Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui V. T., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-61-999/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatoriaus“ ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui V. T., dėl žalos atlyginimo, dėl neteisėto elektros energijos naudojimo. Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmai 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo J. S. ieškovo naudai 3668,76 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 83 Eur žyminio mokesčio.

2019 m. vasario 1 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir ieškovo ieškinį atmesti.

Taip pat teisme gautas akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018. Jame nurodomą, kad 2015 m. lapkričio 19 d. patikrinimo metu bendrovės darbuotojai nustatė, kad atsakovo J. S. valdomoje sodyboje (toliau - Objekte) (duomenys neskelbtini) tarp atramų 400/15–400/16, L-400, ŠL-402, pažeidus bendrovei priklausančio 0,4 kV oro kabelio apsauginę izoliaciją prijungus kabelį su kištukiniu lizdu ir juo neteisėtai Objekte buvo vartojama elektros energija be apskaitos. Teismas išnagrinėjęs bylą teisingai konstatavo, kad dėl neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų sistemos atsakingas sodybos savininkas – atsakovas J. S..

Pateiktame prašyme nėra pateikti kokie nors įrodymai apie 2015-11-19 surašyto elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto nepagrįstumo ar teisėtumo. Akto surašymo metu buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas. Atsakovo pateikti duomenys( pažymos) nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje. Pareiškėjo pateiktuose raštuose nėra jokios naujos ir svarbios informacijos ar įrodymų apie 2015 m. lapkričio 19 d. surašytą elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003314. Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, dalyvaujant Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, akto surašymo metu nustatytas ir neteisėtas elektros energijos naudojimo faktas.

Bendrovės nuomone, tiek pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu, tiek apeliacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, atskleidė bylos esmę, nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes teisingam bylos išsprendimui, teisingai vertino byloje esančius įrodymus bei teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, padarytas išvadas teisingai ir išsamiai motyvavo, t. y. tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmimo, Bendrovės nuomone prašyme nenurodo teisinių aplinkybių ir argumentų, kuriais 2018 m. spalio 12 d. teismo nutartis galėtų būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta ar padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Be to laiko, kad pareiškėjas praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Todėl remiantis išdėstytu, nesant proceso atnaujinimo pagrindų, praleidus prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui V. T., dėl žalos atlyginimo, tačiau 2019 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-964-777/2019 panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi bylą išnagrinėjo teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Dėl šių aplinkybių byla nagrinėjama iš naujo, remiantis byloje esančiais dokumentais.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas teismas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-946-883/2018).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-42-3-00231-2013-3 ). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir peržiūrint ją instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui V. T., dėl žalos atlyginimo, ieškinį patenkino ir iš atsakovo J. S. priteisė 3668,76 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83 Eur žyminį mokestį akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ naudai. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-845-460/2018 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad atsakovas, galiojant elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai su operatoriumi (ieškove), nevykdė sutartyje ir elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. neužtikrino tinkamo jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų eksploatavimo pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus, taip neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę dėl elektros energijos vartojimo nenaudojant apskaitos prietaiso. Byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtino buvus neteisėtą prisijungimą prie elektros tiekimo linijos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nurodydamas, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).).

Be to, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. kad oro linijos elektros kabelis, ginčo teritorijoje (tarp atramų 400/15-400/16, L-400, ŠL-402) nebuvo fiziškai pažeistas, todėl negalimas ir neteisėtas prisijungimas prie elektros tinklo. Šios nurodytos aplinkybės patvirtinimui, pareiškėjas pateikia 2018 m. vasario 22 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštą Nr. 3021-3494, kuriame teigiama, jog 2016 m. birželio 15 d. patikrinimo metu nebuvo nustatyta neteisėto prisijungimo prie objekte esančios ir bendrovei nuosavybės teise priklausančios kabelinės oro linijos, kuris nebuvo pateiktas teismui nagrinėjančiam žalos atlyginimo bylą, nes ir jam pačiam nebuvo apie tai žinoma, nes tik po teismų sužinojo, kad tokia pažyma yra pas trečiąjį asmenį. Tačiau teismas laiko, kad ši pažyma nėra esminė aplinkybė išaiškėjusi vėliau ir turi esminę reikšmę dėl ko būtų keičiama priimto teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo išvadų. Pagal ginčo bylos medžiagą matyti, kad pažeidimas dėl neteisėto prisijungimo elektros oro kabelio buvo nustatytas 2015-11-19 ir surašytas atitinkamas aktas, kuriame nurodoma, kad neteisėtas prisijungimas buvo padarytas pažeidžiant kabelio apsauginę izoliaciją. O pareiškėjo nurodytoje AB“ Energijos skirstymo operatoriaus 2018-02-22 rašte nurodoma, jog po, o ne iki 2015-11-19 nustatyto pažeidimo, tai yra 2016-06-16 buvo iniciuotas minėto Objekto patikrinimas ir nenustatė neteisėto prisijungimo. Tačiau šiame rašte apie izoliacijos pažeidimą nėra pasisakoma. Vadinasi bylos nagrinėjimo metu šalims ir teismui buvo žinomos aplinkybės, kad buvo neteisėtai prisijungta prie kabelio ir jo apsauginė izoliacija buvo pažeista ir šalys turėjo galimybė įrodinėti vienokias ar kitokias aplinkybes dėl neteisėto prisijungimo, todėl negalima laikyti, jog ši aplinkybė dėl izoliacijos pažeidimo paaiškėjo tik pareiškėjui sužinojus apie tai, jog V. T. turi 2018-02-22 raštą, kuris taip pat, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, negali paneigti, jog kabelio izoliacija nebuvo pažeista. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdžio metu aplinkybės dėl neteisėto prisijungimo buvo aiškinamos.

Be to pareiškėjas savo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios teismo posėdžio metu nebuvo žinomos, grindžia ir tuo, kad jis pats 2018-11-02 apžiūrėjęs ginčo oro linijos kabelį nepastebėjo jokių fizinių kabelio pažeidimų. Taip pat, paneigdamas neteisėta prisijungimą prie elektros tiekimo kabelio ir kabelio izoliacijos nepažeidimą, jis remiasi ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. sausio 8 d. raštu Nr. 3021 – 19KR-SD-155, kuriame nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 5 d. darbuotojai atlikę apžiūrą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bendrovės elektros tinklo ir apskaitos įrenginių pažeidimų nenustatė, taip pat pareiškėjo sudarytos komisijos (J. S., A. J. B., A. S., A. V.) 2018 m. lapkričio 2d. surašytu Elektros energijos vartojimo vietos patikros aktu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus ginčo oro elektros tinklą, jokio kabelio izoliacijos pažeidimo nerasta ir 2019 m. sausio 23 d. 0,4kV oro linijos kabelio patikrinimo aktu, kuriame komisija (energetikas V. M., inžinierius mechanikas A. V., J. S.) nustatė, kad jokių prisijungimo prie ginčo 0,4kV oro linijos kabelio žymių, t. y. pažeistos kabelio izoliacijos, nerado bei filmuotą medžiaga. Teismas laiko, kad ir šios aplinkybės negali būti laikomos kaip įrodymas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių patvirtinimo, nes nepaneigia teismo posėdžio metu nustatytų konkrečių duomenų dėl neteisėto prisijungimo.

Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus ir juos analizuodamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, ir atsižvelgdamas į teismų praktiką, neturi pagrindo priimti išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra svarbios ir įtikinančios ir jos yra naujai paaiškėjusios, ir nebuvo ar negalėjo būti žinomos nagrinėjant civiline bylą dėl žalos atlyginimo. Dėl to teismas laiko, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 pagal CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl prašymas netenkintinas.

Teismas laiko, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo senaties terminas nepraleistas, nes pareiškėjas teigia, kad jis apie V. T. turimą raštą sužinojo po 2018-10-12 Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo, o prašymą teismui pateikė 2019-02-01, todėl laikytina, kad senaties ( 3 mėn. ) termino, kuris skaičiuojamas nuo aplinkybės sužinojimo, jis nepraleido( CPK 368 straipsnis).

Kadangi parašymas yra atmetamas, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui V. T., dėl žalos atlyginimo.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.