- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-845-460/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- V. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ Tauragės apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 668,76 euro žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas, 83,00 eurus žyminio mokesčio ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 19 d. patikrinimo metu AB LESTO, kurios teises ir pareigas nuo 2016 m. sausio 1 d. perėmė ieškovė, darbuotojai nustatė, kad atsakovo J. S. valdomoje sodyboje (toliau – Objektas) (duomenys neskelbtini), tarp atramų 400/15–400/16, L-400, ŠL-402, pažeidus bendrovei priklausančio 0,4 kV oro kabelio apsauginę izoliaciją ir prijungus kabelį su kištukiniu lizdu, Objekte buvo vartojama elektros energija be apskaitos, tai yra neteisėtai. Šiame Objekte elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 2015 m. kovo 26 d. Ieškovės atstovai 2015 m. lapkričio 19 d. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (toliau – EEVVA aktas). Surašant aktą dalyvavo ir objektą prižiūrintis asmuo, tai yra A. V.. Pastarasis ieškovo darbuotojų į objektą neįsileido, grasino agresyviu šunimi, neleido surašyti Objekte esančių veikiančių elektros imtuvų, atsisakė komentuoti susidariusią situaciją. EEVVA aktas buvo svarstomas specialiojoje komisijoje. Kadangi Objekto atvadas paskutinį kartą buvo tikrintas 2015 m. kovo 26 d. ir ieškovei nebuvo suteikta galimybė nustatyti Objekte veikiančių elektros prietaisų, todėl žalos dydis apskaičiuotas už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d., tai yra EVVA akto surašymo dienos, pagal sutartinę Objektui suteiktą galią ir 24 darbo valandų per parą trukmę. Tokiu būdu buvo apskaičiuota 3668,76 Eur dydžio žalos suma. Ieškovė pažymėjo, jog elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartis Nr. 7554455 dėl šio Objekto buvo sudaryta 2000 m. gegužės 18 d. su I. V., kadangi I. V. gyvenant santuokoje su J. V. pagal 2000 m. birželio 2 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymą Nr. 1032 J. V. įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) 2000 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šią sodybą įgijo trečiasis asmuo dukra V. T.. 2007 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. T. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui J. S., todėl ieškinį teikė būtent J. S., kuriam nuosavybės teise priklauso sodyba. Mano, kad I. V. pardavus sodybą, į kurią buvo tiekiama elektros energija, nenutraukus elektros vartojimo ir naudojimo sutarties, naujasis objekto savininkas – šiuo atveju paskutinis savininkas J. S. – atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju už patiektą elektros energiją bei kitas su tuo susijusias paslaugas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis nuosavybės teise namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), 2007 metais nusipirko iš V. T.. Sodyba jis nesinaudojo, nes nebuvo reikalinga. Todėl jis leido sodyba naudotis ir toliau V. T.. Dėl namo naudojimosi jis 2012 m. gruodžio 1 d. su V. T. sudarė panaudos sutartį. Į sodybą jis užsukdavo tik retkarčiais. Elektros energijos tiekimo sutarties po namo įsigijimo savo vardu nebuvo sudaręs. Elektra ten buvo, tačiau jis nesidomėjo, ar V. T. moka už sunaudotą elektros energiją. Jis iš V. T. ir iš teismo, kai gavo šaukimą, sužinojo, kad buvo užfiksuotas neteisėtas prisijungimas prie elektros tinklų jam priklausančioje sodyboje. Tačiau jam V. T. ir liudytojas A. V. paaiškino, jog to nebuvo. Jis kartais užvažiuodavo į sodybą, bet dienos metu, ir nematė, kokia elektra sodyboje naudojama. Generatoriaus nematė. Mano, kad ESO darbuotojai neatliko jokio tyrimo, nesiaiškino aplinkybių, o tik surašė EVVA aktą.
3. Trečiasis asmuo V. T. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ji visą laiką rūpinosi sodyba, mokėjo mokesčius, tačiau apie sodybos pardavimą J. S. ieškovei nepranešė. Po sodybos pardavimo jai atsakovas leido naudotis sodyba. Nuolat negyveno, bet atvažiuodavo. Trečiasis asmuo elektros energija naudojosi ir toliau, mokėjo už elektrą I. V. vardu. Vėliau J. S. pasiūlė sudaryti panaudos sutartį ir ji sutiko. Kilus konfliktui, elektrą sodyboje atjungė 2015 m. kovo 26 d. Sodyboje elektra po atjungimo iš elektros tinklų nebuvo naudojama, elektra buvo naudojama naudojantis generatoriumi. Į bylą ji pateikė generatoriaus įsigijimo dokumentus. Ji 2015 m. lapkričio 19 d. sodyboje nebuvo ir apie ESO atstovų atvykimą sužinojo iš brolio A. V.. Tvirtina, kad jie prie elektros tinklų neteisėtai prisijungę nebuvo, nes užlipti į medį, įkelti laidą reikia sugebėti, turėti drąsos, to ji tikrai niekieno nebūtų prašiusi, nes tai yra nesaugu. Mano, kad tai yra kažkieno kerštas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo J. S. 3668,76 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 76 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“.
5. Teismas konstatavo, kad dėl neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų sistemos atsakingas sodybos savininkas – atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti.
7. Apeliantas pažymi, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas nevertino, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį I. V. sieja rašytinė 2000 m. gegužės 18 d. energijos pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovas su trečiuoju asmeniu V. T. sudarė panaudos sutartį, kuria leido Objektu naudotis trečiajam asmeniui V. T..
8. Teigia, kad naujasis Objekto savininkas – atsakovas elektros energijos sutarties nebuvo sudaręs, teisiškai buvusi elektros energijos sutartis nebuvo nutraukta, todėl šios nuostatos negalėtų būti taikomos nagrinėjamu atveju.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tikina, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 2015 kovo 26 d. Akivaizdu, kad 2015 m. kovo 26 d. nutrauktus elektros energijos tiekimą gyvenamojo namo naudotoja V. T. neginčijo elektros energijos sutarties nutraukimo fakto, toliau naudojosi šia sodyba, tai tik patvirtina, kad trečiasis asmuo konkliudentiniais veiksmais patvirtino elektros energijos tiekimo nutraukimo fakto teisėtumą, o atsakovas apie elektros energijos nutraukimą nebuvo informuotas, todėl akivaizdu, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.
10. Apeliantas pastebi, kad surašant EEVVA aktą, nei apeliantas, nei jo atstovas nedalyvavo.
11. Apelianto nuomone, faktinis Objekto naudotojas turėtų įrodyti ir paneigti preziumuojamą kaltę, o ne savininkas, kuris sodyba nesinaudojo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. S. (įgytas 2007 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-3140) (b. l. 15–20). 2012 m. gruodžio 1 d. su trečiuoju asmeniu V. T. atsakovas J. S. sudarė panaudos sutartį, kuria leido sodyba (namu) naudotis V. T. bei jos giminaičiams (pridėtos bylos Nr. e2-536-761/2017, 1 t., b. l. 173). 2015 m. lapkričio 19 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11003314 su priedais nustatyta, kad J. S. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), tarp atramų 400/15–400/16, L-400, ŠL-402, pažeidus bendrovei priklausančio 0,4 kV oro kabelio apsauginę izoliaciją ir prijungus kabelį su kištukiniu lizdu, Objekte buvo vartojama elektros energija be apskaitos (b. l. 10–12). Nustatyta, kad dėl skolos šiame Objekte elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 2015 m. kovo 26 d. Patikrinimo metu buvo nubraižyta vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schema, padarytos neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų fotonuotraukos (b. l. 11–12, pridėtos bylos Nr. e2-536-761/2017, 1 t., b. l. 52–53). Iš aiškinamojo rašto prie 2015 m. lapkričio 19 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11003314 matyti, kad buvo apskaičiuotas neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., tai yra 3 368,78 Eur suma (b. l. 9). EEVVA akto svarstymo komisija 2016 m. vasario 24 d. nutarimu nutarė patvirtinti EEVVA akto teisėtumą ir vadovaudamasi elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 132.11, 132.12 punktais nustatė padarytos žalos dydį – 3 668,76 Eur (b. l. 13–14). Nuo 2016 m. sausio 1 d. AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ susijungus buvo įsteigta AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri perėmė AB LESTO teises. Į bylą pateikta generatoriaus, modelis AG-HA-950, įsigijimo kvito kopija, fotonuotraukos, matyti, jog generatorius buvo įgytas 2015 m. birželio 3 d. (b. l. 111–119).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantas pažymi, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, nes atsakovas su trečiuoju asmeniu V. T. 2012 m. gruodžio 1 d. sudarė panaudos sutartį, kuria leido Objektu naudotis trečiajam asmeniui V. T.. Šiuo aspektu kolegija pažymi, jog Elektros energetikos įstatymo prasme vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 49 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01). Vartotojai turi teisę sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais ir gamintojais (Elektros energetikos įstatymo 61 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad I. V. 2000-05-18 sudarė elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartį Nr. 7554455 su AB „Lietuvos energija“ filialu „Klaipėdos elektros tinklai“. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei I. V. gyvenant santuokoje su J. V., 2000 m. birželio 2 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. 1032 vyras J. V. įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) 2000-06-12 pirkimo–pardavimo sutartimi sodybą, į kurią tiekta elektros energija, įsigijo I. V. dukra V. T., o 2007-07-10 – J. S.. Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (2015-03-10 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-14, toliau – Taisyklės) 98 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia spręsti, kad ginčo metu elektros tiekimo / pirkimo–pardavimo santykiai gyvenamojoje sodyboje susiklostė būtent tarp ieškovės ir atsakovo, nes J. S. nuosavybės teise priklauso sodyba bei elektros įrenginiai, į sodybą buvo tiekiama elektros energija, tarp ieškovės ir atsakovo ir toliau galiojo 2000-05-18 sudaryta elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartis Nr. 7554455, o ieškovė ir atsakovas ginčo metu yra sutarties šalys. Akcentuotina, kad kiekviena iš sutarties šalių, laikydamasi aplinkos apsaugos reikalavimų, atsako už savo tinklo elektros įrenginių priežiūrą, eksploatavimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams (Taisyklių 10 punktas), o elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar išardymas be operatoriaus sutikimo, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas arba savavališkas elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklo yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka; tokiam vartotojui taikomos ir kitos atitinkamos Taisyklių nuostatos (Taisyklių 79 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose dėl elektros energijos tiekimo, atsiskaitymo, eksploatavimo ir atitikties teisės aktų reikalavimams, kt. atsakingos šalys yra ieškovė ir atsakovas (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Dėl to sodybos savininkas kaip sutarties šalis yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų sudariusi sutartį su sodybos panaudos gavėja V. T. (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Apeliantas teigia, jog surašant elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą nei jis, nei jo atstovas nedalyvavo. Kolegija pabrėžia, jog vadovaujantis Taisyklių nustatyta tvarka, surašant elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003314 (EEVVA aktas), dalyvavo Objektą prižiūrintis asmuo A. V.. Kadangi ieškovės darbuotojai nebuvo įleisti į Objekto teritoriją, buvo iškviesti policijos pareigūnai – Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato patrulis A. L. ir Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato tyrėjas V. V., kurie dalyvavo kaip liudininkai ir jų parašais buvo patvirtintas surašytas EEVVA aktas. Pažymėtina, kad nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės. Šis aktas surašomas ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, iš kurių vienas įteikiamas vartotojui ar jo atstovui, kitas lieka operatoriui. Vartotojui ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant aktą arba atsisakius jį pasirašyti, aktas galioja, tačiau operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo apie nedalyvavimą ar nepasirašymą turi pažymėti visuose akto egzemplioriuose. Nagrinėjamu atveju minėtame akte yra pažymėta, kad su savininku susisiekti nepavyko, pažymėti kiti su pažeidimu susiję aspektai, dėl to aktas yra galiojantis. Kitas aspektas tas, kad EEVVA aktas buvo svarstomas specialiojoje ieškovės sudarytoje Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek trečiajam asmeniui – panaudos gavėjai, tiek A. V. buvo išsiųsti pranešimai apie numatomą komisijos posėdį, o panaudos gavėja, kaip panaudos sutarties šalis, kaip atstovė dėl klausimų, susijusių su Objektu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis), privalėjo pranešti apie posėdį atsakovui (CK 6.200 straipsnio 2 dalis, CK 6.629 straipsnis). Dėl to spręstina, kad apeliantas buvo informuotas apie galimybę posėdyje dalyvauti. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad EEVVA aktas surašytas nepagrįstai ir tinkamai neišanalizuotas.
18. Apeliantas klaidingai vertina, kad nutraukus elektros energijos tiekimą, yra nutraukiama ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliantas teigia, kad 2015 m. kovo 26 d. Objekte buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, trečiasis asmuo V. T. neginčijo elektros energijos sutarties nutraukimo fakto, o atsakovas apie elektros energijos nutraukimą nebuvo informuotas. Kolegija pastebi, kad 2015 m. kovo 26 d. Objekte nutrauktas elektros energijos tiekimas dėl nesumokėtos skolos už suvartotą elektros energiją. Pažymėtina, kad nutraukus elektros energijos tiekimą dėl skolos už suvartotą elektros energiją, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nėra nutraukiama. Kai vartotojas sumoka apskaičiuotą skolą už suvartotą elektros energiją bei pateikia prašymą, elektros energijos tiekimas jam yra atnaujinamas. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaroma iš naujo. Taigi, apeliantas visiškai klaidingai vertina situaciją, kai yra nutraukiamas elektros energijos tiekimas.
19. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik vieninteliu vertinimu, kad atsakovas yra Objekto savininkas ir jam tenka visa atsakomybė, tačiau faktinio Objekto savininko, panaudos sutarties, 2000 m. gegužės 18 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp I. V. ir ieškovės, teismas nevertino. Vertindama šį apelianto teiginį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas šios bylos faktines aplinkybes, teisinius argumentus, visus pateiktus įrodymus ir iš esmės konstatavo visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Sprendime yra konstatuota, kad už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Sprendžiant dėl elektros energijos vartotojo sutartinės civilinės atsakomybės, teismo nustatytina, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standartą. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018). Nagrinėjamoje byloje teismo konstatuota, kad objekte elektros energija vartojama be apskaitos (neteisėtai), pažeidus ieškovei priklausančio 0,4 kV oro kabelio apsauginę izoliaciją ir prijungus medžio kamienu nuvestą kabelį su kištukiniu lizdu.
20. CK 6.387 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Vartotojas (atsakovas) privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 56.2 punktas). Byloje teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas, galiojant elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai su operatoriumi (ieškove), nevykdė sutartyje ir Taisyklėse nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. neužtikrino tinkamo jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų eksploatavimo pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus, taip neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę dėl elektros energijos vartojimo nenaudojant apskaitos prietaiso. Žalos dydis – 3668,76 Eur atsakovui apskaičiuotas remiantis Taisyklių 132.12 punktu teisingai, pagal leistiną naudoti elektros energijos galią, šį laikotarpį skaičiuojant nuo paskutinio patikrinimo, tai yra nuo 2015 m. kovo 27 d., iki 2015 m. lapkričio 19 d. (EEVVA akto surašymo dienos). Spręstina, kad ieškovės patirta žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra neginčijamas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos ir dėl ieškovės patirtos žalos dėl neteisėto elektros energijos naudojimo yra atsakingas atsakovas.
21. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apelianto nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.