Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Š. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė, bendrovė, darbdavys), kuriuo pareiškė reikalavimus pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš izoliuotojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį, panaikinti atsakovės 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės (toliau – įsakymas), priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šis atsakovės įsakymas buvo priimtas po to, kai darbdavys atsisakė ieškovo atstovui pateikti prašomus dokumentus, susijusius su darbo laiko apskaitos skaičiavimu, be to, jis teikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, o darbdavys nesutiko jo atleisti, kaip tai numato DK 55 straipsnis. Nurodė, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes atsakovė atleido jį už tai, kad jis nesutiko pasirašyti vekselio, kurį primygtinai reikalavo pasirašyti atsakingas atsakovės darbuotojas, nesutiko dirbti viršvalandžius, kai darbdavys nemoka už viršvalandinį darbą, nesutiko dirbti pavojingomis ir nesaugiomis sąlygomis, kai darbuotojas nėra aprūpinamas reikiamomis saugos priemonėmis, nesutiko vykti į komandiruotes ir dirbti užsienio valstybėse, negaunant nei komandiruotpinigių, nei darbo užmokesčio už prastovas, nes pagal darbo sutartį jam yra sumokama tik už faktiškai dirbtą darbą. Nurodė, kad dėl šalyje įvesto karantino policijos pareigūnai jam neleido atvykti į Klaipėdos miestą, nes jo gyvenamoji vieta buvo kitos savivaldybės teritorijoje. Taip pat nurodė, kad darbdavys nesudarė tinkamų darbo sąlygų – jis nebuvo aprūpintas visomis darbui reikalingomis medžiagomis, instrumentais, apsaugos priemonėmis, nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, nebuvo aprūpinama kelionės bilietais, transportu nuvykti į darbo vietą, kuru transporto priemonei. Nurodė, kad darbdavys jam neteikė projektinės dokumentacijos, dėl to jis negalėjo atlikti savo darbinių pareigų.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbuotojas du kartus padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, todėl ir buvo atleistas iš užimamų pareigų. Nurodė, kad darbuotojui buvo išduota 2021 m. vasario 3 d. pažyma apie privalomą išvykimą iš savivaldybės, kurios pakanka, siekiant pagrįsti būtinybę išvykti į kitą savivaldybę. Nurodė, kad darbuotojas nuo 2020 m. spalio 10 d. nebeatsiliepė nurodytais kontaktais, darbuotojas jau ilgą laiką nevykdė darbo pareigų. Po pirmojo darbuotojo įspėjimo apie atleidimą iš darbo už pakartotinį pažeidimą darbuotojas nepasitaisė, su darbdaviu nesusisiekė, pasiaiškinimo nepateikė, o iš vėlesnių teikiamų darbuotojo atstovo paaiškinimų galima suprasti, kad darbuotojas nenori pasitaisyti, nenori atlikti savo darbinių funkcijų, ieško neatvykimo į darbą priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. ieškovo atstovo 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovei siųsto elektroninio laiško nustatyta, kad ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti ieškovo atleidimo dokumentus, tačiau ieškovo atstovui buvo nurodyta, kad darbuotojas nėra atleistas. Iš 2020 m. spalio 5 d. elektroninio laiško ir kartu su juo pateikto rašto nustatyta, kad ieškovo atstovui buvo dar kartą praneša, jog darbuotojas nėra atleistas iš izoliuotojo pareigų. Ieškovo atstovas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas ieškovo prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu, tačiau dėl neaiškių priežasčių šio prašymo tarp bylos dokumentų nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiame elektroniniame laiške nėra nurodytas laiško turinys, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovo atstovas buvo parengęs prašymą atsakovei kitu pagrindu, t. y. siūlant derybų keliu išspręsti klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu DK 54 straipsnio pagrindu, bendrovei atsisakant materialinių reikalavimų, kylančių iš mokymo sutarties, o darbuotojui atsisakant piniginio pobūdžio reikalavimų iš bendrovės. Šis ieškovo atstovo prašymas pasirašytas elektroniniu parašu 2020 m. lapkričio 6 d. 10 val. 44 min. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina, kad labiau tikėtina, jog 2020 m. lapkričio 6 d. elektroninio laiško priede buvo pateiktas ne ieškovo prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu, o ieškovo atstovo siūlymas derėtis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų šalių sutarimu.

6. Teismas pažymėjo, jog visi ieškovo atstovo prašymai / pranešimai atsakovei buvo siųsti elektroniniu paštu, pasirašant juos elektroniniu ieškovo atstovo parašu, jis atstovavo darbuotojui tiek iki darbo sutarties nutraukimo, tiek ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek bylą nagrinėjant teisme. Teismo nuomone, jei toks prašymas būtų buvęs, tai ieškovo atstovas jį ne tik būtų pateikęs kartu su ieškinio priedais, bet šias aplinkybes būtų nurodęs ir įrodinėjęs, ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovo atstovas 2021 m. balandžio 6 d. prašyme darbo ginčų komisijai dėl ginčo išnagrinėjimo šių aplinkybių nenurodė, šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų neteikė tiek ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek ir teismo proceso metu, todėl ieškovo atstovo teiginiai, kad ieškovas į darbą2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. vasario 5 d. neatvyko, būdamas įsitikinęs, kad yra atleistas iš darbo, ir tai, kad dėl neaiškių priežasčių ieškovo 2020 m. lapkričio 6 d. prašymas dėl atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu darbo ginčų komisijai buvo pateiktas, tačiau dingo, vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti, todėl atmestini.

8. Teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne mokymo išlaidų padengimo klausimas, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė.

9. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas po paskutinės komandiruotės į Suomiją darbo santykių tęsti nebeplanavo, tačiau tinkamai darbo santykių nenutraukė, t. y. nepateikė darbdaviui prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu.

10. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai pripažino, kad 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. vasario 5 d. ieškovas į darbą neatvyko be pateisinamų priežasčių, todėl teisėtai ir pagrįstai už padarytas pravaikštas darbuotoją atleido iš darbo DK 58 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes pagal nustatytas aplinkybes darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą darbuotoju, kuris nereiškė noro bendradarbiauti ir priimti darbo kvietimų, o darbuotojo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, t. y. neatvykimas į darbą per visą darbo dieną be pateisinamos priežasties net du kartus, iš esmės pažeidė darbdavio interesus.

11. Teismas konstatavo, kad byloje ginčo, jog darbuotojas nė karto nebuvo darbe nuo 2020 m. birželio 24 d., nepaisant darbdavio siunčiamų kvietimų dirbti, nėra. Ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir sistemingai nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. su darbdaviu nebekontaktavo, į darbo pasiūlymus nebereagavo, o darbdaviui pareikalavus atvykti į darbą 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. vasario 5 d., to nepadarė, paaiškinimo dėl 2020 m. lapkričio 30 d. neatvykimo į darbą nepateikė, o paaiškinime dėl 2021 m. vasario 5 d. iš esmės yra pasisakoma dėl darbo organizavimo trūkumų.

12. Teismas pažymėjo, kad darbuotojas neįrodė neatvykimo į darbą priežasties svarbos, nes ieškovas, būdamas nepatenkintas darbo sutarties sąlygomis, prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu neteikė.

13. Teismo vertinimu, ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu bendradarbiavimu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis pažeidė bendruosius teisės principus, darbo sutarties 5.1 ir 9 punktus ir tokie ieškovo veiksmai yra neteisėti. Teismo vertinimu, ieškovas tyčia be svarbios priežasties neatvyko į darbą visą dieną du kartus, todėl padarė tiek DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą šiukštų darbo drausmės pažeidimą, tiek per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

14. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad, pripažinus, jog ieškovas iš izoliuotojo pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas Š. M. (toliau – ir apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą darbo santykių byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Pripažinti neteisėtu Š. M. atleidimą iš izoliuotojo pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. D. 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės. Ieškovo Š. M. į darbą negrąžinti, jo atleidimo pagrindu laikyti DK 55 straipsnį; 3) Priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir visas teismo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat prašo priteisti ieškovui Š. M. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

15.1. Apeliantas pažymi, kad šalių pasirašyta darbo sutartis Nr. 1023 numato, jog darbui, kuris viršija 1 darbo valandą, yra privalomas ir būtinas darbuotojo sutikimas. Ieškovas niekada nedavė sutikimo nei žodžiu, nei raštu dirbti ilgiau nei 1 valandą per mėnesį.

15.2. Pažymima, kad darbuotojo nesutikimas dirbti daugiau nei 1 valandą per mėnesį nėra darbo drausmės pažeidimas, nes darbdavys darbo sutartyje nustatė sąlygą, kad darbo laikas, kuris viršija 1 valandą, nėra laikomas viršvalandiniu ir atsisako ieškovui sumokėti už viršvalandinį laiką pagal DK atitinkamas normas.

15.3. Apelianto vertinimu, teismas privalėjo šioje byloje nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant darbo sutartį, tikrąsias darbo sutarties sąlygas ir įvertinti, kad darbo sutartį ruošė atsakovė, kuri kaip stipresnioji darbo sutarties šalis neabejotinai turėjo įtakos ieškovui, kuris tuo metu ieškojo darbo.

15.4. Ieškovas nurodo, kad skundžiamas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo buvo priimtas po to, kai darbdavys atsisakė ieškovo atstovui pateikti ieškovo atstovo prašomus dokumentus, susijusius su darbo laiko apskaitos skaičiavimu ieškovui, be to, ieškovas nurodo, kad jis darbdaviui pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, o darbdavys nesutiko jo atleisti, kaip tai nustato DK 55 straipsnis.

15.5. Apeliantas pažymi, kad teismas nevertino rašytinių dokumentų, kuriuos rašė ieškovo atstovas ir kurie visiškai nebuvo įvertinti nagrinėjant civilinę bylą: 2021 m. sausio 5 d. raštas, 2021 m. sausio 20 d. raštas, 2021 m. vasario 3 d. raštas, 2021 m. vasario 15 d. raštas, 2021 m. vasario 4 d. raštas, 2021 m. rugsėjo 23 d. raštas.

15.6. Ieškovas nurodo, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes atsakovė atleido ieškovą už tai, kad jis nesutiko pasirašyti vekselio, kurį primygtinai reikalavo pasirašyti atsakingas atsakovės darbuotojas, nesutiko dirbti viršvalandžius, kai darbdavys nemoka už viršvalandinį darbą, nesutiko dirbti pavojingomis ir nesaugiomis sąlygomis, kai darbuotojas nėra aprūpinamas reikiamomis saugos priemonėmis, nesutiko vykti į komandiruotes ir dirbti užsienio valstybėse, negaunat komandiruotpinigių nei darbo užmokesčio už prastovas, nes pagal darbo sutartį ieškovui yra mokama tik už faktiškai dirbtą darbą.

15.7. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime visiškai neišdėstė ieškovo pateiktų dokumentų, kurie buvo pateikti nagrinėjant ginčą neteisminio ginčų nagrinėjimo metu, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nėra net išvardyti įrodymai, kuriuos ieškovas buvo pateikęs darbo ginčų byloje, nėra atlikta jokia šių įrodymų analizė, ieškovo pateikti įrodymai nebuvo lyginti su atsakovo pateiktais įrodymais, nėra pateiktos jokios motyvuotos išvados, kurios pagrįstų, dėl kokių priežasčių teismas nevertina ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, nėra net pasisakyta dėl darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriame komisija konstatavo, jog atsakovės kvietimas ieškovui dirbti 2021 m. vasario 5 d. yra apsimestinis ir neatitinkantis tikrovės.

15.8. Ieškovas pažymi, kad jis nebuvo praleistas policijos pareigūnų, todėl negalėjo atvykti į Klaipėdos miestą, nes jo gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje. Dėl šių priežasčių, esant visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomiems karantino apribojimams – ribojamo judėjimo tarp savivaldybių, ieškovo Š. M. atvykimas į Klaipėdos miestą buvo negalimas.

15.9. Ieškovas nurodo, kad atsakovė jam neteikė jokių projektinių dokumentų, todėl ieškovas pagal savo darbines pareigas negalėjo atlikti tokių darbų. Izoliuotojas, neturėdamas projektinės dokumentacijos, negalės tinkamai ir saugiai atlikti pavesto darbo.

16. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

16.1. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamame sprendime, darbuotojas nevyko į darbą ir ignoravo kvietimus nuo 2020 m. birželio 24 d., todėl 2020 m. lapkričio 30 d., kai buvo reikalaujama atvykti, jis neatvyko, neįvykdė net minimalios prievolės išdirbti 1 val., tai buvo traktuojama kaip pravaikšta.

16.2. Teismo sprendime teisingai nurodoma, kad ieškovui ir po to buvo siunčiami kvietimai nuo 2021 m. sausio mėnesio dirbti, tačiau ieškovas arba buvo nedarbingas, arba teikė paaiškinimus, jog negali išvykti dirbti į kitą savivaldybę, kad pareigūnai neleidžia pravažiuoti, ieškovas teikė prašymus pateikti projektinę dokumentaciją. Pažymima, kad ieškovui buvo išduota 2021 m. vasario 3 d. pažyma apie privalomą išvykimą iš savivaldybės, kurios, anot policijos atstovų rekomendacijų, visiškai pakanka, siekiant pagrįsti būtinybę išvykti į kitą savivaldybę.

16.3. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė nevykdo darbo sutarties 8.1. punkto reikalavimų ir nesudaro sąlygų darbuotojui vykdyti savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį, tačiau su šiuo motyvu negalima sutikti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbuotojui dar 2020 m. vasario mėnesį buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, o bendrovė laikosi visų reikalavimų bei rekomendacijų dėl COVID-19 koronaviruso prevencijos. Be to, darbuotojui neatvykstant į darbą, darbdavys neturi galimybės jo aprūpinti darbo priemonėmis, reikalingomis darbui atlikti. Pažymima, kad darbdavys teisės aktų nėra įpareigotas organizuoti darbuotojo atvykimą į darbą.

16.4. Darbuotojas ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad darbdavys, nepateikdamas projektinės dokumentacijos elektroniniu būdu, kelia grėsmę jo saugai ir sveikatai darbe. Darbdavys pažymi, kad su darbui būtina projektine dokumentacija darbuotojas yra supažindinamas darbo vietoje ir turi galimybę patikrinti reikiamą įrangą, darbines priemones, darbuotojas yra supažindintas su lokaliniais bendrovės teisės aktais ir instruktuotas dirbti pagal savo pareigines instrukcijas, o ieškovo nurodoma padaryta tariama grėsmė jo gyvybei ir sveikatai jokiais būdais negalėjo būti objektyviai sukelta vien todėl, kad darbuotojas į darbą net nebuvo atvykęs.

16.5. Pažymima, kad darbdavys negali pasisakyti dėl ieškovo ieškinio motyvo dėl vekselio pasirašymo, kadangi tokio reikalavimo prievartos būdu darbdavys niekada nekėlė ir duomenų apie tai, kad ieškovas buvo tariamai verčiamas pasirašyti vekselį, byloje nėra, tuo labiau, kad vekselis nėra ir nebuvo pasirašytas, tą patvirtina byloje esantys duomenys.

16.6. Dėl Ieškovo motyvų, susijusių su komandiruotpinigiais, darbdavys pažymi, kad po darbo sutarties sudarymo darbuotojas du kartus buvo išvykęs į komandiruotę, po jų nereiškė jokių pretenzijų, kadangi su darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta, prieš vykstant į komandiruotes buvo išmokėti avansai, apmokėti kelionių bilietai ir būstas, todėl visiškai nepagrįstas šis ieškovo motyvas, o be to, darbo sutarties nutraukimas yra visiškai nesusijęs su darbuotojo komandiruotėmis.

16.7. Ieškovas, klaidindamas teismą, nurodo, kad sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas po to, kai darbdavys atsisakė ieškovo atstovui pateikti jo prašomą informaciją apie darbuotojo priskaičiuotą darbo užmokestį. Pažymima, kad bendrovė, gavusi ieškovo atstovo prašymą, nedelsiant 2021 m. vasario 17 d. raštu atsakė ir pateikė prašomus dokumentus.

16.8. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas darbdaviui pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, o darbdavys nesutiko jo atleisti, kaip tai nustato DK 55 straipsnis. Atsakovas pažymi, kad duomenų apie tai, kad ieškovas būtų teikęs prašymą nutraukti darbo sutartį, byloje nėra ir sutiktina su teismo sprendime nurodytais motyvais, kad visi ieškovo atstovo prašymai / pranešimai atsakovei buvo siųsti elektroniniu paštu, pasirašant juos elektroniniu ieškovo atstovo parašu, jis atstovavo darbuotojui tiek iki darbo sutarties nutraukimo, tiek ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek bylą nagrinėjant teisme, todėl, jei toks prašymas būtų buvęs, tai ieškovo atstovas jį ne tik būtų pateikęs kartu su ieškinio priedais, bet šias aplinkybes būtų nurodęs ir įrodinėjęs, ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje.

16.9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymima, kad šiuo atveju nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, kadangi žala negali kilti nesant neteisėtų veiksmų, o priežastinio ryšio nustatymas tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra objektyviai neįmanomas, konstatuotina, kad žala nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

18. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo nemotyvavo.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju niekaip nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų nustatytos ir konstatuotos esminės faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

21. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

22. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė naujus įrodymus: sandėliukų nuotraukas, 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakymo nuorašą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbuotojui neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Darbo sutartis nurodytu pagrindu gali būti nutraukta darbdaviui įrodžius darbuotojo neatvykimo į darbą faktą ir atitinkamai darbuotojui neįrodžius priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumo.

24. Darbo teisinių santykių šalys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (DK 24 straipsnio 3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (DK 24 straipsnio 6 dalis).

25. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

26. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

27. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį (kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali), yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

28. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodyta, kad darbuotojas per dvylikos mėnesių laikotarpį padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 dalį, darbo tvarkos taisyklių 3.14.1, 5.1.5 punktus, darbo sutarties 5.1 ir 9 punktus, pareiginių nuostatų 2.1.3. punktą, kadangi darbuotojas neatvyko į darbą per visą darbo dieną be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį pareigų pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių, tačiau po kelių mėnesių pakartojo tokį patį darbo pareigų pažeidimą 2020 m. vasario 5 d., darbuotojas nė karto nebuvo darbe nuo 2020 m. birželio 24 d., nepaisant darbdavio siunčiamų kvietimų dirbti.

30. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbdavys, atleisdamas Š. M. iš darbo, traktavo, jog darbuotojas padarė tiek šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 dalis), tiek per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 dalis). Kaip minėta, sprendžiant ginčą teisme dėl darbo sutarties nutraukimo, kai ji nutraukta dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi būti patikrinta, ar darbo pareigos pažeistos, ar pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus ir ar darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė.

31. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavės buvo įvertinti kaip pravaikšta, pasikartojusi kelis kartus, analizavo DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto šiurkštaus darbo pažeidimo turinį sudarančius elementus ir vertino, kas šiame kontekste laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą. 2020 m. sausio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 1023 5.1 punkte numatyta, kad darbuotojui nustatomas ne visas darbo laikas: viena darbo valanda per mėnesį, esant darbdavio poreikiui, darbuotojas sutinka dirbti ir daugiau valandų nei nurodyta, o toks darbuotojo sutikimas gali būti išreiškiamas darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti daugiau valandų arba kitaip patvirtinus savo sutikimą žodžiu ar raštu; šalys susitaria ir patvirtina, kad toks darbuotojo dirbtas laikas, neviršijantis DK įtvirtinto normalaus darbo laiko (40 darbo valandų per savaitę, 8 valandų per darbo dieną), nėra ir negali būti traktuojamas kaip viršvalandinis; darbuotojui yra mokama už bendrą jo atidirbtų valandų skaičių remiantis jo valandiniu atlygiu; šalys susitaria ir supranta, kad darbuotojui nėra garantuojamas pastovus darbo krūvis ir (ar) pastovi pajamų (darbo užmokesčio) iš darbdavio suma, kadangi abi šalys susitarė ir atsisakė nustatyti iš anksto apibrėžtą darbo krūvį; darbuotojas patvirtina, kad toks susitarimas atitinka jo valią, tikslus ir interesus.

32. Bylos duomenys patvirtina, jog 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas kvietimas dirbti Vilniuje nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. sausio 18 d., į kurį ieškovas neatsakė. 2020 m. lapkričio 30 d. darbuotojas į darbą neatvyko nė vienai valandai, paaiškinimo, t. y., pateisinamų priežasčių, nepateikė, todėl laikytina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovas padarė pravaikštą. Dėl šios pravaikštos atsakovė 2021 m. gruodžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Įspėjimas dėl šiurkštaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimo“, kuriuo konstatavo, kad ieškovas dėl darbo pareigų pažeidimo, t. y. darbuotojo neatvykimo į darbą be pateisinamų priežasčių visą darbo dieną, įvertinus, kad darbuotojo pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. nuo 2020-11-30 iki šiol neatvyksta į darbą visą jam numatytą laikotarpį, nėra gautas joks darbuotojo paaiškinimas, darbuotojas nekontaktuoja, į laiškus neatrašo, telefonu neatsiliepia, įvertinus padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, vadovaujantis DK 28 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei bendrovės darbo tvarkos taisyklių 5.1.5 punktu, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį prasižengimą. 2021 m. vasario 1 d. Š. M. buvo išsiųstas kvietimas dirbti nuo 2021 m. vasario 5 d. Klaipėdoje. 2021 m. vasario 3 d. atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovas paskiriamas dirbti į objektą nuo 2021 m. vasario 5 d., tačiau Š. M. į darbą 2021 m. vasario 5 d. neatvyko. Atsakovei pareikalavus pasiaiškinti, ieškovas 2021 m. vasario 15 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ieškovas nesutinka, kad jam būtų taikoma psichologinė prievarta (reikalavimas pasirašyti vekselį, reikalavimas išleisti nemokamų atostogų (2020 m. kovo / birželio mėn.), taip pat, kad į darbo laiką nėra įtraukti laikotarpiai, nurodyti DK 111 straipsnio 2 dalyje, dėl to darbuotojas yra atidirbęs visą jam priklausantį laiką ir nesutinka dirbti viršvalandžių. Taip pat Š. M. atsakovei siųstuose pranešimuose nurodė, kad dėl karantino apribojimų policijos pareigūnai neleidžia jam išvykti į kitos savivaldybės teritoriją, o būtent iš Klaipėdos rajono į Klaipėdos miestą, todėl į darbą atvykti jis negali.

33. Teikdamas apeliacinį skundą apeliantas taip pat pažymi, kad pagal tuo metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomus karantino apribojimams judėjimui tarp savivaldybių, ieškovas negalėjo atvykti į Klaipėdos miestą, nes jo gyvenamoji vietą yra kitoje savivaldybėje. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021 m. vasario 1 d. redakcija) 2.1 punktas nustatė judėjimo šalies viduje ribojimus, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Taigi, vadovaujantis minėtais Vyriausybės nutarimu nustatytais ribojimais, Š. M., turėdamas 2021 m. vasario 3 d. darbdavės išduotą pažymą apie privalomą išvykimą iš savivaldybės darbo reikalais, pagrindžiančią būtinybę išvykti į kitą savivaldybę, turėjo galimybę atvykti dirbti į atsakovės nurodytą objektą 2021 m. vasario 5 d.

34. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad per ginčo laikotarpį atsakovo kviečiamas dirbti, ieškovas neatvyko į darbą nė 1 valandai, net jei dirbti daugiau valandų jis ir nesutiko. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsakovė pagrįstai pripažino, kad 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. vasario 5 d. ieškovas į darbą neatvyko be pateisinamų priežasčių, todėl teisėtai ir pagrįstai už padarytas pravaikštas darbuotoją atleido iš darbo DK 58 straipsnio 1 punkto pagrindu. Ieškovas darbdavės nurodytomis dienomis neatvyko į darbą, nesant teisėtos priežasties, nereiškė noro bendradarbiauti ir priimti darbo kvietimų, pareigą vykdyti darbo funkcijas ignoravo ir po to, kai gavo iš darbdavio informaciją apie jam fiksuojamas pravaikštas, t. y. ne tik padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, bet ir savo elgesiu atskleidė netinkamą požiūrį į darbo santykius, dėl kurio darbdavys galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu, o tai lemia pritaikytų pasekmių – darbo sutarties nutraukimo – teisėtumą.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys nusprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nagrinėjamu atveju darbuotojui neatvykstant į darbą be pateisinamos priežasties, taip pat vengiant komunikuoti su darbdave, siekiant išsiaiškinti neatvykimo į darbą priežastis, konstatuotina, jog darbdavys turėjo pagrindą priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį.

36. Teismas atsižvelgia į apelianto argumentus, jog darbuotojas nevyko į darbą, nes manė, kad 2020 metų rugsėjo mėnesį jau yra atleistas iš darbo, kadangi atsakovė jam davė pasirašyti vekselį (ieškovo nuomone, tokiu būdu darbdavys reikalavo susimokėti už mokslą, nes pagal darbo sutartį darbuotojas turėjo padengti mokymo išlaidas). Kaip matyti iš byloje pateikto vekselio, vekselis nėra pasirašytas. Atkreipiamas dėmesys, kad vekselio išdavimo data yra nurodyta 2020 m. rugsėjo 10 d., tad jeigu ieškovas ir manė, kad jis yra atleistas iš darbo, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes, o būtent ieškovo atstovo 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovei siųstas elektroninis laiškas patvirtina, jog ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti ieškovo atleidimo dokumentus, tačiau ieškovo atstovui buvo nurodyta, kad darbuotojas nėra atleistas. Be to, iš 2020 m. spalio 5 d. elektroninio laiško ir kartu su juo pateikto rašto nustatyta, kad ieškovo atstovui buvo dar kartą praneša, jog darbuotojas nėra atleistas iš izoliuotojo pareigų. Taigi ieškovas neturėjo pagrindo abejoti, kad jis vis dar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbo sutartis su darbuotoju nėra nutraukta.

37. Be to, nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog atsakovei 2020 m. lapkričio 6 d. elektroniniu paštu buvo išsiuntęs prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateiktas joks tokio prašymo faktą patvirtinantis įrodymas. Darbo sutartis su ieškovu DK 55 straipsnio pagrindu nebuvo nutraukta, toks faktas nebuvo užfiksuotas jokiu darbdavės priimtu dokumentu. Ieškovas tepateikė teismui jo paties rašyto prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, kurį, ieškovo tvirtinimu, elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad šio prašymo pagrindu būtų priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi ieškovo prašymai / pranešimai atsakovei buvo siųsti elektroniniu paštu, pasirašant juos elektroniniu ieškovo atstovo parašu, todėl yra pagrindas manyti, kad, jei toks prašymas būtų buvęs, tai ieškovo atstovas būtų jį pateikęs kartu su ieškinio priedais. Svarbu pastebėti ir tai, kad ieškovas yra atstovaujamas teisininko, todėl negalėjo nežinoti, kad ieškovo prašymo dėl atleidimo iš darbo patenkinimas turi būti darbdavio formaliai įformintas, t. y. išreikštas raštu, sprendime nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena (DK 65 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovo atstovas 2021 m. balandžio 6 d. prašyme darbo ginčų komisijai dėl ginčo išnagrinėjimo nenurodė aplinkybių dėl neva ieškovo teikto prašymo atleisti jį iš darbo DK 55 straipsnio pagrindu, šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų neteikė tiek ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek ir teismo proceso metu, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo atstovo teiginiai, kad ieškovas į darbą 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. vasario 5 d. neatvyko, būdamas įsitikinęs, kad yra atleistas iš darbo, ir tai, kad dėl neaiškių priežasčių ieškovo 2020 m. lapkričio 6 d. prašymas dėl atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu darbo ginčų komisijai buvo pateiktas, tačiau dingo, vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti, todėl atmestini.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios teismas sprendime visiškai neišdėstė ieškovo pateiktų dokumentų, įrodymų, pateiktų darbo ginčų byloje, nėra atlikta jokia šių įrodymų analizė, ieškovo pateikti įrodymai nebuvo lyginti su atsakovo pateiktais įrodymais, be to, pasak ieškovo, nėra net pasisakyta dėl darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo. Visų pirma pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

39. Pažymėtina, kad CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Pagal CPK 185 straipsnį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus CPK nurodytas išimtis), teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

40. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą, pateikė savo vertinimą dėl esminių byloje esančių įrodymų ir argumentus dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė procesinės teisės normų pažeidimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šalių įrodinėjimo pareigą arba šalių teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo laikytini nepagrįstais (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Nors apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje visiškai nevertino atsakovo pateiktų darbo laiko apskaitos grafikų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti dokumentai tik patvirtina, jog 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, 2021 m. vasario mėnesį Š. M. faktiškai nedirbo nė vienos valandos. 2020 m. lapkričio 30 d. jam buvo užfiksuota pravaikšta (pateisinamų priežasčių dėl neatvykimo į darbą nepateikė), 2020 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis taip pat patvirtina, kad darbo vietoje ieškovas nebuvo pasirodęs, o kaip matyti iš 2021 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, 2021 m. vasario 5 d. Š. M. buvo užfiksuota pakartotinė pravaikšta.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto nurodytas aplinkybes, kad darbdavė – atsakovė – pati nevykdo darbo sutarties 8.1. punkto reikalavimų ir nesudaro sąlygų darbuotojui vykdyti savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, t. y. darbuotojas nėra aprūpinamas visomis darbui atlikti reikalingomis medžiagomis, instrumentais, apsaugos priemonėmis, nesudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesirūpina darbuotojo kelionės bilietais, transportu, kuru nuvykti į darbo vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos darbo sutarties 3.4. punkte numatyta, jog, darbuotojui išvykus į komandiruotę užsienyje, jam už visą komandiruotėje išbūtą laiką su sąlyga, kad komandiruotė yra pasibaigusi, darbuotojas yra grįžęs į Lietuvą, atvykęs pas darbdavį ir visiškai atsiskaitęs su darbdaviu už komandiruotę, kompensuojamos visos su komandiruote susijusios išlaidos, taip pat skaičiuojama ir mokama 50 procentų maksimali dienpinigių norma. O darbo sutarties 3.6. punktas nustato, kad į komandiruotę siunčiamam darbuotojui dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas (nebent konkrečiu atveju būtų susitarta kitaip) ir esant šiai sąlygai darbuotojas sutinka vykti į komandiruotę. Kaip matyti iš atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų atsakovės argumentų, po darbo sutarties sudarymo darbuotojas du kartus buvo išvykęs į komandiruotę, tačiau po jų nereiškė jokių pretenzijų, kadangi su darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta, prieš vykstant į komandiruotes buvo išmokėti avansai, apmokėti kelionių bilietai, būstas. Esant šioms aplinkybėms ir byloje nesant įrodymų, jog darbuotojui nebuvo sumokėtos komandiruotės išlaidos, darytina išvada, jog minėti ieškovo motyvai yra nepagrįsti. Be to, pažymėtina tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja darbdavės organizuoti darbuotojo atvykimą į darbą, todėl ieškovo motyvas dėl darbdavio nesirūpinimo kuru transporto priemonei yra visiškai nepagrįstas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, po darbo sutarties sudarymo ir dviejų komandiruočių, jei ieškovas ir suprato, kad jo netenkina darbo sutarties sąlygos ir nebėra noro dirbti pas atsakovę, tačiau darbo sutarties nutraukti neprašė, nes būtų turėjęs atlyginti mokymo išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į darbdavį ir inicijavęs derybas dėl jam tariamai netinkamų darbo sąlygų keitimo.

43. Sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog, darbuotojui neatvykstant į darbą, darbdavė net neturi galimybės jo aprūpinti darbo priemonėmis, reikalingomis darbui atlikti, todėl ieškovo argumentas, kad darbuotojas nėra aprūpinamas visomis darbui atlikti reikalingomis medžiagomis, instrumentais, yra visiškai neįtikinamas. Tas pats pasakytina ir apie apelianto argumentus, jog neva darbdavė neteikė jokių projektinių dokumentų ir ieškovas negalėjo tinkamai ir saugiai atlikti atsakovės nurodytų darbų. Kaip nurodė atsakovė, su darbui būtina projektine dokumentacija darbuotojas yra supažindinamas darbo vietoje ir turi galimybę patikrinti reikiamą įrangą, darbines priemones, darbuotojas yra supažindintas su lokaliniais bendrovės teisės aktais ir instruktuotas dirbti pagal savo pareigines instrukcijas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo nurodoma atsakovės sudaryta tariama grėsmė darbuotojo gyvybei ir sveikatai net negalėjo būti objektyviai sukelta, nes, kaip minėta, atsakovas į darbą po paskutinės komandiruotės į Suomiją net nebuvo atvykęs.

44. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu nesigilino į vekselio atsiradimo aplinkybes. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus , t. y. darbo sutartį, sutartį dėl izoliuotojų teorinių ir praktinių mokymų, susitarimą dėl izoliuotojų mokymo programos išlaidų padengimo ir nepasirašytą vekselį, priėjo prie išvados, kad galbūt atsakovės noras buvo šalių tarpusavio santykius nutraukti tik tada, kai tarp šalių bus pasiektas susitarimas dėl mokymo išlaidų padengimo, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne mokymo išlaidų padengimo klausimas, todėl teismas pagrįstai plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

45. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, nuspręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

46. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti, o pripažinus, kad ieškovas iš izoliuotojo pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti, todėl pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Ieškovo (apelianto) Š. M. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 210 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovo atsakovei.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Š. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.