Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui Š. S. ir Š. S. priešieškinį ieškovei E. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir išlaikymo dydžio, skiriamo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas Š. S. taip pat prašė pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką sekančiai: 1) ieškovė įpareigojama ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus O. S. ir K. S. į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Taikos raktai“, juridinio asmens kodas 307202566, patalpas, adresu Jakšto g. 14, Vilnius arba Outlet Park, Ogmios miestas, 2 aukštas, Verkių g. 31C, Vilnius, pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su VšĮ „Taikos raktai“; 2) ieškovė privalo kreiptis į VšĮ „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvyksta, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į VšĮ „Taikos raktai“ centro siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka tarpininkavimo paslaugos su vaikais VšĮ „Taikos raktai“ centre kilusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.3. Ieškovės vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis ir yra nustatyti laikiną bendravimo tvarką bei atkurti tėvo ir vaikų ryšį, bet jokiu būdu nespręsti tėvų tarpusavio konfliktus, kuriuos spręsti ar dėl jų priimti sprendimus apskritai nėra teismo prerogatyva. Kadangi abi šalys laisva valia pasirašė sutartį su VšĮ „Sotas“, paslaugos teikėjo keitimas pažeistų šalių autonomijos ir sutarčių laisvės principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų prijungimo.

14. Atsakovas Š. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 1) įrodymus apie bendravimą el. paštu su VšĮ „Sotas“ 2025 m. liepos 9 d.; 2) 2025 m. liepos 9 d. užklausą VšĮ „Sotas“ dėl informacijos pateikimo; 3) įrodymus apie 2025 m. liepos 14 d. bendravimą el. paštu su VšĮ „Sotas“.

15. 2025 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas Š. S. pateikė teismui papildomus paaiškinimus bei prie jų pridėjo šiuos papildomus įrodymus: 1) 2025 m. liepos 31 d. nutartį byloje (duomenys neskelbtini); 2) 2025 m. liepos 31 d. pranešimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 70 straipsnio pažeidimo; 3) 2025 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ „Sotas“ el. laišką; 4) 2025 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ „Sotas“ atsakymą; 5) 2025 m. rugpjūčio 7 d. prašymą VšĮ „Sotas“; 6) 2025 m. rugpjūčio 7 d. prašymą VšĮ „Sotas“ informuoti teismą dėl neįgyvendinamos laikinosios bendravimo tvarkos.

16. 2025 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas Š. S. pateikė teismui šiuos papildomus įrodymus: 1) 2025 m. rugpjūčio 12 d. psichologės, šeimos mediatorės J. S. el. laišką; 2) 2025 m. rugpjūčio 10 d. psichologo išvadą.

17. 2025 m. rugsėjo 26 d. atsakovas Š. S. pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir prie jų pridėjo papildomus šiuos rašytinius įrodymus: 1) 2025 m. rugsėjo 15 d. B. P. patvarkymą; 2) 2025 m. rugsėjo 23 d. pranešimą B. P. dėl informacijos pateikimo.

18. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais O. S. ir K. S. bei išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl tapačių reikalavimų.

21. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo Š. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką sekančiai: 1) ieškovė įpareigojama ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus į Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centro „In pace“ patalpas, adresu Kalvarijų g. 39, Vilnius, pagal iš anksto suderintą grafiką su „In pace“ centru; 2) ieškovė privalo kreiptis į Caritas mediacijos centrą „In pace“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvyksta, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į „In pace“ centro siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka bendravimo su vaikais Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ kilusias išlaidas.

22. Atsakovas Š. S. prašė byloje pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką analogiškomis sąlygomis, tačiau tarpininkaujant VšĮ „Taikos raktai“. Atitinkamai ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo analogiškomis sąlygomis, tačiau kaip tarpininką nurodė VšĮ „Sotas“.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ir VšĮ „Sotas“ jau yra sudaryta trišalė sutartis, o tarpininkavimo paslaugos pradėtos teikti dar iki teismui priimant skundžiamą nutartį, egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant tarpininku VšĮ „Sotas“.

24. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pažymi, kad iš esmės jokios tarpininkavimo paslaugos realiai nebuvo pradėtos teikti, be kita ko, VšĮ „Sotas“ nesprendžia konfliktinių situacijų tarp tėvų, ir galėtų padėti tik tuo atveju, jei santykiai tarp tėvų būtų nekonfliktiški. Be to, atsakovo teigimu, atsakovui paskutinį kartą pavyko pasimatyti tik su savo vaiku O. S. darželyje prieš kelis mėnesius tarpininkaujant Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui bei Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrui, todėl iš esmės laikina bendravimo tvarka, nustatyta skundžiama nutartimi, net ir šiuo metu nėra vykdoma.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

26. Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės sutaria dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pasinaudojant tarpininko pagalba. Tačiau ginčas kyla dėl to, kurios šalies pasiūlytas tarpininkas turėtų tarpininkauti atsakovui bendraujant su nepilnamečiais vaikais.

27. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) nurodo, kad ieškovės siūlomas tarpininkas VšĮ „Sotas“ nevykdo konfliktinių situacijų tarp tėvų sprendimo, o pagalbą galėtų suteikti tik tuo atveju, jei tėvų tarpusavio santykiai būtų nekonfliktiški ir problematika būtų susijusi vien su emocinio ryšio tarp tėvo ir vaikų stiprinimu. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju VšĮ „Sotas“ tarpininkavimo paslaugas pradėjo teikti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, yra nepagrįsta, kadangi vien tik formalus sutarties sudarymas negali būti laikomas realiu paslaugų teikimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo nurodytais argumentais.

28. Kaip jau teismo nustatyta, pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimui tarpininkauti nustatė tarpininką Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centrą „In pace“. 2025 m. gegužės 20 d. mediacijos centrui „In pace“ laikinai sustabdžius tarpininkavimo paslaugų teikimą, šalims iškilo poreikis prašyti teismo pakeisti laikinąją bendravimo tvarką, paskiriant kitą tarpininką, per kurį atsakovas galėtų laisvai ir nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

29. Bylos duomenimis, atsakovas su naujuoju tarpininku VšĮ „Sotas“ sutartį sudarė 2025 m. liepos 3 d. (pasirašyta elektroniniu parašu), ieškovė pasirašytą sutartį teismui pateikė tik 2025 m. liepos 8 d. Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų su VšĮ „Sotas“ atstovais matyti, jog pirmasis susitikimas su ieškove įvyko 2025 m. birželio 16 d., 15 val. Taip pat iš susirašinėjimo matyti, jog iš esmės daugiau susitikimų su ieškove nebuvo, nes VšĮ „Sotas“ konsultantas nurodęs liepos mėnesį atostogaujantis, todėl šalių konsultacijos turėjo būti organizuojamos tik nuo liepos 21 d. Atsakovas taip pat turėjo porą bendrinio pobūdžio susitikimų su VšĮ „Sotas“ konsultantu iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau ir atsakovo atžvilgiu pagrindiniai pirmieji susitikimai turėjo pradėti vykti nuo 2025 m. liepos 31 d. Šias aplinkybes patvirtina ir 2025 m. liepos 9 d. VšĮ „Sotas“ siųstas el. laiškas atsakovui, kuriame nurodoma, jog VšĮ „Sotas“ tarpininkavimo paslaugą teikia psichologas A. A., kuris laiško siuntimo metu atostogavo iki liepos 31 d. Atsakovui buvo nurodyta, jog po atostogų specialistas susisieks su abiem šalimis ir suderins tinkamą pirmųjų susitikimų laiką.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog VšĮ „Sotas“ konsultacijų teikimas buvo pradėtas dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, nagrinėjamu atveju yra pernelyg formali. Nors sutiktina, kad pirmasis susitikimas įvyko dar prieš teismui pakeičiant laikinąsias apsaugos priemones, tokio fakto nepakanka konstatuoti, kad bendradarbiavimas tarp šalių ir VšĮ „Sotas“ būtų realiai prasidėjęs ar įgijęs esminį tęstinumą, nes paprastai pirmasis susitikimas dažniausiai būna tik susipažinimo (bendrinio) pobūdžio. Pažymėtina, jog atsakovo teigimu, faktiškai jokios VšĮ „Sotas“ paslaugos, susijusios su laikinuoju nepilnamečių vaikų bendravimu su skyrium gyvenančiu tėvu, iki šio atskirojo skundo pateikimo nebuvo pradėtos teikti. Nei ieškovė, nei VšĮ „Sotas“ realiai nevykdė teismo nutarties – nepaisant to, kad egzistuoja paslaugų teikimo sutartis bei teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, „ryšio atstatymo paslauga“ faktiškai nebuvo pradėta teikti. Be to, aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš esmės VšĮ „Sotas“ paslaugas planavo teikti (organizuoti pirmuosius susitikimus) tik nuo liepos 31 d., pasibaigus konsultanto atostogoms.

31. Be to, atsakovo teigimu, VšĮ „Sotas“ teikta individuali suaugusiųjų konsultacija buvo labiau panaši į centro veiklos bei siūlomų paslaugų pristatymą, o ne į realų problemų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, sprendimą. Nurodytų atsakovo aplinkybių ieškovė nepaneigė, papildomų paaiškinimų dėl VšĮ „Sotas“ teikiamų paslaugų turinio nepateikė.

32. Todėl akivaizdu, jog vien aplinkybė, kad trišalė sutartis tarp šalių ir VšĮ „Sotas“ buvo pasirašyta dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, nėra pakankama konstatuoti, kad paslaugos iš tikrųjų buvo pradėtos teikti. Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs, ar paslaugos buvo realiai pradėtos vykdyti ir kokia buvo jų apimtis bei turinys, priėmė pernelyg formalų procesinį sprendimą, šuo atveju paskirdamas tarpininku VšĮ „Sotas“ vien dėl aplinkybės, jog tarp šalių ir VšĮ „Sotas“ formaliai buvo pasirašyta sutartis.

33. Akcentuotina aplinkybė, jog net teismui priėmus skundžiamą nutartį dėl VšĮ „Sotas“ tarpininkavimo, laikina bendravimo tvarka iš esmės nėra vykdoma ir dabar, kaip tai numato skundžiama nutartis. Atsakovo teigimu, jis su nepilnamečiais vaikais susitiko tik du kartus (2025 m. rugsėjo 16 d. ir 2025 m. rugsėjo 23 d. po 30 min.). Sutiktina, kad šias aplinkybes iš esmės lemia tai, jog VŠĮ „Sotas“ teikiamos paslaugos nėra orientuotos į 2025 m. liepos 11 d. skundžiamos nutarties turinį. Apie tokį VšĮ „Sotas“ konsultacijų pobūdį šalys buvo informuotos, t. y. VšĮ „Sotas“ iš karto informavo, jog pagal jų įstaigos vidines taisykles jie neteikia paslaugų, paremtų teismo įpareigojimais.

34. Aplinkybes, jog po skundžiamos nutarties ieškovė nesilaikė nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, patvirtina ir atsakovo pateikti papildomi įrodymai, iš kurių matyti, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. atsakovas kreipėsi į antstolę B. P., nurodydamas, jog ieškovė pagal teismo išduotą 2025 m. liepos 11 d. vykdomąjį dokumentą (2025 m. liepos 11 d. teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. liepos 11 d. nevykdo laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas tik 1 kartą (2025 m. rugsėjo 16 d.) susitiko su savo nepilnamečiais vaikais VšĮ „Sotas“ patalpose. Pagal atsakovo kreipimąsi antstolės B. P. kontoroje ieškovės atžvilgiu buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Taigi nustatytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog taikyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nerezultatyvi: viena vertus, jos apskritai nėra laikomasi, kita vertus – ji tik dar labiau gilina tarp tėvų egzistuojančius konfliktinius santykius ir įtraukia nepilnamečius vaikus į šį konfliktą. Tokia situacija iš esmės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, kuri yra skirta laikinai sureguliuoti esamą situaciją ir užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Pažymėtina, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės turėtų ne tik laikinai užtikrinti vaikams galimybę augti kuo stabilesnėje aplinkoje, bet ir atsakovo, kaip tėvo, teisę lygiavertiškai matytis su vaikais bei dalyvauti jų gyvenime.

36. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik laikotarpį, kuriuo šalys pasirašė sutartį, bet ir pačių tarpininkų teikiamų paslaugų pobūdį bei turinį, ko pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės nepadarė.

37. Iš 2025 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ „Sotas“ atsakymo į atsakovo užklausimą matyti, jog tėvų ir vaikų ryšio atkūrimo paslaugos tikslas yra užtikrinti, kad, padedant specialistams, vaikui būtų sudaryta palankiausia jo vystymuisi psichologinė aplinka, grindžiama stipriu ryšiu su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Taigi VšĮ „Sotas“ teikiamos paslaugos orientuotos į atsakovo ir jo vaikų santykio / ryšio atkūrimą. VšĮ „Sotas“ neteikia paslaugų, skirtų konfliktinių situacijų tarp tėvų sprendimui, todėl ši įstaiga galėtų padėti tik tuo atveju, jei tėvų tarpusavio santykiai būtų nekonfliktiški, o problematika sietina išimtinai su emocinio ryšio tarp tėvo ir vaikų atkūrimu ar stiprinimu.

38. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju santykio atkūrimas negali būti laikomas prioritetiniu tikslu, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovo ir vaikų emocinis ryšys būtų nutrūkęs. Priešingai, remiantis kitose teismų nutartyse užfiksuotomis aplinkybėmis, nustatyta, jog vaikų nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu priežastis yra konfliktiniai santykiai tarp ginčo šalių bei ieškovės veiksmai, kuriais ji įtraukia nepilnamečius vaikus į tėvų konfliktą, o ne silpnas nepilnamečių vaikų emocinis ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu.

39. Sutiktina su ieškove, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalims spręsti tarpusavio konfliktus – tai yra pačių šalių atsakomybė. Tačiau kartu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės privalo būti taikomos atsižvelgiant į konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, o pirmiausia – siekiant užtikrinti teisėtus ir geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų nebendravimą su atsakovu lemia jų įtraukimas į tėvų konfliktą, o ne silpnas emocinis ryšys su tėvu. Dėl to pirmosios instancijos teismo pasirinktas tarpininkas – VšĮ „Sotas“, kuris iš esmės neteikia paslaugų tokio pobūdžio konfliktinėse situacijose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų bei jų tėvų teisėtų interesų.

40. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo šiuo atveju siūlomo tarpininko VšĮ „Taikos raktai“ teikiamų paslaugų turinys atitinka susiklosčiusios problematikos dėl asmeninio tėvų konflikto, į kurį įtraukiami vaikai, poreikius, be kita ko, savo paslaugos aprašyme pateiktame el. paštu, VšĮ „Taikos raktai“ aiškiai nurodė, kad jei vienas iš tėvų vengia bendradarbiauti, teismas turėtų nutartimi įpareigoti tokį tėvą (motina) atvykti į centrą su vaikais paslaugų gavimui, t. y. VšĮ „Taikos raktai“ teikiamos paslaugos yra orientuotos į teismo nutarties vykdymą. Pasirinkus tarpininką VšĮ „Taikos raktai“, atsakovas butų užtikrintas, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka bus vykdoma tinkamai, nepažeidžiant jo tėvystės teisės bei bus laikinai sureguliuota esama situacija ir užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėti interesai.

41. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarpininko VšĮ „Taikos raktai“ tinkamumą, nagrinėjamoje situacijoje pažymėjo, kad ši įstaiga yra neseniai įsteigtas juridinis asmuo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir viešai prieinamą informaciją, sprendžia, jog ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi.

42. Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir atsakovas, VšĮ „Taikos raktai“ buvo įsteigta Ū. D., buvusios mediacijos centro „In pace“ įkūrėjos, mediatorės ir bendratėvystės specialistės. Šios viešosios įstaigos specialistų daugetą sudaro ilgamečiai „In pace“ mediacijos centro bendratėvystės specialistai, psichologai bei kiti atitinkamos kvalifikacijos profesionalai. Pažymėtina, kad „In pace“ mediacijos centras jau buvo paskirtas tarpininkauti sprendžiant tarp šalių kylančius ginčus bei užtikrinant vaikų interesų apsaugą (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025). Minėto centro tarpininkavimo laikotarpiu buvo pasiekti teigiami rezultatai, kurių ieškovė iš esmės neneigia. Atsižvelgiant į tai, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog VšĮ „Taikos raktai“ yra naujai įsteigtas juridinis asmuo, kadangi esminę aplinkybę sudaro ne juridinio asmens įsteigimo data, o jame dirbančių specialistų tęstinė patirtis, kvalifikacija ir jau fiksuoti teigiami rezultatai, sprendžiant tarp šalių kylančius konfliktus. Todėl, vertinant nagrinėjamą situaciją, atsižvelgtina, kad šalims jau buvo tekę bendradarbiauti su šiais specialistais, bendradarbiavimo rezultatai buvo pozityvūs, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad ir toliau tarpininkaujant VšĮ „Taikos raktai“ specialistams gali būti užtikrintas tinkamas ginčų sprendimas bei vaikų interesų apsauga.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir neįsigilinęs įvertino byloje esančius duomenis, nepakankamai skyrė dėmesio aplinkybei, jog tarp šalių kilęs konfliktas yra pažengęs, todėl, paskirdamas tarpininką VšĮ „Sotas“, neatsižvelgė į tinkamą tėvų ir vaikų interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Š. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, o ieškovės E. M. prašymą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovo Š. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo išspręsti iš esmės – nustatyti iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, laikiną atsakovo Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. S. (O. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. S. (K. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką sekančiai:

1) Ieškovė E. M. įpareigojama ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti nepilnamečius vaikus O. S. (O. S.) ir K. S. (K. S.) į viešosios įstaigos „Taikos raktai“, juridinio asmens kodas 307202566, patalpas, adresu Jakšto g. 14, Vilnius arba Outlet Park, Ogmios miestas, 2 aukštas, Verkių g. 31C, Vilnius, pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su viešąja įstaiga „Taikos raktai“;

2) Ieškovė E. M. privalo kreiptis į viešąją įstaigą „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą Š. S.;

3) Dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į viešosios įstaigos „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką;

4) Atsakovas Š. S. apmoka tarpininkavimo paslaugos su vaikais viešosios įstaigos „Taikos raktai“ centre kilusias išlaidas.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.