- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- A2-1361-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09879-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kaimo sodyba“, A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K., A. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3084-894/2016 pagal atsakovo A. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams A. K., A. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kaimo sodyba“, A. K., dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011 nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir A. K. ieškovės L. J. naudai 80 000 Lt (23169,60 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (80000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų A. K. ir A. K. ieškovės naudai po 1200 Lt (347,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovų valstybės naudai po 32,46 Lt (9,40 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2006 m. sausio 3 d. A. K. kaip fizinis asmuo paėmė 80 000 Lt avansą už medienos nupirkimą, paruošimą ir pasirašė raštelį, kuriame nurodė, kad pinigus gavo iš L. J.. 2010 m. balandžio 7 d. L. J. pateikė pretenziją UAB „Kaimo sodyba“ direktoriui A. K. dėl avanso grąžinimo, nes mediena nebuvo perduota. Atsakovas nepateikė duomenų, kad per pretenzijoje nustatytą terminą pinigus grąžino ar kitaip įvykdė ieškovės reikalavimą. Avansiniame raštelyje nebuvo nurodytas terminas prievolei įvykdyti, tačiau tai, kad pinigai medienai nupirkti ir paruošti buvo perduoti 2006 m. sausio 3 d., o 2010 m. balandžio 7 d. prievolė dar nebuvo įvykdyta, rodo, kad atsakovas praleido protingą terminą prievolei įvykdyti, neprašė pratęsti termino įsipareigojimams atlikti, nenurodė aplinkybių, dėl kurių prievolė negalėjo būti įvykdyta, negrąžino avansu sumokėtų pinigų. Atsakovas neginčijo avansinio raštelio, tačiau nesutiko, kad pinigus jam perdavė L. J.. Nurodė, kad pinigus jam perdavė A. K., paprašęs pasirašyti, jog pinigus perdavė L. J.. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė turėjęs susitarimą su trečiuoju asmeniu A. K. dėl rąstinio namo statybos, jam pirko medieną, kurią atvežė į statybos vietą, statė rąstinę namo konstrukciją, tačiau neįrodė, jog neturėjo susitarimo su L. J. ir įvykdė avansiniame raštelyje L. J. nurodytų įsipareigojimų nupirkti medieną ir ją paruošti. Atsakovas, veikdamas be raštiško susitarimo, t. y. vykdydamas verslo sandorius nenusistatęs konkrečių jų vykdymo sąlygų, veikė išimtinai savo rizika ir privalo prisiimti atsakomybę už asmeniškai raštu patvirtintą avansinį mokėjimą bei jo pagrindu kylančių prievolių neįvykdymo pasekmes.
Teismas nenustatė, kad atsakovas avansu paimtus 80 000 Lt išleido medienos pirkimui. Atsakovas kartu su sutuoktine veda bendrą ūkį, todėl nesant įrodymų, kad pinigai išleisti verslo ar asmeniniams A. K. poreikiams, padarė išvadą, jog A. K. prisiimta prievolė ieškovei yra vykdytina solidariai abiejų sutuoktinių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-181-395/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011. Prašymą grindė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. spalio 2 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad nutarime nustatytas faktas, jog A. K. ir L. J. apgaulės būdu išvengė prievolės sumokėti 91 340 Lt UAB „Kaimo sodyba“ už atliktus darbus ir L. J., suklaidinusi teismą, prisiteisė iš A. K. ir A. K. 80 000 Lt. A. Jų veiksmuose buvo nustatyta BK 186 straipsnio 1 dalyje (turtinės žalos padarymas apgaule), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas) numatytų nusikaltimų sudėtis, tačiau atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės pagal šiuos straipsnius senaties terminą, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ikiteisminiame tyrime apklausus A. K., A. K., L. J., E. R. bei kitus asmenis ir ištyrus aktualius įrodymus, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios gali būti reikšmingos siekiant atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011.
Teismas sprendė, kad prokuroro atliktas ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Prokuroro baudžiamajame procese priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyti teisiniai faktai neturi prejudicinės galios civiliniame procese.
Aplinkybė, kad prokuroro apklausiamas E. R. nurodė matęs pas A. K. 2006 m. sausio 3 d. avansinį lapelį, neturi reikšmės avansinio lapelio pagrindu tarp A. K. ir L. J. susiklosčiusių santykių kvalifikacijai bei avansiniu lapeliu prisiimtų įsipareigojimų (ne)įvykdymui. Ši aplinkybė nevertinama kaip žymus faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurią nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo.
Nelaikė naujai paaiškėjusia ir turinčia esminės reikšmės bylai aplinkybe L. J. ir A. K. namo bendrajai dalinei nuosavybei pateisinti 2008 m. balandžio 3 d. sudarytos tariamos sutarties tarp UAB „Kaimo sodyba“ ir E. R.. Apie šią sutartį pareiškėjui, kaip šios sutarties šalies UAB „Kaimo sodyba“ vadovui, buvo žinoma. Sutartis buvo pateikta kartu su apeliaciniu skundu. Aplinkybė dėl žemės sklypo įregistravimo bendrąja daline L. J. ir A. K. nuosavybe nėra susijusi su civilinės bylos dalyku, ji neturėjo įtakos bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nenagrinėtinais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovės ir trečiųjų asmenų dalinės nuosavybės santykiais.
Sprendė, kad ieškovės teisės statyti jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ūkininko A. K. ūkyje neturėjimas ir A. K. teisė statyti tik vieną gyvenamąjį namą nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl A. K. prisiimtos prievolės ieškovei (ne)įvykdymo. A. K. pareiga įvykdyti prievolę bei pati prievolė nebuvo siejama su L. J. teise statyti gyvenamąjį namą.
Prokuroro nutarime nurodoma aplinkybė, kad 2006 m. sausio 3 d. prisiimtus įsipareigojimus A. K. įvykdė kaip juridinio asmens atstovas (2007 m. lapkričio 11 d. išrašė sąskaitą faktūrą, sutartą kainą padidindamas valstybei mokamu PVM, nupirko ir paruošė medieną, atgabeno į abiejų bendraturčių (ieškovės ir A. K.) sklypą ir tame sklype sumontavo 19 proc. namo konstrukcijų, priklausančių abiems namo bendraturčiams) buvo žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu. 2007 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra į bylą buvo pateikta apeliacijos metu ir įvertinta A. K., kaip fizinio asmens, ir L. J. prievolinių santykių kontekste. Kitoks šios sąskaitos faktūros sukurtų, panaikintų ar pakeistų teisinių santykių kvalifikavimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe.
Prokuroro nutarime pateikiama kitokia teisinių santykių kvalifikacija (tarp UAB „Kaimo sodyba“ vadovo A. K. ir A. K., L. J. buvo susiformavę faktiniai statybos rangos preliminarūs sutartiniai santykiai, inicijuoti L. J. ir A. K., kurie faktiškai vyko, bet nebuvo formalizuoti rašytinėmis sutartimis) nėra aplinkybė, kuri būtų turėjusi esminės įtakos kitokioms (priešingoms) teismų išvadoms. Teisinių santykių kvalifikavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog, ieškovei nesudarius įstatymo reikalavimus atitinkančios gyvenamojo namo statybos rangos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „Kaimo sodyba“, atsakovų atžvilgiu taikytinos bendrosios prievolių nevykdymo pasekmės, išplaukiančios iš skolininko pareigų neatlikimo kreditoriui (CK 6.1 straipsnis).
Dėl pareiškėjo teiginio, kad UAB „Kaimo sodyba“ pateikė 2006 m. sausio 3 d. raštelyje pažadėtą sąskaitą faktūrą A. K. už rąstinio namo konstrukcijų rentimą ir medžiagas pagal 2007 m. lapkričio 11 d. aktą ir A. K. ir L. J. atsisakė ją apmokėti, kas nulėmė UAB „Kaimo sodyba“ atliktų darbų tinkamą neįforminimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendime konstatavo atsakovą įrodžius susitarimą su trečiuoju asmeniu A. K. dėl rąstinio namo statybos, kad jam pirko medieną, ją atvežė į statybos vietą, statė rąstinę namo konstrukciją, tačiau atsakovas neįrodė neturėjęs susitarimo su L. J. ir įvykdęs avansiniame raštelyje nurodytus įsipareigojimus nupirkti medieną ir ją paruošti L. J.. Laikydama, kad nesumokėjus (nepilnai sumokėjus) už atliktus darbus jos teisės buvo pažeistos, UAB „Kaimo sodyba“ turi teisę ginti šias teises Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pateikdama ieškinį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
L. J. ikiteisminiame tyrime pripažino, kad dėl rąstinio namo medžiagų įsigijimo tarėsi su UAB „Kaimo sodyba“ ir 80 000 Lt mokėjo UAB „Kaimo statyba“, priešingai nei įrodinėjo civilinėje byloje, kad susitarimas buvo sudarytas asmeniškai su A. K.. Atsakovu byloje turėjo būti UAB „Kaimo sodyba“. Toks patvirtinimas yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kurią žinant bylos nagrinėjimo metu būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.
Žemės sklype A. K. ir L. J. planavo statyti du namus, jie finansavo statybas ir UAB „Kaimo sodyba“ atvežė rąstus būtent dviem namams. UAB „Kaimo sodyba“ rąstus atvežė 2006 m. sausio 3 d. skolos raštelio pagrindu. Šias aplinkybes E. R. nuslėpė civilinėje byloje, teikiant palankų liudijimą A. K. ir L. J.. Šios aplinkybės yra esminės, byloje nebuvo žinomos. Joje buvo nustatyta, kad A. K. ir L. J. registravo sklypą ir pradėtą statyti rąstinį namą kaip dalinę nuosavybę, tačiau ikiteisminiame tyrime naujai nustatyta, kad 2008 m. balandžio 9 d. L. J. ir A. K. buvo išduotas statybos leidimas Nr. AS1-149 vieno gyvenamojo namo ir vieno pagalbinio pastato statybai, o 2008 m. vasario 11 d. L. J. davė notarinį sutikimą leisti A. K. registruoti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype ūkininko ūkį, kad tuo tikslu gautų statybos leidimą. Šios naujos aplinkybės svarbios vertinant jų visumą: 2007 m. rugsėjo 17 d. krovinio važtaraščiais nustatyta, kad UAB „Kaimo sodyba“ atvežė į (duomenys neskelbtini). 99, 8 kub. m. rąstų, 2007 m. lapkričio 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už rąstus ir atliktus statybos darbus, 2008 m. sausio 9 d. L. J. ir A. K. įsigijo sklypą kaip bendrasavininkai, jiems išduotas statybos leidimas, 2008 m. gegužės 23 d. kaip bendrasavininkai įregistravo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti rąstinį namą. Tai parodo, kad nuo pat pradžių L. J. ir A. K. veikė kaip bendraužsakovai: kartu pirko sklypą, kartu rūpinosi leidimo gavimo ūkininko sodybai statyti, kartu išsiėmė statybos leidimą, kartu registravo nuosavybės teisę. L. J. kartu su A. K. perduodant pinigus A. K. tariamai tik jos namo medienai, iš tiesų pinigai buvo perduodami A. K. ir L. J. namo medienai. Nenustatyta, kad A. K. tariamai sumokėjo už savo atskiro namo statybą. Civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš kur L. J. turėjo 80 000 Lt. L. J. banko paskolą gavo tik 2006 m. rugpjūčio 9 d., o skolos raštelis išduotas 2006 m. sausio 3 d. Ikiteisminiame tyrime L. J. melavo, kad turėjo asmeninių lėšų ir A. K. perdavė savo pinigus.
L. J. aktyviai dalyvavo namo statybos procese, žinojo, kad jos užsakyti rąstai yra atvežti. Civilinėje byloje L. J. nurodė, kad A. K. nepristatė sutartos medienos, tačiau ikiteisminiame tyrime nurodė, kad pati asmeniškai nurodžiusi A. K. kur UAB „Kaimo sodyba“ sandėliuoti ir saugoti atvežtus rąstus, t .y. atvežti medžiagas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Šios aplinkybės laikytinos naujomis ir esminėmis, nes nebuvo nustatytos teisme, jas patvirtino L. J.. E. R. nurodė, jog L. J., priešingai nei ji nurodė teismo posėdyje, aktyviai dalyvavo UAB „Kaimo sodyba“ atliekamų statybų priežiūroje, domėjosi vykstančiomis statybos, dažnai atvažiuodavo apžiūrėti. Daro išvadą, kad L. J. turėjo asmeninį suinteresuotumą statomu namu, žinojo, kad UAB „Kaimo sodyba“ atvežti rąstai yra skirti jos ar jos su A. K. bendro namo statybai, kurie atvežti 2006 m. sausio 3 d. skolos raštelio pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. K. prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pareiškimą išnagrinėjo paviršutiniškai, išsamiai neįvertino prokuratūros nutarimo. E. R., L. J. ir A. K. pateikti paaiškinimai civilinėje byloje ir ikiteisminiame tyrime ženkliai skiriasi, šie asmenys bando keisti savo parodymus ikiteisminio tyrimo eigoje. Tai rodo, kad jie buvo nesąžiningi, savo paaiškinimus suderinę taip, kad pagrįstų L. J. reikalavimą. Ikiteisminio tyrimo metu pateikta 2008 m. rangos sutartis tarp UAB „Kaimo sodyba“ ir E. R.. Sutartis pasirašyta, kuomet žemės sklypas su rąstinėmis konstrukcijomis nuosavybė nepriklausė E. R.. Nuslėpdamas faktą, kad jam nepriklauso sklypas su statiniu, pageidavo pasirašyti sutartį, pagal kurią žada atsiskaityti su UAB „Kaimo sodyba“ už pratęstus statybos darbus, kuriuos užsakė L. J. su A. K. 2006-2007 metais. L. J. kreipusis į teismą dėl avansinių pinigų grąžinimo, E. R. žadėjo paliudyti, tačiau teismui nurodė melagingus paaiškinimus. Sutartis nebuvo pateikta nei Kauno apylinkės teismui nei Kauno apygardos teismui, todėl tai yra viena iš pagrindinių proceso atnaujinimo pagrindų.
Civilinėje byloje neteisingai nurodyta, kad A. K. įrodė, kad turėjo susitarimą su A. K., bet neįrodė fakto, kad neturėjo susitarimo su L. J.. Teismai nevertino, kad rąstai ir pradėta statyti rąstinė konstrukcija priklausė L. J. ir A. K.. Teismas pripažino, kad namas stovi bendrame A. K. ir L. J. priklausančiame žemės sklype, tačiau nesiaiškino, iš kur šis pastatas, statybinės medžiagos. A. K. vadovaujama firma už paimtus pinigus pirko medieną ir atliko darbus sklype. A. K. 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad namelis buvo pradėtas statyti, kai sklypas jau priklausė A. K. ir L. J.. Tačiau pagal dokumentus nei L. J., nei A. K. sklypas nepriklausė statybos metu. Tai įrodo, kad A. K. užsakė rąstinę konstrukciją būdamas kartu su L. J. bendrasavininkais, kad jie buvo suplanavę kartu statytis ir melavo, jog buvo sklypo savininkais.
Nelogiška, kad L. J., kuriai A. K. skolingas didžiulę sumą, negalėjo pateikti įrodymų apie bendravimą su A. K., statybų pradžią, projekto rengimą, pinigų panaudojimą medienai, jų negrąžinimą. Pretenzija atsirado tik po trijų metų, kai buvo nutraukti darbai.
Nėra faktų, kad atsakove patraukta A. K. paėmė pinigus ir juos išleido savo reikmėms.
Šalies argumentai
A. K. skirtingai nurodo tas pačias aplinkybes. Įvertinus Kauno miesto apylinkės teismo posėdžių ir ikiteisminio tyrimo protokolus matyti, kad A. K. parodymai apie perduotą sumą A. K. ir vietą neatitinka. 2015 m. vasario 9 d. apklausoje A. K. pasakė, kad į sklypą mediena nebuvo atvežta. 2012 m. liepos 13 d. apklausoje tvirtino, kad A. K. darbus pradėjo atvežęs medieną. 2013 m. sausio 7 d. apklausoje nurodė, kad rąstai nekokybiški, o elektroninio susirašinėjimo metu dėl kokybės pretenzijų neturėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į A. K. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismas tinkamai vertino, jog prokuratūros nutarimas ir jame nurodyti E. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kadangi šios aplinkybės objektyviai buvo žinomos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. E. R. apklaustas civilinėje byloje, todėl jo parodymai buvo žinomi. Pareiškėjas įrodinėja tas pačias aplinkybes, kurias įrodinėjo teisme. Nepatenkintas sprendimu civilinėje byloje, atsakovas kreipėsi į policiją. Nepasitvirtinus pareiškėjo teiginiams, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Įtarimai A. K. nebuvo pareikšti. Prokuroro nutarime nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai praaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Nesutinka, kad A. K. nepagrįstai į bylą įtrauktas atsakovu. A. K. raštu yra patvirtinęs, kad UAB „Kaimo sodyba“ šiuo atveju visiškai nėra susijusi su L. J. užsakytais rąstais. Tai yra asmeninė A. K. prievolė ir įsipareigojimas.
Nesutinka, kad E. R. aktyviai dalyvavo statybos procese ir jam buvo žinomos su tuo susijusios aplinkybės. E. R. nedalyvavo A. K. namo statybų procese. E. R. statėsi šalia gretimuose sklypuose kitus rąstinius namus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad 2006 m. tarp R.ir A. K. buvo pasirašyta statybinio projekto įgyvendinimo sutartis, pagal kurią sklype numatyta statyti gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą. Minėtas susitarimas pasirašytas dėl kito 4,28 ha sklypo, kuriame A. K. ir UAB „Kaimo sodyba“ jokių darbų neatliko.
Pareiškėjo motyvai dėl pastatų registracijos, t. y. dėl kito žemės sklypo įregistravimo bendrąja daline nuosavybe, nesusiję su civilinės bylos dalyku, su A. K. ir L. J. teisiniais santykiais, todėl neturėtų įtakos bylos baigčiai.
Pareiškėjas savo poziciją grindžia paties surašytais važtaraščiais ir PVM sąskaitomis faktūromis, apie kurių buvimą/ nebuvimą jam negalėjo būti nežinoma nagrinėjant civilinę bylą. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog L. J. aktyviai dalyvavo namo statybos procese, kadangi jokios statybos nevyko. Nesutinka, kad turėjo būti aiškinamasi, iš kur L. J. gavo pinigus.
Atsiliepimas
Ieškovė L. J. atsiliepimu į A. K. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, atsakovu byloje turėjo būti UAB „Kaimo sodyba“. 2010 m. balandžio 7 d. L. J. registruotu paštu UAB „Kaimo sodyba“ direktoriui siuntė pretenziją dėl avanso grąžinimo, gavo atsakovo kaip fizinio asmens atsakymą, kad L. J. užsakymą priiminėjo ne UAB „Kaimo sodyba“, o asmeniškai pareiškėjas, dirbdamas pagal patentą.
Nesutinka, kad žemės sklype A. K. ir L. J. planavo statyti du namus, finansavo statybas ir UAB „Kaimo sodyba“ atvežė rąstus dviem namams. L. J. civilinėje byloje įrodinėjo, kad ji siekė statytis namą sau, ne bendrą su A. K., tačiau namui reikalingi rąstai nebuvo pristatyti, nes dar nebuvo kur juos pristatyti. A. K. ir L. J. nepriklausomai vienas nuo kito organizavo savo rąstinių namų statybas.
Pareiškėjas klaidina teismą dėl užsakovės užsakytų rąstų. Bylos esmė nesusijusi su A. K. ar E. R. namų statybomis. Pareiškėjas negalėjo nežinoti savo susitarimų su E. R. ir A. K. bylos nagrinėjimo metu. Jis iškraipo prokuroro nutarime nurodytus specialiųjų liudytojų parodymus. E. R. kalbėjo apie kelis skirtingus sklypus, kurie nesusiję su L. J.. Apie kokius žemės sklypus ir statybas E. R. duoda parodymus, nėra aišku. E. R. vykdė visą eilę statybų. Prokuroras ikiteisminiame tyrime uždavinėjo bendrus klausimus, o į nutarimą perkėlė tik dalį atsakymų, todėl nėra aišku, apie kuriuos sklypus nutarime kalbama ir kas ką ketino iš E. R. pirkti. L. J. ikiteisminiame tyrime apklausta ne kaip įtariamoji, o kaip specialioji liudytoją, todėl neturėjo galimybės apskųsti neteisingų nutarimo dalių.
Nurodoma aplinkybė, kad A. K. ir L. J. registravo sklypą ir pradėtą statyti rąstinį namą kaip dalinę nuosavybę, nesusijusi su L. J. ir pareiškėjo teisiniais ikisutartiniais santykiais. 2008 m. balandžio 3 d. sutartis yra sudaryta dėl statybų visiškai kitame žemės sklype, nei įsigijo L. J.. L. J. priklausančio žemės sklypo (1/2 dalis) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 m. balandžio 3 d. sutartis sudaryta dėl statybos darbų žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo minima 2007 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra vienašališkai yra išrašyta A. K. (jo nepasirašyta), o ne L. J.. Ši sąskaita nesaisto ir neįtakoja ginčo šalių teisių ir pareigų. Medienos važtaraščiai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Kaimo sodyba“ pirko atitinkamus kiekius medienos, tačiau tai neįrodo, kad A. K. ar UAB „Kaimo sodyba“ medieną faktiškai pristatė L. J.. Nė vienas medienos važtaraštis nėra susijęs su medienos perdavimu L. J.. Minėta sąskaita faktūra buvo pateikta į bylą kartu su apeliaciniu skundu. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia savo paties surašytais važtaraščiais ir PVM sąskaitomis faktūromis, apie kurių buvimą negalėjo būti nežinoma nagrinėjant civilinę bylą. Civilinėje byloje kilęs ginčas dėl A. K. prievolės neįvykdymo nebuvo siejamas su L. J. teise statyti gyvenamąjį namą.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas neginčijo avansinio raštelio, pripažino, jog gavo 80 000 Lt avansą, tačiau su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pinigus jam perdavė ne L. J.. Pareiškėjas neįrodė, kad neturėjo susitarimo su L. J. ir įvykdė avansiniame raštelyje nurodytus įsipareigojimus. L. J. nėra nurodžiusi, kad pinigus mokėti pareiškėjui skolinosi iš banko.
Ikiteisminio tyrimo aplinkybės nepaneigia civilinėje byloje nurodytos aplinkybės dėl rastų neperdavimo fakto. Pareiškėjas nepateikia įrodymų apie L. J. ir UAB „Kaimo sodyba“ tariamus susitarimus. 2012 m. vasario 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. K. su A. K. nekalba apie L. J. namo statybą ir sumokėtus 80 000 Lt. Taip pat paneigia, kad L. J. mokėjo 80 000 Lt už A. K. namo statybą, kurio užbaigimui pareiškėjas nurodo 33000 Lt poreikį. Pareiškėjas už 33000 Lt turėjo baigti statyti A. K. namą, o jų negavęs pastatė 19 procentų pastato. Gavęs iš L. J. 80 000 Lt pareiškėjas nebaigė statyti A. K. namo, t. y. aiškiai suvokė ir suprato, kad L. J. moka ne už A. K. namą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 d., 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Prie atskirojo skundo atsakovė A. K. pateikė įrodymą – UAB „Kaimo sodyba“ ir E. R. 2008 m. balandžio 3 d. sudarytos sutarties Nr. 08-04-03-KS kopiją. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad tas pats dokumentas buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui ir nėra duomenų apie atsisakymą jį priimti, papildoma dokumento kopija nepriimtina.
Dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte
Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.).
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Ši proceso stadija susideda iš tam tikrų etapų, kuriuose sprendžiami vienas su kitu susiję klausimai: 1) prašymo priėmimo klausimo sprendimas; 2) prašymo pagrįstumo klausimo sprendimas; 3) atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo pagrindų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kaip ir ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visų pirma reiškia ne juridinį, bet faktinį proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje AB“Pagirių šiltnamiai“ v. UAB“Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011). Taigi, prašydamas atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas privalėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kurios būtų turėjusios esminę reikšmę bylai, jei būtų buvę žinomos jos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti bylos procesą grindė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. spalio 2 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime nustatytos faktinės aplinkybės gali būti reikšmingos siekiant atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011.
Ikiteisminio tyrimo byloje surinktą medžiagą, kurios pagrindu prokuroras padarė atitinkamus procesinius sprendimus, sudaro devyni tomai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokuroro atliktas ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimas pats savaime negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Prokuroro baudžiamajame procese priimtuose procesiniuose dokumentuose padarytos išvados neturi prejudicinės galios sprendžiant dėl civiliniame procese priimto teismo sprendimo galimo ydingumo (CPK 182 straipsnis), todėl pareiškėjo teiginiai apie prokuroro nutarime nurodytas reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog teismas atsakovų buvo suklaidintas, negali būti vertinami kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas bylos proceso atnaujinimo pagrindas.
Kita vertus, faktai, kuriuos pareiškėjas nurodė kaip nustatytus minėtu nutarimu ir sudarančius proceso atnaujinimo pagrindą bei „kitos reikšmingos aplinkybės, tenkinančios formaliuosius proceso atnaujinimo reikalavimus“, yra ar gali būti pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis (įvairių asmenų parodymais, rašytiniais, daiktiniais įrodymais ir kt.). Vardindamas aplinkybes, sudarančias, jo manymu, pagrindą bylos procesui atnaujinti, pareiškėjas faktiškai nenurodė nei konkrečių esminių aplinkybių, kurios civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nei jas pagrindžiančių duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjo nurodytų teiginių (prašymo 8.1, 8.2, 8.4, 8.6, 8.7, 9.2 punktų). Šiuose punktuose minimi faktai (trišaliai faktiniai statybos rangos santykiai; jų nutrūkimas dėl abiejų užsakovų neatsiskaitymo už darbus; duomenų apie A. K. neatsiskaitymą su atsakovu nebuvimas, išskyrus ginčo sumos sumokėjimą; darbų nutraukimo priežastis; tariamas sandoris su E. R.) galėtų turėti esminę reikšmę bylai atsižvelgiant į atsakovo poziciją bylos nagrinėjimo metu (faktinius statybos rangos santykius tarp jo iš vienos pusės ir abiejų bendrai veikiančių ieškovės bei trečiojo asmens A. K. iš kitos pusės); į tai, kad, atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl 2006 m. sausio 3 d. raštelio nuginčijimo, šalių teisiniai santykiai buvo vertinami pagal ieškinio pagrindu esantį raštelį, tuo tarpu atsakovas teigė, jog pinigus jam sumokėjo ne ieškovė, o trečiasis asmuo, su kuriuo jis susitarė dėl namų statybos ir atliko atitinkamus darbus; į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, remiantis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
Dėl to, kad prašymas atnaujinti bylos procesą neatitinka formaliųjų CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, jo pagrįstumo bei apeliantų argumentų įvertinimas nėra galimas apeliacinės instancijos teisme. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pareiškėjas prašyme išdėstė savo samprotavimus dėl bylos aplinkybių vertinimo ir nurodė pageidaujamas išvadas, abstrakčiai rėmėsi prokuroro nutarimu, tačiau neįvardijo, kokios naujos bylos aplinkybės sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, kokie faktiniai duomenys jas patvirtina, kuo jos yra esminės, neįvardijo, kada šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos ir kodėl negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Vadovaujantis išvardintais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, konstatavęs prašymo atnaujinti procesą atitikimą CPK 369 straipsnio reikalavimams, esamą jo turinį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tinkamu, todėl netyrė ir nepasisakė dėl dalies faktinių proceso atnaujinimo pagrindų. Dėl to, kad prašymas atnaujinti bylos procesą neatitinka formaliųjų CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, jo pagrįstumo ištyrimas bei apeliantų argumentų įvertinimas nėra galimas apeliacinės instancijos teisme.
Nepasisakytina dėl apeliantės A. K. atskirojo skundo motyvų, susijusių pinigų nepanaudojimu šeimos reikmėms, nes prašymas atnaujinti bylos procesą tuo nebuvo grindžiamas.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Priėmęs netinkamai parengtą prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą procesinės teisės normą, reikalaujančią įvertinti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Dėl to nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.