Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 42 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 28 parų areštas.

Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. G. atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos, o jam neatvykus – nuo jo sulaikymo dienos.

Civilinės ieškovės UAB „Norfos mažmena“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 307,34 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš N. G. UAB „Norfos mažmena“ 307,34 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. G. nuteistas už tai, kad, turėdamas bendrą tyčią pagrobti svetimą turtą, 2023-12-21, laikotarpiu nuo 15.39 val. iki 15.40 val., iš parduotuvės „Norfa“, esančios Šilutės m., Lietuvininkų g. 68A, pagrobė svetimą UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą – 6 vnt. brendžio „Grand Cavalier“, 0,7 l talpos, bendros 83,40 Eur vertės (1 vnt. kaina 13,90 Eur); 2023-12-22, laikotarpiu nuo 16.38 val. iki 16.39 val., iš parduotuvės „Norfa“, esančios Šilutės m., Lietuvininkų g. 68A, pagrobė svetimą UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą – 6 vnt. brendžio „Grand Cavalier“, 0,7 l talpos, bendros 83,40 Eur vertės (1 vnt. kaina 13,90 Eur); 2023-12-23, laikotarpiu nuo 12.18 val. iki 12.19 val., iš parduotuvės „Norfa“, esančios Šilutės m., Lietuvininkų g. 68A, pagrobė svetimą UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą – 4 vnt. brendžio „Grand Cavalier“, 0,7 l talpos, bendros 55,60 Eur vertės (1 vnt. kaina 13,90 Eur); 2024-01-04, laikotarpiu nuo 13.33 val. iki 13.35 val. iš parduotuvės „Norfa“, esančios Šilutės m., Lietuvininkų g. 68A, pagrobė svetimą UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą – 4 vnt. viskio „Black Velvet“, 0,7 l talpos, bendros 59,96 Eur vertės (1 vnt. kaina 14,99 Eur), ir 2 vnt. brendžio „Grand Cavalier“, 0,5 l talpos, bendros 24,98 Eur vertės (1 vnt. kaina 12,49 Eur), ir tuo UAB „Norfos mažmena“ padarė bendrą 307,34 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyta esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo padarytas nusikalstamas veikas (vagystes iš parduotuvių) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Be to, apeliaciniu skundu nuteistasis N. G. prašo paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl apelianto padarytų vagysčių kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos

6. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

7. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

9. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis per mažiau nei vieną mėnesį (nuo 2023-12-21 iki 2024-01-04) per keturis kartus iš parduotuvės pagrobė 307,34 Eur vertės prekių. Apeliantas vogė reguliariai, tarp įvykdytų vagysčių buvo nedideli laiko tarpai, visos vagystės įvykdytos iš tos pašios UAB „Norfos mažmena“ priklausančios parduotuvės „Norfa“, esančios Lietuvininkų g. 68A, Šilutėje. Iš parduotuvės buvo pavogti alkoholiniai gėrimai, juos nuteistasis iš karto po įvykdytų vagysčių ir suvartojo.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kuriuo buvo padarytos vagystės, N. G. nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, neturėjo nuolatinių pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-22 apklaustas kaip įtariamasis N. G. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas vagystes ir nurodė, kad tai darė, nes pamatė, jog nėra apsaugos darbuotojo ir galima pasiimti prekių ir už jas nesumokėjus išeiti iš parduotuvės pro kasas; sugalvojo pavogti alkoholinių gėrimų, nes norėjo juos pats išgerti. Pirmosios instancijos teismo 2024-05-23 posėdyje N. G. nurodė, kad pamatęs, jog nėra apsaugos darbuotojo, nusprendė paimti alkoholio, jį visais atvejais susidėdavo į kuprinę ir nesumokėjęs už jį išeidavo iš parduotuvės, po to šiuos gėrimus išgerdavo.

11. Taigi, nors apeliaciniame skunde N. G. teigia, kad jo padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos viena tęstine veika, ir nurodo, kad vagystės padarytos skirtingu laikotarpiu, tačiau tiek byloje nustatytos veikų padarymo aplinkybės (nedideli laiko tarpai tarp vagysčių; neteisėtų veiksmų intensyvumas, sistemingumas, veikimas tais pačiais metodais), tiek pavogtų daiktų pobūdis (lengvai realizuojamos prekės), nuteistojo paaiškinimai patvirtina, kad vagystės buvo daromos nuteistojo asmeniniams poreikiams tenkinti.

12. Aptarti duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad N. G. turėjo bendrą sumanymą vogti iš parduotuvių ir taip patenkinti savo asmeninius poreikius. Darydamas šioje byloje inkriminuotas vagystes, N. G. veikė bendra tyčia. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs N. G. vagystes kaip vieną BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl apeliantui paskirtos bausmės

13. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023).

14. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

15. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu ar areštu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas N. G. už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – areštą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir jos rūšį (baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia), motyvus ir tikslus (nusižengimas padarytas dėl savanaudiškumo, siekiant pažeisti nuosavybės neliečiamumą, padaryti žalą savininkui), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (N. G. pripažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto N. G. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be to, jis įvykdė vagystę praėjus trumpam laikotarpiui nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos po bausmės atlikimo už analogiško baudžiamojo nusižengimo padarymą, jis baustas administracine tvarka už prekių vagystes iš įvairių parduotuvių, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, nedirba, neatlygino net dalies padarytos žalos, nors turėjo galimybę ją atlyginti. Įvertinęs šias nuteistąjį N. G. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą turi būti paskirtas areštas, jo dydį nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies maksimumui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

16. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam N. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, turinčių reikšmės N. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

17. Pažymėtina, kad nuteistasis N. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, paskutinį kartą (iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo) buvo teistas Plungės apylinkės teismo 2024-03-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos), paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo 2024-01-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, galutine 45 parų arešto bausme, šias nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vienuolikai mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Be to, praeityje jis daug kartų baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis atlikęs Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-22 nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą) paskirtą arešto bausmę ir 2022-11-25 būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietos savo elgesio nekeitė, nepateisino teismų jam anksčiau parodyto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas, tokiu būdu demonstruodamas savo ciniškumą įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų atžvilgiu. N. G. nuo tokio neteisėto elgesio neatgrasė ir nesustabdė net baudžiamasis persekiojimas. Taigi N. G. padaryta tęstinė nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuo tokio jo elgesio nukentėjo kiti asmenys (šiuo atveju juridinis asmuo). Būtent šios aplinkybės ir įrodo bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog N. G. šiuo metu yra pavojingas visuomenei. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės nuteistajam N. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka.

18. Nors N. G. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė, apelianto nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės paskyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Pažymėtina ir tai, jog N. G. pripažįstant savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtą 42 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 28 paras arešto. Taigi apelianto skunde akcentuojamas prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti pripažinus tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu.

19. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam N. G. bausmės rūšį ir dydį už tęstinės veikos – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. N. G. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

20. Dėl išvardytų motyvų pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo N. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl N. G. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendžio atmesti.