- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-649-852/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03286-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verika
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- O. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui O. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla e2-525-1195/2026 pagal ieškovės J. G. 2025 m. vasario 5 d. ieškinį atsakovui O. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
2. Teisme 2025 m. lapkričio 12 d. buvo gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyti laikiną bendravimo tvarką - ieškovė įpareigojama ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnametę dukrą A. M. į (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su (duomenys neskelbtini); ieškovė privalo kreiptis į VšĮ „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką; ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis apmoka su tarpininkavimo paslaugomis VšĮ „Taikos raktai“ susijusias išlaidas. Atsakovas nurodė, jog bylos nagrinėjimas užsitęs dėl paskirtos psichologinės ekspertizės, o šioje proceso stadijoje būtina nustatyti laikiną jo ir dukros bendravimo tvarką, nes atsakovas su dukra faktiškai nebegali susitikti jau 11 mėnesių – per šį laikotarpį jie kartu praleido tik apie 9 valandas. Nurodė, kad stengėsi palaikyti ryšį ir nuotolinėmis priemonėmis, tačiau dukra tėvą ignoruoja, nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad anksčiau ji aktyviai su juo bendravo žinutėmis, dalijosi pomėgiais ir kasdienėmis patirtimis. Staigus ir kardinalus vaiko elgesio pokytis atsirado po to, kai ieškovė visiškai apribojo dukros kontaktą su tėvu. Tad iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės yra būtinos specialios priemonės, kad dukra nebūtų visam laikui atskirta nuo tėvo. Pažymėjo, jog vaiko nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu priežastis yra konfliktiniai šalių santykiai ir ieškovės veiksmai, kuriais ji įtraukia nepilnametę dukrą į tėvų konfliktą, o ne silpnas tėvo ir vaiko emocinis ryšys. Paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. VšĮ SOTAS įvyko susitikimas su vaiku ir ieškove, o 2025 m. rugsėjo 8 d. įvyko susitikimas su atsakovu, 2025 m. rugsėjo 9 d. VšĮ SOTAS įvyko bendras susitikimas su atsakovu ir dukra, tačiau praėjus apie 15 min. vaikas iš susitikimo išėjo. Taip pat pažymėjo, jog VšĮ SOTAS nesprendžia konfliktinių situacijų tarp tėvų ir galėtų padėti tik tuo atveju, jei santykiai tarp tėvų būtų nekonfliktiški ir problematika egzistuotų tik dėl emocinio ryšio tarp tėvo ir vaikų. Paslaugos iš VšĮ SOTAS pasirinktos ne dėl to, kad tai yra tinkamiausia įstaiga esamai problematikai spręsti, o dėl to, kad Vilniaus regione nėra įstaigų (tarpininkų) spręsti konfliktinėms situacijoms tarp tėvų, į kuriuos yra įtraukti vaikai. Atitinkamai, 2025 m. spalio mėn. atsakovas kreipėsi į mediacijos centrą VŠĮ „Taikos raktai“ dėl tarpininkavimo paslaugų konfliktui dėl bendravimo su dukra spręsti. Centras informavo, kad teikia socialines tarpininkavimo paslaugas aukšto lygio konfliktams spręsti, dalyvaujant dviem bendra tėvystės specialistams ir, esant poreikiui, įtraukiant kitus specialistus, pvz., psichologą. Pasirinkus tarpininką VŠĮ „Taikos raktai“, atsakovas būtų užtikrintas, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka būtų tinkamai vykdoma, nebūtų pažeidžiamos jo tėvystės teisės, o situacija būtų bent laikinai sureguliuota, užtikrinant nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, jog tėvas turi neginčijamą teisę bendrauti su dukra, tačiau tinkamam bendravimo būdo nustatymui būtina atsižvelgti į vaiko emocinę būklę, jos išreikštus norus bei į esamas aplinkybes, susijusias ir su vykdomu tyrimu. Kadangi ekspertizė paskirta atlikti 2026 m. sausio 16 d., ieškovės teigimu, pirmiausia būtina gauti paskirto psichologo rekomendacijas ir išvadas. Tik jos leistų objektyviai nustatyti, ar susitikimai šiuo metu yra vaikui saugūs, kokiu dažnumu jie turėtų vykti ir kokia bendravimo forma šiuo laikotarpiu būtų tinkamiausia. Pažymėjo, kad atsakovas pats atsisakė pasimatymų su dukra ieškovės motinos namuose, nors tai galėjo būti tinkamas adaptacinis laikotarpis vaikui. Ieškovė nurodė, kad organizacijoje „In Pace“ dirba keturis kartus daugiau specialistų, o paslaugos teikiamos nemokamai, tačiau atsakovas pasirinko mokamą organizaciją, kurios paslaugų įkainis siekia 100 Eur už valandą. Ieškovės manymu, atsakovo reikalavimas dėl susitikimų nėra pagrįstas nei finansiškai, nei faktiškai. Akcentavo, kad atsakovas vos laiku sumoka privalomą vaiko išlaikymą ir iki šiol neapmokėjo papildomų vaiko išlaidų (stomatologo, pianino). Todėl, ieškovės vertinimu, papildomos maždaug 800 Eur mėnesio išlaidos būtų akivaizdžiai neproporcingos.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodoma, kad vaiko tėvų santykiai šiuo metu yra konfliktiški, nebendradarbiaujantys, jiems sunku sutarti vaiką liečiančiais klausimais. Tarnybos vertinimu, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu ir byloje esančia medžiaga, tėvai galėtų pasikonsultuoti su tarpininkavimo paslaugas teikiančiais specialistais VšĮ „Taikos raktai“ dėl tėvo ryšio su vaiku atkūrimo, gauti jų rekomendacijas, su psichologo pagalba ieškoti sunkumų bendravime su vaiku ir juos taisyti, todėl Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo O. M. prašymą tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną atsakovo O. M. ir nepilnametės A. M. bendravimo tvarką – įpareigoti ieškovę du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnametę dukrą A. M. į (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su (duomenys neskelbtini); ieškovė privalo kreiptis į VšĮ „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką; ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis apmoka su tarpininkavimo paslaugomis VšĮ „Taikos raktai“ susijusias išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių šiuo metu yra susiklostę konfliktiški santykiai, jos negeba tartis ir bendradarbiauti bendravimo su vaiku klausimu, nepilnametis vaikas vengia bendravimo su tėvu. Atsakovo teigimu, jo ir dukros susitikimai yra ypač reti, nekonstruktyvūs, trumpalaikiai. Teismas nurodė, kad ieškovė šių aplinkybių neginčija, tačiau tokią situaciją teisina vykstančiu ikiteisminiu tyrimu tėvo atžvilgiu, paties vaiko nenoru matytis su tėvu. Esant tokioms aplinkybėms, nesant duomenų apie draudimą vaiko tėvui matytis su dukra, teismas konstatavo būtinybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis įtvirtinti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką dalyvaujant tarpininkui. Tokios laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinti atsakovo, gyvenančio skyrium nuo vaiko, teisę auklėti vaiką, juo rūpintis, matytis su juo. Teismas pažymėjo, jog šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvo santykių su vaiku atkūrimas, kadangi atsakovo šiuo metu netenkina VšĮ SOTAS organizuojami jo ir dukros susitikimai, be to viešosios įstaigos specialistai nesprendžia šeimos konflikto.
7. Teismas pažymėjo, jog kai byloje kyla klausimas dėl bendravimo su vaiku nustatymo pasitelkiant psichologus ar kitus specialistus, teismas visų pirma turėtų pasiūlyti tėvams patiems pateikti galimų bendravimo su vaiku tarpininkų. Šiuo atveju atsakovas siūlė pasinaudoti VŠĮ „Taikos raktai“ siūlomomis paslaugomis, ieškovė nesutikdama su šia organizacija pasiūlė pasinaudoti mediacijos centro „In pace“ teikiamomis paslaugomis. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie minėtos įstaigos teikiamų paslaugų pobūdį, dėl to ieškovės pasiūlytą organizaciją atmetė. Teismas, remdamasis Sodros duomenimis nurodė, jog ieškovė verčiasi individualia veikla, taip pat dirba UAB „INSOFT“, kur jos gaunamas darbo užmokestis siekia apie 3 170 Eur (neatskaičius mokesčių). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi padengti pusę vaiko ir atsakovo susitikimų kainos, ją dalinantis su atsakovu.
8. Įvertinęs aptartus argumentus teismas atsakovo prašymą tenkino ir nustatė laikiną bendravimo tvarką kartu pažymėdamas, kad laikina bendravo tvarka iki šalių ginčo išsprendimo nepažeis atsakovo teisės bendrauti su vaiku, užtikrins geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui. Taip pat pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) J. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantė nurodo, jog nei teismas, nei išvadą pateikusi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neįsigilino į situacijos esmę, neatsižvelgė į tai, jog tebevyksta ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, neįvertinta vaiko emocinė ir psichologinė būklė, nors tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaikas nenori bendrauti su tėvu. Apeliantės vertinimu, šioje situacijoje privaloma įvertinti psichiatro ir psichologo išvadas ir įsitikinti, kad susitikimai su tėvu nekenkia vaikui. Pažymi, jog 2025 m. lapkričio 25 d. vaikas save stipriai susižalojo (duomenys neskelbtini), ši informacija buvo pateikta Vaiko teisių tarnybai, taip pat VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos psichikos sveikatos centrui. Apeliantė nurodo, jog šiuo atveju neatsižvelgta į byloje esančius rašytinius įrodymus, jog atsakovas nesidomi vaiku, nebandė susisiekti telefonu ar kitomis susisiekimo priemonėmis. Taip pat nurodo, jog teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką bei dienų skaičių neįvertino vaiko užimtumo ir dienotvarkės krūvio, kuris yra intensyvus, todėl nustatytoji tvarka gali pabloginti vaiko emocinę būklę. Taip pat apeliantės įsitikinimu, teismas neįvertino VšĮ „Taikos Raktai“ dirbančių specialistų kvalifikacijos, t. y. nei vienas specialistas neturi psichiatro ar psichologo kvalifikacijos, nėra duomenų, kad darbuotojai turi patirties dirbant su vaikais, valdant padidinto emocinio jautrumo atvejus. Apeliantė pažymi, jog vertindamas jos galimybes per pusę su atsakovu mokėti už vaiko ir atsakovo susitikimus teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė yra pajėgi mokėti papildomus 400 Eur per mėnesį. Paaiškina, kad pajamos „į rankas“ siekia apie 1822 Eur, o būtent tiek apytiksliai sudaro ir mėnesio patiriamos išlaidos, o verslo liudijimo metinės pajamos neviršijo 4000 Eur metinių pajamų, todėl papildomi 400 Eur per mėnesį būtų neproporcinga finansinė našta ieškovei.
Atsiliepimas
10. Atsakovas O. M. atsiliepimu prašo apeliantės J. G. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog vaiko nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu priežastis yra konfliktiniai santykiai tarp ginčo šalių bei Ieškovės veiksmai, kuriais ji įtraukia nepilnametę dukrą į tėvų konfliktą, o ne silpnas emocinis ryšys tarp nepilnametės dukros ir skyrium gyvenančio tėvo. Atsakovas nuo 2024 m. gruodžio mėn. vidurio nebegali matytis su savo vaiku, nors iki to laiko su dukra susitikdavo ir kartu leisdavo laiką beveik kiekvieną dieną, kiekvieną dieną bendraudavo nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiai dienai atsakovas su dukra visiškai nebegali pasimatyti ir tai tęsiasi jau 11 mėnesių. Ieškovės nuoseklus veikimas rodo, jog ji niekada nesiekė dukros ir tėvo bendravimo, o priešingai, ėmėsi priemonių atriboti vaiką nuo tėvo. Paaiškina, jog būtent VšĮ „Taikos raktai“, vykdantys šeimos rekonstrukciją, paruošia vaiką būsimam susitikimui su tėvu, su kuriuo vaikas nesimatė ir nebendravo jau ilgą laiką. Šeimos rekonstrukcija vyksta ne nuo pirmų susitikimų įvedant vaiką į susitikimus su tėvu, specialistai pirmiausiai atlieka šeimos diagnostiką, kas gali užtrukti ne vieną susitikimą, tik vėliau tinkamą kompetenciją turintis specialistas susitinka su vaiku ir atitinkamai, tik atlikę šeimos diagnostiką, paruošia vaiką ir įveda į susitikimus su tėvu. Tai atliekama palaipsniui ir atsargiai, įvertinus vaiko emocinę ir psichologinę būseną, supažindinant vaiką su situacija, kiek įmanoma sumažinant vaiko emocinę įtampą. Apeliantė teismui nurodo, jog planuoja vesti vaiką pas poliklinikos psichologą vieną kartą per savaitę, tačiau tai yra akivaizdus formalumas, skirtas tik laiko vilkinimui, o realaus noro padėti vaikui nėra. Atsakovo vertinimu, jo ir vaiko santykiai anksčiau buvo šilti, tačiau apeliantei pradėjus itin riboti vaiko ir tėvo bendravimą jų emocinis ryšys atitrūko. Pažymi, jog pati apeliantė pripažįsta, kad riboja bendravimą su vaiku dėl atsakovo tariamų grasinimų, tačiau šios aplinkybės nepasitvirtino, be to, policijoje taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, joms esant neįrodytoms. Atsakovas pabrėžia, jog ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11780-25 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo nutrauktas, be to, atsakovui niekada nebuvo pareikšti įtarimai ir/ar kaltinimai, nebuvo ikiteisminiame tyrime pripažintas įtariamuoju, jam nebuvo paskirtos jokios kardomosios priemonės. Taigi jokia institucija jam nebuvo uždraudusi bendrauti su vaiku, – tai buvo motinos vienašališkas sprendimas. Pasisakydamas dėl tarpininkaujančios institucijos tinkamumo atsakovas pažymi, jog VšĮ „Taikos raktai“ specialistų branduolį sudaro „In pace“ mediacijos ilgamečiai bendratėvystės specialistai, psichologai ir kt. Tiek centro komunikavimo efektyvumas, tiek teikiamų paslaugų turinys atitinka susiklosčiusios problematikos dėl asmeninio tėvų konflikto, į kurį įtraukiami vaikai, poreikius. Be to, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, susidarytų situacija, kuomet vieno iš tėvų teisė matytis, bendrauti su vaiku būtų nepagrįstai apribota ir dėl to gali vaiko ryšys su tėvu atitolti ar net visiškai nutrūkti.
Šalies argumentai
11. Apeliantė 2026 m. sausio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo nesutinkanti su atsakovo pozicija. Apeliantės vertinimu, atsakovas teikia selektyvius faktus, siekdamas sau palankaus sprendimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas 2026 m. balandžio 1 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su dukra ir todėl laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CPK 144 straipsnyje numatyta, jog teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
18. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).
20. Šiuo atveju aktualios laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, t. y. įpareigojo ieškovę ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnametę dukrą A. M. į (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovę kreiptis į VšĮ „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; nustatė, kad dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką ir nustatė, kad ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis apmoka su tarpininkavimo paslaugomis VšĮ „Taikos raktai“ centre susijusias išlaidas. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi motyvuoja tuo, jog tebevyksta ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, neįvertinta vaiko emocinė ir psichologinė būklė, nors tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaikas nenori bendrauti su tėvu, ir šioje situacijoje privaloma įvertinti psichiatro ir psichologo išvadas ir įsitikinti, kad susitikimai su tėvu nekenkia vaikui. Šie apeliantės argumentai vertintini kritiškai.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, iš bylos medžiagos bei atsakovo atžvilgiu užbaigtų ikiteisminių tyrimų galima spręsti apie itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, į kuriuos neišvengiamai yra įtraukiamas ir šalių nepilnametis vaikas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenų apie realią grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurios pateisintų būtinybę panaikinti nustatytą laikiną vaiko ir atsakovo (tėvo) bendravimo tvarką, byloje nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš pačios apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2025 m. gruodžio 4 d. išvados matyti, kad <...>„sėkmingas socialinis darbas su šeima, veiksminga pagalba tėvams yra įmanoma tik tuomet, kai jie aktyviai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ar kitais specialistais, drauge ieško geriausių problemos sprendimo būdų, priima siūlomą pagalbą ir pan. Nesant šeimos narių bendradarbiavimo su pagalbą teikiančiais specialistais, mažėja socialinio darbo veiksmingumas, šeimos problemos, kurios galėtų būti sėkmingai sprendžiamos nedelsiant, įsisenėja, gali tapti ilgalaikėmis ir sukelti papildomų sunkiai įveikiamų padarinių“ <...>.
23. Šiuo atveju, apeliantė nepaneigė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, kad atsakovo ir vaiko bendravimas yra itin ribojamas. Priešingai, iš abiejų šalių pateikto susirašinėjimo socialiniais tinklais matyti, kad šalių bendravimas yra itin konfliktiškas ir darantis neigiamą įtaką šalių vaiko interesams, dėl ko kartu nukenčia ir atsakovo bei vaiko tarpusavio bendravimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nagrinėjamu atveju yra neišvengiamas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti šalių vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinti atsakovo, gyvenančio skyrium nuo vaiko, teisę auklėti vaiką, juo rūpintis, matytis su juo.
24. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės pasirinkimu šalys naudojosi VšĮ SOTAS teikiamomis paslaugomis organizuojant atsakovo ir vaiko bendravimą dalyvaujant psichologui, tačiau atsakovas procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad šios įstaigos teikiamos paslaugos neatliepė tikrųjų šalių interesų. Atitinkamai, atsakovas pasiūlė ginčo šalims pasinaudoti VšĮ „Taikos Raktai“ paslaugomis ir nors ieškovė nesutiko su atsakovo pasiūlyta organizacija, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pagrįstų ir objektyvių argumentų, įrodančių atsakovo pasirinktos organizacijos netinkamumą.
25. Pažymėtina, jog kaip matyti iš atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto VšĮ „Taikos Raktai“ el. laiško kopijos, šiuo atveju dar nėra žinomi konkretūs specialistai, kurie teiks tarpininkavimo paslaugas, o taip pat viešai nėra skelbiama visa informacija apie visas centro darbuotojų turimas kompetencijas, kadangi organizacija turi teisę rinktis, kuriuos duomenis apie specialistus viešinti, o kurių ne. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog VšĮ „Taikos Raktai“ tinkamumas teikti paslaugas jau buvo vertintas teismų, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2987-779/2025 pažymėjo, jog „VšĮ „Taikos raktai“ buvo įsteigta buvusios mediacijos centro „In pace“ įkūrėjos, mediatorės ir bendratėvystės specialistės. Šios viešosios įstaigos specialistų daugetą sudaro ilgamečiai „In pace“ mediacijos centro bendratėvystės specialistai, psichologai bei kiti atitinkamos kvalifikacijos profesionalai“. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl organizacijos VšĮ „Taikos Raktai“ tinkamumo nagrinėjamu atveju teikti tarpininkavimo paslaugas.
26. Apeliantė nesutikimą su atsakovo pasiūlyta organizacija taip pat motyvuoja tuo, jog kitose organizacijose paslaugos teikiamos nemokamai, o dėl šios parinktos organizacijos apeliantė per mėnesį papildomai patirs 400 Eur dydžio išlaidas. Tačiau, kaip minėta, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie kitose organizacijose teikiamas paslaugas, jose dirbančius specialistus bei apmokestinimo už teikiamas paslaugas tvarką. Be kita ko, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sodros duomenimis, apeliantė yra dirbantis, didesnes (nei vidutinės) pajamas gaunantis asmuo. Be to, atsižvelgiant į laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo būtinybę bei pasirinktos organizacijos tinkamumą konkrečiam ginčo šalių atvejui, bei siekiant užtikrinti geriausius ginčo šalių vaiko interesus, šios išlaidos yra būtinos. Primintina, kad šalys yra įpareigotos už paslaugas mokėti per pusę lygiomis dalimis, t. y. tenkanti finansinė našta yra paskirstyta lygiomis dalimis abiem nepilnamečio vaiko tėvams.
27. Taip pat apeliantė ginčija ir nustatytų vaiko ir atsakovo susitikimų dažnumą (2 kartai per savaitę) argumentuodama, kad vaikas turi popamokines veiklas, dėl kurių vaiko ir tėvo sutikimų organizavimas yra apsunkintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o galimybė vienodai bendrauti su abiem tėvais, gauti kiekvieno iš tėvų dėmesį ir rūpestį pirmiausia yra vaiko interesas, todėl abu vaiko tėvai turi siekti, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku vyktų sklandžiai. Todėl siekiant įgyvendinti įstatyme nustatytas tėvų pareigas vienas kito bei vaiko atžvilgiu, turi būti sudaromos palankios sąlygos abiem tėvams tolygiai palaikyti ryšį su vaiku. Teismo vertinimu, nustatytas 2 kartų per savaitę darbo dienomis susitikimų dažnumas nėra pernelyg dažnas ir galintis pakenkti vaiko mokslams ar popamokinėms veikloms. Be to, nustatytąja tvarka ginčo šalims paliekama teisė pačioms tartis dėl susitikimų laiko, derinti abiem šalims priimtiną grafiką, tarpininkaujant pasirinktai organizacijai.
28. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas vertina, kad besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams, todėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas šiuo atveju yra neišvengiamas ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog šioje proceso stadijoje sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.