Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2868-475/2011 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams A. K., A. K., tretiesiems asmenims UAB „Kaimo sodyba“, A. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo.Teismas nurodė, kad susipažinus su L. J. apklausos protokolu, nustatyta, jog kreditas suteiktas žemės sklypo pirkimui, todėl sumokėti atsakovui 80 000,00 Lt turėjo (b. l. 109–110, 5 t., ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-9-00111-12). Šie parodymai iš esmės neprieštarauja jos paaiškinimams, duotiems civilinės bylos nagrinėjimo metu, jog turėjusi pinigų sumokėti A. K. (b. l. 52, 2 t.).Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais L. J. sąskaitų AB „Swedbanke“ išrašais, teismas nustatė, jog 2006 metų duomenys apie piniginių lėšų judėjimą L. J. banko atsiskaitomose sąskaitose jau egzistavo 2011 metais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-438-475/2011. Kaip nustatyta išnagrinėtoje civilinėje byloje, 2006 m. sausio 3 d. avanso raštelis yra vienintelis rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo (pareiškėjo) prievolės ieškovei egzistavimą, tačiau nagrinėjant civilinę bylą instancine tvarka, pareiškėjas, atstovaujamas kvalifikuoto teisininko advokato, įrodinėjimo procese nepakankamai rūpinosi procesu, nebuvo aktyvus ir neginčijo avanso sumokėjimo raštelio. Be to, byloje nėra duomenų, o tokių argumentų nepateikė ir pareiškėjas, jog jis civilinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo objektyvių galimybių gauti duomenų iš AB „Swedbank“.Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia ir esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą procesui byloje atnaujinti, kadangi ji galėjo būti žinoma ir įrodyta dar 2011 metais, civilinės bylos Nr. 2-438-475/2011 nagrinėjimo metu. Be to, tai tik naujas įrodymas, kuriuo pareiškėjas būtų galėjęs grįsti savo priešieškinio reikalavimus, tačiau tuo nepasinaudojo.Teismas sprendė, kad E. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kadangi šios aplinkybės pareiškėjui objektyviai buvo žinomos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Aplinkybė, kad apklausos metu E. R. nurodė matęs pas A. K. 2006 m. sausio 3 d. avansinį raštelį, neturi reikšmės avansinio raštelio pagrindu tarp A. K. ir L. J. susiklosčiusių santykių kvalifikacijai bei avansiniu rašteliu prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip esminė, keičianti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadas.Aplinkybė, kad L. J. neturėjo teisės ūkininko A. K. ūkyje statyti atskiro jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, taip pat, jog A. K. negalėjo savo ūkininko ūkyje statyti dviejų atskirų gyvenamųjų namų, jau buvo objektyviai žinomos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011 ginčas buvo dėl A. K. prisiimtos prievolės nupirkti medieną bei ją paruošti pagal išrašytą avansinio mokėjimo raštelį, o ne siejamas su L. J. teise statyti gyvenamąjį namą (b. l. 128, 2 t., civilinė byla Nr. 2-438-475/2011), todėl aptariamos aplinkybės negali būti laikomos esminėmis, turinčiomis reikšmės prašomos atnaujinti civilinės bylos išnagrinėjimui.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K., atstovaujamas advokatės Inos Kurauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-438-475/2011. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nevertino ir neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktų, todėl padarė klaidingą išvadą, kad L. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neprieštarauja jos paaiškinimams, duotiems civilinės bylos nagrinėjimo metu, kuomet ji teigė esą turėjusi laisvų pinigų sumokėti A. K. ir galinti tai pagrįsti (paaiškinimai 2010 m. kovo 17 d. posėdžio metu), bet nepagrindė. Priešingai, nei nustatė teismas skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro papildomai apklausta specialiuoju liudytoju L. J. į prokuroro klausimą, ar ji 2006 m. sausio 3 d. turėjo santaupų, ar buvo pasiėmusi kreditą iš bankų, ar skolinosi iš kitų asmenų pinigų, ar gali pagrįsti 80 000 litų turėjimo faktą dokumentais, L. J. atsakė teigiamai, nes tuo tikslu ji buvo pasiėmusi 150 000 litų kreditą. Ikiteisminio tyrimo metu neginčytinai nustatytos šios aplinkybės: L. J. 2006 m. sausio 3 d. nebuvo paėmusi pinigų iš gautos paskolos, kaip ji teigė savo apklausoje, nes šiuos pinigus ji iš AB Swedbank sąskaitos pasiėmė tik 2006 m. rugpjūčio 9 d. ir turėjo išlaidų, nes 2008 m. sausio 9 d. pirko iš O. R. dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybės patvirtina L. J. 2015 m. vasario 9 d. apklausos protokolas (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00111-12 medžiagos 5 t., b. l. 108-114) ir 2015 m. liepos 2 d. AB „Swedbank“ raštas su pateikta informacija apie L. J. sąskaitų išrašais (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00111-12 medžiagos 7 tomas, b. l. 51), 2015 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota AB „Swedbank“ pateikto kompaktinio disko su įrašais apie L. J. sąskaitų išrašus apžiūra (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00111-12 medžiagos 7 t., b. l. 53-56), 2015 m. spalio 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. T. nutarimas (nutarimo 9 ir 19 lapai). Šie faktai negalėjo būti žinomi pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir jis jų negalėjo gauti, kadangi pagal bylos metu galiojusio Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas.Bylos nagrinėjimo metu L. J. teigdama, kad turėjo laisvų pinigų, kurie buvo perduoti A. K., nesiejo jų kilmės su kredito gavimu, todėl atsakovas realiai negalėjo paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių dėl esą jam perduotų pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu L. J. teigė, kad pinigų perdavimui A. K. buvo pasiėmusi kreditą, tačiau neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad kredito pinigai nebuvo paimti iš sąskaitos iki 2006 m. rugpjūčio 9 d., todėl akivaizdu, kad L. J. 2006 m. sausio 3 d. pinigų, kuriuos ji būtų galėjusi perduoti A. K., neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga leidžia protingai abejoti civilinėje byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Akivaizdu, jei tokie duomenys būtų žinomi nagrinėjant bylą instancijų teismuose, galėtų būti priimtas visiškai kitoks sprendimas.Tai, kad 2007 metais raštelis buvo ne pas L. J., o pas A. K. ir A. K. jį rodė E. R., yra konkretus faktas, kuris nebuvo žinomas nagrinėjant bylą instancijų teismuose. Nepagrįstas teismo argumentas, kad aplinkybė, jog E. R. matė pas A. K. 2006 m. sausio 3 d. avansinį raštelį, neturi reikšmės tarp A. K. ir L. J. susiklosčiusių santykių kvalifikavimui. Priešingai, E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, užfiksuoti oficialiame liudytojo apklausos protokole, tai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis), turintys neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, kadangi visos bylos nagrinėjimo metu A. K. teigė, kad sutartiniai santykiai susiklostė ne su L. J., o su A. K..Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2007 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus statybos leidimas, išduotas E. R., bei E. R. vardu užsakytas projektas (1 t., b. l. 43-44, 86). 2008 metų projektas, pagal kurį buvo išduotas 2008 m. balandžio 9 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus statybos leidimas Nr. AS1-149, iš kurio būtų matyti, kad projekte buvo numatytas vieno gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinių pastatų statyba, pateiktas nebuvo. Nei VĮ Registrų centro duomenyse, nei pačiame projekte nebuvo pateikta informacija apie tai, kad L. J. 2008 m. vasario 11 d. pasirašė notaro patvirtintą sutikimą, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0780-6573, bendrasavininkis A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu ir kitais teisės aktais, įregistruotų ūkininko ūkį jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, taip pat statytų gyvenamąjį namą ir kitus statinius, įkurtų ūkininko sodybą, tuo tikslu gautų statybos leidimą ir kt., kadangi A. K. turėjo 2006 m. birželio 20 d. išduotą Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Šios faktinės aplinkybės nebuvo žinomos nei pareiškėjui, nei teismui, nes objektyviai tokių duomenų pareiškėjas negalėjo turėti, kadangi duomenys apie tai nebuvo išviešinti.Teismas, vertindamas įrodymus, turi remtis logikos dėsniais, spręsti apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Nepagrįstas teismo argumentas, jog nagrinėjamai bylai yra visiškai nesvarbus faktas, kad ieškovė L. J., neturėdama nei žemės sklypo 2006 metais, nei ūkininko statuso, ir atitinkamai statytojo teisės žemės ūkio paskirties sklype, turėjo tikslą pirkti (sumokėti avansą) medienos už 80 000 litų. L. J. ir A. K. 2008 m. sausio 9 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0780-6573, yra žemės ūkio paskirties, jo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo metu galiojusios „Žemės naudojimo būdų turinio aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 5 punkte nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, galima ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statyba. Tokiu būdu, jei bylos nagrinėjimo metu būtų žinoma, kad ūkininko ūkį įregistravo A. K., teismas būtų padaręs išvadą, kad L. J. jokiomis aplinkybėmis negalėtų būti namo statytoja, ir neturėjo tikslo pirkti medienos, juo labiau, kad pagal A. K. parengtą projektą, žemės sklype buvo galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą, ir jokio atskiro namo L. J. negalėjo būti pastatyta.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. J., atstovaujama advokato Gintaro Dabkevičiaus, prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais, kad:Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo interpretacija, kuri neatitinka realios situacijos. Atsakovas klaidingai interpretuoja ieškovės paaiškinimus apie kredito gavimą iš banko. Parodymų, kad pinigus sumokėti atsakovui skolinosi iš banko, ieškovė nėra davusi, o atsakovas tik iškraipė nutarime aprašytus parodymus. Prokuroras ikiteisminiame tyrime uždavinėjo bendrus klausimus, o į nutarimą perkėlė tik dalį atsakymų, todėl nėra aišku, apie kuriuos sklypus nutarime kalbama ir kas ką ketino iš E. R. pirkti. Ieškovė ikiteisminiame tyrime apklausta ne kaip įtariamoji, o kaip specialioji liudytoja, todėl neturėjo galimybės apskųsti nutarimo dalių, kurios ieškovės nuomone yra akivaizdžiai neteisingos.Byloje šalys niekuomet neginčijo fakto, kad 80 000 Lt buvo sumokėta atsakovui A. K.. Šios aplinkybės (dėl pinigų gavimo) bylą nagrinėjant iš esmės neginčijo ir pats atsakovas A. K.. Byloje atsakovas net neįrodinėjo priešingų aplinkybių ir neteikė jokių su tuo susijusių įrodymų ar prašymų. Nesant ginčo dėl to, šių aplinkybių laikyti naujai paaiškėjusiomis nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo avansinio raštelio, pripažino, kad gavo 80 000,00 Lt avansą už medienos nupirkimą ir paruošimą, tačiau su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pinigus jam perdavė ne ieškovė, nes jos nepažįsta ir jokių reikalų su ja nėra turėjęs. Dabar atsakovas jau pripažįsta ieškovės teiginius dėl to, kad jie pažįstami ir prašo teismo atnaujinti bylą dėl to, ko anksčiau nepripažino, o teismas jau yra įvertinęs.Šios aplinkybės neali būti traktuojamos kaip naujai paaiškėjusios. Visų pirma ši aplinkybė nėra svarbi bylos nagrinėjimui, kadangi raštelių parodymas kitiems asmenims nesusijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku – pinigų už namo statybą gavimu ir namo nepastatymu. Net jeigu pareiškėjas įrodytų faktą, kad A. K. raštelį parodė E. R., tai nepaneigia fakto, kad ieškovė yra perdavusi pinigus atsakovui ir, kad atsakovas nėra įvykdęs savo reikalavimų pastatyti namą. Antra, ši aplinkybė galėjo būti žinoma apklausiant A. K. ir E. R. kaip liudytojus byloje. Teismas teisingai sprendė, jog nors prokuroro apklausiamas E. R. nurodė matęs pas A. K. 2006 m. sausio 3 d. A. K. surašytą avansinį raštelį, neturi reikšmės avansinio raštelio pagrindu tarp A. K. ir L. J. susiklosčiusių santykių kvalifikacijai bei avansiniu rašteliu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymui. Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.Aplinkybės dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo namo statybai niekaip nesusijusios su tarp jos ir atsakovo susiklosčiusiais teisiniais ikisutartiniais santykiais ir nėra aktualios bylos nagrinėjimui, be to negali būti laikomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės turinčios reikšmės bylai, nes šios aplinkybės buvo nurodytos ieškovės atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą. Byloje apklausti asmenys vienareikšmiškai patvirtino, kad vienas namas buvo statomas A. K. asmeniškai. Kadangi E. R. nepardavė ieškovei žadėto žemės sklypo, ieškovė A. K. pasiūlius pirko kitą sklypą, bet jau kartu su A. K.. Perkant žemės sklypą su A. K., jame jokie pastatai nebuvo registruoti. Kadangi nupirkus žemės sklypą iš O. R. jame buvo pradėtas statyti pastatas ir tam išduotas statybos leidimas, po žemės sklypo įsigijimo statybos leidimas perrašytas pirkėjams. Ieškovė šiame žemės sklype jokių statybos darbų neatliko.Atsakovo nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra visiškai nereikšmingos ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui, t. y., net jei teismas ir priimtų sprendimą procesą atnaujinti, atsakovo nurodytos aplinkybės nebūtų pakankamas pagrindas priimtų sprendimų pakeitimui, ar juo labiau, jų naikinimui, kadangi teismo padarytas išvadas pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai.