- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-928-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03286-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- O. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui O. M. (O. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-525-1195/2026 pagal ieškovės J. G. (toliau – ir ieškovė) 2025 m. vasario 5 d. ieškinį atsakovui O. M. (toliau – ir atsakovui) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo O. M. prašymą tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovo ir nepilnametės dukros A. M. (toliau – ir dukra, vaikas) bendravimo tvarką – įpareigojo ieškovę du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnametę dukrą į VšĮ „Taikos raktai“ patalpas pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su VšĮ „Taikos raktai“; įpareigojo ieškovė kreiptis į VšĮ „ Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; nustatė, kad dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką; ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis apmoka su tarpininkavimo paslaugomis VšĮ „Taikos raktai“ susijusias išlaidas.
3. Teisme 2025 m. gruodžio 18 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis su nepilnamete dukra A. M., kol nebus gauta specialistų išvada apie dukros pasirengimą matytis su tėvu.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad 2025 m. gruodžio 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) darbuotojai bendravo su dukra ir priėmė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą, kuriame nurodyta, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu dėl praeityje patirtų išgyvenimu, dėl to kandžiojo save, supjaustė peiliuku rankas. Vaikas minėjo, kad tuo metu galvojo, jog jeigu sau kažką pasidarys, tada gal galės ilgiau nesimatyti su tėvu. Ieškovė mano, kad jai, atsakovui ir vaikui yra būtina kvalifikuotų specialistų pagalba. Ši aplinkybė atskleidė, kad pats susitikimo faktas su tėvu galėjo tapti reikšmingu emociniu veiksniu, lėmusiu specifinę dukros reakciją į save. Kaip savižalos priežastį vaikas psichiatrei įvardino 3 dalykus: kai žaidė netyčia padarė klasiokui skaudžiai, nenori susitikti su tėvu bei gavo blogą pažymį. Tolesni vaiko susitikimai su tėvu gali būti svarstomi tik gavus aiškias specialistų rekomendacijas ir išsamias profesionalias konsultacijas dėl vaiko emocinės būklės ir saugumo užtikrinimo. Būtent specialistai turi nustatyti momentą, kada dukrai bus saugu emociškai atnaujinti bendravimą su tėvu.
5. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame jis prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovas jau metus neturi galimybės bendrauti su vaiku, todėl ieškovės akivaizdus siekis eliminuoti galimybę su vaiku bendrauti per VšĮ „Taikos raktai“ šeimos rekonstrukcijos paslaugą būtų visiškas atsakovo ir dukros santykių sužlugdymas ir didžiulė žala vaikui. Atsakovas, kuris dėl ieškovės veiksmų per paskutinius 12 mėnesių negalėjo visiškai dalyvauti vaiko gyvenime, negalėjo sukelti vaikui tokių išgyvenimų, kad vaikas užsiimtų savižala. Būtent ieškovė, pastaruosius 12 mėnesių aktyviai nuteikinėdama vaiką prieš tėvą, manipuliuodama vaiku, padarė vaikui tokią žalą. Dėl ieškovės melagingo pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, tačiau 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gruodžio 18 d. buvo gauta Tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Išvadoje nurodoma, kad tokioje emocinėje vaiko būsenoje būtina išklausyti specialistų (psichiatro, psichologo nuomones) bei įsitikinti, kad tėvo ir vaiko susitikimai neprieštarauja vaiko interesams. Tarnybos vertinimu, tolesni vaiko susitikimai su tėvu gali būti svarstomi tik gavus aiškias specialistų rekomendacijas ir išsamias profesionalias konsultacijas dėl vaiko emocinės būklės ir saugumo užtikrinimo, todėl Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškovės prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. VšĮ „Taikos raktai“ 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties rezoliucinę dalį įpareigojant ieškovę dalyvauti šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugoje pagal šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugos aprašą, išaiškinti ieškovei jos pareigas bei atsakomybę vykdant teismo nutartį. Prašyme pažymėta, kad ieškovės veiksmai kelia labai didelį susirūpinimą situacija, nes nėra suprantama, kokiu tikslu mama, nepasitarusi su specialistais ir negavusi rekomendacijų, informavo dukrą apie privalomus susitikimus su tėvu.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į VšĮ „Taikos raktai“ prašymą prašė jį atmesti, nurodė, kad organizacija pati susisiekė su ieškove naudojant jos asmeninį paštą. VšĮ „Taikos raktai“ piktybiškai atsisakė atsakyti į ieškovės klausimus raštu. Ieškovė 2025 m. gruodžio 8 d. negalėjo dalyvauti susitikime siūlytu laiku, nes dalyvavo paskaitoje „Kai sunkūs jausmai tampa nebevaldomi: kaip padėti save žalojantiems paaugliams”, 2025 m. gruodžio 5 d. ieškovė pasiūlė laiką susitikimui (2025 m. gruodžio 10 d. 18 val.), tačiau organizacijai laikas netiko. Ieškovė 2025 m. gruodžio 9 d. informavo VšĮ „Taikos raktai“, kad dukrai 2025 m. gruodžio 11 d. yra paskirti apsilankymai pas psichologę ir psichiatrę, 2025 m. gruodžio 15 d. ieškovė bus Vilniuje apie 20-21 val. Ieškovė neinformavo dukros apie privalomus susitikimus su tėvu, o pranešė dukrai, kad tėvas nori su ja susitikti. Atsižvelgiant į psichiatrės rekomendacijas ir į tai, kad VšĮ „Taikos raktai“ neturi nei vieno specialisto su psichologiniu ar psichiatriniu išsilavinimu, ieškovė bendravo su organizacija, pasiūlė laiką susitikimui. Susitikimo metu ieškove planavo pasidomėti, kiek ir kokios patirties turi organizacija su save žalojančiais vaikais.
9. Atsakovas, atsiliepdamas į prašymą, jį palaikė. VšĮ „Taikos raktai“ paslaugos metu yra nustatomos priežastys, kodėl vaiko ir tėvo (ar abiejų tėvų) bendravimas nėra įgyvendinamas sklandžiai, tuomet dirbama su tėvais, kaip užtikrinti vaiko poreikius ir interesus atitinkantį bendravimą, vaikas nėra per prievartą traukiamas į bendravimą su tėvu, su kuriuo bendravimas dėl įvairių priežasčių gali būti neįgyvendinamas, tam atliekamas pasiruošimas. Taigi ieškovė, nors ir turėjus informaciją apie šeimos rekonstrukcijos paslaugą, sąmoningai nuteikė vaiką neigiamai dėl neva priverstinių susitikimų su tėvu. Visi ieškovės veiksmai nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo rodo, kad ieškovė visais įmanomais būdais siekia išvengti VšĮ „Taikos raktai“ paslaugų teikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovės J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė ir teismo iniciatyva pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovę J. G. vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį dalyvauti šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugoje pagal VšĮ „Taikos raktai“ šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) tvarkos aprašą, patvirtintą direktorės 2025 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TR-2025-06/30 „Dėl VšĮ „Taikos raktai“ šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) tvarkos aprašo patvirtinimo“.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė savo prašymą uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiu vaiku iki kol nebus gauta specialistų išvada, kad dukra yra pasirengusi matytis su tėvu, motyvuoja vaiko nenoru bendrauti su tėvu, tėvo sukeliamais neigiamais išgyvenimais vaikui, sąlygojančiais vaiko savižalą, ir tuo, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties priėmimo vaikas bijo susitikti su tėvu.
12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis nėra vykdoma, t. y. atsakovo ir vaiko bendravimas nevyksta. Atsakovas 2025 m. gruodžio 4 d. informavo VšĮ „Taikos raktai“, kad šeimai bus inicijuota atvejo vadyba, nes mama pasakė dukrai, kad ji turės susitikti su tėvu ir dukrai atsinaujino savižala. Taigi, pati ieškovė ėmėsi veiksmų – pasakė vaikui apie susitikimus su tėvu, po kurių pablogėjo nepilnamečio vaiko psichinė būklė. Byloje nėra duomenų, kokia forma ieškovė pranešė vaikui apie planuojamus susitikimus su tėvu, t. y. ar vaikas buvo informuotas, kad susitikimuose dalyvaus ir trečiasis asmuo, kad šie susitikimai skirti jų tarpusavio ryšio atkūrimui ir panašias aplinkybes. Teismas, analizuodamas vaiko savęs žalojimo aplinkybes, iš jam pateiktų duomenų negalėjo padaryti besąlygiškos išvados, kad šis faktas yra susijęs tik su viena konkrečia aplinkybe – pasimatymais su tėvu. Pažymėjo, kad pati ieškovė įvardijo ir kitas, su bendravimu tiesiogiai nesusijusias priežastis – įvykius mokykloje. Be to, vaikas su tėvu nebendrauja ir nesusitinka jau apie vienerius metus, todėl abejotina, ar tėvo siekis bendrauti yra tiesioginė ir pagrindinė vaiko savęs žalojimo priežastis.
13. Teismas VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ gydytojo rekomendaciją apriboti bendravimą su tėvu vertino kaip neišsamią, paviršutinišką ir padarytą neišsiaiškinus visų aplinkybių atsižvelgiant tik į tiesioginius pacientės (ar jos motinos) nusiskundimus. Nors VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ 2025 m. lapkričio 27 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad vaikas atvyko pirmą kartą, skundžiasi autoagresiją, kuri atsiranda pabendravus su tėvu, tačiau minėta, kad vaiko ir tėvo susitikimai nevyksta, pilnaverčio bendravimo tarp jų nėra jau apie metus, aprašyme nėra paminėtų ir kitų autoagresijos priežasčių, kurios buvo nurodytos pačios ieškovės bendraujant su Tarnybos atstovu.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, jei ji būtų vykdoma, dalyvaujant tarpininkams ir specialistams, užtikrintų vaiko emocinį saugumą ir leistų stebėti bendravimo poveikį vaiko būklei. Taikant bendravimą per specialistą, būtų nustatomos priežastys, kodėl vaikas neigiamai reaguoja į vaiką, ieškoma susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų. Tai yra vienas iš galimų šiuo metu tarp šalių, atsakovo ir vaiko egzistuojančio konflikto sprendimo būdų. Tokia bendravimo forma atitinka vaiko geriausius interesus, todėl nėra pagrindo ją panaikinti ar visiškai uždrausti tėvui bendrauti su vaiku. Ieškovės nuogąstavimai, kad VšĮ „Taikos raktai“ nėra kompetentingo specialisto, nepaneigia šios išvados, kadangi, visų pirma, ieškovės vertinimas yra subjektyvus, be to, toks bendravimas yra nustatytas teismo nutartimi, kurią ieškovė privalo vykdyti.
15. Teismas, nepaisant to, kad Tarnyba pritarė ieškovės prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra, nevertino šios aplinkybės kaip įrodančios ieškovės prašymo pagrįstumo. Pažymėjo, kad teisme 2025 m. lapkričio 19 d. gautoje išvadoje Tarnyba nurodė savo nuomonę, kad tėvai galėtų pasikonsultuoti su tarpininkavimo paslaugas teikiančiais specialistais VšĮ „Taikos raktai“ dėl tėvo ryšio su vaiku atkūrimo, gauti jų rekomendacijas, su psichologo pagalba ieškoti sunkumų bendravime su vaiku ir juos taisyti, neprieštaravo laikinai bendravimo tvarkai, kurią siūlė atsakovas. Išvadoje, pateiktoje dėl ieškovės prašymo, Tarnyba apie šiuo metu galiojančią laikiną bendravimo tvarką visiškai nepasisakė. Tarnybos atstovas, išvadoje pripažinęs būtinybę išklausyti specialistus, nenurodė, kokie tai turėtų būti specialistai. Tarnybos išvada nėra išsami, joje trūksta teikiamos išvados argumentavimo.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas uždrausti atsakovui matytis su vaiku, kol nebus gauta specialistų išvada apie dukros pasirengimą matytis su tėvu, yra nekonkretus, kadangi nedetalizuota, koks specialistas ir kada tokią išvadą turės pateikti.
17. Pasisakydamas dėl VšĮ „Taikos raktai“ prašymo teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka nėra vykdoma ir ieškovė, kuri įpareigota teismo nutartimi du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnametę dukrą į VšĮ „Taikos raktai“, šio įpareigojimo nevykdo.
18. Teismas pažymėjo, kad nuo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties neįvyko nei vienas tėvo ir vaiko susitikimas, be to, ieškovė, nepasitarusi su specialistais ir negavusi rekomendacijų, informavo dukrą apie privalomus susitikimus su tėvu. Tai suponuoja pagrindą pripažinti, kad pačiai ieškovei trūksta žinių (galimai ir noro), kaip spręsti neigiamą situaciją, susijusią su ja, atsakovu bei jų nepilnamete dukra. Teismas pritarė atsakovui, kad prašoma taikyti paslauga yra nukreipta į šalių įtampos sumažinimą, konstruktyvaus bendravimo atkūrimą, egzistuojančių problemų išsiaiškinimą, taip yra viena iš priemonių, kaip padėti nepilnamečiam vaikui ir jo tėvams pasiekti teigiamų ginčo sprendimo rezultatų.
19. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad yra pagrindas teismo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant ieškovę vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį dalyvauti šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugoje pagal VšĮ „Taikos raktai“ šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) tvarkos aprašą, patvirtintą direktorės 2025 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TR-2025-06/30 „Dėl VšĮ Taikos raktai šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) tvarkos aprašo patvirtinimo“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir ieškovės prašymą tenkinti. Taip pat pateikiamas prašymas teismui nusprendus palikti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti įstaigą iš VšĮ „Taikos raktai“ į VšĮ „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ vieną kartą per savaitę, apmokant ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Nagrinėjamoje situacijoje buvo prašoma ne absoliutaus ir neterminuoto draudimo atsakovui bendrauti su vaiku, o laikino, prevencinio pobūdžio sprendimo – atidėti tiesioginį bendravimą iki tol, kol bus gautos specialistų išvados ir rekomendacijos dėl vaiko emocinio bei psichologinio pasirengimo tokiam bendravimui. Teismas šį prašymą nepagrįstai interpretavo kaip siekį nepagrįstai apriboti atsakovo tėvo teises. Be to, teismo argumentai, kad bendravimo atidėjimas lemtų vaiko atitolimą nuo tėvo, yra hipotetiniai ir nepagrįsti jokiais specialistų vertinimais. Priešingai, būtent skubotas ir neparengtas bendravimo inicijavimas, neatsižvelgiant į vaiko emocinę būklę, gali dar labiau traumuoti vaiką ir ilgalaikėje perspektyvoje visiškai sugriauti tėvo ir vaiko ryšio atkūrimo galimybes.
20.2. Šiuo atveju situacija yra itin jautri – vaikas patiria ryškius emocinius sunkumus, įskaitant savižalos epizodus, todėl bet koks bendravimo atkūrimas privalo būti grindžiamas profesionalių specialistų rekomendacijomis, o ne prielaidomis ar abstrakčiomis nuostatomis apie tėvų teises. Teismas nutartyje nepakankamai įvertino aplinkybę, kad vaiko psichinė būklė yra nestabili, o galimas tiesioginis bendravimas su tėvu be aiškios specialistų parengtos strategijos gali sukelti negrįžtamas neigiamas pasekmes vaikui.
Šalies argumentai
20.3. Teismo pozicija, kuria faktiškai ieškovei buvo priskirta atsakomybė dėl vaiko emocinės reakcijos, motyvuojant tuo, kad ji neva nepasitarusi su specialistais ir neparengusi vaiko pranešė jai apie būsimus susitikimus su tėvu, yra kelianti abejonių. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Vaikas su tėvu jau ilgą laiką nebendravo, pastaruoju metu ši tema šeimoje apskritai nebuvo eskaluojama, nebuvo nei spaudimo, nei neigiamų ar bauginančių pokalbių apie tėvą ar galimus susitikimus. Vaikui buvo pasakyta tik neutrali informacija, kad tėvas ateityje norėtų su ja bendrauti. Aplinkybė, kad motina, būdama vienintelis su vaiku kasdien gyvenantis ir už jo emocinę būklę atsakingas asmuo, negali net neutraliu būdu informuoti vaiko apie tėvo ketinimus, prieš tai negavusi specialistų rekomendacijų, ieškovės vertinimu, peržengia protingumo ribas ir neatitinka nei realių šeimos gyvenimo aplinkybių, nei sveiko proto kriterijų. Teismo išvada esą ieškovė „nepasitarusi su specialistais“ ir „trūksta žinių ar noro spręsti situaciją“ daromas nepažinus asmens ir neįvertinus jos kompetencijos. Neaišku, kokiais objektyviais kriterijais ar faktais grindžiami šie teiginiai. Pažymi, kad ieškovė turi pedagogo išsilavinimą ir patirtį. Ieškovė tiek bakalauro, tiek magistro studijas baigė Lietuvos edukologijos universitete, turi mokytojo kvalifikaciją. Bakalauro studijų metu turėjo tokius dalykus kaip bendroji ir diferencinė psichologija, pedagogika, didaktika, auklėjimo teorija ir metodika, pedagoginė praktika, raidos ir pedagoginė psichologija, ugdymo sistemos. Taip pat ieškovė turi jaunimo darbuotojo sertifikatą, kuriame tarp kompetencijų – paauglystės ir jauno žmogaus pasaulio išmanymas bei jo poreikių atpažinimo gebėjimai, gebėjimas individualiai dirbti su jaunu žmogumi per ugdomąjį konsultavimą, gebėjimas aktualizuoti jaunimo temas. Nurodo, kad ieškovė keturias vasaras dirbo socialinės rizikos stovyklose 6-17 metų vaikams, todėl ieškovės sprendimas dėl vaiko informavimo buvo pagrįsti atsakingu požiūriu, siekiant palaikyti vaiko saugumą ir emocinę gerovę.
20.4. Kelia pagrįstą nuostabą tai, kad teismas Tarnybos pozicijos ir pritarimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nevertino kaip reikšmingo įrodymo, neatsižvelgė į faktą, jog ši institucija veikia vaiko interesų apsaugos srityje ir turi specialias kompetencijas. Toks Tarnybos vaidmens nuvertinimas silpnina vaiko interesų apsaugos mechanizmą ir leidžia abejoti, ar teismas tinkamai įvertino visas objektyvias ir nepriklausomas aplinkybes.
20.5. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kuria VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ gydytojo pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas buvo įvertintas kaip neobjektyvus, neišsamus ar paviršutiniškas. Pažymėtina, kad gydytojo išvada yra pateikta specialisto, turinčio atitinkamą profesinę kompetenciją ir specialiąsias žinias vaiko psichinės sveikatos srityje, o teismas tokių žinių neturi. Vertindamas medicininį dokumentą, teismas iš esmės perėmė specialisto kompetenciją, savarankiškai spręsdamas apie medicininės išvados pakankamumą ir jos turinio teisingumą. Be to, faktas, kad vaikas su tėvu faktiškai nebendravo ilgą laiką, savaime nepaneigia galimybės, jog vaiko autoagresinės reakcijos yra susijusios su ankstesne patirtimi, prisiminimais ar emociniu reagavimu į patį bendravimo su tėvu klausimą. Tokios aplinkybės negali būti paneigtos vien loginiu samprotavimu, neturinčiu medicininio ar psichologinio pagrindimo. Pažymėtina ir tai, kad gydytojo išvados esmė yra ne visų galimų vaiko autoagresijos priežasčių išsamus išvardijimas, o vaiko būklės įvertinimas konkretaus apsilankymo metu ir rekomendacijų pateikimas, siekiant užtikrinti vaiko saugumą, todėl reikalavimas, kad gydytojas ambulatorinio apsilankymo metu išsamiai ištirtų visas galimas aplinkybes, kurios nėra tiesiogiai susijusios su medicininės pagalbos suteikimu, nėra pagrįstas.
20.6. Apeliantės vertinimu, VšĮ „Taikos raktai“ kelia pagristų abejonių dėl savo kompetencijos dirbti su vaikais, patiriančias autoagresiją. Įstaiga neturi nei vieno specialisto su psichologiniu ar psichiatriniu išsilavinimu, taip pat nėra duomenų, kad ši organizacija turi patirties teikti paslaugas vaikams, kurie save žalojasi. Taip pat ieškovę neramina labai aukšta šios įstaigos paslaugų kaina, kuri palyginti su kitomis, yra neproporcingai didelė. Todėl jeigu teismas nuspręstų taikyti šią priemonę, ieškovė prašo ją pakeisti kita patikima įstaiga, kuri teikia tokias pačias paslaugas – „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“, kuriame dirba psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai bei kiti specialistai. Kaip ir VšĮ „Taikos raktai“, įstaigoje visų pirma bendraujama su tėvais skyriumi, esant poreikiui su abiem tėvais iš karto, psichologas bendrauja su vaiku, sudaroma vaiko vertinimo situacija, vyksta vaiko ir tėvo bendravimas dalyvaujant specialistams. Centro įkainiai yra dvigubai mažesni (50 EUR/val.). Darytina išvada, kad skundžiama nutartis buvo priimta nepakankamai įvertinus vaiko individualią situaciją, jos jautrumą ir realias rizikas vaiko psichinei sveikatai, todėl ji laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia vaiko geriausių interesų užtikrinimo tikslui.
Atsiliepimas
21. Atsakovas O. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Nuo 2025 m. lapkričio 12 d., kai atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojant šalis dalyvauti šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugoje, kurią teikia VšĮ „Taikos raktai“, ieškovė visais įmanomais būdais siekia užkirsti kelią VšĮ „Taikos raktai“ paslaugų teikimui šeimai. Ieškovės tikrasis siekis – ne apsaugoti vaiką, o bet kokia kaina užkirsti kelią VšĮ „Taikos raktai“ paslaugų taikymui ir išlaikyti visišką vaiko kontrolę, tuo pačiu izoliuojant vaiką nuo tėvo.
21.2. Ieškovės teiginys, jog ji siekia tik „laikino ir prevencinio“ bendravimo su tėvu atidėjimo iki specialistų išvadų gavimo, yra ne kas kita kaip bandymas pridengti akivaizdų siekį – uždelsti, ištempti laiką ir įtvirtinti jau metus trunkančią vaiko izoliaciją nuo tėvo, kuri realiai jau prilygsta visiškam bendravimo eliminavimui. Nuo 2024 m. gruodžio mėnesio vaikas su atsakovu neturėjo jokio nuolatinio kontakto, o per ištisus metus įvykę susitikimai sudarė vos 9 valandas, dažnai ir jie – organizuojami su kliūtimis, nutraukiami anksčiau laiko arba išvis neįvykę dėl ieškovės manipuliatyvaus elgesio.
21.3. Nėra konstatuota, kad atsakovo bendravimas su dukra būtų jai žalingas ar keltų pavojų. Atvirkščiai, byloje esantys duomenys rodo, jog iki ieškovės inicijuoto nuteikinėjimo dukra su tėvu turėjo glaudų, šiltą ir mylinčiu pasitikėjimu grįstą santykį. Pats faktas, kad vaikas dabar vengia tėvo, neleidžia daryti išvados, jog tėvas yra problema – šis pokytis atsirado ne dėl bendravimo su tėvu, o dėl sistemingo ieškovės formuojamo vaiko požiūrio į tėvą. Nėra jokių objektyvių, faktais ir specialistų išvadomis grįstų aplinkybių, kurios leistų teismui patikėti, kad „laikinas“ bendravimo sustabdymas yra vaiko interesų apsaugos priemonė.
21.4. Ieškovės teiginys, kad vaiko psichinė būklė šiuo metu esą yra „nestabili“, ir kad tiesioginis bendravimas su tėvu galėtų sukelti negrįžtamas pasekmes, yra vienpusis, subjektyvus ir nepagrįstas jokiomis patikimomis specialistų išvadomis. Pabrėžia, kad tuo atveji, jeigu tokia būklė iš tiesų egzistuoja, visų pirma turi būti nagrinėjamos priežastys, kodėl vaikas tokioje būklėje atsidūrė.
21.5. Ieškovės teiginys, kad byloje nėra jokios nepriklausomos, išsamios ir kompleksinės vaiko psichologinės vertinimo išvados, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą, jog vaikas yra pasirengęs bendravimui su tėvu, yra ne tik absurdiškas, bet ir logiškai prieštaringas, kadangi tokios nepriklausomos išvados nebuvimas reiškia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad tėvo ir vaiko bendravimas vaikui būtų žalingas.
21.6. Ieškovė nepagrįstai bando atsakomybę už vaiko emocines reakcijas perkelti teismui ir atsakovui, kai iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad būtent ieškovės veiksmai ir komunikacijos būdas su vaiku lėmė tokią reakciją. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų procesinių dokumentų, vaiko autoagresijos epizodą 2025 m. lapkričio 25 d. lėmė ne konkreti vaiko patirtis ar kontaktas su tėvu, o tai, kaip vaikui buvo pristatyta informacija apie būsimas galimybes bendrauti su tėvu. Ieškovė, netinkamai pristatydama vaikui informaciją apie galimus kontaktus su tėvu, pati išprovokavo vaiko emocinį disbalansą, o ne tėvas ar faktinis bendravimas, kurio, reikia pabrėžti, iki šiol praktiškai nebuvo.
21.7. Tarnyba, pateikdama atsiliepimą į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasisakė už tai, kad šeimai būtų taikomos VšĮ „Taikos raktai“ teikiamos paslaugos. Tai reiškia, kad Tarnyba neprieštaravo, o faktiškai pritarė teismo nutarčiai dėl tėvo ir vaiko bendravimo ir šalių bendradarbiavimo su šia įstaiga.
21.8. Ieškovės teiginys, esą teismas nepagrįstai neįvertino VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ gydytojo pateikto ambulatorinio apsilankymo aprašymo, yra visiškai nepagrįstas, o teismas šį dokumentą įvertino tinkamai, atsižvelgdamas į visą bylos kontekstą ir faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21.9. Ieškovės argumentai, kuriais bandoma sumenkinti VšĮ „Taikos raktai“ teikiamų paslaugų kokybę ir kompetenciją, laikytini nepagrįstais ir akivaizdžiai tikslingai nukreiptais į tai, kad būtų pašalinta vienintelė institucija, kuri šioje byloje teikia šeimos rekonstrukcijos paslaugą – paslaugą, skirtą palaipsniui atkurti nutrūkusį vaiko ir tėvo emocinį ryšį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
24. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas
Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų (ne)priėmimo
25. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: duomenis apie ieškovės išsilavinimą, informaciją dėl VšĮ „Dingusių žmonių šeimų paramos centro“ ir ieškovės paaiškinimus, kuriuose yra pateikiamos susirašinėjimų kopijos.
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 45 punktas). Kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, apeliantės prašomi priimti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą ir neatitinka leistinumo reikalavimų, dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija šeimos bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
30. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą, laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikomos.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovo ir nepilnametės dukros A. M. bendravimo tvarką – įpareigojo ieškovę du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnametę dukrą į VšĮ „Taikos raktai“ patalpas pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su VšĮ „Taikos raktai“; įpareigojo ieškovė kreiptis į VšĮ „ Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; nustatė, kad dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką; ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis apmoka su tarpininkavimo paslaugomis VšĮ „Taikos raktai“ susijusias išlaidas.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama uždrausti atsakovui matytis su nepilnamete dukra A. M., kol nebus gauta specialistų išvada apie dukros pasirengimą matytis su tėvu. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė ir savo iniciatyva pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovę vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį dalyvauti šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugoje pagal VšĮ „Taikos raktai“ šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) tvarkos aprašą.
33. Apeliantė prašo šią nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą tenkinti. Atskirajame skunde taip pat pateikiamas prašymas teismui nusprendus palikti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti įstaigą iš VšĮ „Taikos raktai“ į VšĮ „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ vieną kartą per savaitę, apmokant ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.
34. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodė motyvų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas savo iniciatyva įpareigojo ieškovę dalyvauti šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugoje, nepagrįstumo, tik pateikė reikalavimą pakeisti įstaigą, teikiančią šią paslaugą, bei sutrumpinti dienų skaičių iki vienos per savaitę.
35. Antra, teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja naujai keliamų reikalavimų ir klausimų (CPK 312 straipsnis), o tik patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme skundžiama nutartimi nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl naudojimosi VšĮ „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ šeimos rekonstrukcijos paslaugomis, apeliacinės instancijos teismas dėl įstaigos pakeitimo plačiau nepasisako.
36. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-649-852/2026 yra išnagrinėjęs klausimus ir dėl VšĮ „Taikos raktai“ teikiamų paslaugų tinkamumo, ir dėl ieškovės prašymo pakeisti įstaigą bei sumažinti dienų skaičių nepagrįstumo, kurioje nurodė, kad apeliantė teismams nėra pateikusi pagrįstų ir objektyvių argumentų, įrodančių pasirinktos organizacijos netinkamumą bei būtinybę sumažinti dienų, kai vaikas VšĮ „Taikos raktai“ susitinka su tėvu, skaičių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliantės prašymai pakeisti paslaugas teikiančią įstaigą ir sumažinti dienų skaičių yra atmetami.
37. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui matytis su nepilnamete dukra, kol nebus gauta specialistų išvada apie dukros pasirengimą matytis su tėvu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju šis prašymas yra nepagrįstas.
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kasacinis teismas, apibendrindamas tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus be kita ko yra išskyręs, kad bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad draudimas skyriumi gyvenančiam tėvui matytis su vaiku yra taikytinas tik išimtinais atvejais, kai tai yra būtina vaiko apsaugai ir interesams užtikrinti.
39. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti tokį ribojimą nėra. Visų pirma, motinos prašomas taikyti draudimas apriboja ne tik tėvo teisę matytis su vaiku, tačiau ir vaiko teisę susitikti su tėvu, todėl laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik esant realių duomenų apie galimą pavojų vaikui. Pirmiau pritaikius apribojimą, o vėliau aiškinantis, ar tėvas vaikui nekelia grėsmės, ar vaikas yra pasirengęs matytis su tėvu, būtų pažeidžiamas proporcingo, vaiko interesų pirmumo principai bei sukuriama galimybė negrįžtamai pažeisti vaiko ir tėvo santykius.
40. Antra, bylos duomenys nepatvirtina, kad tėvas su vaiku elgtųsi netinkamai ir keltų jam grėsmę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog dukra save žalojasi būtent dėl tėvo elgesio. Pabrėžtina ir tai, kad apeliantė įvardijo ir kitas galimas priežastis – įvykius mokykloje, juolab kad vaikas su tėvu per pastaruosius metus yra susitikęs ir bendravęs itin trumpai. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ 2025 m. lapkričio 27 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino nurodytą aprašymą ir išvadą, kuri yra padaryta atsižvelgiant išimtinai į tiesioginius pacientės ir jos motinos nusiskundimus, neturint duomenų apie šeimoje susiklosčiusią situaciją, todėl teismas pagrįstai visų byloje jau surinktų įrodymų kontekste šiems ieškovės pateiktiems duomenims nesuteikė išskirtinės reikšmės.
41. Trečia, nurodytas aplinkybes, kad tėvo elgesys nekelia pavojaus šalių dukrai ir ji gali su juo susitikinėti, patvirtina ir civilinėje byloje Nr. e2-525-1195/2026 esantis ekspertizės aktas (DOK-49697). Jame plačiai aprašomos ekspertizės metu nustatytos nagrinėjamam klausimui svarbios aplinkybės, tėvo ir motinos santykiai su vaiku, tėvų tarpusavio santykiai, jų konfliktiškumas ir neigiamas poveikis vaikui. Ekspertizės akte pažymima, kad dukrai yra svarbūs abu tėvai, jos santykis su abiem tėvais saugiai prieraišus. Bendraudama su tėvu dukra jautėsi ramiai, juos sieja artimas emocinis ryšys.
42. Ketvirta, šalių bendravimas yra itin konfliktiškas ir darantis neigiamą įtaką šalių vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės veiksmai santykiuose su atsakovu, siekiant apriboti vaiko ir atsakovo teisę susitikti, nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad manipuliavimas vaiku ir tarpusavio konfliktų eskalavimas labai kenkia vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, gali neigiamai atsiliepti vaiko raidai ateityje. Ekspertizės akte (DOK-49697) pažymima, kad šalių dėmesys yra nukreipiamas į teisminių ginčų inicijavimą, vedimą bei siekį vienas kitam pakenkti. Tokiu atveju labiausiai nukenčia vaikas, kuris negali visaverčiai bendrauti su abiem tėvais, jausti abiejų tėvų rūpestį, palaikymą ir paramą.
43. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei uždrausti atsakovui matytis su vaiku, kol nebus gauta specialistų išvada, patvirtinanti dukros pasirengimą matytis su tėvu, nėra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas teismui detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių atskirajame skunde nurodytų argumentų. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.