- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-210-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08625-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. S. dėl šlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija –
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2023-08-08 CBP-12662) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1535-918/2015 priteisto išlaikymo iš E. S. (toliau – ir atsakovas) 150 Eur dydį nepilnametei dukrai V. S. (toliau – ir nepilnametė dukra), ir priteisti iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnametei dukteriai išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 360 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus įmokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės, kuri šias lėšas tvarkys uzufrukto teisėmis, atsiskaitomąją sąskaitą banke. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas 150 Eur materialinis išlaikymas nepilnametei dukteriai nebeatitinka jos minimalių poreikių, išlaikymo našta tenka ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (2023-12-27 DOK-155996) nurodė, kad nesutinka su prašomu priteisti 360 Eur išlaikymo dydžiu. Dalis ieškovės nurodomų būtinų vaiko išlaidų yra nepagrįstos. Ieškovė gauna vaiko pinigus iš valstybės. Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jo turtinė padėtis nėra gera. Atsakovas be šalių nepilnametės dukters turi dar tris vaikus, kuriems teikia išlaikymą ir paramą. Atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui 200 Eur per mėnesį (DOK-3968).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1535-918/2015 priteisto išlaikymo iš atsakovo dydį nepilnametei dukteriai ir priteisė iš atsakovo po 360 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-08-08) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 76 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad visų duomenų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį ir sveikatą nėra, atsakovas savo turtinės padėties neatskleidė, todėl vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais, teismas sprendė, kad toks atsakovo neveikimas negali būti vertinamas nepilnamečio vaiko nenaudai.
6. Teismas nurodė, jog 150 Eur išlaikymas buvo nustatytas, kai šalių dukrai buvo 4 metai, šiuo metu šalių dukra yra paauglė, kas patvirtina, jog jos išlaikymas padidėjo.
7. Nors atsakovas nurodė, jog kiekvieną mėnesį skiria po 180 Eur savo dviems pilnamečiams vaikams, tačiau teismas vertino, kad pirmiausia turi būti išlaikomi nepilnamečiai vaikai, o paskui pilnamečiai, kurie studijuodami turi galimybes dirbti ir užsidirbti. Kita vertus, tokio dydžio įsipareigojimų prisiėmimas teismui leido manyti, jog atsakovas įvertino savo pajamas bei išlaidas ir tokio dydžio išlaikymą, kaip susitarta, visiems savo vaikams geba teikti, nors įrodymų, kad jis yra teikiamas, teismui nepateikė. Teismas taip pat vertino, jog atsakovas uždirba pakankamai, kad galėtų būti tenkinami kitos nepilnametės dukters E. S. poreikiai, kuriai piniginis išlaikymas neteikiamas, nes dukra paleidžia 40 proc. laiko pas atsakovą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2015 m. iki dabar atsakovas teikė šalių nepilnametei dukrai mažesnį išlaikymą, nei jis buvo būtinas, atsakovas nuolatos gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), retai matosi su dukra, kas reiškia, jog ieškovei vienai tenka spręsti visus su dukters poreikiais iškylančius klausimus. Prašomas priteisti išlaikymas vos viršija minimalią algą Lietuvoje, todėl ieškovei jo įrodinėti nereikia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (2024-10-24 DOK-124968, 2024-11-04 DOK-129068), prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nesutinka su priteistu 360 Eur dydžio išlaikymu periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, sutinka dukteriai teikti 220 Eur dydžio išlaikymą. \prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1 Ieškinio pateikimo dienai (2023 m. liepos mėn.) buvo patvirtinta 840 Eur MMA, kas „į rankas“ būtų 633 Eur, todėl ieškovė, vadovaudamais teismų praktika, turėjo teikti teismui jos nurodomus vaiko poreikius patvirtinančius detalius įrodymus ir skaičiavimus.
9.2 Su ieškiniu pateikti beveik visi čekiai yra 2023 m. liepos mėnesio, ieškovei ruošiant ieškinį teismui. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų stovykloms, ekskursijoms, atostogoms, odontologams, kitiems gydytojams, būsto išlaidoms ir kt. Įrodymus, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos išlaidos vaikui, ieškovė pradėjo rinkti tik po ieškinio pateikimo. Teismas šios situacijos neįvertinto ir iš esmės nenustatė realių išlaidų vaiko poreikiams.
9.2.1 Teismo vertinimu, išlaidos aprangai sudaro 40 Eur, avalynei – 60 Eur per mėnesį. Taigi teismo vertinimu vaiko poreikiai per metus sudaro 720 Eur batams ir 480 Eur rūbams. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad avalynei ir rūbams per šešis mėnesius buvo išleista apie 365 Eur, o tai yra apie 60 Eur per mėnesį ir rūbams, ir avalynei kartu. Todėl ieškovės nurodytos ir teismo konstatuotos išlaidos yra nepagrįstos. Be to rūbus, avalynę tokio amžiaus vaikui galima protingomis kainomis nupirkti ir iš Pepco, ir iš Vinted bei kitų parduotuvių ar platformų. Be to, kai dukra atvyksta atostogų pas atsakovą, atsakovas vaiką taip pat apiperka.
9.2.2 Teismas sprendime akcentavo, kad dukrai yra padidėjęs kraujo spaudimas, ji yra trumparegė, sveikatos priežiūrai reikalinga 40 Eur per mėnesį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vaikas neturi esminių sveikatos problemų, ligų, iš esmės yra sveikas. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nors dukrai yra diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės, tačiau joks gydymas netaikomas, jokie vaistai neskiriami ir nevartojami. Jokios ypatingos sveikatos priežiūros vaiko būklė nereikalauja. Vaikams iki 18 metų dantų priežiūros ir gydymo paslaugas apmoka ligonių kasos, išlaidos kompensuojamos iš PSDF lėšų . Į kompensuojamas paslaugas įeina tiek gydymas, tiek profilaktikos priemonės, tiek plombos ar kitos odontologinės medžiagos, kartą per metus atliekama profesionali burnos higiena. Nemokamai suteikiamos ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos. Ieškovės teigimu, šios išlaidos sudaro 40 Eur per mėnesį (480 Eur per metus), tačiau ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia išlaidų tik apie 20 Eur per mėnesį.
9.2.3 Teismas sprendime akcentavo, kad stovykloms, mokyklinėms ekskursijoms patiriama 100 Eur išlaidų per mėnesį. Byloje nėra įrodymų apie stovykloms patiriamas išlaidas. Tik po ieškinio pateikimo ieškovė pateikė sąskaitas faktūras, jog užsakė dukrai vasaros stovyklą, tačiau nepateikė apmokėjimo dokumentų. Bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta, kad ieškovė su atsakovu niekada nederina tokių papildomų išlaidų reikalingumo, jų dydžio, atsakovo finansinių galimybių tokias išlaidas padengti. Sprendimus dėl tokių išlaidų ieškovė priima vienasmeniškai, todėl jai turėtų atitekti ir išlaidos dėl tokių sprendimų.
9.2.4 Ieškovės teigimu, išlaidos mokymosi priemonėms sudaro 40 Eur per mėnesį, tačiau iš jos pateiktų įrodymų, įskaitant rugpjūčio-rugsėjo mėn. (pasiruošimas mokyklai), matyti, kad išlaidos sudaro apie 14 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad rinkliavos į klasės fondą šventėms, renginiams ir kt. sudaro apie 40-60 Eur per metus (apie 5 Eur/mėn.). Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie išlaidas uniformai.
9.2.5 Ieškovė nurodė, kad į išlaikymo išlaidas skaičiuoja laisvalaikio išlaidas, tame tarpe atostogas su motina. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, kad pagrįstai išlaidos, susijusios su vasaros ir žiemos atostogomis, kelionėmis, vaiko gimtadienio švente ir gimtadienio dovanomis vaikui, nepripažintos būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis.
9.3 Ieškovė neneigė, kas mėnesį gaunanti 96 Eur dydžio vaiko išmoką. Tačiau teismo sprendime ši aplinkybė neįvertinta, dėl jos nepasisakyta nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.
9.4 Atsakovas teismui pateikė įrodymus apie turimus įsipareigojimus kitiems išlaikytiniams: be šalių nepilnametės dukters, turi dar tris vaikus, du iš jų - M. S. ir D. S. studijuoja. Taigi atsakovas ir toliau turi įsipareigojimą juos remti. Tačiau teismas be jokio pagrindo pasisakė, kad pirmiausia turi būti išlaikomi nepilnamečiai vaikai. Byloje iš viso nebuvo nagrinėjamos aplinkybės apie studijuojančių atsakovo pilnamečių vaikų galimybes dirbti ir užsidirbti. Įstatymas ir teismų praktika pripažįsta teisę pilnamečiam vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, gauti išlaikymą iš tėvų. Teismas sprendime paneigia tokią pilnamečių vaikų teisę ir atsakovo įsipareigojimą, pasakydamas, kad atsakovas gali nevykdyti tokio įsipareigojimo, nes pilnamečiai studijuojantys vaikai gali užsidirbti patys. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas dėl šio įsipareigojimo nevykdymo, byloje nekilo ginčas dėl tokio atsakovo vykdomo įsipareigojimo, ieškovė šių aplinkybių neneigė, tačiau teismas, neaišku kokiu pagrindu, daro išvadą, kad galimai atsakovas šių įsipareigojimų nevykdo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
9.5 Teismas daro išvadą, kad tokio dydžio įsipareigojimų prisiėmimas leidžia manyti, jog atsakovas įvertino savo pajamas bei išlaidas ir tokio dydžio išlaikymą, kaip susitarta, visiems savo vaikams geba teikti. Tačiau pažymėtina, kad nurodyti įsipareigojimai buvo prisiimti 2022 m. liepos mėn., ieškovei dar neiškėlus klausimo dėl išlaikymo padidinimo. Taigi atsakovas šiuos įsipareigojimus prisiėmė, įvertinęs tuo metu mokamą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai.
9.6 Teismas sprendime pasisako, kad atsakovas uždirba pakankamai, kad galėtų būti tenkinami kitos nepilnametės dukters poreikiai, kuriai piniginis išlaikymas neteikiamas, nes dukra paleidžia 40 proc. laiko pas atsakovą. Tačiau čia teismas pats sau prieštarauja, kadangi pats nurodo, kad atsakovas nemoka jokio išlaikymo savo kitai nepilnametei dukrai, kadangi ji 40 proc. laiko praleidžia su atsakovu. Taigi atsakovas teikia natūra 40 proc. dydžio išlaikymą nepilnametei dukteriai, o ne tenkina visus jos poreikius.
9.7 Teismas sprendime akcentuoja, kad atsakovas nuo 2015 m. iki dabar teikė šalių nepilnametei dukrai mažesnį išlaikymą, nei jis buvo būtinas. Byloje atsakovo patiekti įrodymai patvirtina, kad 2023 m. šalių nepilnametei dukteriai buvo mokamas ne 150 Eur, o 220 Eur išlaikymas. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, koks išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai buvo būtinas nuo 2015 m.
9.8 Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad yra įkūręs savo įmonę (duomenys neskelbtini) ir pats sau moka darbo užmokestį. Atsakovas teismui nurodė, kokio dydžio yra jo gaunamos pajamos, kadangi jis dirba vienas pats ir pats bet kokiu atveju patvirtintų teismui gaunamas pajamas, kadangi yra savo darbdavys. Bylos nagrinėjimo metu teismui nekilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo atsakovo nurodytoms aplinkybėms nustatyti. Atsakovui nebuvo nurodyta pateikti papildomus įrodymus, byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Tačiau teismo sprendime teismas jau pasisako, kad visų duomenų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį bei sveikatą nėra. Tuo atveju, jei teismas laiko, kad viena iš šalių nepateikė pakankamai duomenų apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį ar bent jau patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą.
9. Ieškovė atsiliepimu (2024-11-15 DOK-135204) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neteisėtai padidino išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai, neįvertino bylos įrodymų ir atsakovo argumentų, realių vaiko poreikių. 2015 metais, kai buvo nustatytas 150 Eur išlaikymas, dukrai buvo keturi metai, o šio sprendimo priėmimo metu – 13 metų. Vien ši aplinkybė patvirtina akivaizdžiai padidėjusius vaiko poreikius tiek ugdymo srityje, tiek maisto, laisvalaikio, avalynės ir rūbų bei visose kitose srityse. Ieškovė byloje pateikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai patiriama apie 812 Eur išlaidų (l t. 19-26 l., 2 t. 2-129 l.).
10.2 Atsakovas nepaaiškina, kokius konkrečius poreikius dukters ir kokia apimtimi, būtų galima patenkinti laikant, kad kiekvienas iš tėvų dukrai teikia po 220 Eur išlaikymą, kas reiškia, jog vaiko poreikiams turėtų būti skiriama tik 440 Eur per mėnesį. Atsakovas nepateikia vaiko poreikių lentelės savo nurodomai sumai, nes iš jos būtų akivaizdu, kad jo nurodytos 220 Eur nepakaktų net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, jau nekalbant apie individualius vaiko poreikius. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad dukters poreikiams patenkinti pakaks beveik per pusę mažesnės, nei minimalios, išlaikymo sumos.
Žemesnės instancijos teismas
10.3 Atsakovas teigimu, teismas priteisė didesnį nei minimalų išlaikymą vaikui, bet skirtumas tarp „didesnio“ teismo priteisto išlaikymo ir minimalios mėnesinės algos valstybėje sudaro 5,5 Eur. Teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga – 924 Eur, atskaičius mokesčius ji sudaro apie 709 Eur, iš ko seka, kad jos 1/2 dalis – 354,50 Eur. Jokio teisinio pagrindo neturi apelianto argumentai apie minimalios mėnesinės algos dydį ieškinio parengimo metu, nei tai, kad ieškovė dalį įrodymų į bylą pateikė po ieškinio pareiškimo. Patirtų išlaidų realumas nesumažėjo dėl to, kad išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo teikiami visos bylos nagrinėjimo metu, o ne tik su pirminiu ieškiniu.
10.4 Atsakovas ginčija dukters išlaidas avalynei ir rūbams, tačiau kaip ieškovė paaiškino ir teismas nustatė, šalių nepilnametė dukra yra trylikos metų – sparčiame augimo tarpsnyje, yra stambaus kūno sudėjimo, jos batų dydis intensyviai kito, šiuo metu yra 41. Todėl vaiko poreikių lentelėje nurodytos 40 Eur dydžio išlaidos rūbams, ir 60 Eur dydžio išlaidos avalynei yra įrodytos ir nulemtos vaiko amžiaus ir individualių poreikių - intensyvaus augimo tarpsnio. Atsakovas ginčija 40 Eur išlaidas vaiko sveikatai, susijusias su nustatytu padidėjusiu kraujospūdžiu, trumparegyste, ortodontinėmis išlaidomis. Tokie apelianto argumentai demonstruoja abejingumą dukters sveikatos poreikiams, ir rodo, kad atsakovui nesuvokiami elementarūs vaiko poreikiai ir su tuo susijusios būtinos išlaidos. Skubesni apsilankymai pas gydytojus specialistus yra mokami, brangiai kainuoja ir maisto papildai kraujospūdžiui palaikyti, vienas iš daugybės breketų paveržimų pas ortodontą kainuoja 70 Eur. Akinių rėmeliai, kaip ir akinių stiklai, yra brangiai kainuojančios priemonės, skirtos vaiko specialiems poreikiams. Todėl įvertinus paminėtų aplinkybių visetą, 40 Eur suma papildomiems vaiko poreikiams, susijusiems su jos sveikata, yra protinga ir pagrįsta suma. Atsakovas skunde nesutinka su vaiko išlaidomis stovyklai, mokyklos organizuojamoms ekskursijomis, ir savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad sprendimą dėl tokių išlaidų turėtų priimti abu tėvai, o ieškovė šių išlaidų nederina. Šie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti, tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko visapusišką vystymąsi, įgimtų gebėjimų lavinimą, turiningą laisvalaikį, kas laikytina būtinaisiais vaiko poreikiais, o ne tais, dėl kurių ieškovė turėtų gauti atsakovo sutikimą. Atsakovas skunde ginčija netgi tokias išlaidas, kaip rinkliava mokyklos fondui (5 Eur/mėn), išlaidas mokyklinėms priemonėms, kas apskritai nesiderina su pamatiniais protingumo principais. Atsakovas bet kokiomis priemonėmis siekia mokėti mažesnį, nei minimalų išlaikymą vaikui. Kartą per metus (ar netgi rečiau) vaiko apsilankymas pas tėvą negali būti prilyginamas turiningoms vaiko atostogoms, nes vaikas viešnagės metu tiesiog bendrauja su užsienyje gyvenančiu tėvu. Be to, paskutiniais metais nepilnametė šalių dukra nesilankė pas atsakovą (duomenys neskelbtini).
10.5 LAT praktika (dėl teismo pareigos sumažinti vaikui nustatyto reikalingo išlaikymo dydį valstybės teikiama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą) netaikytina konkrečiai šios bylos kontekste, nes priešingu atveju būtų pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas ir ieškovei ir taip tenkanti didesnė dukters išlaikymo našta padidėtų dar labiau. Ieškovei tenka kur kas didesnė nepilnametės dukters išlaikymo našta, nei atsakovui, todėl valstybės teikiamos išmokos dydžiu reikalingo išlaikymo sumažinimas vaikui prieštarautų pamatiniams protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovė patiria kur kas didesnes vaiko išlaikymo išlaidas ne tik dėl to, kad dukters nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ja, bet ir dėl to, kad atsakovas gyvena kitoje šalyje, su vaiku bendrauja ne pastoviai, o tik retomis progomis, kartą ar du kartus per metus arba nesusitinka nė karto. Dėl to jis prie dukters išlaikymo ir kasdienių poreikių papildomai neprisideda.
10.6 Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo turimų išlaikytinių daugetas sudarė pagrindą sumažinti ieškovės prašomą nustatyti išlaikymą. Ši aplinkybė savaime neatleidžia atsakovo nuo įstatyminės pareigos užtikrinti nepilnametės dukters poreikių ir teikti jai reikalingo dydžio išlaikymą. Iš „papildomų“ trijų išlaikytinių du yra pilnamečiai asmenys. Nors atsakovas aiškino, kad teikia jiems išlaikymą, tačiau atsakovas į bylą nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintu faktą, kad išlaikymas yra teikiamas. Įvertinus tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o pilnamečiai vaikai studijuoja Lietuvoje, toks išlaikymas galėtų būtų teikiamas tik bankiniais mokėjimais, dėl ko atsakovui nebūtų jokių sunkumų teismui pateikti tokių mokėjimų įrodymus. Tačiau atsakovas tokių dokumentų nepateikė. Jeigu atsakovas laikė aplinkybes dėl jo pilnamečių vaikų (ne)galėjimo dirbti esant reikšmingomis, tai pagal CPK 178 straipsnį jis ir turėjo pareigą jas įrodinėti ir įrodyti.
10.7 Visiškai nepagrįsti ir nesuprantami apelianto argumentai dėl sprendimo prieštaringumo teikiant išlaikymą kitai nepilnametei dukrai. Apmokėdamas kitos nepilnametės dukters poreikius, kad ir 40 proc. apimtimi, atsakovas patiria su tuo susijusias išlaidas, tai reiškia, kad jo finansinė padėtis pakankamai gera. Ieškovė irgi turi kitą nepilnametę dukrą, todėl ir ieškovė, ir atsakovas turi vienodą nepilnamečių vaikų skaičių, kuriuos privalo išlaikyti, ir tai nesudaro pagrindo atsakovą atleisti nuo pareigos išlaikyti šalių nepilnametę dukrą.
10.8 Nepagrįsti apelianto argumentai, dėl kurių ginčijama teismo išvada, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, nepateikė su tuo susijusių įrodymų, kaip ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo prastą sveikatos būklę. Teismas savo iniciatyva patikrino valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis ir padarė išvadą, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, nekilnojamojo, ar kilnojamojo turto, neturi. Nors atsakovas teisme aiškino, kad jo turtinė padėtis nėra gera, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), turi įmonę, kurioje jis yra vienintelis darbuotojas, šiuo metu turi sveikatos problemų, nes plyšęs rankos raumuo, laukia operacijos, nuomojasi būstą už 830 Eur, jo pajamos apie 2 000 Eur per mėnesį, tačiau nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovo minimos aplinkybės, kad teismas turėjo būti aktyvus įrodinėjimo procese, nešalina atsakovo pareigos pagrįsti savo teiginius rašytiniais įrodymais, juo labiau, kad atsakovas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokatės), kuriai žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2024 m. sausio 9 d. atsakovas teismui pateikė raštą, kuriame nurodoma, kad: „Kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), visi įrodymai apie gaunamas pajamas ir mokamą išlaikymą yra (duomenys neskelbtini) kalba, šiai dienai dar yra atliekamas dokumentų vertimas. Atsakovas pateiks teismui į valstybinę kalba išverstus dokumentus (l t. 70 l.). Tačiau iki bylos išnagrinėjimo, atsakovas taip ir nepateikė dokumentų, kurių vertimą neva atlikinėjo nuo sausio mėnesio, tokių dokumentų apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu.
10.9 Nors atsakovas teigė, kad turi tik 10 procentų darbingumą dėl patirtos traumos, byloje nebuvo pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Atsakovas yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) asmuo, nėra duomenų apie prastą jo sveikos būklę ir ligas, jis laikytinas sveiko ir darbingo amžiaus, gyvenantis ir dirbantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažino, kad jam priklauso statybos įmonė, kurią jis valdo vienasmeniškai, kas reiškia, jog tik nuo jo priklauso jo gaunamų pajamų suma. Atsakovas teismui vienu kartu teigė, kad gauna 2 000 Eur sumą, o vėliau jau aiškino, kad iš įmonės išsimoka tik 400 Eur darbo užmokestį (nors pastaroji versija visiškai nepagrįsta, nes pagal atsakovo versiją, vien už nuomą jis moka apie 800 Eur).
10.10 Atsakovas neįrodinėja jokių pagrindų, dėl kurių byla turėtų būti grąžinta į pirmą instanciją nagrinėti iš naujo, atsakovas nepaaiškina, koks jo nuomone turėtų būti priimtas naujas sprendimas, t. y. ar ieškinys atmestas, kaip to jis prašė pirmos instancijos teisme ar priimtas kitas sprendimas. Tuo tarpu, teismui įpareigojus atsakovą pašalinti skundo trūkumus, jis šių trūkumų nepašalino, o apsiribojo nurodymu, kad sutiktų duktrai teikti 220 Eur dydžio išlaikymą. Būtent tokią sumą dukros išlaikymui atsakovas šiai dienai ir moka - 220 Eur, nes per devynis metus dėl infliacijos taikant priteisto 150 Eur išlaikymo indeksaciją, mokama suma pakilo iki 220 Eur. Taigi, tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, susidarytų situacija, kad ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo būtų atmestas, nes atsakovas mokėtų tokį patį išlaikymą, kuris buvo nustatytas prieš devynerius metus, tik indeksacijos pasekmėje padidėjo. Šios aplinkybės atskleidžia atsakovo nesąžiningumą, jo reikalavimų ydingumą, ir yra aiškus jo piktnaudžiavimo teise įrodymas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl ginčo esmės
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas nepilnamečiam vaikui priteistas materialinis išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
12. Ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t. 6 l.). Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1535-918/2015 nutraukta R. S. ir E. S. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kuria E. S. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta R. S. (1 t. 10-11 l.). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. birželio 26 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apelianto teigimu, ieškinio pateikimo dienai (2023 m. liepos mėn.) buvo patvirtinta 840 Eur MMA (arba 633 Eur „į rankas“), todėl ieškovė turėjo pateikti detalius įrodymus ir skaičiavimus, patvirtinančius jos nurodomus vaiko poreikius. Ieškovės pateikti beveik visi čekiai yra 2023 m. liepos mėnesio, nepateikta įrodymų dėl išlaidų būstui, stovykloms, ekskursijoms, atostogoms, odontologams, kitiems gydytojams ir kt. Ieškovė tik po ieškinio pateikimo pradėjo rinkti įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomą sumą. Teismas šios situacijos neįvertino ir realių išlaidų vaiko poreikiams iš esmės nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
14. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
15. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodoma, kad mėnesiui nepilnametei dukrai reikalinga 812 Eur suma. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur, o atskaičius mokesčius – 709 Eur. Nuo 2024 m. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur universali išmoka vaikui. Atskaičius minėtą sumą nuo ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodomos 812 Eur sumos (812 - 96,25), šalių nepilnametei dukrai reikalinga suma sudarytų 715,75 Eur, t. y. būtų ne didesnė nei minimalioji mėnesinė alga, todėl bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
17. Vertinant 812 Eur sumą neatskaičius 96,25 Eur universalios išmokos vaikui, reikalinga išlaikymui suma viršija MMA dydį, kuris atskaičius mokesčius yra 709 Eur. Tačiau iš to seka, kad 709 Eur 1/2 dalis sudaro 354,50 Eur, t. y. 5,50 Eur daugiau, nei priteista išlaikymo suma iš atsakovo. Įvertinus nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės nurodomas išlaikymo dydis vos viršija minimalią algą Lietuvoje, todėl ieškovei jo įrodinėti nereikia.
18. Apelianto teigimu, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina nepilnametės dukters poreikiams būtinos sumos – 812 Eur/mėn., nurodomos vaiko poreikių lentelėje, ir atsakovas iš esmės ginčija kiekvieną ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo išlaidų dydį avalynei, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kt. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie išlaidas stovykloms, ieškovė viena priimta sprendimus dėl tokių išlaidų, todėl pati turi jas prisiimti; pagal ieškovės pateiktus įrodymus, įskaitant rugpjūčio-rugsėjo mėn. (pasiruošimas mokyklai) išlaidos sudaro apie 14 Eur per mėnesį; ieškovės nurodomos rinkliavos į klasės fondą šventėms, renginiams ir kt. sudaro apie 40-60 Eur per metus (apie 5 Eur/mėn.), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaidas uniformai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia būtinųjų poreikių egzistavimo ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų dydžio.
19. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Nors ieškovės su ieškiniu ir bylos eigoje pateikti įrodymai iš dalies nepatvirtina nurodomų vaiko poreikiams reikalingų sumų pagrįstumo, tačiau tuo pačiu ir nepaneigia aplinkybės, kad tokie poreikiai ir jų tenkinimui reikalingos išlaidos yra patiriamos realiai. Ieškovės pateikti įrodymai dėl nepilnametės dukters poreikiams reikalingų išlaidų preliminariai patvirtina apie tokių išlaidų egzistavimo tęstinumą, t. y. nurodyti poreikiai nėra vienkartinio pobūdžio. Todėl aplinkybė, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl poreikiams reikalingų išlaidų nėra pakankamai išsamūs, detalizuoti, nepaneigia tokių išlaidų realaus egzistavimo. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentu, kad patirtų išlaidų realumas nesumažėjo dėl to, kad išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo teikiami visos bylos nagrinėjimo metu, o ne tik su pirminiu ieškiniu.
21. Apeliantas gyvena užsienyje, todėl jam pakankamai negali būti žinomos dukters ugdymui, sveikatos priežiūrai ir kitiems vaiko poreikių lentelėje nurodytiems poreikiams tenkinti reikalingos pakankamos išlaidos. Nors ieškovė tokioms išlaidoms pagrįsti išsamių įrodymų nepateikė, tačiau tai vienareikšmiškai nepaneigia fakto, kad tokios išlaidos yra patiriamos (mokymosi kanceliarinės priemonės, pratybos, uniforma, klasės fondo lėšos, sveikatos poreikių tenkinimui būtinos lėšos, avalynė, apranga ir kt.). Abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl vaiko poreikių pagrįstumo ir jiems reikalingų išlaidų vertinami kaip siekis paneigti savo nepilnametės dukters teisę bent į minimalių poreikių patenkinimą.
22. Apeliantas teigdamas, kad dukrai gali teikti 220 Eur dydžio išlaikymą, kas reiškia, jog vaiko poreikiams per mėnesį turėtų būti skiriama tik 440 Eur suma. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad dukros poreikiams patenkinti pakaks beveik per pusę mažesnės, nei minimalios, išlaikymo sumos, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė.
23. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė nurodė, jog į išlaikymo išlaidas skaičiuoja laisvalaikio išlaidas, tame tarpe atostogas su motina, tačiau ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nėra įtrauktos atostogos su motina, todėl dėl tokių argumentų apeliacinės instancijos teismui išsamiau nėra pagrindo pasisakyti.
24. Apelianto teigimu, ieškovė neneigė, kad gauna 96 Eur dydžio vaiko išmoką kiekvieną mėnesį, tačiau teismo sprendime ši aplinkybė nebuvo įvertinta ir dėl jos nepasisakyta nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.
25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką paprastai valstybės mokamų išmokų suma turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Taip pat kasacinis teismas yra suformavęs ir kitą praktiką, nurodydamas, kad tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
26. Kaip minėta, vertinant ieškovės dukters poreikių tenkinimui reikalingą 812 Eur sumą neatskaičius 96,25 Eur universalios išmokos vaikui, reikalinga išlaikymui suma viršija MMA dydį kuris atskaičius mokesčius yra 709 Eur, o atskaičius ir išmoką vaikui, sudarytų 612,75 Eur. Iš to seka, kad 612,75 Eur 1/2 dalis sudaro 306,38 Eur, t. y. 53,62 Eur daugiau, nei priteista išlaikymo suma iš atsakovo. Tačiau net ir laikant, kad nustatyta poreikių suma didesnė nei minimali mėnesinė alga, ir valstybės mokamų išmokų suma nebuvo mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis, tačiau tokiu atveju šia suma (valstybės mokamų išmokų suma) gali būti kompensuojami nenumatyti ar didesni vaiko poreikiai. Be to šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl būtent jai tenka kasdienė šalių dukters priežiūra bet kuriuo metu. Nors iš esmės tiksliai įvertinti absoliučiai visų dukters poreikių nėra įmanoma, tačiau tai nereiškia, jog išlaidos dukters išlaikymui nėra patiriamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl padidėjusių šalių dukters poreikių.
27. Apeliantas teigia, pateikęs teismui įrodymus apie turimus įsipareigojimus jo kitiems trims vaikams, du iš jų studijuoja, todėl atsakovas ir toliau privalo juos remti, nes aukštojoje mokykloje studijuojantys pilnamečiai vaikai turi teisę gauti išlaikymą iš tėvų. Byloje nėra duomenų apie atsakovo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas dėl šio įsipareigojimo nevykdymo, byloje nekilo ginčo dėl tokio atsakovo vykdomo įsipareigojimo, ieškovė šių aplinkybių neneigė, tačiau teismas, neaišku kokiu pagrindu, daro išvadą, kad galimai atsakovas šių įsipareigojimų nevykdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo.
28. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal jo ir R. D. 2022 m. liepos 22 d. susitarimą (1 t. 61) teikia išlaikymą po 180 Eur sūnui D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) (1 t. 58 l.), nes šis 2024 m. sudarė studijų sutartį su (duomenys neskelbtini) universitetu (3 t. 13-17 l.), ir dukrai M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) (1 t. 57 l.), nes ši mokosi (duomenys neskelbtini) universitete. Tačiau nors byloje ir yra pateiktas susitarimas dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo pilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą.
29. Apeliantas nurodo, kad minėtas susitarimas/įsipareigojimas buvo prisiimtas/sudarytas 2022 m. liepos mėn., ieškovei dar neiškėlus klausimo dėl išlaikymo padidinimo. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes apeliantas, prisiimdamas tokį įsipareigojimą, privalėjo numatyti, kad šalių nepilnametės dukters poreikių užtikrinimui reikalinga suma (150 Eur, kuri buvo nustatyta šalių dukrai esant 4 metų amžiaus) iki jos pilnametystės nebus pakankama, nes dukrai augant, didėja jos poreikiai (įvertinant ir kainų didėjimą nuo 2015 metų).
30. Apeliantas ginčija teismo argumentus, kad jis uždirba pakankamai, kad galėtų būti tenkinami kitos nepilnametės dukters poreikiai, kuriai piniginis išlaikymas neteikiamas, nes dukra paleidžia 40 proc. laiko pas atsakovą. Apeliantas tokius teismo argumentus vertina kaip prieštaringus, nes teismas nurodė, kad atsakovas nemoka jokio išlaikymo savo kitai nepilnametei dukrai, kadangi ji 40 proc. laiko praleidžia su atsakovu. Taigi atsakovas teikia natūra 40 proc. dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, o ne tenkina visus jos poreikius.
31. Nors atsakovas apmokėdamas kitos nepilnametės dukters (1 t. 60 l.) poreikius, kad ir 40 proc. apimtimi, patiria su tuo susijusias išlaidas, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad teiktų papildomą išlaikymą dukrai, kai ši nebūna pas atsakovą. Be to, ir ieškovė taip pat turi kitą nepilnametę dukrą K. J., gimusią (duomenys neskelbtini), todėl abi šalys - tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodą nepilnamečių vaikų skaičių, kuriuos privalo išlaikyti, ir tai nesudaro pagrindo atsakovą atleisti nuo pareigos išlaikyti šalių nepilnametę dukrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien aplinkybė, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių ir jiems teikia išlaikymą, negali paneigti šalių nepilnametės dukters patiriamų poreikių ir jiems reikalingų išlaidų fakto.
32. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad atsakovas nuo 2015 m. iki dabar teikė šalių nepilnametei dukrai mažesnį išlaikymą nei jis buvo būtinas, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad 2023 m. šalių nepilnametei dukrai buvo mokamas ne 150 Eur, o 220 Eur išlaikymas. Teismas byloje netyrė ir nevertino aplinkybių, koks išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo būtinas nuo 2015 m. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
33. Civilinio kodekso 3.208 straipsnis nustato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi, kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
34. Indeksavimo tvarka numatyta Vyriausybės nutarimu patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše. Jame nurodyta, kad periodinė išmoka indeksuojama kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra.
35. 2020 m. šis indeksas siekė 100,2, 2021 m. – 110,6, 2022 m. – 121,7, tačiau 2023 m. minėtas dydis sumažėjo iki 101,2 ir nuo 2023 m. vasario 1 d. atsižvelgiant į indeksavimą turėjo būti mokamas 224 Eur dydžio išlaikymas. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad būtent tokią sumą dukters išlaikymui atsakovas šiai dienai ir moka - 220 Eur, nes nuo 2015 metų dėl infliacijos taikant priteisto 150 Eur išlaikymo indeksaciją, mokama suma pakilo iki 220 Eur. Remiantis atsakovo argumentais, susidarytų situacija, kad ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo būtų atmestas, nes jis mokėtų tokį patį išlaikymą, kuris buvo nustatytas 2015 metais, tik indeksacijos pasekmėje padidėjo.
36. Apeliantas nesutinka su įrodinėjimo pareigos išaiškinimu, nes teismui nekilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo atsakovo nurodytoms aplinkybėms nustatyti, atsakovui nebuvo nurodyta pateikti papildomus įrodymus, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad visų duomenų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį ir sveikatą nėra, jo teigimu, teismas turėjo būti aktyvus ir savo inicaityva rinkti įrodymus apie šalių turtinę padėtį ar bent jau patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas remiantis valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis bei bylos medžiaga nustatė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, nekilnojamojo, ar kilnojamojo turto, neturi. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas teisininko, todėl lieka nepaneigta aplinkybė, kad atsakovui jo pareiga pagrįsti savo nurodomus teiginius įrodymais buvo žinoma. Be to, apeliantas net ir su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų jo gaunamas pajamas, turtinę padėtį ar savo sveikatos būklę.
39. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2024 m. sausio 9 d. atsakovas teismui pateikė raštą, kuriame nurodoma, kad: „Kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), visi įrodymai apie gaunamas pajamas ir mokamą išlaikymą yra (duomenys neskelbtini) kalba, šiai dienai dar yra atliekamas dokumentų vertimas. Atsakovas pateiks teismui į valstybinę kalba išverstus dokumentus“ (l t. 70 l.). Tačiau iki bylos išnagrinėjimo, atsakovas taip ir nepateikė dokumentų, kurių vertimą atlikinėjo nuo sausio mėnesio, tokių dokumentų apeliantas nepateikė ir su šiuo apeliaciniu skundu.
40. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam būtų nustatyti sveikatos sutrikimai ar negalia. Nepateikta nei duomenų, kad jo darbingumas būtų sumažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų). Atsakovas neneigia, kad jam priklauso statybos įmonė, kurią jis valdo vienasmeniškai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, ir bet koks darbingo asmens neveikimas šiuo klausimu nepateisinamas. Be to, tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
41. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
42. Visos abejonės dėl apelianto turtinės padėties vertinamos vaiko interesų naudai, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apelianto turtinė padėtis neleidžia šalių nepilnametei dukrai teikti 360 Eur dydžio išlaikymo.
43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai yra, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikymas buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu; pagal 2023 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išrašą jai nustatyta trumparegystė, padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės; šalių dukra yra 13 metų paauglė, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokosi sustiprintoje klasėje; ji yra stambaus kūno sudėjimo, nešioja 41 dydžio batus, todėl visi rūbai ir avalynė perkami iš suaugusiųjų skyrių; dukters poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai patiriama apie 812 Eur išlaidų (maistui – 200 Eur namuose, maitinimui mokykloje – 80 Eur, aprangai – 40 Eur, avalynei – 60 Eur, stovykloms ir mokyklinėms ekskursijoms – 100 Eur, sveikatos priežiūrai – 40 Eur, dienpinigiams – 50 Eur, taip pat išlaidos knygoms, pratyboms, kitoms ugdymo priemonėms bei piešimo ir mezgimo pomėgiams, lankomiems būreliams bei išvykoms); taip pat teismas vertino, kad visų duomenų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį bei sveikatą nėra, atsakovas savo turtinės padėties neatskleidė, todėl teismas įvertinęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais, sprendė, kad toks atsakovo neveikimas negali būti vertinamas nepilnamečio vaiko nenaudai, todėl ieškovės reikalavimas tenkino ir išlaikymą dukrai padidino, priteisiant iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 360 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teismo išvadomis.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydžio neatitiko apelianto lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
48. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. lapkričio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymą (DOK-135204). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteisiama 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.