Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

11. Atskirajame skunde apeliantas pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teisme prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašyme nenurodė, kokios aplinkybės galėtų būti nustatytos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę nurodyti savo atskirajame skunde, todėl atsakovo teisės būti išklausytam principas buvo įgyvendintas tinkamai. Įvertinęs apeliacijos objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl atskirojo skundo papildymo

13. Apeliantas 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė priedą prie atskirojo skundo.

14. Susipažinus su apelianto pateiktu procesiniu dokumentu matyti, jog šiame dokumente atsakovas pateikė papildomus argumentus, kuriais grindžiamas jo nesutikimas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tokios pačios nuostatos taikytinos ir atskirajam skundui (CPK 338 straipsnis). Taigi pasibaigus pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties apskundimo terminui, apeliantas nebeturi teisės keisti ar pildyti savo atskirojo skundo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktą priedą prie atskirojo skundo bei kartu su juo pateiktus dokumentus ir grąžina juos pateikusiam asmeniui (CPK 323, 338 straipsniai).

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovo J. S. priteisė 3 668,76 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83 Eur žyminį mokestį. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą. Žalos atlyginimas iš atsakovo priteistas dėl ieškovės patirtos žalos, kuri atsirado dėl neteisėto elektros energijos naudojimo prisijungus prie ieškovei priklausančių elektros tinklų. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Atsakovo teigimu, po Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo paaiškėjo esminę reikšmę nagrinėjamai bylai turinti aplinkybė, kad oro linijos elektros kabelis ginčo teritorijoje nebuvo fiziškai pažeistas, todėl neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų faktas bylą nagrinėjusių teismų buvo konstatuotas nepagrįstai. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo prašymas atmestas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018.

17. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, jog iki kol 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovas nesiėmė aplinkybių tyrimo, jam negalėjo būti žinoma, jog faktiškai elektros kabelis nebuvo pažeistas. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės atsakovui nebuvo žinomos, nes iki teismo nebuvo atliekamas joks tyrimas, todėl jis bylos nagrinėjimo metu ir neįrodinėjo, kad elektros kabelio izoliacija nebuvo pažeista. Naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes patvirtina į bylą pateikti ieškovės raštai ir atsakovo atlikto tyrimo medžiaga. Apelianto nuomone, visa tai sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

18. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje teismas privalo patikrinti, ar šis prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino, bei įvertinti, ar šis prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

19. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir kt.).

20. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes apeliantas įrodinėja, be kita ko, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. 3021-3494, kuris adresuotas trečiajam asmeniui V. T. Susipažinus su minėto rašto turiniu matyti, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavus pranešimą apie galbūt neteisėtą elektros energijos vartojimą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 15 d. buvo inicijuotas bendrovei nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių patikrinimas. Rašte nurodoma, kad patikrinimo metu nenustatyta neteisėto prisijungimo prie objekte esančios ir bendrovei nuosavybės teise priklausančios kabelinės oro linijos. Iš bylos duomenų, taip pat Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutarties turinio matyti, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, teismai, be kita ko, rėmėsi 2015 m. lapkričio 19 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11003314, kuriuo nustatyta, kad atsakovo J. S. valdomoje sodyboje (duomenys neskelbtini), tarp atramų 400/15–400/16, L-400, ŠL-402, pažeidus bendrovei priklausančio 0,4 kV oro kabelio apsauginę izoliaciją, prijungus kabelį su kištukiniu lizdu objekte buvo vartojama elektros energija be apskaitos. Dėl įsiskolinimų šiame objekte elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 2015 m. kovo 26 d. Iš bylos duomenų matyti, kad minėto patikrinimo metu buvo nubraižyta vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schema, padarytos fotonuotraukos, patvirtinančios neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų faktą. Taigi bylą nagrinėję teismai iš byloje surinktų įrodymų nustatė, jog 2015 m. lapkričio 19 d. buvo neteisėtai prisijungta prie oro linijos elektros kabelio. Iš atsakovo pateikto AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. vasario 22 d. rašto Nr. 3021-3494 matyti, kad objekto patikrinimas atliktas 2016 m. birželio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po 2015 m. lapkričio 19 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11003314 surašymo, todėl vien šis raštas nepatvirtina elektros kabelio faktinės būklės, kuri buvo 2015 m. lapkričio 19 d.

21. Atsakovo pateikti įrodymai, t. y. paaiškinimai dėl atsakovo 2018 m. lapkričio 2 d. atliktos ginčo oro linijos kabelio apžiūros, kurios metu nepastebėta jokių fizinių kabelio pažeidimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. sausio 8 d. raštas Nr. 3021 – 19KR-SD-155, kuriame nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 5 d. darbuotojai, atlikę apžiūrą objekte, nenustatė bendrovės elektros tinklo ir apskaitos įrenginių pažeidimų, pareiškėjo sudarytos komisijos 2018 m. lapkričio 2d. surašytas elektros energijos vartojimo vietos patikros aktas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus ginčo oro elektros tinklą, jokio kabelio izoliacijos pažeidimo nerasta, 2019 m. sausio 23 d. 0,4kV oro linijos kabelio patikrinimo aktas, kuriame komisija nustatė, kad nėra jokių prisijungimo prie ginčo 0,4kV oro linijos kabelio žymių, iš esmės yra susiję su oro linijos elektros kabelio būkle 2018 – 2019 metais. Pažymėtina, kad šie įrodymai savaime neįrodo minėto elektros kabelio būklės 2015 m. lapkričio 19 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11003314 surašymo metu ir nepaneigia šiame akte užfiksuotų faktinių aplinkybių.

22. Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti įrodymai, kuriais yra įrodinėjama jo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, t. y. kad oro linijos elektros kabelis ginčo teritorijoje nebuvo fiziškai pažeistas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip patvirtinantys žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu ir nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

23. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo – vartojimo taisyklių nuostatas, taip pat Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalies, 6.383 straipsnio 10 dalies, 6.387 straipsnio 1 dalies, 6.245 straipsnio 3 dalies, 6.246 straipsnio bei 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apelianto teigimu, visa atsakomybė dėl pažeidimų tenka elektros energijos vartotojui, o ne namo savininkui. Kadangi ginčo namu faktiškai naudojasi V. T. ir I. V., žalos atlyginimas iš atsakovo priteistas nepagrįstai.

24. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad paminėti atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai taikytų teisės aktų yra susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Analogiškos proceso taisyklės taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas grindė tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra galimas tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-61-999/2018 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatytas ribojimas šiuo atveju nebūtų taikomas, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu šioje byloje nebūtų galimas.

25. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo CPK 366 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Apelianto teigimu, teismai neteisingai vertino esamą faktinę situaciją, neatsižvelgė į elektros energijos tiekimo sutarties suklastojimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas neįrodinėjo CPK 366 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, nenurodė ir neįrodinėjo su šiuo proceso atnaujinimo pagrindu susijusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo aspektu vertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui J. S. pateiktą priedą prie atskirojo skundo bei kartu su juo pateiktus dokumentus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.