Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,-

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Industries“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas) nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2021-05-18 sprendimu Nr. DGKS-2034, kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Industries“ (toliau – atsakovė, bendrovė, darbdavys), kuriuo pareiškė reikalavimus pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš izoliuotojo pareigų, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 1 dalį, panaikinti atsakovės 2021-03-04 įsakymą Nr. ĮS-21-03-04/1 dėl atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės (toliau - įsakymas), priteisti iš atsakovės 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad šis atsakovės įsakymas buvo priimtas po to, kai darbdavys atsisakė ieškovo atstovui pateikti prašomus dokumentus, susijusius su darbo laiko apskaitos skaičiavimu, be to, jis teikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, o darbdavys nesutiko jo atleisti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnis. Nurodo, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes atsakovė atleido jį už tai, kad jis nesutiko pasirašyti vekselio, kurį primygtinai reikalavo pasirašyti atsakingas atsakovės darbuotojas, nesutiko dirbti viršvalandžius, kai darbdavys nemoka už viršvalandinį darbą, nesutiko dirbti pavojingomis ir nesaugiomis sąlygomis, kai darbuotojas nėra aprūpinamas reikiamomis saugos priemonėmis, nesutiko vykti į komandiruotes ir dirbti užsienio valstybėse, negaunant komandiruotpinigių, nei darbo užmokesčio už prastovas, nes pagal darbo sutartį jam yra apmokama tik už faktiškai dirbtą darbą. Nurodo, kad dėl šalyje įvesto karantino, policijos pareigūnai jam neleido atvykti į Klaipėdos miestą, nes jo gyvenamoji vieta buvo kitos savivaldybės teritorijoje. Taip pat nurodo, kad darbdavys nesudarė tinkamų darbo sąlygų – jis nebuvo aprūpintas visomis darbui reikalingomis medžiagomis, instrumentais, apsaugos priemonėmis, nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, nebuvo aprūpinama kelionės bilietais, transportu nuvykti į darbo vietą, kuru transporto priemonei. Nurodo, kad darbdavys jam neteikė projektinės dokumentacijos, dėl ko jis negalėjo atlikti savo darbinių pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Šios civilinės bylos bei darbo bylų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2020-01-31 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1023 (toliau – darbo sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsidarbino pas atsakovę izoliuotojo pareigose (darbo sutarties 1.2 ir 2 punktai). Minėtos darbo sutarties 1.1. punkte numatyta, kad atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad <...> ši sąlyga neapriboja darbdavio teisės duoti nurodymus ir darbuotojo pareigos darbdavio pavedimu vykdyti darbo funkcijas kitu adresu nei nurodyta šiame punkte, taip pat darbdavio teisės siųsti ir darbuotojo pareigos vykti į komandiruotes Lietuvos Respublikoje ar užsienyje ir tai nelaikoma darbuotojo darbovietės pakeitimu; darbuotojas gali dirbti keliose vietose ir neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos arba ji yra nenuolatinė. Darbo sutarties 5.1 punkte numatyta, kad nustatomas ne visas darbo laikas: viena darbo valanda per mėnesį, esant darbdavio poreikiui, darbuotojas sutinka dirbti ir daugiau valandų nei nurodyta, o toks darbuotojo sutikimas gali būti išreiškiamas darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti daugiau valandų arba kitaip patvirtinus savo sutikimą žodžiu ar raštu; šalys susitaria ir patvirtina, kad toks darbuotojo dirbtas laikas, neviršijantis DK įtirtinto normalaus darbo laiko (40 darbo valandų per savaitę, 8 valandų per darbo dieną), nėra ir negali būti traktuojamas kaip viršvalandinis; darbuotojui yra apmokama už bendrą jo atidirbtų valandų skaičių remiantis jo valandiniu atlygiu; šalys susitaria ir supranta, kad darbuotojui nėra garantuojamas pastovus darbo krūvis ir /ar pastovi pajamų (darbo užmokesčio) iš darbdavio suma, kadangi abi šalys susitarė ir atsisakė nustatyti iš anksto apibrėžtą darbo krūvį; darbuotojas patvirtina, kad tos susitarimas atitinka jo valią, tikslus ir interesus. Minėtos sutarties 6.1.1. punkte numatyta, kad pasibaigus darbo santykiams darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbuotojas įsipareigoja ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną atlyginti darbdaviui visas jo turėtas išlaidas, patirtas darbdavio per paskutinius 2 metus iki darbo sutarties pasibaigimo darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos tobulinimui, susijusiam su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbuotojo darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu <...>. Darbo sutarties 9 punkte numatyta, kad darbuotojas, pasirašydamas šioje darbo sutartyje, patvirtina, kad yra informuotas darbdavio apie jo funkcijas, darbo sąlygas, darbdavio įmonėje galiojančią darbo tvarką, saugumo reikalavimus, perskaitė ir suprato darbdavio vidaus (lokalinius) teisės aktus, įsakymus, tvarkas, taisykles bei jam darbo funkcijoms atlikti būtinus žinoti Lietuvos Respublikos bei darbdavio teisės aktus, ir įsipareigoja juos tinkamai vykdyti. Iš atsakovės pateikto „ESAUGA“ sistemos išrašo nustatyta, kad ieškovas 2020-01-31 buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ir izoliuotojo pareiginiais nuostatais.

Nustatyta, kad 2019-12-17 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta izoliuotojų mokymo sutartis Nr. 004 dėl izoliuotojų teorinių ir praktinių mokymų, kurių kaina 3 000,00 Eur, taip pat 2020-01-31 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašytas susitarimas dėl izoliuotojų mokymo programos išlaidų padengimo. Į bylą yra pateiktas 2020-09-10 paprastas neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, kad Š. M. įsipareigoja besąlygiškai sumokėti UAB „RNDV Industries“ 1 120,00 Eur ir kuris šalių nėra pasirašytas.

Nustatyta, kad 2020-02-06 atsakovės įsakymu „Dėl tarnybinės komandiruotės“ Nr. K_11395 ieškovas buvo komandiruotas darbui į Norvegiją, laikotarpiu nuo 2020-02-07 iki 2020-02-25, o 2020-06-12 atsakovės įsakymu „Dėl tarnybinės komandiruotės“ ieškovas buvo komandiruotas darbui į Suomiją, laikotarpiu nuo 2020-06-14 iki 2020-06-23.

Nustatyta, kad 2020-08-31 ieškovui buvo išsiųstas atsakovės reikalavimas pasiaiškinti, kodėl jis neatvyksta į darbą ir neatsiliepia nurodytais kontaktais nuo 2020-08-29, nurodant, kad nepateikus pasiaiškinimo, jis bus atleistas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Nustatyta, kad 2020-11-25 ieškovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas kvietimas dirbti Vilniuje nuo 2020-11-30 iki 2021-01-18, į kurį ieškovas neatsakė. Iš 2020-11-30 personalo vadybininkės K. I. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ieškovas nuo 2020-11-30 neatvyksta į darbą ir susisiekti nurodytais kontaktiniais duomenimis su darbuotoju nepavyksta, nurodyta, kad darbuotojas nepranešė administracijai bei nepateikė jokių pateisinančių dokumentų dėl neatvykimo į darbą. 2020-12-16 atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė darbuotojui pranešimą reikalaudama iki 2020-12-21, 12 val., pasiaiškinti dėl kokių priežasčių jis neatvyksta į darbą projekte Lietuvoje nuo 2020-11-30 pagal paskutinį 2020-11-25 siųstą kvietimą bei sudarytą grafiką ir neatsiliepia nurodytais kontaktais nuo 2020-10-10, taip pat nepateikė neatvykimo į darbą priežasties svarbos ir nepasiaiškino dėl kokios priežasties nereagavo į siųstus darbo kvietimus į vykdomus projektus šiomis datomis: 2020-08-13, 2020-08-17, 2020-08-26, 2020-08-28, 2020-09-25, 2020-10-15, 2020-10-23. Atsakovė 2021-12-21 priėmė įsakymą Nr. ĮS-20-12-21/2 „Įspėjimas dėl šiurkštaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimo“, kuriuo konstatavo, kad ieškovas dėl darbo pareigų pažeidimo, t. y. darbuotojo neatvykimo į darbą be pateisinamų priežasčių visą darbo dieną, įvertinus, kad darbuotojo pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. nuo 2020-11-30 iki šiol neatvyksta į darbą visą jam numatytą laikotarpį, nėra gautas joks darbuotojo paaiškinimas, darbuotojas nekontaktuoja, į laiškus neatrašo, telefonu neatsiliepia, įvertinus padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, vadovaujantis DK 28 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei bendrovės darbo tvarkos taisyklių 5.1.5 punktu, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį prasižengimą. Atsakovės 2021-12-21 įsakymas Nr. ĮS-20-12-21/2 ieškovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, kad jam yra žinomos aplinkybės dėl įspėjimo skyrimo.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atleidimo iš darbo įsakymo turinyje nurodyta, kad darbuotojas per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, t. y. neatvyko į darbą per visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Tai gi, matyti, kad darbdavys traktavo, jog darbuotojas padarė tiek šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tiek per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte (šiuo metu galiojančios DK redakcijos 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas) įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą - darbuotojui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktai).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminė darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu sąlyga – darbo pareigų pažeidimas. Toks pažeidimas, kaip nurodo DK 58 straipsnio 1 dalis, gali pasireikšti tiek veikimu, t. y. veiksmų, kuriuos darbuotojui draudžia atlikti darbo teisės normos ar darbo sutartis, atlikimu, tiek neveikimu, t. y. pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, ne(į)vykdymu. Bet kuriuo atveju darbuotojo neteisėti veiksmai – darbo pareigų pažeidimas – patys savaime nėra pakankami darbo sutarčiai DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nutraukti – paties šio darbo įstatymo straipsnio pavadinimas rodo, kad darbuotojo kaltė yra neatskiriama darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu sąlyga. Darbuotojo kaltės aspektas yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintas ir DK 58 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad aptariamos nuostatos nereikalauja konkretaus kaltės laipsnio (pvz., kvalifikuotos kaltės – tyčios ar didelio nerūpestingumo), vadinasi, bet kokio laipsnio darbuotojo kaltas veikimas ar neveikimas, suponuojantis darbo pareigų pažeidimą, gali būti darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas. DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas sietinas su dar vienos papildomos sąlygos egzistavimu – darbuotojas paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpiu savo kaltais veiksmais turi būti padaręs bent jau vieną tokį patį darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad prieš sudarant darbo sutartį ieškovas buvo apmokytas dirbti izoliuotojo pareigose atsakovės lėšomis, kad ieškovas buvo įdarbintas pas atsakovę ir kad du kartus vyko į komandiruotę Norvegijoje ir Suomijoje, kai kelionės ir būsto nuomos išlaidas apmokėjo darbdavys, nėra. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad komandiruotėje Suomijoje jis išbuvo savaitę laiko, tačiau faktiškai dirbo tik 28 valandas, susiruošimas į kelionę kainavo daugiau, nei faktiškai už šią komandiruotę gavo darbo užmokesčio, telefonu buvo paaiškinęs atsakovei, kad jam neapsimoka vykti į darbą, tačiau darbo sutarties iš karto nutraukti neprašė, nes tokiu atvejų būtų turėjęs susimokėti už mokymus ir nurodė, kad darbdavys reikalavo susimokėti už mokslą pasirašant vekselį. Tai gi, darytina išvada, kad po darbo sutarties sudarymo ir dviejų komandiruočių ieškovas suprato, kad jo netenkina darbo sutarties sąlygos ir iš esmės jis nebereiškė noro dirbti pas atsakovę, tačiau tuo pačiu neprašė nutraukti darbo sutarties, nes būtų turėjęs atlyginti mokymo išlaidas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. ieškovo atstovo 2020-09-25 atsakovei siųsto elektroninio laiško nustatyta, kad ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti ieškovo atleidimo dokumentus, tačiau ieškovo atstovui buvo nurodyta, kad darbuotojas nėra atleistas. Iš 2020-10-05 elektroninio laiško ir kartu su juo pateikto rašto nustatyta, kad ieškovo atstovui buvo dar kartą praneša, jog darbuotojas nėra atleistas iš izoliuotojo pareigų. Ieškovo atstovas nurodo, kad 2020-11-06 atsakovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas ieškovo prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu, tačiau dėl neaiškių priežasčių šio prašymo tarp bylos dokumentų nėra. Nors į bylą yra pateiktas 2020-11-06, 11 val. 54 min., ieškovo atstovo atsakovei siųstas elektroninis laiškas nurodant, kad prie elektroninio laiško yra pridėtas „Prašymas dėl Š. M.“ ir „Sutartis dėl TP Š. M.“, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovei ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu pagal DK 55 straipsnį, apskritai buvo pateiktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame elektroniniame laiške nėra nurodytas laiško turinys, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2020-11-06 ieškovo atstovas buvo parengęs prašymą atsakovei kitu pagrindu, t. y. siūlant derybų keliu išspręsti klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu DK 54 straipsnio pagrindu, bendrovei atsisakant materialinių reikalavimų, kylančių iš mokymo sutarties, o darbuotojui atsisakant piniginio pobūdžio reikalavimų iš bendrovės. Šis ieškovo atstovo prašymas pasirašytas elektroniniu parašu 2020-11-06, 10 val. 44 min., kas tik patvirtina, kad labiau tikėtina, jog 2020-11-06 elektroninio laiško prisegtuke buvo pateiktas ne ieškovo prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu, o ieškovo atstovo siūlymas derėtis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų šalių sutarimu. Pažymėtina, kad visi ieškovo atstovo prašymai/pranešimai atsakovei buvo siųsti elektroniniu paštu, pasirašant juos elektroniniu ieškovo atstovo parašu, jis atstovavo darbuotoją tiek iki darbo sutarties nutraukimo, tiek ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek bylą nagrinėjant teisme, todėl teismo vertinimu, jei toks prašymas būtų buvęs, tai ieškovo atstovas jį ne tik būtų pateikęs kartu su ieškinio priedais, bet šias aplinkybes būtų nurodęs bei įrodinėjęs ir ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas 2021-04-06 prašyme darbo ginčų komisijai dėl ginčo išnagrinėjimo, šių aplinkybių nenurodė, šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų neteikė tiek ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, tiek ir teismo proceso metu, todėl ieškovo atstovo teiginiai, kad ieškovas į darbą 2020-11-30 ir 2021-02-05 neatvyko būdamas įsitikinęs, kad yra atleistas iš darbo bei tai, kad dėl neaiškių priežasčių ieškovo 2020-11-06 prašymas dėl atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu darbo ginčų komisijai buvo pateiktas, tačiau dingo, vertintini, kaip deklaratyvūs ir neįrodyti, todėl atmestini.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. darbo sutartis, sutartis dėl izoliuotojų teorinių ir praktinių mokymų, susitarimas dėl izoliuotojų mokymo programos išlaidų padengimo bei nepasirašyta vekselio forma patvirtina, kad galimai atsakovės noras buvo šalių tarpusavio santykius nutraukti tik tada, kai tarp šalių bus pasiektas susitarimas dėl mokymo išlaidų padengimo, nes kaip matyti, darbuotojas buvo apmokytas bendrovės lėšomis, kurį laiką dirbo, o iš jo atlyginimo buvo atliekami išskaitymai už suteiktą kvalifikaciją, tačiau ieškovas nuvyko tik į dvi komandiruotes ir po paskutinės komandiruotės su darbdaviu nebekontaktavo, į darbo pasiūlymus nebereagavo, supratęs, kad jo netenkina darbo sutarties sąlygos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne mokymo išlaidų padengimo klausimas, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, atsakovė neišreiškė noro nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį, t. y. šalių sutarimu, o ieškovas prašymo nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, nepateikė, tai gi, darbo sutartis darbdavio konstatuotų darbuotojo darbo pareigų pažeidimų metu (2020-11-30, 2020-02-05), buvo galiojanti ir privaloma vykdyti darbo sutartį sudariusioms šalims. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, kad jis jau apie metus laiko dirba statybose, tačiau kitoje įmonėje ir nesiekia išsaugoti darbo santykių su atsakove. Aplinkybes, kad ieškovas po paskutinės komandiruotės į Suomiją, kuri vyko laikotarpiu nuo 2020-06-14 iki 2020-06-23, su darbdaviu nebekontaktavo, į darbo pasiūlymus nebereagavo, patvirtina tiek teismo posėdžio metu duoti ieškovo parodymai, tiek į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2020-08-31 ir 2020-12-16 reikalavimai pasiaiškinti, 2020-11-30 personalo vadybininkės tarnybinis pranešimas. Tai gi, atsakovas po paskutinės komandiruotės į Suomiją darbo santykių tęsti nebeplanavo, tačiau tinkamai darbo santykių nenutraukė, t. y. nepateikė darbdaviui prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu.

Pažymėtina, kad darbuotojo pareigos gali būti nustatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal bendruosius teisės principus (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir darbo teisės principus (DK 2 straipsnis) ar darbo teisės normas (pavyzdžiui darbo tvarkos taisyklės, darbdavio išleisti norminiai aktai). Darbuotojo pareigos gali atsirasti ir iš profesinės etikos, sąžiningo ir padoraus elgesio standartų.

Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai pripažino, kad 2020-11-30 ir 2020-02-05 ieškovas į darbą neatvyko be pateisinančių priežasčių, todėl teisėtai ir pagrįstai už padarytas pravaikštas darbuotoją atleido iš darbo DK 58 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes pagal nustatytas aplinkybes darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą darbuotoju, kuris nereiškė noro bendradarbiauti ir priimti darbo kvietimų, o darbuotojo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, t. y. neatvykimas į darbą per visą darbo dieną be pateisinamos priežasties net du kartus, esmingai pažeidė darbdavio interesus. Byloje ginčo, kad darbuotojas nei karto nebuvo darbe nuo 2020-06-24, nepaisant darbdavio siunčiamų kvietimų dirbti, nėra. Ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir sistemingai nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. su darbdaviu nebekontaktavo, į darbo pasiūlymus nebereagavo, o darbdaviui pareikalavus atvykti į darbą 2020-11-30 ir 2021-02-05, to nepadarė, paaiškinimo dėl 2020-11-30 neatvykimo į darbą nepateikė, o paaiškinime dėl 2021-02-05 iš esmės yra pasisakoma dėl darbo organizavimo trūkumų. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas nurodė, kad darbuotojas nevyko į darbą, nes manė, kad yra atleistas, tačiau teismas šiuos ieškovo atstovo argumentus atmetė, kaip neįrodytus. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad darbuotojui nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, tačiau teismo vertinimu, tokie ieškovo atstovo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes jeigu darbuotojo netenkina sudarytos darbo sutarties sąlygos, tai įprasta praktika tokiu atveju yra nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Darbuotojas, darbdaviui nesutikus nutraukti darbo santykių šalių sutarimu, turėjo tinkamai informuoti darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbuotojui nėra garantuojamas pastovus darbo krūvis ir /ar pastovi darbo užmokesčio iš darbdavio suma, ieškovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, kad jis po paskutinės komandiruotės į Suomiją, darbo santykių tęsti nebeplanavo, nes jo netenkino nedidelės darbo apimtys, o gaunamas atlygis buvo daug mažesnis, nei išlaidos susiruošimui į komandiruotę, tai gi, ieškovo atstovo nurodomi argumentai, kad darbuotojas nebuvo praleistas per policijos kontrolės postą, nors darbo sutartį ir kvietimą atvykti darbo funkcijų atlikimui į kitą savivaldybę turėjo, kad prieš darbo pradžią jam yra būtina atsiųsti projektinę dokumentaciją ir objekto fotonuotraukas yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškovas jau po paskutinės komandiruotės tęsti darbo santykių nebeplanavo, nutraukė bendradarbiavimą su atsakove, dėl ko darytina išvada, kad darbuotojas neįrodė neatvykimo į darbą priežasties svarbos. Ieškovo atstovo nurodomos aplinkybės, kad darbo sutartimi šalys susitarė tik dėl 1 darbo valandos per mėnesį, o kadangi ieškovas nesutiko dirbti daugiau valandų, nei numatyta darbo sutartimi, atsižvelgiant į tai, kad į darbo laiką turi būti įskaitomas ir laikas, numatytas DK 111 straipsnio 2 dalyje, ir tokiu atveju ieškovas jau yra atidirbęs jam skirtą laiką, taip pat nepagrindžia to, kad šiuo konkrečiu atveju priežastis, dėl kurios į darbą neatvyko ieškovas, yra svarbi, nes ieškovas būdamas nepatenkintas darbo sutarties sąlygomis, prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu neteikė. Pirmiau aptartas ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu bendradarbiavimu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis pažeidė bendruosius teisės principus, darbo sutarties 5.1 ir 9 punktus ir tokie ieškovo veiksmai yra neteisėti. Teismo vertinimu, ieškovas tyčia be svarbios priežasties neatvyko į darbą visą dieną du kartus, todėl padarė tiek DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą šiukštų darbo drausmės pažeidimą, tiek per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovo atleidimas buvo nulemtas jo paties netinkamo elgesio, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, jo nuomone, neteisėtu atleidimu iš darbo, psichologiniu spaudimu ir dėl to patirtais neigiamais išgyvenimais. Pripažinus, kad ieškovas iš izoliuotojo pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys atmestas, atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 815,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios priteistinos atsakovei iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Š. M. 1 815,00 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Industries“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.