- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-14
- Bylos Nr.
- e2KT-836-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03286-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Tomas Venckus (pran.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos vilniaus teismo psichiatrijos skyrius
Įžanginė dalis
susipažinęs su pareiškėjos J. G. pareiškimu nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-525-1195/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 11 d. persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovės J. G. pareiškimą, kuriuo, be kita ko, prašoma perduoti civilinę bylą Nr. e2-525-1195/2026 nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui bei prašymą pakartotinai nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo.
Ieškovės I. G. prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui O. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-525-1195/2026). Nurodytoje byloje tiek bylą nagrinėjanti teisėja, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas priėmė procesinius sprendimus, kurie kelia pagrįstas abejones dėl bylos nagrinėjimo šališkumo. Pareiškėjai tapo žinoma, kad teismo administracijos vadovas turi ryšių su byloje dalyvaujančio trečiojo asmens viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Taikos raktai“ direktore, nes dalyvavo ir skaitė pranešimus tuose pačiuose renginiuose kaip ir nurodytos įmonės direktorė, taip pat yra Teisminės mediacijos komisijos narys. Pareiškime taip pat nurodomos naujai pareiškėjai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko psichine sveikata ir paslaugų teikėjo tinkamumu. Pareiškėjos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės neužtikrina nešališko nei civilinės bylos, nei ieškovės pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai išnagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami. Pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka išsprendžia klausimą dėl civilinės bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo į kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantį apylinkės teismą arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui tik kai egzistuoja CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga, t. y. kai atitinkamame apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti prašomą perduoti civilinę bylą. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nėra suteikta kompetencija išspręsti klausimą dėl civilinės bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo į kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantį apylinkės teismą arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui kitais, nei numatyta CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrindais. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu išsprendžia nagrinėjantis civilinę bylą teismas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškimo dalis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu perduoti civilinę bylą nagrinėti į kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantį apylinkės teismą nenagrinėjama.
Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
Pareiškėja abejones dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų šališkumo grindžia abejonėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, t. y. asmuo, kuriam CPK nustatyta kompetencija nagrinėti pareiškėjos procesinius prašymus nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją, turi ryšių su byloje dalyvaujančio trečiojo asmens VšĮ „Taikos raktai“ direktore.
Pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu. Pareiškėjos abejonės dėl nešališko bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme iš esmės yra siejamos su civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos priimtais procesiniais sprendimais bei Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria atmestas pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Nurodytos aplinkybės nėra pagrindas abejoti visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant bylą, o aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjos atžvilgiu yra priimti jai nepalankūs procesiniai sprendimai, savaime nesudaro pagrindo nušalinti visų šio teismo teisėjų nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime nevertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019, 5 pastraipa).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Pareiškėja, teigdama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas yra Teisminės mediacijos komisijos narys, o VšĮ „Taikos raktai“ direktorė yra mediatorė, bei jog jis dalyvavo ir skaitė pranešimus tuose pačiuose renginiuose, tik daro prielaidą apie galbūt artimą šių asmenų bendravimą. Šie nušalinimo motyvai savaime nesuponuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais bei neatitinka CPK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pirmiau nurodyti pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, įrodymais, tik prielaidomis, todėl laikytini pareiškėjos nuomone apie civilinių bylų nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Taigi, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad visi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien atsakovės nurodytos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos J. G. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-525-1195/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja taip pat kelia abejones dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 4 punkte, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Nesant pagrindo nušalinti visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl bylą nagrinėjančios teisėjos Olgos Gružienės nešališkumo vertintinos bendra CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimo dėl civilinę bylą Nr. e2-525-1195/2026 nagrinėjančios teisėjos O. Gružienės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nenagrinėja ir perduoda šią pareiškimo dalį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui arba jų paskirtam teisėjui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos J. G. pareiškimo nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-525-1195/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apylinkės teismui netenkinti.
Perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui arba jų paskirtam teisėjui spręsti pareiškėjos J. G. pareiškimo dalį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Olgos Gružienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-525-1195/2026 nagrinėjimo.