Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-5826-713/2018/2018 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams A. K., A. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – A. K., atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Kaimo sodyba“, ir atsakovų A. K. ir A. K. priešieškinį ieškovei L. J., A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Kaimo sodyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18.2. Teismas teisingai nustatė, kad A. K. į nurodytą žemės sklypą buvo pristatyta mediena, iš dalies atlikti namo statybos rangos darbai. Statybos darbai 2007 m. pabaigoje buvo nutraukti, kadangi A. K. nesumokėjo avanso už rentimo darbus ir liko skolingas 11 340,85 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. K. 2006 m. sausio 3 d. surašytu ir jo pasirašytu rašteliu patvirtino, kad gavo iš ieškovės L. J. avansu 80 000 Lt už medžiagų užpirkimą ir paruošimą (1 t., b. l. 7).

6. Ieškovė 2010 m. balandžio 7 d. pateikė atsakovui kaip UAB „Kaimo sodyba“ direktoriui pretenziją dėl avanso grąžinimo, joje, be kita ko, nurodydama, kad „2005 m. su Jumis buvo sudaryta žodinė rąstų, reikalingų namo statybai, pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties vykdymui užtikrinti Jums buvo sumokėtas 80 000 Lt dydžio avansas (rankpinigiai). Šią aplinkybę patvirtina 2006-01-03 UAB „Kaimo sodyba“ direktoriaus A. K. pasirašytas pinigų priėmimo raštelis. Sutartais terminais ir tvarka mediena man nebuvo pristatyta <...>, o sumokėtas avansas nebuvo grąžintas. Iki šios dienos savo pareigų perduoti medieną arba grąžinti avansą nesate įvykdę. <...>, prašau per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos, man, L. J. apmokėti susidariusį įsiskolinimą pervedant 80 000 Lt skolos sumą (negrąžintą avansą) į mano atsiskaitomąją sąskaitą banke <...>. Be to <...>, prašau nedelsiant po šios pretenzijos gavimo dienos išduoti kasos pajamų orderio kvitą mano sumokėtai 80 000 Lt sumai“ (1 t., b. l. 6).

7. Atsakovas 2010 m. balandžio 13 d. išsiuntė ieškovei atsakymą į pretenziją, joje, be kita ko, nurodydamas „Kas per juokeliai, ar tai šantažas, ar sukčiaujant noras pralobti ar pasipelnyti. Aš Jūsų nei mačiau, nei pažįstu. Net nebuvome susitikę. Juo labiau iš Jūsų pinigų neėmiau. Kiek peržiūrėjus dokumentus, tai 5 metų senumo istorija su aferistu A. K.. <...> duodamas pinigus A. K. sutartį pasirašė savo vardu. Ar žinote, ar ne, bet skolingas liko A. K.. <...>. Aš niekam neskolingas, o skolingi man. Bet matau, kad tai gali būti iš anksto suplanuotas A. K. aferizmo planas, o gal ir kartu su Jumis <...>. (1 t., b. l. 8).

8. Ieškovė 2010 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų A. K. ir A. K. solidariai 80 000 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 3-4, 2 t., b. l. 56-58). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011, ieškinį tenkino. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. sausio 31 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovų apeliacinį skundą ir palikus Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą nepakeistą (3 t., b. l. 18-23, 103-110). Pareiškėjas A. K. 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011 (3 t., b. l. 1127-132). Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-1045-436/2017, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo A. K. prašymą patenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011 ir bylą grąžino pakartotinai nagrinėti Kauno apylinkės teismui (5 t., b. l. 132-141). Atsakovai 2017 m. gegužės 31 d. pateikė priešieškinį prašydami pripažinti negaliojančiu (apsimestiniu) 2006 m. sausio 3 d. sandorį (raštelį), tikrąja sandorio šalimi pripažinti A. K. (6 t., b. l. 7-11).

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

9. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia prasidėjo nuo 2012 m. sausio 31 d., kai įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas, kuriuo ieškovės L. J. ieškinys buvo patenkintas.

13. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia prasidėjo 2010 m. birželio mėn. ir baigiasi 2020 m. birželio mėn. Todėl spręstina, kad atsakovas ginčui taikytino CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai po proceso atnaujinimo priėmė atsakovo priešieškinį su naujais reikalavimais, teismas akivaizdžiai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes turėjo nagrinėti tik tuos klausimus, kurie susiję su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau teismas išnagrinėjo visą bylą iš naujo ir iš esmės.

15. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės.

16. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006).Taigi, esminis šios bylos teisės klausimas yra atnaujinto bylos proceso nagrinėjimo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

17. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atnaujinęs šioje byloje procesą, konstatavo naujas aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu neegzistavo, nei teismui, nei atsakovams jos nebuvo žinomos, ir kurios paaiškėjo tik atlikto ikiteisminio tyrimo metu, tarp jų yra ir aplinkybės, kuriomis atsakovai grindžia priešieškinio reikalavimą – pripažinti 2006 m. sausio 3 d. sandorį apsimestiniu. Pirmosios instancijos teismas būtent ir įvertino visas tiek civilinėje byloje esančias, tiek ikiteisminio tyrimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, esant tokiam faktiniam proceso atnaujinimo pagrindui, koks konstatuotas šioje byloje, naujų įrodymų ištyrimas yra galimas, nes tik tokiu būdu įmanomas šioje byloje priimto teismo sprendimo, dėl kurio atnaujintas procesas, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

18. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atnaujintą bylą išnagrinėjo neperžengdamas ribų, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindai, patikrino atsakovų nurodytų aplinkybių egzistavimą (neegzistavimą) bei jų galimą įtaką ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

19. Ieškovės patikslintas ieškinys buvo grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo institutu, ieškinyje, be kita ko teigiant, kad ieškovės 80 000 Lt dydžio avanso sumokėjimas pagal 2006 m. sausio 3 d. raštelį laikytinas ikisutartinių santykių patvirtinimu. Atsakovui nesudarius rangos sutarties ir neatlikus jokių paslaugų, laikoma, kad jis praturtėjo be pagrindo (2 t., b. l. 56–58).

20. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

21. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

23. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotų bylos baigtimi asmenų paaiškinimai buvo skirtingi: ieškovė teigė, kad atsakovui sumokėjo 80 000 Lt avansą rąstinio namo statybai, tačiau atsakovas sutarties nesudarė ir pinigų negrąžino; trečiasis asmuo ieškovės pusėje A. K. nurodė, kad su atsakovu (jo vadovaujama bendrove „Kaimo sodyba“) buvo tartasi dėl rąstinių namų statybos (duomenys neskelbtini) ir tuo tikslu atsakovui buvo sumokėtas piniginis avansas, tačiau darbai buvo atlikti nekokybiškai, pavėluotai, todėl statybos rangos santykius jis nutraukė; atsakovas A. K. aiškino, kad 2005 metų pabaigoje į atsakovą kaip UAB „Kaimo sodyba“ vadovą kreipėsi A. K. dėl dviejų rąstinių namų statybos (duomenys neskelbtini). Anot atsakovo, jis parengė rangos sutarties 2 egzempliorius ir padavė pasirašyti A. K., tačiau pastarasis pasirašytos sutarties negrąžino. Atsakovas su A. K. susitarė, kad A. K. sumokės A. K. avansą dviejų namų rąstų užpirkimui ir paruošimui ir 2006 m. sausio 3 d. susitikimo Kaune, Baršausko g. metu A. K. perdavė atsakovui 80 000 Lt avansą dviejų namelių medienai nupirkti. Šį sandorį įformino rašteliu, kuriame, A. K. paprašytas, atsakovas įrašė, kad nurodytą pinigų sumą jis gavo iš L. J., nes A. K. paaiškino, kad L. J. yra jam artimas asmuo ir vienas iš dviejų statomų namų bus skirtas būtent jai. Minėtą raštelį paėmė A. K.. Atsakovas A. K. gautus pinigus vėliau įnešė į UAB „Kaimo sodyba“ kasą, o už gautus pinigus nupirko ir paruošė medieną, pristatė ją į A. K. nurodytą vietą ir pradėjo statybos darbus, kuriuos vėliau nutraukė dėl A. K. kaltės, pastarajam atsisakius mokėti pinigus už kitą statybos darbų etapą.

24. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai bylos duomenys leidžia daugiau tikėti atsakovo A. K. paaiškinimais. Visų pirma, bylos rašytiniai įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas A. K. (jo vadovaujama bendrovė UAB „Kaimo sodyba“) nupirko, paruošė statybai medieną ir 2007 m. pradėjo rąstinio namo statybą (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes patvirtina 2007 m. rugsėjo 17 d. krovinio važtaraščiai, antstolio R. V. 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. vasario 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, iš kurių matyti, kad 1,0889 žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra pradėti rąstinio statinio darbai pagal užsakovo (atsakovo) pateiktą statinio patalpų eksplikaciją, A. K. ir A. K. elektroninio susirašinėjimo laiškai, iš kurių spręstina, kad tarp šalių kilo konfliktas dėl tolimesnės minėto objekto statybos pagal atsakovo A. K. pateiktą statybos rangos sutartį ir apmokėjimo už išrašytus sąskaitą už darbus ir atliktų darbų aktą (6 t., b. l. 15-27, 32-37-49); paties A. K. pripažinimas apie susiklosčius tarp jo ir atsakovo statybos rangos teisinius santykius ir minėti atsakovo bei jos sutuoktinės (bendraatsakovės) paaiškinimai. Antra, statinio statybos rangos darbai (pamatai) buvo pradėti vykdyti ir techninė statybos dokumentacija rengiama 2005 metais per statytinį E. R., kadangi nei ieškovė, nei A. K., neįregistravę ūkio ir negavę ūkininko pažymėjimo, nebūdami žemės sklypo savininkais, negalėjo oficialiai pradėti statybos darbų (1 t., b. l. 43, 91-94, 95-96, 97, 113). Apklaustas byloje liudytoju, o ikiteisminio tyrimo metu – specialiuoju liudytoju, E. R. patvirtino, kad minėtame žemės sklype rastinių namų statyba buvo pradėta dar iki žemės sklypo pardavimo ieškovei ir A. K. (2008 m. sausio 9 d. sutartis, 1 t., b. l. 144-150), kad derybos dėl namų statybos vyko tarp A. K. ir A. K., kad darbų užsakovais buvo L. J. ir A. K., kuris ir parodė, kur turi būti sukrauti rąstai, kad viskam vadovavo A. K., kad matė pas A. K. avansinį raštelį dėl 80 000 Lt perdavimo A. K. už medienos paruošimą. Trečia, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad be A. K. gautos 80 000 Lt sumos (avanso) A. K. būtų atlikęs atsakovui ar jo vadovaujamai įmonei kitus mokėjimus. Ketvirta, į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenys paneigia faktinį ieškinio pagrindą, kad atsakovas 80 000 Lt įgijo be teisėto pagrindo ir neatliko jokių darbų, nes minėti duomenys patvirtina, kad būtent ieškovės ir A. K. vardu lygiomis dalimis įregistruotos nuosavybės teisės į nebaigtos statybos statinį toje pačioje kadastrinėje vietovėje bei žemės sklype, kuriuose darbus atliko A. K. (jo vadovaujama įmonė). Todėl priteisti ieškovei prašomą sumą kaip nuostolius ar skolą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi ieškovė dėl to nuostolių nepatyrė, o atsakovas nepraturtėjo.

26. Šios nutarties 36 punkte nustatytas aplinkybes bei išvadas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2015 m. spalio 2 d. prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui konstatuota, kad L. J. juridiškai negalėjo ūkininko A. K. ūkyje statyti atskiro, jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, o A. K. negalėjo savo ūkininko ūkyje statyti du ar tris atskirus gyvenamuosius namus, nes jam buvo leista statyti tik vieną gyvenamąjį namą ir vieną pagalbinį pastatą; kad 2006 m. sausio 3 d. prisiimtus įsipareigojimus A. K. kaip juridinio asmens atstovas įvykdė visiškai – išrašė sąskaitą faktūrą (sutartą kainą padidindamas valstybei mokamu PVM), nupirko ir paruošė medieną, atgabeno į abiejų bendraturčių sklypą ir tame sklype sumontavo 19 procentų namo konstrukcijos, priklausančios abiem namo bendraturčiams. VĮ „Registrų centras“ 2008 m. gegužės 23 d. įregistruotai bendrajai dalinei L. J. ir A. K. nuosavybei pateisinti 2008 m. balandžio 3 d. buvo sudaryta tariama sutartis tarp UAB „Kaimo sodyba“, atstovaujamos A. K., ir civilinėje byloje dalyvavusio liudytojo E. R., dėl to paties namo, kurį A. K. pastatė iš jo bendrovės medžiagų ir bendrovės darbuotojų darbu, ir kurį 2008 m. gegužės 23 d. bendraturčiai L. J. ir A. K. įregistravo kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę VĮ „Registrų centras“; kad AB „Swedbank“ banko duomenys paneigia L. J. aiškinimą, jog 2006 m. sausio 3 d. raštelyje nurodytą 80 000 Lt sumą ji gavo suteiktos paskolos pagrindu, kadangi paskola ieškovei buvo suteikta tik 2006 m. rugpjūčio 9 d. (3 t., b. l. 141-165). Dėl ITM nustatytų aplinkybių prokuroras sprendė, jog yra tikimybė, kad 2006 m. sausio 3 d. 80 000 Lt A. K. gavo ne iš L. J., o iš A. K..

27. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovauti nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais įrodymais, kadangi toks aiškinimas prieštarauja CPK 177 straipsnio nuostatoms.

Dėl tikrosios sandorio šalies

28. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Apsimestiniu gali būti laikomas ir toks sandoris, kuris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tokiu atveju teismas turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-687/2016).

29. Sprendžiant dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo subjekto, svarbu nustatyti sutarties sudarymo tikslą, kas derėjosi dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kam atsirado teisės ir pareigos po sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma, sprendė, kad tikroji sandorio šalis buvo A. K., o ne L. J.. Atsakovas A. K. buvo įsitikinęs, kad darbų sutartį sudaro su A. K., jis net negalėjo numanyti, kokie dar egzistuoja susitarimai tarp A. K. ir L. J..

30. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 40-41 punktuose nustatė, jog dėl rastinių namelių statybos derybos vyko tarp atsakovo A. K. ir trečiojo asmens A. K., ieškovė L. J. jokių reikalų su A. K. neturėjo. Todėl teismui nėra pagrindo netikėti atsakovo A. K. argumentais, kad jis 80 000 Lt namo statybai 2006 m. sausio 3 d. gavo ne iš L. J., o iš A. K.. Raštelyje nurodė L. J. pavardę tik dėl to, kad taip prašė A. K..

31. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos bylos faktinės aplinkybės patvirtina juridinę reikšmę nagrinėjamai bylai turintį faktą, jog 2006 m. sausio 3 d. pinigų perdavimo–priėmimo sandorio šalys buvo A. K. ir A. K., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sandorį pripažino apsimestiniu.

Dėl teismo šališkumo

32. Apeliantė savo skunde teigia, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2017 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas buvo pareiškęs bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą. Teismo pirmininko 2017 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas, nes ieškovės atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie teisėjos V. L. šališkumą. Pažymėjo, kad ieškovės atstovo nušalinimo pareiškime nurodyti argumentai vertintini tik kaip jo nuomonė.

33. Kitų įrodymų, kad bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teisėja buvo šališka, apeliacinės instancijos teismui nepateikta, o tai, kad teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, neįrodo teisėjos šališkumo, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjos šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl proceso nutraukimo atsakovės A. K. atžvilgiu

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė procesą atsakovės A. K. atžvilgiu, sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovai yra solidariai atsakingi pagal prisiimtą prievolę, turėjo įrodyti, ar gauti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, tačiau šios aplinkybės net neįrodinėjo. Teismas sprendė, kad šioje byloje atsakovė A. K. niekaip nesusijusi su bendrove, ieškovė pasirinko netinkamą šalį.

35. Bylos nutraukimo pagrindai yra reglamentuoti CPK 293 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio tokio sprendimo pagrindo, nors vertino, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

36. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovui nesutikus pakeisti atsakovą, byla tokio atstovo atžvilgiu nenutraukiama, bet ieškinys prieš jį atmetamas.

37. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė proceso teisės normas, tačiau iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš rezoliucinės teismo sprendimo dalies pašalintina ta dalis, kuria nutrauktas procesas atsakovės A. K. atžvilgiu.

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas jų pakankamumo ir sąsajumo taisyklių (CPK 177, 185 str.), iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti 2018 m. gegužės 7 d. teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

41. Atsakovas A. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 450 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės ir pateikė apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

43. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktuose nustatytų maksimalių atlygintinų paslaugų dydžių, todėl atsakovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sakinį – nutraukti procesą atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu civilinėje byloje Nr. A2-2868-713/2017.

Priteisti atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.