kad P. G. nuo 2021-09-01 buvo užregistruota į Joniškio progimnaziją, bet vaikas taip ir nepradėjo jos lankyti, o ir šeima gyveno (-a) Šiaulių mieste. 2021-10-05, apie 9 val. D. G. turėjo nuvesti nepilnametę dukrą P. G. į Šiaulių miesto pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau – taip pat Šiaulių miesto PPT), tačiau vaiko nenuvedė. 2021-10-05 buvo gautas pranešimas dėl galimo D. G. suicido atvejo. 2021-10-05 apie 10 val. Skyriaus specialistams nuvykus į D. G. namus, adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo didžiulė netvarka, nešvara, sklido šlapimo kvapas, nepilnametė P. G. murzina ir suveltais plaukais sėdėjo lovoje šalia motinos ir visiškai neįgalaus suaugusio gulinčio brolio M. G. Lovos čiužinys buvo permirkęs šlapimo kvapo, atvykus specialistams, neįgalus sūnus buvo užklotas lovoje po skudurais. Įvertinus esamą situaciją, nepilnametis vaikas P. G. buvo paimta ir perkelta į Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus. Skyrius 2021-10-14 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, su prašymu dėl teismo leidimo paimti nepilnametę P. G. iš atsakovės. Šiaulių apylinkės teismas 2021-10-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12360-1042/2021, tenkino Skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką P. G. iš jos motinos D. G. Atsakovė D. G. atskiruoju skundu ginčijo 2021-10-26 pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2021-12-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-26 nutartį paliko nepakeistą.

3. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-10-26 įsakymu Nr. A-1746 nepilnametei P. G. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre. P. G. medikai yra nustatę vėluojančią kalbos raidą. Šiaulių miesto PPT nustatė, jog nepilnametei P. G. - kalbos sutrikimas (vidutinis kalbos neišsivystymas), mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių; dideli specialieji ugdymosi poreikiai, reikalinga teikti specialiojo pedagogo ir logopedo pagalbą, rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija.

4. Atsakovė D. G. bausta administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad D. G. vengė leisti vaiką P. G. į mokyklą, kai vaikams iki 16 metų mokslas yra privalomas.

5. Nepilnametė P. G. nuo 2021-10-19 mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, baigė parengiamąją klasę. Vaikui mokykloje teikiama logopedo, specialiojo pedagogo pagalba. Laisvalaikiu mergaitei patinka piešti, karpyti, atlikti kūrybinius darbus. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2022-04-20 rašte Nr. V14-66, nurodyta, kad mokykloje mokinė lanko dainos studiją „Gama”, šiuolaikinių šokių būrelį „Sparnai”, tautinių šokių būrelį „Trepsiukai”, sporto būrelį „Mini herojai”. Mokyklos direktorė atkreipė dėmesį, kad vaiko motina D. G. dukters mokymosi pasiekimais nesidomi.

6. 2022-04-21 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras raštu Nr. S-861, informavo, kad D. G. su socialiniais darbuotojais nebendrauja, todėl socialiniai darbuotojai neturi galimybės objektyviai įvertinti šeimoje vykstančius teigiamus/neigiamus pokyčius. Socialinių darbuotojų nuomone, D. G. nepripažįsta savo šeimos problemų, nesuvokia, kodėl mažametė P. G. buvo paimta iš šeimos, nesistengia, nemotyvuota siekti pokyčių, kurie užtikrintų galimybę vaikui grįžti bei augti biologinėje šeimoje, nenusiteikusi priimti socialinių darbuotojų pagalbą, bet savarankiškai ieško pagalbos iš šalies, toliau šmeižia socialinius darbuotojus, kitų tarnybų specialistus bei kuria sąmokslo teorijas apie specialistų tikslą susidoroti su ja ir jos šeima. Socialinių darbuotojų žiniomis, D. G. nelankė pagalbos plane numatytų pozityvios tėvystės mokymų, nesilankė pas psichologus, kurių adresai ir kontaktai pateikti atsakovei. Atvejo vadybos posėdyje D. G. atstovavęs advokatas buvo informavęs, kad moteris nepasitiki socialinių darbuotojų siūlomais specialistais, todėl mokymus bei psichologą pasirinks pati. Kadangi D. G. su socialiniais darbuotojais nebendrauja, nėra galimybės sužinoti, kaip jai sekasi vykdyti pagalbos plane numatytus įpareigojimus.

7. 2022-04-21 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai raštu Nr. 3-395 (1.17) informavo, kad D. G. prašymu jai siunčiamos dukters nuotraukos, iš pradžių D. G. domėjosi dukters sveikata, savijauta, ugdymosi pasiekimais, tačiau laikui bėgant domėjimasis dukterimi virto priekaištų išsakymu ir nusiskundimais, - esą mergaitės bendravimo įgūdžiai ir kalba suprastėję, nors tiek mokykloje, tiek Globos centre stebimas mergaitės progresas šioje srityje.

8. Į Globos centre organizuojamus susitikimus su P. G. D. G. pradžioje neatvykdavo dėl galimų savo ir dukters emocinių išgyvenimų susitikimų metu ir po jų. Susitikimai su vaiku ir motina buvo organizuojami kiekvieną savaitę, kai mama negali atvykti į susitikimus atvyksta P. brolis D. G. Pirmasis dukters ir D. G. susitikimas įvyko 2022-01-20, ir nors D. G. prižadėjo dukrai, kad į pasimatymą atvyks kitą savaitę, tačiau kitas susitikimas įvyko tik 2022-04-01. D. G. neatvykimą motyvavo, tuo, jog nėra kam palikti neįgalaus sūnaus. Kiti vaiko ir motinos susitikimai įvyko 2022 m. balandžio 8 ir 15 dienomis. Kiekvieną kartą po susitikimų D. G. išsakydavo savo priekaištus - esą mergaitės plaukai susivėlę, negražūs rūbai ir pan. D. G. niekada neklausdavo apie mergaitės pasiekimus, bendravimą, maitinimąsi, mokymąsi. Kiekvieno susitikimo su P. metu, tiek motina, tiek jos brolis atvykdami į pasimatymus atveždavo labai daug vaišių (sausainių, saldainių, spurgų, bandelių, jogurto, bananų, sulčių). Paprašius atvežti mažiau, nes mergaitė negali tiek daug suvalgyti, D. G. sureaguodavo atvirkščiai ir sekančio susitikimo metu saldumynų būdavo dar daugiau. D. G. su mergaitės budinčia globotoja nebendrauja, į globos procesą žiūri neigiamai.

9. 2022-05-05 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą - D. G., nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

10. Teismo posėdyje ieškovės atstovė L. Š.-T. ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Be ieškinyje nurodytų argumentų papildomai paaiškino, kad nuo 2021-10-07 atsakovės šeimai yra taikoma atvejo vadyba. Per vieną mėnesį nuo vaiko paėmimo iš jo įstatyminių atstovų turi būti suorganizuotas atvejo vadybos posėdis. Pirmas atvejo vadybos posėdis turėjo vykti 2021-11-05, tačiau nepavyko atsakovei įteikti pranešimo į šį posėdį. 2021-11-15 socialinės darbuotojos susisiekė su atsakove per jos motiną J. A., tada buvo įvertintos buities sąlygos, kurios buvo geresnės nei vaiko paėmimo metu, atsakovei buvo įteiktas pranešimas apie kitą atvejo vadybos posėdį, atsakovė su socialinėmis darbuotojomis atsisakė bendrauti, jautėsi iš jos pusės priešiškumas. Į 2021-11-25 atvejo vadybos posėdį atsakovė neatvyko, neinformavo, kad neatvyks ir nenurodė nedalyvavimo priežasčių. Vėliau per „Messenger“ programėlę atsakovė nurodė socialinei darbuotojai, jog negavo pranešimo apie atvejo vadybos posėdį. 2021-12-07 atvejo vadybos posėdyje atsakovė dalyvavo su advokatu R. V. Posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos planas, nustatyti uždaviniai ir priemonės. Su pagalbos planu susipažino advokatas, jam neprieštaravo, nurodė, kad planą išsiuntė atsakovei susipažinti ir pasirašyti, patarė jai plane numatytas priemones vykdyti geranoriškai. Atsakovė pasirašyto plano negrąžino. Plane buvo nurodyti šie uždaviniai: stiprinti motinystės įgūdžius, išklausant pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursą, išlaikyti motinos emocinį ryšį su vaiku, stiprinti psichologinį atsparumą, lankantis psichologo konsultacijose, pasinaudoti galimybe gauti pagalbą M. G. priežiūrai, geranoriškai bendradarbiauti su socialine darbuotoja. Pagalbos plane numatytus uždavinius atsakovė įgyvendino tik iš dalies: pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursų nelanko, motyvuodama tuo, jog kursuose dalyvaus tik kartu su advokatu, tačiau kursai yra reikalingi ne advokatui, o pačiai atsakovei. Dalyvavo ne visuose susitikimuose su dukra, kad neatvyks į susitikimą – nepranešdavo, vietoje atsakovės susitikimuose dalyvaudavo sūnus D. G., vaiko sveikata ir ugdymu nesidomėjo. Atsakovė pateikė pažymą, jog jai buvo suteiktos 5 psichologo konsultacijos nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą, pažymoje nurodyta, kad jai psichologo konsultacijos nereikalingos, tačiau kyla abejonės dėl tokios psichologės išvados, nes matosi atsakovės emocijų labilumas, atsakovė yra nusiteikusi priešiškai prieš jai siūlomą pagalbą, psichologei atsakovė nurodė, jog nenori turėti jokių ryšių su ieškovės psichologais, tačiau pas ieškovę psichologai nedirba. Socialiniai darbuotojai pas atsakovę įvertinti buities sąlygas pateko tik 2 kartus: 2021-11-15 tarpininkaujant atsakovės motinai J. A. ir 2022-10-26, vykdant teismo įpareigojimą. Iš šių epizodinių apsilankymų nėra galimybių įsitikinti, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje. Paskutinį kartą apsilankius pas atsakovę nustatyta, kad yra paruoštas nepilnamečiam vaikui kambarys, atsakovės pilnametė dukra G. G. išsikraustė, nuomojasi butą, tačiau nežinia, kiek ilgam. Į telefono skambučius atsakovė neatsiliepia, su socialine darbuotoja nebendrauja, neteikė prašymo grąžinti dukrą, iš atsakovės jaučiasi priešiškumas, išvadina necenzūriniais žodžiais, kelia sąmokslo teorijas, kad jai ir jos šeimai norima pakenkti. Socialinei darbuotojai skambino ne atsakovė, o atsakovės motina J. A. Nurodė, kad ir M. G. galėjo būti teikiama pagalba, kurią iš dalies kompensuoja savivaldybė, atsakovė tik turėjo pasirašyti prašyme, tačiau to nepadarė.

11. Paaiškino, kad P. G. 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo 7 m., todėl mergaitė turėjo pradėti lankyti mokyklą. Mergaitė Joniškyje lankė priešmokyklinę grupę. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėnesį parašė prašymą Šiaulių centro pradinei mokyklai dėl vaiko priėmimo į pirmą klasę, tačiau visos klasės buvo užpildytos. Kitoms mokykloms Šiauliuose prašymo atsakovė nerašė, motyvuodama, kad per toli nuo namų. Pateikė prašymą Joniškio progimnazijai, kur mergaitė turėjo pradėti eiti į pirmą klasę, tačiau taip mokykloje ir nepasirodė. Atsakovė turėjo nuvesti vaiką į Šiaulių miesto PPT, kad nustatyti, ar vaiką galima vesti į pirmą klasę, tačiau atsakovė neatvedė vaiko sutartu laiku. Tokiu būdu atsakovė pažeidė vaiko teisę į ugdymą, jai buvo skirta administracinė bauda, kuri sumažinta iki 100,00 Eur. Tuo tarpu budinti globėja nuvedė P. G. į Šiaulių miesto PPT, kur įvertinus mergaitės būklę rekomenduota ją vesti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kadangi vaikui yra reikalingos specialiojo pedagogo ir logopedo paslaugos. Vaiko ugdymo minėtoje mokykloje negalima nutraukti.

12. Mano, kad vaikas buvo pagrįstai paimtas iš atsakovės. 2021-10-05 socialinių darbuotojų niekas neįleido į namus, atsakovė neatsiliepė į telefono skambučius. Socialinė darbuotoja gavo pranešimą apie tai, kad atsakovė gali ką nors sau pasidaryti, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, Greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai lipo kopėčiomis. Tik tada atsakovė atidarė duris, o jas atidarius nustatyta, kad nepilnametis vaikas neprižiūrėtas, buities sąlygos blogos.

13. Iki vaiko paėmimo iš atsakovės, atsakovės šeima vaiko teisių apsaugos institucijoms buvo žinoma nuo 2010 m. Kiti atsakovės vaikai nelankė mokyklos, buvo paskirti ateinantys į šeimą mokytojai, tačiau jų į namus atsakovė neįsileisdavo, su socialiniais darbuotojais atsakovė ir tada nebendravo ir nebendradarbiavo. 2015 m. teisme buvo pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios ribojimo, tačiau teismas motinos valdžios atsakovei neribojo. Bijomasi, kad pasikartos ankstesnis scenarijus ir P. G. atsakovė taip pat neves į mokyklą. Nesant atsakovės bendradarbiavimo su socialine darbuotoja, nėra galimybių patikrinti, ar bus sudarytos visos sąlygos nepilnamečiam vaikui augti ir ugdytis.

14. Duomenų, kad atsakovė nuolat vartotų alkoholį ar psichotropines medžiagas nėra. Nurodė, kad atsakovė buvo informuota, kad jos dukra nesijaučia gerai, greičiausiai dėl mokykloje „pasigauto“ viruso, tačiau atsakovė reikalavo, kad 2022-10-14 susitikimas įvyktų. Dėl 2022-10-14 pasimatymo su dukra, kurio metu pastebėjo, jog vaiko sveikata pašlijusi, atsakovė kreipėsi į policiją, nurodydama, kad vaikas yra neprižiūrimas. Policijos pareigūnai 2022-10-18 nustatė atsakovės 2.11 prom. neblaivumą.

15. Mano, kad 150,00 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį padėtų patenkinti minimalius vaiko poreikius. Atsakovė vaikui išlaikymo nemoka, į pasimatymus atneša dukrai vaišių, rūbų. Tačiau vaikas auga, jo poreikiai kasdien keičiasi.

16. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė R. R. teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Paaiškino, kad ji nedirbo su mergaite, kai ji buvo paimta iš atsakovės, tačiau girdėjo, jog paimtas vaikas buvo perbalęs, per mažo svorio, suveltais plaukais, nuo jos dvelkė blogas kvapas. Mergaitė visko bijojo, ji nematė kitų žmonių, retai išeidavo į kiemą, krypavo, kaip 2 m. amžiaus vaikas, nemokėjo šokinėti, lipti laiptais, jos kalbą buvo sudėtinga suprasti. Su mergaite pradėjo dirbti 2021-01-03. Dabar P. G. laksto, yra aktyvi, nori eiti į kiemą, svoris normalus, pasiekta remisija dėl refliukso, pradėjo aiškiau kalbėti. P. mokykla yra didžiausias džiaugsmas, ji nori į ją eiti, nori bendrauti su kitais vaikais, turi draugų, nori lankyti užklasinius užsiėmimus, važiuoti į koncertus, pasirodymus. Iš budinčios globėjos girdėjo, kad P. uždavė klausimą, ar mama ją leis į mokyklą. Kyla abejonės, ar atsakovė užtikrins vaiko teisę į ugdymą, nes ji prižiūri neįgalų sūnų, jai nėra laiko nuvesti vaiko į mokyklą, ji neatvyksta dėl to į susitikimus su dukra.

17. Atsakovės ir P. G. susitikimai organizuojami kiekvieną savaitę penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Susitikimai nereguliarūs: pirmas atsakovės ir jos dukters susitikimas įvyko 2022-01-20. Tada atsakovė guodėsi, kad neturi, kam palikti neįgalaus sūnaus, kad neatvyko anksčiau, nes nežinojo, kaip reaguos dukra, tačiau pasimatymas praėjo gerai, atsakovė kalbino dukrą, žaidė, atsisveikinant vaikui nebuvo traumos. Kitas atsakovės ir dukters susitikimas įvyko 2022 m. balandžio mėnesį. Atsakovė nepranešdavo, kad neatvyks į susitikimus, į susitikimus atvykdavo P. brolis D. G.. Pirmieji susitikimai, kuriuose dalyvavo ir atsakovė, ir D. G., buvo keisti, D. likdavo nuošalyje, o atsakovė imdavosi iniciatyvos bendrauti. Tačiau dabar visi trys bendrauja. Prasidėjus susitikimui, P. suvalgo jai atvežtą mėsainį, po to piešia, žaidžia, išeina į kiemą. Atsakovė girdint mergaitei nuolat reiškia priekaištus budinčios globėjos atžvilgiu – jai netinka, kaip mergaitė aprengta, kuo apauta, nepatiko, kad vaikui nukirpti kirpčiukai. Vaikas prieš pasimatymą džiaugėsi rūbais, avalyne, kad nukirpti kirpčiukai, tačiau išgirdus kritiką – gūžėsi, nuliūdo, išreiškė nenorą nešioti rūbus ir avalynę. 2022-10-14 P. blogai jautėsi dėl viruso, o atsakovė vis tiek reikalavo pasimatymo, reiškė jo metu priekaištus dėl vaiko sveikatos būklės. P. labai ruošiasi pasimatymams, labiau nori žaisti su broliu. Išsiskiriant neatrodo nusiminusi, emocijų nerodo. Motinos ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs, rekomenduojama jį palaikyti. Mergaitė yra sakiusi, kad norėtų grįžti į namus, nes ten yra augintiniai, sesuo G. ir brolis D. Prieš pasimatymą ir po pasimatymo ji pabendrauja su P.

18. Atsakovė galėtų vesti į mokyklą vaiką, tačiau tai turi būti įrašyta pagalbos plane. Taip pat pagalbos plane įrašius, kad leidžiamas vaiko lankymasis šeimoje, būtų leidžiama vaikui ilgesnį laiką pabūti savo šeimoje. Tačiau šiuo metu pagalbos plane šios priemonės nenumatytos, o jos greičiausiai gali būti numatytos, jei atvejo vadybos posėdžio metu būtų nustatyta atsakovės elgesio pažanga. Iš atsakovės jaučiama bendravimo ir bendradarbiavimo stoka, bendravimas vyksta tik prieš pasimatymus su dukra ar jų metu bei prieš teismo posėdžius, bendravimas yra atžagarus, nemalonus. Atsakovė yra minėjusi, jog prieš ją yra rengiamas sąmokslas, kad su ja norima susidoroti dėl to, jog ji nepasidavė 2015 m.

19. Nepilnamečio vaiko P. G. atstovė advokatė Zoja Kastėnienė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Prašė priimant sprendimą atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nurodė, kad atsakovė akcentavo tai, kad valstybės institucijos nori ją sužlugdyti, neteikia materialinės pagalbos, reiškė priekaištus dėl integralios pagalbos neteikimo, nors tokios pagalbos VTAS neteikia, reikia kreiptis į kitą instituciją. Bylą nagrinėjant atsakovė nenurodė, kokių veiksmų imsis, kad susigrąžinti vaiką į šeimą, kad dės kokias nors pastangas. Tik bylai pasiekus teismą paaiškėjo, kad yra pasikeitusios atsakovės gyvenimo sąlygos, todėl abejoja, ar šie pokyčiai yra ne laikini. Pažymėjo, kad prašoma pakol kas tik laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei, taigi atsakovė, priėmus sprendimą, turės galimybes susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau turės dėti didesnes pastangas.

Atsiliepimas

20. Atsakovė D. G. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. medž. 1 t., 105-110 l.). Nurodė, jog nėra įrodytos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas riboti motinos valdžią atsakovei. Paaiškino, kad atsakovė yra pajėgi, turi įgūdžius ir realias galimybes užtikrinti savo vaiko teises ir teisėtus interesus, dukra nuolat klausia, kada grįš į šeimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai elgiasi savo dukters atžvilgiu, jai trūksta socialinių, kasdieninių buities priežiūros, higienos įgūdžių. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl atsakovės domėjimosi dukra, jos ugdymu ir pasiekimais. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškinyje neužsimenama, jog atsakovė skiria daug dėmesio savo neįgalaus sūnaus, kurio negali palikti ilgesniam laikui, priežiūrai. Akcentavo, jog atsakovė yra kaltinama nesirūpinimu dukra ir nesaugia aplinka, tačiau ieškovė nekreipia dėmesio į atsakovės nuogąstavimus dėl vaiko susivėlusių plaukų, nesutvarkytų nagų, netinkamų rūbų budinčios globėjos atžvilgiu. Su dabartine vaiko globėja yra sudėtinga bendrauti, ji neatsiliepia į atsakovės skambučius. Ieškovė nereaguoja į prašymus nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su nepilnamečio vaiko broliu, kuris turi sąlygas prižiūrėti savo sesę. Mano, kad reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo yra ciniškas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė viena išlaiko ir rūpinasi neįgaliu sūnumi, kuriam išlaikyti reikalinga nemažai piniginių lėšų.

21. Teismo posėdyje atsakovė D. G. palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Be atsiliepime nurodytų aplinkybių papildomai paaiškino, jog gal 3 metų amžiaus P. vedė į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kur vaikas viską mokėjo daryti. Po socialinių darbuotojų skambučio, P. nebenorėjo eiti į darželį, todėl nebevedė. Po to jai 4 metus buvo „užkirsti“ keliai vesti dukrą į bet kurią ugdymo įstaigą Šiauliuose. 2020 m. buvo nagrinėjamas jos ieškinys VšĮ „Mažieji šnekoriai“, nes jos dukros ten nepriėmė. Per kažkurį atvejo vadybos posėdį jai socialiniai darbuotojai (A. I. ir dar kita moteris) pagrasino, kad ji neras Šiauliuose ugdymo įstaigos savo dukrai. Ji nėra linkusi konfliktuoti, jai VTAS darbuotojai ir socialiniai darbuotojai nuolat nori pakenkti, sužlugdyti jos šeimą, padaryti „nesveiku“ dar vieną vaiką, nuolat šmeižia ją, visaip kenkia, kad ji negautų reikiamos pagalbos. Tuomet ji su P. ir pilnamečiu neįgaliu sūnumi M. G. nuo 2020 m. lapkričio mėnesio pradėjo važinėti į Joniškį, kur nuomojosi namą, o P. ėjo į darželį. Jie išvažiuodavo sekmadienį arba pirmadienį į Joniškį, o grįždavo į Šiaulius penktadienį. Į Šiaulius grįždavo, nes norėjo pabūti nors savaitgalį su kitais pilnamečiais vaikais G. ir D., ir bute yra šilta, o Joniškyje namas buvo šaltas, jį reikėjo šildyti. Jai 2020 m. prieš Šv. Kalėdas gal kiek anksčiau pradėjo skaudėti nugarą, nes ji nuolat nešiojo M., o P. buvo trauma, nes darželį turėjo lankyti kitame mieste. Joniškio darželyje P. teikė logopedo paslaugas, ji darželyje šoko, todėl neaišku, iš kur nustatė budinti globėja, kad vaikas nepaeina. P. darželį faktiškai lankė nemažai, darželyje susirado draugų, deklamavo eilėraščius. Jie iš Joniškio grįžo į Šiaulius 2021 m. birželio mėnesį. Dar gyvenant Joniškyje skambino Šiaulių centro pradinei mokyklai dėl P. priėmimo į pirmąją klasę – jai pasakė, kad vietų nebėra. Tuomet skambino Joniškio progimnazijai, kur sutiko priimti P., ji parašė prašymą. Pirmosios klasės formuojamos lyg iki balandžio mėnesio. 2021 m. birželio mėnesį atsakovę vėl kankino nugaros skausmas, iki šiol jis nepraeina. 2021 m. rugsėjo mėnesį nugaros skausmas ypač sustiprėjo, todėl norėjo leisti P. į mokyklą kiek galima arčiau namų – į Šiaulių centro pradinę mokyklą. Bet ši mokykla nepriėmė prašymo, prašymą rašė gal rugpjūčio mėnesį. Savo gyvenamosios vietos Joniškyje nedeklaravo, jos nereikėjo deklaruoti. Pasiūlė P. lankyti pirmąją klasę Rasos progimnazijoje arba V. Kudirkos progimnazijoje, tačiau šios mokyklos per toli nuo gyvenamosios vietos. Šiaulių centro pradinėje mokykloje buvo likusi 1 vieta priešmokyklinėje grupėje, tuomet atvejo vadybos posėdyje jai buvo pasiūlyta nuvesti P. į Šiaulių miesto PPT, kad būtų atliktas vaiko gebėjimų vertinimas, vaikui būtų „prirašę“ sutrikimų ir ją būtų reikėję vesti pakartotinai į priešmokyklinę grupę. Tačiau jos vaikas yra sveikas, ji neturi sutrikimų, kodėl ją reikėtų vesti pakartotinai į priešmokyklinę grupę. P. buvo registruota tą pačią dieną bei valandą ir pas stomatologą dėl dantų apžiūros medicininei pažymai į mokyklą gauti ir į Šiaulių miesto PPT. Ji ketino P. vesti į mokyklą Joniškyje, todėl į Šiaulių miesto PPT tą dieną vaiko nenuvedė. Jie ketino važiuoti į Joniškį, tuo metu dar neturėjo gyvenamosios vietos, Joniškyje sunku rasti nuomojamą butą, buvo butą nuomai radę, tačiau vėliau atsisakė su ja sudaryti nuomos sutartį. 2021-10-05 P. paėmė iš jos, nurodė, kad neva ji ketino žudytis, tačiau nėra jokių įrodymų. Mano, kad P. paėmė, nes kaip ji gali auginti sveiką vaiką tarp trijų nesveikų. Sutiko, kad vaiko paėmimo dieną bute buvo netvarka, jie keitė baldus, tačiau visa kita, kas parašyta – netiesa: šlapimo lovoje tikrai nebuvo, ji nuolat plauna patalynę, nes M. G. nelaiko šlapimo, jai socialiniai darbuotojai palučių neduoda, galėjo būti paklodė dėmėta, nes tos dėmės neišsiskalbia; P. turėjo žaislų, buvo jai lova, tik nesumontuota, komoda; maisto šaldytuve buvo; nurodė, kad pliki virdulio laidai, tačiau to niekada nebuvo; spintos durys buvo išimtos apie 1 metus. Tą pačią dieną norėjo ir M. G. paimti, prirašė, kad jam pragulos, ji važiavo į ligoninę ir neleido paimti M. Ji ir jos šeima tą dieną patyrė traumą, bijo pagalvoti, ką kaimynai galvojo. Šiuo metu pilnametis sūnus (24 m.) D. G. gyvena atskirai, nuomojasi butą, o pilnametė dukra (22 m.) G. G. gyvena kartu, tačiau išsikraustė į buvusį D. kambarį. P. kambarys yra paruoštas, jame yra visi reikalingi baldai, jos mama J. A. vežė meistrą, kad P. komodą sumontuotų.

Žemesnės instancijos teismas

22. 2019-08-29 P. buvo pakirptas liežuvėlio pasaitėlis, po to ji vedė dukrą į ankstyvąją reabilitaciją VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje. P. gydytoja buvo J. Č., ji vesdavo vaiką pas gydytoją, pas stomatologą, pas logopedą, gydytoja J. Č. rekomendavo lankytis pas logopedą prieš mokyklą. Logopedo paslaugos P. buvo teikiamos darželyje Joniškyje. Vaikas gerai kalbėjo, deklamavo eilėraščius darželyje. Mano, kad P. dėl streso, kad reikia važiuoti į Joniškio darželį buvo nukritęs svoris, gydytoja sakė, kad per mažas vaiko svoris, be to, tuo metu neturėjo pakankamai lėšų maistui. Lėšų neturėjo, nes M. G. buvo sulaukęs pilnametystės ir kol nebuvo pripažintas neveiksniu (sprendimas priimtas 2021-06-11), o ji nebuvo paskirta globėja (nutartis priimta 2021-07-21) – negavo už M. šalpos pensijos, taip pat negavo ir maisto paketų. P. valgė viską, net saldumynus, kažkokio mėgstamiausio maisto neturėjo. P. iki paėmimo neturėjo refliukso. Į kiemą su P. eidavo, su ja po parką vaikščiodavo, po bulvarą.

23. Ji nuolat slaugo pilnametį sūnų M. G., kuris yra gulintis, visiškai negalintis savimi pasirūpinti, jį maitina apie 1 valandą, jo negali palikti net 5 minutėms, nes gali ištikti epilepsijos priepuolis, o jie yra dažni, tuomet kviečia Greitąją medicinos pagalbą. Vežė M. į Vilnių pas ortopedą dėl klubo operacijos, tačiau gydytojas nurodė, kad operacija nepadės. M. reikalingas maisto papildas „Nutridrink“, tačiau jo niekas nekompensuoja. M. reikalinga integrali pagalba, ji jos prašė žodžiu, o 2020 m. rašė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriui, į kurį atsakė, kad reikės laukti 2 m. eilėje. VTAS atstovas paskambino ir pasakė, kad jie pagalvos, ar jai skirti integralią pagalbą. Dėl pagalbos ji daug kur kreipėsi. Atsiuntė pas ją 3 studentes savanores, tai jos patrypčiojo, nuvalė langą ir daugiau nieko nepadarė. Sūnui pagalbą turi teikti asmuo su medicininiu išsilavinimu, tokio žmogaus per „Ekspresskontaktas“ nerado. Apie 3 m. pas ją ateidavo moteris D., kuri ją išleisdavo po 1 valandą per dieną. D. šiek tiek pabūna prie M., tačiau dažniausiai parneša maisto, vaistų, jei kur reikia nuveža. G. diagnozuotas kurtumas, ji blogai girdi, todėl dažniausiai nebūna prie M., bet gamina maistą, nueina į parduotuvę. Kol ji teismo posėdyje, M. prižiūri dukra G.

Atsiliepimas

24. Su socialiniais darbuotojais nenori bendrauti, jie niekuo nepadeda, ją šmeižia, įkyriai vaikšto, nerašo gerų atsiliepimų apie ją. Mano, kad socialiniai darbuotojai ir VTAS atstovai yra nusistatę prieš ją, nes dar 2015 m. bandė ir kitų vaikų atžvilgiu apriboti jos valdžią, tačiau tai nepavyko. D. pradėjo susitikimus su socialiniais darbuotojais filmuoti. Į kai kuriuos susitikimus su socialiniais darbuotojais net kvietė namo bendrijos pirmininką, nes jau nebežino, kaip apsisaugoti nuo šmeižimo, rašė raštus įvairioms institucijoms. Nuo 2020 m. socialinė darbuotoja A. M., prieš tai buvo A. I., kuri jai kenkė. Ji atsilieptų į skambučius, jei telefone būtų galimybė įrašyti pokalbį. Dėl vaiko grąžinimo nesikreipė į Skyrių, nes jai niekas apie tai nieko nesakė, pirmą kartą teismo posėdyje girdi, jog galima rašyti prašymą ir jai grąžins vaiką. Jos mama J. A. dažnai skambina socialiniams darbuotojams, tačiau jai apie tai niekas neminėjo. Pozityvios tėvystės kursų nelankė, galėtų juos lankyti nebent dalyvaujant advokatui. Jos sūnus D. G. lankė pozityvios tėvystės kursus, tačiau jam niekas neleido rūpintis P.

Žemesnės instancijos teismas

25. Į pirmus pasimatymus su dukra nevažiavo, tačiau nuvažiuodavo D. Jis duodavo telefoną P., kuri verkdavo. Jai po vaiko paėmimo buvo šokas, prasidėjo tikai. Per visus pasimatymus vaikas verkė, tik po paskutinių pasimatymų ji atsisveikino neverkdama. P. jos nuolat klausė, kada ji galės grįžti namo, veržėsi eiti kartu, klausė, kodėl ją paėmė. Per pasimatymus ją vaikas apsikabindavo, pasakydavo, kad pasiilgo. Kol P. gyveno kartu – ji buvo prižiūrėta, jos nagai buvo nukirpti, dėvėjo gražius „Benetton“ rūbus, buvo sveika, judri, laiminga. Paėmus vaiką, ji pradėjo dėl refliukso kosėti, jos sveikata yra pablogėjusi, jos nagai nuolat buvo nenukirpti, vaikas su nagu buvo įsibrėžęs prie akies, juodos panagės, jos rūbai netvarkingi, galva neplauta. Nemato vaiko kalbos pokyčių, gal vienu kitu žodžiu daugiau žino, gal ir priaugo kiek svorio, tačiau teigiamų pokyčių nėra.

26. 2022-10-14 P. atsisakė imti iš jos saldumynus, nes sakė, kad viduriai yra laisvi, tokių dalykų pas ją šeimoje nebuvo, 2022-10-14 gal ir buvo vaikas užsikrėtęs virusu. Kaip galima tokios būklės vaiką leisti į mokyklą. Pripažino, kad ji žinojo apie vaiko sveikatos būklę iki 2022-10-14 susitikimo. Po to įvykio ji kreipėsi į policiją dėl vaiko nepriežiūros. Policijos pareigūnai tikrino jos neblaivumą, tačiau buvo blaivi, tokių skaičių (neblaivumo), kaip nurodyta – nematė. Ji alkoholio ar psichotropinių medžiagų nevartoja.

27. Ji tik dukters klausė, kaip jai sekasi mokykloje, dėl vaiko sveikatos skambino vaiką gydančios gydytojos seselei, gydytoja atsisakė su ja kalbėti. Nurodė, kad leistų P. lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą, ji tolokai nuo namų, gal D. nuvežtų vaiką į mokyklą.

28. Šiuo metu jos gaunamas pajamas sudaro slaugos išmokos ir šalpos išmokos. Kartais parduoda daiktus ir taip gauna papildomai pajamų. Anksčiau draugas padėdavo išlaikyti P. Išlaikymo iš P. tėvo neprisiteisė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų vertinimas.

29. Šalių ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. G. turi nepilnametį vaiką P. G., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 12 l.), vaiko tėvas neįteisintas. Atsakovė D. G. 2020-11-06 pareiškė ieškinį atsakovei VšĮ „Mažieji šnekoriai“ dėl 2020-08-26 priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutarties Nr. 510 (dėl P. G. priešmokyklinio ugdymo) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti ugdymo sutartį bei dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2021-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-430-1119/2021 tenkino ieškinį iš dalies, pripažino, kad ugdymo sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir įpareigojo VšĮ „Mažieji šnekoriai“ ją vykdyti, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovė D. G. skundė sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2021-06-30 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Sprendimo dalis dėl ugdymo sutarties buvo nutraukimo pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo ją vykdyti įsiteisėjo 2021-04-11.

30. Iš atsakovės paaiškinimų, liudytojų D. G. ir J. A. parodymų, atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. G. nuo 2020-11-17 iki 2021-06-11 buvo ugdoma Joniškio vaikų lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) pagal priešmokyklinio ugdymo programą, 2021 m. sausio-kovo mėnesiais ugdymas vyko nuotoliniu būdu (el. b. medž. 2 t., 12-14, 17, 22-25, 27 l.), 2021-11-15 Joniškio vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad vaikui buvo paskirtos logopedo pratybos, nors P. G. padarė didelę pažangą, tačiau jos branda ir pasiruošimas mokyklai vertinamas patenkinamai (el. b. medž. 2 t., 15 l.).

31. Nuo 2021-09-01 P. G. turėjo pradėti lankyti Joniškio progimnazijos pirmą klasę (prašymas dėl pradinio ugdymo buvo pateiktas 2021-06-28 elektroniniu paštu (el. b. medž. 2 t., 6, 10-11 l.)), tačiau 2021-08-23 D. G. informavo socialinius darbuotojus, jog nori, kad P. G. lankytų Šiaulių centro pradinę mokyklą, todėl socialiniai darbuotojai padėjo užpildyti prašymą minėtai ugdymo įstaigai, jį išsiuntė el. paštu (el. b. medž. 2 t., 67-68 l.). 2021-08-31 atsakovė teikė prašymus Šiaulių miesto savivaldybės merui ir Šiaulių centro pradinei mokyklai, kuriais prašė priimti P. G. į Šiaulių centro pradinę mokyklą, nurodė, kad nežinojo, jog praleido terminą kreiptis dėl priėmimo į mokyklą, kad iki šiol gyveno Joniškyje (el. b. medž. 2 t., 7, 8, 64, 69 l.). Šiaulių centro pradinė mokykla informavo, kad laisvų vietų nėra, D. G. buvo pasiūlyta ugdyti P. G. Šiaulių miesto „Rasos“ progimnazijoje arba V. Kudirkos progimnazijoje, tačiau D. G. atsisakė vesti dukrą į minėtas ugdymo įstaigas, motyvuodama tuo, jog jos yra per toli nuo gyvenamosios vietos, 2021-09-03 informavo, kad šeima persikels į Joniškį, kur vaikas lankys mokyklą. Mergaitei pirmąją rugsėjo savaitę neatvykus į mokyklą, Joniškio progimnazijos administracijos atstovas ir klasės mokytoja telefonu kalbėjo su D. G., kuri nurodė, jog mergaitė nelanko mokyklos dėl šeimyninių problemų; 2021-10-01 į mokyklą atvyko J. A., kuri informavo, kad P. G. ateis į mokyklą 2021-10-04. 2021-10-05 D. G. informavo mokyklos pavaduotoją ugdymui, kad dukra negali lankyti mokyklos dėl sudėtingos situacijos šeimoje (el. b. medž. 2 t., 37, 65, 91 l.). Taigi iki 2021-10-05 minėtoje ugdymo įstaigoje ar kitoje ugdymo įstaigoje P. G. mokytis nepradėjo, dėl ko atsakovei D. G. buvo taikyta administracinė atsakomybė (el. b. medž. 1 t., 51-66, 67 l.).

Žemesnės instancijos teismas

32. 2021-10-05 P. G. laikinai paimta iš šeimos (el. b. medž. 2 t., 38-53 l). Šiaulių apylinkės teismas 2021-10-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12360-1042/2021 leido paimti P. G. iš vaiko motinos D. G. (el. b. medž. 1 t., 80-83 l.). Teismas nustatė, kad 2021-10-05 kilo grėsmė P. G. sveikatai ar gyvybei, todėl vaikas pagrįstai buvo laikinai paimtas iš jo motinos. Teismas pažymėjo, kad P. G. yra per mažo svorio (18 kg; 2 t., 32 l.), kad kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, o būtent specialistų vertinimu nustatytas kalbos sutrikimas – vidutinis kalbos neišsivystymas, mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių, dideli specialieji ugdymosi poreikiai, reikalinga teikti specialiojo pedagogo ir logopedo pagalbą, rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija, mergaitė nepradėjo lankyti mokyklos. Šiaulių apygardos teismas 2021-12-15 nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2021-10-26 nutartį (el. b. medž. 84-94 l.). P. G. nuo 2021-10-26 nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centras (el. b. medž. 1 t. 20-23, 34 l.).

33. Po vaiko paėmimo D. G. šeimai buvo organizuojami 5 atvejo vadybos posėdžiai: 2021-11-07, kuris neįvyko, nes nepavyko įteikti D. G. pranešimo apie posėdį, ji neatsiliepė į skambučius, niekas neatidarė buto durų; 2022-11-25, į kurį kvietimas atsakovei buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau atsakovė nedalyvavo, motyvuodama tuo, kad nebuvo informuota; 2021-12-07, kurio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas (el. b. medž. 1 t. 13-19, 20-23 l.). 2021-12-07 pagalbos D. G. šeimai plane užfiksuota, kad mobilioji komanda atsakovės šeimai neteikia intensyvios pagalbos, su D. G. kalbėta telefonu 4 kartus, vėliau į skambučius neatsiliepė, apsilankius gyvenamojoje vietoje, durų neatidarė, su socialiniais darbuotojais atsakovė vengia bendrauti, neatsiliepia į skambučius į šeimos butą pavyko patekti 1 kartą. Atvejo vadybos posėdyje buvo nustatytos šios pagalbos priemonės, kurias turėjo įgyvendinti D. G.: 1) iki kito posėdžio išklausyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursą, 2) ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę dalyvauti susitikimuose su dukra, 3) lankyti psichologo konsultacijas iki kito posėdžio (posėdis turėjo vykti ne vėliau kaip po 6 mėn.) pagal suderintą grafiką, 4) kreiptis dėl skirtos dienos socialinės globos paslaugos šeimos namuose, išsiaiškinti apie NVO „Caritas“ savanorių teikiamas paslaugas, 5) geranoriškai bendradarbiauti su socialine darbuotoja (reaguoti į patarimus, pastabas, laikytis susitarimų, informuoti apie kylančias problemas ir t.t.); socialinė darbuotoja A. M. turėjo ne rečiau kaip kartą per savaitę arba pagal poreikį iki kito posėdžio lankytis šeimoje, tarpininkauti, atstovauti, tvarkant reikiamus dokumentus bei sprendžiant iškylančias problemas, vykdyti stebėseną ir kontrolę. Pagalbos planas buvo pasirašytas atsakovės atstovo advokato R. V., atsakovė apie nustatytas priemones žinojo, nes pati dalyvavo posėdyje (el. b. medž. 1 t. 13-19 l.). 2022-04-25 posėdis buvo organizuotas dėl P. G. laikinosios globos peržiūros, tačiau jame D. G. nedalyvavo, apie neatvykimą neinformavo, apie posėdį pranešta registruotu laišku ir SMS žinute. 2022-04-29 organizuotas pakartotinis posėdis, tačiau jis ir vėl neįvyko, nes jame nedalyvavo D. G., kuriai apie posėdį pranešta tinkamai (el. b. medž. 1 t., 125-129 l.).

34. Įrodymų, kad atsakovė lankė pozityvios tėvystės ugdymo kursus byloje nėra. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuos kursus gali lankyti tik kartu su advokatu.

35. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų 2022-04-21 rašte nurodyta, kad su Globos centro koordinatoriumi D. G. susisiekė 2021-10-07, tačiau į susitikimus su dukra neatvykdavo, motyvuodama neigiamais emociniais išgyvenimais. Pirmas D. G. susitikimas su dukra įvyko 2022-01-20, antrasis – 2022-04-01, kiti 2022-04-08 ir 2022-04-15, kai neatvykdavo D. G., į susitikimus atvykdavo vienas D. G.. D. G. susitikimų metu reiškė budinčiai globėjai priekaištus dėl vaiko aprangos, neva susivėlusių plaukų, apie mergaitės pasiekimus, bendravimą, maitinimąsi, mokymąsi neklausė (el. b. medž. 1 t., 25-26 l.). Iš susitikimų su šeima protokolų nustatyta, kad D. G. kartu su D. G. atvyko į šiuos susitikimus su dukra: 2022-01-20 (užfiksuota, kad P. su mama susigraudino, apsikabino) (el. b. medž. 3 t., 32-33 l.); 2022-04-01 (užfiksuota, kad P. apsidžiaugė, kai išgirdo, kad atvyko mama, nesigraudino) (el. b. medž. 3 t., 14-15 l.); 2022-04-08 (el. b. medž. 3 t., 10-11 l.); 2022-04-15 (užfiksuota, kad pamačiusi mamą P. susigraudino; sėdėjo mamai ant kelių) (el. b. medž. 3 t., 12-13 l.); 2022-05-06 (el. b. medž. 3 t., 4-5 l.); 2022-05-20 (užfiksuota, kad P. sakė, kad labai pasiilgo jų namų, kad mama labai graži) (el. b. medž. 2 t., 199-200 l.); 2022-05-27 (užfiksuota, kad susitikimo metu D. G. pradėjo sakyti, kad P. galva neplauta, mergaitė dėl to susijaudino, prieš tai porą dienų nėjo į mokyklą, nes sirgo, todėl galva galėjo būti neplauta saugant sveikatą, pavalgius P. paprašė pagulėti mamai ant rankų, o D. G. maloniai sutiko) (el. b. medž. 2 t. 197-198 l.); 2022-06-03 (el. b. medž. 2 t., 196 l.); 2022-06-20 (užfiksuota, kad visi žaidė balionais, susitikimo metu P. sakė, kad labai myli mamą ir brolį) (el. b. medž. 2 t., 195 l.); 2022-09-09 (el. b. medž. 2 t., 188 l.); 2022-09-30 (el. b. medž. 2 t., 187 l.); 2022-10-07 (el. b. medž. 2 t., 186 l.); 2022-10-14 (užfiksuota, kad P. buvo tik persirgusi virusine liga, apie tai D. G. buvo informuota, tačiau pageidavo susitikti su dukra) (el. b. medž. 1 t., 169 l.; 2 t. 148, 184 l.); 2022-10-21 (el. b. medž. 2 t., 185 l.); 2022-10-28 (el. b. medž. 2 t., 183 l.); 2022-11-04 (užfiksuotas D. G. prierašas, kad po akimi mergaitei yra įbrėžimas) (el. b. medž. 2 t., 182 l.); 2022-11-18 (el. b. medž. 2 t., 181 l.); 2022-12-02 (el. b. medž. 2 t., 179 l.); 2022-12-09 (el. b. medž. 2 t., 178 l.); 2022-12-16 (užfiksuota, kad po šio pasimatymo P. buvo nusiminusi, verkė, globos koordinatorei papasakojo, kad mama supyko, nes mergaitė pasakė, kad labiau norėtų likti gyventi su budinčia globėja, atsakovė klausė, ar P. norėtų dažniau susitikti, o P. atsakius „kaip jūs norite“, atsakovė klausė, ar P. jos nebemyli) (el. b. medž. 2 t., 157-158 l.); 2022-12-23 (užfiksuota, kad šio susitikimo metu kilo konfliktas tarp globos koordinatorės, socialinės darbuotojos ir atsakovės, atsakovė garsiai, kad girdėtų dukra kaltino globos koordinatorę ir socialinę darbuotoją, negražiai kalbėjo ir apie budinčią globėją, vartojo keiksmažodžius, grasino, reiškė priekaištus dėl dukters aprangos, švaros, nereagavo į globos koordinatorės prašymus nekelti P. streso, nekenkti jos savijautai, po susitikimo P. verkė, pasakė, kad norėtų kitą sykį susitikti tik su broliu D. G.) (el. b. medž. 2 t., 159-161 l.), 2023-01-13 (el. b. medž. 2 t., 166-167 l.), 2023-01-20 (el. b. medž. 2 t., 174-175 l.), taigi atsakovė dalyvavo 20 susitikimų su dukra. Taip pat iš susitikimų su šeima protokolų nustatyta, kad į kai kuriuos susitikimus atvykdavo tik D. G.: 2021-10-12 (el. b. medž. 3 t., 46-47 l.); 2021-11-03 (el. b. medž. 3 t., 44-45 l.); 2021-11-26 (el. b. medž. 3 t., 42-43 l.); 2021-12-21 (užfiksuota, kad P. telefonu pakalbėjo su mama) (el. b. medž. 3 t., 40-41 l.); 2021-12-30 (užfiksuota, kad P. telefonu pakalbėjo su mama) (el. b. medž. 3 t., 38-39 l.); 2022-01-05 (el. b. medž. 3 t., 36-37 l.); 2022-01-14 (užfiksuota, kad „Messenger“ programėle P. pakalbėjo su mama) (el. b. medž. 3 t., 34-35 l.); 2022-02-04 (el. b. medž. 3 t., 30-31 l.); 2022-02-11 (el. b. medž. 28-29 l.); 2022-02-18 (el. b. medž. 3 t., 26-27 l.); 2022-02-25 (el. b. medž. 3 t., 24-25 l.); 2022-03-04 (el. b. medž. 3 t., 22-23 l.); 2022-03-11 (užfiksuota, kad dalyvavo ir J. A.) (el. b. medž. 3 t., 20-21 l.); 2022-03-18 (el. b. medž. 3 t., 16-17 l.); 2022-03-25 (užfiksuota, kad dalyvavo ir J. A.) (el. b. medž. 3 t., 18-19 l.); 2022-04-20 (el. b. medž. 3 t., 8-9 l.); 2022-04-29 (užfiksuota, kad P. buvo paruošusi mamai dovanėlę artėjančios mamos dienos proga) (el. b. medž. 3 t., 6-7 l.); 2022-05-13 (el. b. medž. 3 t., 1-2 l.); 2022-06-10 (užfiksuota, kad kartu buvo J. A., kuri įpusėjus susitikimui pradėjo reikšti priekaištus, kad P. negrąžina mamai ir neduoda broliui; trumpai telefonu su dukra pakalbėjo D. G.) (el. b. medž. 2 t., 193-194 l.); 2022-06-27 (užfiksuota, kad kartu dalyvavo J. A.) (el. b. medž. 2 t., 192 l.); 2022-08-08 (el. b. medž. 2 t., 191 l.); 2022-08-22 (el. b. medž. 2 t., 190 l.); 2022-08-29 (užfiksuota, kad šventė P. 8-tąjį gimtadienį) (el. b. medž. 2 t., 189 l.); 2022-11-25 (el. b. medž. 2 t., 180 l.); 2023-01-02 (užfiksuota, kad P. prašė brolio kitą kartą ateiti vienam, po to pamatė kojinėje skylutę ir pasakė, kad gerai, jog nėra mamos, nes būtų pamačiusi) (el. b. medž. 2 t., 177 l.), 2023-01-06 (el. b. medž. 2 t., 176 l.), taigi į susitikimus su P. D. G. be atsakovės atvyko iš viso 25 kartus. Visi susitikimų su šeima protokolai yra pasirašyti susitikimuose dalyvavusių asmenų, atsakovė ir D. G. tik keliuose protokoluose pažymėjo, kad nesutinka su protokoluose nurodytomis aplinkybėmis, tačiau dėl kitų protokolų pastabų neturėjo, todėl laikytina, kad susitikimų su šeima protokoluose nurodytos tikrovę atspindinčios aplinkybės ir jas savo parašais patvirtino atsakovė ir D. G..

36. D. G. nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio buvo teikiamos psichologo konsultacijos (el. b. medž. 1 t., 143-146, 161 l.).

37. Iki 2021-12-07 atvejo vadybos posėdžio atsakovė nebendravo ir nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, neatsiliepdavo į telefono skambučius, neperskambindavo, nedalyvaudavo atvejo vadybos posėdžiuose (el. b. medž. 2 t., 90, 96-112, 121-147 l.). Nuo 2021-12-07 iki 2022-04-20 atsakovė atsisakė bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, neatsiliepė į telefono skambučius, SMS žinutes, jos vardu kreipėsi atsakovės motina J. A. (el. b. medž. 1 t., 20-23 l.).

38. 2021-10-05 vaiko paėmimo metu buvo nustatyta, kad namuose netvarka, sklido blogas kvapas (šlapimo), P. buvo susivėlusiais plaukais, nešvari, baldai sulūžę, čiužinys, ant kurio sėdėjo atsakovė su dukra P. ir gulėjo M. G., permirkęs, P. neturėjo savo lovytės. D. G., teikdama 2021-10-06 paaiškinimą Skyriui, pripažino, kad namuose netvarkinga (visur pridėta daiktų), sulūžę baldai, kad miega dvigulėje lovoje kartu su P. ir M., kad P. neturi savo lovos (el. b. medž. 1 t., 71-94 l.; 2 t. 33-35 , 36 l.). 2021-11-15 tarpininkaujant J. A., apsilankyta D. G. šeimos namuose ir nustatyta, kad buities sąlygos pasikeitė: nesijautė nemalonaus kvapo, kambariai vėdinami, M. G. gulėjo švarioje, tvarkingoje lovoje, kambaryje pastatyta nauja komoda, lova P. G. (el. b. medž. 1 t., 20-23 l.). 2022-10-21 apsilankius D. G. šeimos namuose nustatyta, kad P. G. yra paruoštas atskiras kambarys su lova, rašomuoju stalu, komoda, kambarys šviesus, švarus ir tvarkingas, kambaryje yra augintinių, namuose švariau ir tvarkingiau, nesijautė šlapimo kvapo, mažiau daiktų, su socialiniais darbuotojais bendravo J. A., kuri rodė, ką nupirko ir paruošė P. G. gerovei, D. G. su socialiniais darbuotojais nebendravo, sūnus D. G. nurodė, kad motina blogai jaučiasi, jai skauda gerklę (el. b. medž. 1 t., 167 l.).

39. Atsakovė su gydytoja dėl dukters sveikatos nebendrauja (el. b. medž. 1 t., 24 l.), P. sveikata domisi D. G.

40. 2018-03-22 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad P. G. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skiriamos ankstyvosios raidos reabilitacijos paslaugos, rekomenduojama lankyti lopšelį-darželį (el. b. medž. 2 t., 4-5 l.). 2021-11-15 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad P. G. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2019-07-26 – 2019-11-11 lankėsi Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje, gavo 20 paslaugų kursą, siųsta odontologo konsultacijai, pakirptas liežuvio pasaitėlis, atliktas raidos įvertinimas, gavo psichoterapijos ir logoterapijos paslaugas (el. b. medž. 2 t., 2-3 l.). 2020-10-13 Šiaulių miesto PPT buvo atliktas P. G. specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas ir nustatytas (duomenys neskelbtini), skirta logopedo pagalba, kol vaikas bus ugdomas pagal priešmokyklinę ugdymo programą, rekomenduota gydytojo neurologo konsultacija, atsakovė informuota, kad P. G. reikalinga kasdienė logopedo pagalba, kurią vaikas gali gauti (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje, nurodyta pakartotinai vertinti PPT prieš pirmąją klasę (el. b. medž. 2 t., 113, 119-120 l.), tačiau atsakovė prieš pirmąją klasę P. G. į Šiaulių miesto PPT vertinimui neatvedė. Paėmus vaiką, 2021-10-06 Šiaulių miesto PPT atliko P. G. vertinimą ir nustatė (duomenys neskelbtini), dėl ko rekomenduota pritaikyti lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo bendrąsias programas, teikti specialiojo pedagogo ir logopedo pagalbą, rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija (el. b. medž. 1 t., 68-70 l.). P. G. nuo 2021-10-19 mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal pritaikytas lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo bendrąsias programas, jai teikiama logopedo, specialiojo pedagogo pagalba, mergaitė lanko dainos studiją „Gama“, šiuolaikinių šokių būrelį „Sparnai“, tautinių šokių būrelį „Trepsiukai“, sporto būrelį „Mini herojai“. Budinti globėja aprūpino mergaitę visomis reikalingomis mokymosi priemonėmis, dalyvavo nuotoliniame klasės tėvų susirinkime, bendrauja telefonu su klasės vadovu ar auklėtoju, domisi pasiekimais, rūpinasi mergaitės sveikata, palydi ir pasiima mergaitę laiku, noriai bendradarbiauja, įsiklauso, atsižvelgia į pedagogų pastebėjimus ir rekomendacijas, mergaitės avalynė ir rūbai tvarkingi, atitinka sezoniškumą, netinkamos priežiūros požymių nepastebėta, D. G. nesidomi dukters mokymosi pasiekimais, mokyklos administracijai ar klasės vadovui neskambino, nesiteiravo. Praėjus 1 mokslo metams pastebėta galių ir gebėjimų, žinių, mokymosi pažanga, mergaitė išmoko raides, skaito, pakankamai gerai atlieka garsinės analizės ir sintezės užduotis, su pagalba ir pagalbinėmis priemonėmis skaičiuoja ir atlieka matematinius sudėties ir atimties veiksmus 20 ribose, pasaulio pažinimo žinios siauresnės (el. b. medž. 1 t., 27, 122-123 l.; 2 t., 31 l.). 2022-11-08 atlikus pakartotinį specialiųjų ugdymosi poreikio įvertinimą Šaulių miesto PPT nustatytas (duomenys neskelbtini), rekomenduojama ugdyti pagal bendrąsias programas, teikti logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo pagalbą, visgi per vienerius metus stebimi žymūs kalbos raidos pasiekimai (el. b. medž. 1 t., 185-186 l.).

Žemesnės instancijos teismas

41. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė D. G. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-07-21 nutartimi yra paskirta pilnamečio neveiksnaus tam tikrose srityse sūnaus M. G. globėja ir turto administratore. M. G. nuo 2020-04-27 neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų, netektas darbingumas – 100 proc. (el. b. medž. 1 t., 196, 197-198 l., 2 t., 1 l.). Iki vaiko paėmimo atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 2018-12-12 teikė prašymą gauti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramą (el. b. medž. 1 t., 200-202 l.), 2020-09-15 teikė prašymą socialinėms paslaugoms dėl M. G. priežiūros gauti (el. b. medž. 1 t., 199 l.). 2020-10-02 raštu atsakovė buvo informuota apie M. G. galimas gauti socialines paslaugas, taip pat ir integralią pagalbą asmens namuose (el. b. medž. 2 t., 70-71 l.). 2020-10-01 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų skyrimo komisija priėmė sprendimą dėl integralios pagalbos M. G. teikimo - dienos socialinės globos ir slaugos asmens namuose skyrimo, nustatant, kad paslaugos bus teikiamos 4 val. per dieną 5 kartus per savaitę, paslaugų teikėjas – Šiaulių miesto savivaldybės globos namai; apie sprendimą atsakovė buvo informuota, tačiau į globos namų atstovų skambučius neatsiliepė, neperskambino, šeimos atvejo vadybininkei taip pat nepavyko prisiskambinti; 2021-01-21 pavyko susiekti su atsakove, tačiau ji 2021-01-18 elektroniniu paštu pateikė prašymą atidėti paslaugos teikimą dėl paskelbto karantino ir kitų priežasčių (el. b. medž. 2 t., 66 l.); 2021 m. kovo mėnesį vėl buvo paskambinta atsakovei, kuri informavo, kad gyvena Joniškyje; po to ne kartą buvo skambinta, rašomi el. laiškai, tačiau atsakovė neatsiliepė. 2021-09-28 apsilankyta šeimoje, tačiau D. G. nurodė, kad ji skuba į posėdį dėl dukters mokymosi įstaigos pakeitimo, nežino, kokie bus jos planai, gal grįš į Joniškį arba gal dukra lankys mokyklą šalia namų, todėl integralios pagalbos nereikės, atsakovei buvo palikti kontaktai, kad susisiektų su įstaiga, jei integralios pagalbos reikėtų (el. b. medž. 2 t., 54-57, 72-77, 78 l.). Iki vaiko paėmimo atsakovė atsisakė siūlomos nevyriausybinių organizacijų pagalbos (el. b. medž. 2 t., 58-60 l.). Nors 2021-12-07 pagalbos plane numatyta priemonė D. G. - kreiptis dėl skirtos dienos socialinės globos paslaugos šeimos namuose, išsiaiškinti apie NVO „Caritas“ savanorių teikiamas paslaugas, tačiau duomenų, kad atsakovė vykdė šią priemonę nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad socialiniai darbuotojai po 2021-12-07 pagalbos plano priėmimo pasirūpino, kad būtų sutvarkyti dokumentai paramai iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų gauti (el. b. medž. 1 t., 20-23 l.). D. G. nesikreipė dėl M. G. dienos socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia paslaugos gavimo (el. b. medž. 1 t., 30-33 l.).

42. Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad ne visus atsakovės paaiškinimus ar jos kviestų liudytojų J. A. ir D. G., kurie yra atsakovės šeimos nariai, parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, atsakovės paaiškinimai ir minėtų liudytojų parodymai skyrėsi, nebuvo nuoseklūs. O būtent byloje nėra įrodymų patvirtinančių teiginius, jog socialiniai darbuotojai, VTAS atstovai ar kitų valstybės institucijų atstovai yra priešiškai nusiteikę atsakovės atžvilgiu, stengiasi atsakovei pakenkti, nepadeda, neteikia reikalingos pagalbos, šmeižia atsakovę, seniai planavo paimti P. iš šeimos, nes negali sveikas vaikas būti kartu su nesveikais, norėjo P. padaryti „nesveika“, ar nepaaiškino, kad galima kreiptis dėl P. grąžinimo. Šių aplinkybių byloje nepatvirtino ieškovės atstovė, trečiojo asmens atstovė, liudytojos A. M., A. M., taip pat rašytiniai byloje esantys įrodymai, iš kurių priešingai matyti, kad atsakovės šeimai socialinės darbuotojos teikė visas paslaugas pagal kompetenciją ir net daugiau – padėdavo užpildyti reikiamus prašymus paramai, pagalbai gauti, išsiųsdavo atsakovės prašymus elektroniniu paštu (nors atsakovė moka ir pati naudotis elektroniniu paštu, pvz. teikė 2021-06-28 prašymą Joniškio progimnazijai), ir ši pagalba/parama buvo teikiama šeimai, atsakovės atžvilgiu nebuvo rašomi tendencingai neigiami raštai ar išvados, priešingai – įvykus atsakovės šeimoje pokyčiams 2021-11-15, 2022-10-21 nurodytos tikrovę atitinkančios buities aplinkybės, ko neginčijo ir pati atsakovė. Byloje nėra įrodymų, kad buvo seniai planuojama paimti P. iš šeimos dėl atsakovės nurodomų priežasčių, kaip kad nėra įrodymų, jog valstybės institucijų atstovai bandė padaryti P. „nesveika“, o vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas Šiaulių miesto PPT nėra vaiko „nesveikumo“ (ar sveikumo) tyrimas, nes jo metu nustatoma, ar vaikui reikalinga papildoma pagalba mokantis, juo labiau, kad atsakovei buvo žinoma apie vaiko kalbos sutrikimą (žr. atsakovės pateiktus medicininius pažymėjimus), vaiko ugdymo poreikiai buvo įvertinti 2020-10-13, rekomenduota vaiko ugdymo poreikius vėl vertinti prieš pirmąją klasę, ir atsakovė pati 2021-09-28 atvejo vadybos posėdžio metu sutiko atlikti pakartotinį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad nors atsakovė teismo posėdyje piktinosi, jog jos dukrą bando padaryti „nesveika“, siuntė 2021-10-05 į Šiaulių miesto PPT, tačiau iš 2021-09-28 atvejo vadybos posėdyje sudaryto pagalbos plano matyti, kad posėdžio metu D. G. sutiko, kad P. G. ugdymosi poreikiai būtų ištirti Šiaulių miesto PPT, nes buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), medikai rekomendavo logoterapiją ugdymo įstaigoje, buvo suderintas tyrimo laikas 2021-10-05 9.00 val. (el. b. medž. 2 t., 33-35, 58-60, 79-89 l.). Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad nenuvedė mergaitės į Šiaulių miesto PPT, nes tą pačią dieną ir tą pačią valandą (2021-10-05 9.00 val.) mergaitei buvo paskirtas vizitas pas dantistą dėl pažymos į mokyklą gavimo, liudytoja J. A. nurodė, kad pas dantistę vaiką atsakovė turėjo vesti 2021-10-05 10 val., tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog pas burnos higienistę Ž. M. mergaitė turėjo būti atvesta 2021-10-05 dieną (el. b. medž. 1 t., 64-65 l.), o ne 9.00 val., kaip nurodė atsakovė teismo posėdyje. Taip pat nors atsakovė teigė, kad M. G. yra reikalinga integrali pagalba, tačiau ji piktybiškai nėra teikiama, kad ji negavo jokio atsakymo dėl šios pagalbos teikimo, kad jos reikėtų laukti 2 m., kad VTAS jai buvo pasakyta, jog VTAS atstovai dar pagalvos, ar bus teikiama tokia pagalba, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog atsakovės prašymas buvo išnagrinėtas per 16 d. nuo jo gavimo ir tenkintas, kad pati atsakovė atsisakė siūlomos integralios pagalbos (el. b. medž. 2 t., 54-78 l.). Atsakovės teiginių, kad P. kiekvieno pasimatymo su ja metu verkė, tik per paskutinius pasimatymus lengvai atsisveikino, nepatvirtina susitikimų su šeima protokolai, iš kurių matyti, kad tik per 2 pirmuosius pasimatymus P. graudinosi pamačiusi mamą, minėtų atsakovės teiginių nepatvirtino trečiojo asmens atstovė bei liudytojos D. L. ir A. M.. Atsakovės (ir jos šeimos narių) teiginių nenuoseklumas, prieštaravimai atsispindi ne tik bylos nagrinėjimo metu, bet ir teikiant įrodymus, paaiškinimus, nagrinėjant kitas bylas, nurodant aplinkybes socialiniams darbuotojams ar kitiems asmenims, pvz., atsakovė nagrinėjant administracinę bylą teikė įrodymus, kad 2021-09-21 – 2021-09-27 susirašinėjo dėl buto nuomos Joniškyje, tačiau 2021-09-24 telefonu socialiniams darbuotojams teigė, kad turi išsirinkusi butą Joniškyje (el. b. medž. 2 t., 92 l.), o iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jai nepavyko išsinuomoti buto Joniškyje; liudytoja J. A. teismo posėdyje nurodė, kad Joniškyje D. G. šeimą gal jos pažįstama moteris būtų priėmusi, kad kalbėjo dėl vietos bendrabutyje, o galiausiai – kad P. būtų kasdien vežę į mokyklą, palaukę, kol jai pasibaigs pamokos ir važiavę atgal į Šiaulius, vėliau teigė, kad vaikas nepradėjo lankyti mokyklos, nes rugsėjo pradžioje buvo atsisakyta D. G. išnuomoti butą Joniškyje, o vėliau mokyklos direktorė pranešė, kad keliems vaikams diagnozuota Covid-19 liga, todėl nereikia vesti mergaitės į mokyklą; liudytojas D. G. nurodė, kad būtų gyvenę Joniškyje, todėl vaiko paėmimo dieną buvo sudėti daiktai važiavimui į Joniškį, tačiau liudytojas nenurodė, kur šeima būtų gyvenusi, neaišku, kaip jie būtų važiavę į Joniškį, nes pasak liudytojo jo automobilis tuo metu buvo sugedęs ir jis negalėjo nuvežti į mokyklą Joniškyje. Atsakovė, prašydama P. priimti į pirmąją klasę Šiaulių centro pradinėje mokykloje, prašymuose nurodė, jog tik dabar (2021-08-31) grįžo iš Joniškio ir nežinojo, kad reikia pateikti prašymą dėl priėmimo į pirmąją klasę (el. b. medž. 2 t., 7, 8, 64, 69 l.), tačiau teismo posėdyje pati atsakovė nurodė, jog iš Joniškio grįžo į Šiaulius 2021 m. birželio mėnesį, 2021-06-28 pati atsakovė teikė prašymą Joniškio progimnazijai dėl P. priėmimo į pirmąją klasę, taigi atsakovė prašymuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes bei atsakovei buvo žinoma priėmimo į mokyklą tvarka. Paminėtina ir tai, jog liudytojai D. G. ir J. A. neprisiminė kai kurių aplinkybių, pvz. liudytojas D. G. gerai neprisiminė 2021-10-05 įvykių, teigė, kad P. Joniškyje darželį lankė apie metus laiko, nors to nepatvirtina byloje esantys kiti įrodymai, J. A. neprisiminė 2021-10-05 vaiko paėmimo dienos, teigė, kad tiriant atsakovės buities sąlygas į aktus buvo prirašyta nesąmonių, tačiau pati minėtų aktų nematė, neskaitė, surašant aktus nedalyvavo. Todėl atsakovės paaiškinimai, liudytojų D. G. ir J. A. parodymai (taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad liudytojai yra atsakovės šeimos nariai) įvertintini kritiškai, faktinės aplinkybės, kurias nurodė atsakovė ar liudytojai D. G. ir J. A. pripažintinos įrodytomis, jei atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

43. Byloje proceso dalyviams kilo abejonės ir dėl liudytojų S. K., A. M. ir A. M. parodymų patikimumo. Nors liudytoja S. K. teismo posėdyje nurodė, kad nėra artima atsakovės draugė, yra jos kaimynė, tačiau iš liudytojos nurodytų aplinkybių matyti, kad liudytoją ir atsakovę sieja artimesni ryšiai, nei liudytoja deklaravo teismo posėdyje, pvz. liudytoja žinojo apie tai, kad atsakovė tinkamai rūpinasi neįgaliu sūnumi M. G., kad jam nėra pragulų (kai atsakovė teismo posėdyje akcentavo aplinkybę, jog vaiko paėmimo dieną buvo paimtas ir M. G., kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog M. G. turi pragulų), atkreipė dėmesį į P. nagus, kad šie buvo nukirpti (kai atsakovė teigė, jog visuomet tinkamai prižiūrėjo P., kad būdavo nukirpti nagai), tačiau kita vertus paprašius apibūdinti P. išvaizdą, liudytoja nurodė, jog ji yra šviesi, graži mergytė, nors iš byloje esančių nuotraukų, video įrašo (el. b. medž. 2 t., 18-27 l.) matyti, kad P. plaukai yra tamsūs, o mergaitės išvaizdos apibūdinimas bendro pobūdžio fraze sudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymų nuoširdumu. Visgi liudytoja, gyvendama tame pačiame name kaip ir atsakovė ir jos šeima, galėjo matyti P. namo kieme ar išėjusią su atsakove, o ir nepilnametis vaikas P. G. teismo posėdyje nurodė, kad prisimena, jog suposi kieme, kad tuo metu su ja buvo mama, ir šios aplinkybės patvirtina atsakovės teiginį, kad eidavo į kiemą su P., tačiau iš liudytojos parodymų neaišku, kiek dažnai vaikas buvo vedamas į lauką. Tarpu liudytojų A. M., kuri buvo paskirta atsakovės šeimai atvejo vadybininke, ir A. M., socialinės darbuotojos, parodymais teismo posėdyje nėra pagrindo abejoti, nes nenustatyta, kad minėtos liudytojos turėtų bent kokį suinteresuotumą nagrinėjama civiline byla, duotų parodymus iš piktavališkų paskatų apšmeižti atsakovę, liudytojos dirbo savo darbą, ir jos buvo paskirtos padėti atsakovei susigrąžinti nepilnametį vaiką į šeimą po 2021-10-05 vaiko paėmimo, t. y., jos niekaip nesusijusios su 2016 m. nagrinėta civiline byla Nr. 2-251-650/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės valdžios ribojimo kitų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Minėtų liudytojų parodymus dėl atsakovės nebendravimo, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nedalyvavimo organizuojamuose atvejo vadybos posėdžiuose, apie buities pokyčius po vaiko paėmimo, socialinių darbuotojų atsakovei teiktas paslaugas patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, o ir pati atsakovė šių aplinkybių teismo posėdyje neneigė. Taigi A. M. ir A. M. parodymais, kaip subjektyviais ar neatitinkančiais tikrovės, nėra pagrindo netikėti.

44. D. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 42 500,00 Eur, nuosavybės teise transporto priemonių atsakovė neturi (el. b. medž. 1 t., 152-155 l.). Ji kas mėnesį gauna apie 800,00 Eur pajamų (tikslinės kompensacijos ir pašalpos M. G.) (el. b. medž. 1 t., 162-164 l.), iš M. G. jai yra išieškoma skola, išieškota suma už laikotarpį nuo 2022-06-14 iki 2022-10-18 – 123,37 Eur (el. b. medž. 1 t., 165 l.).

45. Atsakovės atstovas prašė neprijungti prie civilinės bylos trečiojo asmens atstovės pateikto popieriaus lapo, kuriame juodu pieštuku užrašyta didžiosiomis raidėmis „P., jeigu per teismai pasakysi kad nenori grysti tu musu nebematysi“ (kalba netaisyta) bei raudonu pieštuku ir kitu šriftu užrašytas žodis didžiosiomis raidėmis „papūga“ (el. b. medž. 2 t., 168 l.). Aiškinantis popieriaus lapo aplinkybes trečiojo asmens atstovė nurodė, kad šį lapą rado tarp kitų lapų susitikimų su vaikais kambaryje 2023-01-16, mano, kad jį rašė atsakovė P., siekdama paveikti vaiko nuomonę prieš artėjantį teismo posėdį, kuriame ji turėjo būti išklausyta (2023-01-23). Paaiškino, kad 2023-01-13 atsakovės susitikimas su dukra buvo paskutinis, daugiau susitikimų nebuvo, ir faktas, jog rastas minėtas popieriaus lapas, nebuvo įrašytas į protokolą, nes jis buvo rastas ne susitikimo dieną (2023-01-13), o po savaitgalio – pirmadienį (2023-01-16). Trečiojo asmens paaiškinimai, 2023-01-13 susitikimo su šeima protokolas (el. b. medž. 2 t., 166-167 l.), kuriame užfiksuota, kad į 2023-01-13 susitikimą atsakovė ir D. G. atvežė P. papūgą, o minėtame popieriaus lape taip pat yra užrašytas žodis „Papūga“, taigi visų minėtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad minėtas popieriaus lapas buvo rašytas 2023-01-13 atsakovės susitikimo su dukra metu. Paminėtina ir tai, jog atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu pripažino, kad atsakovė rašė minėtą užrašą, nurodydamas, kad taip pasielgtų kiekviena mama. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė bandė paveikti P. G. nuomonę, nes vaiko nuomonę žinojo iš ankstesnių susitikimų (žr. susitikimų su šeima protokolus).

46. Teismo posėdyje buvo išklausyta nepilnamečio vaiko P. G. nuomonė. Atsakovės atstovas prašė vaiko nuomonę vertinti kritiškai, atkreipė dėmesį į jos nenuoseklumą, prašė įvertinti tai, jog vaikas ilgą laiką jau gyvena su budinčia globėja, todėl naujoje aplinkoje gali būti vaikui patinkančių dalykų. Paminėtina, kad neatsižvelgti į vaiko nuomonę galima tik tokiu atveju, jei vaiko nuomonė prieštarauja vaiko interesams. Todėl nagrinėjamu atveju, esant nežymiems vaiko nuomonės prieštaravimams (iš pradžių vaikas nurodė, kad jo mama nesivesdavo į lauką, po to nurodė, kad suposi parke, į kurį vedė mama, kad bijojo lipti ant čiuožyklos, kuri yra netoli „Saulės miesto“, tačiau kalbant apie pokyčius šeimoje – vaikas norėtų, kad mama ją vestų į lauką, kas iš esmės patvirtina, jog vaiko nuomone – ji per mažai eidavo į lauką su mama) nėra pagrindo pripažinti, jog vaiko nuomonė prieštarauja jo interesams.

47. P. G. teismo posėdyje nurodė, jog jai patinka gyventi pas D. (budinčią globėją D. L.), pas ją gerai jaučiasi, kartu gyvena kiti vaikai, ji eina į lauką, žaidžia, žiūri animacinius filmukus, eina į mokyklą, kur jai patinka ir norėtų, kad į mokyklą vestų mama. Nurodė, kad gyvendama savo šeimoje ji miegojo su mama, savo kambario neturėjo, buvo bendra spinta, stalas, ką iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kai brolis (D. G.) ateina į susitikimą – būna smagiau, nes jie dūksta, kai mama – sėdi. Susitikimuose yra buvę liūdna, nes mama sakė negražius žodžius D. (šios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir susitikimų su šeima protokoluose), bijo pasakyti, kad nenori pas mamą gyventi, nes ji supyktų. Taigi vaiko nuomonė atskleidžia tai, jog tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovės bei D. G. yra emocinis – psichologinis ryšys, vaikas norėtų gyventi su budinčia globėja.

48. Atsakovė teigė teismo posėdyje, kad P. G. nėra tinkamai prižiūrima budinčios globėjos, nes nekerpami nagai, vaikas buvo įsibrėžęs prie akies, teikė fotonuotraukas (el. b. medž. 2 t., 18-21 l.), tačiau tiek nekirpti nagai, tiek ir įbrėžimas buvo užfiksuoti 1 kartą, taip pat 1 kartą buvo užfiksuota, kad mergaitės galva neplauta, tačiau nurodyta, kad prieš tai P. sirgo 2 savaites, dėl ko siekiant apsaugoti vaiko sveikatą galėjo būti neplauta galva (žr. susitikimų su šeima protokolus). Kitų aplinkybių, iš kurių būtų matyti, kad pas budinčią globėją yra sudarytos blogos vaiko gyvenimo sąlygos, kad juo nesirūpinama, taip pat ir vaiko teisių pažeidimų nenustatyta – priešingai iš vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų (el. b. medž. 1 t., 35-50, 130-139 l.) matyti, kad globėja rūpinasi vaiko mityba, gamina maistą, vaikas priaugo svorio gyvendamas pas globėją, gyvenamoji aplinka švari, šviesi, šilta, vaikas turi savo kambarį, kuriame gyvena kartu su panašaus amžiaus mergaite, vaiko ir kitų globėjos šeimoje gyvenančių asmenų santykiai yra geri, vaikas aprengtas švariais rūbais bei avalyne, kurie atitinka sezoną, taip pat globėja dalyvauja vaiko ugdymo procese, vaiką lavina, bendrauja su pedagogais, palydi vaiką į mokyklą ir jį pasiima iš mokyklos (el. b. medž. 1 t., 122-123 l.), rūpinasi nepilnamečio vaiko sveikata, esant poreikiui veda vaiką pas gydytojus bei gydytojus – specialistus (el. b. medž. 1 t., 169-183 l.). Šie rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina ir liudytojos D. L. parodymus, kuri nurodė analogiškas aplinkybes. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog vaikui pas globėją yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos augti, tobulėti, mokytis, ilsėtis, žaisti, vaiko teisių pažeidimų neužfiksuota, todėl nėra pagrindo nesivadovauti nepilnamečio vaiko nuomone.

49. Byloje kilo ginčas dėl laikino motinos valdžios ribojimo sąlygų (ne)buvimo.

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

50. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

51. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

52. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

53. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).

54. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

55. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

56. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teigė, kad pagrindinė vaiko paėmimo iš šeimos priežastis – vaiko teisės į ugdymą pažeidimas ir, atsakovei tik iš dalies vykdant pagalbos šeimai planą, nėra galimybių įsitikinti, kad vaiko teisės nebus pažeidžiamos.

57. Vaiko teisę mokytis garantuoja Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas), šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807; TAR, 2017-10-10, Nr. 2017-16087) (toliau - VTPAĮ) 8 str. 1 d.). Vaikui iki 16 metų mokslas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Šio reikalavimo nevykdantys vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (VTAPĮ 8 str. 6 d.). Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ŠĮ) 14 str. 1 d.). Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina Pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, atskirais atvejais – mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (ŠĮ 14 str. 3 d.). Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programos prireikus pritaikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, studijų programos – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka (ŠĮ 14 str. 5 d.).

58. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad iki 2021-10-05 P. G. nepradėjo eiti į pirmąją klasę, o ir šią aplinkybę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Tačiau atsakovė teigė, jog nevedė P. į pirmąją klasę dėl, jos nuomone, objektyvių priežasčių – neturėjo gyvenamosios vietos Joniškyje, kitos mokyklos Šiauliuose per toli nuo šeimos gyvenamosios vietos, o Šiaulių centro pradinėje mokykloje vietų nebuvo, ketino vesti vaiką į mokyklą, tačiau reikėjo pirma nuvesti vaiką pas dantistą dėl pažymos mokyklai, tačiau visos atsakovės nurodytos aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos kaip nepagrįstos Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių apylinkės teismo 2021-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SP-12360-1042/2021, kuri palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2021-12-15 nutartimi; Šiaulių apylinkės teismo 2022-03-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-20-882/2022), teismo nutartys yra įsiteisėjusios, todėl turi prejudicinę galią priimamam sprendimui, ir daugiau dėl šių aplinkybių nepasisakytina. Taigi atsakovė, nenuvedusi P. G. į pirmąją klasę ir neužtikrinusi jos mokymo pagal pradinio ugdymo programą, pažeidė nepilnamečio vaiko teisę mokytis. Tai, kad dėka budinčios globėjos P. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, nereiškia, kad vaiko teisės pažeidimą pašalino atsakovė, ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės kaltės pobūdžio, bei nesuteikia garantijų, kad vaikas, jį grąžinus į šeimą, ir toliau mokysis minėtoje mokykloje.

59. Šiame kontekste aktualu yra tai, kad nagrinėjamu atveju vaiko teisės mokytis pažeidimas pasireiškia ne tik vaiko nenuvedimu į pirmąją klasę. Šioje byloje nustatyta, kad 2018-03-22 P. G. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), vaikui skirtos ankstyvosios raidos reabilitacijos paslaugos, rekomenduota lankyti lopšelį-darželį (atsakovės pateiktas 2018-03-22 medicinos dokumentų išrašas), tačiau iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad P. darželio visai nelankė. 2020-10-13 Šiaulių miesto PPT vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), skirta logopedo pagalba, nurodyta, kad šias paslaugas vaikas gali gauti (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju neurologu, pakartotinai vertinti prieš pirmąją klasę. Atsakovė nurodė, jog ji vedė vaiką pas logopedą, kad buvo teikiamos logopedo paslaugos vaikui darželyje, tačiau kaip matyti iš Joniškio vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pažymos, P. darželį pradėjo lankyti 2020-11-17 ir faktiškai ėjo į darželį iki 2021 m. sausio mėnesio (į šį laikotarpį patenka žiemos (Kalėdų) atostogos (2020-12-23–2021-01-05)), ir nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2021-06-11 (į šį laikotarpį patenka pavasario (Velykų) atostogos (2021-04-06–2021-04-09)), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki kovo mėnesio vaikai darželio nelankė dėl paskelbto karantino, užsiėmimai vyko nuotoliniu būdu, ir kaip nurodė atsakovė – vaikas turėjo atlikti tam tikras užduotėles, nufotografuoti ir atsiųsti klasės auklėtojai, taigi logopedo paslaugos P. G. buvo teikiamos itin trumpai, atsakovė neįgyvendino rekomendacijų kreiptis dėl logopedo pagalbos į specializuotą (duomenys neskelbtini) mokyklą, vietoje to, nusprendė vesti mergaitę į bendrąsias ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiantį vaikų lopšelį-darželį. 2021-11-15 (t. y., beveik po 3 m.) stebimas (duomenys neskelbtini) (atsakovės pateiktas 2021-11-15 medicinos dokumentų išrašas). Joniškio vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, jog nors P. G. padarė didelę pažangą, tačiau jos branda ir pasiruošimas mokyklai vertinamas patenkinamai. Šie įrodymai (2021-11-15 medicinos dokumentų išrašas ir darželio pažyma) iš esmės patvirtina tai, jog P. G. darželyje teiktos logopedo paslaugos nebuvo tiek veiksmingos, tikėtina dėl itin neilgos trukmės, kad vaiko raidos sutrikimas išnyktų arba taptų minimalus, netrukdantis vaikui mokytis bet kurioje atsakovės pasirinktoje bendrojo ugdymo įstaigoje pagal pradinio ugdymo programą, o kitų priemonių, kad vaiko raidos sutrikimas išnyktų arba taptų minimalus, atsakovė nesiėmė, pas kitus specialistus nesilankė, rekomendacijų lankytis pas specializuotos mokyklos logopedą nesilaikė.

60. Paminėtina tai, kad atsakovė žinojo apie vaikui diagnozuotą (duomenys neskelbtini), kad reikalingas pakartotinis vaiko ugdymosi poreikių vertinimas prieš pirmąją klasę, tačiau vaiko poreikio ugdyti pritaikant ugdymo programą, teikiant specialistų pagalbą, nepripažino, vaiko į Šiaulių miesto PPT prieš pirmąją klasę (taip pat ir 2021-10-05) nenuvedė, priešingai ketino vesti vaiką pas burnos higienistę, kad gauti medicinos pažymą, reikalingą pateikti mokyklai mokslo metų pradžioje, ir ketino vesti vaiką į Joniškio progimnaziją ar Šiaulių centro pradinę mokyklą (atsakovės paaiškinimai, liudytojų J. A., D. G. parodymai), taigi atsakovė nepripažino fakto, kad vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kad vaikui reikalinga specialistų pagalba. Dar daugiau - teismo posėdyje atsakovė teigė, kad socialiniai darbuotojai nori padaryti jos dukrą „nesveika“, kad ji nematanti vaiko raidos pokyčių, įvykusių po vaiko paėmimo, atsakovė nepripažįsta specialistų išvadų, kad vaiko kalbos raida žymiai pagerėjusi, kad stebimi tik specifiniai mokymosi sutrikimai (el. b. medž. 1 t., 185-86 l.), nors pagrindo jomis netikėti nėra, kas patvirtina, kad atsakovė iki šiol vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių nepripažįsta. Taigi atsakovė, žinodama apie (duomenys neskelbtini), neatliepė nepilnamečio vaiko poreikio (mokytis), (duomenys neskelbtini) nepripažįsta, taip pat nepripažįsta (duomenys neskelbtini) atliepiant vaiko specialiuosius poreikius ugdytis.

61. Antra, iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ypač svarbu, kad P. eitų į ugdymo įstaigą šalia gyvenamosios vietos, nes atsakovė nuolat rūpinasi pilnamečiu neįgaliu sūnumi M. G., kurio negali palikti kito asmens priežiūrai ar vieno. Tačiau minėtą atsakovės teiginį paneigia pačios atsakovės veiksmai, o būtent civilinėje byloje Nr. e2-430-1119/20221 2021-04-11 įsiteisėjus sprendimo daliai dėl ugdymo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo šią sutartį vykdyti, atsakovė savo dukters į VšĮ „Mažieji šnekoriai“ darželį, kuris yra šalia atsakovės gyvenamosios vietos, nevedė, važiuodavo kiekvieną savaitę kartu su dukra ir M. G. į Joniškį, kur vedė P. į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Vesdama P. į darželį Joniškyje ir ją pasiimdama, atsakovė palikdavo M. G. be priežiūros, ką patvirtina pačios atsakovė paaiškinimai, kad Joniškyje gyveno darbo dienomis trise: ji, P. ir M. G., ir liudytojų M. G. ir J. A. parodymai. Į susitikimus su dukra atsakovė ateidavo nurodydama, kad neįgalų sūnų prižiūri jos mama J. A. arba pilnametė dukra G. G., kas patvirtina, jog M. G. galima palikti kito asmens priežiūrai, kad jo sveikatos pablogėjimai (duomenys neskelbtini) nėra nuolatiniai. Tuo pačiu paminėtina ir tai, jog atsakovė išreikšdama poreikį P. ugdyti arčiau gyvenamosios vietos, 2021 m. nepateikė laiku (2021 m. kovo – balandžio mėnuo) Šiaulių centro pradinei mokyklai prašymo dėl nepilnamečio vaiko priėmimo į pirmąją klasę (prašymas pateiktas 2021 m. rugpjūčio pabaigoje), taip pat pavėluotai (2021-06-28) pateikė prašymą Joniškio progimnazijai, objektyvių priežasčių, sąlygojusių tokį elgesį nenurodė, kas iš esmės atspindi atsakovės neatsakingumą ir/ar nerūpestingumą, siekiant užtikrinti nepilnametės dukters teisę mokytis. Šių aplinkybių (sprendimo 58-61 p.) visuma, įvertinus tai, kad šiuo metu P. yra ugdoma (duomenys neskelbtini) mokykloje ir šioje mokykloje teikiamos paslaugos atitinka vaiko poreikius, tačiau atsakovė nepripažįsta vaiko poreikio būti ugdomai specializuotoje mokykloje, kad minėta mokykla nėra šalia atsakovės gyvenamosios vietos, ir kad būtent atsakovei – P. motinai, o ne P. broliui D. G., yra nustatyta pareiga užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę mokytis, kelia abejonių dėl atsakovės teiginio, kad ves P. į (duomenys neskelbtini) mokyklą, nuoširdumo.

62. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė pažeidė nepilnamečio vaiko P. G. teisę mokytis, būti ugdomai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko specialiuosius ugdymo poreikius. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nė karto nesikreipė į (duomenys neskelbtini) mokyklą dėl P. ugdymo, nesidomėjo jos ugdymu, ugdymo procese nedalyvavo, su mokyklos administracija ar klasės mokytoja nebendravo, klasės tėvelių susitikimuose, mokyklos renginiuose ir šventėse nedalyvavo, duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi pakeisti pagalbos planą, nustatant jai leidimą vaiką palydėti į mokyklą ir pasiimti iš mokyklos, leisti kitaip įsitraukti į ugdymo procesą, byloje nėra. Paminėtina, kad klausimo vaikui, kaip jam sekasi mokykloje, uždavimas, kitaip aktyviai neįsitraukiant į ugdymo procesą, suponuoja išvadą, jog atsakovė iš esmės perleido motinos pareigą užtikrinti vaiko teisę mokytis budinčiai globėjai.

63. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad 2021-10-05 vaiko paėmimo metu buvo nustatyti kiti nesmurtiniai nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai, o būtent vaikas buvo per mažo svorio (šią aplinkybę patvirtina gydytojos pažyma, ieškovės atstovės paaiškinimai, liudytojos D. L. parodymai, jos neginčijo ir pati atsakovė), buities sąlygos neatitiko vaiko interesų, fiksuota nepakankama vaiko priežiūra (šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, todėl daugiau nepasisakytina). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovės buities sąlygos yra pagerėjusios, vaiko svoris šiuo metu normalus, P. susitikimų su atsakove ar broliu metu gauna vaišių, rūbų, avalynės, su ja žaidžiama, bendraujama, ir ginčo dėl to byloje nėra. Kita vertus ne visuomet atsakovė rūpindamasi vaišių gausa atsižvelgia į vaiko sveikatos poreikius (atnešami saldumynai, tačiau vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuriam esant saldumynų kiekis turi būti minimalus), atnešdama rūbus ar avalynę atsižvelgia į vaiko rūbų ar avalynės dydį (vieno pasimatymo metu P. grąžino broliui D. G. 2 poras sportinių batelių, nes jie buvo per dideli) ar bendraudama su vaiku nepažeidžia jo teisių (pvz., atsakovė neatvyko į pasimatymus su P. prieš mamos dieną, ar per P. gimtadienį, per kai kuriuos susitikimus reiškė priekaištus budinčiai globėjai dėl vaiko aprangos, priežiūros, konfliktavo su globos koordinatore, socialine darbuotoja, taip sukeldama neigiamas emocijas nepilnamečiam vaikui), tačiau iš esmės atsakovė po vaiko paėmimo stengėsi pakeisti savo elgesį. Visgi tam, kad įsitikinti, jog minėti vaiko teisių pažeidimai nepasikartos, o kartu ir įvertinti pagalbos, socialinių paslaugų šeimai teikimo poreikį, organizuoti minėtų paslaugų teikimą yra pradedamas atvejo vadybos procesas.

64. Kaip nurodyta VTAPĮ 37 straipsnio 1 dalyje atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 str. 5 d.). Yra galimos skirtingos atvejo vadybos proceso išeitys – atvejo vadybininkas gali siūlyti VTAS tiek kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo, tiek ir paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyko arba šeima įvykdė visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuoti atvejo nagrinėjimo posėdį, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai (VTAPĮ 37 str. 7 d., 8 d.). Taigi tai, kaip atvejo vadybos proceso metu sudarytą pagalbos planą vykdė atsakovė, yra svarbu sprendžiant klausimą dėl motinos valdžios ribojimo sąlygų buvimo ar nebuvimo, o būtent ar yra pasikeitusios šeimoje sąlygos, išspręstos problemos, įvykę pokyčiai, ir kartu vertinant šių pokyčių perspektyvą, sprendžiant, ar įvykę pokyčiai yra laikini ar nuolatiniai.

65. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovei 2021-12-07 pagalbos plane nustačius priemones, jas atsakovė vykdė tik iš dalies, o būtent atsakovė neišklausė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kurso, ne visuomet dalyvaudavo susitikimuose su dukra P., nepasinaudojo galimybe gauti pagalbą globojamam neįgaliam sūnui M. G., nebendradarbiavo ir nebendravo su socialiniais darbuotojais, taigi ir nedėjo pakankamai pastangų susigrąžinti į šeimą dukrą. Šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir pati atsakovė, tačiau teismo posėdyje nurodė, jos nuomone pateisinančias pagalbos plano nevykdymo aplinkybes.

66. Visų pirma, atsakovė teigė, kad ji turi pakankamai tėvystės įgūdžių, nes globoja neįgalų pilnametį sūnų, iki vaiko paėmimo tinkamai rūpinosi savo dukra, ją lavino, užtikrino jos laisvalaikį, vedė pas gydytojus. Visgi byloje esantys įrodymai nepatvirtina visų atsakovės teiginių arba juos patvirtina tik iš dalies. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, atsakovės sūnaus M. G. sveikatos sutrikimai skiriasi nuo P. G. (duomenys neskelbtini): M. G. reikalinga intensyvi priežiūra, specialios slaugos priemonės ir paslaugos, maistas, vaistai ir kt., tuo tarpu P. G. analogiškos priežiūros ir kitų priemonių nereikia. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to byloje nėra ginčo, kad atsakovė labai daug dėmesio skiria savo sūnaus globai. Tačiau vien tai, jog atsakovė globoja savo pilnametį neįgalų sūnų nepatvirtina to, jog nereikalinga ugdyti jos tėvystės įgūdžius. Buvo minėta, kad pasimatymai su P. ne visuomet atitinka vaiko poreikius ir/ar nepažeidžia vaiko teisių (žr. sprendimo 63 p.), ne visi pasimatymai P. buvo džiaugsmingi, sukėlė teigiamas emocijas, atsakovė atvyko į mažiau nei pusę organizuotų susitikimų su dukra, teikdama prioritetą neįgalaus sūnaus priežiūrai ir motyvuodama tuo, jog nėra kam palikti sūnaus (nors kartu gyvena pilnametė dukra G. G., kuri ne kartą prižiūrėjo savo brolį, nors atsakovei ne kartą buvo siūlyta integrali pagalba, kurios ji atsisakė), o ne emocinio ryšio su dukra palaikymui. Aiškinantis aplinkybes dėl P. lavinimo, laisvalaikio, nustatyta, kad atsakovė padėjo dukrai atlikti darbelius karantino laikotarpiu, kai vaikas lankė priešmokyklinę grupę darželyje, kartais išeidavo su vaiku į kiemą pasisupti, pasivaikščioti (atsakovės paaiškinimai, liudytojo M. G. parodymai, liudytojos S. K. parodymai, nuotrauka), tačiau liudytoja J. A. nurodė, jog atsakovė „kažkiek“ žaisdavo su dukra, dainelių nedainuodavo, dėl greitakalbių nežino, liudytojas D. G. nurodė, kad atsakovė „savaip“ mokino (lavino) P. Tačiau iš liudytojos D. L. parodymų matyti, kad po paėmimo iš šeimos vaikas buvo fiziškai silpnas, greitai pavargdavo, o dabar yra stipresnė, šokinėja per kanalizacijos šulinukus, lipa kopėčiomis, laksto, juda; be to, paėmus vaiką, jis nemokėjo šypsotis, kalbėjo balsėmis, ją buvo sudėtinga suprasti, o globėja su mergaite pradėjo dainuoti, kalbėti greitakalbes ir taip papildomai lavina vaiko kalbą, pas atsakovę vaikas tuštinosi į puodelį, kartais nesulaukdavo mamos paguodos, paramos (P. jai vieną kartą pasakojo, jog ji išsigando žaibų, tačiau atsakovė vaiko nenuramino, apsikabino M. G.), po atsakovės kritikos dėl vaiko rūbų spalvos, nukirptų kirpčiukų, nenukirptų nagų vaikas jautėsi blogai, prieš kitus susitikimus stengiasi apsirengti taip, kad mama neturėtų priekaištų, graužia nagus (tai taip pat patvirtina iš susitikimų su šeima protokolai bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimai). Apklausiant vaiką teismo posėdyje, jis nurodė, kad norėtų, jog jos mama vestų ją dažniau į lauką, tačiau patvirtino, kad į lauką su mama eidavo, supdavosi, eidavo į parką. Minėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ne visuomet vaiko priežiūra, lavinimas ir laisvalaikis atitiko vaiko poreikius, ne visuomet buvo rūpinamasi vaiko emocine būsena. Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovė vedė P. pas gydytojus, tačiau tuo pačiu kyla pagrįstos abejonės, ar visuomet atsakovė laiku pastebėdavo vaiko sveikatos sutrikimus, pvz. trumpas liežuvėlio pasaitėlis buvo pakirptas tik 2019 m., t. y., kai vaikui buvo 5 m. (el. b. medž. 2 t., 2-3 l.), tačiau trumpas liežuvio pasaitėlis yra įgimta būklė, trukdanti laisvai judėti liežuviui, dėl ko galimi mitybos sutrikimai, vaikas dėl šios būklės gali netarti atitinkamų garsų. Taip pat P. G. 2018-03-22 skirtos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos, tačiau tik 2019-07-26 – 2019-11-11 ji lankėsi Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje (el. b. medž. 2 t., 2-3 l.), vaikui suteiktas pilnas 20 paslaugų kursas, po kurio stebimas (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nors atsakovė teigė, jog vaiko sveikatos būklė šiuo metu yra pablogėjusi dėl jai diagnozuoto (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš liudytojos D. L. parodymų, mergaitė jau atvykusi pas ją turėjo (duomenys neskelbtini), o ir atsakovė ne visuomet linkusi laikytis susitarimo į susitikimus su dukra nevežti tiek saldumynų dėl vaiku diagnozuoto (duomenys neskelbtini) (žr. susitikimų su šeima protokolus). Taigi vien šios aplinkybės verčia abejoti atsakovės teiginiu, jog jai nereikalingi tėvystės įgūdžius stiprinantys mokymai, o atsakovės teiginys, kad neva ji galinti lankyti tėvystės įgūdžius tik dalyvaujant kartu advokatui atmestinas kaip nepagrįstas, nes tėvystės įgūdžių kursai yra skirti tėvams, stokojantiems ar neturintiems tėvystės įgūdžių, tačiau ne advokatams.

67. Antra, atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji dalyvavo ne visuose susitikimuose su dukra, tai patvirtina ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimai, liudytojo D. G. parodymai bei byloje esantys susitikimų su šeima protokolai, iš kurių nustatyta, kad atsakovė dalyvavo mažiau nei pusėje organizuotų susitikimų su dukra, tačiau į visus juos be išimties atvykdavo P. brolis D. G.. Šiame kontekste svarbu yra tai, jog minėta priemonė (susitikimai su dukra) buvo nustatyta atsakovei, o ne kitiems šeimos nariams (broliui ar senelei), siekiant išlaikyti motinos emocinį ryšį su vaiku (žr. 2021-12-07 pagalbos planą). Todėl atsakovei ne visuomet atvykstant į susitikimus su dukra, susitikimų metu ne visuomet tenkinant vaiko poreikį bendrauti (pvz. konfliktuojant su kitais asmenimis, reiškiant priekaištus budinčiai globėjai ir t. t.), stebimas stiprus brolio ir sesers ryšys (P. prašo brolio, kad šis atvyktų į susitikimus, susitikimai su broliu paprastai džiaugsmingi, sukeliantys geras emocijas vaikui – žr. susitikimų su šeima protokolus), ir užsimezgantis vaiko ir budinčios globėjos ryšys (išklausant vaiko nuomonę teismo posėdyje P. nurodė, kad norėtų toliau gyventi pas budinčią globėją). Paminėtina tai, kad atsakovė tai, kad ne visuomet atvyksta į susitikimus su dukra, motyvavo tuo, jog negali palikti be priežiūros M. G. Tačiau minėta aplinkybė nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, nes inicijavus civilinę bylą atsakovė atvykdavo į visus be išimties susitikimus (išskyrus, kai vaikas nurodė, jog norėtų bendrauti tik su broliu), o M. G. priežiūrą patikėdavo savo pilnametei dukrai G. G. ar mamai J. A., intensyvios priežiūros M. G. paslaugų atsisakė. Taigi atsakovė ne visada tinkamai vykdė ir šią pagalbos plano priemonę.

68. Nors atsakovė teismo posėdyje teigė, kad jai ir jos šeimai socialiniai darbuotojai neteikia jokios pagalbos, tik kenkia ir šmeižia, kad neskyrė integralios pagalbos M. G., tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina priešingas aplinkybes, t. y., kad atsakovės prašymas dėl integralios pagalbos M. G. buvo tenkintas per 16 dienų nuo jo gavimo, atsakovė atsisakė šių paslaugų (žr. sprendimo 41 p.). Atsakovė taip pat nesikreipė dėl M. G. dienos socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia paslaugos gavimo, nesinaudoja nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis dėl neįgalaus sūnaus slaugos, priežiūros, nesikreipė dėl kitų socialinių paslaugų pilnamečiams neįgaliems asmenims, kurias teikia Šiaulių miesto savivaldybės administracija ar jai pavaldžios įstaigos, nors apie tokias paslaugas atsakovė buvo informuota (el. b. medž. 2 t., 70-71 l.). Taigi atsakovė neįvykdė pagalbos plane numatytos priemonės, kuri būtų sudariusi jai sąlygas daugiau laiko ir dėmesio skirti susitikimams su P., pokyčiams šeimoje.

69. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose (išskyrus kai kartu dalyvauja advokatas), socialinių darbuotojų neįsileidžia į šeimos namus (išskyrus kai dėl apsilankymo šeimoje susitarė jos mama J. A. ir kuomet teismas įpareigojo atsakovę įsileisti dėl buities sąlygų tyrimo), neatsiliepia į skambučius, neperskambina, vietoje atsakovės su socialiniais darbuotojais siekia bendrauti ir bendradarbiauti atsakovės mama J. A., bendravo sūnus D. G., o šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje pati atsakovė, liudytojai A. M., A. M., J. A., D. G., rašytiniai byloje esantys įrodymai. Atsakovės nepasitikėjimas socialiniais darbuotojais, konfliktavimas su jais, neigiamas požiūris į socialinius darbuotojus yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, iš kurių būtų galima nustatyti bent kokį socialinių darbuotojų priešiškumą ar šališkumą atsakovės atžvilgiu (liudytojų A. M., A. M. parodymai), priešingai - socialiniai darbuotojai teikė atsakovei visas pagal kompetenciją socialines paslaugas, tarpininkavo gaunant kitų institucijų paslaugas ar paramą, atliko daugiau veiksmų, nei numatyta jų pareiginėse instrukcijose (užpildydavo prašymus, juos išsiųsdavo, atveždavo maisto paketus iki savivaldybės ribos – liudytojų A. M., J. A. parodymai), todėl atsakovės teiginiai apie socialinių darbuotojų priešiškumą, šmeižimą, kenkimą atmestini kaip nepagrįsti. Taigi atsakovė nevykdė iš šios pagalbos plane numatytos priemonės. Paminėtina tai, jog šios pagalbos plane numatytos priemonės vykdymas sudarytų galimybę socialiniams darbuotojams vykdant šeimos stebėseną nustatyti teigiamus pokyčius šeimoje (pvz. šiuo atveju apie tai, kad atsakovė lankė psichologo konsultacijas tapo žinoma tik nagrinėjant bylą teisme, atsakovė apie tai, kad įgyvendino šią pagalbos plano priemonę socialinių darbuotojų neinformavo), taip pat įvertinti, ar teigiami pokyčiai yra vienkartinio pobūdžio ar tęstinio pobūdžio, laiku nustatyti vaiko teisių pažeidimus, jei tokie būtų. Kartu atsakovei nevykdant minėtos pagalbos plano priemonės po vaiko grąžinimo į šeimą, kyla rizika, kad vaiko teisių pažeidimai, kurių metu kyla pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, nebus laiku nustatyti, o vaiko sveikatai bus padaryta žala.

70. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad atsakovė kaltais veiksmais pažeidė vaiko teisę mokytis, taip pat kad buvo nustatyti ir kiti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, tačiau atsakovei iš dalies vykdant pagalbos plane numatytas priemones bei teismo posėdyje nurodžius, kad vykdys ir kitas iki tol nevykdytas priemones (pvz. bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais), sieks keisti savo elgesį su tikslu susigrąžinti į šeimą vaiką, tikėtina, kad padėtis pasikeis, todėl egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai laikinai riboti motinos valdžią.

Žemesnės instancijos teismas

71. Teismas pažymi, kad CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

72. Taip pat atsakovei išaiškintina, kad CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, jog ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad įstatymai nenustato apribojimų tęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą, nenumato pratęsimų skaičiaus. Laikinas tėvų valdžios apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas iš dalies priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis (6 mėnesiai nuo sprendimo laikinai apriboti ar tęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą įsiteisėjimo) nėra pakankamas. Kita vertus, nustačius, kad vaiko tėvams nepakeitus elgesio ir nededant pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, vaikui daroma ypatinga žala (pvz. atsiranda elgesio pokyčiai, vaikas patiria psichologinę traumą, dėl ko būtina kreiptis specialistus ir kt.) atsiranda pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

73. Teismui laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei D. G. dukters P. G. atžvilgiu, jai išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad kiekvieno vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas.

74. Atsakovė su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nesutiko, nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Vaikui per susitikimus visuomet atveža vaišių, davė telefoną ir kompiuterį, atvežė rūbų ir avalynės.

75. Iš liudytojos D. L. parodymų nustatyta, kad P. G. būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia bent 400,00 Eur per mėnesį, tačiau ji išleidžia daugiau, nes nori, kad vaikas papramogautų, patiriamų išlaidų neskaičiuoja, kiek trūksta – iš savo darbo užmokesčio prisideda prie vaiko išlaikymo, atsakovė piniginių lėšų vaikui išlaikyti neskiria. Vaiko sveikatos būklei pagerinti (masažai ir kt.) paslaugos yra apmokamos Valstybinės ligonių kasos, todėl papildomų išlaidų nepatiria. Todėl įvertinus tai, kiek valstybė skiria budinčiai globėjai kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui (apie 300,00 Eur), atsižvelgus į nustatytas aplinkybes apie vaiko sveikatos būklę, tai, kad sprendimo priėmimo dieną nepilnametis vaikas yra 8 metų amžiaus, įvertinus visuotinai žinomas aplinkybes apie maisto, rūbų, avalynės, mokymosi priemonių, paslaugų kainas, teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai kas mėnesį yra didesni, nei kad skiriamos valstybės išmokos.

76. Atsakovė D. G. turi ½ dalį nekilnojamojo daikto, yra darbingo amžiaus, jos darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų. Tačiau atsakovė niekur nedirba, gauna tikslines išmokas neįgaliam sūnui, nedidelės piniginės lėšos yra išieškomos atsakovei antstolio. Atsakovė taip pat nurodė teismo posėdyje, kad kartais parduoda daiktus kitiems asmenims ir taip gauna pajamų. Todėl atsižvelgiant į vaiko poreikius, kurie kasdien didėja, nes vaikas auga, į tai, kad atsakovei pasinaudojus galimybe gauti integralią pagalbą M. G. ir/ar kitas socialines paslaugas, turės galimybes palikti sūnų ne tik šeimos narių, bet ir kitų asmenų priežiūrai, pradėti dirbti ir gauti pajamas, kad atsakovė nepaisant to, jog prižiūri neįgalų sūnų turi įstatymo nustatytą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (8 m.), teismas sprendžia, kada ieškovės prašomas priteisti 150,00 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės pagal atsakovės dabartinę turtinę padėtį yra protingas, proporcingas atsakovės turtinei padėčiai ir būtinas patenkinti bent dalį būtiniausių vaiko poreikių. Dėl nurodytų priežasčių, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistinas 150,00 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, taigi ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.). Priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 str.).

77. Nepilnamečio vaiko P. G. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centras. Sprendimas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo vaikui dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo

78. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

79. CK 3.257 straipsnyje numatyti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai: 1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs; 2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais; 3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų; 4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius; 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje; 6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. vadovaujantis CK 3.253 straipsnio 2 dalimi vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.

80. Nagrinėjamu ginčo atveju vaikui P. G. nuo 2021-10-26 yra nustatyta laikinoji globa (sprendimo priėmimo dieną nuo laikinosios globos nustatymo yra suėję 15 mėnesių); laikinuoju globėju paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centras. Duomenų, kad laikinoji globa buvo pratęsta – byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir nagrinėjamu atveju sprendimu nustačius laikiną motinos valdžios ribojimą nėra pagrindo spręsti dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo.

81. Minėta, kad laikinuoju P. G. globėju paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centras. Vaikas šiuo metu gyvena pas budinčią globėją D. L.. Byloje esantys rašytinai įrodymai (el. b. medž. 1 t., 35-50 l.), liudytojos D. L. parodymai, nepilnamečio vaiko P. G. nuomonė patvirtina, kad pas budinčią globėją P. sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, mokytis, tobulėti, globėja užsiima su mergaite, tenkina visus jos poreikius, laiku kreipiasi į gydytojus, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo įstaiga, socialiniais darbuotojais, tinkamai vykdo savo kaip globėjos pareigas. Nepilnametis vaikas nori toliau gyventi pas budinčią globėją. Todėl nepilnamečio vaiko P. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centro paskirtos budinčios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

82. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir su tuo susijusių išvestinių klausimų (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.) ir 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), iš viso priteistino žyminio mokesčio suma yra 141,00 Eur.

83. Nepilnametį vaiką byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Zoja Kastėnienė, todėl byloje susidarė 550,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Minėtos išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, valstybei (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 1 d.).

84. Byloje susidarė 22,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), nuo sprendimo priėmimo dienos (2023-02-23) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui disponuoti nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globėją, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 141,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660), 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662), 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti motinos valdžią vaikui įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė