Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Atsakovas J. S., po Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo, bendraudamas su trečiuoju asmeniu V. T. (kuri faktiškai naudojosi atsakovui priklausančiomis patalpomis tariamo pažeidimo padarymo metu) sužinojo, kad V. T. turi kažkokį dokumentą, įrodantį, kad oro elektros kabelis ginčo teritorijoje nėra pažeistas, kurio teismui trečiasis asmuo nebuvo pateikęs.

2.2. Trečiasis asmuo, t. y. V. T. turėjo elektroniniu paštu gavusi 2018 m. vasario 22 d. pažymą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, kurioje nurodyta „kad Bendrovės atstovai, gavę pranešimą apie galimai neteisėtą elektros energijos vartojimą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 15 d. inicijavo bendrovei nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių patikrinimą. Patikrinimo metu nenustatyta neteisėto prisijungimo prie objekte esančios ir Bendrovei nuosavybės teise priklausančios kabelinės oro linijos“. Mano, jog ši pažyma, dėl ne nuo atsakovo priklausančių priežasčių, nes atsakovas apie ją paprasčiausiai nežinojo, teismui nebuvo pateikta.

2.3. 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovas J. S. asmeniškai patikrinęs ieškovo oro kabelio liniją, tarp atramų (duomenys neskelbtini) pamatė, jog realiai ginčo objekto elektros kabelis nėra pažeistas. Atsakovo nuomone, jeigu civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų buvę žinoma ši aplinkybė, teismo sprendimu pats neteisėto prisijungimo prie ieškovo elektros tinklu faktas būtų kvalifikuotas visiškai kitaip, nei kad yra kvalifikuota jau priimtame ir įsiteisėjusiame teismo sprendime.

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo atnaujinti procesą vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. žinomai neteisingas vertinimas, dokumentų suklastojimas, priimtas neteisėtas, arba nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjo vertinimu, žinomai neteisingas vertinimas pasireiškė tuo, jog Tauragės apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-61-999/2018 konstatavo, jog: „taigi, šiuo atveju bylos šalis ieškovę ir atsakovą J. S. sieja konkliudentiniais veiksmais sudaryta energijos pirkimo –pardavimo sutartis“. Pareiškėjo teigimu, jis toje sodyboje niekada negyveno ir ten nėra jokio jo buitinio ar elektros įrenginio. Darė išvadą, jog jo ir ieškovės nesieja jokia sutartis.

6.2. Nurodė, jog dokumentų suklastojimas pasireiškė tuo, jog tariama ieškovo žala paskaičiuota pagal suklastotą 2000 m. gegužės 18 d. Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 7554455, vietoje 3 kW neleistinai pataisyta 5 kW. Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina LR Energetikos ministro patvirtintų taisyklių 132.14 punktas, pagal kurį turėjo būti skaičiuojama 3 kW galia.

6.3. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismas priimdamas 2018 m. vasario 7 d. sprendimą, rėmėsi byloje buvusiais įrodymais, t. y. 2015 m. lapkričio 19 d. elektros energijos vartojimo apžiūros aktu Nr. 11003314. Mano, jog šis aktas buvo surašytas nesilaikant LR Energetikos ministro patvirtintų Taisyklių 120 punkto reikalavimų, todėl yra neteisėtas.

6.4. Nurodė, kad J. S. yra sodybos savininkas, tačiau panaudos sutartimi ją buvo perleidęs naudotis V. T.. Teigia, jog šias aplinkybes išnagrinėtuose bylose pripažino ir trečiasis asmuo, kuri neginčytinai buvo elektros energijos vartotoja ir turėjo užtikrinti elektros energijos tiekimo taisyklių reikalavimų laikymąsi. Mano, jog šioje nagrinėjamoje byloje ji turėjo būti traukiama atsakove, o ne trečiuoju asmeniu.

6.5. Pareiškėjo vertinimu, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo aplinkybės yra nurodomos po įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo, kurios nebuvo ir negalėjo būti vertinamos priimant teismo sprendimus, tačiau jų neanalizuoja, neteikia teisinio įvertinimo CPK 178-179 straipsnio prasme, nepasisako jų reikšmės išnagrinėtų teismų sprendimų atžvilgiu.

6.6. Atkreipė dėmesį, kad sutinkamai su CPK 370 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujinamas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujinamas procesas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimą civilinėje byloje e2-61-999/2018, kurioje prašymą atnaujinti procesą priėmė teisėja D. D. ir prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo ta pati teisėja. Mano, jog ši aplinkybė daro absoliutų teismo sprendimą, ar nutartį negaliojančią. Daro išvadą, kad dėl minėtų priežasčių pirmos instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama, o byla dėl proceso atnaujinimo perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.