- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2-1626-1025/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02067-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- E. E.
- Ieškovas
- V. V.
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Ramunė Kičiatovienė
- Kategorijos
sekretoriaujant Eglei Paulauskienei (buvusi pavardė Končiūtė), Neringai Dužinienei, Karolinai Butkienei, Jurgai Šideikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. S. patikslintą priešieškinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. E..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 7000,00 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2018-02-13 su atsakove sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, kuria susitarė už 85000 Eur parduoti atsakovei žemės sklypą su nebaigtu statyti ir neregistruotu gyvenamuoju namu, notarinį sandorį sudarant iki 2018-04-30. Atsakovė per du kartus sumokėjo pagal preliminarią sutartį 5000 Eur rankpinigius (2000 Eur ir 3000 Eur), o 2018-04-23 sumokėjo dar 60 000 Eur (7400 Eur pavedimu ir 52 600 grynais). Kadangi atsakovė daugiau pinigų nebeturėjo, siekiant išsaugoti sutartinius santykius ir tinkamai vykdyti savo prievoles pagal preliminarią sutartį, susitarė, kad likusius 20000 Eur atsakovė sumokės vėliau, kai parduos sodą, o 20000 Eur bus laikoma ieškovės paskola atsakovei. Šalys vykdydamos šį susitarimą pasirašė paskolos raštelį dėl 20000 Eur ir ėmėsi organizuoti notarinės sutarties sudarymą. 2018-05-02 pardavė atsakovei žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Tačiau gyvenamasis namas nebuvo registruotas, todėl dėl jo pardavimo sandoris nebuvo tvirtinamas. Atsakovei buvo perleistos teisės į projektą bei statybos leidimą ir susitarta, kad atsakovė namą įsiregistruos savo vardu. 2018 m. liepos pabaigoje rugpjūčio pradžioje šalių susitarimo įsipareigojimai jau praktiškai buvo įvykdyti ir atsakovė įsiregistravo gyvenamąjį namą savo vardu, tačiau 20000 Eur paskola nebuvo grąžinta. Praradusi pasitikėjimą atsakove sustabdė preliminarioje sutartyje numatytų darbų atlikimą. 2018-09-26 atsakovė grąžino 10000 Eur skolos dalį, o dėl likusios sumos susitarė, kad neatliktų darbų pagal preliminarią sutartį dalis bus lygi 3000 Eur, o 7000 Eur įsiskolinimas bus laikomas ieškovės paskola atsakovei, kurios įvykdymo užtikrinimui atsakovė išduos vekselį, o ieškovė nebeatlikinės jokių darbų. Kartu buvo sutarta dėl galutinio termino 7000 Eur skolai grąžinti – 2018-11-15. 2018-09-26 atsakovė savo skolos gražinimo užtikrinimui išdavė vekselį, kuriuo įsipareigojo 2018-11-15 sumokėti 7000 Eur. Atsakovė suėjus vekselio terminui prievolės neįvykdė, o vekselis niekada ir neįgijo vertybinio popieriaus statuso.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, patikslintą priešieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, o patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės 11671,25 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atskirsdama į ieškovės pareikštus reikalavimus bei grįsdama pareikšto priešieškinio reikalavimus nurodė, jog išduotas vekselis neįgijo teisinės galios, todėl negali patvirtinti jokių prievolių ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovė veikė kaip verslininkė, profesionaliai prekiaujanti nekilnojamuoju turtu. Nei pagal 2018-04-19 paskolos raštelį dėl 20000 Eur, nei pagal 2018-09-26 vekselį pinigų ieškovė neperdavė, o šiais sandoriais buvo bandoma įforminti šalių tarpusavio prievoles pagal rangos teisinius santykius. Ieškovė už 85000 Eur privalėjo atlikti eilę darbų. Ieškovės atlikti darbai turi daug trūkumų, kurių ištaisymo vertę sudaro 11671,25 Eur, todėl ieškovė turi atlyginti žalą, t. y. būsimas darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, patiksliną priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį, patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, jog nesiremia vekseliu kaip vertybiniu popieriumi ir neteigia, kad šiuo vekseliu paskolino atsakovei pinigų. Tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai ir atsakovė dalį prievolės įvykdė ir patvirtino likusios 7000 Eur skolos egzistavimą. Teigia, jog nėra verslininkė ir jokiu nekilnojamuoju turtu neprekiauja. Atsakovė pripažino likusios 7000,00 Eur skolos egzistavimą ir patvirtino atliktų darbų kainą. Vekselio išdavimo metu buvo sutarta mažinti skolos sumą ir atliktinų darbų apimtį. Darbų perdavimo metu atsakovė nekėlė jokių priekaištų dėl atliktų darbų kokybės, nereiškė pretenzijų. Atsakovė nepateikė duomenų, jog nurodyti trūkumai atsirado dėl ieškovės. Dalį darbų vėliau atliko pati atsakovė, todėl ji ir turi prisiimti atsakomybę už savo pačios atliktus darbus. Be to, ginčo namo pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kokios būklės pastatas buvo ir atsakovė tą puikiai įvertino. Atsakovės pateikta R. M. akte nurodyta informacija yra neobjektyvi, nelogiška, tendencinga ir visiška nemotyvuota.
Šalies argumentai
Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė dubliką. Papildomai nurodė, jog tarp šalių egzistavo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė neįvykdė savo prievolių pagal pirkimo pardavimo sutartį ir liko skolinga 20000 Eur, šalys šią neįvykdytą prievolę novacijos būdu transformavo į paskolos teisinius santykius ir pasirašė paskolos sutartį, atsakovė dalį paskolos grąžino ir liko skolinga 7000 Eur ir šios skolos egzistavimui patvirtinti atsakovė pasirašė vekselį. Rangos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė. Vekselio sudarymo metu šalys pasirašė dokumentą, kuriuo fiksavo atliktus darbus, neatliktus darbus, nevykdytinus darbus, skolos likutį bei pastabas dėl atliktų darbų. Atsakovė savo parašu akte patvirtino, kad jai buvo perduoti atlikti darbai. Šis dokumentas yra atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas ir patvirtinta, jog atsakovė, priimdama jau atliktus darbus ir fiksuodama nevykdytinus darbus, nereiškė jokių pastabų dėl langų ar durų kokybės, stogo (lubų) įrengimo kokybės ir k.t., todėl atsakovė neturi teisės remtis tariamų defektų faktu po darbų priėmimo. R. M. akte nurodomi tariami trūkumai nebuvo nei paslėpti, nei tyčia kaip nors maskuoti. Kol nėra palangių ir neatlikta apdaila, tol joks sandarumo matavimas negalimas. Net atlikus tokį testą ir paaiškėjus, kad pastatas yra ne sandarus, atsakomybė dėl to kiltų atsakovei, nes atlikti langų apdailą ir susidėti palanges turėjo atsakovė, nes ji pirko namą be palangių ir apdailos ir dėl šių darbų atlikimo su ieškove nesitarė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė dubliką į ieškovės atsiliepimą į priešieškinį, kurį teismas laiko tripliku. Atsakovė papildomai nurodė, jog 2018-04-19 paskolos raštelyje nėra jokių užuominų apie novaciją, jame iš esmės buvo nustatytas naujas mokėjimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį terminas, paskolos rašteliu tiesiog buvo bandoma įforminti prievolės buvimą. Rangos teisiniai santykiai šalis sieja nuo pat preliminariosios sutarties, kurioje dėl jų sutarta, sudarymo. Ieškovė įsipareigojo pastatyti namą su daline apdaila, tačiau darbus atliko nekokybiškai. Pastatas pradėtas šildyti 2018-11-10. Pradėjus naudotis pastatu, pastebėjo drėgmę, pelėsius ir kitus defektus. Statybos darbų defektai išryškėjo pradėjus naudoti įsigytą pastatą: pastebėjo, kad sienos ir grindys drėksta, langai ir durys peršąla ir yra prapučiami. Ieškovė nuslėpė, jog pastatas pastatytas nesilaikant statinio projekto ir STR reikalavimų. Ieškovės pateiktos 2019-04-18 specialisto E. A. išvados dėl atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo yra niekinės. Ieškovė nuosavybės teise turi/turėjo ne vieną gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypą, yra pastačiusi ir perleidusi ne vieną gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir tokia veikla atitinka verslininko sąvoką.
Trečiasis asmuo E. E. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, priešieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, jog dirba pagal individualią veiklą, apskaita, finansai. Nekilnojamojo turto agentūra „Baltus“ tarpininkavo parduodant atsakovei neįrengtą namą. Agentūrai buvo paaiškinta, jos statomas namas nepriduotas, todėl agentūra pasiūlė sudaryti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį patvirtinti pas notarą. Atsakovei sumokėjusi 5000,00 Eur rankpinigių, sutarė, jog atsakovė pardavus sodą ir butą, visiškai atsiskaitys. Atsakovė pardavė butą ir sumokėjo 60000 Eur, o likusius 20 000 Eur sutarė, jog sumokės vėliau, todėl 2018-05-05 buvo pasirašytas skolos raštelis šiai sumai. Abi buvo susitarusios, jog už 85 000 Eur parduoda žemę, nebaigtą statyti namą ir baigia ieškovė jį statyti. Darbų kainų atskirai išskirti negali, tokių skaičiavimų neatliko. Namas buvo su durimis, stogu ir langais, išorėje uždėtas polisterolas. Sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti namą ir dar atlikti tam tikrus darbus. Namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes namas nebuvo priduotas. Santykiai tarp jos ir atsakovės buvo labai geri. Pardavė atsakovei neįrengtą namą ir toliau padedant draugui vykdė statybos darbus, samdė kitus darbuotojus atlikti darbus. Atsakovė atvykdavo kasdien ir jokių pretenzijų dėl namo įrengimo nereiškė. Liepos mėnesį pareikalavo atsakovės sumokėti likusius pinigus, tačiau ji nesutiko ir liepė stabdyti darbus, nurodė, jog ima paskolą iš banko ir ruošiasi įvertinti turtą, o likusius darbus atliks pati. Atsakovė pradėjo vengti bendravimo, tik jos, ieškovės, iniciatyva ir agentūrai tarpininkaujant, rugsėjo mėnesį pavyko susitikti su atsakove, atsakovė sutiko sumokėti 10000 Eur ir sutarė, jog daugiau jokių darbų ieškovė nebedarys. Tuomet iš atsakovės 20000 Eur skolos išminusavo 3000 Eur už neatliktus darbus (stogo pakalimus, lubų įrengimą, vandens gręžinį, sklypo lyginimą ir lietvamzdžius), kuriuos buvo įsipareigojusi dar padaryti ir paskaičiavo, jog atsakovė skoloje 17000 Eur. Atsakovė sumokėjo 10000 Eur ir liko 7000 Eur skolos, šiai sumai surašė vekselį, kad vekselis turėjo būti notarinės formos nežinojo. Pinigų pagal skolos raštelį ir vekselį atsakovei neskolino. Dar turėjo atsakovei sureguliuoti duris (kaina apie 100 Eur), atlikti sandarumo testą (kaina apie 120 Eur) ir atiduoti valymo įrenginių dokumentus. Atsakovė į raginimus sumokėti skolą nereagavo. Namo pirkimo metu langai buvo įstatyti pagal projektą (į vidų), turėjo atlikti langų apdailą viduje, iš išorės langus –apdirbti ir apskardinti, tą ir atliko, visos izoliacinės juostos sudėtos, iš išorės – vėjo izoliacija, iš vidaus – garso izoliacija. Atsakovė turėjo pati įsidėti palanges ir po palange įsirengti vėjo izoliaciją. Durys įstatytos jos draugo, o pirktos iš firmos. Projektą dėl langų įstatymo keitė, nes taip patarė langų statytojai, nes langų įstatymas į vidų yra patogesnis ir patikimesnis. Nurodė, kad sienos nuarmuotos ir nudažytos, stogas apšiltintas, ar garso izoliacinė juosta yra nežino, stogas įrengtas pagal projektą, santechnika pravesta, grindinis šildymas išvedžiotas, instaliacija, tinkavimas, glaistymas, dažymas. Darbus yra visus atlikusi, liko tik pamatus nudažyti ir palangę nuarmuoti. Drenažo nebuvo įsipareigojusi daryti, gręžinį turėjo padaryti, tačiau nedarė, todėl iš atsakovės skolos išminusavo 800 Eur. Projekto pakeitimo ir kiti dokumentai yra likę pas ją, nes atsakovė nebebendravo. Sandarumo testas yra atliekamas visiškai pabaigus statyti namą.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovė nurodė, jog pirko patikusį namą su daline apdaila iš ieškovės už 85 000 Eur. Sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, sumokėjo rankpinigius. Ketino parduoti sodą ir butą, kad atsiskaitytų su ieškove. Pasitikėjo ieškove. Name buvo sudėti langai, durys, aplinka netvarkyta ir žemės nelygintos. 2018-07-20 ieškovė paskambino ir paprašė likusių pinigų. Ketino gauti banko paskolą, todėl įregistravo Registrų centre namą su kadastriniais matavimais ir atliko turto vertinimą. Pradėjo matyti trūkumus – aplink namą bala, nes drenažo nebuvo, tarp sienų ir grindų augo žolė. Pasikvietė pažįstamą statybininką, kuris pasakė, jog langai blogai sudėti. Atsirado pelėsis ant sienų. Ieškovei pareikalavus likusių pinigų agentūroje, ji, atsakovė, pasakė, jog turi pretenzijų dėl namo, parodė nuotraukas. Ieškovė nekreipė į tai dėmesio. Spaudžiama ieškovės pasirašė vekselį dėl likusių pinigų. Ieškovė pinigų jai neskolino. Padarius namo ekspertizę, paaiškėjo, jog jis brokuotas. Su ieškove buvo susitarusi, jog atiduos visus pinigus, kai ji atliks sutartus darbus nurodytus preliminarios sutarties priede Nr.1. Ieškovė liko nepadariusi pamatų apdailos, neužbaigusi langų kraštų, neatlikusi sandarumo testo. Ieškovei sumokėjo 75000,00 Eur, už 3000 Eur darbus atliko pati (suklijavo plyteles, įrengė stogo pakalimus, lietvamzdžius), o likusieji 7000 Eur skola. Name negyvena, nuo 2018 m. namas šildomas. Šiuo metu durys jau pakeistos ir atliktas jų apdirbimas. Darant termoviziją, trijuose kambariuose jau buvo sudėtos palangės.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. E. ieškinį ir priešieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog parengė ginčo objekto projektą. Ieškovei yra rengęs kelių namų projektus. Ieškovė kreipėsi į jį dėl ginčo namo projekto, parengtą projektą suderino su savivaldybe ir gavo statybos leidimą. Po kelių savaičių ieškovė paprašė pakeisti vieną sprendinį ir buvo parengta 1 laida, tai yra langų angos vietos pakeitimas iš išorės į vidų, tai yra langai montuojami angoje (mūre). Paskaičiavo, kad tai nepažeidžia A klasės reikalavimų, todėl pakeitė projektą. Ginčo objekto nėra matęs, o projektas buvo parengtas taip, kad pastatytas namas atitiktų A klasę. Langų klasė liko tokia pati A. Iš esmės, jokios didelės finansinės reikšmės lango perstatymas į mūrą nuo išorinės neturi, galbūt pigiau langus įstatyti mūre. Įstatant langą pagal projektą, neturi kauptis pelėsis, iš langų išorės turėjo būti sandarinimo (vėjo) juosta, o iš vidaus lango, stogo ir durų – garo juosta. Filmuotoje medžiagoje matyti, jog langai yra įstatyti pagal pakeistą projektą, langų sandarinimas nesikeitė. Stogui garso izoliacija yra įrengiama, jeigu yra gamintojo reikalavimai, o projekte nebuvo numatyta.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, jog yra atsakovės draugas, kartu gyvena. Paaiškino, jog atsakovė, pardavus tėvų butą, nutarė nusipirkti namą. Nekilnojamojo turto agentūra pasiūlė pirkti namą Mazūriškėse, devynių arų sklype. Namas buvo nebaigtas statyti, todėl su ieškove susitarė, jog ji pabaigs namo darbus. Atsakovė nusipirko žemės sklypą ir nebaigtą namą už 85000 Eur ir pastebėjo, jog lauko durys įstatytos kreivai, name pradėjo dygti žolė, atsirado pelėsis, stogo skardos, vėjui pučiant, garsiai barška. Atsakovė buvo skolinga dar 7000,00 Eur ieškovei už namą, tačiau nusprendė šios sumos dėl esančių namo trūkumų nebemokėti. Ieškovė nebaigė tinkuoti dekoratyviniu tinku pamatų bei išorinės langų pusės, kuri yra tik nudažyta. Ieškovė dėjo grindis ir išvedžiojo grindinį šildymą. Atsakovė išsiklijavo plyteles vonioje ir tualete, įstatė vienerias duris, išsilygino žemes, susitvarkė aplinką, įsirengė vandens gręžinį. Trūkumams nustatyti išsikvietė ekspertą. Šiuo metu name gyventi nėra galimybės, stogas garsiai barška, grindys nebaigtos, nes auga žolė, todėl kol nėra grindų, tol ir lubų negali baigti, reikia pakeisti duris ir langus. Atsakovė niekada nesiskolino iš ieškovės pinigų, priešingai ieškovė spaudė pasirašyti vekselį, kad atgautų likusius pinigus.
Liudytojas A. B. parodė, jog yra ieškovės sužadėtinis, gyvena kartu. Jis turi mūrininko profesiją, dirbo statybose, turi patirties. Ieškovė pardavė žemės sklypą ir 40 procentų baigtumo namą atsakovei. Namas buvo su stogu, sienomis, durimis ir langais. Name vietoj grindų buvo juodgrindis – ant smėlio užpiltas betonas. Atsakovei perkant namą, ji paprašė ieškovės, kad ši užbaigtų namą tiek, kad galėtų jame gyventi, tai yra nudažytų namą, sudėtų laminatą, išklijuotų plyteles, įvestų elektrą ir santechniką. Elektra ir santechnika buvo išvedžiota įmonės, dažytojas glaistė ir dažė. Mano, jog šiuo metu namas yra 80 procentų baigtumo. Konfliktas įvyko tada, kai ieškovė paprašė atsakovės likusių pinigų, todėl ieškovė nebeatliko kitų darbų, kaip antai lietvamzdžių sudėjimas, žemės išlyginimas. Atsakovė yra skolinga ieškovei 7000 Eur. Visi darbai vyko žodiniu susitarimu. Įvykus konfliktui dėl pinigų sumokėjimo, atsakovė išsikvietė ekspertą, o su ieškove nutraukė bendravimą. Ieškovė atliko tokius darbus – įvedė vandenį ir nuotekas į namą, atliko beveik visą namo fasadą, liko nesutvarkyti du langai ir pamatai, atliko stogo apšiltinimą, elektros instaliaciją, tinkavimas ir glaistymas, o atsakovė – pasidarė gręžinį, lietvamzdžius, išsilygino sklypą. Mano, jog langai ir durys įdėtos tinkamai, duris reikėtų tik pareguliuoti. Stogo nuotraukos byloje pateiktos ne to namo, stogui vėjo juostos buvo visur suklijuotos.
Liudytoja D. A. parodė, jog dirba nekilnojamojo turto agentūroje UAB „Baltus“. Su šalimis susipažino, kai vyko apžiūrėti parduodamo namo. Namas buvo su stogu ir polistirolu apšiltintomis sienomis, viduje nebuvo nieko. Atsakovei namas patiko, todėl pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys susitarė, jog įvyks žemės sklypo pirkimas, o dėl namo pasirašys rangos sutartį. Pagal rangos sutartį turėjo atsiskaityti už neatliktus darbus. Tarp šalių įvyko konfliktas, nes pritrūko pinigų, todėl buvo pasirašytas vekselis. Buvo siūlyta atsakovei namą parduoti, tačiau atsakovė nesutiko. Apie jokius namo defektus atsakovė jos neinformavo, po konflikto tarp ieškovės ir atsakovės, ji bandė skambinti ir išsiaiškinti situaciją, tačiau jai į skambučius nebuvo atsiliepta.
Liudytojas R. M. parodė, jog yra teismo ekspertas, statinio ekspertizės vadovas, stažas 43 metai. Atvykęs į ginčo objektą buvo du kartus. Nurodė, jog statant vieno buto namą nėra reikalingas techninis prižiūrėtojas, o turi būti atestuotas darbų vadovas, tokio nebuvo. Iškart pastebėjo trūkumus, jog grindų išlyginamasis sluoksnis yra 7 cm, po jomis padengtas minkštas polisterolis, grindys neatitinka projekto, nes grindų armatūra pakelta, ji turėtų laikyti grindis, kitu atveju grindys pradės trūkinėti, siena buvo įdrėkusi 12 procentų, kai norma yra apie 3 procentus, langai sudėti blogai – apatinis lango rėmas yra 70 mm storio, nėra jokio apšiltinimo, todėl galimas pelėsis, vėjo pralaidumas. Vienas rėmas yra butaforinis, kuris peršąla. Aplink langus iš viršaus ir šonų yra sudėtos apsauginės juostelės nuo vėjo, o iš apačios tokios vėjo izoliacijos nėra. Durų kokybė prasta. Name nėra sudėta nei garso, nei vėjo izoliacijos. Stogas uždėtas blogai, nėra garso izoliacijos. Padaryti trūkumai yra esminiai, nes nesilaikyta projekto ir statybos reglamento. Turi būti sertifikuotas pastatas, grindys ir durys pakeistos, langai pakeisti ir sudėti tinkamai, stogą sutvarkyti. Kai tikrino langus, vidinės palangės nebuvo sudėtos. Palangės įdėjimas neturi jokios įtakos termovizijai. Šiame name gyventi galima, tačiau jis neatitinka A klasės, todėl namo negalės priduoti, įregistruoti ir parduoti.
Liudytojas E. A. parodė, jog turi aukštąjį universitetinį inžinieriaus išsilavinimą, miesto statybos inžinierius, UAB „ARD“ projektų ir statybos vadovas. Ieškovė paprašė jo įvertinti ginčo objektą. Namas yra apie 85 procentų baigtumo. Namą apžiūrėjo vizualiai iš išorės, lipo ant stogo, tačiau viduje nebuvo. Matė byloje pateiktas nuotraukas. Mano, jog nebaigtam ir neužsandarintam namui daryti termoviziją ir kelti reikalavimus, kad jis atitiktų A klasę negalima. Mano, jog grindys name yra įrengtos teisingai, nes armatūra kaip laikantis elementas prie kurio tvirtinamas grindinis šildymas, o nuotraukose matomos deformacinės siūlės ir jos nėra brokas. Sienos yra tinkamos, nes termoizoliacinis sluoksnis užarmuotas ir tarnauja kaip termoizoliacinis ir nuo vėjo, ir nuo saulės saugo. Projekte nėra numatyta atskirai įrengti vėjo izoliaciją. Stogas niekur neleidžia vandens ir yra įrengtas teisingai. Langai įstatyti mūre yra ir pigesnis variantas, ir užsandarinti yra paprasčiau. Iš išorės nepastebėjo jokių langų montavimo problemų. Iš nuotraukų matyti, jog angokraščiai neįrengti, todėl ir apatinis angokraštis neįrengtas (turi būti ne tik tinko sluoksnis, bet ir termoizoliacinis sluoksnis, gipskartonis arba užarmuojama tinkleliu, po to glaistoma ir dažoma). Pirmiausia turėtų būti užklijuojamos difuzinės juostelės, kad galėtų kvėpuoti ir išleistų drėgmę iš vidaus į išorę ir neįsileistų iš išorės į vidų, tik tada klijuojama termoizoliacija ir daroma apdaila. Iš nuotraukų matyti, kad neužsandarinti ir neužklijuoti langai, nėra jokios apdailos. Iš išorės nebuvo baigta angokraščių apdaila, nedėtas dekoratyvinis tinkas ant termoizoliacijos. Iš nuotraukos matyti, kad nebuvo baigta garo izoliacija, ji reikalinga, nes drėgmė kauptųsi ir lubų termoizoliacijoje, esant šalčiui ta drėgmė užšąla ir jokio šilumos efekto nebėra, šilumos nuostoliai. Durų patikrinti negalėjo, bet mano, jog jos sureguliuojamos, o kokybė nurodoma gamintojo dokumentuose. Stogo garso izoliacijos taip pat negalėjo patikrinti. Mano, jog nuotraukos ne ginčo namo stogo, nes buvo užlipęs ir tokio profilio stogo nerado. Name tarp grindų ir pamatų dėta kompensacinė juosta, sandūroje gali atsirasti dulkių, o pro nebaigtus angokraščius atsirasti drėgmės ir augalų sėklų, todėl palankiomis sąlygomis augalai galėjo sudygti viduje namo. Kadangi darbai sustabdyti, todėl tokie ir rezultatai. Darbai turi būti vykdomi nuosekliai. Namo mikroklimatas blogas, neventiliuojama, negyvenama ir namas neužkonservuotas tinkamai, todėl ir pelėsis, ir drėgmė kaupsis. Jo nuomone nėra užbaigti angokraščiai, stogas, garo izoliacija. Mano, jog langų ir stogo permontuoti nereikia, grindų taisyti taip pat nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą. Tarp ginčo šalių 2018-02-13 sudaryta preliminarioji sutartis dėl sklypo pirkimo-pardavimo, kurioje šalys patvirtina, jog yra susitarusios dėl žemės sklypo ir nebaigto namo statybos, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo už 85 000 Eur; įsipareigojo turto pirkimą ir perdavimą padaryti iki 2018-04-20, o pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo dar iki 2018-07-20 įvykdyti darbus pagal Priedą Nr. 1. (įvesti vandenį ir nuotekas į namą; fasado apdaila, lietvamzdžiai, pakalimai, klinkerinė plytelė ir dekoratyvinis tinkas pagal projektą; stogo apšiltinamas; santechnikos išvedžiojimas name ir grindinis šildymas be katilo; elektros instaliacija iki 100 taškų, signalizacija; tinkavimas, glaistymas, dažymas; sklypo išlyginimas; laminatas iki 10 Eur/kv.m; plytelės iki 12 Eur/kv.m (tualetas ir vonia); atlikti sandarumo testą, kad namas atitinka A kategoriją). 2018-04-23 dienai atsakovė sumokėjo 65 000 Eur. 2018-04-19 surašytas skolos raštelis, kuriuo atsakovė patvirtino, jog ieškovei skolinga 20000 Eur.
2018-05-02 Klaipėdos m. 7-ojo notarų biure pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės įsigijo už 7400 Eur (2018-04-19 kvitas) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir šalys patvirtino, jog pirkėja (atsakovė) priėmė žemės sklypų planus, 2017-08-21 statybos leidimą naujam statiniui, pastato projektą ir projektinę dokumentaciją ir kitus dokumentus, susijusius su žemės sklypo eksploatacija; pirkėjas patvirtino, jog pretenzijų neturi.
Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei įregistravo 2018-08-03 Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB -30-180803-00614 pagrindu 85 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 2018-07-24, vidutinė rinkos kaina 57500 Eur. Iš 2018-07-23 namų valdos vertinimo ataskaitos Nr. KL-N-18-155 matyti, jog atsakovei priklausančio ginčo namo vertė 78000 Eur, pastatas nebaigtos statybos, statybai ir apdailai naudojamos šiuolaikiškos medžiagos, statybų būklė labai gera, visame name išvedžiota grindinio šildymo sistema, plastikiniai pakeliami garažo vartai, viduje – grindų danga – monolitinis betonas, plytelės, sienos – dažytos, plytelės, tinkas, lubos – stogo apšiltinimo plėvelė, medžio drožlių plokštės, langai – plastikiniai su stiklo paketais, išorės durys – šarvuotos, yra elektra, vietinis vandens gręžinys, vietinis nuotekų šalinimas, išoriškai apžiūrėjus pastatą - konstrukcijų pažeidimų nepastebėta, gyvenamojo namo baigtumas – 85 proc.
Skolos paskaičiavime šalys pasirašė dėl 17000 Eur skolos, taip pat nurodė kokius dar turi atlikti ieškovė rangos darbus (duris sureguliuoti, atlikti sandarumo testą ir atiduoti valymo įrenginių dokumentus) ir kokių nebeatliks, nes atliko atsakovė. 2018-09-26 surašytas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2018-11-15 sumokėti 7000,00 Eur ieškovei.
2018-10-05 atlikta dalinė statinio ekspertizė statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R. M., jam pateiktas statinio techninis darbo projektas Nr. EEIV-17-05-TDP, ekspertas rekomendavo pakeisti langus ir išorės duris, jas įstatyti tinkamai, sudėti izoliacinius sluoksnius, atlikti apdailą ir apskardinti, taip pat perdaryti grindis pagal projektą ir statybos reglamentą. Sudarė 2018 m. spalio mėnesio lokalinę sąmatą trūkumams ištaisyti už 10305,05 Eur. 2018-10-15 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius atliko mikrobiologinį tyrimą ir nustatė, jog ginčo objekte aptiktas pelėsinis grybas. 2019 m. vasario mėnesį atlikta dalinė statinio ekspertizė statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R. M., kurioje nurodyta, jog netinkamai atlikti grindų betono sluoksnio armatūros įrengimo darbai, todėl reikia išardyti ir iš naujo įrengti „švarių“ betono grindų sluoksnį; netinkamai atlikti langų ir durų sandarinimo sienų angose darbai, netinkamai atliktas išorės palangių skardinimas, netinkamai atliktas stogo skardinimas, todėl reikalinga iš naujo sumontuoti langus ir išorės duris, tinkamai atliekant angų skardinimą ir sandarinimą, išardyti stogo dangą ir sumontuoti pagal reikalavimus; nekokybiškai įrengtos garo, vėjo ir šilumos izoliaciniai sluoksniai išorės sienų angose, langų ir durų montavimo vietose, trūkumų šalinimui parengta lokalinė sąmata už 11671,25 Eur. Fotonuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina apie name esančius trūkumus (grindų, langų, durų, stogo). Atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo už drenažo darbus 260 Eur, 2018-10-26 UAB „Vidara“ užsakymo – sutartis patvirtina dėl stogo lietvamzdžio įrengimo ginčo name, kaina – 377,80 Eur.
Iš ieškovės pateikto Statinio techninio darbo projekto Nr. EEIV-17-05-01-TDP matyti langų suprojektavimas vidaus pusėje, pateiktas Laida 1 aiškinamasis raštas, parengta 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovė 2019-10-17 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijų skyrių su prašymu dėl informacijos apie projekto Nr. EEIV-17-05TDP naujos laidos korektūrą ir išdavimą. Iš 2019-10-28 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijų skyriaus rašto nustatyta, jog skyrius informavo atsakovę, jog ginčo objektui statyti 2017-08-21 išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-170821-00508, o pakartotinai dėl projekto korektūros ir kito statybos leidimo ginčo objektui per IS Infostatyba nebuvo kreiptasi.
Ieškovė pateikė durų, langų bei valymo sertifikatus bei E. A. atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo specialisto išvadą. Iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro rašto nustatyta, jog E. A. suteikti kvalifikacijos atestatai Nr. 34210 ir Nr. 36471 nesuteikia jam teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti aktus.
Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresas (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bei priklausė nekilnojamasis turtas: butai, žemės sklypas su gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas atsakovei.
Dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas.
Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).
Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp šalių 2018 m. vasario 13 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje šalys susitarė dėl žemės sklypo ir nebaigto namo statybos, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo už 85 000 Eur; įsipareigojo turto pirkimą ir perdavimą padaryti iki 2018-04-20, o pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo dar iki 2018-07-20 įvykdyti darbus pagal Priedą Nr. 1. (įvesti vandenį ir nuotekas į namą; fasado apdaila, lietvamzdžiai, pakalimai, klinkerinė plytelė ir dekoratyvinis tinkas pagal projektą; stogo apšiltinamas; santechnikos išvedžiojimas name ir grindinis šildymas be katilo; elektros instaliacija iki 100 taškų, signalizacija; tinkavimas, glaistymas, dažymas; sklypo išlyginimas; laminatas iki 10 Eur/kv.m; plytelės iki 12 Eur/kv.m (tualetas ir vonia); atlikti sandarumo testą, kad namas atitinka A kategoriją). Šios sutarties dalį šalys įvykdė sudarydamos 2018 m. gegužės 2 d. Klaipėdos m. 7-ojo notarų biure žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kita preliminarios sutarties dalis – sudaryti namo pirkimo–pardavimo sutartį bei atlikti namo statymo darbus ieškovė įsipareigojo iki 2018-07-20. Kaip matyti namo pirkimo – pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta. Šalys susitarė, jog bendra žemės sklypo ir nebaigto statomo namo (su ieškovės būsimais atliktais statybos darbais) sumą sudaro 85000 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog dar nesudarius žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, atsakovė ieškovei 2018 m. balandžio 23 d. buvo sumokėjusi 65000 Eur, 2018 m. balandžio 19 d. atsakovė pasirašiusi skolos raštelį, jog ieškovei skolinga 20 000 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog iš esmės ieškovė įsipareigojo pastatyti namą su daline apdaila, o atsakovė namą priimti ir sumokėti visą sutartą 85000 Eur sumą ir už žemės sklypą, ir už pastatytą namą. Nei viena šalis nesiekė sudaryti notarinės namo pirkimo pardavimo sutarties, taip pat sudaryti rašytinės statybų rangos sutarties, tarpusavio pasitikėjimo pagrindu ir žodiniu susitarimu, atsakovei buvo svarbiausia, jog ieškovė tinkamai atliktų namo statybos darbus ir ji galėtų gyventi ieškovės pastatytame name.
Rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio, apibrėžiančio statybos rangos sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys atliko derybinius veiksmus, tiek žodžiu, tiek preliminarioje sutartyje, aptarė sutarties sąlygas, darbų apimtį, kainą, terminą – abi šalys aktyviais veiksmais pradėjo ją vykdyti. Atsakovė dar iki žemės sklypo pirkimo pardavimo ieškovei sumokėjo 65000 Eur. Atitinkamai ieškovė vykdė su atsakove sutartus namo statybos darbus. Įstatymas nenumato rangos sutartimis privalomos rašytinės formos, todėl sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma, tiek konkliudentiniais veiksmais. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalių susitarimas buvo sudarytas žodžiu, iš dalies raštu bei šalių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) ir tarp šalių susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai.
Teisminio proceso metu, atsakovė teigė, jog ieškovė kartu su draugu A. B. yra ne vieną namą pastačiusi, pateikė nekilnojamojo turto išrašus, iš kurių matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, kurį pardavė atsakovei, du butai, tačiau konkrečių įrodymų, jog ieškovė užsiėmė statybos verslu nepateikė. Trečiasis asmuo E. E. nurodė, kad ieškovei yra rengęs kelis namo projektus ir tai patvirtino pati ieškovė, kadangi asmeniškai statėsi sau namą ir draugo seseriai. Ieškovė paaiškino, jog atsakovei ketino parduoti žemės sklypą ir namą su daline apdaila, tačiau pati atsakovė prašė jos užbaigti pastatyti namą. Ieškovė nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, yra apskaitininkė, finansininkė, o jos draugas A. B. (liudytojas) atliko tik kai kuriuos statybos darbus, iš esmės namo statyboms samdė įmones – viena įstatė langus, kita įrengė stogą, trečia įrenginėjo grindis, bendradarbiavo ir tarėsi su atsakove, kuri kasdien atvykdavo į statomą namą. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės vykdoma veikla atitinka veiklos, kuri pripažįstama verslu esminius požymius. Nėra duomenų, kad ieškovės statybų paslaugų teikimas buvo nuolatinė jos veikla, pagrindinis pajamų šaltinis. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės veikla nebuvo nuolatinė, savarankiška ir tuo siekė ekonominės naudos.
Ginčo namas pradėtas statyti gavus statybos leidimą 2017-08-21 pagal ieškovės užsakymu parengtą Statinio techninį darbo projektą, kurio sprendinys dėl langų įstatymo 2017-08-30 ieškovės prašymu buvo pakeistas. Šalys patvirtino, jog perkant žemės sklypą, namas buvo dalinai pastatytas – sienos, stogas, langai, durys. Dalinė statyba įregistruota nekilnojamojo turto registre nebuvo, liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog galimai namo baigtumas buvo apie 40 procentų.
Atsakovės pasiūlymą pabaigti pastatyti namą, ieškovė priėmė kaip fizinis asmuo ir tokiu būdu patvirtino ir įvertino savo gebėjimus, patirtį, kvalifikaciją kaip pakankamą namo statybos užbaigimui, ko pasekmėje darytina išvada, kad tarp šalių faktiškai susiklostė statybos rangos teisinis santykis ir ieškovė kaip rangovė prisiėmė atsakomybę tinkamai ir kokybiškai atlikti statybos darbus.
Siekiant kvalifikuoti santykius, svarbu paminėti ir tai, kad šalys pasirašydamos 2018 m. vasario 13 d. preliminarią sutartį, iš esmės sutarties priede susitarė dėl konkrečių statybos darbų atlikimo tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl šioje sutartyje įtvirtinti šalių įsipareigojimai vertintini taip pat kaip rangos sutarties teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalys, teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ieškovė pastatė namą ir atliko statybos darbus nurodytus preliminarioje sutartyje. Ir ieškovė, ir atsakovė patvirtino, jog rašytinės statybos rangos sutarties jos nesudarinėjo, nes santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu. Žodinis šalių susitarimas dėl statybos rangos apsunkina sutarties sąlygų turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, taip pat šalių atsakomybės ribų nustatymą. Visgi, esant aptartai aplinkybei, spręsti dėl tarp šalių sudarytos žodinės sutarties turinio, šalių teisių ir pareigų apimties bei šalių atsakomybės ribų galima atsižvelgus į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį vykdant prievoles (statybos darbus), taip pat elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), taip pat į ginčui taikytiną įstatyminį teisinį reguliavimą. Tokią poziciją akcentuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, nutarties 69 punktas).
Taigi, preliminarios sutarties ir žodinių susitarimų bei konkliudentinių veiksmų pagrindu, ieškovė pastatė atsakovei gyvenamąjį namą bei iš dalies atliko šalių preliminarios sutarties priede Nr.1 aptartus darbus. Kaip minėta ankščiau, ieškovė rūpinosi namo statyba, pirko medžiagas, organizavo darbus ir turėjo daugiau patirties statybose nei atsakovė, juolab, kad pati ieškovė sau jau buvo pasistačiusi gyvenamąjį namą. Šalys savo santykių rašytiniais dokumentais neįformino, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, dėl kokių darbų, kokia apimtimi, kokiomis sąlygomis šalys buvo susitarusius. Tačiau analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog realiai ieškovė atliko šiuos statybos rangos darbus – pastatė namą: pastatė sienas, sudėjo langus, duris, stogą, įvedė vandenį ir nuotekas į namą; atliko kai kuriuos fasado apdailos darbus, įrengė pora lietvamzdžių, pagal projektą tinkavo dekoratyviniu tinku; apšiltino stogą; išvedžiojo santechniką name ir grindinį šildymą be katilo; įrengė elektros instaliaciją iki 100 taškų, signalizaciją; tinkavo, glaistė, dažė. Preliminarios sutarties pagrindu visus priede sutartus darbus ieškovė turėjo atlikti iki 2018 m. liepos 20 d., tačiau pasak ieškovės atsakovė būtent tomis dienomis sustabdė ieškovės darbus, sakydama, jog ketina imti banko paskolą, todėl būtina atlikti turto vertinimą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2018 m. liepos 23 d. namų valdos vertinimas atliktas, turto vertė 78000 Eur; 2018 m. liepos 24 d. išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės vardu nuosavybė įregistruota į 85 procentų nebaigtos statybos namą. Atsakovė ir ieškovė patvirtino, kad tarp šalių kilo konfliktas dėl šalių sutartos likusios kainos sumokėjimo, tai yra dėl 20000 Eur. Atsakovei sustabdžius statybos darbus, ieškovė nebegalėjo atlikti likusių darbų, šalys tarpusavyje nebebendravo. Ieškovė kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūros agentę, kuri suorganizavo šalių susitikimą, ko pasekmėje atsakovė ir ieškovė raštu susitarė dėl atliktų darbų ir 20000 Eur skolos detalizacijos – ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga 20 000 Eur, tačiau iš šios sumos atima bendru sutarimu aptartas sumas, tai yra 426,50 Eur pardavėjo (ieškovės) skola, 365,00 Eur pakalimai, 1080,00 Eur lubos, 800 Eur gręžinys, 100 Eur sklypo lyginimą, 228,50 Eur lietvamzdžiai), taigi iš viso susitarė atimti 3000 Eur. Liko skola 17000 Eur, o ieškovė pažadėjo sureguliuoti duris, atlikti sandarumo testą ir atiduoti valymo įrengimų dokumentus. Teismas laiko, jog ši skolos detalizacija gali būti laikoma darbų priėmimo -perdavimo aktu bei skolos už atliktus statybos rangos darbus patvirtinimo aktu. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog dar tą pačią dieną 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 10000 Eur ir pasirašė vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėti 7000,00 Eur. Iš esmės, 2018 m. rugsėjo 26 d. šalys įvertino kokie darbai buvo pagal preliminarią sutartį padaryti ir kurie ne, ieškovė neatliko lietvamzdžių montavimo, pakalimų, sklypo lyginimo, laminato įdėjimo, plytelių klijavimo, šiuos darbus ieškovė būtų atlikusi, jei nebūtų prieštaravusi atsakovė, kuri nusprendė pati pabaigti šiuos darbus. Atsakovė nurodė, kad pasirašant 2018 m. rugsėjo 26 d. vekselį, ji ieškovei reiškusi pretenzijas dėl esamų trūkumų, rodžiusi fotonuotraukas, tačiau ieškovė manė, jog tai mažareikšmiai trūkumai ir pažadėjo sureguliuoti duris, atlikti sandarumo testą ir atiduoti valymo įrengimus. Analizuojant preliminariąją sutartį ir šalių teismo posėdžio metu nurodytus atliktus ir neatliktus statybos darbus, rašytinius įrodymus, akivaizdu, jog abi šalys turėjo tikslą pastatyti namą, tačiau konkrečių įsipareigojimų ir iš jų nevykdymo kilsiančių pasekmių nei viena šalis nenumatė.
Dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus
CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad viena iš įstatyme įtvirtintų užsakovo pareigų yra atsiskaityti už rangovo atliktus darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atsiskaitė už žemės sklypą (7400 Eur) ir už pastatytą namą ir atliktus darbus 67600 Eur, kad iš viso yra sumokėjusi 75000 Eur, tačiau ieškovė teigia, kad liko neapmokėta 7000 Eur šalių sutarta suma, kurios mokėjimo įvykdymą šalys užtikrino įformindamos 2018 m. rugsėjo 26 d. pasirašytu vekseliu. Ieškovė šio vekselio pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 7000 Eur skolos. Atsakovė nurodė, kad pinigų iš ieškovės nesiskolino, vekselį išdavė ir jame nurodė, jog skola yra 7000 Eur.
Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti 7000 Eur skolą.
Kaip žinia, vekselis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015).
Nagrinėjamu atveju, 7000 Eur vertės vekselis pasirašytas 2018 m. rugsėjo 26 d. ir turėjo būti apmokėtas iki 2018-11-15, tačiau apmokėtas nebuvo, taip pat jis nebuvo pateiktas notarui Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo. ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti rekvizitai, kurie turi būti nurodyti pasirašant paprastąjį vekselį. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata yra ir CK 1.105 straipsnio 5 dalyje, kuri galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista, ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).
Įvertinus tai, jog šalių 2018 m. rugsėjo 26 d. pasirašytas vekselis, neturėjo notarinės formos, todėl jis negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tačiau tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais.
Abi šalys patvirtino, jog ieškovė pinigų atsakovei neskolino, o atsakovė iš ieškovės nesiskolino ir jokių pinigų negavo, todėl akivaizdu, jog tarp šalių paskoliniai santykiai nesusiklostė. Atsakovė vekselį išdavė, nes ji buvo likusi skolinga ieškovei pagal šalių sudarytą namo statybos rangos sutartį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė atliko atsakovei statybos rangos darbus, o atsakovė šiuos darbus priėmė. Atsakovė liko skolinga 7000 Eur, tai patvirtina skolos ir darbų aktas, kuriuo suderinta skola, ko pasekmėje šalių sutarimu, atsakovė išdavė 2018 m. rugsėjo 26 d. vekselį kaip šios skolos įvykdymo užtikrinimo priemonę.
Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jo abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta.
Įvertinus tai, jog vekselis šiuo atveju netapo vertybiniu popieriumi, tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. vekseliu buvo užtikrinta skola atsakovei, kylanti iš statybos rangos sutarties, kurios dydis 7000 Eur ir patvirtinta pasirašytu skolos ir darbų aktu, be to, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino skolą, teismas daro išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai, o atsakovės išduotas vekselis buvo kaip atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus ieškovei įvykdymo užtikrinimo priemonė.
Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole, susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Iš to seka, jog šalys susitarė, jog žemės sklypas ir namas bus pastatytas už bendrą 85000,00 Eur sumą ir abi šalys sutiko, kad vekseliu užtikrina būtent šį susitarimą, jog atsakovė vis dar skolinga 7000 Eur už atliktus statybos darbus.
Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.653 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).
Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Darbų kaina - tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis).
Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė per sutarties vykdymo laikotarpį būtų reiškusi pretenzijas dėl darbų kainos, prašiusi pakeisti sutarties kainą ir tik kilus klausimui dėl galutinio apmokėjimo, kilo ginčas, jog šalių numatyta kaina, anot atsakovės yra per didelė, kadangi kai kuriuos darbus atliko ir ji pati, o dalis darbų atlikta su trūkumais. Byloje nustatyta, jog bendra kaina už žemės sklypą ir pastatytą namą, šalių susitarimu, nustatyta 85000 Eur. Žemės sklypas nupirktas už 7400 Eur, reiškia namas turėjo būti pastatytas už 77600 Eur. Duomenų, jog šalių sutarti ir atlikti darbai gali būti įkainojami kitokia suma, atsakovė į bylą nepateikė. Iš esmės ginčo dėl darbų kainos nėra, šalys ginčijasi dėl sutartų darbų masto ir atliktų darbų kokybės.
Ieškovė ieškiniu reikalauja atsakovės sumokėti 7000 Eur, tai yra sutartos kainos likutį, o atsakovė teigia, jog ieškovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės ir dėl šios priežasties atsakovė atsisako sumokėti 7000 Eur. Be to, atsakovė byloje pareiškė patikslintą priešieškinį dėl 11671,25 Eur nuostolių atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje atsakovės patikslintu priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų. Atsakovė, prašydama netenkinti ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo, kartu siekia įgyvendinti savo teisę gintis ir patikslintu priešieškiniu reikalauja nuostolių atlyginimo, grįsdama savo reikalavimą netinkama ieškovės atliktų darbų kokybe. Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Šiuo atveju, ieškovė ir atsakovė susitarė už ieškovės neatliktus darbus ir atsakovės pačios atliktus darbus atskaityti 3000 Eur iš 20000 Eur atsakovės skolos ir atsakovės skola liko 17000,00 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei 10000,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovė liko skolinga 7000 Eur. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).
Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovei 7000 Eur, neginčijo šios sumos ir neprašė sumažinti šalių sutartos statybos darbų kainos, tačiau reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Įvertinus, tai, jog atsakovė pripažino 7000,00 Eur skolą, o ieškovė įrodė, jog atliko sutartus darbus, o darbus kuriuos atliko pati atsakovė ir kurių neatliko ieškovė už 3000,00 Eur išminusavo iš atsakovės skolos, byloje nėra duomenų, jog atsakovė skolą už atliktus darbus ieškovei yra sumokėjusi, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 7000 Eur skolą už atliktus darbus.
Dėl nuostolių atlyginimo
CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašo atlyginti 11671,25 Eur nuostolius, nes ieškovės atlikti darbai su trūkumais.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė jokių pastabų apie netinkamą darbų kokybę darbų atlikimo metu nereiškė. 2018 m. liepos 24 d. išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės vardu nuosavybė įregistruota į 85 procentų nebaigtos statybos namą. Tik 2018 m. rugsėjo 26 d. šalys pasirašė skolos detalizaciją, kurią abi teismo posėdžio metu patvirtino, jog tai darbų priėmimo –perdavimo aktas. Teismo nuomone ši skolos detalizacija pasirašyta galimai kaip darbų perdavimo priėmimo aktas, iš esmės atsakovė faktiškai darbų rezultatą priėmė, be to, abi šalys teismo posėdžio metu būtent ir patvirtino, kad šia skolos detalizacija šalys susitarė dėl neatliktų darbų sumos minusavimo bei ieškovė įsipareigojo pašalinti kai kuriuos trūkumus (duris sureguliuoti, atlikti sandarinimo testą, atiduoti dokumentus). Atsakovė apie pastebėtus atliktų darbų trūkumus pastabų neįrašė, tačiau suprantama, jog trūkumai dėl durų įstatymo buvo, kadangi ieškovė įrašė, jog jas reikia sureguliuoti. Manytina, jog kitokių akivaizdžių trūkumų nebuvo, tačiau atsakovė, turėdama prievolę ieškovei sumokėti 7000 Eur ir atsižvelgdama į tai, kad pasak atsakovės, ieškovė nekreipė dėmesio į išsakytas pastabas dėl atliktų darbų trūkumų, kreipėsi į teismo ekspertą R. M., kuris nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus ir apskaičiavo šių trūkumų šalinimo kaštus.
Reikalavimas atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į konkrečias šio ginčo faktines aplinkybes, t. y. kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, turi būti analizuojamas pagal sutartinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.256-6.262 straipsniai), imant domėn statybos rangos teisinių santykių ypatumus. Iš esmės tai, kad rangos atveju taikoma sutartinė civilinė atsakomybė pritaria ir nacionalinių teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-537-302/2015).
Minėta, jog ieškovė kaip rangovė savo rizika prisiėmė pastatyti namą ir turėjo atlikti statybos darbus tinkamai ir kokybiškai. Pažymėtina, kad rangovas (šiuo atveju ieškovė) atsako užsakovui (atsakovei) už nukrypimus nuo normatyvių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą, tai yra ieškovės atliktų darbų trūkumus ir jų šalinimo kaštus atsakovė įrodinėja teismo eksperto R. M. parengta 2018 m. spalio 5 d. statinio dalinės ekspertizės išvada Nr. 18-03E ir 2019 m. sausio 28 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 19-03E, lokalinėmis sąmatomis.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės užsakymu 2018 m. spalio 5 d. mėnesį buvo atlikta dalinė statinio ekspertizė statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R. M., jam pateiktas statinio techninis darbo projektas Nr. EEIV-17-05-TDP, ekspertas rekomendavo pakeisti langus ir išorės duris, jas įstatyti tinkamai, sudėti izoliacinius sluoksnius, atlikti apdailą ir apskardinti, taip pat perdaryti grindis pagal projektą ir statybos reglamentą. Sudarė 2018 m. spalio mėnesio lokalinę sąmatą trūkumams ištaisyti už 10305,05 Eur. 2018-10-15 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius atliko mikrobiologinį tyrimą ir nustatė, jog ginčo objekte aptiktas pelėsinis grybas. 2019 m. sausio mėnesį atlikta dalinė statinio ekspertizė statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R. M., kurioje nurodyta, jog netinkamai atlikti grindų betono sluoksnio armatūros įrengimo darbai, todėl reikia išardyti ir iš naujo įrengti „švarių“ betono grindų sluoksnį; netinkamai atlikti langų ir durų sandarinimo sienų angose darbai, netinkamai atliktas išorės palangių skardinimas, netinkamai atliktas stogo skardinimas, todėl reikalinga iš naujo sumontuoti langus ir išorės duris, tinkamai atliekant angų skardinimą ir sandarinimą, išardyti stogo dangą ir sumontuoti pagal reikalavimus; nekokybiškai įrengtos garo, vėjo ir šilumos izoliaciniai sluoksniai išorės sienų angose, langų ir durų montavimo vietose, trūkumų šalinimui parengta lokalinė sąmata už 11671,25 Eur.
CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
Ieškovė, atsikirsdama atsakovei, pateikė statybos inžinieriaus (specialisto) E. A. atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo specialisto išvadą, kuri atlikta 2019 m. vasario 18 d. bei jo pateikta išvada, kad ginčo objekte darbai buvo vykdomi be esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių; taip pat tai, jog 2019 m. vasario mėnesį dalinėje statinio ekspertizėje surašytos statinio ekspertizės vadovo, teismo eksperto R. M., įvardinti defektai nepagrįstai, kadangi nebaigtų darbų vertinimas, vykdant statinio dalinę ekspertizę, kuomet statinio savybėms keliami baigtinio produkto reikalavimai, atliktas pažeidžiant teises aktus; to pagrindu ir defektų ištaisymo sąmata yra niekinė.
CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti teismo ekspertizę.
Nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl atliktų statybos darbų kokybės ir nustatytų trūkumų, jų atsiradimo priežasčių, nurodytų darbų atlikimo būtinumo bei kainos, teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi siūlė šalims apsvarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, tačiau šalys prašymų skirti teismo ekspertizę neteikė, teismo posėdžio metu teismas kelis kartus šalims siūlė atlikti teismo ekspertizę, tačiau šalys nesutiko, atsakovė motyvavo tuo, jog ieškovės darbo trūkumai įvertinti teismo eksperto R. M., o ieškovė teigė, jog ji neturi pareigos įrodinėti.
Teismas nurodo, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką – ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).
R. M. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kuriam suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas (Statiniai: visi statiniai (išskyrus branduolinės energetikos objektų statinius), suteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: konstrukcijų. Statinio dalies ekspertizės darbo sritis: konstrukcijų.
Iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašto nustatyta, kad E. A. suteikti kvalifikacijos atestatai Nr. 34210 ir Nr. 36471 nesuteikia jam teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti aktus.
Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu tiek eksperto R. M., tiek specialisto E. A. nuomonės išsiskyrė. Šalys – ieškovė ir atsakovė – dėl teismo ekspertizės skyrimo nesutiko.
Teismas pažymi, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių šalių reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, ekspertas R. M. atsakovės užsakymu į ginčo objektą buvo nuvykęs du kartus pagal atsakovės užsakymą, kur vadovaudamasis Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais ir pateiktu techninio darbo projektu Nr. EEIV-17-05-TDP, atliko ginčo statinio vizualinę apžiūrą, tyrimus ir fotofiksaciją. 2018 m. spalio 1 d. nustatė, jog ginčo objekto angų (apatinių palangių) lauko apskardinimas įrengtas netinkamai, nesilaikant projekto; langai ir lauko durys netinkamai įstatytos į šaltą lauko išorinį elementą, todėl pažeistas esminis statinio reikalavimas; langams ir durims netinkamai įrengti izoliaciniai sluoksniai; lauko durys abejotinos kokybės, netinkamos kaip lauko durys (ieškovė pateikė durų gamintojo sertifikatą, jog tai yra lauko durys); grindys įrengtos netinkamai; neperduoti statyboje panaudoti atitikties dokumentai. Ekspertas nurodė pakeisti langus ir duris, sudėti izoliacinius sluoksnius, apskardinti ir atlikti apdailą pagal projektą, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, statybos taisyklėmis, medžiagų ir gamintojų instrukcijomis. Pateikė išvadą, kad padaryta daug grubių pažeidimų ir esminių statinio reikalavimų pažeidimų – pažeistas STR2.01.01(6):2008 „Esminis startinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“.
2019 m. sausio mėnesį ekspertas R. M. vyko dar kartą į ginčo objektą, atliko ginčo statinio vizualinę apžiūrą, tyrimus, termoviziją ir fotofiksaciją. Dalinėje statinio ekspertizėje Nr. 19-03E nurodė, jog netinkamai atlikti grindų betono sluoksnio armatūros įrengimo darbai, todėl reikia išardyti ir iš naujo įrengti „švarių“ betono grindų sluoksnį; netinkamai atlikti langų ir durų sandarinimo sienų angose darbai, netinkamai atliktas išorės palangių skardinimas, netinkamai atliktas stogo skardinimas, todėl reikalinga iš naujo sumontuoti langus ir išorės duris, tinkamai atliekant angų skardinimą ir sandarinimą, išardyti stogo dangą ir sumontuoti pagal reikalavimus; nekokybiškai įrengtos garo, vėjo ir šilumos izoliaciniai sluoksniai išorės sienų angose, langų ir durų montavimo vietose.
Teismo posėdžio metu ekspertas R. M. pateiktas išvadas patvirtino ir nurodė, jog savo parengtų išvadų nekeistų. Jo nuomone, ginčo objekte gyventi galima, tačiau namas neatitinka A klasės, todėl būtų apsunkintas namo pridavimas, perleidimas.
Ieškovė nesutiko su ekspertu, nurodė, jog kai kurie darbai neužbaigti būtent dėl to, jog atsakovė stabdė darbus 2018 m. liepos mėnesį ir ji atsakinga už dabartinę namo būklę, tai yra už tai, jog kaupiasi drėgmė ir pelėsis. Nurodė, kad nėra visiškai įrengti angokraščiai, liko atlikti jų apdailą, o atsakovė turėjo įsirengti vidines palanges, o durys yra tinkamos kokybės ir ji buvo įsipareigojusi jas sureguliuoti, tačiau atsakovei nebendraujant, nepavyko įeiti į namą ir atlikti likusių darbų. Todėl pasikvietusi statybos inžinierių E. A. negalėjo patekti į ginčo objekto (statomo namo) vidų, kuris savo tyrimą būtent ir atliko tik vizualiai apžiūrėjęs bei pakomentavo atsakovės eksperto išvadas, gavęs ekspertizės išvados medžiagą, objekto projektinę dokumentaciją ir susipažinęs su šios bylos medžiaga. Statybos inžinierius (specialistas) E. A. 2019 m. balandžio 28 d. išvadoje nurodė, jog ginčo objekte darbai buvo vykdomi be esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių, o 2019 m. vasario mėnesį dalinėje statinio ekspertizėje surašytos statinio ekspertizės vadovo eksperto R. M., įvardinti defektai nepagrįstai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, eksperto ir specialisto parodymų, ieškovės atliktų darbų kokybės vertinimas prieštaringas. Teisminio proceso metu atsakovė nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie statybos techninio projekto pakeitimą. Atsakovė pateikė 2019-10-28 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijų skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad ginčo objektui statyti 2017-08-21 išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-170821-00508, o pakartotinai dėl projekto korektūros ir kito statybos leidimo ginčo objektui per IS Infostatyba nebuvo kreiptasi. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ numatyta, kad pakeitus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Šiuo atveju, trečiasis asmuo E. E. nurodė, kadangi nebuvo keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, ginčo objektui statybos leidimo naujo nereikėjo, be to, statinio klasė taip pat nesikeitė, todėl pakoregavo statinio projekto sprendinį dėl langų ir suteikė naują laidą 1. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodyta, kad projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 (Lietuvos standartas LST 1516 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ nustatyta tvarka (42 p). Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi Statybos techninio reglamento 38–41 p. nustatyta tvarka, tačiau apie neesminį statinio projekto sprendinį (naują laidą) projektuotojui pareigos informuoti (savivaldybę ar IS Infostatyba) ar įregistruoti nėra. Ieškovė turėjo pritarti statinio projekto sprendinio laidai Nr. 1. Tai, jog atsakovė prašydama atlikti ginčo pastato ekspertizę, ekspertui R. M. nepateikė pakeisto techninio darbo projekto Nr. EEIV-17-05-01-TDP, ekspertas R. M. teismo posėdžio metu teigė, jog išvados vis tiek būtų likusios tos pačios.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, be to, byloje esant duomenų, kad E. A. neturi teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti aktus, taip pat paaiškėjus aplinkybei, jog ekspertas R. M. atlikdamas tyrimą neturėjo ginčo statinio projekto pakeitimo, susijusios su langų montavimu, tai yra pakeisto techninio darbo projekto Nr. EEIV-17-05-01-TDP, teismas sprendžia byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, nutarties 45 punktas).
Iš esmės pagrindinai ginčai tarp šalių vyko dėl pastatyto namo netinkamo langų sumontavimo ir jų apdailos, durų kokybės ir sumontavimo, grindų įrengimo, stogo konstrukcijų įrengimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
Remiantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Šiuo atveju buvo statomas ūkio būdu vienbutis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 108,66 m² ir atliekami statybos rangos darbai. Ekspertas R. M. nurodė, jog ginčo objekte turėjo būti statybos vadovas, o statybos techninis prižiūrėtojas nėra būtinas. Teismas nurodo, jog pagal Statybos įstatymo 35 straipsnį šiuo atveju statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo privalomas, šalys taip pat nebuvo sutarusios dėl statybos techninės priežiūros vykdymo. Tačiau statant tokį namą ir atliekant tokio pobūdžio statybos darbus ieškovė, būdama rangovė, privalėjo paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad statybos vadovo nebuvo. Taigi ieškovė, būdama rangovė, nesilaikė įstatymų reikalavimų ir statybos darbus vykdė nesant statybos vadovo.
Trečiasis asmuo E. E. nurodė, kad ieškovei parengė statinio techninį projektą ir pakeitė vieną sprendinį dėl langų sumontavimo. Pažymėjo, kad įstatant langą pagal projektą, neturi kauptis pelėsis, iš langų išorės turėjo būti sandarinimo (vėjo) juosta, o iš vidaus lango, stogo ir durų – garo juosta. Patvirtino, jog filmuotoje medžiagoje matyti, jog langai yra įstatyti pagal pakeistą projektą, langų sandarinimas nesikeitė. Stogui garso izoliacija yra įrengiama, jeigu yra gamintojo reikalavimai, o projekte nebuvo numatyta. Taip pat nurodė, kad grindų armatūra projekte nurodyta yra mazge.
Atsakovė teigia, kad visose grindyse turi būti armatūrinis tinklelis, kadangi grindys sutrūkinėjo, auga augalai, todėl reikia jas visas pakeisti – 105–108 m². Pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog grindys tarp kambarių yra nežymiai įtrūkusios, prie lango išdygęs augalas. Pateiktose grindų mazgo A ir B eksplikacijose (t. 1, b. l. 161, 163) nurodomos vietos apie armatūrinio tinklelio įrengimą. Ekspertas R. M. patvirtino, jog būtent grindų armatūra yra įrengta mazge, tačiau netinkamai, nes ji turėtų būti pakelta, tačiau iš nuotraukų liudytojas specialistas E. A. priešingai sprendė, jog grindų armatūra šiuo atveju atlieka kitą funkciją ir sutrūkimai pataisomi įrengiant kitą grindų sluoksnį, pavyzdžiui, laminatą. Teismas nurodo, jog atvykęs ekspertas į objektą patikrino tik nedidelę dalį grindų sluoksnio (ekspertizės nuotrauka Nr. 7, b. l. b. l. 146), visas grindų sluoksnis nebuvo atidengtas, todėl daryti išvadą jog visos grindys įrengtos netinkamai nėra jokio pagrindo. Teismas abejoja, ar tikslinga pagal ekspertą išardyti visas grindis, šalys iš esmės dėl grindų įrengimo nesiginčijo, išskyrus, jog tarp sienos ir grindų sujungimo rado augmenijos, tačiau sutiko, jog taip gali atsitikti statomame name ir tai nelaikytina trūkumu, tai patvirtino ir ekspertas R. M..
Įvertinus trečiojo asmens parodymus, matyti, jog liudytojo eksperto R. M. parengtoje išvadoje yra netikslumų dėl langų montavimo vietos, dėl stogo įrengimo. Kita vertus, ekspertas R. M. faktiškai vizualiai apžiūrėjo langų sumontavimą ir atliko termoviziją, kuri parodė, jog susidaro šalčio tiltai ir langai nėra sandarūs, kad jie nėra sandarūs patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad ne visi darbai buvo atlikti, priešingai, specialistas E. A. mano, jog termovizija iš viso neturėjo būti atlikta nebaigus pastatyti namo. Iš internetinio tinklalapio (https://www.tyrimulabaratorija.lt/sandarumo-testas) matyti, kad termovizija gali būti atliekama tiek prieš atliekant pilną namo vidaus apdailą, tiek ir po jos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad termovizija privalo būti atlikta, kaip ji teigė, tik visiškai pastačius namą, taip pat ji neatliko sandarumo testo ir tai patvirtino teismo posėdžio metu. Liudytojas teismo ekspertas nurodė, jog langų apskardinimas netinkamas, liudytojas E. A. taip pat sutiko, jog langų apskardinimą kitaip atliktų. Ekspertas nurodė, kad dėl nekokybiškai įrengtų garo, vėjo ir šilumos izoliacinių sluoksnių išorės sienų angose bus patiriami dideli šilumos nuostoliai. Pažymėtina, jog būtent ieškovė turėjo įrengti visus izoliacinius sluoksnius languose. Ieškovė nurodė, jog ji atliko vidaus langų apdailą, išorės langus apdirbimą ir skardinimą ir nors ieškovė teigia, kad visos izoliacinės juostos sudėtos, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė nepateikė gamintojų sertifikatų dėl langų kokybės ir montavimo instrukcijos. Iš nurodytų aplinkybių seka, jog langai įrengti pagal pakeistą statinio projektą, tačiau su trūkumais, nes susidaro šalčio tiltai ir langai nėra sandarūs, netinkamai atliktas išorės palangių skardinimas. Ieškovė neįrodė, jog dėl šių trūkumų kalta atsakovė.
Atsakovė teigė, jog stogas įrengtas netinkamai, nes pučiant vėjui barška, o ekspertas R. M. nurodė, kad neįrengta garso izoliacija, tačiau trečiasis asmuo statinio projektuotojas E. E. nurodė, jog projekte nebuvo nurodyta, kad reikalinga garso izoliacija, tačiau to gali reikalauti gamintojas. Ieškovė nepateikė stogo gamintojo instrukcijų kaip turi būti sumontuotas tinkamai stogas ir koks tai yra stogas. Šalys ginčijosi, jog nuotraukose ne ginčo objekto nuotraukos, tačiau priešingų ir įtikinamų rašytinių įrodymų nepateikė, liudytojas A. B. parodė, kad pats šiltino stogą ir klijavo vėjo izoliacines juostas, tačiau byloje įrodymų, ar tinkamai jos suklijuotos, nepateikė nei šalys, nei patvirtino ekspertas, o specialistas namo viduje iš viso nebuvo. Kita vertus pateiktos nuotraukos patvirtina, jog stogo skardinimo darbai vietomis atlikti netinkamai ir šiuos trūkumus būtina šalinti.
Eksperto nurodyta, jog drėksta sienos ir grindų vidaus paviršiai, nustatytas betono grindų drėgnumas 12 procentų, kaip pasak jo turi būti 3 procentai, patvirtina, jog name yra per didelis drėgnumas ir galimai atsiranda pelėsis (2018-10-15 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius atliko mikrobiologinį tyrimą ir nustatė, jog ginčo objekte aptiktas pelėsinis grybas), tačiau ar tiesiogiai dėl ieškovės atliktų darbų su trūkumais, negalima spręsti, nes namas baigtas tik 85 procentus, tyrimas atliktas kai dar nebuvo pradėtas šildyti namas, name niekas negyvena, be to, byloje yra duomenų, jog ir garo izoliacija nėra pabaigta sudėti. Liudytojas E. A. nurodė, jog išorinė namo apdaila, tai yra sienos tinkamai armuotos ir yra su termoizoliaciniu sluoksniu, o per langą buvo matyti, jog nebaigta sudėti garo izoliacija. Ar atsakinga ieškovė, kuriai neleista baigti visų darbų, ar atsakovė, teismas negalėjo nustatyti, nes šalys aplinkybių dėl to nenurodė ir nepatvirtino, objektyvių įrodymų nepateikė.
Ieškovė pateikė durų kokybės sertifikatą, jog atsakovės name įrengtos lauko durys, kad duris reikėjo sureguliuoti, ji patvirtino, tačiau kad pakeisti kitomis – ne. Iš esmės, ekspertas nurodė, jog durys abejotinos kokybės, tačiau kokios jos konkrečiai turi būti nenurodė, abstrakčiai įvardijo, jog atitinkančios A klasės sandarumo ir energinio naudingumo reikalavimams. Ieškovė pateikė durų kokybės sertifikatą. Durų nesureguliavo, nes nebuvo įleista į namą. Šiuo metu, atsakovė nurodė, jog duris pasikeitė ir jos įstatytos tinkamai, tačiau tokių rašytinių įrodymų nepateikė.
Įvertinusi ieškovės atliktų darbų trūkumų pobūdį, teismas sprendžia, jog darbų priėmimo metu (2018 m. rugsėjo 26 d.) ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir prieš pasirašydama aktą, atsakovė negalėjo jų pastebėti ir nurodyti darbų perdavimo – priėmimo akte.
Visų nurodytų aplinkybių kontekste matyti, jog atsakovė, gavusi eksperto išvadą, neprašė ieškovės pašalinti trūkumų ar sumažinti sutartą darbų kainą, o reikalauja nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė ir patirs ateityje. Abiejų šalių veiksmai vykdant susitarimą vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo – aspektu. Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias rangos sutarties pagrindu. CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Akivaizdu, jog tarp šalių įvykus konfliktui, šalys visiškai nebendradarbiavo.
Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl to, sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus.
Atsakovė, remdamasi eksperto R. M. išvada, teigia, jog darbai atlikti ne pagal projektą, trūkumai yra esminiai ir juos būtina visus šalinti, o ieškovė teigė, jog jokių trūkumų nėra, o atsakovės nurodyti trūkumai netrukdo naudoti daikto pagal paskirtį, todėl jų visų šalinti nebūtina. Be to, ir ekspertas R. M. sutiko, jog tokiame name gyventi galima, tačiau jo nebus galima priregistruoti, parduoti ir t.t.
Teismo vertinimu nurodyti eksperto išvadose Nr. 18-03E ir Nr. 19-03E statinio trūkumai, pagal jų pobūdį gali būti pašalinti mažesnėmis sąnaudomis, kaip antai stogo lakštų priveržimas arba net kai kurių trūkumų nešalinti, kaip antai visų grindų neardyti, tokie trūkumai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė neįrodinėjo, jog šiuos trūkumus būtina šalinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad negali gyventi name. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymų nėra, kad šis namas negali būti priduotas Statybų inspekcijai, ar įregistruotas VĮ Registrų centre, priešingai, namas įregistruotas be esminių nukrypimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė iš esmės dėl darbų kokybės kreipėsi tik po įvykusio tarp šalių konflikto dėl įsiskolinimo. Atsakovė jokių pretenzijų iki tol nereiškė, santykiai tarp šalių buvo puikūs, tačiau atsakovei nesumokant skolos ir tuo pagrindu ieškovei kreipusis į teismą, atsakovė pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Tai rodo, kad atsakovė nebuvo rūpestinga ir visiškai sąžininga su ieškove ir pretenzijų nereiškė anksčiau bei neprašė trūkumų šalinti. Kita vertus, ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų trūkumų įrodymais bei tai, jog jų atsiradimą sąlygojo atsakovės netinkami veiksmai.
Įvertinus trūkumų pobūdį, darytina išvada, jog ne visi eksperto nurodyti trūkumai laikytini esminiais trūkumais, kurie neleistų statinio naudoti pagal paskirtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, jog įregistruojant 85 procentų baigtumo namą, atsakovei buvo išduota pažyma, jog statinys yra be esminių nukrypimų nuo projekto, vadinasi iš esmės namas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, jog atsakovės argumentai, jog namo nepriduos, neparduos dėl šioje byloje nurodytų trūkumų, niekuo nepagrįsti. Be to, atsakovė toliau namą tvarko ir įrenginėja. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė nesamdė statybos vadovo, namą statė ir rengė ieškovės samdyti asmenys, įmonės, ieškovės draugas, ir visgi dalis darbų atlikti nekokybiškai, ko pasekmėje name atsirado pelėsis, taip pat rasti trūkumai dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų - apšiltinant langus, atliekant jų apdailą, palangių skardinimą, įrengiant dalį grindų, dalies stogo dangos skardinimą, suponuoja išvadą, jog namas nors ir gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau jo kokybė nėra tinkama ir tokia, kokios tikėjosi atsakovė, todėl nurodytus šiuos trūkumus būtina šalinti, o dėl jų pašalinimo atsakovė jau patyrė nuostolius ir dar patirs šalindamas ieškovės padarytus trūkumus.
Teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, siūlė šalims atlikti teismo ekspertizę tikslu nustatyti atliktų darbų defektus, jų šalinimo būtinumą bei kaštus, tačiau nei viena iš ginčo šalių nesutiko ir atsisakė skirti teismo ekspertizę. Atsakovė remiasi pateiktomis UAB „Baltų būstas“ lokalinėmis sąmatomis, kurios parengtos pagal dalinės ekspertizės aktus Nr. 18-03E ir Nr. 19-03E. Lokalinėje sąmatoje numatyti defektų trūkumų ištaisymo darbai – plastikinių langų ir išorės durų permontavimas „iškeliant“ jas į lauko pusę 8 cm (į šilumos izoliaciją) už 2705,63 Eur, vitrininio lango horizontalaus tarpinio profilio remontas už 81,36 Eur; stogo dangos permontavimas už 2352,97 Eur; švarių grindų paruošiamojo sluoksnio išardymas ir įrengimas už 1460,92 Eur; statybinio laužo išvežimas už 691,12 Eur ir kiti darbai; iš viso defektų pašalinimui apskaičiuota 9645,66 Eur be PVM (11671,25 Eur su PVM). Ieškovė paskaičiavimų ir lokalinės sąmatos nepateikė ir neįrodinėjo kiek lėšų būtina atsakovės nurodytiems trūkumams pašalinti.
Teismas nurodo, jog svarbu pažymėti, jog byloje nustatyta, jog langai ir durys sumontuoti pagal pakeistą projektą ir jų nereikia iškelti, taip pat neįrodyta, kad stogo konstrukcijų ir grindų trūkumai yra tokie esminiai, jog būtų reikalinga permontuoti visą stogą, ar iš naujo įrengti „švarių“ visų grindų sluoksnį, darytina išvada, jog yra pagrindas mažinti lokalinės sąmatos nurodytus kaštus.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į tai, kad iš esmės dėl ieškovės kaltės buvo netinkamai ir nekokybiškai atlikta dalis šalių sutartų darbų ir atsakovė patyrė bei patiria nepatogumus, taip pat įvertinus tai, jog ne visi ieškovės padaryti trūkumai yra esminiai ir namas gali būti naudojamas pagal paskirtį, taip pat atsižvelgus į abiejų šalių elgesį žodinės rangos sutarties vykdymo metu ir po darbų atlikimo ir jų priėmimo, į ieškovės atliktų darbų mastą, nustatytų ieškovės atliktų darbų defektus ir jų šalinimo būtinumą bei atsakovės prašomų nuostolių, t. y. trūkumų šalinimo vertę, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais sprendžia, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomų nuostolių dydį 50 procentų ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 5835,63 Eur nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu ši suma yra proporcinga sutartinių įsipareigojimų pažeidimo mastui bei pakankama, kad būtų atlyginti atsakovei nuostoliai dėl darbų trūkumų šalinimo (CK 1.5 straipsnis, 6.663 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnis, 6.695 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai.).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, teismas iš atsakovės ieškovei priteisia 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos bendros sumos, tai yra nuo 7000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš ieškovės atsakovei priteisia 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos bendros sumos, tai yra nuo 5835,63 Eur nuo priešieškinio priėmimo teisme – 2019-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Bylos duomenimis ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 196,00 Eur žyminio mokesčio, 2165,00 Eur už advokato paslaugas (1210,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą, 605,00 Eur už procesinio dokumento (atsiliepimo į priešieškinį) parengimą ir atstovavimą teisme, 350,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje), 500,00 Eur už specialisto išvadą. Atsakovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 263,00 Eur žyminio mokesčio, 2621,00 Eur už advokato paslaugas (2000,00 Eur už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, 121,00 Eur už dokumentų surašymą, 500 Eur už atstovavimą teismo posėdyje), 1775,10 Eur už eksperto paslaugas. Trečiasis asmuo patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos paslaugas. Šalių pateiktos atstovavimo išlaidos pagrįstos, o jų dydžiai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Būtinomis ir pagrįstomis pripažintinos šalių patirtos išlaidos, susijusios su sumomis, išmokėtomis liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms, specialistams (CPK 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Taigi šioje byloje ieškovė patyrė 2861,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 4659,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai pagal ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (50 procentų). Šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atsižvelgtina į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastą, taip pat įvertintinas bylos pobūdis, šalių teiktų procesinių dokumentų turinys, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ieškovė specialisto išvadą teikė atsikirsdamas į priešieškinį, atsiliepimą teikė atsikirsdama į atsakovės priešieškinį, todėl šios patirtos išlaidos mažintinos 50 procentų, taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstyti šitaip: ieškovei iš atsakovės priteisti 2308,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei priteisti 2329,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp ginčo šalių po lygiai, nes nenustatyta, kad kurio nors vienos veiksmai būtų lėmę didesnes trečiojo asmens išlaidas, todėl iš kiekvienos ginčo šalies priteistina trečiajam asmeniui po 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Byloje yra susidariusių 16,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos valstybės naudai iš ieškovės ir atsakovės po lygiai, t. y. po 8,16 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2018-11-21 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovei, priklausančiam turtui, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7000 Eur skolos, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo 2018-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2308,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5835,63 Eur nuostolių atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo 2019-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2329,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-11-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės V. S. turto areštą, galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.